Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-7000-328/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-22
Bylos Nr.: e2-7000-328/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04048-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Žukauskienė
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: E. D., B. K.
Trečiasis asmuo: B. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-7000-328/2023(Proceso Nr. 2-06-3-04048-2023-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1;2.1.2.7; 2.6.11.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,sekretoriaujant Violetai Žalienei, Saturninai Kazbaraitytei,dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovei advokatei G. B.,atsakovui E. D.,

trečiajam asmeniui B. S., jos ir atsakovų E. D. bei B. K. atstovui advokato padėjėjui A. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovams E. D. ir B. K. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio, nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, B. S., Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarė A. G., valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau (2023 m. liepos 24 d.) patikslino, prašydamas teismo: pripažinti 2020 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu ir sudarytu; pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2022 m. spalio 13 d. dovanojimo sutartį, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl turto negyvenamosios patalpos – valčių garažo, unikalus N. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp E. D. ir B. K.; pripažinti niekiniais ir negaliojančiais B. K. 2021 m. birželio 17 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. liepos 19 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniuose dokumentuose nurodė, jog 2020 m. balandžio 18 d. K. K. (miręs) kaip pardavėjas pardavė ieškovui A. M. negyvenamąją patalpą – valčių garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Turtas) už 1000 Eur. Už Turtą buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Ieškovui buvo perduota Turto kadastrinių matavimų byla (originalas), nekilnojamojo turto registro išrašas – pažymėjimas (originalas). Nuo to momento ieškovas Turtu pradėjo naudotis kaip savu, juo rūpintis. Turtu ieškovas rūpinasi ir jį naudoja netrukdomai iki šiol. Kadangi K. K. turėjo imtis veiksmų notarinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, jis kreipėsi į Garažų ir Mažųjų laivų eksploatavimo bendriją ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrija), kad ši išduotų pažymą notarų biurui, patvirtinančią, kad jokių įsiskolinimų dėl turto K. K. neturi. Ieškovas matydamas vangius K. K. veiksmus įtvirtinant notarinį sandorį suprato, kad tai gali užsitęsti, todėl paprašė raštu užfiksuoti Turto pirkimo-pardavimo, pinigų sumokėjimo faktą. Nurodė, jog K. K. savo ranka aiškiai ir nedviprasmiškai raštu nurodė, jog jis pardavė Turtą ieškovui ir už jį pinigus gavo pilnai. Teigė, kad K. K. raštą surašė laisva valia, jokių ginčų po tokio rašto surašymo nebuvo ir iki šiol nėra. Kiek vėliau sužinojo, K. K. mirė. Dėl vangių K. K. veiksmų, karantino ir tuo metu buvusių ribojimų, o vėliau dėl paties K. K. mirties sandoris taip ir nebuvo įformintas notariškai. Nurodė, jog Turtu naudojasi 3 metus, pakeitė garažo duris, moka su garažu susijusius mokesčius, atitinkama dalimi prisidėjo prie pastato stogo keitimo išlaidų. Pažymėjo, jog K. K. dukra B. S. (trečiasis asmuo) žinojo apie Turto pardavimą ieškovui, tačiau K. K. mirus šį faktą pradėjo neigti. Turtas dovanojimo sutartimi buvo perleistas atsakovui E. D.. Kadangi ieškovas Turtu faktiškai naudojasi iki šiol, jokių pretenzijų ieškovui dėl tokio Turto naudojimo nėra ir niekada nebuvo pareikšta per visus jo naudojimo metus, ieškovas iš savo pusės visiškai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o sandorį buvo vengiama įforminti notarine tvarka, ieškovas neturi kito kaip kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, nes pripažinus pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu, laikoma, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvią nuostatą ir dėl to yra niekinis ir negalioja. Atitinkamai reiškiamas reikalavimas dėl B. K. 2021 m. birželio 17 d. nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nes jeigu bus tenkintas ieškovo reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu, tai reiškia, kad pirmiau nurodyti įgaliojimai išduoti neturint teisių į Turtą. Tvirtino, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos pripažinti Turto pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu. Kadangi nėra jokių duomenų, kad nurodytas pirkimo-pardavimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir (ar) pažeidžiamas viešasis interesas, laikytina, kad nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovo ieškinys turėtų būti tenkintas. Papildomai nurodė, jog ieškovas galvojo, kad jam turint Turto kadastrų bylą, Turtas jokiam kitam asmeniui tikrai negali būti perleistas ir kad vien šios kadastro bylos turėjimas patvirtina ieškovo nuosavybės teisę į Turtą.

Atsiliepimas

Atsakovė B. K. ir trečiasis asmuo B. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog jų žiniomis, K. K. nepardavė ieškovui negyvenamosios patalpos – valčių garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovas nesumokėjo K. K. 1000 Eur už garažą. Teigė, jog 2020 m. balandžio 18 d. raštas surašytas ne K. K. ranka ir jis nėra šio rašto pasirašęs. K. K. niekada nebuvo sakęs, kad ketina parduoti garažą ar yra jį pardavęs A. M. bei gavęs iš jo 1000 Eur. Papildomai nurodė, jog K. K. turėjo du valčių garažus, kurie Bendrijoje buvo identifikuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). A. M. prašymu, jis vieną iš jam priklausančių garažų (duomenys neskelbtini) perleido A. M. panaudos pagrindais. A. M. įsipareigojo prižiūrėti ir tvarkyti garažą, esant reikalui atlikti garažo remonto darbus, mokėti įmokas Bendrijai, jam buvo leista garaže laikyti savo daiktus. Tuo pagrindu A. M. buvo perduoti garažo vartų raktai ir A. M. prašymu garažo kadastrinių matavimų byla bei paimta pažyma, kad įsiskolinimų nėra.

Atsakovas E. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas, ieškovo nurodyti argumentai neatitinka tikrovės ir yra niekiniai. Pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas. Priešingai nei teigia ieškovas, 2020 m. balandžio 18 d. raštas surašytas ne K. K. ranka ir šiame rašte nėra K. K. parašo. Taigi K. K. neišreiškė valios parduoti Turto ieškovui ir negavo už Turtą 1000 Eur. Turto pardavimo sandoris nebuvo sudarytas net ir paprasta rašytine forma. Be to, K. K. niekada nebuvo sakęs savo artimiesiems bei kitiems asmenims, kad ketina parduoti Turtą ieškovui ar yra jį pardavęs ir gavęs iš ieškovo 1000 Eur. Nesant tarp ieškovo ir K. K. sudaryto Turto pirkimo-pardavimo sandorio jokia forma, jo negalima pripažinti galiojančiu ir patvirtinti teismo tvarka. Pažymėjo, jog pirkimo-pardavimo sandorį kaip sutartį reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nenustato kieno iniciatyva turi būti sudaroma notariškai tvirtinama sutartis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ragino K. K. sudaryti sandorį notarine tvarka ir dėjo pastangas sandoriui įforminti notarine tvarka, o K. K. vengė sudaryti sandorį. Nurodė, jog notaro biurai karantino metu dirbo ir nebuvo jokių kliūčių sudaryti sandorius notarine tvarka. Papildomai nurodė, jog K. K. turėjo du valčių garažus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), ieškovo prašymu vieną garažą ((duomenys neskelbtini)) K. K. perleido ieškovui panaudos pagrindais. Šalys susitarė, kad ieškovas prižiūrės bei tvarkys garažą, mokės įmokas Bendrijai, galės laikyti garaže savo daiktus, o esant reikalui atliks garažo remonto darbus. Dėl to ieškovui buvo perduoti garažo vartų raktai ir ieškovo prašymu – kadastrinių matavimų byla ir Bendrijos pažyma. Nurodė, jog A. M. sumokėjo įmokas Bendrijai tik už 2021 metus, už 2019 metus ir 2022 metus įmokas sumokėjo B. K., o už 2023 metus – atsakovas E. D.. Atsakovas yra pareiškęs ieškovui pretenzijas dėl Turto naudojimo ir prašė išsivežti visus daiktus, grąžinti raktus ir dokumentus, tačiau ieškovas tai ignoravo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų valstybės įmonė (toliau ir – VĮ) Registrų centras pateikė atsiliepimą į ieškovo pradinį ieškinį (dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio ir įrašo viešame registre pripažinimo negaliojančiu), kuriuo prašė reikalavimą dėl įrašo viešame registre pripažinimo negaliojančiu atmesti, kitus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog ieškovas pradiniu ieškiniu, be kitų reikalavimų, iš esmės ginčija Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą (sprendimas įformintas registro įrašu) įregistruoti E. D. nuosavybės teises į Garažą nuosavybės teises patvirtinančio dokumento – 2022 m. spalio 13 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ginčo situacijoje ieškovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kad Registrų centras, kaip Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, pažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus atlikdamas E. D. nuosavybės teisių registravimą įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto ir galiojančio dokumento pagrindu. Be to, ieškovas nėra skundęs Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimo įregistruoti E. D. nuosavybės teises į garažą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Papildomai nurodė, jog teismui tenkinus reikalavimą pripažinti negaliojančiais nuosavybės teisė patvirtinančius dokumentus, duomenys Nekilnojamojo turto registre bus keičiami prašymo ir teismo sprendimo pagrindu. Ieškovas neįrodinėja Nekilnojamojo turto registro įrašų neteisėtumo, todėl ieškinio reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo (Nekilnojamojo turto registro įrašų panaikinimo) yra perteklinis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė. Teigė, jog ginčo garažą iš K. K. pirko, pinigus jam perdavė prie garažo. Paaiškino, jog surašant ginčo raštelį, dalyvavo B. K., nurodė, jog raštelio tekstą surašė ieškovo draugė, o K. K. jį pasirašė. Papildomai paaiškino, jog dėl karantino ribojimų notaro biure sandorio įforminti negalėjo, notaras nepriėmė, kai jis pasakė K. K. amžių. Paaiškino, jog turi vieną garažą, tačiau jam reikėjo antro, kadangi jo plota mažas, visi daiktai netelpa. Tvirtino, jog nuo 2020 m. garažą naudojo kaip savo, pakeitė garažo duris, prisidėjo prie pastato stogo remonto. Prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu ir sudarytu, taip pat kitų po to sudarytų sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento). Prašė ieškinį tenkinti visų pirma todėl, kad pirkimo-pardavimo sandoris iš tiesų buvo, tik jis nebuvo įformintas notarine tvarka. Reikia pažymėti, kad nors nebuvo laikomasi privalomos notarinės sandorio formos, vis dėlto galiojantis teisinis reglamentavimas sudaro galimybes tokį sandorį pripažinti galiojančiu, todėl ir šiuo atveju teismas įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus Ieškovo ieškinį turėtų tenkinti visa apimtimi. Teigė, jog egzistuoja visos būtinos sąlygos pripažinti turto pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu ir ieškovo ieškinį tenkinti, nes kartu su ieškiniu teikiamas rašytinis įrodymas – raštas (raštelis), kuriuo K. K. patvirtino, jog pardavė visą turtą ieškovui ir už jį pinigus gavo pilnai, neabejotinai patvirtina buvus dvišalį sandorį. Papildomai nurodė, jog raštelio surašymo metu dalyvavo ir K. K. sutuoktinė atsakovė B. K.. Paminėjo, kad tuo metu, kai buvo surašomas pirmiau nurodytas raštas dėl garažo pardavimo ieškovas nežinojo, kad garažas priklauso ir atsakovei B. K., todėl ir pasirašyti jos ant rašto neprašė. Tikėtina, kad apie tai nepagalvojo ir K. K. su atsakove B. K., nes kaip nurodyta 2023 m. lapkričio 21 d. Bendrijos pažymoje, K. K. valčių garažą įgijo savo vardu. Nurodė, jog surašant 2020 m. balandžio 18 d. raštą duomenys iš originalių dokumentų buvo tiesiog nurašyti nepagalvojant apie tai, kad garažas įgytas santuokoje ir jis priklauso ir B. K. ir kad reikėtų gauti ir jos parašą. Tačiau B. K. parašo nebuvimas savaime nereiškia, kad ji neturėjo ketinimo parduoti garažo ir jo nepardavė, nes pirkimo-pardavimo sandorį ji faktiškai vykdė (sutiko su viso garažo pardavimu ir jam neprieštaravo pasirašant 2020 m. balandžio 18 d. raštą, nereiškė ieškovui pretenzijų dėl viso garažo naudojimo, nes pinigai už visą garažą buvo gauti pilnai ir šią sąlygą dėl pinigų gavimo pati B. K. liepė įtraukti į raštą). Vertinant tai, bei tai, kad atsakovai neneigia to fakto, kad K. K. buvo pasikreipęs į Bendriją dėl pažymos gavimo notarų biurui, o ieškovui iki bylos iškėlimo teisme dienos nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos dėl viso turto naudojimosi, jokia panaudos sutartis su ieškovu sudaryta nebuvo, ieškovas turtu po rašto dėl turto pardavimo naudojosi kaip savu, o 2020 m. balandžio 18 d. raštą surašant dalyvavo ir atsakovė B. K., kuri jokių pretenzijų nereiškė ir su viskuo sutiko. Pagrįstai laikytina, jog K. K. ir atsakovė B. K. iš tiesų turėjo siekį parduoti turtą ir jį pardavė ieškovui. Todėl tai sudaro pakankamą pagrindą ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai neabejotinai patvirtina, kad susitarimas dėl viso garažo pardavimo egzistavo, jis buvo sudarytas K. K. ir atsakovės B. K. valia, nes pati atsakovė B. K. dalyvavo surašant raštą dėl garažo pardavimo ir nurodė, kas jame turi būti nurodyta. Pati B. K. taip pat jokių pretenzijų dėl garažo naudojimo ieškovui nereiškė ir apie bet kokį turto pardavimą pradėjo neigti tik mirus K. K.. Mano, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovo poziciją, todėl prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovas E. D. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovas meluoja, kad mokėjo mokesčius už garažą, paaiškino, jog ieškovas juos mokėjo tik už vienerius metus. Apie ginčo raštelio surašymą nieko nežinojo. Ar K. K. planavo sudaryti kitą (ne su ieškovu) notarinį sandorį, nežino, kaip ir nežino, kodėl buvo gauta Bendrijos pažyma. Papildomai paaiškino, jog garažais iki K. K. mirties jis nesirūpino. Jam žinoma, kad ieškovas pinigų K. K. nemokėjo. Nurodė, jog ieškovas garažu naudojosi K. K. leidus. Prašė ieškinį atmesti.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo B. S. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog K. K. buvo jos patėvis, jų santykiai buvo geri. Nurodė, jog K. K. kažkada minėjo, kad vienas garažas užimtas, kad leidžia juo naudotis. Ji šiuo klausimu per daug nesidomėjo. Apie ginčo raštelį nieko nežinojo, K. K. nieko nesakė, tik minėjo, kad leidžia naudotis. Apie galimą ginčo garažo pardavimą nieko nežino, K. K. nesakė, kad yra pardavęs turtą. Prašė ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovų ir trečiojo asmens B. S. atstovas su ieškinio reikalavimais nesutiko atsiliepimuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė, jog Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. To paties straipsnio 4 dalyje nurodomos išimtys, kai sandorį teismas gali pripažinti galiojančiu. Tam būtinos tokios sąlygos – sandoris turi būti dvišalis, viena šalis sandorį įvykdė, kita šalis vengė įforminti sandorį notarine tvarka. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Joje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri nustato, kad įrodyti turi tas, kuris teigia, o ne tas kuris neigia. Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytas išimtis. Ieškovas nepateikė įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad ieškovas sumokėjo pinigus už valčių garažą, o K. K. pinigus gavo. 2020 m. balandžio 18 d. rašte nėra K. K. parašo, o yra įrašytas tik jo vardas ir pavardė. Prie atsakovo atsiliepimo yra pridėti dokumentai, iš kurių matyti, kad K. K. įvairiuose dokumentuose, kuriuose jam reikėjo pasirašyti, įrašydavo ne tik savo vardą ir pavardę, bet ir pasirašydavo savo parašu, taip K. K. išreikšdavo savo tikrąją valią. Taip pat nėra konstatuota ir kito teisiškai reikšmingo fakto, jog antroji šalis vengė įforminti sandorį notarine tvarka. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų šalių susitarimą sandorį įforminti, ieškovo siūlymą sudaryti tokį sandorį ar K. K. atsisakymą tai padaryti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ragino K. K. sudaryti sandorį notarine tvarka ir dėjo pastangas sandorį įforminti, o K. K. vengė sudaryti sandorį. Ieškovo paaiškinimai, kad dėl įvesto karantino ribojimų notarų biurai dirbo sugriežtintomis sąlygomis, o vėliau sudaryti sandorio negalėjo dėl K. K. ligos neatitinka tikrovės. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad K. K. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą notarine tvarka, t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo ginčo rašto surašymo. Akivaizdu, kad buvo visos galimybės sudaryti valčių garažo pirkimo-pardavimo sandorį notarine tvarka, tam nebuvo kliūčių, tačiau pats ieškovas notarine forma sandorį vengė sudaryti. Liudytojų parodymai, atsakovo nuomone, teismo turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi jie nėra objektyvūs ir patikimi. Liudytoja D. Š. yra ieškovo sugyventinė, todėl yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi. Kiti liudytojai yra ieškovo draugai, valčių garažo kaimynai, todėl suinteresuoti duoti ieškovui palankius parodymus. Papildomai nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl sandorio pripažinimo sudarytu, nepakanka nustatyti trijų Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, tokiu atveju reikia išsiaiškinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pažymėjo, jog valčių garažas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovė turėjo būti sandorio šalimi. Atsakovė neketino parduoti jai priklausančią turto dalį, sutikimo turtą parduoti nedavė ir pinigų negavo. Sandoris negali būti pripažintas galiojančiu ir dėl tos aplinkybės, kad nebuvo gautas K. K. sutuoktinės sutikimas parduoti turtą. Ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas neturėtų būti taikytinas, todėl prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

rašytine bylos medžiaga ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatytos sekančios faktinės aplinkybės. Nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimo (2008 m. rugsėjo 10 d.) duomenimis, K. K. nuosavybės teise įregistruota (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negyvenamoji patalpa – valčių garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu adresas – (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Garažas) (failas 1, b. l. 10-11, 45). Iš byloje esančios garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrija) 2023 m. lapkričio 21 d. pažymos matyti, jog Garažas Bendrijoje įvardijamas (apskaitomas) ,,(duomenys neskelbtini)“ (failas 1, b. l. 190).

Ieškovas byloje pateikė ranka rašytą raštą, kuriame nurodoma, jog K. K. valčių garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra pastate Nr. (duomenys neskelbtini), 6G1p, pardavė A. M.; pinigus 1000 Eur už šį valčių garažą gavo pilnai, nurodoma data – 2020 m. balandžio 18 d. (failas 1, b. l. 8). Ieškovas byloje pateikė Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (6G1p)-8)), suderintą 2004 m. lapkričio 29 d., kuriame fiksuojami patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas ranka), kadastro duomenys (failas 1, b. l. 13-18). Iš byloje esančios 2020 m. kovo 9 d. Bendrijos pažymos matyti, jog bendrijos narys K. K. įsiskolinimų Bendrijai neturi, pažyma duota pristatyti notarų kontorai (failas 1, b. l. 20). Byloje pateikti duomenys, jog ieškovas Bendrijai 2021 m. lapkričio 9 d. mokėjo 140 Eur už ,, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“ 2021 m. (2021 m. lapkričio 9 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 517), 2023 m. gegužės 16 d. mokėjo Bendrijai 140 Eur už ,,(duomenys neskelbtini)“ (įrašas ,,(duomenys neskelbtini)“ nubrauktas) 2022 m. įmokas (2023 m. gegužės 16 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 420) (failas 1, b. l. 22-23). Byloje taip pat pateiktas 2021 m. kovo 23 d. pinigų priėmimo kvitas (nenurodoma, kas išrašė), kuris patvirtina, kad A. M. (ieškovas) sumokėjo už ,,stogą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“ 320 Eur (failas 1, b. l. 25). Iš 2023 m. gegužės 19 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovas už 302,50 Eur (su PVM) įsigijo duris (failas 1, b. l. 26).

Antstolio M. M. 2023 m. birželio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatytos faktinės Garažo naudojimo aplinkybės, kuriame nurodoma, jog 2023 m. birželio 22 d. adresu (duomenys neskelbtini), pastate yra valčių garažai, faktinių aplinkybių konstatavimo užsakovas (ieškovas) savo turimu raktu atrakino metalines garažo, kurį A. M. teigimu, įsigijo iš K. K., duris, fiksuojami garaže saugomi daiktai bei ieškovo paaiškinimai, kad garažu naudojasi tris metus, pakeitė garažo duris, moka su garažu susijusius mokesčius, atitinkama dalimi prisidėjo prie pastato stogo keitimo išlaidų (failas 1, b. l. 27-30).

Testamentų registro duomenimis (2023 m. birželio 15 d.) palikėjas K. K. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialųjį testamentą. Po Palikėjo K. K. mirties palikimą priėmė sutuoktinė B. K. (atsakovė) ir B. S. (trečiasis asmuo), kuri paveldėjimo teises perleido B. K. (failas 1, b. l. 32-34).

2020 m. spalio 13 d. dovanojimo sutartimi B. K. (dovanotoja) padovanojo E. D. negyvenamąją patalpą – valčių garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (Garažą) ir negyvenamąją patalpą – valčių garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (failas 1, b. l. 36-42). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Garažas asmeninės nuosavybės teise registruotas atsakovo E. D. vardu (failas 1, b. l. 45-46). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – valčių garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (failas 1, b. l. 178). Atsakovui yra perduota Garažo kadastrinių matavimų byla (originalas) (failas 1, b. l. 179-184).

Atsakovas byloje pateikė duomenis, jog 2022 m. lapkričio 8 d. sumokėjo Bendrijai stojamąjį įnašą (2022 m. lapkričio 8 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 549) (failas 1, b. l. 83), mokėjo Bendrijai įmokas už 2023 m. už jam priklausančius du garažus (įskaitant Garažą) (2023 m. liepos 18 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 548) (failas 1, b. l. 85). 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakovė B. K. Bendrijai už ,,(duomenys neskelbtini)“ mokėjo už 2022 m. (2022 m. rugsėjo 27 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 505 (failas 1, b. l. 84). Iš byloje pateiktų Pramoginio ir asmeninio laivo techninės apžiūros aktų matyti, jog K. K. turėjo savaeigį pramoginį laivą, kuriam laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. buvo atliekamos techninės apžiūros, joje yra K. K. parašai (vardas, pavardė ir parašas) (failas 1, b. l. 86-88).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog K. K. ir B. K. (duomenys neskelbtini) sudarė ir įregistravimo santuoką (failas 1, b. l. 155). Dalyvaujančių byloje asmenų (atsakovo E. D., trečiojo asmens B. S.) paaiškinimais nustatyta, kad K. K. mirė (duomenys neskelbtini).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Asmens teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama pareiškus ieškinį teisme. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis –ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2012 ir kt.).

Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje dėl dispozityvių bylų išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio (priešieškinio) pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio (priešieškinio) ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015; kt.). Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas pradiniu 2023 m. liepos 4 d. ieškiniu reiškė reikalavimus: 1) pripažinti 2020 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu ir sudarytu; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2022 m. spalio 13 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl turto negyvenamosios patalpos – valčių garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp E. D. ir B. K.; 3) pripažinti negaliojančiu įrašą Nekilnojamojo turto registre apie atsakovo E. D. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: negyvenamąją patalpą – valčių garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu 2023 m. liepos 24 d. ieškiniu ieškovas pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti 2020 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu ir sudarytu; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2022 m. spalio 13 d. dovanojimo sutartį, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl turto negyvenamosios patalpos – valčių garažo, unikalus N. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp E. D. ir B. K.; 3) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais B. K. 2021 m. birželio 17 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. liepos 19 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į nurodytą, remiantis civilinio proceso įstatymo nuostatomis bei kasacinio teismo praktika šiuo aspektu, nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas bei civilinės bylos nagrinėjimo ribos nustatytinos ir teismas pasisako dėl materialinių teisinių reikalavimų pagal ieškovo patikslintą (2023 m. liepos 24 d.) ieškinį.

Dėl ieškovo reikalavimų

Ieškovas prašo pripažinti 2020 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu ir sudarytu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai (CK 1.63 straipsnio 2 dalis), Dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą, notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu CK nenustatyta kitaip. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis).

CK 1.93 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Tačiau pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos turinį, nurodoma, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: pirma, sandoris yra dvišalis; antra, viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį; trečia, kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Šios normos taikymui taip pat yra svarbu tai, kad būtų akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 75 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą. Todėl teismas, pripažindamas sandorį galiojančiu, pirmiausiai turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-823/2023). Be to, sprendžiant, ar tenkintinas besikreipiančios šalies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintą nekilnojamojo daikto sutartį galiojančia, nepakanka nustatyti šių trijų CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų šio instituto taikymo sąlygų. Tokiu atveju reikia išsiaiškinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, t. y. ar tokia sutartis ne tik dėl notarinės formos nesilaikymo, bet ir dėl kitų įstatymuose nurodytų aplinkybių negalės būti pripažinta galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2008; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022. Teismų praktika. 2022, 57, p. 10-45).

Šiuo atveju ieškovas prašo pripažinti galiojančiu nekilnojamojo daikto perleidimo jam sandorį, todėl teisingam ginčo išsprendimui aktualios CK nuostatos, reglamentuojančios pirkimo-pardavimo teisinius santykius.

CK 6.305 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.159 straipsnio 2 dalis), o įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais šį susitarimą išreiškia atitinka forma (CK 6.159 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalis numato, jog kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą.

Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte (CK 6.396 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.397 straipsnio 1 dalies nuostatas, tokioje sutartyje turi būti nurodyta nekilnojamojo turto kaina, o jei ji nenurodyta – sutartis laikoma nesudaryta. Nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu (CK 6.398 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visuma suponuoja, jog ieškovas ir ginčo turto (Garažo) savininku įregistruotas K. K. tarėsi dėl nekilnojamojo turto sandorio sudarymo, tačiau iš pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, jog toks susitarimas buvo pasiektas ir sandoris, kurį prašo pripažinti ieškovas, buvo sudarytas (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovas sandorio faktą įrodinėja liudytojų parodymais, 2020 m. balandžio 18 d. rašteliu, kuris, ieškovo nuomone, patvirtina, kad K. K. ieškovui pardavė garažą už 1000 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2020 m. balandžio 18 d. raštelį surašė ne galimo pirkimo-pardavimo sandorio šalys, t. y. ieškovas A. M. ir (ar) K. K., o kitas asmuo. Teismo posėdyje liudytoja D. Š. (ieškovo draugė dokumento rengimo metu, šiuo metu – ieškovo sugyventinė) patvirtino, jog raštelį surašė ji savo ranka ant turėto popieriaus lapo. Aplinkybę, jog raštą surašė D. Š. teismo posėdyje nurodė ir ieškovas. Pastebėtina, jog tiek ieškovas, tiek liudytoja D. Š. nurodė, jog raštelis buvo surašytas ir pasirašytas K. K. namuose, dalyvaujant B. K. (atsakovei). Tačiau teismo posėdyje (2023 m. lapkričio 9 d.) atsakovė B. K. neigė tokias aplinkybes, paaiškino, jog ieškovo nepažįsta, pasirašant raštelį nedalyvavo, Garažo K. K. nepardavė ir jokio pasirašymo nebuvo. Apie tai, kad K. K. būtų pardavęs Garažą nurodė nežinoję ir atsakovas E. D. bei trečiasis asmuo B. S..

Civilinio proceso įstatymas numato, jog šalių paaiškinimai civilinėje byloje yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Tačiau vertinant šalių paaiškinimus atsižvelgtina į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai vertintini kartu su byloje esančiais kitais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju, byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovas ir K. K. tarėsi dėl Garažo pardavimo, tačiau nesudaro pagrindo spręsti, jog toks susitarimas buvo pasiektas (CPK 185 straipsnis). Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių sandorio sudarymo faktą byloje nėra pateikta (CPK 185 straipsnis). Byloje pateikta Bendrijos pažyma, skirta pristatyti notarų biurui (kontorai), tik patvirtina, jog K. K. turėjo ketinimų parduoti jam priklausantį valčių garažą. Šie duomenys nepaneigia B. K. paaiškinimų, jog K. K. minėjo, kad kada nors reikės parduoti turtą bei liudytojų paaiškinimų, jog K. K. ketino parduoti (pardavinėjo) garažą.

Teismo posėdyje liudytojai R. Ž. ir V. K. paaiškino, jog žinojo, kad K. K. parduoda garažą, teigė, jog visi žinojo, kad K. K. parduoda garažą. Liudytojas R. Ž. paaiškino, jog K. K. pardavė garažą ieškovui, teigė matęs, kaip prie garažo ieškovas perdavė K. K. pinigus, tačiau negalėjo įvardinti perduodamų pinigų sumos. Liudytojas V. K. teismo posėdyje paaiškino, jog žinojo, kad K. K. 2020 m. pavasarį pardavinėjo garažą, taip pat nurodė, jog K. K. jam įvardijo pardavimo kainą bei tai, kad garažą pardavė ieškovui. Liudytojų parodymai yra civilinio proceso įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė, tačiau vertindamas šiuos parodymus teismas atkreipia dėmesį, jog minėti liudytojai yra ieškovo draugai, valčių garažo kaimynai, todėl gali būti suinteresuoti duoti ieškovui palankius paaiškinimus. Liudytojų parodymai vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kurie neatitinka liudytojų įvardintų faktinių duomenų (CPK 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog liudytojas V. K. paaiškino, kad ieškovas garažo duris pasikeitė iškart, kai nusipirko garažą, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų (sąskaitos faktūros) matyti, jog ieškovas tik 2023 m. gegužės 19 d. įsigijo duris. Liudytojas R. Ž. tvirtino, jog K. K. garažą pardavė, šią aplinkybę grindė paaiškinimais, jog matė, kaip K. K. perduoti pinigai, tačiau jokių kitų su šiuo faktu susijusių aplinkybių paaiškinti negalėjo. Minėta, liudytoja D. Š. yra ieškovo sugyventinė, todėl taip pat linkusi duoti ieškovui palankius parodymus. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus ieškovo ir byloje apklausų liudytojų santykių pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, liudytojų paaiškinimai vertintini kritiškai, visumos byloje esančių įrodymų kontekste, kuris suponuoja K. K. ketinimą parduoti turtą, tačiau nepatvirtina sandorio sudarymo fakto (CPK 185 straipsnis).

Minėta, viena iš CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų sandorį pripažinti galiojančiu yra aplinkybė, kad kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Šiuo atveju ieškovas tokių aplinkybių neįrodė (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje ieškovas palaikė argumentus, jog sandorio notarine tvarka negalėjo sudaryti dėl įvestų karantino ribojimų, sugriežtintų notarų biurų darbo sąlygų, tačiau objektyvių duomenų patvirtinančių šias aplinkybes byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. gegužės 14 d. K. K. sudarė oficialųjį testamentą, kuris buvo patvirtintas notaro biure. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, jog kreipėsi į notaro biurą dėl sandorio sudarymo, bet jam įvardijus K. K. amžių, notaras nepriėmė. Tačiau ieškovas negalėjo įvardinti nė vieno notaro biuro, į kurį kreipėsi dėl sandorio sudarymo notarine tvarka, kaip ir nenurodė jokių aplinkybių, paaiškinančių, kada tokius veiksmus atliko. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas turėjo pakankamai duomenų tam, kad imtųsi aktyvių veiksmų pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti notarine tvarka (ieškovui buvo perduotas Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas apie Garažą, jame buvo visi K. K. identifikuojantys duomenys), tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovas tai atliko, o K. K. vengė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį notarine tvarka. Tokiu būdu byloje esančių duomenų visuma suponuoja, kad sandoris įstatymo nustatyta forma nebuvo sudarytas dėl paties ieškovo neveikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuo 2020 m. balandžio 18 d. raštelio surašymo iki K. K. mirties, t. y. beveik vienerius metus ieškovas neatliko veiksmų tam, kad sandoris būtų sudarytas notarine tvarka, o K. K. nevengė sudaryti sandorio bei jį įforminti notarine tvarka (CPK 185 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad Garažą, kurio pardavimo sandorį ieškovas prašo pripažinti galiojančiu ir sudarytu, K. K. įgijo būdamas santuokoje su atsakove B. K.. Tokiu būdu minėtas turtas K. K. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. CK 3.92 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga (CK 3.96 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.96 straipsnio 2 dalį, sandoriai, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių (šio kodekso 3.92 straipsnio 4 dalis), gali būti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, jei kita sandorio šalis yra nesąžininga. Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, jog K. K. sutuoktinė (atsakovė) bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog Garažo K. K. nepardavė. Objektyvių duomenų, jog B. K. sutikimas parduoti Garažą buvo gautas, byloje nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Aplinkybė, jog B. K. ieškovui ilgą laiką pretenzijų nereiškė, savaime, nesant kitų duomenų, nesudaro pagrindo spręsti, jog B. K. sutikimas sandoriui sudaryti buvo gautas ir (ar) B. K. sandorį vykdė, pažymint, jog nei atsakovai, nei trečiasis asmuo byloje neneigė aplinkybės, kad žinojo, jog vieną iš K. K. priklausiusių garažų K. K. perleido naudotis kitam asmeniui (CPK 185 straipsnis). Esant byloje nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo išvadai, jog sandoris, kurį ieškovas prašo pripažinti galiojančiu ir sudarytu, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir (ar) nėra kitų aplinkybių (išskyrus notarinės formos nesilaikymą) galinčių turėti įtakos šio sandorio galiojimui (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas įrodė visas CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sąlygas, būtinas Garažo pirkimo-pardavimo sandorį pripažinti galiojančiu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovas ir K. K. turėjo ketinimų sudaryti valčių garažo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nesudaro pagrindo išvadai, jog toks sandoris buvo sudarytas tik nesilaikant įstatymų nustatytos notarinės formos. Iš byloje esančių duomenų spręsti, jog K. K. vengė sudaryti sandorį ir jį įforminti, nėra pagrindo. Be to, CK 1.93 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.309 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą siejama su tuo, kad viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį. Taigi turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri jį vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011). Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų spręsti buvus K. K. neabejotiną valią sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį būtent su ieškovu, nėra pagrindo. Aplinkybė, jog ieškovui buvo perduota viena iš K. K. priklausančių valčių garažų kadastrinių matavimų byla (pažymėtina, jog ne to valčių garažo, kurį ieškovas teigė nusipirkęs), perduoti raktai ir (ar) epizodiškai už garažą Bendrijai mokėti mokesčiai (mokestis už stogo dalies keitimą, 2021 m. nario įmoka), byloje esant duomenims, kad K. K. vienu iš jam priklausančių garažų leido naudotis ieškovui, savaime šių išvadų nepaneigia. Visuma byloje esančių duomenų nesudaro pagrindo išvadai, jog K. K. atsisakė įforminti pirkimo-pardavimo sutartį notarine tvarka, byloje nėra duomenų, patvirtinančių objektyvias kliūtis šalims ginčo sandorį sudaryti įstatymo nustatyta forma, kaip ir duomenų, jog pats ieškovas dėjo pastangas tam, kad Garažo pirkimo-pardavimo sandoris (jei jis buvo sudarytas) būtų tinkamai įformintas, o K. K. tai padaryti atsisakė. Įvertinus byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visetą, nenustačius visų būtinų sąlygų ieškovo sandorį pripažinti galiojančiu, ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi nėra pagrįstas (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.93 straipsnio 4 dalis).

Netenkinus ieškinio reikalavimo pripažinti 2020 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sandorį sudarytu ir galiojančiu, kaip išvestinai netenkintini ir kiti ieškovo reikalavimai dėl 2020 m. spalio 13 d. dovanojimo sutarties ir 2021 m. birželio 17 d. nuosavybės teisės liudijimo bei 2021 m. liepos 19 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiais (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.). Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir aplinkybės įtakos ginčo išsprendimui neturi, teismas dėl jų detaliai nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, jog ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, ieškinys netenkintinas.

Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Netenkinus ieškinio reikalavimų, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Byloje pateikti duomenys, jog atsakovas šioje byloje patyrė 1550 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Netenkinus ieškinio, iš ieškovo atsakovui priteistinos byloje rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 1550 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

netenkinti ieškovo A. M. patikslinto ieškinio.

Priteisti atsakovui E. D. 1550 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo A. M..

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė