- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-402-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04048-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Larisa Šimanskienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- E. D., B. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovams E. D. ir B. K. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio, nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, B. S., Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarė A. G., valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas teismo: 1) pripažinti 2020 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu ir sudarytu; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2022 m. spalio 13 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 13072, dėl turto negyvenamosios patalpos – valčių garažo, unikalus N. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp E. D. ir B. K.; 3) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais B. K. 2021 m. birželio 17 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. 1517 ir 2021 m. liepos 19 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1644; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį ir patikslintą ieškinį grindė nurodytomis aplinkybėmis:
1.1. Nurodė, jog 2020 m. balandžio 18 d. K. K. (miręs) kaip pardavėjas pardavė ieškovui A. M. negyvenamąją patalpą – valčių garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas) už 1 000 Eur. Už Turtą buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Ieškovui buvo perduota Turto kadastrinių matavimų byla (originalas), nekilnojamojo turto registro išrašas – pažymėjimas (originalas). Nuo to momento ieškovas Turtu pradėjo naudotis kaip savu, juo rūpintis. Turtu ieškovas rūpinasi ir jį naudoja netrukdomai iki šiol. Kadangi K. K. turėjo imtis veiksmų notarinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, jis kreipėsi į Garažų ir Mažųjų laivų eksploatavimo bendriją ,,Smiltelė“ (toliau – ir Bendrija), kad ši išduotų pažymą notarų biurui, patvirtinančią, kad jokių įsiskolinimų dėl turto K. K. neturi. Ieškovas, matydamas vangius K. K. veiksmus įtvirtinant notarinį sandorį, suprato, kad tai gali užsitęsti, todėl paprašė raštu užfiksuoti Turto pirkimo-pardavimo ir pinigų sumokėjimo faktą. Nurodė, jog K. K. savo ranka aiškiai ir nedviprasmiškai raštu nurodė, jog jis pardavė Turtą ieškovui ir už jį gavo pinigus. Teigė, kad K. K. raštą surašė laisva valia, jokių ginčų po tokio rašto surašymo nebuvo ir iki šiol nėra. Kiek vėliau sužinojo, jog K. K. mirė. Dėl vangių K. K. veiksmų, karantino ir tuo metu buvusių ribojimų, o vėliau dėl paties K. K. mirties sandoris taip ir nebuvo įformintas notarine tvarka.
1.2. Nurodė, jog Turtu naudojasi 3 metus, pakeitė garažo duris, moka su garažu susijusius mokesčius, atitinkama dalimi prisidėjo prie pastato stogo keitimo išlaidų. Pažymėjo, jog K. K. dukra B. S. (trečiasis asmuo) žinojo apie Turto pardavimą ieškovui, tačiau K. K. mirus šį faktą pradėjo neigti. Turtas dovanojimo sutartimi buvo perleistas atsakovui E. D.. Kadangi ieškovas Turtu faktiškai naudojasi iki šiol, jokių pretenzijų ieškovui dėl tokio Turto naudojimo nėra ir niekada nebuvo pareikšta per visus jo naudojimo metus, ieškovas iš savo pusės visiškai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o sandorį buvo vengiama įforminti notarine tvarka, ieškovas neturi kito kaip kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, nes pripažinus pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu, laikoma, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvią nuostatą ir dėl to yra niekinis ir negalioja. Atitinkamai reiškiamas reikalavimas dėl B. K. 2021 m. birželio 17 d. nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nes jeigu bus tenkintas ieškovo reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu, tai reiškia, kad pirmiau nurodyti įgaliojimai išduoti neturint teisių į Turtą. Tvirtino, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos pripažinti Turto pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu. Kadangi nėra jokių duomenų, kad nurodytas pirkimo-pardavimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir (ar) pažeidžiamas viešasis interesas, laikytina, kad nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovo ieškinys turėtų būti tenkintas. Papildomai nurodė, jog galvojo, kad Turto kadastro bylos turėjimas patvirtina ieškovo nuosavybės teisę į Turtą ir garantuoja Turto neperleidimą kitiems asmenims.
Atsiliepimas
2. Atsakovė B. K. ir trečiasis asmuo B. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog jų žiniomis, K. K. nepardavė ieškovui negyvenamosios patalpos – valčių garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovas nesumokėjo K. K. 1 000 Eur už garažą. Teigė, jog 2020 m. balandžio 18 d. raštas surašytas ne K. K. ranka ir jis nėra šio rašto pasirašęs. K. K. niekada nebuvo sakęs, kad ketina parduoti garažą ar yra jį pardavęs A. M. bei gavęs iš jo 1 000 Eur. Papildomai nurodė, jog K. K. turėjo du valčių garažus, kurie Bendrijoje buvo identifikuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). A. M. prašymu, jis vieną iš jam priklausančių garažų (duomenys neskelbtini) perleido A. M. panaudos pagrindais. A. M. įsipareigojo prižiūrėti ir tvarkyti garažą, esant reikalui atlikti garažo remonto darbus, mokėti įmokas Bendrijai, jam buvo leista garaže laikyti savo daiktus. Tuo pagrindu A. M. buvo perduoti garažo vartų raktai ir A. M. prašymu garažo kadastrinių matavimų byla bei paimta pažyma, kad įsiskolinimų nėra.
3. Atsakovas E. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas, ieškovo nurodyti argumentai neatitinka tikrovės ir yra niekiniai. Pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas. Priešingai nei teigia ieškovas, 2020 m. balandžio 18 d. raštas surašytas ne K. K. ranka ir šiame rašte nėra K. K. parašo. Taigi K. K. neišreiškė valios parduoti Turto ieškovui ir negavo už Turtą 1 000 Eur. Turto pardavimo sandoris nebuvo sudarytas net ir paprasta rašytine forma. Be to, K. K. niekada nebuvo sakęs savo artimiesiems bei kitiems asmenims, kad ketina parduoti Turtą ieškovui ar yra jį pardavęs ir gavęs iš ieškovo 1 000 Eur. Nesant tarp ieškovo ir K. K. sudaryto Turto pirkimo-pardavimo sandorio jokia forma, jo negalima pripažinti galiojančiu ir patvirtinti teismo tvarka. Pažymėjo, jog pirkimo-pardavimo sandorį kaip sutartį reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nenustato kieno iniciatyva turi būti sudaroma notariškai tvirtinama sutartis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ragino K. K. sudaryti sandorį notarine tvarka ir dėjo pastangas sandoriui įforminti notarine tvarka, o K. K. vengė sudaryti sandorį. Nurodė, jog notaro biurai karantino metu dirbo ir nebuvo jokių kliūčių sudaryti sandorius notarine tvarka. Papildomai nurodė, jog K. K. turėjo du valčių garažus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), ieškovo prašymu vieną garažą ((duomenys neskelbtini)) K. K. perleido ieškovui panaudos pagrindais. Šalys susitarė, kad ieškovas prižiūrės bei tvarkys garažą, mokės įmokas Bendrijai, galės laikyti garaže savo daiktus, o esant reikalui atliks garažo remonto darbus. Dėl to ieškovui buvo perduoti garažo vartų raktai ir ieškovo prašymu – kadastrinių matavimų byla ir Bendrijos pažyma. Nurodė, jog A. M. sumokėjo įmokas Bendrijai tik už 2021 metus, už 2019 metus ir 2022 metus įmokas sumokėjo B. K., o už 2023 metus – atsakovas E. D.. Atsakovas yra pareiškęs ieškovui pretenzijas dėl Turto naudojimo ir prašė išsivežti visus daiktus, grąžinti raktus ir dokumentus, tačiau ieškovas tai ignoravo.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų valstybės įmonė (toliau ir – VĮ) Registrų centras pateikė atsiliepimą į ieškovo pradinį ieškinį (dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio ir įrašo viešame registre pripažinimo negaliojančiu), kuriuo prašė reikalavimą dėl įrašo viešame registre pripažinimo negaliojančiu atmesti, kitus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog ieškovas pradiniu ieškiniu, be kitų reikalavimų, iš esmės ginčija Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą (sprendimas įformintas registro įrašu) įregistruoti E. D. nuosavybės teises į Garažą nuosavybės teises patvirtinančio dokumento – 2022 m. spalio 13 d. Dovanojimo sutarties Nr. 13072 pagrindu. Ginčo situacijoje ieškovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kad Registrų centras, kaip Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, pažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus atlikdamas E. D. nuosavybės teisių registravimą įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto ir galiojančio dokumento pagrindu. Be to, ieškovas nėra skundęs Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimo įregistruoti E. D. nuosavybės teises į garažą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Papildomai nurodė, jog teismui tenkinus reikalavimą pripažinti negaliojančiais nuosavybės teisė patvirtinančius dokumentus, duomenys Nekilnojamojo turto registre bus keičiami prašymo ir teismo sprendimo pagrindu. Ieškovas neįrodinėja Nekilnojamojo turto registro įrašų neteisėtumo, todėl ieškinio reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo (Nekilnojamojo turto registro įrašų panaikinimo) yra perteklinis.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovui E. D. 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo A. M.; įsiteisėjus sprendimui nusprendė panaikinti teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindinės teismo nustatytos aplinkybės ir argumentai:
5.1. Teismas pažymėjo, jog ieškovas ir ginčo turto savininku įregistruotas K. K. tarėsi dėl nekilnojamojo turto sandorio sudarymo, tačiau iš pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, jog toks susitarimas buvo pasiektas ir sandoris, kurį prašo pripažinti ieškovas, buvo sudarytas. Padarė išvadą, kad liudytojai yra ieškovo draugai, valčių garažo kaimynai, todėl gali būti suinteresuoti duoti ieškovui palankius paaiškinimus, vertino juos kritiškai, kaip nepatvirtinančius, jog buvo sudarytas sandoris.
5.2. Nurodė, jog ieškovas neįrodė, jog kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Teismas pripažino ieškovo nurodytas aplinkybes dėl negalėjimo sudaryti sandorio notarine tvarka dėl karantino ribojimo nepagrįstomis, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2020 m. gegužės 14 d. K. K. sudarė oficialųjį testamentą, kuris buvo patvirtintas notaro biure. Pažymėjo, jog ieškovas negalėjo įvardyti nė vieno notaro biuro, į kurį kreipėsi dėl sandorio sudarymo notarine tvarka, kaip ir nenurodė jokių aplinkybių, paaiškinančių, kada tokius veiksmus atliko. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas turėjo pakankamai duomenų tam, kad imtųsi aktyvių veiksmų pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti notarine tvarka (ieškovui buvo perduotas Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas apie Garažą, jame buvo visi K. K. identifikuojantys duomenys), tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovas tai atliko, o K. K. vengė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį notarine tvarka. Konstatavo, jog sandoris nebuvo sudarytas dėl paties ieškovo neveikimo. Pažymėjo, kad nuo 2020 m. balandžio 18 d. raštelio surašymo iki K. K. mirties, t. y. beveik vienerius metus ieškovas neatliko veiksmų tam, kad sandoris būtų sudarytas notarine tvarka, o K. K. nevengė sudaryti sandorio bei jį įforminti notarine tvarka.
5.3. Teismas nurodė, jog Garažą, kurio pardavimo sandorį ieškovas prašo pripažinti galiojančiu ir sudarytu, K. K. įgijo būdamas santuokoje su atsakove B. K.. Tokiu būdu minėtas turtas K. K. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pažymėjo, kad K. K. sutuoktinė (atsakovė) bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog Garažo K. K. nepardavė. Vertino, kad aplinkybė, jog B. K. ieškovui ilgą laiką pretenzijų nereiškė, savaime, nesant kitų duomenų, nesudaro pagrindo spręsti, jog B. K. sutikimas sandoriui sudaryti buvo gautas ir (ar) B. K. sandorį vykdė, pažymint, jog nei atsakovai, nei trečiasis asmuo byloje neneigė aplinkybės, kad žinojo, jog vieną iš K. K. priklausiusių garažų K. K. perleido naudotis kitam asmeniui.
5.4. Konstatavo, jog nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas įrodė visas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sąlygas, būtinas Garažo pirkimo-pardavimo sandorį pripažinti galiojančiu. Pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovas ir K. K. turėjo ketinimų sudaryti valčių garažo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nesudaro pagrindo išvadai, jog toks sandoris buvo sudarytas tik nesilaikant įstatymų nustatytos notarinės formos.
5.5. Nurodė, kad spręsti buvus K. K. neabejotiną valią sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį būtent su ieškovu, nėra pagrindo. Aplinkybė, jog ieškovui buvo perduota viena iš K. K. priklausančių valčių garažų kadastrinių matavimų byla (ne to valčių garažo, kurį ieškovas teigė nusipirkęs), perduoti raktai ir (ar) epizodiškai už garažą Bendrijai mokėti mokesčiai (mokestis už stogo dalies keitimą, 2021 m. nario įmoka), byloje esant duomenims, kad K. K. vienu iš jam priklausančių garažų leido naudotis ieškovui, savaime šių išvadų nepaneigia.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą; priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad Turtą ne tik buvo ketinama parduoti, bet jis ir buvo parduotas ieškovui, pirkimo – pardavimo sandoris faktiškai buvo įvykęs (susitarimas dėl pardavimo buvo), nors sandoris ir nebuvo įformintas notarine forma kaip to reikalauja įstatymas ir tai patvirtina bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai R. Ž., V. K.. Nurodė, kad esant paskelbtam pirmajam karantinui ieškovas buvo nuvykęs į 15-ąjį notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini) (prie PC Akropolis), tačiau notarų biuras nurodžius K. K. amžių atsisakė priimti notarinio sandorio patvirtinimui dėl saugumo sumetimų. Matydamas vangius K. K. veiksmus įtvirtinant sandorį notariškai suprato, kad visa tai gali užsitęsti, todėl paprašė K. K. bent jau raštu užfiksuoti Turto pirkimo – pardavimo, pinigų sumokėjimo už Turtą faktą, kad vėliau neliktų apgautas. Dėl šios priežasties 2020 m. balandžio 18 d. buvo surašytas raštas (raštelis), kuris įtvirtino dar 2020 m. kovo mėn. sudaryto sandorio faktą. Pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 18 d. raštelyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad visas Turtas buvo parduotas ieškovui ir už jį pinigai buvo gauti pilnai, raštelyje nurodyta Turto pardavimo kaina. Tai neabejotinai patvirtina buvus pirkimo – pardavimo sandorio, nors ir neįforminto notarine forma, buvimo faktą. Įvertinus visas faktines aplinkybes aiškiai matyti, kad atsakovai ir trečiasis asmuo nebuvo suinteresuoti imtis aktyvių veiksmų pirkimo – pardavimo sandoriui įforminti, jie galimai tikslingai vengė notarinį sandorį įforminti ir todėl pasirinkimo neigimo taktiką, nes K. K. šiuo metu yra miręs ir įrodyti buvus pirkimui – pardavimui ieškovui šiai dienai yra gerokai sudėtingiau. Ieškovas Turtu naudojasi netrukdomai jau apie 3 metus. Ieškovas pakeitė garažo duris, mokėjo su tuo susijusius mokesčius, padengė stogo keitimo išlaidas, nes Turtu naudojasi, jį valdo kaip savą. Priešingai negu nurodo atsakovai, jokia panaudos sutartis (žodžiu ar raštu) dėl Turto su ieškovu nebuvo sudaryta, byloje nėra jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų.
6.2. Ieškovo nuomone, sprendimas priimtas remiantis niekuo nepagrįstomis prielaidomis, išimtinai remiantis atsakovų paaiškinimais visiškai nevertinant to, kad atsakovai buvo tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Priimant sprendimą buvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos. Teismas visiškai nepagrįstai ignoravo tai, kad byloje liudytojų parodymai iš esmės neprieštaravo ieškovo nurodytoms aplinkybėms. Aplinkybė, kad liudytojas V. K. nurodė, jog ieškovas iš karto pakeitė Turto (garažo) duris, savaime nereiškia, kad jis ir kiti byloje buvę liudytojai davė klaidingus parodymus ir jie yra nepatikimi. Teismas tokiam liudytojo V. K. nurodymui neskyrė dėmesio bylos nagrinėjimo metu ir jo net nebandė patikslinti (neprašė nurodyti konkretesnio laiko, kada buvo keičiamos durys ir pan.). Aplinkybė, kad liudytojas R. Ž. negalėjo įvardinti pinigų sumos, kuri buvo sumokėta K. K. ar kad negalėjo nurodyti kitų su tuo susijusių aplinkybių, nes jų nežinojo, savaime nereiškia, kad Turtas nebuvo parduotas ar kad liudytojas siekė klaidinti teismą. Akcentuoja, kad liudytojų parodymai neretai būna ne iki galo tikslūs, nes žmonės pamiršta tam tikras aplinkybes, ar jų nežino, tačiau tai nėra pagrįstas pagrindas liudytojų parodymais nepasikliauti ar juos vertinti kritiškai, nes teismas bet kuriuo atveju turi vertinti visų įrodymų visumą ir pagal tai vertinti, ar remiantis tikimybės pusiausvyros principu labiau tikėtina tam tikroms aplinkybėms buvus ar jų nebuvus. Nelogiška ir neteisinga būtų nesikliauti liudytojų parodymais vien todėl, kad žmogus tam tikrų aplinkybių nežino. Liudytojų parodymai galėtų laikomi klaidinančiais tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatyti esminiai neatitikimai, tačiau šiuo atveju jų nebuvo nustatyta.
6.3. Teismas byloje nesant jokiam teisiniam pagrindui laikė, kad atsakovų pozicija yra pagrįsta visiškai neįvertinamas to, kad patys atsakovai (kaip ir trečiasis asmuo B. S., kuri yra atsakovo E. D. motina), buvo tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi ir būtent šių asmenų paaiškinimai gali būti klaidinantys. Priimant sprendimą teismas turėjo itin kruopščiai įvertinti byloje esančius įrodymus, tačiau to nepadarė ir dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių nesant jokiam pagrindui rėmėsi išimtinai atsakovų pozicija ir todėl priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisingą Sprendimą. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad nebuvo įvykdytas teismo įpareigojimas pateikti panaudos sutartį ir įrodymus patvirtinančius, kad panaudos sutartis buvo įregistruota viešame registre, tačiau to dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių nepadarė.
6.4. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino 2020 m. balandžio 18 d. raštelio turinio pateikto į bylą, kuris aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina buvus pirkimo – pardavimo sandorio, nors ir netinkamai įforminto, faktą. Nurodė, kad pateikė turimus dokumentus dėl su Turtu susijusių mokėjimų, kurie patvirtino, kad ieškovas mokėjo reikalingus mokesčius už Turtą, juo rūpinosi / jį savo sąskaita pagerino (pakeitė duris, sumokėjo už stogo keitimą). Mažųjų laivų bendrijos „Smiltelė” pažymoje buvo aiškiai nurodyta „pažyma duota pristatyti Notarų kontorai“. Taigi neabejotina, kad pažyma buvo gauta tikrai ne dėl to, kad Turtas buvo perduotas naudoti ieškovui panaudos pagrindais, pažyma buvo gauta dėl to, nes K. K. ir atsakovė B. K. siekė turtą parduoti ir jį pardavė ieškovui ir tai patvirtina bendrijos „Smiltelė“ pažyma, kuri buvo pateikta į bylą. Kadangi atsakovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų leidžiančių spręsti, kad dėl turto buvo ketinama pasirašyti kitą notarinį sandorį su ieškovu, nėra pagrindo abejoti ieškovo dėstoma pozicija.
6.5. Pažymėjo, kad mažai tikėtina, jog atidūs, apdairūs ir rūpestingi asmenys leistų su jais giminystės ar kitokiais artimais santykiais nesusijusiems, faktiškai nepažįstamiems asmenims naudotis jų Turtu (garažu) be nuomos mokesčio, duotų jiems Turto originalius dokumentus, nereikštų keletą metų visiškai jokių pretenzijų dėl tokio Turto naudojimo, pasirašytų 2020 m. balandžio 18 d. raštelį dėl Turto pardavimo su tikslia parduodamo Turto kaina, nurodant, kad ji yra sumokėta pilnai neturėdami jokio tikslo Turto parduoti. Surašant 2020 m. balandžio 18 d. raštelį dalyvavo ir B. K.. Pati atsakovė B. K. surašant pirmiau nurodytą raštą nurodė, kad rašte turėtų būti nurodyta sumokėta pinigų suma. Tiek K. K., tiek ir B. K. su raštu susipažino, jo turinys jiems abiem buvo priimtinas. Taigi B. K. savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė savo sutikimą viso Turto pardavimui ir todėl vėliau jokių pretenzijų ieškovui dėl Turto naudojimo nereiškė, nes pirkimo – pardavimo sutartį vykdė. Byloje nėra nei vieno įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, kad B. K. būtų nesutikusi su viso Turto naudojimu (pardavimu). Kadangi raštelio tikslas buvo užfiksuoti pirkimo – pardavimo faktą, o ieškovas nežinojo, kad Turtas priklauso ir B. K., B. K. parašo nebuvo reikalaujama. Įstatymai taip pat nenumato, kad surašant tokį paprastą raštelį turi būti gautas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas. Sutuoktinės rašytinis sutikimas būtų buvęs gautas pasirašant notarinę pirkimo – pardavimo sutartį, kurią buvo vėliau vengiama pasirašyti (vengė įforminti sandorį notarine tvarka) iš pardavėjų pusės. Teismas turėjo įvertinti tai, kad pardavėjai panaudojo apgaulę prieš ieškovą, o ir vėliau B. K. parašo nebuvimą panaudojo prieš ieškovą teisme, kuris Turto pirkimo metu buvo suklaidintas pačių pardavėjų ir dėl to B. K. parašo 2020 m. balandžio 18 d. raštelio surašymo metu neprašė.
6.6. Mano, kad nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad sandoris įstatymo nustatyta forma nebuvo sudarytas dėl paties ieškovo neveikimo ar kad K. K. nevengė įforminti sandorio notarine forma. Pardavėjai patys taip pat turėjo imtis aktyvių veiksmų, o ne laukti neapibrėžtą laiko tarpą. Toks pardavėjų neveikimas nėra ir negali būti pateisinamas ir todėl turėtų būti laikomas vengimu žinant, kad už Turtą yra sumokėta, Turtas yra perduotas ieškovui, o ieškovas Turtą jau kelis metus naudoja kaip savą. Ieškovo nuomone, teismas turėjo vertinti ir priešingos šalies, t. y. pardavėjų veiksmus, o ne tik pirkėjo (ieškovo), tačiau dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių nepadarė. Todėl turėtų būti laikoma, jog iš tiesų sandoris notarine tvarka nebuvo įformintas dėl pačių pardavėjų kaltės (jų pasyvumo), jų vengimo įforminti sandorį notarine tvarka, nes ieškovas, priešingai negu pardavėjai dėl objektyvių priežasčių sandorio įforminimo klausimo kurį laiką nekėlė. Aplinkybė, kad K. K. sudarė testamentą pas notarą taip pat netiesiogiai patvirtina norą išsisukti (išvengti) nuo notarinio sandorio patvirtinimo, nes tokiu būdu buvo siekiama sudaryti kliūtis vėliau ieškovui sandorį pripažinti galiojančiu ir sudarytu teismo tvarka.
Atsiliepimas
7. Atsakovai E. D., B. K., trečiasis asmuo B. S. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai argumentai:
7.1. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visuma suponuoja, jog ieškovas ir ginčo turto (garažo) savininku įregistruotas K. K. tarėsi dėl nekilnojamojo turto sandorio sudarymo, tačiau iš pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, jog toks susitarimas buvo pasiektas ir sandoris, kurį prašo pripažinti ieškovas, buvo sudarytas.
7.2. Pažymėjo, kad ieškovas nei pradiniame ieškinyje nei patikslintame ieškinyje nenurodė, kad pinigus perdavė K. K. prie garažo 2020 m. kovo mėnesį prieš raštelio surašymą ir tik vėliau 2020 m. balandžio 18 d. buvo surašytas raštelis. Nenurodė, kad pinigų perdavimą K. K. už garažą (kainos sumokėjimą), matė liudytojas R. Ž..
7.3. Teismas pagrįstai įvertinęs ieškovo ir byloje apklausų liudytojų santykių pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, liudytojų paaiškinimus vertino kritiškai, visumos byloje esančių įrodymų kontekste, kuris suponuoja K. K. ketinimą parduoti turtą, tačiau nepatvirtina sandorio sudarymo fakto.
7.4. Pažymėjo, kad garažas K. K. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsakovė B. K. kaip bendrasavininkė nebuvo davusi savo sutikimo parduoti garažo. K. K. prižiūrėjo garažą, todėl atsakovė B. K. garaže nesilankydavo ir jai nebuvo žinoma kas faktiškai valdo garažą ir kieno daiktai yra garaže.
7.5. Nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalykas bei bylos nagrinėjimo ribos nustatytos teisingai ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė tik dėl materialinių teisinių reikalavimų pagal ieškovo patikslintą (2023 m. liepos 24 d.) ieškinį. Ieškovas nepareiškė reikalavimo dėl išlaidų atlyginimo dėl galimai pagerinto turto, todėl nėra pagrindo ieškinio tenkinti ieškovo nurodytais argumentais dėl turto pagerinimo.
7.6. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų šalių susitarimą sandorį įforminti notarine tvarka ateityje. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas siūlė K. K. sudaryti sandorį notarine tvarka, o K. K. atsisakė sudaryti tokį sandorį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ragino K. K. sudaryti sandorį notarine tvarka ir dėjo pastangas sandoriui įforminti notarine tvarka, o K. K. vengė sudaryti sandorį.
7.7. Skunde ieškovas akcentuoja jau kitą esminę priežastį dėl kurios nesprendė sandorio įforminimo notarine tvarka klausimo, t. y. savo motinos ligą (bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme esminė priežastis buvo K. K. bloga sveikatos būklė). Mano, jog ieškovo motinos liga ir jos sveikatos būklė neturėjo esminės priežasties, dėl kurios ieškovas negalėjo sudaryti sandorio notarine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
10. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė: informaciją apie notarų biuro lokaciją; 2024 m. sausio 17 d. konsultacinę išvadą; ligos istoriją ir A. M. gimimo liudijimą; 2024 m. sausio 9 d. buhalterės pažymą; straipsnius apie karantino metu buvusius ribojimus; 2024 m. sausio 16 d. notarų biuro atsakymą su 2023 m. gruodžio 28 d. užklausa. Prašydamas prie bylos pridėti teikiamus naujus įrodymus nurodo, kad teikia naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, nes naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau, t. y. po teismo sprendimo priėmimo.
13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
14. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.).
15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).
16. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo, turi įvertinti, ar bylos šalis pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę įrodinėti atitinkamas aplinkybes, ar jos jai buvo žinomos, ar buvo pakankamai laiko įrodymams teikti, ar teismas nesuvaržė bylos šalies teisių teikti byloje įrodymus, ar kooperavosi su šalimis renkant įrodymus. Jeigu teismas kooperavosi su šalimis proceso metu, nevaržė šalies procesinių teisių, o pati šalis nerodė iniciatyvos ar net piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (teikė prašymus dėl įrodymų tik teismo posėdžio dieną, neprašė skirti ekspertizės per pakankamą bylos nagrinėjimo laiką ir pan.), tai gali sudaryti pagrindą nepriimti vėliau pateiktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-469/2022).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus nenurodo argumentų dėl priežasčių dėl kurių apeliacinės instancijos teismui teikiamų rašytinių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą. Ieškovo ieškinys pirmosios instancijos teismui pateiktas 2023 m. liepos 4 d., patikslintas ieškinys – 2023 m. liepos 24 d., skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2023 m. gruodžio 22 d, vyko vienas parengiamas posėdis 2023 m. rugpjūčio 28 d., du teismo posėdžiai 2023 m. lapkričio 9 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d., ieškovą atstovavo profesionali teisininkė - advokatė. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovas turėjo galimybę įrodinėti atitinkamas aplinkybes (imtis aktyvių veiksmų dėl įrodymų gavimo bei pateikimo) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl nusprendžia, kad nėra CPK 314 straipsnyje įtvirtintų sąlygų priimti teikiamus įrodymus ir apeliacinės instancijos teisme. Šis ieškovo prašymas netenkinamas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
18. Iš 2008 m. rugsėjo 10 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimo nustatyta, kad K. K. nuosavybės teise įregistruota (registro Nr. 44/299169) negyvenamoji patalpa – valčių garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu adresas – (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Garažas). Iš byloje esančios garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos ,,Smiltelė“ (toliau ir – Bendrija) 2023 m. lapkričio 21 d. pažymos matyti, jog Garažas Bendrijoje įvardijamas (apskaitomas) ,,(duomenys neskelbtini)“.
19. Byloje ieškovo pateiktas ranka rašytas raštas, kuriame nurodoma, jog K. K. valčių garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra pastate Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavė A. M.; pinigus 1 000 Eur už šį valčių garažą gavo pilnai, nurodoma data – 2020 m. balandžio 18 d.. Ieškovas byloje pateikė Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą (reg. Nr. 44/299191, adresas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), suderintą 2004 m. lapkričio 29 d., kuriame fiksuojami patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas ranka), kadastro duomenys.
20. Iš byloje esančios 2020 m. kovo 9 d. Bendrijos pažymos matyti, jog bendrijos narys K. K. įsiskolinimų Bendrijai neturi, pažyma duota pristatyti notarų kontorai.
21. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovas Bendrijai 2021 m. lapkričio 9 d. mokėjo 140 Eur už ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. (2021 m. lapkričio 9 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 517), 2023 m. gegužės 16 d. mokėjo Bendrijai 140 Eur už ,, (duomenys neskelbtini)“ (įrašas ,, (duomenys neskelbtini)“ nubrauktas) 2022 m. įmokas (2023 m. gegužės 16 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 420). Byloje taip pat pateiktas 2021 m. kovo 23 d. pinigų priėmimo kvitas (nenurodoma, kas išrašė), kuris patvirtina, kad A. M. (ieškovas) sumokėjo už ,,stogą (duomenys neskelbtini)“ 320 Eur. Iš 2023 m. gegužės 19 d. UAB ,,Sigromas“ sąskaitos faktūros Nr. SR9639 matyti, jog ieškovas už 302,50 Eur (su PVM) įsigijo duris.
22. Antstolio M. M. 2023 m. birželio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatytos faktinės Garažo naudojimo aplinkybės, kuriame nurodoma, jog 2023 m. birželio 22 d. adresu (duomenys neskelbtini), pastate yra valčių garažai, faktinių aplinkybių konstatavimo užsakovas (ieškovas) savo turimu raktu atrakino metalines garažo, kurį A. M. teigimu, įsigijo iš K. K., duris, fiksuojami garaže saugomi daiktai bei ieškovo paaiškinimai, kad garažu naudojasi tris metus, pakeitė garažo duris, moka su garažu susijusius mokesčius, atitinkama dalimi prisidėjo prie pastato stogo keitimo išlaidų.
23. Testamentų registro duomenimis (2023 m. birželio 15 d.) palikėjas K. K. 2020 m. gegužės 14 d. sudarė oficialųjį testamentą. Po Palikėjo K. K. mirties palikimą priėmė sutuoktinė B. K. (atsakovė) ir B. S. (trečiasis asmuo), kuri paveldėjimo teises perleido B. K..
24. 2020 m. spalio 13 d. dovanojimo sutartimi B. K. (dovanotoja) padovanojo E. D. negyvenamąją patalpą – valčių garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (Garažą) ir negyvenamąją patalpą – valčių garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Garažas asmeninės nuosavybės teise registruotas atsakovo E. D. vardu. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – valčių garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui yra perduota Garažo kadastrinių matavimų byla (originalas).
25. Atsakovas byloje pateikė duomenis, jog 2022 m. lapkričio 8 d. sumokėjo Bendrijai stojamąjį įnašą (2022 m. lapkričio 8 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 549), mokėjo Bendrijai įmokas už 2023 m. už jam priklausančius du garažus (įskaitant Garažą) (2023 m. liepos 18 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 548). 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakovė B. K. Bendrijai už ,, (duomenys neskelbtini)“ mokėjo už 2022 m. (2022 m. rugsėjo 27 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 505. Iš byloje pateiktų Pramoginio ir asmeninio laivo techninės apžiūros aktų matyti, jog K. K. turėjo savaeigį pramoginį laivą, kuriam laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. buvo atliekamos techninės apžiūros, joje yra K. K. parašai (vardas, pavardė ir parašas).
26. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. K. ir B. K. 1985 m. vasario 9 d. sudarė ir įregistravimo santuoką.
27. K. K. mirė 2021 m. balandžio 4 d.
Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo
28. Ieškovas nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas remiantis nepagrįstomis prielaidomis, išimtinai vadovaujantis vien tik atsakovų paaiškinimais, nevertinant to, kad atsakovai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, nesivadovaujant liudytojų parodymais. Aplinkybė, kad liudytojas V. K. neteisingai nurodė kada ieškovas pakeitė Turto duris (iš karto po įsigijimo), arba, kad liudytojas R. Ž. negalėjo įvardinti pinigų sumos, kuri buvo sumokėta K. K. bei kitų su tuo susijusių aplinkybių, nes jų nežinojo, savaime nereiškia, kad liudytojai davė klaidingus parodymus ir jie yra nepatikimi, kad Turtas nebuvo parduotas. Ieškovo vertinimu, liudytojų parodymai galima vertinti klaidinančiais tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatyti esminiai neatitikimai, tačiau šiuo atveju jų nebuvo nustatyta. Taip pat apeliantas mano, kad buvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ir liudytojų santykių pobūdį, nusprendė, kad liudytojų paaiškinimai vertintini kritiškai, visumos byloje esančių įrodymų kontekste, kuris suponuoja K. K. ketinimą parduoti turtą, tačiau nepatvirtina sandorio sudarymo fakto. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
29. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).
30. Priešingai nei nurodo apeliantas, skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas analizavo ir įvertino ieškovo akcentuojamus rašytinius įrodymus – 2020 m. balandžio 18 d. raštelį, liudytojų D. Š., kuri yra ieškovo sugyventinė, liudytojų V. K. ir R. Ž., kurie yra ieškovo draugai, valčių garažo kaimynai, parodymus. Remdamasis šiais ir kitais įrodymais, jų visuma, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog liudytojų paaiškinimus vertina kritiškai, kadangi jie suinteresuoti duoti ieškovui palankius parodymus šioje nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmiausiai pažymėtina, kad 2020 m. balandžio 18 d. raštelyje nėra K. K. parašo. Liudytojų parodymai šioje byloje nėra objektyvūs ir patikimi. Liudytoja D. Š. su ieškovu veda bendrą ūkį ir yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, kad ieškovui atitektų nekilnojamasis turtas ir taip pagerėtų ieškovo finansinė padėtis. Liudytojai V. K. ir R. Ž. ieškovo draugai, valčių garažo kaimynai ir taip pat suinteresuoti duoti ieškovui palankius parodymus byloje. Liudytojas R. Ž. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kiek pinigų perdavė ieškovas K. K. ir, ar pinigai buvo perduoti už valčių garažą. Liudytojas V. K. tiesiogiai sandoryje nedalyvavo ir tik paliudijo, jog K. K. pardavinėjo garažą. Liudytoja D. Š. paliudijo apie 2020 m. balandžio 18 d. raštelio surašymą, nurodė, jog raštelį surašė ji, jog raštelis buvo pasirašytas K. K. namuose, dalyvaujant B. K., tačiau B. K. teismo posėdžio metu tokias aplinkybes paneigė. Taigi, nei vienas iš ieškovo liudytojų nepatvirtino ginčui svarbių aplinkybių, susijusių su ginčo sandorio sudarymu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas šių liudytojų paaiškinimų tinkamai neįvertino ar padarė kitą įrodymų vertinimo klaidą (CPK 185 straipsnis). Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, jog sprendimas ir jo motyvai neatitinka ieškovo pozicijos, automatiškai nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
31. Taigi, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovo argumentų dėl atitinkamų įrodymų, liudytojų parodymų neįvertinimo pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad, teigdamas apie atitinkamų įrodymų neįvertinimą, ieškovas nepateikia argumentų dėl tų įrodymų įrodomosios reikšmės visų byloje surinktų įrodymų kontekste, jų santykio su kitais įrodymais, pakankamumo atitinkamų bylos aplinkybių buvimui nustatyti, taip pat nepateikia argumentų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti pirmosios instancijos teismą netinkamai nustačius jo kvestionuojamas faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu aspektu padarytos pirmosios instancijos teismo išvados ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės atitinka byloje surinktus ir pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertintus įrodymus.
32. Ieškovas nesutikdamas su skundžiamu sprendimu taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas aplaidžiai vertino faktines aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir netinkamai taikė teisės normas įtvirtinančias pirkimą – pardavimą ir vengimą įforminti sandorį notarine tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog ieškovas turėjo pakankamai duomenų tam, kad imtųsi aktyvių veiksmų pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti notarine tvarka, priešingai, byloje nėra duomenų, jog ieškovas siekė sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį ir jį įvykdė, o K. K. vengė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį notarine tvarka.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovas, reikšdamas ieškinio reikalavimus, pasirinko savarankišką teisių gynimo būdą, nustatytą CK 1.93 straipsnio 4 dalyje, prašydamas pripažinti galiojančia nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškinio reikalavimai grindžiami argumentais, kad šalys sudarė ir ieškovas visiškai, o atsakovas iš dalies įvykdė turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurią atsakovas vengė įforminti įstatymų nustatyta tvarka.
34. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).
35. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.93 straipsnio 4 dalies normą, yra konstatavęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta išimtis, kai teismas gali pripažinti galiojančiu sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas šios formos nesilaikant. Iš CK 1.93 straipsnio 4 dalies turinio matyti, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020 67 punktas ir jame nurodyta praktika).
36. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo pažymima, jog CK 1.93 straipsnio 4 dalies norma turi būti aiškinama ir taikoma nepažeidžiant civilinėje teisėje galiojančio sutarties laisvės principo, pagal kurį civilinių santykių subjektai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ar jos nesudaryti. Negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatymo ar savanoriško įsipareigojimo (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys). Konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą. Todėl teismas, pripažindamas pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu, pirmiausiai turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-469/2017).
37. Kasacinio teismo taip pat nurodoma, jog tam, kad būtų patenkintas reikalavimas pripažinti galiojančiu notariškai neįformintą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, turi būti konstatuota, kad jo šalių valia atitiko CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pagal kurią pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas įgyja teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
38. Teismui sprendžiant ginčą dėl sandorio pripažinimo galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu taikomos bendrosios CPK įrodinėjimo taisyklės, tarp jų ir 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spęsti apie tai, kad K. K. vengė įforminti pirkimo-pardavimo sandorį notarine tvarka. Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad K. K. tyčia vilkino notarinio sandorio sudarymą, siekdamas išvengti sutarties sudarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas, matydamas, kad K. K. neinicijuoja sandorio forminimo notarine tvarka, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę pats inicijuoti notarinės sutarties sudarymą. Duomenų apie tai, kad ieškovas kreipėsi į K. K. nurodytu tikslu, o pastarasis būtų atsisakęs tai padaryti, byloje nėra. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje pateikti duomenis apie K. K. 2020 m. gegužės 14 d. notarų biure sudarytą oficialių testamentą, t. y. beveik po mėnesio nuo ieškovo nurodomo neva valčių garažo pardavimo. Minėtos aplinkybės paneigia apelianto deklaratyvius teiginius apie karantino ribojimus ir K. K. pasyvumą.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu neįrodyta ir kita būtina sąlyga – ieškovo, kaip sandorio šalies, sandorio įvykdymas – pinigų už Turtą mokėjimas. Ieškovas pinigų perdavimo faktą įrodinėja liudytojų R. Ž. ir V. K. parodymais, surašytu raštu ir jo surašymo aplinkybėmis bei pinigų už Turtą mokėjimo faktu, kurias paneigė K. K. sutuoktinė B. K., kuri, be kita ko, kartu su juo jungtinės nuosavybės teise valdo ginčo Turtą ir nei 2020 metais, nei bylos nagrinėjimo metu sutikimo ir pritarimo bendrosios jungtinės nuosavybės valdomo turto perleidimui neišreiškė. Įvertinusi liudytojų R. Ž. ir V. K. parodymus, teisėjų kolegija padaro išvadą, jog liudytojų R. Ž. ir V. K. parodymai nepatvirtina pinigų perdavimo fakto K. K. vykdant sandorį dėl valčių garažo pirkimo-pardavimo, kadangi minėti liudytojai neįvardijo nei perduodamos pinigų sumos, nei patvirtino, jog pinigai perduodami būtent už valčių garažą. Atsakovė B. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog valčių garažo nepardavė, tokio sutikimo K. K. nedavė. Taigi aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pinigai už Turtą nebuvo sumokėti.
41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškovas, nagrinėjant šalių ginčą pirmosios instancijos teisme, akcentavo, jog sandorio notarine tvarka negalėjo sudaryti dėl įvestų karantino ribojimų, sugriežtintų notarų biurų darbo sąlygų. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo kitą esminę priežastį, dėl kurios nesprendė sandorio įforminimo notarine tvarka klausimo, t. y. savo motinos ligą.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodyti argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, šalių, liudytojų paaiškinimų netinkamo įvertinimo, nepaneigia teismo išvados, kad byloje nėra pagrindo pripažinti 2020 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu ir sudarytu. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, visumos byloje esančių įrodymų įvertinimas suponuoja K. K. ketinimą parduoti Turtą, bet nepatvirtina sandorio sudarymo fakto. Be to, visų byloje esančių įrodymų kontekste, paties ieškovo paaiškinimai, jų nenuoseklumas sudaro pagrindą abejoti jų patikimumu. Taigi, nenustačius visų CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymui būtinųjų sąlygų (viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, o kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka) nėra pagrindo ieškovo reikalavimą tenkinti šiuo pagrindu.
43. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas ne tik pripažinti 2020 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu ir sudarytu, prašė taip pat pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2022 m. spalio 13 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp E. D. ir B. K. bei pripažinti niekiniais ir negaliojančiais B. K. 2021 m. birželio 17 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. 1517 ir 2021 m. liepos 19 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1644. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, reikalavimai dėl dovanojimo sutarties, nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nuginčijimo, yra išvestiniai, todėl netenkinus apelianto skundo dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia ir sudaryta, dėl pirmiau minėtų išvestinių reikalavimų, taip pat kaip ir dėl kitų nebeturinčių teisinės reikšmės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
44. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir įvertino pateiktus įrodymus, priėmė teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme.
46. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
47. Ieškovo apeliacinio skundo nepatenkinus, jam neatlygintinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
48. Atsakovas E. D. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Pateiktame 2024 m. kovo 27 d. teisinės pagalbos paslaugų aprašyme nurodyta, kad visa suma susidarė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; 2024 m. kovo 27 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1049427 patvirtina, jog atsakovas už teisines paslaugas sumokėjo1 500 Eur.
49. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Maksimalus priteistinas dydis už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 623,66 Eur (1,3× 2 018,2 Eur). Įvertinusi bylos sudėtingumą, ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų turinį, teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas atsakovui E. D. priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovui E. D. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.