- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-848-881/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- SIA „B2 Kapital“, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colomont draudimo brokeris“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-336-619/2020 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui A. R., antstolei V. M. dėl varžytynių pripažinimo negaliojančiomis, buto teisinės registracijos panaikinimo ir atsakovo A. R. priešieškinį ieškovei dėl iškeldinimo iš ginčo buto, tretieji asmenys SIA „B2 Kapital“, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colomont draudimo brokeris“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2018 m. gruodžio 13 d. įvykusias varžytynes Nr. 162728 negaliojančiomis; panaikinti 2019 m. gegužės 28 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-19-15-6096, kuriuo vykdomojoje byloje Nr. 0015/13/08078 parduotas ieškovės butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti šio buto teisinę registracija, atliktą atsakovo A. R. vardu; taikyti restituciją ir grąžinti ieškovės nuosavybėn butą.
2. 2019 m. gegužės 28 d. ieškovė iš antstolės V. M. gavo 2019 m. gegužės 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-19-15-6096, kuriame nurodoma, kad atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/13/08078, 2018 m. gruodžio 13 d. įvykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas turtas – butas ((duomenys neskelbtini)), pirkėjui A. R..
3. Antstolė V. M. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/13/08078, kurioje išieškotoja SIA „B2Kapital“ pakeitė pradinį išieškotoją banką „Nordea“. Dalis skolos buvo išieškota iš ieškovės ir solidarios skolininkės J. V. (vykdomojoje byloje Nr. 0015/13/08078 išieškota 156 837,05 Eur skolos, vykdomojoje byloje Nr. 0015/15/18752 išieškota 55 926,90 Eur skolos).
4. Tarp išieškotojos, ieškovės ir antstolės vyksta teisminiai ginčai, įskaitant ginčus dėl skolos dydžio. Ieškovė civilinėse bylose Nr. e2-1947-1077/2019 ir Nr. e2-4452-1077/2019 ginčija nesąžiningas paskolos sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio, galutiniai teismo sprendimai bylose nėra priimti, tačiau antstolė vykdė varžytynes. Kol vyko teisminiai ginčai, išvaržomo turto vertė ženkliai padidėjo, buto pardavimas iš varžytynių neteisėtas, nes butas parduotas aiškiai klaidingai įvardinant jo rinkos vertę.
5. Turto vertinimo ataskaita Nr. 19/04-23:02 patvirtina, kad išvaržomo buto vertė yra 333 000 Eur, kai vykdomojoje byloje turto ekspertas buvo įvertinęs butą 252 000 Eur suma, o varžytynėse butas parduotas už 201 600 Eur. Taigi 131 400 Eur skirtumas yra per didelis, kad jį būtų galima paaiškinti vertinimo paklaida. Ginčo turtas įvertintas neteisingai, jo išvaržymas už mažesnę kainą pažeidžia išieškotojos interesus.
6. Vykdymo teisinis reguliavimas skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai, antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
7. Kaip matyti iš LITEKO duomenų bazės, teismai skirtingai vertino ieškovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0015/13/08078 dėl vykdymo proceso ir varžytynių stabdymo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartis byloje Nr. 2YT-34617-599/2018; 2018 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 2S-2977-603/2018; 2018 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis byloje Nr. e2YT-45320-545/2018).
Šalies argumentai
8. Ieškovės teigimu, dėl užsitęsusių teisminių ginčų, vykdomo areštuoto turto pardavimo iš varžytynių, t. y. nuo 2018 m. liepos 23 d. patvarkymo Nr.S1-40278 areštuotam butui paskirtos turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės iki įvykusių 2018 m. gruodžio 13 d. varžytynių Nr.162728, bei iki 2019 m. gegužės 28 d. pasirašyto turto pardavimo iš varžytinių akto Nr.S-19-15-6096 dienos, praėjo ilgas laiko tarpas ir pasikeitė nekilnojamojo turto vertė, ji padidėjo nuo 252 000 Eur iki 333 000 Eur.
9. Antstolė V. M. nevertino, kad vyko teisminiai ginčai ir nuo turto (buto) rinkos vertės nustatymo iki įvykusių varžytynių praėjo apie 4 mėn., kad turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymas nukeltas dar apie 6 mėn., todėl turtą reikėjo įkainuoti iš naujo. Toks ženklus turto vertės skirtumas ir už mažesnę kainą parduotas turtas, neatitinka ieškovės ir kitų kreditorių interesų. Tuo atveju, jei 333 000 Eur suma būtų mažintina 20 proc. parduodant turtą iš varžytynių, t. y. iki 266 400 Eur sumos, tai už parduotą turtą būtų gauta ženkliai daugiau lėšų (64 800 Eur).
10. Antstolė V. M. pažeidė protingumo, teisingumo, lygiateisiškumo principus, nes nesiėmė veiksmų, siekiant parduoti turtą iš varžytynių už kainą artimą rinkos vertei. Be to, neatsižvelgė, kad vyksta teisminiai ginčai ir turto rinkoje įvyko turto vertės padidėjimas. Šios aplinkybės padarė įtaką neobjektyviam ir nesąžiningam turto pardavimui už mažesnę kainą, todėl susidarė skirtumas dėl negautų 68 000 Eur lėšų, o tai pažeidė ieškovės ir kitų kreditorių interesus. Buto kaina nuo 252 000 Eur padidėjo iki 333 000 Eur, tačiau butas parduotas tik už 201 600 Eur. Atsižvelgiant į tai, turto pardavimo iš varžytynių aktas turi būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintais pagrindais. Turto iš varžytynių aktas naikintinas ir taikytina restitucija, ieškovei grąžinant butą, esantį Vokiečių g. 12-3, Vilniuje.
11. D. V. 2019 m. birželio 7 d. Didžiojoje Britanijoje iškelta fizinio bankroto byla Nr. BKT5079366 (bankroto administratorius – J. C., (duomenys neskelbtini) , oficialus gavėjo biuras PO16661, BIRMINGHAM, B2 2HY, Didžioji Britanija (01752 635215 I Twitter @InsolvencyGovUK www.gov.uk/insolvency-service ).
Šalies argumentai
12. Atsakovas A. R. pateikė teismui priešieškinį, prašydamas iškeldinti D. V. per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visu jai priklausančiu turtu iš jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančių patalpų – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, suteikti atsakovui teisę iškeldinti ieškovę iš nurodytų patalpų savo lėšomis ir išieškoti sprendimo vykdymo išlaidas.
13. Atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas, o ieškovė be teisėto pagrindo naudodamasi ginčo butu pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). Atsakovas 2019 m. gegužės 29 d. el. paštu informavo D. V., kad jis yra naujas buto savininkas ir paprašė išsikraustyti iš buto. Bute buvo ieškovės trumpalaikiai nuomininkai (J. P. ir D. R.), kurie gyveno iki 2019 m. liepos 4 d. pagal su ieškove sudarytas panaudos sutartis.
14. 2019 m. birželio 13 d. antstolė B. P. užfiksavo buto faktinę būklę ir jame esančius daiktus, surašė faktinių aplinkybių protokolą Nr. 171-19-30. Faktas, kad butas buvo suteiktas panaudai ir tuo pat metu pernuomotas trumpalaikių nuomos sutarčių pagrindu patvirtina, kad D. V. nuolatos gyvena Jungtinėje Karalystėje ir negyvena bute (duomenys neskelbtini), o ten tik laiko daiktus, kurie yra naudojami panaudos gavėjo arba nuomininkų.
Žemesnės instancijos teismas
15. Vilniaus apygardos teismas nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių apribojo atsakovo teisę disponuoti, bet ne valdyti ar naudoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). D. V. veiksmai pažeidžia jo, kaip savininko teises, netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Ieškovė D. V. turi būti iškeldinta iš užimamų patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė ir atsakovo priešieškinį tenkino. Teismas nusprendė iškeldinti ieškovę D. V. per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visu jai priklausančiu turtu iš atsakovui A. R. nuosavybės teise priklausančios patalpos – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ieškovei neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, suteikė atsakovui A. R. teisę iškeldinti ieškovę iš nurodytų patalpų savo lėšomis ir išieškoti teismo sprendimo įvykdymo išlaidas iš ieškovės; priteisė atsakovui A. R. iš ieškovės D. V. 75 Eur žyminio mokesčio.
Dėl ieškinio
17. Teismas nustatė, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2013 m. rugsėjo 6 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1-5306, Vilniaus miesto 19 – ojo notarų biuro 2015 m. rugpjūčio 4 d. vykdomąjį įrašą Nr. MK-6418 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-18882-545/2015 dėl skolų išieškojimo iš skolininkės D. V. išieškotojų UAB „Vilniaus vandenys“ ir SIA „B2Kapital“ naudai. Taip pat nustatyta, kad vykdant vykdomuosius dokumentus buvo atlikti priverstiniai vykdymo veiksmai, areštuotas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas – butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2018 m. liepos 23 d. patvarkymu Nr. Sl-40278 areštuotam butui paskirta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, ją pavedant atlikti teismo ekspertui V. S.; minėtu patvarkymu šalys buvo informuotos, kad turi teisę CPK 598 straipsnio tvarka pareikšti patvarkymu paskirtai ekspertinei įstaigai nušalinimą, pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados bei kitas skolininko teises; nekilnojamojo turto ekspertas nustatė, kad vertinamo areštuoto turto rinkos vertė yra 252 000 Eur; 2018 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. Sl-41611 šalys informuotos apie atliktos ekspertizės išvadas; 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė prašė paskirti papildomą ekspertizę; 2018 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu Nr. B-32644 ieškovės prašymas nebuvo tenkintas; 2018 m. rugsėjo 13 d. ieškovė pateikė skundą dėl antstolės veiksmų; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovės skundas dėl antstolės veiksmų atmestas; 2018 m. gruodžio 13 d. vykusiose varžytynėse Nr. 162728 buvo parduotas ginčo butas, varžytynes laimėjo didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas; 2019 m. gegužės 28 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-19-6096 ginčo turtas perduotas atsakovui A. R., pardavimo kaina 201 600 Eur.
18. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad antstolė pažeidė protingumo, teisingumo, lygiateisiškumo principus, ginčo turto vertė eksperto nustatyta neteisingai ir buvo eliminuota ieškovės galimybė veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis ginčijant vykdomojoje byloje nustatytą turto vertę, tuo pažeidžiant jos teisėtus interesus. Teismas konstatavo, kad antstolė V. M. paskyrė ekspertizę ginčo turtui įvertinti; teismo ekspertas yra nekilnojamojo turto vertintojas; vykdomosios bylos šalys nušalinimo ekspertui nereiškė; apžiūrint ekspertizės objektą dalyvavo ir paaiškinimus apie vertinamąjį nekilnojamąjį turtą teikė vertinamo buto savininkės dukra E. V.. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovės skundas dėl antstolės veiksmų atmestas, o šioje nutartyje konstatuota, jog pareiškėja nei antstolei, nei teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nustatydamas turto vertę ekspertas V. S. pažeidė turto vertinimą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, nėra duomenų, kad areštuoto turto vertė kitokia, nei nustatė antstolės paskirtas teismo ekspertas.
19. Teismas konstatavo, kad skirtumas tarp skolininkės pateiktoje nepriklausomo turto vertintojo UAB „NILLNILL“ vertinimo ataskaitoje nustatytos turto vertės (265 000 Eur) bei vykdymo procese teismo eksperto nustatytos rinkos vertės (252 000 Eur) nėra labai ženklus, mažiau nei 5 proc.). Teismo vertinimu, eksperto išvada dėl areštuoto turto vertės yra tinkamai motyvuota, todėl antstolė neturėjo pagrindo abejoti eksperto nustatyta turto verte ir skirti pakartotinę ekspertizę, bei pagrįstai parduodamo iš varžytynių turto verte laikė eksperto nustatytą vertę.
20. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktoje UAB „Butas Tau“ turto vertės nustatymo ekspertizėje dėl ginčo turto buvo naudojamas identiškas turto vertės nustatymo metodas – lyginamasis, tačiau vertinimas atliktas vėliau, t. y. 2019 m. balandžio 23 d. ir atliktas ieškovės užsakymu. Teismas vertino, kad ši ekspertizė atlikta ne ginčui aktualiu laikotarpiu, beveik po aštuonerių mėnesių, todėl šie ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tikėtina, kad tokia ginčo buto vertė galėjo būti 2019 m. balandžio mėn., tačiau jokiu būdu negali leisti daryti išvados, jog 2018 m. rugpjūčio mėn. atlikta ekspertizė galėtų būti atlikta netinkamai, dėl ko galėjo būti nustatyta pernelyg maža ir neprotinga ginčo turto kaina. Teismas pažymėjo, kad antstolės paskirto eksperto atliktas ekspertizės aktas laikytinas gilesniu ir įvairiapusiškesniu, lyginant jį su ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie atlikti jos užsakymu.
21. Teismas nustatė, kad iš varžytynių parduodamu turtu susidomėjo tik vienas dalyvis – atsakovas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad reali turto rinkos vertė tuo metu buvo didesnė, nei antstolės nustatyta šio turto rinkos vertė ar turtas buvo parduotas iš varžytynių už esmingai mažesnę kainą, nei ta, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą.
22. Teismas sutiko su atsakovų išdėstytais argumentais, kad vykdymo procese skolininkui keliama pareiga būti aktyviam, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam kuo operatyviau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą. Tuo atveju, jeigu ieškovė laikė, kad jai priklausantis turtas yra didesnės vertės, ji turėjo teisę imtis aktyvių veiksmų ir iki varžytynių pradžios surasti turto pirkėją, kuris pirktų kainą už skolininkei priimtiną kainą, tačiau tokių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė, šia teise nepasinaudojo. Pažymėjo, kad nuo 2018 m. gruodžio 13 d. įvykusių varžytynių iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo iš esmės užsitęsė dėl ieškovės veiksmų – kilusių teisminių ginčų, jų kiekio, skunduose dėl antstolio veiksmų dėstomų motyvų, siekiant išsklaidyti abejones dėl vykdymo procese antstolės atliktų veiksmų teisėtumo (civilinės bylos Nr. e2YT-35725-465/2018, Nr. e2YT-3194-608/2019, Nr. e2S-837-653/2019, Nr. e2YT-5021-872/2019, Nr. e2S-595-933/2019, Nr. e2YT-4150-600/2019, Nr. e2S-713-779/2019) bei pareikštų prašymų taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones (civilinės bylos Nr. 2YT-34617-599/2018, Nr. e2-39476-1077/2018, Nr. e2YT-42960-936/2018, Nr. 2S-2977-603/2018, Nr. e2YT-45320-545/2018, Nr. e2YT-3194-608/2019, Nr. e2S-933-340/2019).
Dėl priešieškinio
23. Teismas, remdamasis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašu nustatė, kad atsakovas nuo 2019 m. gegužės 30 d. yra ginčo buto savininkas. Pagal atsakovo pateiktą antstolės B. P. 2019 m. birželio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą teismas nustatė, kad bute yra likę ieškovės kilnojamieji daiktai. Be to, šio fakto neneigė ir ieškovė.
24. Teismas konstatavo, kad atsakovas įrodė, jog ieškovės veiksmai pažeidžia jo, kaip savininko, teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Nustačius tokį pažeidimą, atsakovas įgijo teisę reikalauti ieškovės iškeldinimo iš užimamų patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu.
25. Teismas, vadovaudamasis CPK 273 straipsnio 1 dalimi sprendė, kad ieškovei neįvykdžius teismo sprendimo išsikeldinti per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visu jai priklausančiu turto iš atsakovui nuosavybės teise priklausančios patalpos – buto, per teismo sprendime nurodytą terminą, suteikti atsakovui teisę iškeldinti ieškovę su visu jai priklausančiu turtu iš nurodytų patalpų savo lėšomis.
26. Teismas atmetė trečiojo asmens prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, nes nenustatė, jog ieškovės kreipimasis į teismą gali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o trečiojo asmens nurodytos aplinkybės dėl nesąžiningumo nėra pagrįstos įrodymais.
27. Teismas priteisė atsakovui 75 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį (CPK 93, 98 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
28. Ieškovė D. V. apeliaciniu skundu prašo:
28.1. priimti naują įrodymą – apeliantės pareiškimo policijai kopiją;
28.2. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
29. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
29.1. Teismas nenustatė UAB „ButasTau“ atlikto turto vertinimo klaidingumo. Teismas neatsižvelgė, kad varžytynių aktas patvirtintas tik 2019 m. gegužės 28 d., kai padidėjusi turto vertė jau turėjo reikšmės tiek skolininkės, tiek jos kreditorių interesams. Ginčo turtas (butas) parduotas už pernelyg mažą kainą. Šias aplinkybes patvirtina ginčo turto (buto) verčių skirtumas ataskaitose – 81 000 Eur.
29.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad 2019 m. balandžio 23 d. UAB „ButasTau“ nustatyta didesnė ginčo turto vertė (333 000 Eur) yra ginčui neaktuali, nes yra ne to laikotarpio. Varžytynėse parduodamo turto nuosavybės teisės pereina nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento. Vykdymo veiksmų atlikimo metu turto realizavimas pasibaigia antstoliui patvirtinus varžytynių aktą. Šiuo atveju antstolė 2019 m. gegužės 28 d. patvirtino turto iš varžytynių aktą Nr. S-19-15-6096, kai butas jau buvo vertas 333 000 Eur.
29.3. Teismas netyrė ir nevertino, kad ieškovė iki turto iš varžytynių akto pasirašymo surinko duomenis apie ženklų parduodamo turto vertės pasikeitimą. Praėjus beveik dešimt mėnesių nuo ekspertizės, paklausaus nekilnojamojo turto vertė ženkliai padidėjo. Laikantis lygiateisiškumo principo vykdymo procese, antstolė privalėjo imtis veiksmų realizuoti skolininkės turtą pagal realią jo rinkos vertę. Taigi, vadovaujantis CPK 681 straipsnį, antstolė privalėjo areštuotą turtą perkainuoti.
29.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantės turtas išvaržytas už esmingai mažesnę kainą. Antstolė pažeidė protingumo, teisingumo, lygiateisiškumo principus, nes nesiėmė veiksmų, kad turtas iš varžytynių būtų parduotas už kainą, artimą rinkos vertei. Antstolė neatsižvelgė, kad vyko teisminiai ginčai, kurių metu rinkoje įvyko turto vertės padidėjimas.
29.5. Varžytynių ir jų akto pasirašymo metu antstolei negalėjo būti nežinoma apie turto vertės padidėjimą. Nekilnojamo turto kainų nuoseklus didėjimas yra visuotinai žinoma aplinkybė. Tokia aplinkybė yra žinoma apie paklausius butus, tokius kaip apeliantei priklausęs didelis butas Vilniaus miesto senamiestyje, butas per du aukštus, su visais patogumais bei uždaru kiemu.
29.6. Vertinant ar turtas parduotas už teisingą ir sąžiningą kainą, buvo būtina įvertinti ir tai, kad eksperto parinkti lyginamieji objektai yra kur kas prastesnių savybių. Antstolės parinktas ekspertas pažymėjo, kad vertės nustatymo dieną neturėjo galimybės apžiūrėti lyginamųjų objektų vidaus apdailos būklės. Tai dar labiau kelia abejones dėl realios turto rinkos vertės nustatymo. Teismas nevertino, kad palyginamieji objektai parinkti nekorektiškai. Pirmos instancijos teismas netyrė ir nevertino apeliantės pateiktų duomenų apie panašaus tipo butą, parduodamą senamiestyje, Labdarių gatvėje. Šio objekto tinkamumas kainų palyginimui yra geresnis, nei eksperto parinktų palyginamųjų objektų.
29.7. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovei ginant savo teises ir interesus, užsitęsė varžytynės, todėl eksperto nustatyta rinkos vertė atitinka turto perleidimo metu buvusią turto rinkos vertę. Ta aplinkybė, kad turto išvaržymas užsitęsė dėl ieškovės veiksmų ginant teises (skundų ir pan.), nesuteikia pagrindo išvaržyti jos turtą už ženkliai mažesnę kainą, nei jis vertas.
29.8. Apeliantei 2019 m. birželio 7 d. Jungtinėje Karalystėje iškelta fizinio bankroto byla Nr. BKT5079366 (bankroto administratorius – J. C., (duomenys neskelbtini), PO16661, Birmingham, B22HY, Didžioji Britanija). Šiuo atveju, kai bankroto byla iškelta vienoje valstybėje narėje, o priverstinis vykdymo procesas vykdomas kitoje valstybėje narėje, antstolis, vykdantis priverstinį išieškojimą, turi sustabdyti vykdymo veiksmus esant iškeltai bankroto bylai, taikant Briuselis I reglamento nustatytas procedūras. Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-19-15-6096 patvirtintas 2019 m. gegužės 28 d., o fizinio bankroto byla iškelta 2019 m. birželio 7 d., todėl antstolė, būdama skolininko informuota apie fizinio bankroto bylos iškėlimą D. V., privalėjo sustabdyti visus vykdymo veiksmus, tame tarpe ir lėšų paskirstymą, o išieškotas lėšas pervesti į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą. Nevykdydama šių reikalavimų, 2019 m. gegužės 31 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-19-15-6267 dėl išieškotų lėšų paskirstymo, nors privalėjo nedelsdama sustabdyti vykdymo veiksmus ir lėšas perduoti bankroto administratoriui.
Žemesnės instancijos teismas
29.9. Teismas nevertino, kad apeliantei pradėtas fizinio asmens bankroto procesas, o priverstinio vykdymo procese nustatyta areštuoto turto vertė esmingai maža. Panaikinus turto pardavimo iš varžytynių aktą, taikant restituciją, fizinio asmens bankroto procese galimas skolininko turto priverstinis pardavimas nustačius realią rinkos vertę. Fizinio asmens bankroto byloje priverstinis skolininko turto išvaržymas nepažeistų ne tik kreditorių teisių, teisingumo, protingumo principo, bet būtų ekonomiškai naudingesnis, už išvaržytą ginčo turtą būtų gauta daugiau lėšų, tuo pačiu didesne dalimi būtų padengtas įsiskolinimas kreditoriams.
29.10. Atsakovas, neįsiteisėjus teismo sprendimui, ėmėsi savavališkai įgyvendinti apeliantės iškraustymą iš ginčo buto. 2020 m. vasario 28 d. įsilaužta į butą adresu Vokiečių g. 12-3, Vilniuje, kuriame yra apeliantei ir jos dukrai priklausantis turtas. Įsibrovęs asmuo pakeitė buto durų spyną. Apeliantė neturi raktų nuo pakeistos durų spynos, todėl ji negali patekti į butą, rūpintis savo daiktais ir turtu. Dėl tokių veiksmų teismo sprendimo objektyviai nebus įmanoma įvykdyti geruoju, nes apeliantė nebegali patekti į butą.
29.11. Apeliantė 2020 m. kovo 2 d. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apskrities VKP Vilniaus II PK dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje. Teismas neįvertino, kad, vykstant teisminiams ginčams dėl naudojimosi butu, būtent atsakovas ne kartą pažeidinėjo apeliantės ir jos dukters teises ir interesus.
Atsiliepimas
30. Atsakovė antstolė V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
30.1. Turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas 2019 m. gegužes 28 d., išieškotos lėšos paskirstytos 2019 m. gegužes 31 d. Apeliantė tik 2019 m. birželio 7 d. Jungtinėje Karalystėje kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto bylos (Nr. BKT5079366) iškėlimo. Taigi, turto pardavimo iš varžytynių aktas ir išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas surašyti iki bankroto bylos iniciavimo.
30.2. Apeliantė vykdymo procese ginčijo nustatytą buto rinkos vertę akcentuodama, jog nustatyta turto vertė yra ženkliai sumažinta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-35725-465/2018 apeliantės skundą atmetė ir pažymėjo, kad antstolė pagrįstai parduodamo iš varžytynių turto verte laikė eksperto nustatytą vertę. Byloje kitų objektyvių įrodymų, kad ginčo turtas galėjo būti parduotas už didesnę kainą nei jis buvo parduotas iš varžytynių, apeliantė nepateikė. Taip pat apeliantė nepateikė įrodymų, kad buvo ar yra pirkėjų, norinčių pirkti ginčo turtą už didesnę kainą.
30.3. Varžytynių metu siūloma kaina nepakilo. Taigi būtent tai, kad varžytynių metu, kurios įvyko 2018 m. gruodžio 13 d., turtas parduotas už 201 600 Eur, tik patvirtina, jog vykdymo procese turto vertė buvo nustatyta tikrai ne per maža.
30.4. Antstolė, nustatydama kainą varžytynėms, rėmėsi 2018 m. rugpjūčio 17 d. ekspertizės aktu Nr. VS-2018/08-4. Šis ekspertizes aktas surašytas teismo eksperto V. S. pagal antstolės 2018 m. liepos 23 d. patvarkymą Nr. S1-40278 vykdomojoje byloje Nr. 0015/13/08078. Ekspertizes akte ginčo butas įvertintas 252 000 Eur. Apeliantės pateikti įrodymai negali paneigti teismo eksperto nustatytos turto vertės. Būtent varžytynės parodė tikrąją turto vertę. Apeliantė nei vykdymo procese, nei su ieškiniu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kad buvo ar yra realus pirkėjas, kuris galėtų nupirkti turtą už apeliantei priimtiną kainą.
31. Atsakovas A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
31.1. Aplinkybės, kad ekspertizė vykdymo procese buvo paskirta laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir antstolės paskirtas ekspertas tinkamai nustatė ginčo turto vertę, yra konstatuotos įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-35725-465/2018, kurios apeliantė per nustatytą terminą neskundė. Ginčijamos varžytynės buvo paskelbtos iš karto, kai įsiteisėjo minėta nutartis, t. y. 2018 m. lapkričio 13 d. Antstolė anksčiau skelbti varžytynių neturėjo teisės, nes apeliantės iniciatyva vyko teisminis ginčas dėl teismo eksperto nustatytos buto rinkos vertės, o šiam ginčui pasibaigus ir įsiteisėjus teismo priimtam sprendimui antstolė operatyviai tęsė išieškojimo veiksmus, laikydamasi galiojančių teisės aktų reikalavimų.
31.2. Ginčo varžytynės buvo baigtos 2018 m. gruodžio 13 d., taigi 2019 m. balandžio mėnesį, t. y. jau pasibaigus varžytynėms, apeliantės atlikta buto rinkos vertės ekspertizė neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl vykdymo proceso metu nustatytos buto rinkos vertės pagrįstumo. 2019 m. balandžio 17 d. UAB „BustasTau“ turto vertinimo ataskaita nėra gauta CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, todėl ji nėra laikoma ekspertizės aktu.
31.3. Apeliantė ankstesniuose ginčuose antstolės samdyto eksperto nustatytą buto rinkos vertę ginčijo UAB „NILLNILL“ ataskaita, sudaryta 2018 m. rugsėjo mėnesį, kurioje nustatyta, kad buto rinkos vertė lygi 265 000 Eur. Taigi, ši vertė tik 5 procentais skyrėsi nuo antstolės pagal 2018 m. liepos 23 d. patvarkymą Nr. S1-40278 paskirto teismo eksperto 2018 m. rugpjūčio 17 d. ekspertizės aktu Nr. VS-2018/08-4 nustatytos 252 000 Eur buto vertės. Be to, apeliantės atstovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenurodė kokius pažeidimus padarė ekspertas V. S., lyginant su tuo, kas buvo nagrinėta sprendžiant ginčą dėl buto rinkos vertės nustatymo Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-35725-465/2018.
Šalies argumentai
31.4. Tik apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad antstolės pasamdyto teismo eksperto parinkti lyginamieji objektai yra kur kas prastesnių savybių, nes vertės nustatymo dieną ekspertas neturėjo galimybės apžiūrėti lyginamųjų objektų vidaus apdailos būklės. Tačiau pažymėtina, kad tai naujas argumentas, kuriuo apeliantė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesirėmė, todėl šiuo argumentu apeliantė neturi teisės remtis ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
31.5. Apeliantė nepasinaudojo CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise ir nepasiūlė savo pirkėjo iki varžytynių, taip pat per laikotarpį, kol vyko varžytynės, neprisidėjo, kad varžytynėse dalyvautų kuo didesnis dalyvių skaičius, atsirastų konkurencija ir tokiu būdu būtų didinama galutinė buto pardavimo kaina.
31.6. Apeliantė vilkino išieškojimo procesą, nes ji per visą areštuoto turto realizavimo procedūrą aktyviai skundė antstolės veiksmus (Nr. e2YT-35725-465/2018, e2YT-3194-608/2019, e2S-837-653/2019, e2YT-5021-872/2019, e2S-595-933/2019, e2YT-4150-600/2019, e2S-713-779/2019) bei reikalavo teismų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Nr. 2YT- 34617-599/2018, e2-39476-1077/2018, e2YT-42960-936/2018, 2S-2977-603/2018, e2YT-45320-545/2018, e2YT-3194-608/2019, e2S-933-340/2019), tačiau visi jos skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti.
31.7. Fizinio asmens bankroto byla Nr. BKT5079366 Jungtinėje Karalystėje apeliantei iškelta tik 2019 m. birželio 10 d., o turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo surašytas 2019 m. gegužės 28 d., o išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-19-15-6267 buvo priimtas 2019 m. gegužės 31 d. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kokiu pagrindu apeliantė teigia, kad antstolė privalėjo apeliantės atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą sustabdyti dar iki išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-19-15-6267 priėmimo ir iš apeliantės išieškotas lėšas pervesti bankroto administratoriui.
31.8. Antstolė jokių teisės normų reikalavimų nepažeidė, nes areštuotas turtas buvo realizuotas dar iki apeliantei pateikiant paraišką iškelti jai bankroto bylą Jungtinėje Karalystėje. Antstolė, gavusi informaciją apie bankroto bylos apeliantei iškėlimą, vykdomąją bylą sustabdė ir išieškotų iš apeliantės lėšų jos kreditoriams faktiškai neišmokėjo, kol teismo sprendimu nebuvo įpareigota tai padaryti.
31.9. 2019 m. gegužės 28 d. antstolės turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-19-15-6096 ir 2020 m. sausio 3 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, kad buto nuosavybės teisė A. R. perėjo 2019 m. gegužės 28 d., o duomenys apie tai VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2019 m. gegužės 30 d.
31.10. Teismas, tenkindamas priešieškinį, vadovavosi antstolės B. P. 2019 m. birželio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuota buto faktinė būklė ir jame esantys apeliantės daiktai. Antstolei B. P. atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą, J. P., kuris faktinių aplinkybių konstatavimo metu panaudos sutarties pagrindu gyveno bute, nurodė, kad visi bute esantys daiktai yra apeliantės nuosavybė. Tai, kad bute yra jai priklausantys daiktai, apeliantė patvirtino 2020 m. sausio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu.
31.11. Aplinkybė, kad atsakovo teisės yra pažeidžiamos ir jam iki šiol nesudaromos galimybės laisvai ir nevaržomai naudotis jam priklausančiu butu, patvirtina tai, kad bute iki šiol yra apeliantei priklausantis turtas. Be to, šią aplinkybę patvirtino apeliantė savo skunde, nurodydama apie aplinkybes dėl įsilaužimą į ginčo butą.
31.12. Atsakovo prašymų teikimas apeliantei dėl išsikraustymo iš buto geranoriškai parodo, kad atsakovas suinteresuotas ginčą spręsti taikiai ir ne kartą suteikė papildomą laiką apeliantei geranoriškai išsikraustyti iš buto. Tačiau apeliantė visa laiką išsikraustymo procesą piktybiškai vilkina.
Žemesnės instancijos teismas
31.13. Skundžiamu teismo sprendimu nustatytas 15 dienų terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Šis terminas yra pakankamas tam, kad būtų galima išsikraustyti iš buto. Pirminis prašymas išsikraustyti iš buto apeliantei buvo pateiktas beveik prieš dešimt mėnesių, o toks laiko tarpas yra daugiau nei pakankamas kitai gyvenamajai vietai susirasti ir pervežti į ją visus daiktus.
31.14. Skunde teigiama, kad atsakovas 2020 m. vasario 28 d. įsilaužė į butą ir pakeitė durų spyną, dėl ko apeliantė 2020 m. kovo 2 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus II policijos komisariatą su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą A. R. atžvilgiu dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 245 straipsnyje. Atsakovo turimais duomenimis, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pagal minėtą apeliantės pareiškimą nebuvo pradėtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
33. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl varžytynių pripažinimo negaliojančiomis, buto teisinės registracijos panaikinimo ir tenkintas priešieškinys dėl iškeldinimo iš ginčo buto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
34. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
35. Apeliantė kartu su skundu pateikė pareiškimo policijai kopiją apie galimai atsakovo A. R. padarytą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje. Atsakovas pateikė 2020 m. lapkričio 17 d. pakartotinio prašymo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiajam PK suteikti informaciją ir jo išsiuntimą patvirtinančio el. laiško nuorašus, taip pat Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiajam PK tyrėjos J. B. atsakymo į 2020 m. lapkričio 17 d. pakartotinį prašymą suteikti informaciją nuorašą. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jo atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal ieškovės pateiktą pareiškimą policijai. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės ir atsakovo pateiktus papildomus įrodymų, kadangi jie nėra susiję su byloje nagrinėjamu ginču bei neturi įtakos priimant galutinį sprendimą byloje.
Faktinės bylos aplinkybės
36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2018 m. gruodžio 13 d. vykusių varžytynių Nr. 162728 metu parduoto buto, kuris 2019 m. gegužės 28 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-19-6096 buvo perduotas varžytynes laimėjusiam didžiausią kainą pasiūliusiam (pardavimo kaina 201 600 Eur) pirkėjui A. R..
37. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad antstolė ginčo butą varžytynių metu pardavė už per žemą kainą. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2019 m. balandžio 23 d. UAB „ButasTau“ nustatyta didesnė ginčo turto vertė (333 000 Eur) yra ginčui neaktuali. Taip pat, pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad eksperto parinkti lyginamieji objektai yra prastesnių savybių, be kita ko, antstolės parinktas ekspertas ginčo buto vertės nustatymo dieną neturėjo galimybės apžiūrėti lyginamųjų objektų vidaus apdailos būklės. Apeliantė kvestionuoja teismo išvadą, kad varžytynės užsitęsė dėl jos veiksmų, ginant savo teises (teikiant skundus ir pan.). Be to, antstolė turėjo sustabdyti vykdymo veiksmus, nes apeliantei 2019 m. birželio 7 d. Jungtinėje Karalystėje buvo iškelta fizinio bankroto byla.
38. CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje Vykdymo procesas nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Ši speciali turto realizavimo forma (tvarka) lemia, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytinių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, jeigu yra nustatomi imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, ir tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Vienas tokių atvejų yra turto pardavimas ar perdavimas išieškotojui už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
39. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teismas CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, taigi ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Taip pat reikalinga atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, į proporcingumo principo reikalavimus, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), siekiant užtikrinti šalių santykių stabilumą. Todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).
40. Patvirtinančiais minėtą išimtinio atvejo taisyklę gali būti laikomi ir tokie kasacinio teismo išaiškinimai, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas bei varžytinių akto (ar, atitinkamai, turto perdavimo išieškotojui akto) pripažinimas negaliojančiu galimas tik tada, kai turto pardavimo iš varžytinių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012).
41. Pažymėtina, kad būtent toks teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytą teismų praktiką, prieina išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog ginčo turto vertė buvo netinkamai nustatyta ir turtas parduotas už per mažą kainą.
43. Apeliantė argumentą, kad ginčo butas buvo parduotas už per mažą kainą grindžia tuo, kad 2019 m. balandžio 23 d. UAB „ButasTau“ Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta didesnė ginčo turto vertė (333 000 Eur). Taip pat teigia, kad varžytynės įvyko 2018 m. gruodžio 13 d., o varžytynių aktas patvirtintas 2019 m. gegužės 28 d., t. y. jau tuo metu, kai ginčo buto vertė buvo pakitusi (padidėjusi), todėl antstolė turėjo iš naujo įkainuoti turtą. Su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes juos paneigia byloje surinkti įrodymai.
44. Kaip teisingai pastebėjo apeliantė, ginčo buto varžytynės įvyko 2018 m. gruodžio 13 d., todėl 2019 m. balandžio 23 d. UAB „ButasTau“ Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta ginčo turto vertė nėra aktuali šiuo atveju, nes minėta ataskaita sudaryta ne ginčui aktualiu laikotarpiu (praėjus penkiems mėnesiams po varžytynių), todėl antstolė, vykdydama varžytynes, pagrįstai vadovavosi teismo eksperto V. S. ekspertizės išvadomis, kad ginčo turto rinkos vertė yra 252 000 Eur. Be to, byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-35725-465/2018 atmetė apeliantės D. V. skundą dėl antstolio veiksmų, konstatuodamas, jog turto vertinimo ekspertizė vykdymo procese buvo paskirta laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir antstolės paskirtas ekspertas tinkamai nustatė ginčo turto vertę. Ši apylinkės teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir apeliantė jos neskundė. Todėl šioje byloje iš naujo kelti klausimą dėl turto vertinimo ekspertizės paskyrimo tvarkos ir jos atlikimo teisėtumo bei pagrįstumo nėra pagrindo. Taip pat sutiktina su atsakovų pozicija, kad varžytynės parodė tikrąją turto vertę, nes 2018 m. gruodžio 13 d. varžytynių metu ginčo turtas parduotas už 201 600 Eur. Ši aplinkybė patvirtina, kad vykdymo procese turto vertė buvo nustatyta tinkamai. Tuo atveju, jei ginčo turtas būtų paklausus ir galėtų būti įkainuotas brangiau, tai varžytynėse dalyvautų daugiau potencialių pirkėjų, siūlančių įsigyti ginčo turtą už didesnę kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei apeliantė manė, kad ginčo turtas yra didesnės vertės, ji turėjo teisę imtis aktyvių veiksmų, siekiant įrodyti, jog ginčo turto vertė yra žymiai didesnė, arba iki varžytynių pradžios surasti turto pirkėją, kuris pirktų kainą už skolininkei priimtiną kainą (CPK 704 straipsnis).
45. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad antstolė turėjo sustabdyti vykdymo veiksmus, nes apeliantei 2019 m. birželio 7 d. Jungtinėje Karalystėje buvo iškelta fizinio bankroto byla. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo buto varžytynės įvyko 2018 m. gruodžio 13 d., turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas 2019 m. gegužes 28 d., išieškotos lėšos paskirstytos 2019 m. gegužes 31 d. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad visi veiksmai vykdomojoje byloje buvo atlikti dar iki apeliantės bankroto bylos iškėlimo Jungtinėje Karalystėje, todėl antstolė neturėjo teisinio pagrindo stabdyti išieškojimo veiksmų apeliantės atžvilgiu.
46. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
47. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus bylos duomenis: šalių paaiškinimus, jų pateiktus įrodymus, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tvarką, nenukrypo nuo aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos ginčo klausimu. Apeliantė skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė procesinius dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujų reikšmingų bylai įrodymų, patvirtinančių apeliantės argumentus dėl ginčijamo buto, kuris 2018 m. gruodžio 13 d. parduotas vykusių varžytynių Nr. 162728 metu ir perduotas 2019 m. gegužės 28 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-19-6096 laimėjusiam didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui A. R., vertės nustatymo neteisėtumo, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
48. Aplinkybė, kad apeliantė D. V. nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nesudaro pagrindo, nesant jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus ieškovei, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ar nepagrįstas.
49. Vadovaudamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį ir tenkindamas priešieškinį, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.