- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- 2-1523-186/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02508-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- K. Geco
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo K. Geco prekybos įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-06-15 nutarties, kuria netenkintas ieškovo atstovo prašymas dėl rašymo apsirikimų taisymo Vilniaus apygardos teismo 2014-10-29 sprendime,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismas 2014-10-29 paskelbė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-79-258/2014 – atmetė ieškovo K. Geco prekybos įmonės ieškinį atsakovui UAB „Staticus“ ir atsakovo UAB „Staticus“ priešieškinį patenkino iš dalies. Vilniaus apygardos teismas 2015-05-29 gavo ieškovo prašymą dėl rašymo klaidų ištaisymo 2014-10-29 sprendime. Ieškovo vertinimu, teismas dėl rašymo apsirikimo padarė klaidingas sprendimo 21 puslapyje išdėstytas išvadas, todėl tokie rašymo apsirikimai gali būti teismo ištaisyti nekeičiant 2014-10-29 sprendimo esmės ir turinio. Ieškovas prašė iš teismo sprendimo 21 puslapio pašalinti esą klaidingą teismo sprendimo teiginį: „Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pripažintina jog darbų rezultatas pateiktas 2010-06-02, laikytinas įformintu 2010-06-10 (per 5 darbo dienas ieškovui jo nepasirašius). Šis aktas yra sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.)“. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovo UAB „Staticus“ iniciatyva į bylą pateikti dokumentai kartu su atsakovo patikslintu priešieškiniu patvirtina faktines aplinkybes, kad atsakovo 2010-06-02 pranešimą Nr.ST217-R ieškovas paštu registruotu laišku gavo tik 2010-06-15 ir tą pačią dieną užsakovas statybos rangovui pateikė savo rašytinę 2010-06-15 pretenziją, tiksliai vykdydamas šalių 2009-06-02 pasirašytos statybos darbų pirkimo sutarties reglamentavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2015-06-15 nutartimi netenkino ieškovo prašymo, motyvuodamas, kad CPK 276 str. 2 d. yra numatyta teismo galimybė savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės, o ieškovo atstovo nurodyti, jo nuomone šalintini teismo sprendimo teiginiai neatitinka šios normos dispozicijos.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2015-06-15 Vilniaus apygardos teismo nutarties, prašo ją panaikinti ir klausimą dėl rašymo apsirikimo klaidų ištaisymo perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas teigia, kad 2015-06-15 nutartis yra naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismo nutartis yra be motyvų, o CPK 276 str. citavimas negali būti laikomas tinkamu teisės aiškinimu, be to, teismas iš viso neanalizavo 2014-10-29 nutarties dalies, kurioje, ieškovo nuomone, yra tikrovės neatitinkantys teiginiai, galimai įtraukti dėl rašymo apsirikimo. Apeliantas atskirąjį skundą, dalyje dėl galimų rašymo apsirikimo klaidų, motyvuoja iš esmės taip pat, kaip ir prašymą dėl 2014-10-29 nutarties. Be to apeliantas teigia, kad teismo sprendimo klaidos dėl rašymo apsirikimo galėjo atsirasti dėl didelės civilinės bylos apimties ir rašytinių įrodymų gausos – galimai teismas, priimdamas 2014-10-29 sprendimą neperskaitė bylos medžiagoje esančių rašytinių įrodymų.
Atsiliepimas
Atsakovo UAB „Staticus“ atstovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir mano, kad skundas yra visiškai nepagrįstas bei neteisingas ir todėl turi būti atmestas. Atsiliepime cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997-06-13 nutarimas Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“: rašymo apsirikimu laikoma dalyvaujančių byloje asmenų vardų, pavardžių, pavadinimų iškraipymai, klaidos, nurodant valiutą, banko sąskaitos numerį, civilinės būklės akto įrašo numerį, bei kiti panašaus pobūdžio netikslumai. Atsakovas teigia, kad ieškovo prašymas savo esme apskritai negali būti laikomas prašymu dėl rašymo apsirikimo ištaisymo ir pabrėžia, kad toks prašymas tik įrodo ieškovo siekį pašalinti jam nepatinkančią sprendimo dalį. Akivaizdu, kad ieškovas savo prašymu dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo siekia pakeisti jau paskelbtą sprendimą.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Ieškovo argumentas, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-06-15 nutartis yra be motyvų, pripažįstamas nepagrįstu. Šiuo procesiniu klausimu suformuota nuosekli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo Praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-421/2015, 2012 m. liepos 13 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012, 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasakyta, kad pagal CPK 268 str. 4 d. teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 str. nustatytus reikalavimus. CPK 270 str. 4 d. 4 p. įtvirtinta pareiga teismui sprendimą motyvuoti t. y. glausta forma pasisakyti dėl bylos aplinkybių, įrodymų bei teisės aktų, kuriais teismas vadovavosi. Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas visiškas motyvų nebuvimas, nepakankamas sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 str. 2 d. 4 p. prasme.
Šiuo atveju, Vilniaus apygardos teismas sprendimą atmesti ieškovo prašymą motyvavo lakoniškai, tačiau aiškiai, nurodydamas, kad ieškovo ginčijami sprendimo teiginiai savaime neatitinka CPK 276 str. 2 d. dispozicijos, leidžiančios taisyti tik aiškius rašymo apsirikimus. Šios normos dispozicijos turinys yra lingvistiškai aiškus, lengvai suprantamas, be to detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, todėl ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, turėjo šią normą ir teismo nutarties motyvavimą nesunkiai suprasti. Teismas vertina, kad toks skundžiamos nutarties motyvavimas yra pakankamas, juo teisingai atskleidžiama procesinės teisės normos esmė ir jis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą poziciją.
Atsižvelgus į ieškovo argumentus prašyme bei atskirajame skunde, tampa akivaizdu, kad ieškovas siekia pakeisti jam nepalankų teismo sprendimą (motyvuojamąją dalį), remdamasis šiai procesinei situacijai netaikytina teisės norma.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, liečiančių 2014-10-29 sprendimo motyvavimą, bet neturinčių teisinės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjęs prašymą apygardos teismas teisingai išaiškino bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinį įstatymą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kuri paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.