Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-731-921/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-27
Bylos Nr.: e2A-731-921/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09951-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika, Jurgita Sujetienė
Atsakovas: viešosios įstaigos Pasaulio lietuvių praktikos
Ieškovas: V. K.

Civilinė byla Nr. e2A-731-921/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09951-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.9.2; 3.3.1.14

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2706-1041/2023 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centrui dėl nepagrįsto praturtėjimo ir skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, A. K., J. J., Z. J., A. B. ir P. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 12 101,76 Eur nesumokėtą nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. įskaitytinai, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (12 101,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas kartu su kitais bendraturčiais (trečiaisiais asmenimis) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo patalpos arba patalpos), buvo išnuomojęs trečiajam asmeniui VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centrui. P. B. 2016 m. birželio 29 d. įsteigė atsakovę, į kurią perkėlė trečiojo asmens VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro veiklą, tačiau toliau naudojosi ieškovo inventoriumi ir bendraturčių, įskaitant ieškovo, patalpomis. Kadangi trečiasis asmuo VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras negalėjo toliau vykdyti veiklos, ginčo patalpų nuomos sutartis, sudaryta su bendraturčiais, buvo nutraukta. Ieškovas teigė, kad atsakovė naudojosi visomis ginčo patalpomis, įskaitant ieškovui ir jo sutuoktinei priklausančia patalpų dalimi, tačiau nuomos sutartis buvo sudariusi tik su ginčo patalpų bendrasavininkais P. B., A. B., J. J. ir Z. J.. Ieškovo nuomone, atsakovė, naudodamasi visomis ginčo patalpomis, tačiau nuomos mokestį mokėdama tik už ¾ dalį patalpų, nepagrįstai sutaupė mokėtiną nuomos mokestį ieškovo ir jo sutuoktinės atžvilgiu, todėl turi pareigą jį atlyginti. Ieškovo skaičiavimais, atsakovės nepagrįstai sutaupytas nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. sudaro iš viso 12 101,76 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovė prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu patalpomis (jų dalimi) naudojosi trečiasis asmuo VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, kurio direktorius – ieškovas. Atsakovės ir trečiojo asmens paslaugos nesidubliuoja ir nekonkuruoja. Ieškovo vadovaujamos organizacijos darbuotojai galėjo dirbti atskirame kabinete, be to, trečiąjį asmenį VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centrą vis dar sieja nuomos ar panaudos teisiniai santykiai pagal 2007 m. sausio 18 d. sutartį. Ieškovas negalėjo tos pačios patalpų dalies išnuomoti ar kitais pagrindais leisti naudotis du kartus, t. y. tiek atsakovei, tiek ir trečiajam asmeniui. Atsakovė, kaip nuomininkė, sumoka komunalines paslaugas. Tai, kad atsakovė, kaip patalpų nuomininkė, naudojasi patalpų ¾ dalimis pagal nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis, nepatvirtina ieškovo teisių pažeidimo. Ieškovas visą ginčo laikotarpį turėjo sąlygas naudotis ginčo patalpomis, jam nebuvo trukdoma ir jis laisva valia pasirinko to nedaryti. Patalpose yra trečiojo asmens įmonės VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro daiktai. Tai, atsakovės nuomone, patvirtina, kad įmonė (jos vadovas ieškovas) naudojosi ginčo patalpomis (jų dalimi). Ieškovas nurodo, kad nuomos sutartis su atsakove ir kitais patalpų bendraturčiais buvo sudaryta, neatsiklausiant jo ir jo sutuoktinės ir nenustačius naudojimosi patalpomis tvarkos. Todėl nepagrįsto praturtėjimo institutas nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas, o ieškovo galimai pažeistos teisės galėjo būti ginamos daiktinės teisės gynimo būdais.

4. Trečiasis asmuo A. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2007 m. sausio 18 d. nuomos sutarties pagrindu ginčo patalpos visų bendraturčių buvo išnuomotos ieškovo vadovaujamai įmonei VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centrui. 2016 m. liepos pradžioje VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras informavo, kad nuo liepos pabaigos nutraukia nuomos sutartį. Tačiau ir po sutarties nutraukimo VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras visose patalpose laikė (sandėliavo) savo baldus, knygas pardavimui, daug kitų daiktų. Ji ir trečiasis asmuo P. B. 2016 m. rugsėjo 19 d. raštais informavo bendraturčius, kad nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. naudosis jiems priklausančia ½ dalimi patalpų. Tarp bendraturčių nebuvo nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, patalpos neatidalintos, todėl nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. ir iki šiol visi bendraturčiai galėjo naudotis jiems priklausančiomis patalpų dalimis. Kadangi patalpose buvo laikomi VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro baldai ir turtas, užimantys daugiau nei ¼ dalį patalpų ploto, jai nekilo abejonių, kad įmonė faktiškai naudojosi nuomos, panaudos ar kokiais kitais pagrindais ne mažiau kaip ¼ dalimi patalpų, kuri priklauso ieškovui ir jo sutuoktinei. Trečiasis asmuo pažymėjo ir tai, kad su ieškovu daug metų dirba tame pačiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau nėra gavusi jokių pretenzijų dėl naudojimosi ginčo patalpomis. Taip pat iki šiol iš bendraturčio (ieškovo) nėra gauta pasiūlymo dėl jam ir jo sutuoktinei priklausančios ginčo patalpų dalies nuomos sutarties sudarymo su atsakove. Atsakovė visuomet atsakingai laikėsi sudarytų nuomos sutarčių sąlygų ir niekuomet nesiekė naudotis visomis patalpomis, nesudarė jokių kliūčių ieškovui su sutuoktine ir jų nuomininkei naudotis jiems priklausančia patalpų dalimi.

5. Trečiasis asmuo P. B. prašė ieškinį atmesti, nurodydamas iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti ir trečiojo asmens A. B. atsiliepime. Trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad jis nebuvo informuotas, jog ieškovo vadovaujama įmonė būtų nutraukusi nuomos sutartį dėl ieškovui ir jo sutuoktinei priklausančios ¼ dalies patalpų. Trečiasis asmuo nedarė kliūčių ieškovui ir jo sutuoktinei patekti į patalpas ir naudotis jiems priklausančia patalpų dalimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovės 12 101,76 Eur nesumokėtą nuomos mokestį, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 845 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. birželio mėn. įskaitytinai ginčo patalpomis ir toliau naudojosi atsakovė, be to, ar ieškovo žala (nuostoliai) sudaro iš viso 12 101,76 Eur (66 mėn. × 183,36 Eur) nesumokėto nuomos mokesčio.

8. Teismas nustatė, kad visų patalpų savininkų ir trečiojo asmens VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro sudarytos 2007 m. sausio 18 d. nuomos sutarties pagrindu ginčo patalpos nuo 2007 m. sausio 18 d. iki 2011 m. sausio 18 d. buvo išnuomotos trečiajam asmeniui VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centrui (sutarties 2.1 punktas). Atsakovės teigimu, ši 2007 m. sausio 18 d. sutartis buvo sudaryta 5 (penkių) metų terminui (sutarties 2.1 punktas), tačiau po pirmojo 2011 m. lapkričio 18 d. termino pabaigos (sutarties 4.10 punktas) sutartis faktiškai toliau buvo tęsiama ir niekuomet nebuvo nutraukta su ieškovu ir jo sutuoktine trečiuoju asmeniu A. K..

9. Teismas, vadovaujantis bylos duomenimis, konstatavo, kad ginčo laikotarpiu – nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. atsakovė ir toliau naudojosi ginčo patalpomis. Atsakovės vadovas (kartu ir trečiasis asmuo P. B.) nepaneigė, kad atsakovė naudojo visas patalpas savo veiklai vykdyti, tačiau nuomos mokestį mokėjo tik už ¾ dalį patalpų. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021, nustatytomis aplinkybėmis. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė turi pareigą atlyginti susidariusius ieškovo nuostolius.

10. Spręsdamas dėl nuomos mokesčio dydžio ir jo priteisimo, teismas nustatė, kad nuomos mokestį ieškovas apskaičiavo kaip vidurkį tarp tretiesiems asmenims P. B. bei A. B. mokamo nuomos mokesčio (15 Eur/1 kv. m) ir J. J. bei Z. J. mokamo nuomos mokesčio (9 Eur/1 kv. m), t. y. 12 Eur už 1 kv. m. Teismas, įvertinęs, kad ieškovui ir jo sutuoktinei tenkanti patalpų dalis yra 15,28 kv. m., sprendė, kad kas mėnesį mokėtinas nuomos mokestis sudarytų 183,36 Eur. Todėl atsakovės nepagrįstai sutaupytas nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. įskaitytinai sudaro iš viso 12 101,76 Eur (66 mėn. × 183,36 Eur). Teismas pažymėjo, kad atsakovė nuomos mokesčio paskaičiavimo neginčijo. Dėl nuomos mokesčio nemokėjimo ieškovui ir jo sutuoktinei, atsakovė sutaupė minėtą sumą, atitinkamai, ieškovas ir jo sutuoktinė šią sumą prarado, t. y. atsakovė praturtėjo ieškovo ir jo sutuoktinės sąskaita, nes nepagrįstai neatlygintinai naudojosi jiems priklausančia patalpų dalimi. Todėl teismas konstatavo, kad yra priežastinis ryšys tarp ieškovo ir jo sutuoktinės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo. Kita vertus, nepagrįstas praturtėjimas egzistavo jau pareiškiant ieškinį ir ieškovas neturi galimybės išreikalauti piniginių lėšų kitais civilinių teisių gynimo būdais. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas ieškinį tenkino.

11. Priteisus nesumokėtą nuomos mokestį, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės ir 5 proc. metines palūkanos už priteistą sumą (12 101,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 15 d.) iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1 845 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

12.1. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021, pateikti išaiškinimai turi prejudicinę reikšmę, kuri šioje byloje lemia vertinimą, kad tik atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. išimtinai naudojosi ginčo patalpomis. Pažymi, kad minėtoje ir šioje byloje skiriasi tiek ieškovas, tiek atsakovas, tiek ir pareikšto ieškinio įrodinėjimo dalykas. Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje ieškovė VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras siekė prisiteisti daikto išlaikymo ir išsaugojimo būtinąsias išlaidas. Todėl naudojimosi patalpomis faktas buvo vertinamas tik tiek, kiek jis buvo susijęs su ieškovės VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras pareikštu reikalavimu – būtinosiomis daikto išlaikymo išlaidomis ir asmenų, besinaudojančių patalpomis, kasdieninių poreikių tenkinimu. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, klaidingai ir neteisingai suprato bei interpretavo Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo turinį, neįsigilino į ginčą ir neatskleidė bylos esmės, dėl to nepagrįstai vertino, kad minėtame sprendime nustatytos faktinės aplinkybės gali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje.

12.2. Teismas, konstatuodamas, kad ginčo laikotarpiu tik atsakovė naudojosi ginčo patalpomis, nepagrįstai nesiaiškino fakto, kad visą ginčo laikotarpį patalpose buvo laikomas (sandėliuojamas) ieškovo vadovaujamai įstaigai trečiajam asmeniui VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centrui priklausantis turtas. Tai, atsakovės nuomone, patvirtina, kad ne tik ji naudojosi ginčo patalpomis. Teismas, spręsdamas dėl subjekto, kuris naudojosi visomis patalpomis, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, susijusia su apmokėjimu už patalpose sunaudotas komunalines paslaugas. Pažymi, kad atsakovės vadovo reikalavimas ieškovui padengti dalį komunalinių paslaugų išlaidų, būtų buvęs akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi patalpose sunaudoti komunaliniai patarnavimai buvo išimtinai susiję su atsakovės veikla ir jos kasdieninių poreikių tenkinimu. Be to, ieškovas nepateikė ir byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog neva atsakovė naudojosi didesne patalpų dalimi negu, kad buvo išsinuomojusi iš patalpų savininkų.

12.3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė ir pažeidė įrodymų vertinimą, jų pakankamumą reglamentuojančias teisės normas, priimdamas skundžiamą sprendimą vertino ir interpretavo tik tas aplinkybes, kurios buvo palankios ieškovo pareikšto reikalavimo patenkinimui, tuo tarpu dėl atsakovės atsikirtimų sprendime visiškai nepasisakė, atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visiškai netyrė, neanalizavo ir juos ignoravo. Todėl neatskleidė bylos esmės.

12.4. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad 2007 m. sausio 18 d. nuomos sutartis tarp ieškovo, trečiojo asmens A. K. ir VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro buvo nutraukta jau nuo ginčo laikotarpio pradžios. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi ieškovo į bylą pateiktu 2016 m. rugsėjo 28 d. sutikimu–pranešimu. Minėtas rašytinis įrodymas neatitinka juridinio asmens parengtam dokumentui keliamų reikalavimų (pasirašytas pieštuku; neturi registracijos numerio ir neregistruotas juridinio asmens siunčiamų dokumentų registre; nepatvirtintas juridinio asmens atspaudu); nebuvo išviešintas tretiesiems asmenims, taip pat ir vienam iš adresatų – A. K.; prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams – 2017 m. balandžio 27 d. dalininkų susirinkimo protokolo turiniui; šio dokumento nepatvirtinta jokie kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Be to, 2023 m. sausio 17 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad nei J. J., nei Z. J., priešingai nei nurodoma sprendime, nepatvirtino ieškovo teiginio, jog 2007 m. sausio 18 d. nuomos sutartis tarp J. J. bei Z. J. ir trečiojo asmens VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro buvo nutraukta žodžiu.

12.5. Nepagrįstai teismas konstatavo, jog po 2007 m. sausio 18 d. nuomos sutarties nutraukimo atsakovės vadovas išimtinai savo vardu sudarė komunalinių, ryšio tiekimo bei kitų paslaugų sutartis. Sutartis su UAB „Naujamiesčio būstas“, o vėliau su UAB „Mano būstas Vilnius“ nebuvo sudaryta (2022 m. spalio 24 d. atsakovės prašymo priedas Nr. 1). Tai patvirtina ir sąskaitų turinys, kur nėra nurodomas konkretus mokėtojas. Be to, sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ yra sudarę visi patalpų bendraturčiai, taip pat ir pats ieškovas, kuris sąskaitų gavėju nurodė P. B. (2022 m. spalio 24 d. atsakovės prašymo priedai Nr. 2–3; 2022 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas 1:19:10 – 1:19:35); sutartį su AB „ESO“, vėliau ir su UAB „Ignitis“, savo vardu yra sudaręs patalpų bendraturtis P. B. (2022 m. spalio 24 d. atsakovės prašymo priedai Nr. 4–5). Pažymi, kad P. B., veikdamas ne kaip atsakovės vadovas, o kaip patalpų bendraturčių atstovas, pagal patalpų bendraturčių sutarimą, visam patalpų plotui sutartį buvo sudaręs tik su elektros energijos paslaugos tiekėju AB „ESO“ (vėliau ir su UAB „Ignitis“).

12.6. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatęs aplinkybę, jog neva ginčo laikotarpiu tik atsakovė naudojosi visomis patalpomis, konstatavo, jog yra visos sąlygos, patvirtinančios nepagrįsto praturtėjimo buvimą. Teismas ignoravo atsakovės argumentus dėl šeštosios ir septintosios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, dėl jų sprendime visiškai nepasisakė. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, nenustačius visų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui reikalingų sąlygų, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

12.7. Teismas, spręsdamas dėl nepagrįsto praturėjimo instituto taikymo prielaidų (sąlygų) egzistavimo, visiškai nevertino ieškovo veiksmų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas niekuomet nesikreipė į atsakovę ir (ar) bendraturčius ir nereikalavo sudaryti nuomos sutarties su ieškovu bei mokėti jam nuomos mokestį, taip pat, neginčijo 2016 m. liepos 31 d. bei 2017 m. liepos 12 d. nuomos sutarčių, neinformavo bendraturčių apie 2007 m. sausio 18 d. sutarties vykdymo eigą, jos galiojimą bei patalpų dalies grąžinimą. Atsakovės nuomone, ieškovas tokiu būdu veikdamas prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Be to, atsakovės nuomone, ieškovas galėjo pažeistas teises ginti daiktinės teisės gynimo būdais, bendraisiais sutarčių ginčijimo pagrindais. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, minėtų atsakovės argumentų taip pat nevertino.

12.8. Atsakovės vertinimu, ieškovas nagrinėjamoje byloje ydingai ir netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, kadangi ieškiniu reikalavo priteisti ne nuostolių atlyginimą, tačiau reikalavo priteisti nesumokėtą nuomos mokestį. Ieškovas nagrinėjamoje byloje nėra pareiškęs reikalavimo atsakovei dėl nuostolių atlyginimo dėl nepagrįsto atsakovės praturtėjimo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą tenkino ir ieškovui priteisė ne nuostolių atlyginimą, tačiau nesumokėtą nuomos mokestį, kurio atsakovė ieškovui neturėjo jokio pagrindo mokėti.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovės apeliacinį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovui iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

13.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas negalėjo vadovautis Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021 nustatytomis aplinkybėmis. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, tiek vienoje, tiek kitoje byloje dalyvauja tie patys asmenys, nepaisant jų skirtingo procesinio statuso. Be to, nors bylų nagrinėjimo dalykas skiriasi, abiejose bylose buvo sprendžiamas klausimas, kas realiai naudojasi ginčo patalpomis.

13.2. Apeliantė nepagrįstai akcentuoja 2016 m. rugsėjo 28 d. sutikimą–pranešimą nutraukti nuomos sutartį. Ieškovas ne kartą posėdžio metu nurodė, jog šis dokumentas buvo surašytas visiškai formaliai. Pažymi, kad nuomos sutartis su visais bendrasavininkais buvo faktiškai nutraukta konkliudentiniais veiksmais, atsakovei pradėjus jose vykdyti veiklą. Be to, jeigu atsakovei kilo abejonės dėl minėto dokumento tikrumo, atsakovė turėjo galimybę pareikšti reikalavimą dėl ekspertizės skyrimo, siekiant išaiškinti šio dokumento tikrumą, tačiau to nepadarė.

13.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ginčo laikotarpiu patalpomis naudojosi išimtinai atsakovė, nors jose buvo ieškovo vadovaujamai įstaigai VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras priklausantis turtas (stalai, kėdės, knygų lentynos, spintelės, minkštieji baldai, knygos, segtuvai ir kita biuro įranga). Pažymi, kad ieškovas nebuvo ir negalėjo būti išnuomojęs savo patalpų dalies VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centrui ginčo laikotarpiu. Ilgus metus galiojanti nuomos sutartis, sudaryta tarp VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro ir visų bendraturčių, negalėjo būti nutraukta be visų bendraturčių sutikimo. Todėl nutraukus nuomos sutartį su dalimi patalpų bendrasavininkų, nesant kitų sutikimo ir nustatytos konkrečios patalpų naudojimosi tvarkos, VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras negalėjo toliau nuomotis patalpų iš kurių nors bendrasavininkų atskirai. Be to, jeigu atsakovė būtų naudojusi tik dalį patalpų, kai likusią ¼ patalpų dalį naudojasi kita įstaiga, ar pats ieškovas, net neabejotina, jog jam būtų reiškiami reikalavimai dėl komunalinių mokesčių dalies priteisimo. Tai, kad raštu ieškovas nėra pareiškęs atsakovei pretenzijų, ar pasiūlymo išsinuomoti jam priklausančią dalį – taip pat nereiškia jo sutikimo.

13.4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepasisakė dėl atsakovės pateiktų argumentų, o vertino tik ieškovės pateiktus argumentus ir įrodymus. Teismas neturi pareigos vertinti ir pasisakyti išimtinai dėl kiekvieno šalies pateikiamo įrodymo, argumento, pasvarstymo ar prielaidos, jis turi pasisakyti dėl ginčo esmės, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

13.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad šiuo atveju negalėjo būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas nesant vienos iš šio instituto taikymo sąlygų, t. y. ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Pažymi, kad ieškovas šiuo atveju neturėjo jokių kitų galimybių, kaip tik reikšti šį ieškinį teisme, siekiant apginti savo pažeistas teises. Atsakovė melagingai nurodo, jog ieškovas niekuomet nesikreipė į atsakovę su pretenzijomis ir neišreiškė jokio reikalavimo. Priešingai, ieškovas buvo išreiškęs ne vieną pretenziją ir reikalavimą, tačiau į juos nebuvo reaguojama. Teismas pagrįstai ir teisingai taikė nepagrįsto praturtėjimo instituto normas, laikėsi formuojamos teismų praktikos.

13.6. Nepagrįsiąs apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamai pasirinkto ieškinio dalyko. Ieškovas aiškiai ieškinyje išdėstė ir suformulavo ieškinio dalyką. Ieškovo siekiamas teisinis rezultatas ir teisių ginimo būdas bei pažeistos teisės buvo nurodyti ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o plačiau aptartos teismo posėdžių metu.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo P. B. prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

14.1. Apeliacinio skundo argumentai yra visapusiškai pagrįsti. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teismas vertino ieškovo naudai vien tik ieškovo teismui pateiktus nepagrįstus, abejotinus ir aiškiai melagingus teiginius, ieškovo galimai suklastotą, pieštuku pasirašytą sutikimą–pranešimą. Teismas visiškai ignoravo atsakovės ir trečiojo asmens P. B. į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovės atsiliepime ir triplike pateiktus atsikirtimus, trečiųjų asmenų P. B., A. B., Z. J., J. J., A. K. pateiktus 2023 m. sausio 17 d. ir 2023 m. sausio 24 d. teismo posėdžių metu paaiškinimus ir atsakymus apie ginčo patalpų naudojimą.

14.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė naudojosi visomis ginčo patalpomis. Pažymi, kad ieškovas daug metų, įskaitant ir ginčo laikotarpį, patalpose nesilankydavo, todėl negalėjo žinoti, kokią dalį patalpų ginčo laikotarpiu faktiškai savo veiklai naudojo atsakovė. Per visą ginčo laikotarpį ieškovas faktiškai naudojosi ne mažiau kaip ¼ dalimi patalpų – būtent tokia dalimi, kuri ginčo laikotarpiu priklausė ieškovui ir jo sutuoktinei. Atsakovė naudojosi tik ¾ patalpų dalimi, kurią buvo išsinuomojusi. Atsakovė neturėjo galimybių naudotis visu patalpų plotu, kadangi dalis patalpų buvo užstatyta ieškovui priklausančiais daiktais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į atsakovę su pasiūlymu išnuomoti jam ir jo sutuoktinei priklausančią patalpų dalį. Tai, kad per visą ieškinio laikotarpį ieškovas sąmoningai naudojosi jam ir sutuoktinei priklausančia patalpų dalimi, ten laikydamas kilnojamąjį turtą, patvirtina 2023 m. kovo 31 d. ieškovo išsiųstas P. B. laiškas.

14.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi melagingais ieškovo teiginiais, jog po 2007 m. sausio 18 d. patalpų nuomos sutarties nutraukimo su P. B. ir A. B., atsakovės vadovas neva išimtinai savo vardu sudarė komunalinių, ryšio tiekimo bei kitų paslaugų sutartis. Tačiau, kaip patvirtina bylos medžiaga, sprendime nurodyta teismo pozicija yra akivaizdžiai prieštaraujanti byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teismas nurodė, kad per ginčo laikotarpį P. B. neprašė ieškovo atlyginti dalies patalpų komunalinių išlaidų. Trečiasis asmuo pažymi, kad patalpos apšildomos elektriniais radiatoriais, o patalpose, kuriose buvo laikomi ieškovui priklausantys daiktai, šildymas buvo išjungtas.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. B. prašo teismo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepimu trečiasis asmuo sutinka su visais apeliacinio skundo argumentais, todėl jie nebekartojami.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

17. Trečiasis asmuo P. B. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia naują įrodymą, t. y. 2023 m. kovo 31 d. ieškovo išsiųstą P. B. laišką dėl numatomo baldų (turto) inventorizavimo. Nurodo, kad galimybė pateikti įrodymą iškilo vėliau, t. y. tik po minėto laiško trečiajam asmeniui išsiuntimo. Minėtas įrodymas, trečiojo asmens nuomone, patvirtina tai, kad per visą ieškinio laikotarpį ieškovas sąmoningai naudojosi jam ir jo sutuoktinei priklausančia patalpų dalimi, ten laikydamas kilnojamąjį turtą.

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, turi patikrinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

20. Teisėjų kolegija iš byloje esančios medžiagos nustatė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu niekada neginčijo aplinkybės, kad patalpose buvo jo vadovaujamai įmonei priklausantis kilnojamasis turtas, tačiau teigė, kad juo visą ginčo laikotarpį naudojosi išimtinai atsakovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo prašomu pridėti įrodymu iš esmės siekia patvirtinti aplinkybę, kurios ieškovas niekada bylos nagrinėjimo metu neginčijo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomas pridėti įrodymas turės įtaką sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Esant nurodytoms aplinkybėms, trečiojo asmens prašymas pridėti prie bylos kartu su atsiliepimu pateiktą naują įrodymą atmestinas (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacijos objekto

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 12 101,76 Eur nesumokėtą nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam kartu su sutuoktine trečiuoju asmeniu A. K. nuosavybės teise priklauso ¼ dalis negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Kita dalis ginčo patalpų nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims P. B., A. B., J. J. ir Z. J.. Su minėtais asmenimis atsakovė yra sudariusi ginčo patalpų nuomos sutartį. Ieškovas nurodė, kad atsakovė su juo ir jo sutuoktine nuomos sutarties dėl jiems priklausančių patalpų dalies nėra sudariusi. Nepaisant to, atsakovė naudojasi visomis patalpomis, taip pat ir jam bei jo sutuoktinei priklausančia patalpų dalimi. Ieškovas teigė, kad atsakovė nuomos sutarties nesudaro su juo ir jo sutuoktine sąmoningai, dėl konfliktinių santykių. Ieškovas teigė ir tai, kad atsakovė, naudodamasi visomis patalpomis, tačiau mokėdama nuomos mokestį tik už ¾ dalis patalpų, nepagrįstai sutaupė mokėtiną nuomos mokestį, todėl turi pareigą jį atlyginti.

22. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

23. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudarą pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovo ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

24. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad:

- patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė: ieškovui V. K. ir jo sutuoktinei trečiajam asmeniui A. K. (1/4 dalis); tretiesiems asmenims J. J. ir Z. J. (1/4 dalis) ir P. B. (1/4 dalis) bei A. B. (1/4 dalis);

- 2007 m. sausio 18 d. Nuomos sutartimi visi patalpų bendraturčiai patalpas išnuomojo trečiajam asmeniui VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centrui;

- ginčo patalpos atidalintos nebuvo, naudojimosi tvarka nustatyta taip pat nebuvo;

- 2016 m. trečiasis asmuo P. B. įsteigė atsakovę, kuri pradėjo vykdyti veiklą adresu (duomenys neskelbtini);

- atsakovė 2016 m. liepos 31 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su trečiaisiais asmenimis P. B. ir A. B., o 2017 m. liepos 12 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su trečiaisiais asmenimis J. J. ir Z. J.;

- duomenų, jog atsakovė būtų sudariusi su ieškovu ir (ar) jo sutuoktine nuomos, panaudotos ar kitokį susitarimą dėl ginčo patalpų dalies naudojimo, nėra.

Dėl prejudicinio fakto byloje ir ginčo patalpų naudojimo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn.

25. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovė naudojasi visomis ginčo patalpomis, tai pat ir jam bei jo sutuoktinei priklausančia patalpų dalimi, o ne tik ¾ dalimi, kurią buvo išnuomojusi iš trečiųjų asmenų P. B., A. B., J. J. ir Z. J.. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo patalpomis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. naudojosi išimtinai atsakovė. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas anksčiau minėtą išvadą, be kita ko, vadovavosi ir Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021 nustatyta faktine aplinkybe, kaip prejudiciniu faktu, kad ginčo patalpomis laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. naudojosi išimtinai atsakovė. Atsakovė su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir įrodymų vertinimu nesutinka. Atsakovė, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021 nustatyta faktine aplinkybe, kaip prejudiciniu faktu. Teisėjų kolegija atsakovės argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

26. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei išplėtotos kasacinio teismo praktikoje. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2021 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2012).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, visiškai pagrįstai vadovavosi Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021 nustatyta faktine aplinkybe, kad ginčo patalpomis laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. naudojosi išimtinai atsakovė, kaip prejudiciniu faktu.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek šioje byloje, tiek išnagrinėtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021 dalyvavo iš esmės tie patys asmenys, nepaisant jų skirtingo procesinio statuso (pavyzdžiui, šioje byloje trečiasis asmuo VšĮ Pasaulio lietuvių, kultūros, mokslo ir švietimo centras išnagrinėtoje byloje buvo ieškovu; šioje byloje tretieji asmenys P. B. ir A. B. išnagrinėtoje byloje buvo atsakovais; šios bylos atsakovė VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras išnagrinėtoje byloje buvo trečiuoju asmeniu; šios bylos ieškovas V. K. išnagrinėtoje byloje veikė kaip ieškovės VšĮ Pasaulio lietuvių, kultūros, mokslo ir švietimo centras atstovas (vadovas)).

30. Teisėjų kolegija nustatė ir tai, kad Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021, be kita ko, tarp šalių kilo ginčas dėl komunalinių mokesčių ginčo patalpose mokėjimo, o šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nesumokėto nuomos mokesčio, kaip nepagrįsto praturtėjimo. Nepaisant to, kad tiek Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021, tiek šioje byloje tarp šalių kilę ginčai ir pareikšti reikalavimai yra skirtingi, tačiau tiek vienoje, tiek kitoje byloje buvo įrodinėjama ta pati aplinkybė, t. y. kas faktiškai naudojosi ginčo patalpomis. Kauno apylinkės teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. ginčo patalpomis naudojosi išimtinai atsakovė. Tuo tarpu šioje byloje ieškovas tvirtino, kad atsakovė ginčo patalpomis naudojosi ne tik minėtu laikotarpiu, bet ir laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. ir už šį laikotarpį prašė priteisti nesumokėtą nuomos mokestį, kaip nepagrįstą praturtėjimą. Taigi, tiek vienoje, tiek kitoje civilinėje byloje buvo įrodinėjama iš esmės ta pat faktinė aplinkybė dėl ginčo patalpų naudojimo, kurios laikotarpis abejose civilinėse bylose iš dalies sutapo.

31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, įvertinusi tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai taikė CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-702-850/2021 nustatyta faktine aplinkybe, kaip prejudiciniu faktu, spręsdamas tarp šalių iškilusį ginčą dėl nesumokėto nuomos mokesčio, kaip nepagrįsto praturtėjimo, priteisimo, atmestini.

32. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visus įrodymus, nepasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė naudojosi visomis ginčo patalpomis, o ne tik jų ¾ dalimi.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginius, kad dalis patalpų ieškovo ir (ar) jo vadovaujamos įmonės trečiojo asmens VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro yra (buvo) naudojama kaip daiktų sandėliavimo vieta. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neneigė aplinkybės, kad ginčo patalpose yra likęs VšĮ Pasaulio lietuvių, kultūros, mokslo ir švietimo centro kilnojamasis turtas, t. y. stalai, kėdės ir kt. Tačiau ieškovas teigė, kad likusiu kilnojamuoju turtu naudojosi atsakovė, kuri ginčo patalpose vykdė veiklą. Teisėjų kolegija iš byloje esančio Faktinių aplinkybių konstatavimo 2022 m. sausio 5 d. protokolo Nr. 177-22-02 ir jame esančių nuotraukų nustatė, kad ant durų, pro kurias patenkama į ginčo patalpas, yra nurodytas atsakovės pavadinimas, darbo valandos, taip pat kontaktiniai duomenys. Iš Faktinių aplinkybių protokole esančių ginčo patalpų kadastro duomenų ir kitų nuotraukų nustatyta, kad ginčo patalpas sudaro trys patalpos: vienoje patalpoje yra įrengtos darbo vietos; kitoje patalpoje įrengta poilsio, valgymo vieta; trečiojo – sanitarinis mazgas. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad visos ginčo patalpose esančios patalpos buvo naudojamos atsakovės veiklai vykdyti. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovas ir (ar) jo vadovaujama įmonė trečiasis asmuo VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras būtų naudoję ginčo patalpų dalį daiktų sandėliavimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad vienoje nuotraukoje yra užfiksuota, jog ant stalo yra sukeltos keturios kėdės, nepatvirtina, kaip teigia apeliantė, kad šia dalimi ji niekada ir nesinaudojo. Juolab, neatmestina tikimybė, kad kėdės tokiu būdu galėjo būti sukeltos ant stalo tvarkant patalpą, kurioje yra įrengtos darbo vietos. Be to, byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ginčo patalpas būtų naudoję kiti asmenys, išskyrus atsakovę.

34. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia ir tai, kad ieškovas nepateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis nutraukė su trečiuoju asmeniu VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centru 2007 m. sausio 18 d. sudarytą nuomos sutartį. Apeliantės nuomone, ieškovo pateiktas 2016 m. rugsėjo 28 d. sutikimas–pranešimas nėra pakankamas pagrindas patvirtinti faktui, kad 2007 m. sausio 18 d. sudaryta nuomos sutartis buvo nutraukta su ieškovu bei jo sutuoktine. Kadangi ieškovas nenutraukė 2007 m. sausio 18 d. su trečiuoju asmeniu VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centru sudarytos nuomos sutarties dėl dalies ginčo patalpų, todėl jis, atsakovės teigimu, neturi teisės reikalauti priteisti nuomos mokestį, kaip nepagrįstą praturtėjimą.

35. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. susitikimas–pranešimas nebūtų pakankamas pagrindas konstatuoti 2007 m. sausio 18 d. nuomos sutarties, sudarytos su ieškovu, nutraukimo faktą. Nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2007 m. sausio 18 d. nuomos sutartis, sudaryta, be kita ko, tarp ieškovo ir jo sutuoktinės ir trečiojo asmens VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro, buvo nutraukta.

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys iš esmės neneigė aplinkybės, jog trečiasis asmuo VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras 2007 m. sausio 18 d. buvo sudaręs su visais bendraturčiais ginčo patalpų nuomos sutartį tam, kad jose galėtų vykdyti (ir vykdė) veiklą. Iš byloje esančios 2007 m. sausio 18 d. nuomos sutarties nustatyta, kad visi bendraturčiai buvo laikomi nuomotoju, o VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, – nuomininku. Sutarties 1.1 punkte numatyta, kad nuomotojas išnuomoja nuomininkui už mokestį administracines patalpas, kurių bendras blogas 61,1 kv. m, laikinai valdyti ir naudoti jas VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro informaciniam biurui. Šalys neginčijo ir tos aplinkybės, kad ieškovo nurodytu ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn., trečiasis asmuo VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras jokios realios veiklos ginčo patalpose nevykdė. Taigi, darytina išvada, kad trečiasis asmuo VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras patalpų ginčo laikotarpiu pagal paskirtį, kuri nurodyta 2007 m. sausio 18 d. nuomos sutartyje, nenaudojo.

37. Byloje yra rašytiniai duomenys, kad trečiasis asmuo VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras išsiuntė tretiesiems asmenims P. B. ir A. B. 2016 m. birželio 30 d. pranešimą dėl 2007 m. sausio 18 d. nuomos sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovo 2023 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu pateiktas 2016 m. rugsėjo 28 d. sutikimas–pranešimas yra pasirašytas ne ant oficialaus juridinio asmens dokumento (firminio blanko), nėra patvirtintas juridinio asmens antspaudu, neturi registracijos numerio. Kita vertus, pažymėtina, kad 2016 m. birželio 30 d. pranešimai dėl 2007 m. sausio 18 d. nuomos sutarties nutraukimo, kurie buvo adresuoti tretiesiems asmenims P. B. ir A. B., yra pasirašyti ant oficialaus juridinio asmens dokumento, tačiau juose taip pat nėra nei registracijos numerio, nei antspaudo.

38. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kokiu būdu buvo nutraukta 2007 m. sausio 18 d. nuomos sutartis su J. J. ir Z. J.. Nepaisant to, byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo, kad 2007 m. sausio 18 d. nuomos sutartis buvo nutraukta ne tik su trečiaisiais asmenimis P. B. ir A. B., bet ir su trečiaisiais asmenimis J. J. ir Z. J..

39. Teisėjų kolegija iš trečiojo asmens VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro 2017 m. balandžio 27 d. visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo Nr. 53 nustatė, kad minėto susirinkimo metu buvo sprendžiamas klausimas, kokiu pagrindu atsakovė, kuri yra įsteigta trečiojo asmens P. B., naudojasi ginčo patalpomis, kokiu pagrindu ginčo patalpose vykdė veiklą. Minėtame protokole nurodyta, kad įmonė įsteigta nuo 2016 m. vidurio, tačiau jokios nuomos sutarties su įmone nėra sudaryta. Taigi, dar 2017 m. balandžio 27 d. vykusio visuotinio dalininkų susirinkimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės vykdomos veiklos ginčo patalpose teisėtumo. Minėtame protokole nėra užfiksuota duomenų, kad ginčo patalpose veikia ir veiklą vykdo abu juridiniai asmenys, t. y. atsakovė ir trečiasis asmuo VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš procesinių dokumentų turinio, tiek iš kitų byloje esančių įrodymų, galima daryti išvada, kad visiems asmenims (tiek atsakovei, tiek visiems ginčo patalpų bendraturčiams) neabejotinai buvo aišku ir suprantama, kad trečiasis asmuo VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras ginčo patalpų 2007 m. sausio 18 d. nuomos sutarties pagrindu ginčo laikotarpiu nenaudojo, jose veiklos nevykdė. Be to, kaip minėta nutarties 36 punkte, 2007 m. sausio 18 d. nuomos sutartis buvo sudaryta su visais bendraturčiais, kaip viena šalimi, t. y. nuomotoju. Todėl atsakovė teigti, kad 2007 m. sausio 18 d. nuomos sutartis buvo nutraukta su vienais bendraturčiais, o su kitais, t. y. ieškovu ir jo sutuoktine trečiuoju asmeniu A. K., liko galioti, neturi jokio pagrindo.

41. Be to, pagal CK nuostatas tiek nekilnojamojo turto nuomos sutartis, tiek panaudos sutartis, jei jos sudarytos ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotos tik tuo atveju, jeigu įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos viešame registre (CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.477 straipsnio 2, 3 dalys, 6.478–6.479 straipsniai). CK 1.75 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais.

42. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre yra registruoti tik du juridiniai faktai dėl ginčo patalpų nuomos sutarčių sudarymo, t. y. įregistruoti juridiniai faktai, kad atsakovė yra sudariusi nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis P. B., A. B. ir trečiaisiais asmenimis J. J. ir Z. J.. Nekilnojamojo turto registre nėra ir nebuvo įregistruota jokių juridinių faktų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų sudaręs nuomos sutartį ir (ar) panaudos sutartį dėl jam ir jo sutuoktinei priklausančios patalpų dalies. Neišviešintos nuomos ar panaudos sutartys negali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ar pareigoms. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų gavęs nuomos sutartyje numatytą nuomos mokestį iš trečiojo asmens VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro ginčo laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad kitiems ginčo patalpos bendraturčiams nebuvo žinomos nuomos sutarties su ieškovu ir jo sutuoktine nutraukimo faktas, taip pat negali patvirtini ir nepatvirtina aplinkybės, kad 2007 m. sausio 18 d. nuomos sutartis su minėtais asmenimis apskritai nebuvo nutraukta. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, kad ieškovas reikalavus turėjo reikšti ne jai, o trečiajam asmeniui VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centrui, taip pat yra nepagrįsti.

43. Apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys, t. y. šalių paaiškinimai, 2016 m. rugsėjo 28 d. sutikimas–pranešimas, išrašas iš Nekilnojamojo turto registro ir kt., patvirtina, kad ieškovo 2007 m. sausio 18 d. su trečiuoju asmeniu VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro sudaryta nuomos sutartis taip pat, kaip ir su kitais ginčo patalpų bendraturčiais, buvo nutraukta.

44. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta ir nustatyta nutarties 25–43 punktuose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn., ginčo patalpomis naudojosi išimtinai atsakovė.

Dėl ginčo teisinio kvalifikavimo

45. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.).

46. CK 6.242 straipsnis reglamentuoja nepagrįsto praturtėjimo institutą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

47. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia ir tai, kad ieškovo suformuotas ieškinio dalykas – priteisti nesumokėtą nuomos mokestį – neatitiko CK 6.242 straipsnio įtvirtinto nepagrįsto praturtėjimo bylose reiškiamo reikalavimo. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisini pagrindo tenkinti neteisingai suformuoto ieškinio reikalavimo ir ieškovui iš atsakovės priteisti nesumokėtą nuomos mokestį.

48. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šią savo teisę suinteresuoti asmenys gali įgyvendinti, pareikšdami teisme ieškinį ar pateikdami kitokį CPK numatytą procesinį dokumentą. Ieškinyje, be kitos būtinos informacijos (CPK 135 straipsnis), turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodytą praktiką).

50. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą praktiką).

51. Sutiktina su atsakove, kad ieškovas ieškinio dalyką suformulavo kaip reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovės 12 101,76 Eur nuomos mokestį. Be to, sutiktina ir su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje, tenkindamas ieškovo reikalavimą, taip pat nurodė, jog priteisia ieškovui iš atsakovės 12 101,76 Eur nesumokėtą nuomos mokestį. Nepaisant to, iš skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, taikė CK 6.242 straipsnio nuostatas ir ją aiškinančią teismų praktiką, atsižvelgdamas į ieškovo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo šioje byloje nurodytas faktinis pagrindas atitiko nepagrįsto praturtėjimo teisinį pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, neturėjo jokio pagrindo taikyti CK 6.487 straipsnio normą, reglamentuojančią nuomininko pareigą mokėti nuomos mokestį, o pagrįstai ginčo išsprendimui taikė CK 6.242 straipsnio normą ir ją aiškinančią teismo praktiką.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo sąlygų (prielaidų)

52. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).

53. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo atveju susidarė situacija, kai atsakovė naudojosi visomis ginčo patalpomis, taip pat ir ieškovui bei jo sutuoktinei priklausančia ginčo patalpų dalimi (žr. šios nutarties 25–44 punktus). Kaip minėta sprendimo 24 punkte, atsakovė nuomos sutartis buvo sudariusi su trečiaisiais asmenimis P. B., A. B., J. J. ir Z. J., tačiau tik dėl ¾ dalių ginčo patalpų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovui ir jo sutuoktinei priklausančia ginčo patalpų dalimi ginčo laikotarpiu naudojosi teisėtu pagrindu (teisės akto, teismo sprendimo, šalių sandoriu ar kt.). Taigi, atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. ieškovui ir jo sutuoktinei priklausančia ginčo patalpų dalimi naudojosi be jokio teisėto pagrindo ir neatlygintinai.

54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, esant tokiai situacijai, visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė savo veiklai vykdyti neatlygintinai naudodamasi ieškovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančia ginčo patalpų dalimi sutaupė ieškovo prašomas priteisti lėšas. Toks sutaupymas laikytinas nepagrįstu. Taigi, šiuo atveju atsakovė nepagrįstai praturtėja, o ieškovas ir jo sutuoktinė, kaip ginčo patalpos dalies savininkai, atitinkamai negauna kompensacijos už jų nuosavybės teisės naudojimą. Nagrinėjamos bylos nustatytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad, be atlygio naudodamasi savo veiklai vykdyti reikalinga ieškovo ir jo sutuoktinės ginčo patalpų dalimi, atsakovė sutaupė ieškovo sąskaita, šis atsakovės sutaupymas yra proporcingas ieškovo negautoms lėšoms ir sutaupymą bei lėšų negavimą sieja priežastinis ryšys. Nutarties 53 punkte minėta, kad atsakovės praturtėjimui nėra jokio teisinio pagrindo (teismo sprendimo, įstatymo, šalių sandorio ir kt.). Be to, nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį.

55. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl šeštosios ir septintosios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos (žr. nutarties 52 punktą). Atsakovė teigia, kad nagrinėjamu atveju minėtos sąlygos neegzistuoja, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį tenkino, priteisdamas iš atsakovės 12 101,76 Eur sumą.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostolių atsiradimo rizika, kaip šeštoji sąlyga praturtėjimą atsisakyti pripažinti nepagrįstu ir nesąžiningu, reglamentuojama CK 6.242 straipsnio 3 dalyje. CK 6.242 straipsnio 3 dalis numato, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.

57. Atsakovė teigia, kad ieškovas prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, nes: 1) daugiau kaip 5 metus savalaikiai nesikreipė į atsakovę ir (ar) bendraturčius ir nereikalavo sudaryti nuomos sutarties su ieškovu ir jo sutuoktine; 2) ieškovas nenutraukė su trečiuoju asmeniu VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centru 2007 m. sausio 18 d. sudarytos nuomos sutarties; 3) ieškovas jam priklausančia patalpų dalimi naudojosi, ten sandėliuodamas įmonės kilnojamąjį turtą.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl atsakovės 2 ir 3 argumentų pasisakyta anksčiau, minėti atsakovės argumentai atmesti kaip nepagrįsti (žr. nutarties 33–40 punktus). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl jų pakartotinai nepasisako. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovas niekada nesiūlė jai sudaryti nuomos sutarties. Nagrinėjamu atveju iš VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro 2017 m. balandžio 27 d. vykusio visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo Nr. 53 nustatyta, kad buvo sprendžiamas klausimas ne tik dėl ginčo patalpų naudojimo ir komunalinių mokesčių mokėjimo, bet ir tai, kokiu pagrindu trečiojo asmens P. B. įsteigta įmonė (šiuo atveju atsakovė) naudojasi ginčo patalpomis, nesudariusi jokios nuomos sutarties (3.2 klausimas). Pažymėtina, kad minėto susirinkimo metu jokie sprendimai dėl nuomos sutarčių sudarymo nebuvo priimti. Byloje nėra daugiau duomenų, kad tarp ieškovo ir atsakovės būtų sprendžiamas klausimas dėl nuomos sutarties sudarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad byloje nėra duomenų, jog po 2017 m. balandžio 27 d. įvykusio susirinkimo ieškovas būtų siūlęs atsakovei sudaryti nuomos sutartį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas prisiėmė nuostolių riziką.

59. Pažymėtina, kad pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė tai yra teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės absoliutumas reiškia, kad ši teisė gali būti varžoma tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Teisės aktai nenustato galimybės kitam asmeniui teisės savo nuožiūra ir neatlygintinai naudotis ne savo turtu, kol šalys susitars dėl naudojimosi tokiu turtu sąlygomis (neatlygintinai, mokant nuomos mokestį). Kaip minėta nutarties 58 punkte, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų siūlęs atsakovei sudaryti nuomos sutartį dėl ginčo patalpų dalies po 2017 m. balandžio 27 d. įvykusio susirinkimo. Tačiau apeliantė šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas jai buvo davęs sutikimą naudotis jam priklausančios ginčo patalpos dalimi neatlygintinai. Pažymėtina, kad atsakovė yra juridinis asmuo. Juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai. Byloje esančios aplinkybes patvirtina, kad atsakovei neabejotinai buvo žinoma, jog dalis ginčo patalpų priklauso ieškovui ir jo sutuoktinei. Neabejotina ir tai, kad atsakovė, kaip juridinis asmuo, žinojo, jog siekdama vykdyti veiklą ginčo patalpose turi turėti tam patvirtinantį teisinį pagrindą. Nepaisant to, atsakovė jokių veiksmų iš savo pusės nesiėmė, į ieškovą dėl nuomos sutarties sudarymo nesikreipė, naudojosi visomis ginčo patalpomis, nors ir žinojo, kad tam neturi jokio teisinio pagrindo.

60. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta ir nustatyta nutarties 57–59 punktuose, neturi pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad ieškovas šiuo atveju būtų prisiėmęs nuostolių atsiradimo riziką.

61. Apeliantė apeliaciniame skunde, kaip minėta nutarties 55 punkte, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir septintosios nepagrįsto praturtėjimo sąlygos. Atsakovės nuomone, ieškovas savo pažeistas teises galėjo ginti kitais civilinių teisių gynybos būdais. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės argumentų, kad ieškovo galimai pažeistos teisės galėjo ir tebegali būti ginamos daiktinės teisės gynimo būdais (pvz., CK 4.95 straipsnis, 4.98 straipsnis, bendraisiais sutarčių ginčijimo pagrindai).

62. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019 18 punktą).

63. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamo sprendimo 16 punkte nurodė, kad nepagrįstas praturėjimas egzistavo jau pareiškiant ieškinį, todėl ieškovas neturi galimybės išreikalauti piniginių lėšų kitais civilinių teisių gynimo būdais. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas negalėjo apginti savo pažeistų teisių kitais civilinių teisių gynybos būdais. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada iš esmės sutinka. Papildomai pažymi, jog ieškovo ir atsakovės šiuo atveju nesiejo jokie sutartiniai santykiai, todėl sutartinėmis teisės normomis ieškovas savo teisių apginti negali. Be to, nustatyta, kad atsakovė nepagrįstai sutaupė ieškovo turto sąskaita, nes neatlygintinai ir be jokio teisinio pagrindo naudojosi jo turtu ir iš to gavo materialinę naudą, kadangi nepatyrė naudojimosi ieškovo turtu išlaidų. Vadinasi, ieškovas savo pažeistų teisių apginti negalėjo nei taikant daiktinės teisės normas.

64. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta ir nustatyta nutarties 63 punkte, daro išvadą, kad kitų CK normų (daiktinių ir (ar) sutarčių) pagrindu ieškovas, sprendžiant pagal šioje byloje esančią medžiagą, taip pat gintis negali, todėl galėjo būti taikomas subsidiarus teisių gynimo būdas – nepagrįsto praturtėjimo institutas.

65. Dėl išvardytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui (CK 6.242 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti atlyginimą už naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.

66. Kadangi apeliantė dėl nuostolių dydžio apeliaciniame skunde nepasisakė, t. y. nuostolių dydžio neginčijo, teisėjų kolegija dėl priteistų nuostolių dydžio plačiau nepasisako.

67. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

68. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

69. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, sprendžiamas ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo klausimas. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 1 089 Eur advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pažymėtina, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. K. iš atsakovės viešosios įstaigos Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centro 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasTomas RomeikaJurgita Sujetienė