Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį (dėl 2020-06-30 epizodo prieš S. M.) 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl 2020-08-05 epizodo prieš S. M.) 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl epizodo prieš A. C.) 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. S. paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Nurodyta kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti, o kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir S. M. priteista iš V. S. 730 Eur turtinei žalai atlyginti ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. C. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir A. C. priteista iš V. S. 500 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nurodyta išieškoti iš V. S. 166,95 Eur proceso išlaidų valstybei.

Nuspręsta Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) V. S. vardu, ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) V. S. vardu, saugomus baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su asmens byla perduoti bausmės atlikimo vietos administracijai, o atlikus bausmę, grąžinti V. S.

Nurodyta daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 1) dujų balionėlį, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Aptarnavimo skyriaus ginklų sandėlyje, kvito Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 2) 2 vnt. fotonuotraukų, 4 vnt. „Teleplius“ papildymo kortelių, 1 „Tele2 Pildyk“ SIM kortelę, 1 „Tele2“ SIM kortelės laikiklį, saugomus Klaipėdos apskrities VPK paimtų daiktų sandėlyje, kvito Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. S.; 3) skaitmenines laikmenas (11 vnt.), esančias baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. S. nuteistas už tai, kad jis 2020-06-30 17.00 val. atvykęs pas Ukrainos Respublikos pilietę S. M., gyvenančią bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kur ji teikė seksualines paslaugas, prisistatęs A. vardu, liepė atiduoti jam visus uždirbtus pinigus, nurodydamas, kad sau ji dirbti negalės ir visus uždirbtus pinigus privalės atiduoti jam. S. M. atsisakius vykdyti jo reikalavimą, V. S. liepė tylėti ir, iš kelnių kišenės išsitraukęs dujų balionėlį ir taip grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, nuėjo į virtuvę, orkaitėje radęs 350 eurų, juos pagrobė ir iš buto pasišalino. Taigi V. S., panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, pagrobė S. M. priklausančius 350 eurus.

2. Be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis 2020-08-05 14.00 val. atvykęs pas Ukrainos Respublikos pilietę S. M., gyvenančią bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jai atidarius buto duris, įkišo koją tarp durų ir sienos ir tokiu būdu neleisdamas uždaryti durų įsibrovė į butą, kur liepė nukentėjusiajai jam dirbti bei mokėti pinigus. Po to, pamatęs koridoriuje kabančią rankinę, iš jos ištraukė piniginę, kurioje buvo 130 eurų, juos pasiėmęs, akivaizdžiai ranką laikydamas prie kišenės, kurioje buvo matyti dujų balionėlis, ir taip grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, paklausė, kur dar yra pinigų. Po to, nuėjęs į virtuvę, įrankių stalčiuje rado 250 eurų, juos paėmė ir iš buto pasišalino. Taigi V. S. įsibrovė į butą ir, panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, pagrobė S. M. priklausančius 380 eurų.

3. Be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2020-11-09 0.00 val. iki 2020-11-30 24.00 val., tiksli data ir tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, atvykęs pas Ukrainos Respublikos pilietę A. C., gyvenančią bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur ji teikė seksualines paslaugas, ir prisistatęs V., liepė jam dirbti, po to išeidamas iš buto nurodė, kad pamiršo paimti kasą. A. C. paprieštaravus, jis iš kišenės išsitraukė atlenkiamą peilį, akivaizdžiai jį demonstruodamas ir grasindamas tuoj pat pavartoti smurtą, paklausė, ar ji tikrai neatiduos kasos. A. C. išsigandus ir nuėjus paimti 100 eurų iš piniginės, V. S. nustūmė A. C. ant lovos krašto, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, griebė iš A. C. rankų piniginę, iš jos pagrobęs 500 eurų, iš karto iš buto pasišalino. Taigi V. S., panaudodamas peilį, pagrobė A. C. priklausančius 500 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Dėl esminių BPK pažeidimų

Motyvuojamoji dalis

Dėl V. S. veiksmų kvalifikavimo pagal nukentėjusiųjų parodymus

Dėl V. S. parinktos bausmės rūšies ir dydžio

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).‏‏‎

12. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, ištyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visų nuteistajam V. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai V. S. pripažino kaltu padarius visas tris jam inkriminuotas iki 2023-06-01 galiojusios redakcijos BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, neturi (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o nuteistojo apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams jų pakankamumo ir patikimumo aspektu yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu nuteistasis ginčija teismo padarytą išvadą apie jo kaltę, apeliaciniame skunde kartoja argumentus, kuriuos iš esmės jau buvo nurodęs pirmosios instancijos teisme, ir neigia savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį įvertino šiuos nuteistojo V. S. parodymus, taip pat nukentėjusiųjų parodymus, kitus įrodymus ir pripažino, jog šių įrodymų visumos pakanka nuteistojo V. S. kaltumui nustatyti. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta nuteistojo, nukentėjusiųjų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, apylinkės teismas nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – V. S. teisinančius įrodymus, taip pat aptarė jo pateikiamą gynybinę versiją ir ją motyvuotai atmetė. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip (palankiai sau) juos vertindamas, nesuteikia teisinio pagrindo jį išteisinti.

13. Pagal iki 2023-06-01 galiojusią BK 180 straipsnio 2 dalies redakciją atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Teisės teorijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra teigiama, kad kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005, 2K-208-1073/2018).‏‏‎

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytais daiktais laikomi nors iš anksto ir neparuošti, bet iš anksto parinkti ir pasiimti daiktai, kuriais siekiama palaužti nukentėjusiojo valią, taip lengviau perimant jo turtą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-459/2007, 2K-661/2007, 2K-701/2007, 2K-215-696/2016). Taigi darytina išvada, kad sprendžiant, ar daiktą priskirti požymiui – specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas, svarbu ne to daikto originalios savybės, bet pavojingas panaudojimo būdas plėšiant, iškreipiantis tiesioginę jo paskirtį. Vadinasi, šio požymio esmė yra ta, kad plėšiant panaudojami daiktai ne pagal savo tiesioginę paskirtį, ši pasikeičia ne dėl intervencijos į daiktus, o dėl jų iškreipto panaudojimo būdo dėl asmens, kuris juos naudoja plėšdamas, valios. Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti tokias aplinkybes: 1) paties daikto panaudojimo būdą plėšimo metu ir (ar) 2) išankstinį tikslą, dėl kurio tas daiktas kaltininko buvo paimtas (parinktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2018).

15. Šioje byloje V. S. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2020-06-30 17.00 val. atvykęs pas Ukrainos Respublikos pilietę S. M., gyvenančią bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kur ji teikė seksualines paslaugas, prisistatęs A. vardu, liepė atiduoti jam visus uždirbtus pinigus, nurodydamas, kad sau ji dirbti negalės ir visus uždirbtus pinigus privalės atiduoti jam. S. M. atsisakius vykdyti jo reikalavimą, V. S. liepė tylėti ir, iš kelnių kišenės ištraukęs dujų balionėlį ir taip grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, nuėjo į virtuvę ir orkaitėje radęs 350 eurų juos pagrobė ir iš buto pasišalino. Tokiu būdu V. S., panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, pagrobė S. M. priklausančius 350 eurų. Be to, šioje byloje V. S. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2020-08-05 14.00 val. atvykęs pas Ukrainos Respublikos pilietę S. M., gyvenančią bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jai atidarius buto duris, įkišo koją tarp durų ir sienos ir tokiu būdu neleisdamas uždaryti durų įsibrovė į butą, liepė nukentėjusiajai jam dirbti bei mokėti pinigus. Po to, pamatęs koridoriuje kabančią rankinę, iš jos ištraukė piniginę, kurioje buvo 130 eurų, ir juos pasiėmęs akivaizdžiai ranką laikydamas prie kišenės, kurioje buvo matyti dujų balionėlis, ir taip grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą paklausė, kur dar yra pinigų. Po to, nuėjęs į virtuvę, įrankių stalčiuje rado 250 eurų, juos paėmė ir iš buto pasišalino. Tokiu būdu V. S. įsibrovė į butą ir panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą pagrobė S. M. priklausančius 380 eurų. Be to, šioje byloje V. S. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2020-11-09 00.00 val. iki 2020-11-30 24.00 val., tiksli data ir tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, atvykęs pas Ukrainos Respublikos pilietę A. C., gyvenančią bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur ji teikė seksualines paslaugas, ir prisistatęs V., liepė jam dirbti, po to išeidamas iš buto nurodė, kad pamiršo paimti kasą. A. C. paprieštaravus, jis iš kišenės išsitraukė atlenkiamą peilį, jį akivaizdžiai demonstruodamas ir tokiu būdu grasindamas tuoj pat pavartoti smurtą paklausė, ar ji tikrai neatiduos kasos. A. C. išsigandus ir nuėjus paimti 100 eurų iš piniginės, V. S. nustūmė A. C. ant lovos krašto, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, griebė iš A. C. rankų piniginę ir iš jos pagrobęs 500 eurų iš karto iš buto pasišalino. Tokiu būdu V. S., panaudodamas peilį, pagrobė A. C. priklausančius 500 eurų.

16. Ikiteisminiame tyrime 2021-07-08 įtariamojo apklausos (t. 5, b. l. 139–140), 2022-01-07 įtariamojo papildomos apklausos (t. 5, b. l. 157–158) ir 2022-02-14 įtariamojo papildomos apklausos (t. 5, b. l. 168) metu V. S. iš dalies prisipažino dėl prieš A. C. padarytos nusikalstamos veikos (teigė į Panevėžį pas ją vykęs tik seksualinių paslaugų, jai negrasino, smurto nevartojo, įvykio metu pastebėjo jos piniginę ir iš jos pagrobė tik 250 Eur), o nusikalstamas veikas prieš S. M. kategoriškai neigė – teigė, kad tokių įvykių apskritai nebuvo. Tuo tarpu teisiamajame posėdyje V. S. jau nurodė, kad į Panevėžį pas A. C. vyko prostitucijos tinklą turinčio asmens vardu D., su kuriuo susipažino internete, prašymu, siekdamas ją apsaugoti nuo agresyvių klientų, jokių pinigų iš jos nepaėmė, jai negrasino, jos negąsdino. Taip pat teisiamajame posėdyje nuteistasis nurodė, kad analogiškomis aplinkybėmis (asmens vardu D. prašymu) nuvyko ir pas S. M. (t. 6, b. l. 141–142). Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose bei apeliaciniame skunde nuteistasis jau kategoriškai neigia savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, teigia, kad buvo iš dalies prisipažinęs tik dėl pareigūnų jam daromo spaudimo, o ši baudžiamoji byla jam yra sufabrikuota. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos ir kitus nenuoseklius ir bylos medžiagos neatitinkančius nuteistojo parodymus, daro išvadą, kad V. S. parodymai nelaikytini patikimais ir yra vertintini kaip jo gynybinė versija, pateikta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais nesirėmė, o jo kaltė padarius visas tris jam inkriminuotas BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta bylos įrodymų visuma.

17. Nuteistojo V. S. apeliacinio skundo esmę sudaro plačiai dėstomi argumentai apie, jo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu padarytus esminius BPK pažeidimus, be kita ko, išankstinį policijos pareigūnų tendencingumą, nusistatymą prieš nuteistąjį, jam daromą spaudimą, pareigūnų siekį apeliantą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nukentėjusiųjų A. C. ir S. M. pareiškimų dėl prieš jas padarytų nusikaltimų atsiradimo tikrąsias priežastis, laiką, taip pat itin akcentuojama skirtingų ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų atlikimo chronologija (apklausų protokolų ir kitų procesinių dokumentų įkėlimo į IBPS datos, nuteistojo nuomone, netinkamas asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką atlikimas ir pan.), visa tai, apelianto manymu, rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis negalima grįsti jo kaltės. Su šiais V. S. argumentais sutikti negalima.

18. Pažymėtina, kad dėl daugumos apeliaciniame skunde keliamų abejonių, kurios buvo trumpai aptartos ir šios nutarties 17 punkte, apeliacinės instancijos teismo posėdyje labai išsamiai pasisakė liudytoja A. G., kuri nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, o jos parodymai buvo išsamiai atskleisti šios nutarties 11 punkte. Susipažinusi su byloje esančia ikiteisminio tyrimo medžiaga teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojos vyresniosios tyrėjos A. G. parodymų apie ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ir atitinkamai procesinių dokumentų įkėlimo į IBPS aplinkybes teisingumu. Nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra visiškai jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti V. S. nurodomas aplinkybes apie policijos pareigūnų jam neteisėtai (kerštaujant) daromą spaudimą, todėl ši argumentų grupė atmestina kaip deklaratyvi. Atsižvelgiant į Integruotos baudžiamojo proceso sistemos savybes, jos veikimo principus bei naudojimosi šia sistema taisykles ir liudytojos A. G. paaiškinimus, yra akivaizdu, jog apelianto teiginiai apie ikiteisminio tyrimo subjektų (tyrėjų, prokurorų) neva tyčia padarytus procesinius pažeidimus taip pat yra paremti tik subjektyvia nuteistojo nuomone, jam savaip interpretuojant ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo eigą. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad operatyvinių darbuotojų einant savo pareigas ir atliekant darbo funkcijas nustačiusių, kad galėjo būti padarytos nusikalstamos veikos, bendradarbiavimas su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir (ar) su nuo tokių veikų nukentėjusiais asmenimis inicijavimas dėl šių veikų ikiteisminius tyrimus jas galbūt padariusiems asmenims, savaime niekaip negali būti traktuojamas kaip baudžiamojo proceso pažeidimas.

21. Išanalizavusi nukentėjusiosios S. M. teisiamajame posėdyje duotus parodymus apie prieš ją 2020-06-30 ir 2020-08-05 padarytas nusikalstamas veikas (t. 6, b. l. 142–144), S. M. 2021-08-12 protokole-pareiškime nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 17–18), S. M. 2021-08-12 apklausoje ir papildomoje apklausoje bei ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 95–96, 129–30, 125–126), taip pat išanalizavus nukentėjusiosios A. C. teisiamajame posėdyje duotus parodymus apie prieš ją laikotarpiu nuo 2020-11-09 00.00 val. iki 2020-11-30 24.00 val. padarytą nusikalstamą veiką (t. 6, b. l. 144–145), A. C. 2021-02-24 protokole-pareiškime nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 42­­–43), A. C. 2021-02-24 apklausoje ir ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 53–54, 87–89), teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad S. M. ir A. C. parodymai apie 2020-06-30, 2020-08-05 ir laikotarpiu nuo 2020-11-09 00.00 val. iki 2020-11-30 24.00 val. įvykusių įvykių aplinkybes baudžiamojo proceso metu keitėsi, buvo nenuoseklūs ir nepatikimi. Priešingai, darytina išvada, jog abiejų nukentėjusiųjų parodymai apie prieš jas padarytas nusikalstamas veikas nekito viso baudžiamojo proceso metu. Tiek S. M., tiek A. C., kurios iki aptariamų įvykių nepažinojo nei viena kitos, nei nuteistojo V. S., nežinojo jo vardo ir pavardės ir neturėjo priežasties jį apkalbėti, nuosekliai apibūdino įvykių eigą ir jo veiksmus visų trijų plėšimų atveju. Kaip jau minėta, 2021-02-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad atpažinimo metu nukentėjusioji A. C. atpažino V. S., kaip asmenį, ją apiplėšusį 2020 m. lapkričio mėnesį (t. 1, b. l. 73–78), o 2021-08-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad atpažinimo metu nukentėjusioji S. M. atpažino V. S., kaip asmenį, ją apiplėšusį 2020 m. birželio ir rugpjūčio mėnesiais (t. 1, b. l. 99–104). Tai, kad S. M. negalėjo visiškai tiksliai nurodyti vienos iš prieš ją padarytų nusikalstamų veikų datos, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu, nes tuo metu nuo nusikalstamų veikų padarymo jau buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas. Tuo tarpu tai, kad nukentėjusiosios į teisėsaugos institucijas dėl prieš jas padarytų nusikalstamų veikų kreipėsi tik praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, taip pat nesuteikia pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu, nes jos baudžiamojo proceso metu logiškai paaiškino, kad tuo metu buvo išvykusios iš Lietuvos, be to, BPK nėra numatyti apribojimai nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jeigu nėra suėjęs nusikalstamos veikos padarymo senaties terminas. Tai, kad abi nukentėjusiosios verčiasi neteisėta veikla (prostitucija), niekaip neatima iš jų teisės kreiptis į teisėsaugos institucijas, jeigu prieš jas yra padaromos nusikalstamos veikos, ir savaime nesudaro pagrindo abejoti jų nuoseklių ir bylos medžiagą atitinkančių parodymų patikimumu.

Dėl V. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo

22. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad visos trys V. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos turėtų būti perkvalifikuotos iš BK 180 straipsnio 2 dalies (plėšimo) į BK 178 straipsnio 2 dalį (atvirąją vagystę), tačiau tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose, ne kartą yra pasisakęs ir dėl šių veikų atribojimo kriterijų, pvz., kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015, išaiškinta, kad plėšimą ir atvirąją vagystę apibūdina atviras turto užvaldymo būdas, tačiau plėšimas nuo atvirosios vagystės skiriasi tuo, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimą smurtu ar fizinio smurto panaudojimą prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189/2009, nurodyta, kad esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis (nenaudojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas bei kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Pagal teismų praktiką, svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jeigu prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių fizinio ar psichinio smurto požymius. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015).

25. Dėl 2020-06-30 nusikalstamos veikos prieš S. M. V. S. teigia, jog jo nusikalstami veiksmai negali būti traktuojami kaip plėšimas, nes pati S. M. nurodė, kad nors ir nenorėjo atiduoti pinigų V. S., tačiau jis nuėjęs į virtuvę pats juos rado ir jai negrasino, ją ramino, todėl tik dėl to, kad jis laikė ranką prie kišenės su dujų balionėliu, nukentėjusioji padarė išvadą, kad dujų balionėlis gali būti panaudotas. Apeliantas mano, kad tokie jo veiksmai negali būti traktuojami nei kaip grasinimas pavartoti fizinį smurtą, nei kaip specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas. Šie argumentai yra visiškai nepagrįsti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, S. M. baudžiamojo proceso metu nurodė, kad 2020-06-30, apie 17.00 val., jai būnant namuose, esančiuose Vytauto g., Šiauliuose, pas ją atėjo klientas, prieš tai susisiekęs su ja susirašinėjimo ir pokalbių programėle, prisistatė „A.“ vardu ir pareikalavo atiduoti visus turimus pinigus. Jis atrodė agresyvus, kelnių priekinėje dešinėje kišenėje buvo matyti kyšantis dujų balionėlis, todėl nukentėjusioji labai išsigando, bet pati pinigų nedavė. Vyriškis, apieškojęs jos namus ir orkaitėje radęs paslėptus 350 Eur, juos pasiėmė. Ranką jis laikė pridėjęs prie kišenės, kurioje buvo dujų balionėlis, šį jo gestą nukentėjusioji suprato kaip grasinimą panaudoti dujų balionėlį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 13, 14, 23 ir 24 punktuose nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, daro išvadą, jog aptarti nuteistojo nusikalstami veiksmai pagal jų pasireiškimo pobūdį neabejotinai atitinka iki 2023-06-01 galiojusios redakcijos BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Pastebėtina, kad, priešingai, nei subjektyviai interpretuodamas kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką teigia apeliantas, Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, jog panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu). Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog V. S., laikydamas ranką prie kišenės, kurioje buvo dujų balionėlis, kai tai buvo aiškiai matoma nukentėjusiajai ir ji tai suprato kaip grasinimą, siekė susilpninti (palaužti) nukentėjusiosios galimybes gintis ir priešintis, tai leido jam sklandžiai iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprino jo pozicijas. Tokia pati išvada darytina ir vertinant 2020-08-05 nusikalstamos veikos prieš S. M. ir 2020 metų lapkričio mėnesio nusikalstamos veikos prieš A. C. padarymo faktines aplinkybes, susijusias su V. S. turimo dujų balionėlio demonstravimu nukentėjusiosioms.

26. Dėl 2020-08-05 nusikalstamos veikos prieš S. M. V. S. kartoja panašius argumentus, kaip ir dėl 2020-06-30 nusikaltimo prieš S. M., tačiau, subjektyviai interpretuodamas Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, teigia, jog šiuo atveju jam inkriminuoti veiksmai užkišant koją ir neleidžiant nukentėjusiajai uždaryti buto durų neatitinka įsibrovimą apibūdinančių požymių. Tokie argumentai taip pat yra visiškai nepagrįsti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, S. M. baudžiamojo proceso metu nurodė, kad 2020-08-05, kai ji buvo išsinuomojusi butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pamačiusi V. S., norėjo uždaryti duris, bet jis ją stumtelėjo į kambario vidų, kad ji nespėtų uždaryti durų, ir įėjo į butą, kur vėl akivaizdžiai laikydamas ranką ant kišenės, kurioje buvo dujų balionėlis, pagrobė iš piniginės 130 Eur. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad nors ir pati padavė V. S. 250 Eur, tačiau tai padarė dėl jaučiamos grėsmės, o nuteistasis vėliau dar jai siuntinėjo grasinamo pobūdžio žinutes, o tai jai kėlė nerimą. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad nagrinėjamu atveju į nukentėjusiosios buto vidų nuteistasis pateko turėdamas tikslą pagrobti jos turtą (pinigus), jau vien tokiais veiksmais sukurdamas S. M. baugią situaciją, todėl visame V. S. atliktų veiksmų (rankos laikymo prie kišenės, kurioje buvo dujų balionėlis) kontekste įsibrovimo į patalpą požymis jam buvo inkriminuotas pagrįstai. Vertinant šioje byloje nustatytas 2020-08-05 įvykio aplinkybes apelianto argumentai, jog nukentėjusioji 250 Eur jam atidavė ne dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų patirtos baimės ir išgąsčio, yra visiškai nelogiški. Nuteistojo teiginiai, kad jeigu nukentėjusioji būtų patyrusi baimę ir išgąstį, ji nebūtų sutikusi su juo vėliau susitikti kavinėje (picerijoje), yra laikytini menamo pobūdžio pamąstymais, nes nukentėjusioji aiškiai nurodė, kad po nusikalstamų veikų prieš ją padarymo V. S. jai siuntinėjo įvairaus pobūdžio grasinamas žinutes, jai skambindavo, grasindamas fiziniu smurtu, jeigu ji nedarys to, ką jis liepia, todėl ji, būdama įbauginta, pakluso jo nurodymams. V. S. nepagrįstai teigia, jog dujų balionėlis negali būti laikomas specialiai žmogui žaloti pritaikytu daiktu. Priešingai, nei mano nuteistasis, atsižvelgiant į šios nutarties 14 punkte nurodytą Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, yra akivaizdu, kad dujų balionėlis, kuriuo neabejotinai galima sužaloti žmogų (pavyzdžiui, papurškus dujų ir šioms patekus į asmens akis, gleivinę) atimant jam galimybę priešintis, kuris įprastai yra naudojamas savigynai, šiuo atveju nuteistojo buvo panaudotas darant abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąją S. M. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju padaryti tokioms išvadoms apie dujų balionėlį, kaip specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, nėra būtinos specialisto ar eksperto išvados. Nors apeliantas teigia, kad po nusikalstamų veikų padarymo dujų balionėlis pas jį nebuvo rastas, tačiau teisiamajame posėdyje jis pats nurodė, kad turi dujų balionėlį, jį nešiojasi kišenėje. Tai, kad dujų balionėlis pas jį nebuvo rastas, yra natūralu, nes tuo metu nuo nusikalstamų veikų padarymo jau buvo praėjęs ilgas laiko tarpas. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ir šie nuteistojo nusikalstami veiksmai pagal jų pasireiškimo pobūdį neabejotinai atitinka iki 2023-06-01 galiojusios redakcijos BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

27. Dėl laikotarpiu nuo 2020-11-09 00.00 val. iki 2020-11-30 24.00 val. padarytos nusikalstamos veikos prieš A. C. V. S. teigia, kad pagal nukentėjusiosios parodymus jo veiksmai negali būti traktuojami kaip plėšimas, nes peilio nukentėjusioji nematė, jai nebuvo grasinama, o nukentėjusiosios pastūmimas (nustūmimas ant lovos) niekaip nebuvo susijęs su jo siekiu pasisavinti nukentėjusiosios turtą. Su tokiais nuteistojo argumentais niekaip negalima sutikti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, pateikdama pareiškimą A. C. parodė, kad 2020 m. lapkričio mėn. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, atėjo vyriškis (kaip vėliau paaiškėjo, V. S.), kuris iš kišenės išsitraukęs dujų balionėlį ir jį rodydamas pasakė, kad „paims jos kasą“, o jai paprieštaravus, iš kišenės išsitraukė sulenkiamą peilį, iššokančia geležte („finka“), ir jį rodydamas, paklausė „ar tikrai“. Nukentėjusioji, labai išsigandusi, kad minėtas vyras ją gali papjauti, nuėjo į kitą kambarį pinigų, kur V. S., stipriai ją pastūmęs, pasiėmė iš spintos ten buvusius 500 Eur. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. C. patvirtino, kad ji išsigando V. S., nes jis buvo už ją aukštesnis, turėjo dujų balionėlį ir peilį, nors nedemonstravo jo geležtės, tačiau ji suprato, kad jis tokiu būdu nori ją įbauginti ir palaužti jos valią. Atsižvelgdama į šios nutarties 13, 14, 23 ir 24 punktuose aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija ir šiuo atveju daro išvadą, jog aptarti nuteistojo nusikalstami veiksmai pagal jų pasireiškimo pobūdį neabejotinai atitinka iki 2023-06-01 galiojusios redakcijos BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Kaip jau minėta anksčiau, Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, jog panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu). Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog, nukentėjusiajai atsisakius V. S. atiduoti pinigus, jis iš kišenės ištraukė sulenkiamą peilį ir, nors apeliantas neatlenkė peilio geležtės, tačiau nukentėjusioji matė peilio korpusą, suprato, kad tai yra peilis, todėl tokius nuteistojo veiksmus neabejotinai vertino kaip grasinimą, išsigando, kad gali būti šiuo peiliu sužalota, todėl nuėjo į kitą kambarį paimti pinigų, tuomet V. S. prieš ją pavartojo dar ir fizinį smurtą stipriai ją pastumdamas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra visiškai akivaizdu, kad V. S. tokiais veiksmais siekė susilpninti (palaužti) nukentėjusiosios galimybes gintis ir priešintis, tai leido jam sklandžiai iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprino jo pozicijas, o jo tyčia ir visi atliekami veiksmai neabejotinai buvo nukreipti į nukentėjusiosios turto užvaldymą. Tai, kad peilis pas nuteistąjį nebuvo rastas, taip pat yra natūralu, nes tuo metu nuo šios nusikalstamos veikos padarymo jau buvo praėjęs ilgas laiko tarpas, o ši aplinkybė pati savaime neturi įtakos nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Dėl V. S. paskirtos bausmės individualizavimo

28. Kaip jau minėta, skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas ir bausmės individualizavimo aspektu (nuteistasis mano, kad jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta).

29. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).‏‏‎

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas laikėsi visų bausmės nuteistajam V. S. parinkimo taisyklių.

32. Už nusikaltimą, numatytą iki 2023-06-01 galiojusios redakcijos BK 180 straipsnio 2 dalyje, numatyta vienintelė bausmės rūšis, kurią galima skirti, – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad jis padarė net tris sunkius tyčinius nusikaltimus nuosavybei (BK 11 straipsnio 5 dalis), visais trimis nusikaltimais padarytos turtinės žalos neatlygino. Nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – visas tris nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertino tai, kad V. S. anksčiau teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 6, b. l. 25–38), o tai rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų ir stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Įvertinęs aptartas V. S. ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias ir kitas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šių aplinkybių visuma suponuoja, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai bausmės paskirčiai įgyvendinti ir tikslams pasiekti nuteistajam už kiekvieną iš jo padarytų nusikalstamų veikų turi būti paskirta vienintelės galimos skirti rūšies bausmė – laisvės atėmimas, o šių bausmių dydžius nustatė artimus sankcijoje numatytam vidurkiui – 2 metai 6 mėnesiai. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir V. S. paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskyrė jam subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

33. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam V. S. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu V. S. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už trijų nusikaltimų, numatytų iki 2023-06-01 galiojusioje BK 180 straipsnio 2 dalies redakcijoje, padarymą, teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, tai, kad šioje byloje nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo nustatyta, kad visas tris jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas, todėl darytina išvada, jog nei V. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, nei subendrinta bausmė nėra per griežtos, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog net ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto vienintelės galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkio, todėl niekaip negalima teigti, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam bausmė yra neadekvačiai griežta. Atsižvelgdama į tai, jog net tris naujas sunkias tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei V. S. padarė būdamas daug kartų teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, o anksčiau jam jau ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios akivaizdžiai nepasiekė joms keliamų tikslų, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju apeliaciniu skundu pageidaujama švelnesnė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgdama į šios nutarties 30 punkte aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmė nuteistajam apskritai negalėtų būti visiškai atidėta vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes jis padarė net tris sunkius tyčinius nusikaltimus, o tai netenkina formaliųjų BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo reikalavimų. Taip pat nėra pagrindo ir iš dalies atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes anksčiau aptartų V. S. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visuma labai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, socialiai pavojingas, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

34. Nors V. S. nurodo, kad jis turi rimtų sveikatos problemų, dėl kurių jam reikia nuolat vartoti įvarius vaistus, taip pat jam reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra ir gydymas, tačiau pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietose yra užtikrinamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas kalintiems asmenims. Nors į bylą buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad apeliantas nuo 2021 m. rugsėjo mėn. yra įregistravęs individualią veiklą, iš kurios realiai gauna lėšų pragyvenimui, moka mokesčius, tačiau vien šie duomenys taip pat necharakterizuoja jo išimtinai teigiamai ir savaime neleidžia daryti išvados, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neadekvati (per griežta).

35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais panaikinti ar pakeisti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo V. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.