Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. G. prekybos įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria netenkinti ieškovo prašymai atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir pratęsti terminą Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai įvykdyti ir sumokėti žyminį mokestį, civilinėje byloje Nr. 2-79-258/2014 pagal ieškovo K. G. prekybos įmonės patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Staticus“ dėl statybos darbų pirkimo sutarties nutraukimo, vienašalio statybos darbų perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais, delspinigių, palūkanų priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Staticus“ patikslintą priešieškinį K. G. prekybos įmonei dėl skolos už atliktus statybos darbus, delspinigių, kitų išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu ieškovas pateikė apeliacinį skundą. Kartu su skundu buvo pateikti įrodymai apie 1 000 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą bei prašymas atidėti likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismas išnagrinės bylą apeliacine tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo prašymą atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei netenkino prašymo pratęsti terminą, nustatytą žyminiam mokesčiui sumokėti.

Nustatyta, kad ieškovas pateikdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Teismui šio prašymo netenkinus ir Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nebuvo tenkintas prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, palikus nepakeistą, buvo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti. Nepasibaigus apeliacinio teismo nutartimi nustatytam terminui ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei prašymą pratęsti apeliacinės instancijos teismo nustatytą terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, iki bus išspręstas ieškovo prašymas atleisti įmonę nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Atskirajame skunde nesutikimas su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu -atsisakyti priimti prašymą atleisti ieškovą nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, grindžiamas tuo, jog teismas atsisakymą priimti prašymą motyvavo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, nustatančiomis, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo prašymą nuodytu pagrindu, kadangi toks prašymas teisme nebuvo svarstomas, įsiteisėjusio ir galiojančio teismo procesinio sprendimo šiuo klausimu nėra.

Apelianto nurodytoje CPK normoje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) įtvirtintas draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą. Laikoma, kad teismui išnagrinėjus tam tikrą asmens procesinį prašymą, ieškovas (pareiškėjas) jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą tam tikru klausimu ir jis laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu, skundu, pareiškimu. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2012). Šiuo atveju nustatyta, kad teisme buvo sprendžiamas ir įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. procesiniu sprendimu yra įvertintas ieškovo prašymas atidėti K. G. prekybos įmonei likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą, tačiau ne prašymas atleisti ieškovą nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra nepagrįstos ir Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir vertinti ieškovo prašymą atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi ar Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi, kuria buvo įvertintas nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, buvo išspręstas ieškovo atleidimo nuo mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą klausimas. Teismas sutinka, jog minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo nustatyta apeliaciniu skundu ginčijama suma ir už apeliacinio skundo padavimą mokėtina žyminio mokesčio suma, tačiau šia nutartimi buvo išspręstas tik ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimo klausimas. Nors vertinant šį klausimą taip pat vertinamas motyvuotas asmens prašymas, pagrįstas jo turtinę padėtį įrodančiais dokumentais (CPK 83 str. 3 d.; 84 str.), tačiau priešingai nei atleidimo nuo žyminio mokesčio vertinimo klausimu, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis, t. y. vertinama prašančio atidėti žyminio mokesčio mokėjimą asmens turtinės padėties perspektyva tam tikram laikotarpiui. Kadangi šiuo atveju pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi teismas vertino, o apeliacinės instancijos teismas tik patikrino ir paliko nepakeistas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nėra pagrindo teigti, jog yra įsiteisėjęs ir galiojantis teismo procesinis sprendimas, kuriuo yra išspręstas ieškovo prašymas atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovas prašymą atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, kartu su jį patvirtinančiais įrodymais, pateikė praėjus trims mėnesiams po to, kai Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo vertinta ieškovo finansinė būklė sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Per šį laiką ieškovo finansinė padėtis galėjo pakisti, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų pakartotinai, remiantis naujais pateiktais įrodymais ir prašyme išdėstytais argumentais, įvertinti ieškovo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pagrįstumą.

Pažymėtina, kad teismas atsisakydamas priimti ieškovo prašymą pažymėjo, jog jis pateiktas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, t. y. praėjus keturiems mėnesiams nuo ginčijamo teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš civilinės bylos iškėlimo ar apeliacinio skundo priėmimo teisme sąlygų, ir kad žyminis mokestis turi būti sumokėtas ar prašymas dėl jo mokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo turi būti pateikti atliekant tam tikrą procesinį veiksmą, šiuo atveju pateikiant apeliacinį skundą (CPK 80 str. 1 d.), tačiau šiuo atveju susiklostė tokia situacija, jog ieškovas prašymą atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo pateikė tuo metu, kai jam buvo nustatytas ir dar nepasibaigęs terminas žyminiam mokesčiui sumokėti. Apeliacinio teismo vertinimu, teismui neišsprendus apeliacinio skundo priėmimo klausimo (ieškovui buvo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti), nepasibaigus teismo nustatytam terminui pateiktas prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turėjo būti priimtas ir įvertintas CPK nustatyta tvarka.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas naikina ir perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti ieškovo prašymą atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teismas nepasisako ir nevertina ieškovo argumentų dėl įrodymų, pateiktų pagrindžiant jo prašymą, pakankamumo.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina ir apelianto prašymo pratęsti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi nustatytą terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, kadangi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus ir ieškovo prašymą grąžinus įvertinti pirmosios instancijos teismui, jis, išsprendęs ieškovo prašymo pagrįstumą gali atleisti (iš dalies ar visai) ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar, netenkinęs prašymo, nustatyti naują terminą žyminiam mokesčiui sumokėti.

Nevertinamos ir apelianto išsakytos abejonės dėl civilinę bylą ir atskirus procesinius prašymus nagrinėjusios teisėjos šališkumo, kadangi, apeliantas manydamas, jog teisėja gali būti šališka jo atžvilgiu galėjo prieš sprendžiant bylą ar atskirus procesinius klausimus pasinaudoti teisėjo nušalinimo galimybe CPK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, t. y. abejonių dėl teisėjos šališkumo prieš svarstant atskirus procesinius klausimus nebuvo išsakyta. Be to, civilinės bylos nagrinėjimo metu teisėjai reikšti nušalinimai buvo netenkinti, konstatavus, jog ieškovas neįrodė nušalinimo instituto taikymui egzistuojančių pagrindų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis naikintina ir ieškovo prašymas atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.