Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. Geco prekybos įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo K. Geco prekybos įmonės atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2014 m. rugsėjo 24 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-79-258/2014 pagal ieškovo K. Geco prekybos įmonės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „STATICUS“ dėl statybos darbų pirkimo sutarties nutraukimo, statybos darbų perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „STATICUS“ priešieškinį ieškovui K. Geco prekybos įmonei dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi netenkino ieškovo atstovo advokato V. G. pareiškimų dėl bylą nagrinėjančios teisėjos R. Kisielienės nušalinimo ir paskyrė jam 6 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Ieškovas pateikė dėl šios nutarties atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti nutarties dalį, kuria nebuvo išspręstas ieškovo atstovo advokato V. G. žodžiu pareikštas nušalinimas teisėjai R. Kisielienei, ir šį klausimą perduoti iš naujo spręsti kitam Vilniaus apygardos teismo teisėjui.

Be to, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi netenkino ieškovo 2014 m. rugsėjo 22 d. prašymo, adresuoto Lietuvos apeliaciniam teismui, kuriuo ieškovas prašė nustatyti terminą procesiniam sprendimui dėl ieškovo 2014 m. rugsėjo 19 d. prašymo sustabdyti civilinę bylą priimti (CPK 72 str. 3 d.). Ieškovas pateikė atskirąjį skundą ir dėl šios nutarties, prašydamas ją panaikinti ir perduoti ieškovo 2014 m. rugsėjo 22 d. prašymą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2014 m. rugsėjo 24 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarčių. Pažymėjęs, kad pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, teismas nurodė, jog CPK nėra numatyta, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama nutartis dėl teisėjo nenušalinimo, taip pat žodinės nutartys, kuriomis netenkinamas prašymas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo. Dėl šių aplinkybių teismas atsisakė priimti ieškovo pateiktus atskiruosius skundus (CPK 315 str. 2 d., 338 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį ir atskirųjų skundų priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi išnagrinėjo du iš trijų ieškovo atstovo pareiškimų dėl teisėjos R. Kisielienės nušalinimo. Tačiau po to, kai teisėja nereagavo į du rašytinius ieškovo pareiškimus dėl jos nušalinimo ir priėmė žodinę nutartį tęsti bylos nagrinėjimą, ieškovo atstovas tuoj pat žodžiu pareiškė kitą nušalinimą teisėjai, kuri staiga nutraukė teismo posėdį ir pasišalino iš teismo posėdžių salės. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi neišsprendė ieškovo atstovo žodžiu pareikšto nušalinimo.

2. Teisėja R. Kisielienė, spręsdama ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo, neišėjo iš teismo posėdžių salės, o tai reiškia, kad prašymą išsprendė nematydama ir nežinodama kitos civilinės bylos, dėl kurios buvo prašoma sustabdyti nagrinėjamą bylą. Kadangi teisėja dėl ieškovo prašymo sustabdyti bylą nepriėmė procesinio sprendimo, buvo pagrindas apeliacinės instancijos teismui nustatyti terminą priimti procesinį sprendimą (CPK 72 str.). Ieškovas pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. rugsėjo 22 d. prašymą dėl tokio termino nustatymo, nes manė, kad visais atvejais dėl bylos sustabdymo teismas privalo priimti rašytinę nutartį. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą, nurodydamas, kad teismas priėmė žodinę nutartį dėl bylos sustabdymo. Pirmosios instancijos teismui nėra suteikta teisė pagal CPK 72 straipsnį priimti neskundžiamas nutartis ir teismas neturėjo priimti jokios nutarties, o privalėjo išspręsti prašymą priimdamas atitinkamą nutartį dėl bylos sustabdymo arba ieškovo 2014 m. rugsėjo 22 d. prašymą perduoti spręsti apeliacinės instancijos teismui. Po ieškovo 2014 m. rugsėjo 22 d. prašymo gavimo teismas pagal CPK 72 straipsnį per 7 dienas nepriėmė jokio procesinio sprendimo dėl bylos sustabdymo, todėl privalėjo jį persiųsti apeliacinės instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. pats išsprendė klausimą dėl savęs arba teismas priėmė procesinį sprendimą pačiam sau ir paskelbė, kad tai yra neskundžiama nutartis. Teismas viršijo savo kompetencijos ribas, siekė išvengti ieškovo 2014 m. rugsėjo 22 d. prašymo pateikimo Lietuvos apeliaciniam teismui. Teisėja R. Kisielienė akcentuoja savo žodinę nutartį, kurią priėmė per 10 sekundžių neišeidama iš teismo posėdžių salės, tačiau teisėja bylos sustabdymo klausimą sprendė pokalbio su savimi metu. Tokia nutartis neatitinka CPK 290 ir 291 straipsnių. Apelianto nuomone, teisėja privalėjo bent susipažinti su kita civiline byla. Bet kuriuo atveju teismas privalėjo ieškovo 2014 m. rugsėjo 22 d. prašymą perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris prašymą išnagrinėtų CPK 72 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas neturėjo pagrindo atmesti šio ieškovo prašymo, nes tai ne pirmosios instancijos teismo dalykas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarties apskundimo galimybės

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi netenkino ieškovo atsakovo advokato V. G. pareiškimų dėl bylą nagrinėjančios teisėjos R. Kisielienės nušalinimo ir paskyrė jam 6 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Ieškovas atskiruoju skundu apskundė nutarties dalį, kuria, ieškovo teigimu, nebuvo išspręstas ieškovo atstovo žodžiu pareikštas nušalinimas teisėjai R. Kisielienei. Ieškovas nurodė, kad Civilinių bylų skyriaus pirmininkas išnagrinėjo du pareiškimus dėl teisėjos R. Kisielienės nušalinimo, tačiau 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarties išvadose nurodė tris nušalinimo pareiškimus ir juos pripažino nepagrįstais. Ieškovo nuomone, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas neturėjo pagrindo teigti, kad visi trys nušalinimo pareiškimai buvo nepagrįsti, nes jis išnagrinėjo tik du ieškovo atstovo pareiškimus, o trečio pareiškimo neišnagrinėjo. Be to, ieškovas šiame atskirajame skunde išdėstė savo poziciją dėl Civilinių bylų skyriaus pirmininko nurodytų motyvų, kurių pagrindų buvo atmesti ieškovo atstovo pareiškimai dėl teisėjos R. Kisielienės nušalinimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo atskirojo skundo priėmimo klausimą, skundžiama nutartimi atsisakė jį priimti, motyvuodamas tuo, jog CPK nenumato atvejų, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama nutartis dėl teisėjo nenušalinimo.

Pažymėtina, kad pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: pirma, CPK ir kituose įstatymuose numatytais atvejais; antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju dėl nutarties, kuria pirmosios instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas atmetė ieškovo atstovo pareiškimus dėl bylą nagrinėjančios teisėjos R. Kisielienės nušalinimo, atskirasis skundas negali būti paduotas, nes tokios galimybės nenumato CPK ar kitas įstatymas, be to, šia nutartimi neužkertama galimybė tolesnei bylos eigai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atmesti ieškovo atstovo pareiškimai dėl teisėjos R. Kisielienės nušalinimo.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties apskundimo galimybės

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi netenkino CPK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ieškovo 2014 m. rugsėjo 22 d. pateikto prašymo, adresuoto Lietuvos apeliaciniam teismui, kuriuo ieškovas prašė nustatyti terminą procesiniam sprendimui dėl ieškovo 2014 m. rugsėjo 19 d. prašymo sustabdyti civilinę bylą priimti (CPK 72 str. 2 d.). Ieškovas šią nutartį apskundė atskiruoju skundu, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti.

Pagal CPK 72 straipsnio 3 dalį, jeigu pirmosios instancijos teismas laiku neatlieka procesinių veiksmų, kuriuos pagal šį kodeksą privalo atlikti, šių veiksmų atlikimu suinteresuotas proceso dalyvis turi teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems procesiniams veiksmams atlikti; šis prašymas pateikiamas per bylą nagrinėjantį teismą, o šis prašymo priėmimo klausimą privalo išspręsti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos; jeigu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos teismas, dėl kurio neatliktų procesinių veiksmų yra pateiktas prašymas, atlieka atitinkamus procesinius veiksmus, laikoma, kad proceso dalyvis atsisakė pateikto prašymo; priešingu atveju šis prašymas per septynias darbo dienas nuo jo gavimo persiunčiamas apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovas 2014 m. rugsėjo 22 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą, adresuotą Lietuvos apeliaciniam teismui, kuriuo ieškovas prašė nustatyti terminą procesiniam sprendimui dėl ieškovo 2014 m. rugsėjo 19 d. prašymo sustabdyti civilinę bylą priimti. Pažymėtina, kad CPK 72 straipsnio 3 dalis taikytina tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas laiku neatlieka procesinių veiksmų, kuriuos privalo atlikti. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovo 2014 m. rugsėjo 19 d. prašymo dėl bylos sustabdymo. Šie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti, kadangi, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, ieškovo prašymas buvo išspręstas ir atmestas pirmosios instancijos teismo žodine nutartimi 2014 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl bylos sustabdymo turėjo išspręsti išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį ir priėmęs rašytinę nutartį, neturi teisinio pagrindo. CPK 290 straipsnyje nurodyta, kad teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismo posėdžio metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis; rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas; teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal CPK ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Kaip minėta, pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: pirma, CPK ir kituose įstatymuose numatytais atvejais; antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami (CPK 334 str. 3 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas nutarė atmesti ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo, o tokia nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu, nes CPK to nenumato, be to, ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą šiuo klausimu priimti žodinę nutartį. Paneigus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo turėjo atmesti rašytine nutartimi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkama nutarties forma išsprendė ieškovo 2014 m. rugsėjo 19 d. prašymą dėl bylos sustabdymo, todėl ieškovas neturėjo teisinio pagrindo CPK 72 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą ieškovo prašymui dėl bylos sustabdymo išspręsti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas (iš esmės atsisakyta priimti) dėl termino atlikti procesinius veiksmus nustatymo.

Pažymėtina, kad motyvai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl bylos sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo pateiktų atskirųjų skundų priėmimo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.