Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys byloje: A. J., J. J., G. J., Y. N., valstybės įmonė „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

6. Suinteresuotas asmuo J. J. nesutiko su pareiškimu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog A. J. prižiūrėjo tėvus, juos laidojo. Praėjus mėnesiui po tėvo mirties, susirinko visi broliai ir seserys bei nusprendė, kam liks turtas. Pareiškėjas buvo nuvykęs pas notarą, bet nieko nepasirašė. Iš karto po tėvo mirties namuose gyveno A. J.. Namas ir pastatai nebuvo remontuojami, tėvo žemę dirbo ir daržus sodino A. J.. Prieš kreipiantis į notarą, pareiškėjas tvirtino, kad irgi atsisako palikimo, bet pas notarą jis pakeitė nuomonę. Tai visiems buvo netikėta. Į tėvų namus J. J. atvažiuodavo savaitgaliais. Pareiškėjo tėvų namuose per tris mėnesius po tėvo mirties nematė.

7. Suinteresuotas asmuo Y. N. nesutiko su pareiškimu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog su tėvu iki jo mirties gyveno ir jį slaugė A. J., kuri po tėvo mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Šeimoje buvo sutartą, kad po tėvų mirties turtą paveldės tas įpėdinis, kuris tėvus prižiūrės ir slaugys iki mirties. Pareiškimą dėl palikimo atsisakymo turėjo pasirašyti ir pareiškėjas, tačiau paskutinę akimirką jis atsisakė tai padaryti. Po tėvo mirties jo name liko gyventi A. J. su šeima iki 2009 m. Po to ten leido gyventi G. J. sūnui. Pareiškėjas į namus atvykdavo tik retkarčiais aplankyti tėvų, o po jų mirties namuose nesilankė.

8. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog suinteresuotasis asmuo nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai yra paveldimas nekilnojamasis turtas. VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo I. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų apie faktinį palikėjo turto priėmimą valdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir priteisė iš pareiškėjo 1 282,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų suinteresuotajam asmeniui A. J..

10. Teismas nustatė, jog po I. J. mirties notaro biure užvestoje paveldėjimo byloje nėra nei vieno dokumento su pareiškėjo parašu. Taigi pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepadavė. Kadangi po konflikto tarp įpėdinių notaro biure 2002 m. gegužės 28 d. pareiškėjas į tėvo namus nebeatvažiuodavo, jis atvažiuoti į tėvo namus bei atlikti ūkio darbus prie tėvo namų jis galėjo ne daugiau kaip dvi savaites po tėvo mirties. Tikėtina, kad per dvi savaites po tėvo mirties negalėjo prisikaupti ir didesnių ūkio darbų, kuriuos būtų būtina atlikti. Šiuo laikotarpiu turėjo būti organizuojamos mirusiojo laidotuvės, todėl labiau tikėtina, kad ūkio darbus prie tėvo namų pareiškėjas atlikdavo dar iki tėvo mirties, kuomet jo santykiai su kitais artimais giminaičiais buvo geri.

11. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog jo tėvas po motinos mirties priėmė jos palikimą, nustatymo faktas negali būti laikomas vienareikšmiškai patvirtinančiu pareiškėjo tikrąją valią priimti tėvo palikimą, o turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad pareiškėjo tėvas priėmė savo sutuoktinės palikimą, yra tik prielaida pareiškėjui išreikšti savo valią priimti tėvo palikimą ir tapti jo turto savininku. Tačiau valią priimti tėvo palikimą jis turi vienu ar kitu būdu aiškiai išreikšti. I. J. palikimo atsiradimo metu namo su priklausiniais teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre nebuvo atlikta. Paveldėjimo byloje esanti nekilnojamojo turto paieška patvirtina, kad net 2019 m. kovo 20 d. namas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas. Įrašas apie namą su kitais statiniais Nekilnojamojo turto registre atsirado A. J. iniciatyva atlikus turto kadastrinius matavimus ir įregistravus turtą VĮ „Registrų centras“.

12. Priimdamas tėvo palikimą, pareiškėjas turėjo priimti ir motinos palikimą, kurį paveldėjo jo tėvas. Pareiškėjo motinos mirties dieną jai dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į anksčiau turėtus žemės sklypus. Mirusiosios Z. J. nuosavybės teisės į 2,56 ha ir 0,44 ha ploto žemės sklypus buvo atkurtos Apskrities viršininko 2006 m. birželio 5 d. sprendimais. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2005 m. rugsėjo 15 d. aktai patvirtina, kad pareiškėjas nuosavybės teisių į motinos turėtus žemės sklypus atkūrimo procese nedalyvavo, nes šiuose aktuose pasirašė A. J.. Dar iki nuosavybės teisių atkūrimo vieną iš sklypų valdė A. J., 2004 m. gegužės 21 d. teikdama paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų naudojęsis bent dalimi motinos žemės sklypų, byloje nėra. Pareiškėjas jokių veiksmų, susijusių su motinos nuosavybės teisių į žemę atkūrimų, su šių žemės sklypų dirbimu ar su namo teisine registracija, neatliko, nors laikydamas save tėvų turto paveldėtoju, galėjo ir turėjo faktiškai rūpintis jų turtu.

13. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog jis nesuprato, kad norėdamas priimti tėvo palikimą, privalėjo notarui parašyti pareiškimą, patvirtinantį jo valią. Pareiškėjas, būdamas pakankamai išsilavinusiu žmogumi (baigęs (duomenys neskelbtini)), žinojo, kad siekiant priimti palikimą, nepakanka tik pasirodyti notarų biure ir nepasirašyti atsisakymo nuo palikimo. Pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad jie iki kreipimosi į notarą aptarinėjo paveldėjimo klausimus ir tvarką, kartu buvo sutarę eiti į notarų biurą ir buvo ten nuėję. Pareiškėjas kartu su A. J. buvo kreipęsis ir į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Vadinasi tokių teisiškai reikšmingų žingsnių seka leido pareiškėjui suprasti, kad palikimo priėmimo faktas turi būti įformintas dokumentiškai: arba notaro liudijimu, arba teismo sprendimu.

14. Tarp įpėdinių notaro biure įvykęs konfliktas nesutrukdė A. J. apie palikimo priėmimą notarui pareikšti vėliau, nepraleidus trijų mėnesių palikimo priėmimo termino. Tą patį atskirai nuo A. J. galėjo padaryti ir pareiškėjas. Tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo valia valdyti tėvų namą atsirado tik 2011 m., kada jis savavališkai pakeitė spynas ir pradėjo mokėti už namui tiekiamą elektros energiją. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėjo valia valdyti tėvų namą, kaip nuosavą, buvo epizodinė. Kai namas buvo apvogtas 2018 m., pareiškėjas namo likimu ir vagystės pasekmėmis nesidomėjo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartyje nurodyta, kad namas yra A. J. ir S. J., tačiau pastarasis nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo.

15. Teismas pripažino, kad visos nustatytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo veiksmų nenuoseklumą ir pasyvumą dėl tėvo turto paveldėjimo. O palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Pareiškėjas, kreipęsis kartu su seserimi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jokių kitų aktyvių veiksmų, siekdamas priimti tėvo palikimą per įstatyme numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą, nesiėmė. Suinteresuoti asmenys ir liudytojai patvirtino, kad po konflikto, kuris įvyko 2002 m. gegužės 28 d., pareiškėjas tėvo name nesilankė ir jokio tėvo turto faktiškai valdyti nepradėjo. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepriėmė tėvo palikimo, kadangi neatliko veiksmų, įrodančių, kad jis faktiškai pradėjo valdyti tėvo turtą kaip nuosavą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16. Pareiškėjas S. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 5.50 ir 5.51 straipsnių nuostatas, sprendimą priėmė pažeisdamas 178 ir 185 straipsnių reikalavimus. Pagal CK 5.51 straipsnio nuostatas įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Teismas nepagrįstai susiaurino palikėjo paveldimo turto apimtį ir vertino tik pareiškėjo veiksmus, susijusius su paveldimu materialiuoju turtu, tai yra gyvenamuoju namu. Tuo tarpu CK 5.1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paveldimi ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Taigi pareiškėjo tėvas savo mirties momentu disponavo paveldėjimo teisėmis į sutuoktinės palikimą pagal įstatymą. Paveldėjimo teisė, kaip turtinė teisė, taip pat gali būti paveldima.

16.2. Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra tada, kai įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nei CK, nei kiti įstatymai nenumato, kad turtinės teisės negali būti paveldėtos faktiniu valdymu pagal CK 5.51 straipsnį. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2002 m. sprendime civilinėje byloje Nr. N2-495-03/2002 konstatuota, kad pareiškėjas po savo tėvo mirties kreipėsi su pareiškimu į teismą tam, kad būtų nustatytas turintis juridinę reikšmę faktas, jog pareiškėjo tėvas po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu. Teismas tinkamai neįvertino šios aplinkybės.

16.3. Pareiškėjas savo iniciatyva kreipėsi į advokatą, kad būtų parengtas pareiškimas dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, bei rinko įrodymus ir dokumentus, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjas savo iniciatyva pateikė pareiškimą Šalčininkų rajono apylinkės teismui, nepraleisdamas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje, teikė paaiškinimus. Todėl šie pareiškėjo veiksmai negali būti laikomi pasyviais, nes jis aktyviai siekė įgyvendinti paveldėtojo teisę priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties.

16.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas po tėvo mirties neišreiškė valios dėl atsiradusio palikimo. Pareiškėjas 2002 m. gegužės 28 d. notaro biurą oficialiai pareiškė, kad nepasirašys pareiškimo dėl atsisakymo nuo tėvo palikimo. Taip pareiškėjas tiesiogiai ir nedviprasmiškai savo broliams ir seseriai patvirtino savo valią dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. Teismo motyvai, kad pareiškėjo valios išreiškimas vis tik turėjo būti išreikštas apčiuopiama forma, tai yra pasirašant dokumentą, yra teisiškai nepagrįsti. Nei CK, nei kiti įstatymai nenumato, kad valios išreiškimas turi būtinai būti įformintas pasirašant dokumentą ir negali būti išreikštas žodine forma. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą.

16.5. Teismas pareiškėjo veiksmus vertino atskirai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas jokių duomenų, kad po trijų mėnesių pareiškėjo valia dėl palikimo priėmimo būtų pasikeitusi, nenustatė. Ši aplinkybė patvirtina, jog po tėvo mirties pareiškėjo valia buvo priimti palikimą ir jis palikimą priėmė, pradėdamas turtą valdyti pagal objektyvias galimybes. Teismas tinkamai neįvertino ir pareiškėjo paaiškinimų bei liudytojų J. J. ir V. J. parodymų. Šie paaiškinimai ir parodymai kartu su kitais bylos duomenimis patvirtina, kad pareiškėjas iki šiol naudojasi tėvui priklausiusiu namu, kaip savo turtu, nes moka mokesčius už elektrą, prižiūri namą bei ūkio pastatus, šiuo turtu naudojasi be kitų suinteresuotų asmenų leidimo ir sutikimo. Todėl šie pareiškėjo veiksmai patvirtina, jog jis buvo aktyvus dėl tėvo turto paveldėjimo.

16.6. Teismas netinkamai įvertino turimus duomenis apie vagystę iš tėvo namo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas namo likimu ir vagystės pasekmėmis nesidomėjo, todėl jo valia valdyti namą, kaip nuosavą, buvo epizodinė. Teismas konstatavo faktinę aplinkybę, kad vagystė buvo įvykdyta įsibrovus į pareiškėjui ir suinteresuotajam asmeniui, A. J., priklausantį gyvenamąjį namą. Taigi bylos dėl vagystės procesiniuose dokumentuose pareiškėjas yra nurodomas, kaip vienas iš namo savininkų. Pareiškėjas, nagrinėjant baudžiamąją bylą, teisme nedalyvavo, kadangi vagystės metu buvo pasikėsinta pagrobti tik V. J. ir A. J. turtą. Tuo tarpu pareiškėjui priklausantis turtas nebuvo pagrobtas. Todėl pareiškėjas, nebūdamas nukentėjusiu nuo nusikalstamų veiksmų asmeniu, neturėjo pagrindo dalyvauti baudžiamajame procese.

17. Atsiliepimu į pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą suinteresuotasis asmuo A. J. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Byloje ginčo dėl palikėjui priklaususio turto apimties nekilo. Teismas pažymėjo, jog priimdamas tėvo palikimą, pareiškėjas priimtų ir motinos palikimą, kurį paveldėjo jo tėvas. Todėl teismui priėmus sprendimą, palikėjo paveldimo turto apimtis sumažinta nebuvo. Teismas vertino, ar pareiškėjas dalyvavo nuosavybės teisių į nacionalizuotą žemę atkūrimo procese, nes ši aplinkybė galėtų patvirtinti pareiškėjo teiginius dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo būdu. Taigi teismas palikėjo paveldimo turto apimties nemažino.

17.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas vertino tik jo veiksmus, susijusius su paveldimu materialiuoju turtu. Teismas patikrino ne tik tai, kokiais konkrečiai veiksmais pasireiškė gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų faktinis valdymas, bet ir tai, ar pareiškėjas dalyvavo nuosavybės teisių į nacionalizuotą motinos turtą atkūrimo procese, nes tokius veiksmus taip pat galima būtų pripažinti palikimo priėmimu, pradėjus faktiškai valdyti likusį turtą. Be to, pats pareiškėjas pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo pirmiausia grindė pastatų, likusių po tėvo mirties, valdymu ir priežiūra. Viso proceso metu pareiškėjas akcentavo būtent gyvenamojo namo ir prie jo esančių ūkinių pastatų faktinį valdymą, todėl šioms aplinkybėms teismas ir skyrė daug dėmesio.

17.3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas svarbiu tėvo palikimo priėmimo įrodymu laikė kreipimąsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jo tėvas faktiškai priėmė savo sutuoktinės ir tuo pačiu pareiškėjo motinos palikimą. Teismas pažymėjo, kad pats kreipimosi į teismą faktas negali būti laikomas vienareikšmiškai patvirtinančiu pareiškėjo tikrąją valią priimti tėvo palikimą, o turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo siekį tėvo palikimą priimti. Teismas taip pat pabrėžė, jog aptariamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra tik prielaida pareiškėjui išreikšti savo valią priimti tėvo palikimą ir tapti jo turto savininku. Tačiau valią priimti tėvo palikimą jis turi vienu ar kitu būdu aiškiai išreikšti.

17.4. Pareiškėjas savo poziciją, kad iš karto po tėvo mirties jis pradėjo valdyti jo turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą, grindžia tik dviem rašytiniais įrodymais: Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 13 d. sprendimu ir atsiskaitymo knygelės, pradėtos pildyti nuo 2013 m., kopija. Todėl teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pats kreipimosi į teismą faktas negali būti laikomas vienareikšmiškai patvirtinančiu pareiškėjo tikrąją valią priimti tėvo palikimą, o turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas, ištyręs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai nustatė, kad tik suinteresuotas asmuo, A. J., rūpinosi tėvų namo dokumentų sutvarkymu, užsakė namo bei jo priklausinių kadastrinius matavimus, vėliau kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą, kuriame namo duomenys buvo įregistruoti.

17.5. Po konflikto notaro biure 2002 m. gegužės 28 d. iki termino palikimui priimti pabaigos buvo likę dar daugiau kaip du mėnesiai. Tačiau pareiškėjas taip ir neatvyko pas notarą pareiškimui dėl palikimo priėmimo pateikti, tėvo namo ir ūkinių pastatų registracijos dokumentų ir nuosavybės teisių atkūrimo į motinos žemę dokumentų netvarkė, faktiškai nutraukė bendravimą su seserimi ir ją palaikiusiais broliais. Šios aplinkybės patvirtina, kad po 2002 m. gegužės 28 d. pareiškėjas visgi buvo nusprendęs nepretenduoti į palikimą, likusį po tėvo mirties. Pareiškėjas savo nuomonę pakeitė tik praėjus 9 metams po tėvo mirties, tai yra 2011 metais, kai savavališkai pakeitė namo spynas ir pradėjo mokėti už namui tiekiamą elektros energiją. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog tuo pačiu pareiškėjas paliudijo, kad iki tol už elektrą mokėjo sesuo, ir pripažino, kad pareiškėjo valia valdyti tėvų namą, kaip nuosavą, buvo epizodinė.

17.6. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Ši teisės norma yra imperatyvi. Tai reiškia, kad įpėdinio valia dėl palikimo priėmimo gali būti išreikšta tik dviem būdais: 1) įpėdinio aktyviais veiksmais, tai yra pradedant valdyti palikimą sudarantį turtą kaip savo; 2) paduodant notarui rašytinį pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Valios dėl palikimo priėmimo išreiškimas žodine forma CK nėra numatytas.

18. Atsiliepimu į pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą suinteresuotasis asmuo G. J. sutinka su skundu, prašo jį tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Suinteresuotasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinkantis su pareiškėjo pareiškimu. Po tėvo mirties pareiškėjas atvažiuodavo į tėvų namus, juos prižiūrėjo, atlikdavo smulkius remonto darbus. Pareiškėjas kartu su A. J. šeimininkavo tėvo namuose ir laikė save namo pilnaverčiu šeimininku. Pareiškėjas, nepraėjus trims mėnesiams nuo tėvo mirties, ne tik tvarkė dokumentus dėl tėvo palikimo, bet tik jo pastangomis tėvo namas šiandien nėra apleistas, o suremontuotas ir prižiūrimas.

19. Atsiliepimu į pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą suinteresuotasis asmuo J. J. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Mirus tėvui, jo namuose liko gyventi A. J.. Ji buvo vienintelė to namo ir ūkinių pastatų šeimininkė, dirbdavo šalia esančią žemę, sodindavo daržus. Pareiškėjas per tris mėnesius nuo tėvo mirties name nepasirodė, į tas apylinkes atvažiuodavo tik žvejoti. Vėliau A. J. sutvarkė namo bei ūkinių pastatų registracijos dokumentus, juos įregistravo Nekilnojamojo turto registre. A. J. pati rūpinosi nuosavybės teisės į nacionalizuotą žemę atkūrimu. Pareiškėjas nei tėvų namu, nei žeme visiškai nesirūpino. Todėl aplinkybė, jog praėjus 10 metų po tėvo mirties pareiškėjas staiga apsigalvojo, išlaužęs spynas pateko į namus ir pareiškė, kad čia gyvens, neturėtų būti vertinama jo naudai.

20. Atsiliepimu į pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą suinteresuotasis asmuo Y. N. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis turėtų būti laikomas priėmusiu palikimą po tėvo mirties, vien dėl to, kad praėjus 10 metų pakeitė namo spynas ir pradėjo mokėti už elektrą. Pareiškėjas pasielgė nesąžiningai, nes iki tol, 10 metų nei namu, nei kitu po tėvų likusiu turtu nesirūpino, jokių šio turto dokumentų netvarkė. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, jog priėmė palikimą, nes kartu su seserim kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad tėvas priėmė motinos palikimą, nustatymo. Byloje nėra kitų pareiškėjo valią priimti tėvo palikimą patvirtinančių įrodymų.

21. Atsiliepimu į pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą suinteresuotasis asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Pagal šias Taisykles valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas.

21.2. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotasis asmuo, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo I. J. palikimo perėjimą valstybei. Šiuo atveju akivaizdu, jog palikėjas turi įpėdinių, kurie paveldės jo turtą. Todėl VĮ „Turto bankas“ neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei nemato pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų pagrįstumo, kadangi priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas neturės jokios įtakos VĮ „Turto bankas“ teisėms ir pareigoms.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

22. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas po savo tėvo mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį valdyti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina, o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas, kuris nebuvo sudaręs testamento. Pareiškėjas kartu su dviem seserimis ir dviem broliais yra įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai. Suinteresuotasis asmuo A. J. iki mirties prižiūrėjo tėvą, buvo paskirta jo rūpintoja, kartu gyveno tėvų name. Suinteresuotieji asmenys G. J. ir J. J. 2002 m. gegužės 28 d. pareiškimu notarui atsisakė nuo jiems pagal įstatymą priklausančios mirusio tėvo palikimo dalies. Pareiškėjas kartu su A. J. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog jų tėvas priėmė jų motinos palikimą. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2002 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-495-03/2002 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog po pareiškėjo motinos mirties jo tėvas priėmė palikimą, tai yra faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir valdė iki savo mirties.

24. Pareiškėjo sesuo A. J. palikimą priėmė 2002 m. rugpjūčio 1 d., pateikdama pareiškimą notarui. Pareiškėjas per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą nepateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Tačiau teigia, jog aktyviais veiksmais faktiškai priėmė tėvo palikimą, tai yra jo teisę į mirusios sutuoktinės palikimą, pateikdamas pareiškimą teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip pat lankydamasis tėvui priklausiusiame name, tvarkydamas jo aplinką, žemės sklypą, mokėdamas už namui tiekiamą elektros energiją.

Dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl fakto, kad jo tėvas priėmė savo sutuoktinės palikimą, nustatymo vertinimo

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai susiaurino palikėjo paveldimo turto apimtį ir analizavo tik aplinkybes, susijusias su namo valdymu po tėvo mirties. Tuo tarpu aplinkybė, jog pareiškėjas po tėvo mirties pateikė teismui pareiškimą, siekdamas įgyvendinti tėvo paveldėjimo teisę, patvirtina, jog pareiškėjas priėmė visą tėvo palikimą, pradėdamas valdyti ir šią jo turtinę teisę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais.

26. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

27. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

28. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

29. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

30. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

31. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas susiaurino paveldimo turto apimtį ir visą dėmesį skyrė tik pareiškėjo veiksmams, susijusiems su paveldėtu materialiuoju turtu. Priešingai, pirmos instancijos teismas analizavo pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jo tėvas priėmė savo sutuoktinės palikimą, reikšmę, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat į kitus byloje nustatytus pareiškėjo veiksmus, susijusius su galimu jo tėvo turto valdymu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai šį pareiškėjo kreipimąsi į teismą įvertino tik kaip prielaidą išreikšti savo valią priimti tėvo palikimą.

32. Iš dalies sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, jog pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį palikimą sudaro ir palikėjo turtinės teisės, tai yra ir jo tėvo teisė į mirusios sutuoktinės palikimą. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog faktiniu palikimo priėmimu pripažįstami įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, palikėjo ar savo vardu užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), taip pat toks įpėdinio elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2007; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2014 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2014).

33. Tačiau CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įpėdinis laikomas priėmęs palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. O pagal CK 4.20 ir 4.22 straipsnių nuostatas valdymo teisė yra visų pirma daiktinė teisė, kuri atsiranda faktiškai užvaldant daiktą, kai yra aiškiai išreikšta asmens valia turėti tą daiktą kaip savą (CK 4.25 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas tik vienas faktas, jog pareiškėjas kartu su suinteresuotuoju asmeniu A. J. pateikė pareiškimą teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jų tėvas po motinos mirties priėmė jos palikimą. Po Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 13 d. sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjas daugiau jokių aktyvių veiksmų, susijusių su tėvo teisių į jo sutuoktinei priklausiusią žemę atkūrimu bei tėvų turėto namo su priklausiniais įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, neatliko. Todėl negalima pripažinti, jog vien tik pareiškėjo kreipimasis į teismą yra pakankama jo valios valdyti tėvo palikimą išraiška ir įgyvendinimas.

34. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog visus veiksmus, susijusius su motinai bei tėvui priklausiusių teisių įgyvendinimu, nuosekliai atliko suinteresuotais asmuo A. J., tai yra valdė vieną iš motinai iki nacionalizacijos priklausiusių žemės sklypų, įgyvendino motinos nuosavybės teisių į 2,56 ha ir 0,44 ha ploto žemės sklypų atkūrimą, atliko tėvams priklausiusio namo su priklausiniais kadastrinius matavimus ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas prie šių veiksmų atlikimo visiškai neprisidėjo. Taigi vien tik pareiškimo teismui padavimas dėl tėvo paveldėjimo teisės įgyvendinimo nepakanka, kad galima būtų pripažinti, jog pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą tėvo turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Dėl pareiškėjo paaiškinimų ir liudytojų parodymų vertinimo

35. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo atliktu kitų byloje esančių duomenų, ypač pareiškėjo paaiškinimų ir liudytojų J. J. ir V. J. parodymų vertinimu. Pareiškėjas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog šių liudytojų parodymai patvirtina, jog jis į tėvo namus atvykdavo kartą per savaitę, mokėjo už namui tiekiamą elektrą, turi raktus nuo namų, tvarkė žemės sklypą, daržą, šienaudavo, remontavo ūkinius pastatus, tvorą, tai yra pareiškėjas aktyviais veiksmais priėmė tėvo palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais.

36. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

37. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

38. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje tiek pareiškėjo, tiek suinteresuotųjų asmenų paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai yra vertintini atsižvelgiant į dvi neginčijamai nustatytas aplinkybes, jog du įpėdiniai, G. J. ir J. J. 2002 m. gegužės 28 d. atsisakė palikimo, o A. J. 2002 m. rugpjūčio 1 d. pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir visą laiką po tėvo mirties nuosekliai atliko aktyvius veiksmus dėl nuosavybės teisių į tėvų turtą atkūrimo bei įregistravimo. Tuo tarpu pareiškėjas nebuvo pateikęs notarui per 3 mėnesius pareiškimo dėl palikimo priėmimo, taip pat pripažino, jog nei iki tėvo mirties, nei po jos tėvų name nuolat negyveno, o į jį atvykdavo tik savaitgaliais. Pareiškėjo pateikti mokėjimai už elektros energiją, patvirtina, jog jis mokėti už tėvų namui teikiamą elektrą pardėjo tik 2013-2018 m.

39. Pareiškėjo, suinteresuotųjų asmenų paaiškinimų bei liudytojų parodymų visuma patvirtina aplinkybę, jog A. J. tėvų name gyveno tiek iki jų mirties, tiek ir po jų mirties. Kiti įstatyminiai įpėdiniai, kurie atsisakė palikimo, tai yra G. J. ir J. J., po tėvo mirties taip pat atvykdavo į tėvo namus, padėdavo seseriai tvarkytis ūkyje. Taip pat minėtame name A. J. leisdavo gyventi ir suinteresuotųjų asmenų vaikams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo apsilankymai name po tėvo mirties savaitgaliais, ūkio darbų atlikimas ir šienavimas vertintini ne kaip valios valdyti tėvo palikimą išraiška, o tik kaip buvusių tėvų namų aplankymas ir pagalba seseriai. Tuo tarpu valią apsigyventi tėvų name pareiškėjas išreiškė tik 2011 m., kada jau buvo parėjęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį įpėdinis gali priimti palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo valia valdyti tėvo namą, kaip nuosavą, buvo epizodinė.

40. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.