- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-21
- Bylos Nr.
- 2-1078-407/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02508-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Staticus“
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. G. prekybos įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-79-258/2014 pagal ieškovo K. G. prekybos įmonės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Staticus“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Staticus“ priešieškinį ieškovui K. G. prekybos įmonei, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. sprendimu ieškovo K. G. prekybos įmonės ieškinį atsakovui UAB „Staticus“ atmetė, o atsakovo UAB „Staticus“ priešieškinį K. G. prekybos įmonei tenkino iš dalies, t. y. iš K. G. prekybos įmonės priteisė 1 254 176,20 Lt skolos, 225 751,71 Lt delspinigių, 16 542 Lt žyminio mokesčio ir 22 947,60 Lt teismo išlaidų, 8,49 proc. dydžio metines procesines palūkanas; kitą priešieškinio dalį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas K. G. prekybos įmonė pateikė prašymą išaiškinti 2014 m. spalio 29 d. sprendimą. Nurodė, kad nežinant, kokia priešieškinio dalis yra atmesta, neaišku, kodėl teismas iš ieškovo atsakovui priteisė 1 254 176,20 Lt sumą, nors atsakovo išrašytoje sąskaitoje, kuria grindžiamas priešieškinio reikalavimas, nurodyta kita suma – 1 294 035,90 Lt. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas prašė teismo: 1) išaiškinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo netinkamai priteista 1 254 176,20 Lt suma atsakovui UAB „Staticus“, kadangi PVM sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyta 1 294 035,90 Lt suma ir 2) išaiškinti sprendimo dalį, kuri pagrįstų priežastis, kodėl atsakovui UAB „Staticus“ buvo priteista mažiau nei jis teismo prašė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovo K. G. prekybos įmonės prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo netenkino.
Teismas nurodė, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (CPK 278 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad ieškovas pakartotinai reiškia prašymą dėl to paties sprendimo išaiškinimo, kuris jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2015-01-06 ir 2015-02-05 nutartimis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde ieškovas K. G. prekybos įmonė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovo prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai nesprendė prašymo išaiškinti teismo sprendimą, tokiu būdu pažeisdamas CPK 278 straipsnio nuostatą. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo motyvuose nėra išaiškinta, kodėl atsakovui buvo priteista mažesnė suma nei jis prašė. Ieškovo nuomone, tai galėjo būti rašymo apsirikimo klaida, tačiau skundžiama nutartimi atsisakius išaiškinti teismo sprendimą ir neištaisius galimos rašymo apsirikimo klaidos, reiškia, kad teismas atsakovo priešieškinio dydį sumažino be jo sutikimo ir be teismo sprendimo motyvų. Kadangi atsakovas neteikė apeliacinio skundo, darytina išvada, kad priešieškinis yra nepagrįstas ir buvo pateiktas tik todėl, kad ieškovas buvo pareiškęs ieškinį. Pasak ieškovo, jei šalis prašo išaiškinti teismo sprendimą, teismas privalo tai padaryti. Ieškovo teigimu, skundžiama nutartis naikintina ir dėl to, kad ji neatitinka teismo procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų, t. y. nutartis yra be motyvų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Staticus“ prašo jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Nurodo, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, joje konkrečiai nurodyta, kokie atsakovo priešieškinio reikalavimai ir kokia apimtimi yra patenkinti. Atskirojo skundo teiginiai, kad teismo rezoliucinė dalis yra be motyvų apskritai nepagrįsti, nes teismo rezoliucinėje dalyje motyvai ir nenurodomi. Pažymi, jog išaiškinti teismo sprendimą yra teismo teisė, o ne pareiga. Nurodo, kad klausimai dėl atsakovo priešieškinio nevisiško patenkinimo galėtų būti keliami apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO matyti, kad ieškovas teismo sprendimą, kurį prašo išaiškinti, yra apskundęs ir apeliacine tvarka (CPK 179 str. 3 d.).
Pagal bendrąją taisyklę neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apeliacine tvarka (CPK 301 str.). Apeliacija yra procesinė priemonė ištaisyti galimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme padarytas teisės ir fakto klaidas. Teismo sprendimo išaiškinimas taip pat yra procesinė teismo sprendimo trūkumų ištaisymo priemonė, kai teismo sprendimą išaiškina jį priėmęs teismas nekeisdamas sprendimo esmės (CPK 278 str.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkuruojant dviem procesiniams teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutams, t. y. ieškovui pateikus tiek prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, tiek apskundus tą patį teismo sprendimą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismui nėra pagrindo išaiškinti teismo sprendimo, kadangi galimi teismo sprendimo trūkumai bus vertinami bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Pati teismo sprendimo išaiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas, iš esmės yra siejama poreikiu šaliai tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, kai kyla neaiškumų dėl jo vykdymo. Apskundus teismo sprendimą apeliacine tvarka, akivaizdu, kad skundą pateikusi šalis su priimtu teismo sprendimu nesutinka, o neįsiteisėjęs teismo sprendimas nėra privalomas vykdyti. Tokiu atveju motyvai, kuriais grindžiamas teismo sprendimo neaiškumas, turėtų būti nurodomi apeliaciniame skunde, o ne teikiant savarankišką prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo.
Dėl šios priežasties esant duomenims, kad ieškovas yra pateikęs apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pateiktą prašymą dėl to paties sprendimo išaiškinimo, o ne atsisakyti jį išaiškinti. Įstatyme nėra numatyta, kad nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl sprendimo išaiškinimo būtų skundžiama atskiruoju skundu (CPK 278 str.; 334 str. 1 d. 1 p.). Esant pateiktam apeliaciniam skundui, tokia nutartis taip pat neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.), nes teismo sprendimo neaiškumai galėtų būti ištaisomi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Todėl laikytina, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, apeliacine tvarka neskundžiama. Tai, kad teismas, turėjęs atsisakyti priimti prašymą, jį nepagrįstai išnagrinėjo (atmetė), nesudaro pagrindo skųsti tokią teismo nutartį. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto K. G. prekybos įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties, nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.; 338 str.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto K. G. prekybos įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties.