Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. J., J. J., G. J., Y. N., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas ir suinteresuotas asmuo Y. N. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovui ir suinteresuotam asmeniui Y. N. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Liudytoja J. J. parodė, kad pareiškėjas S. J. yra jos vyras. Gerai pažinojo vyro tėvus. Pirma mirė vyro motina (duomenys neskelbtini), o po to (duomenys neskelbtini) mirė tėvas. Kai mirė vyro tėvas, tuose namuose liko gyventi A. J. ir dukterėčia V. J.. Tuo metu su vyru S. J. gyveno (duomenys neskelbtini), bet savaitgaliais atvažiuodavo į kaimą, nakvodavo. Į kaimą atvažiuodavo ir J. J., padėdavo ūkyje, bet nenakvodavo. O kitas brolis G. J. gyveno netoli, tai kelis kartus per dieną atvažiuodavo. Atvažiuojant į kaimą turėjo kambarį, kuriuo naudojosi. Name yra didelis kambarys, kuris buvo perskirstas sekcija, kad susidarytų dvi patalpos. Tam, kad atvažiuoti vyrui nereikėdavo atsiklausti A. J.. Atvažiuodavo į vyro tėvo namą kaip pas save namo, vyras prie namų dirbdavo, padėdavo ūkyje, remontavo ūkinius pastatus, tvorą, lentas prikaldavo. Vyro ir A. J. santykiai buvo geri iki A. J. pasiūlė, kad visą palikimą priims ji viena, o po to sakė, kad pasidalins su kitais. Ji sakė, kad norėjo parduoti visą turtą ir nusipirkti butą mieste. Vyras nesutiko pasirašyti, kad viską priima A. J.. Dėl to pas notarą prasidėjo konfliktas. Pas notarą jie ėjo 2002 metais rugpjūčio pabaigoje, gal rugsėjo pradžioje. Vyras buvo pas notarą ir ji buvo kartu su juo. Manė, kad jeigu vyras nesutiko pasirašyti atsisakymo nuo palikimo, tuomet automatiškai priėmė palikimą. Kitą dieną nėjo pas notarą, nes manė, kad palikimo dalis automatiškai atitenka vyrui. Šiuo metu tėvo name niekas negyvena, bet kartu su vyru reguliariai ten atvažiuoja, šienauja, daržą sodina. Nuo 2012 metų tame name gyveno vyro dukterėčia V. J.. Vyras po tėvo mirties pasiėmė tėvų nuotraukas, daugiau nieko neėmė. Kai A. J. gyveno namuose, už elektrą mokėjo ji. Kai ji nustojo gyventi, mokėjo V. J., kol ten gyveno.

Liudytoja V. J. parodė, kad yra G. J. dukra. A. J. nuolat gyveno savo tėvo I. J. namuose. Pati iki jo mirties gyveno kartu su A. J., nes padėdavo prižiūrėti I. J.. Po pastarojo mirties išsikraustė iš to namo, o A. J. liko ten gyventi. Po I. J. mirties S. J. atvažiuodavo į jo namą kartu su žmona, šienaudavo, tvorą remontavo, tvarkėsi prie namų. Jis atvažiuodavo keturis ar daugiau kartų per mėnesį. Taip pat atvažiuodavo J. J., G. J., pati padėdavo. A. J. taip pat prižiūrėjo namą, sodino bulves. Kai S. J. atvažiuodavo, A. J. leisdavo jam nakvoti, nes jų santykiai buvo geri. Kai jie pradėjo tvarkyti palikimo dokumentus, jų santykiai pašlijo. Tėvas pasakojo, kad A. J. norėjo, kad viskas liktų jai, o po to ji pasidalintų su kitais. 2012 metais vėl buvo apsigyvenusi tame name, jai leido ten gyventi S. J.. Tuo laikotarpiu mokėjo pati už elektrą. To namo šeimininkais buvo A. J. ir S. J. kartu. Jis įspėdavo ją prieš atvažiuojant. Po konflikto pas notarą, S. J. nebeatvažiuodavo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Pareiškėjas S. J. įrodinėjo, kad priėmė tėvo I. J. palikimą faktiškai pradėdamas valdyti jo turtą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, priimti palikimą įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo S. J. motina Z. J.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas I. J..

2002-05-28 Šalčininkų rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės Žanos Bžuškevič patvirtintu pareiškimu J. J. ir G. J. atsisakė jiems pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies mirus jų tėvui I. J..

Tą pačią dieną, t. y. 2002-05-28 S. J. ir A. J. kaip pareiškėjai padavė Šalčininkų rajono apylinkės teismui pareiškimą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. J. priėmė savo sutuoktinės Z. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2002-06-13 sprendimu A. J. ir S. J. pareiškimas buvo patenkintas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. J. priėmė savo sutuoktinės Z. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Tiek pareiškėjas, tiek suinteresuoti asmenys byloje parodė, kad visi I. J. įpėdiniai – jo vaikai, išskyrus (duomenys neskelbtini) gyvenančią Y. N., kartu ėjo pas notarą dėl paveldėjimo dokumentų įforminimo. G. J. ir J. J. jiems priklausančios tėvo palikimo dalies atsisakė 2002-05-28 pasirašydami pareiškimą, kurį patvirtino notarė. Pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų teigimu, tą dieną, kai G. J. ir J. J. pasirašė atsisakantys nuo tėvo palikimo pas notarą įvyko konfliktas, kadangi S. J. analogišką pareiškimą pasirašyti atsisakė, nors prieš tai paveldėtojai tarėsi, kad tėvo I. J. palikimą priims tik A. J.. Pastaroji parodė, kad tą dieną paveldėjimo dokumentų tvarkymo procedūra pas notarą nebuvo baigta, kadangi jie susipyko ir susitarti su S. J. dėl palikimo priėmimo nepavyko.

Pareiškėjas S. J. pripažino aplinkybes dėl vykimo pas notarą ir kilusio konflikto. Jis teigė, kad atsisakė pasirašyti pareiškimą, kuriuo jis atsisakytų tėvo palikimo, bet pasirašė kažkokį kitą dokumentą, kokį neprisimena.

Teismui buvo pateikta po I. J. mirties Šalčininkų rajono savivaldybės 2 notaro biure užvesta paveldėjimo byla, iš kurios matyti, kad nė vieno dokumento su S. J. parašu paveldėjimo byloje nėra. Taigi pareiškėjas S. J. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepadavė, tačiau tvirtino, kad tėvo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti, mokėjo už namui tiekiamą elektros energiją, padėdavo šienauti teritoriją prie namų, remontavo ūkinius pastatus.

Liudytoja apklausta pareiškėjo žmona J. J. aiškino, kad kartu su vyru atvažiuodavo į jo tėviškę, vyras prie tėvo namų dirbo ūkio darbus, remontavo ūkinius pastatus, tvorą, prikaldavo lentas. Į kaimą atvažiuodavo savaitgaliais. Liudytoja V. J. teigė, kad pareiškėjas į kaimą atvažiuodavo maždaug 4-5 kartus per mėnesį. Suinteresuotas asmuo A. J. tvirtino, kad per tris mėnesius po tėvo mirties, S. J. nieko prie namo nedarė. Suinteresuoto asmens G. J. teigimu S. J. į tėvų namą atvažiuodavo nedažnai. Suinteresuotas asmuo J. J. nurodė, kad po tėvo mirties namas ar pastatai nebuvo remontuojami, tėvo žemę apdirbinėjo ir daržus sodindavo A. J.. Pats atvažiuodavo pas seserį, padėdavo jai ūkyje, o S. J. per trijų mėnesių terminą po tėvo mirties prie tėvo namų nematė.

Pats pareiškėjas S. J., suinteresuoti asmenys A. J., G. J., J. J. ir liudytoja V. J. patvirtino, kad konfliktas su S. J. įvyko pas notarą, kai G. J. ir J. J. pasirašė atsisakymą nuo palikimo. Paveldėjimo bylos duomenys įrodo, kad toks pareiškimas buvo pasirašytas 2002-05-28. Liudytoja V. J. patvirtino, kad po šio konflikto S. J. į tėvo namus nebeatvažiuodavo. Vadinasi atvažiuoti į tėvo namus bei atlikti ūkio darbus prie tėvo namų jis galėjo ne daugiau kaip dviejų savaičių laikotarpiu po tėvo mirties, kadangi tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo brolis J. J. parodė, kad po tėvo mirties namas nebuvo remontuojamas. Taip pat manytina, kad per dvi savaites po tėvo mirties negalėjo prisikaupti ir didesnių ūkio darbų, kuriuos būtų būtina nudirbti. Taip pat šiuo laikotarpiu turėjo būti organizuojamos mirusiojo laidotuvės, todėl labiau tikėtina, kad ūkio darbus prie tėvo namų pareiškėjas atlikdavo dar iki tėvo mirties, kuomet jo santykiai su kitais artimais giminaičiais buvo geri.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje faktiniu palikimo priėmimu pripažįstami ir įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, palikėjo ar savo vardu užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), taip pat toks įpėdinio elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-420/2007; Nr. 3K-3-251/2012; Nr. 3K-3-141/2014; Nr. 3K-3-273/2014).

Pareiškėjas svarbiu tėvo palikimo priėmimo įrodymu laikė kreipimąsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jo tėvas I. J. faktiškai priėmė savo sutuoktinės ir tuo pačiu pareiškėjo motinos Z. J. palikimą.

Pažymėtina, kad pats kreipimosi į teismą faktas negali būti laikomas vienareikšmiškai patvirtinančiu pareiškėjo tikrąją valią priimti tėvo palikimą, o turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo siekį tėvo palikimą priimti. LAT praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būt reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-381/2011; Nr. 3K-3-657/2013).

Vertinant pareiškėjo kreipimąsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip jo valios priimti tėvo palikimą išreiškimą, pirmiausia pabrėžtina tai, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad pareiškėjo tėvas priėmė savo sutuoktinės palikimą, yra tik prielaida pareiškėjui S. J. išreikšti savo valią priimti tėvo palikimą ir tapti jo turto savininku. Tačiau valią priimti tėvo palikimą jis turi vienu ar kitu būdu aiškiai išreikšti. Atkreiptinas dėmesys, kad I. J. palikimo atsiradimo metu gyvenamojo namo su priklausiniais, teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre nebuvo atlikta. Apie tai liudija paveldėjimo bylos duomenys. A. J., ketindama priimti tėvo palikimą kreipėsi į paveldėjimo vietos notarą 2002-08-01 ir pasirašė palikimo priėmimo pareiškimą, kuriame nurodyta, kad po mirusiojo I. J. likęs turtas yra 388,41 Lt pensija, saugoma VSDFV Šalčininkų skyriuje. Paveldėjimo byloje esanti nekilnojamojo turto paieška pagal velionio pavardę bei asmens kodą, patvirtina, kad net 2019-03-20 pareiškėjo tėvo namas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas (paveldėjimo b. l. 13). Įrašas apie tėvams priklausiusį namą su kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre atsirado A. J. iniciatyva atlikus nurodyto nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus ir įregistravus turtą VĮ Registrų centre (paveldėjimo b. l. 14-16).

Svarbu ir tai, kad priimdamas tėvo palikimą, pareiškėjas S. J. priimtų ir motinos Z. J. palikimą, kurį paveldėjo jo tėvas I. J., kas nustatyta 2002-06-13 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu. Pareiškėjo motinos mirties dieną jai dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į anksčiau turėtus žemės sklypus. Mirusiosios Z. J. nuosavybės teisės į 2,56 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,44 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos 2006-06-05 Apskrities viršininko sprendimais. 2005-09-15 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai patvirtina, kad S. J. nuosavybės teisių į motinos turėtus žemės sklypus atkūrimo procese nedalyvavo, nes šiuose aktuose pasirašė ne jis, o jo sesuo A. J.. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad dar iki nuosavybės teisių atkūrimo, (duomenys neskelbtini) esantį sklypą valdė A. J., 2004-05-21 teikdama paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad S. J. būtų naudojęsis bent dalimi motinos žemės sklypų byloje nėra. Taip pat tik A. J. rūpinosi tėvų namo dokumentų sutvarkymu, užsakė namo bei jo priklausinių kadastrinius matavimus, vėliau kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą, kur namo duomenys buvo įregistruoti. S. J. jokių veiksmų, susijusių nei su motinos nuosavybės teisių į žemę atkūrimų, nei su šių žemės sklypų apdirbimu, nei su tėvų gyvenamojo namo teisine registracija neatliko, nors laikydamas save tėvų turto paveldėtoju, galėjo ir turėjo faktiškai rūpintis jų turtu.

Taip pat teismas nesutinka su pareiškėjo teigimu, kad jis nesuprato, kad norėdamas priimti tėvo palikimą, privalėjo notarui parašyti pareiškimą, patvirtinantį jo valią. S. J. tvirtino, kad manė, jog nepasirašęs atsisakymo nuo palikimo, automatiškai palikimą priėmė. Tačiau paveldėjimo byloje nėra jokių S. J. pareiškimų, nei apie palikimo atsisakymą, nei apie palikimo priėmimą. Teismas mano, kad S. J., būdamas pakankamai išsilavinusiu žmogumi (baigęs pasieniečių mokyklą), žinojo, kad siekiant priimti palikimą, nepakanka tik pasirodyti notarų biure ir nepasirašyti atsisakymo nuo palikimo. Visgi iš pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad jie iki kreipdamiesi pas notarą aptarinėjo paveldėjimo klausimus ir tvarką, kartu buvo sutarę eiti į notarų biurą ir buvo ten nuėję, ką patvirtino jie visi. Be to, S. J. kartu su seserimi A. J. buvo kreipęsis ir į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jų tėvas faktiškai priėmė motinos palikimą. Vadinasi tokių teisiškai reikšmingų žingsnių seka leido jam suprasti, kad palikimo priėmimo faktas turi būti įformintas dokumentiškai, arba notaro liudijimu arba teismo sprendimu. O neatsisakius palikimo savaime palikimas nėra priimamas, kadangi palikimo atsisakymas arba jo priėmimas yra įpėdinio valios išreiškimas, kuris turi būti išreikštas apčiuopiama forma, t. y. pasirašant dokumentą. Taip pat pažymėtina, kad savo valią dėl tėvo palikimo ar atsisakymo nuo jo tą pačią dieną ketino išreikšti visi įpėdiniai. Tačiau S. J. atsisakius prisijungti prie brolių G. J. ir J. J. pareiškimo dėl atsisakymo nuo tėvo palikimo ir dėl to tarp įpėdinių įvykus konfliktui, likę įpėdiniai, t. y. A. J. ir S. J. tą dieną savo valios dėl tėvo palikimo notarui neišreiškė. Tačiau įvykęs konfliktas nesutrukdė A. J. apie palikimo priėmimą notarui pareikšti vėliau laikantis trijų mėnesių palikimo priėmimo termino. Tą patį atskirai nuo A. J. galėjo padaryti ir pareiškėjas S. J., tačiau dėl teismui nežinomų priežasčių to nepadarė.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo valia valdyti tėvų namą S. J. atsirado tik 2011 metais, kuomet jis iki to neturėjęs raktų nuo tėvų namo, savavališkai pakeitė spynas, pradėjo mokėti už namui tiekiamą elektros energiją. Tuo pačiu jis paliudijo, kad iki tol, t. y. beveik dešimt metų po tėvo mirties už elektrą mokėjo A. J.. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad S. J. valia valdyti tėvų namą kaip nuosavą buvo epizodinė. Kai ginčo namas buvo apvogtas 2018 metais, S. J. namo likimu ir vagystės pasekmėmis nesidomėjo. Iš LITEKO duomenų žinoma, kad 2019-02-05 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi buvo baigta byla H. D. kaltinant pasikėsinimu įsibraunant apvogti pareiškėjo tėvų namą. Kaltinime nurodyta, kad H. D. pasikėsino slaptai pagrobti svetimą turtą, įsibraunant į patalpas, nes 2018-03-31 apie 9 val. (duomenys neskelbtini) sulaužęs dvigubo lango rėmus, per langą įsibrovė į A. J. ir S. J. gyvenamąjį namą, iš kur pasikėsino pavogti V. J. vaikišką vežimėlį 30 Eur vertės, lovytę 30 Eur vertės, skalbimo mašiną „Dea“ 40 Eur vertės, vazą 5 Eur vertės, puodelių servizą 15 Eur vertės, du puodus 15 Eur vertės, stalo įrankių komplektą 10 Eur vertės, lauko anteną 5 Eur vertės, šaldytuvą „Beko“ 200 Eur vertės, bei A. J. 4 metalinius karnizus 100 Eur vertės, 6 užuolaidas 100 Eur vertės, tačiau šios veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užkluptas namo verandoje J. J., tokiu būdu pasikėsino pavogti V. J. turto už 350 Eur ir A. J. turto už 200 Eur. Iš nutarties matyti, kad nors kaltinime nurodyta, kad namas yra A. J. ir S. J., tačiau pastarasis nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo. A. J. parodė, kad S. J. buvo pranešta apie įsibrovimą į namą, tačiau jis nereiškė noro aiškintis įvykio aplinkybių, namo net neapžiūrėjo, į apklausą policijoje neatvyko. Šių aplinkybių pareiškėjas S. J. neneigė.

Taigi matyti, kad visi nurodyti duomenys rodo pareiškėjo veiksmų nenuoseklumą ir pasyvumą dėl tėvo turto paveldėjimo. O LAT praktikoje ne kartą pabrėžta, kad palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinio atliekami veiksmai turi vienareikšmiškai patvirtinti įpėdinio valią teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-187/2010; Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-403/2011).

Pareiškėjas, kreipęsis kartu su seserimi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jokių kitų aktyvių veiksmų, siekiant priimti tėvo palikimą per įstatyme numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą nesiėmė. Nors vyko pas notarą praėjus vos aštuoniolikai dienų po tėvo mirties, bet nei tą dieną nei vėliau iki termino pabaigos savo valios priimti palikimą neišreiškė nei paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, nei faktiniu mirusiojo turto valdymu. Suinteresuoti asmenys ir liudytojai patvirtino, kad po konflikto, kuris įvyko 2002-05-28, S. J. tėvo name nesilankė ir jokio tėvo turto faktiškai valdyti nepradėjo. Pas notarą dėl tėvo palikimo priėmimo jis kreipėsi tik 2019-10-15, t. y. praėjus daugiau kaip septyniolikai metų nuo palikimo atsiradimo momento. Šalčininkų rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarė Žana Bžuškevič 2019-10-15 nutarimu atsisakė S. J. prašymu pradėti paveldėjimo bylą po I. J. mirties, kadangi pareiškėjas praleido palikimo priėmimo terminą. Nutarime pažymėta, kad I. J. palikimą 2002-08-01 priėmė dukra A. J.. Todėl apibendrindamas nurodytus argumentus teismas prieina išvados, kad S. J. nepriėmė tėvo I. J. palikimo, kadangi neatliko veiksmų, įrodančių, kad jis faktiškai pradėtų valdyti tėvo turtą kaip nuosavą. Atsižvelgiant į prieitą išvadą pareiškėjo S. J. pareiškimas yra atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo S. J. ir suinteresuoto asmens A. J. interesai buvo priešingi, S. J. pareiškimas atmestas. A. J. patyrė 1282,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus. Įvertinęs bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, tai, kad suinteresuoto asmens atstovo darbo vieta yra nutolusi nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų daugiau kaip 50 km, dėl ko susidarė ir vykimo į posėdžius išlaidos, teismas sprendžia, kad A. J. patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra protingo dydžio, todėl priteistinos A. J. iš pareiškėjo S. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 443 straipsnio 6 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti S. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Priteisti iš S. J. 1282,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt du Eur 50 ct) teisinės pagalbos išlaidų suinteresuoto asmens A. J. naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.