Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. G. prekybos įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo ir nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-79-258/2014 pagal ieškovo K. G. prekybos įmonės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Staticus“ dėl sutarties nutraukimo, statybos darbų perdavimo aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, delspinigių, palūkanų, priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Staticus“ priešieškinį ieškovui K. G. prekybos įmonei dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Ieškovas K. G. prekybos įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) nutraukti 2009 m. birželio 2 d. statybos darbų pirkimo sutartį; 2) pripažinti negaliojančiais atsakovo UAB „Staticus“ vienašalius 2010 m. birželio 2 d. ir 2011 m. kovo 2 d. darbų perdavimo aktus; 3) priteisti iš atsakovo 1 245 023,91 Lt delspinigių bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Taip pat prašė įpareigoti atsakovą pašalinti užsakovo pretenzijose nurodytus statybos darbų trūkumus ir/ar defektus bei kokybiškai užbaigti visus darbus, kuriuos atsakovas įsipareigojo atlikti 2009 m. birželio 2 d. Statybos darbų pirkimo sutartimi.

Ieškovas taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo, prašė įskaityti 1 000 Lt sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo Lietuvos apeliaciniame teisme. Apeliacinio skundo dalyje „Dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio už apeliacinį skundą“ ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimu iš ieškovo atsakovui yra priteista didelė pinigų suma, kuri ateityje įsiteisėjus būsimam teismo sprendimui gali būti reikšminga ieškovo ūkinei-komercinei veiklai. Dėl šios priežasties ieškovui yra būtina ateičiai planuoti lėšų įplaukas ir išlaidas taip, kad netrūktų lėšų įmonės ūkinei-komercinei veiklai vykdyti, mokesčiams valstybei, savivaldybei ir socialinio draudimo fondui sumokėti bei tinkamai įvykdyti visus esamų ir būsimų kreditorių reikalavimus eilės tvarka, kuri yra nustatyta įstatymu. Be to, teismo sprendimas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka gali būti panaikintas dėl esminių civilinio proceso kodekso normų pažeidimų, todėl ateityje apeliacinės instancijos teismo sprendimu būtų tinkamai išspręstas ir ieškovo mokėtino žyminio mokesčio mokėjimo klausimas, kuris vėliau gali būti sprendžiamas skirtingai nei dabar.

Teismas nurodė, kad iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas išsprendė visus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, todėl nėra pagrindo priimti papildomą sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad apeliaciniu skundu bendra ginčijamo materialinio reikalavimo suma yra 2 499 200 Lt (723 818,40 Eur), mokėtinas žyminis mokestis – 28 992 Lt (8 396,60 Eur). Ieškovas neteikė įrodymų apie tai, kad yra būtina atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Ieškovo įmonėje dirba 123 darbuotojai, skolų Valstybinio socialinio fondo valdybai ieškovas neturi. Kadangi ieškovas neįrodė savo prašymo atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki galutinio apeliacinio teismo sprendimo priėmimo, teismas ieškovui nustatė terminą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.

1. Teismo nutartis yra be motyvų, kadangi, teismui nurodžius ieškovo pareigas įrodyti tam tikras aplinkybes, turėjo būti nustatytas terminas pašalinti pateikto prašymo trūkumus. Šiuo atveju ieškovas iš karto buvo įpareigotas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo skundžiama nutartimi liko neišspręstas.

2. Teismo pasisakymas dėl ieškovo reikalavimų sprendimo motyvuojamoje dalyje negali būti pripažįstamas teismo sprendimo priėmimu, nes išdėstyti savo išvadą dėl ieškinio ir/ar priešieškinio patenkinimo ir atmetimo kartu išdėstant jų turinį teismas turėjo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Toks ydingas teismo sprendimo rezoliucinės dalies turinys ateityje gali sukelti neaiškumus vykdant teismo sprendimą. Teismo pasisakymas dėl ieškinio reikalavimų sprendimo motyvuojamoje dalyje negali būti pripažįstamas teismo sprendimo priėmimu, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra aiškiai nurodyta, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje turi išdėstyti savo išvadą dėl ieškinio ir / ar priešieškinio patenkinimo ar atmetimo kartu išdėstant ieškinio turinį. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje atmetant ieškovo ieškinį ir dalį atsakovo priešieškinio nėra išdėstytas ieškinio (priešieškinio) turinys, todėl ieškovo prašymai dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo pagrįsti ir teismas juos privalėjo spręsti priimant papildomus teismo sprendimus.

3. Teismas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo nutartyje taip pat pasisakė, tačiau teismo sprendimo (nutarimo) šiuo klausimu nepriėmė, nes nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta dėl tokio prašymo atmetimo.

4. Teismas nepagrįstai du skirtingo turinio prašymus išsprendė viena nutartimi, todėl teismo nutartis yra netinkamo turinio ir be motyvų.

5. Kadangi nebuvo užbaigta ieškovo prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo procedūra (šiuo klausimu nėra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl žyminio mokesčio), nutarties dalis, kuria teismas įpareigojo primokėti žyminį mokestį, yra neteisėta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai apeliantui nustatė terminą 27 992 Lt žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti, netenkino prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo.

CPK 270 straipsnis nustato teismo sprendimo, kaip vientiso procesinio dokumento, turinį. Šiame straipsnyje nurodoma tiek bendroji teismo sprendimo struktūra, tiek konkretūs šios struktūros sudėtinių dalių elementai, turintys atsispindėti vientisame teismo sprendime. CPK 270 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kas turi būti išdėstoma rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje: 1) teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti; 2) įstatymų numatytais atvejais – priteistų palūkanų dydis ir laikotarpis, iki kada jos išieškomos; 3) nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; 4) teismo išvados dėl kitų sprendimu išspręstų klausimų; 5) sprendimo apskundimo termino ir tvarkos nurodymas. Taigi, teismo sprendimu teismas turi išspręsti visus byloje pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus, taip pat šalių pareikštus ar įstatymo numatytus procesinius teisinius klausimus. Pažymėtina, kad paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnis). Jeigu kuris nors reikalavimas teismo sprendime neišsprendžiamas, tai laikytina sprendimo trūkumu. Šis trūkumas gali būti pašalintas byloje priimant papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnis). Taigi, įstatymų leidėjas yra nustatęs galimybę kai kuriuos klausimus, kurie turėjo būti išspręsti galutiniame teismo sprendime, išspręsti kitu procesiniu dokumentu – papildomu sprendimu.

Konstitucinės jurisprudencijos nuostatos, aiškinant teismo sprendimų struktūrai keliamus reikalavimus, suponuoja išvadą, kad baigiamasis teismo aktas (galutinis teismo sprendimas CPK aspektu) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji (rezoliucinė CPK aspektu) dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais ir išvadomis (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad baigiamasis teismo aktas negali būti nevientisas ir kad iš Konstitucijos kylantis vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, jog tokio akto rezoliucinę dalį visada, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2010). Kaip jau minėta, CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), surašydamas rezoliucinėje sprendimo dalyje savo išvadas. Kai yra pareikšti keli reikalavimai ir teismas juos tenkina, sprendime turi būti išdėstytas kiekvieno patenkinto reikalavimo turinys. Rezoliucinė teismo sprendimo dalis būtinai turi būti grindžiama motyvuojamąja dalimi, t. y. teismo išvada turi būti pagrįsta teismo sprendimo motyvais. Rezoliucinė sprendimo dalis turi būti aiški, nedviprasmiška, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ir atmestų reikalavimų turinio.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. sprendimu nusprendė ieškovo K. G. prekybos įmonės ieškinį atsakovui UAB „Staticus“ atmesti, atsakovo UAB ‚Staticus“ priešieškinį tenkinti iš dalies, t. y. iš K. G. prekybos įmonės priteisti 1 254 176 Lt (363 234,53 Eur) skolos, 225 751 Lt (65 382,21 Eur) delspinigių, 16 542 Lt (4 790 Eur) žyminio mokesčio ir 22 947,60 Lt (6 646,08 Eur) teismo išlaidų, 8,49 procentų dydžio palūkanas pradedant skaičiuoti nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą priešieškinio dalį atmetė. Taigi, kaip matyti iš sprendimo, teismas jo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškinys atmetamas visa apimtimi, priešieškinis tenkinamas iš dalies ir išdėstė patenkintos priešieškinio dalies turinį. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkto nepažeidė, nes šis straipsnis nenurodo, kad rezoliucinėje dalyje turi būti išdėstytas ir atmestų ieškinio bei priešieškinio dalių turinys. Rezoliucinėje dalyje privalu išdėstyti patenkinto/patenkintų (patenkintų dalių, jei ieškinys ir (ar) priešieškinis tenkinami iš dalies) ieškinio ir (ar) priešieškinio dalių turinį. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovo ieškinį atmeta visa apimti, todėl išdėstyti ieškinio turinį pagal CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktą rezoliucinėje dalyje nereikėjo, o tenkindamas priešieškinį iš dalies, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstė patenkinto priešieškinio turinį.

Apeliantas savo atskirąjį skundą taip pat grindžia aplinkybe, kad ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo teismo nutartimi liko neišspręstas. Kol nebuvo išspręstas toks prašymas, nebuvo galima įpareigoti sumokėti likusią žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacine tvarka apskųstos nutarties motyvuojamoje dalyje yra nurodyta, kad apeliantas nepagrindė prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo, todėl nustatė terminą likusiai žyminio mokesčio daliai už apeliacinį skundą sumokėti. Dėl šios priežasties apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo, yra nepagrįstas.

CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. Taigi pateikti šiuos įrodymus yra asmens, prašančio atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, pareiga (CPK 178 straipsnis).

Jeigu prie prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nėra pridėti tokį prašymą pagrindžiantys įrodymai, teismas turi teisę nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti pateikiant įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. Visgi, kaip nurodyta, tai yra teismo teisė, o ne pareiga, o įstatymas imperatyviai nurodo, kad prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas rašytiniais įrodymais. Apeliantas atskirajame skunde neteigia ir neįrodinėja, kad jo prašymas atitiko CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Dėl šios priežasties vien aplinkybė, kad nebuvo nustatytas terminas prašymo trūkumui pašalinti, nedaro pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėta ir nepagrįsta.

Be to, ieškovo prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą yra grindžiamas aplinkybe, kad teismo sprendimu iš ieškovo priteista didelė suma, kuri ateityje įsiteisėjus teismo sprendimui gali būti reikšminga ieškovo įmonės ūkinėje–komercinėje veikloje. Apeliantas pažymi, kad dėl šios aplinkybės jam yra būtina ateičiai planuoti įplaukas ir išlaidas taip, jog ateityje netrūktų lėšų ūkinei–komercinei veiklai vykdyti, mokesčiams sumokėti bei tinkamai vykdyti visus esamų ir būsimų kreditorinius reikalavimus eilės tvarka. Tai reiškia, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą apskritai buvo grindžiamas aplinkybėmis, kurios gali atsirasti ateityje, tačiau pagrindas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą yra turtinė padėtis atitinkamo procesinio dokumento pateikimo momentu (šiuo atveju apeliacinio skundo pateikimo metu), t. y. negalėjimas sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio, dėl kurio asmuo negali pasinaudoti teise į apeliaciją. Dėl šios priežasties apelianto argumentas, kad teismas privalėjo nustatyti terminą prašymo trūkumui pašalinti, taip pat laikytinas nepagrįstu.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir prašymus dėl papildomo sprendimo priėmimo išsprendė viena nutartimi, priešingai nei nurodo apeliantas, neleidžia teigti, kad nutartis yra netinkamo turinio ir be motyvų. CPK nedraudžiama viena nutartimi išspręsti skirtingo pobūdžio klausimus, svarbu, kad nutartis atitiktų CPK 291 straipsnyje nutarties turiniui keliamus reikalavimus. Be to, teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, joje išdėstyti argumentai, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad neegzistuoja pagrindas papildomam sprendimui priimti ir kad prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teismo nutartis, susijusi su žyminiu mokesčiu, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 100 straipsnio 2 dalis) ir kad atskirojo skundo padavimas sustabdo nutarties vykdymą. Šiuo atveju ieškovas pasinaudojo apeliacijos teise, todėl iki nutarties, kuria netenkintas prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą ir nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, įsiteisėjimo neturėjo pareigos mokėti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartyje nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Priėmus šią apeliacinės instancijos teismo nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartis įsiteisėjo, todėl apeliantui nustatytinas naujas terminas žyminiam mokesčiui už apeliacinė skundą sumokėti.

Esant pirmiau šioje nurodytoms aplinkybėms, dėl apelianto atskirajame skunde nurodytų argumentų keisti ar panaikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti K. G. prekybos įmonei terminą iki 2015 m. balandžio 30 d. (įskaitytinai) žyminiam mokesčiui, nurodytam Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, sumokėti ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.