Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-152-933/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-18
Bylos Nr.: e2A-152-933/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Kreedex“

Kategorijos

2.6.2.1Netesybos
2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
2.6.6.1Bendrieji prievolių pasibaigimo pagrindai
2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.8.11.5Kiti su sutarčių pabaiga susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2A-152-933/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35757-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.29.1; 2.6.6.1; 2.6.8.11.1; 2.6.8.11.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2563-863/2019 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kreedex“ dėl paskolos sutarčių sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis A. B., notarė J. Š.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. prašė: i) pripažinti tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Kreedex“ 2015-11-02 sudarytos paskolos sutarties Nr. KLT51102-1 vienašališką nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei pratęsti kredito pagal paskolos sutartį grąžinimo terminą iki 2020-01-15; ii) panaikinti notarės J. Š. 2018-06-11 atliktą vykdomąjį įrašą Nr. S-278; iii) pripažinti tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Kreedex“ 2015-12-03 sudarytos paskolos sutarties Nr. KLT51203-1 vienašališką nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei pratęsti kredito pagal paskolos sutartį grąžinimo terminą iki 2020-01-15; iv) panaikinti notarės J. Š. 2018-06-11 atliktą vykdomąjį įrašą Nr. S-280; v) pripažinti tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Kreedex“ 2016-01-12 sudarytos paskolos sutarties Nr. KLT60112-1 vienašališką nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei pratęsti kredito pagal paskolos sutartį grąžinimo terminą iki 2020-01-15; vi) panaikinti notarės J. Š. 2018-06-11 atliktą vykdomąjį įrašą Nr. S-279; vii) pripažinti, kad iš ieškovo atsakovės naudai nepagrįstai išieškoma bendra 1 650 Eur bauda už vienašališką paskolų sutarčių Nr. KLT51102-1, Nr. KLT51103-1, Nr. KLT60112-1 nutraukimą; viii) pripažinti, kad ieškovui neteisėtai priskaičiuota 3 769,42 Eur delspinigių; ix) sumažinti paskolų sutarčių Nr. KLT51102-1, Nr. KLT51103-1, Nr. KLT60112-1 Bendrosios dalies 6.8 punkte nustatytą 0,5 procentų delspinigių dydį iki 0,02 procentų, delspinigius skaičiuoti nuo teismo sprendimo dienos; x) pripažinti paskolų sutarčių Nr. KLT51102-1, Nr. KLT51103-1, Nr. KLT60112-1 pagrindu priskaičiuotas 1 801,85 Eur kompensacines palūkanas neteisėtomis; xi) pripažinti, kad neteisėtai iš ieškovo išieškoma 200 Eur bauda ir 40 Eur mokestis už nekilnojamojo turto draudimą; xii) sumažinti išieškomą priminimo su pranešimu mokestį už netinkamą paskolos sutarties Nr. KLT51102-1 vykdymą nuo 180 Eur iki 18 Eur; xiii) sumažinti išieškomą priminimo su pranešimu mokestį už netinkamą paskolos sutarties Nr. KLT51103-1 vykdymą nuo 180 Eur iki 18 Eur; xiv) sumažinti išieškomą priminimo su pranešimu mokestį už netinkamą paskolos sutarties Nr. KLT60112- 1 vykdymą nuo 180 Eur iki 18 Eur. Ieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

1.1. Ieškovas su atsakove, kuri yra finansų įmonė, teikianti paskolas, sudarė tris paskolų sutartis: 2015-11-02 paskolos sutartį Nr. KLT51102-1, 2015-12-03 paskolos sutartį Nr. KLT51203-1 ir 2016-01-12 paskolos sutartį Nr. KLT60112-1. Prie kiekvienos iš sutarčių buvo sudarytos ir maksimalios hipotekos sutartys, kurias patvirtino notarė J. Š.. 2017-07-10 buvo sudaryti papildomi susitarimai dėl visų trijų kredito sutarčių galiojimo terminų pratęsimo, sutartys buvo pratęstos iki 2018-01-15.

1.2. Atsakovė 2018-02-06 pranešimais informavo, jog atsižvelgiant į tai, kad nevykdomos sutarčių sąlygos bei pasibaigus sutarčių galiojimo terminams, reikalauja per 21 kalendorinę dieną sumokėti pagal sudarytas sutartis likusį įsiskolinimą (grąžinti kreditą, sumokėti likusias palūkanas bei priskaičiuotus delspinigius). Ieškovas 2018-03-13 buvo notarės informuotas apie tai, kad atsakovė pasikreipė dėl vykdomųjų įrašų išdavimo. Atsakovė 2018-04-06 kredito sutartis vienašališkai nutraukė. Notarė 2018-06-11 atliko vykdomuosius įrašus.

1.3. Atsakovė už vienašališką sutarčių nutraukimą nepagrįstai reikalauja baudų. Sutartys galėjo būti nutrauktos tik esant esminiams sutarties sąlygų pažeidimams, tačiau aplinkybė, jog ieškovas negalėjo įvykdyti prisiimtų pagal sutartis įsipareigojimų negali būti vertinama kaip esminis sutarčių pažeidimas. Atsakovė nutraukė sudarytas sutartis neturėdama tam pagrindo, nesuteikdama protingo termino įsipareigojimas įvykdyti. Dėl atsakovės veiksmų ieškovas priverstas mokėti baudas, delspinigius bei palūkanas. Atsakovė sutartyse nustatė nepagrįstas palūkanas bei neprotingai didelius delspinigius. Reikalavimai dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo prieštarauja draudimui taikyti dvigubą atsakomybę, t. y. negalima reikalauti ir kompensuojamų palūkanų ir delspinigių tuo pat metu.

1.4. Kredito davėjas yra juridinis asmuo, profesionalas, todėl privalėjo įvertinti, jog ieškovas nėra verslininkas, turi negalią, todėl negalės tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka, todėl atsakovė neturėjo pagrindo sutarčių nutraukti, nes paskolinti pinigai būtų grąžinti iš įkeisto turto. Atsakovė suteikė labai trumpą terminą ieškovui padengti įsiskolinimą. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl galimo taikaus ginčo išsprendimo, tačiau su atsakove nepavyko susisiekti, registruoti laiškai grįžo neįteikti, atstovavimo sutartis su atsakovės advokate buvo nutraukta. Ieškovas nuo 2019-01-02 dirba, turi nuolatines pajamas ir gauna neįgalumo išmoką, todėl galėtų įsiskolinimą geranoriškai dengti po 185–200 Eur per mėnesį.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Kreedex“ atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:

2.1. Ieškovui pagal tris atskiras paraiškas buvo suteiktos trys paskolos: i) pagal 2015-10-02 paraišką ieškovui suteikta 2 000 Eur tikslinė paskola (žemės ūkio veiklai), galutinis paskolos sumos grąžinimo terminas – 2017-07-15, kuris pratęstas iki 2018-01-15; ii) pagal 2015-11-30 paraišką ieškovui buvo suteikta 2 000 Eur tikslinė paskola (žemės ūkio veiklai), galutinis paskolos sumos grąžinimo terminas – 2017-07-15, kuris pratęstas iki 2018-01-15; iii) pagal 2015-12-29 paraišką ieškovui suteikta 1 500 Eur tikslinė paskola (žemės ūkio veiklai), galutinis paskolos sumos grąžinimo terminas – 2017-07-15, kuris pratęstas iki 2018-01-15.

2.2. Buvo sudaryti paskolų grąžinimo grafikai, tačiau ieškovas per paskolos sutarčių galiojimo laikotarpį sistemingai nevykdė sutartyse numatytų prievolių, įskaitant ir kasmėnesinių įmokų mokėjimo pagal grafikus. Ieškovo nuolatiniai vėlavimai vykdyti sutartines prievoles prasidėjo dar nuo 2016-01-15, t. y. iš karto po paskolų suteikimo ir tęsėsi visą sutarčių galiojimo laikotarpį iki 2018-04-06. Per šį laiką atsakovė ieškovui 30 kartų siuntė priminimus dėl sutarčių sąlygų nevykdymo. Tik gavęs pranešimus ieškovas atlikdavo mokėjimus. Kadangi ieškovas mokėjimų pagal grafikus po paskutinių raginimų nebevykdė, t. y. nuo 2017-09-15 mokėjimų pagal sutartis negauta, 2018-04-06 registruotu paštu atsakovė ieškovui išsiuntė pranešimus dėl vienašališko paskolos sutarties nutraukimo ir nustatė papildomą terminą padengti įsiskolinimus pagal paskolų sutartis: grąžinti paskolas; priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas; pranešimo su priminimu mokestį; sumokėti baudą bei išieškojimo išlaidas. Ieškovas į pranešimus dėl sutarčių nutraukimo nereagavo, sutarčių nutraukimo neginčijo, mokėjimų pagal sutartis toliau nevykdė ir skolos negrąžino. Net ir pradėjus priverstinius išieškojimo veiksmus, ieškovas nei į atsakovę, nei į notarę nesikreipė, pretenzijų nei dėl sutartinių nuostatų pakeitimo, nei dėl sutarties neteisėto nutraukimo ar skolos išieškojimo nereiškė, įsiskolinimo nepadengė.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė J. Š. paaiškino, jog ieškovo atžvilgiu atliko vykdomuosius įrašus: i) 2018-06-11 vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-5244 pagal hipotekos sutartį Nr. 20120150063464, kuria buvo užtikrinti atsakovės reikalavimai pagal 2015-11-02 paskolos sutartį Nr. KLT51102-1; ii) 2018-06-11 vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-5240 pagal hipotekos sutartį Nr. 20120150070741, kuria buvo užtikrinti atsakovės reikalavimai pagal 2015-12-03 paskolos sutartį Nr. KLT51203-1; iii) 2018-06-11 vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-5242 pagal hipotekos sutartį Nr. 20120160001904, kuria buvo užtikrinti atsakovės reikalavimai pagal 2016-01-12 paskolos sutartį Nr. KLT60112-1. Notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, neturi pareigos tikrinti hipotekos kreditoriaus prašyme nurodytų reikalavimų teisingumo, o vadovaujasi kreditoriaus prašyme pateiktais duomenimis. Tuo atveju, jeigu notaro atliktuose vykdomuosiuose įrašuose nuodytos sumos teismo bus sumažintos, pakeistos arba vykdomieji įrašai panaikinti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir/ar atsakovės notarui pateiktų duomenų, su ieškovo reikalavimu pakeisti/panaikinti vykdomuosius įrašus sutiks.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-03 sprendimu bylą dalyje dėl 1 801,85 Eur palūkanų pripažinimo neteisėtomis nutraukė, o kitoje dalyje ieškinį tenkino iš dalies ir: i) pakeitė Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2018-06-11 atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-5244, dalyje dėl delspinigių išieškojimo (c punktas), nurodant, jog Hipotekos turėtojo UAB „Kreedex“ reikalavimą sudaro 0,05 procento delspinigiai, skaičiuojami nuo 2 386,16 Eur nuo 2018-04-06 iki visiško prievolės įvykdymo; taip pat dalyje dėl nuostolių (e punktas), nurodant, kad pranešimo su priminimu mokestis – 18 Eur; ii) panaikino Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2018-06-11 atlikto vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. JŠ-5244, dalį dėl 600 Eur ir 200 Eur baudų išieškojimo (d punktas); iii) pakeitė Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2018-06-11 atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-5240, dalyje dėl delspinigių išieškojimo (c punktas), nurodant, jog Hipotekos turėtojo UAB „Kreedex“ reikalavimą sudaro 0,05 procento delspinigiai, skaičiuojami nuo 2 462,40 Eur nuo 2018-04-06 iki visiško prievolės įvykdymo, taip pat dalyje dėl nuostolių (e punktas), nurodant, kad pranešimo su priminimu mokestis – 18 Eur; iv) panaikino Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2018-06-11 atlikto vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. JŠ-5240, dalį dėl 600 Eur baudos išieškojimo (d punktas); vi) pakeitė Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2018-06-11 atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-5242, dalyje dėl delspinigių išieškojimo (c punktas), nurodant, jog Hipotekos turėtojo UAB „Kreedex“ reikalavimą sudaro 0,05 procento delspinigiai, skaičiuojami nuo 1 882,55,16 Eur nuo 2018-04-06 iki visiško prievolės įvykdymo; taip pat dalyje dėl nuostolių (e punktas), nurodant, kad pranešimo su priminimu mokestis – 18 Eur; vii) panaikino Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2018-06-11 atlikto vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. JŠ-5242, dalį dėl 450 Eur baudos išieškojimo (d punktas); viii) priteisė iš atsakovės UAB „Kreedex“ ieškovo A. M. naudai 1 033,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; ix) priteisė iš atsakovės UAB „Kreedex“ valstybės naudai 8,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; x) priteisė iš ieškovo A. M. valstybės naudai 8,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

4.1. Apylinkės teismas nustatė, kad tarp ieškovo A. M. ir atsakovės UAB „Kreedex“ buvo sudarytos trys paskolos sutartys: i) 2015-11-02 paskolos sutartis Nr. KLT51102-1 dėl 2 000 Eur paskolos suteikimo; ii) 2015-12-03 paskolos sutartis Nr. KLT51203-1 dėl 2 000 Eur paskolos suteikimo; iii) 2016-01-12 paskolos sutartis Nr. KLT60112-1 dėl 1 500 Eur paskolos suteikimo. Visų paskolų gražinimo terminas – 2017-07-15. Šalių susitarimu, pasirašius papildomus susitarimus, visų paskolų sutarčių terminas buvo pratęstas iki 2018-01-15. Visos paskolos tikslinės – žemės ūkio veiklai. Pirminėje paskolos sutartyje šalys sulygo dėl 2,5 procento (paskolos sutartis Nr. KLTY51102-1) palūkanų normos per mėnesį (ar 30 procentų per metus), paskesnėse dviejose paskolos sutartyse (paskolos sutarys Nr. KLT51203-01 ir Nr. KLT60112-1) dėl 3 procentų dydžio palūkanų per mėnesį (ar 36 procentų per metus). Paskolų sutartyse šalys sulygo, jog per visą paskolų suteikimo laikotarpį ieškovas kas mėnesį mokės tik palūkanų už naudojimąsi svetimais pinigais įmokas, o paimtas paskolas grąžins paskolų grąžinimo termino pabaigoje. Prie kiekvienos paskolos sutarties ieškovui buvo pateiktas paskolos gražinimo grafikas, kurio pagrindu ieškovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti atsakovei palūkanų įmokas, iš viso – 155 Eur per mėnesį pagal tris sutartis (pagal paskolos sutartį Nr. KLT51102-1 – 50 Eur, pagal paskolos sutartį Nr. KLT51203-1 – 60 Eur, pagal paskolos sutartį Nr. KLT60112-1 – 45 Eur), o suėjus paskolų grąžinimo terminui – 2018-01-15 sumokėti atitinkamai pagal kiekvieną paskolos sutartį 2 050 Eur, 2 060 Eur ir 1 545 Eur įmokas (grąžinti paimtas paskolas ir sumokėti mėnesines pelno palūkanas). Visose paskolų sutartyse šalys sulygo dėl 0,5 procento dydžio delspinigių mokėjimo už vėlavimą mokėti įmokas.

4.2. Paskolos sutarčių vykdymas buvo užtikrintas ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka: i) 2015-11-02 šalys sudarė Maksimalios hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. JŠ-10193, dėl paskolos sutarties Nr. KLT51102-1 vykdymo užtikrinimo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo, gyvenamosios paskirties pastato ir pagalbinių ūkio paskirties pastatų) įkeitimu maksimalia 5 000 Eur hipoteka; ii) 2015-12-03 šalys pasirašė Maksimalios hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. JŠ-11489, dėl paskolos sutarties Nr. KLT51103-1 vykdymo užtikrinimo nekilnojamo turto – dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimu maksimalia 5 000 Eur hipoteka; iii) 2016-01-12 šalys pasirašė Maksimalios hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. JŠ-424, dėl paskolos sutarties Nr. KLT60112-1 vykdymo užtikrinimo nekilnojamo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu maksimalia 5 000 Eur hipoteka.

4.3. Atsakovė 2018-02-06 pranešimais pranešė ieškovui, jog atsižvelgiant į tai, kad paskolų grąžinimo terminai pasibaigę, o paskolos negrąžintos, nesumokėjus įsiskolinimo per 21 kalendorinę dieną, atsakovė kreipsis į notarą dėl priverstinio vykdymo. Atsakovė 2018-04-06 pranešimu vienašališkai nutraukė paskolinius santykius su ieškovu. Notarė J. Š. 2018-06-11 išdavė tris vykdomuosius įrašus: i) Nr. JŠ-5244; ii) Nr. JŠ-5240 ir; iii) Nr. JŠ-5242 (atitinkamai pagal kiekvieną paskolos sutartį užtikrinančią Maksimalios hipotekos sutartį). Notarės vykdomieji įrašai pateikti vykdyti antstoliui A. B..

4.4. Dėl kompensacinių palūkanų (ne)teisėtumo. Nors ieškovas reiškė reikalavimą pripažinti paskolų sutarčių pagrindu priskaičiuotas 1 801,85 Eur kompensacines palūkanas neteisėtomis, tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės metu išsiaiškinus, jog palūkanų paskirtis nekompensacinė, o atlyginimo už naudojimosi svetimais pinigais (pelno), ieškovas ieškinio šioje dalyje atsisakė.

4.5. Dėl sutarčių nutraukimo (ne)teisėtumo. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. iš esmės visos įmokos pagal grafiką buvo mokamos pavėluotai, o nuo 2017-09-15 ieškovas sutartinius įsipareigojimus nustojo vykdyti apskritai. Iš paskolų sutarčių vykdymo lentelių nustatė, jog visos sutartys buvo nutrauktos pasibaigus terminui paskoloms grąžinti ir esant keturių mėnesių įmokų mokėjimo įsiskolinimams. Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog ilgesnis kaip 90 dienų įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali būti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, nebent kredito sutarties šalys susitaria dėl ilgesnio laikotarpio. Nustatę, kad kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal kredito sutartį ilgiau kaip 90 dienų, kredito davėjas ir (arba) paskolos davėjas turi apie tai raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje informuoti kredito gavėją ir nustatyti ne trumpesnį kaip 30 dienų papildomą terminą įsipareigojimams įvykdyti. Vienašališkai nutraukti kredito sutartį kredito davėjas ir paskolos davėjas gali tik kai yra visos šios sąlygos: 1) kredito gavėjas raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje ne mažiau kaip du kartus buvo informuotas apie įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą ar netinkamą vykdymą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; 2) kredito gavėjas įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdo ar netinkamai juos vykdo ilgiau kaip 90 dienų arba kredito sutarties šalių sutartą ilgesnį laikotarpį; 3) kredito gavėjas įsipareigojimų pagal kredito sutartį neįvykdo ar netinkamai juos įvykdo per šioje dalyje nustatytą papildomą terminą; 4) buvo išnaudotos visos objektyviai įmanomos galimybės užtikrinti, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai. Apylinkės teismas nustatė, kad įsipareigojimai pagal paskolos sutartis buvo nevykdomi ilgiau nei 90 dienų, ieškovas apie paskolų nevykdymo pasekmes buvo nuolat įspėjamas atsakovės raštais, paskutiniu 2018-02-06 raštu ieškovui buvo suteiktas 21 dienos terminas sutartiniams įsipareigojimams pradėti tinkamai vykdyti, o sutartys nutrauktos tik 2018-04-06. Teismas sprendė, jog paskolos sutartys buvo nutrauktos teisėtai dėl sistemingo ir esminio ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Visos paskolų sutartys nutrauktos suėjus paskolų grąžinimo terminams, todėl atsakovė turėjo teisę į paskolų grąžinimą (savanorišką ar priverstinį) ir nenutraukdama paskolų sutarčių.

4.6. Dėl delspinigių, baudų ir mokesčių už priminimų siuntimą išieškojimo (ne)teisėtumo. Šalys sulygo dėl didelių, 0,5 procento delspinigių už kiekvieną pavėluotą įsipareigojimų neįvykdymo dieną mokėjimo, kas sudaro 182,5 procentų per metus. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra verslininkai, todėl yra lygiavertės sutarties šalys. Sutartys sudarytos verslo tikslais ir šalių laisva valia. Visgi, apylinkės teismas nurodė, kad sudarant hipoteka užtikrinamas paskolų sutartis šalys nevisiškai laisvos. Tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatos, kurių 16 straipsnio 6 dalyje numatyta imperatyvi teisės norma, jog pavėluoto kredito įmokų mokėjimo atvejais kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl sutartinių sąlygų modifikavimo – netesybų mažinimo tenkintinas iš dalies ir mokėtini delspinigiai mažintini iki 0,05 procento. Atitinkamai keičiami, o ne naikinami vykdomieji įrašai. Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, jog jokios kitos netesybos (išskyrus 0,05 procento delspinigius) ir mokėjimai už įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui negali būti taikomi. Toks teisinis reguliavimas imperatyvus. Atitinkamai šalių sudarytų paskolų sutarčių sutartinės nuostatos dėl 30 procentų baudų taikymo vienašalio sutarčių nutraukimo atveju (Bendrųjų sąlygų 8.3 punktas), taip pat 20 Eur mokesčių taikymo už pranešimų siuntimą dėl įsipareigojimų nevykdymo (Bendrųjų sąlygų 6.12 punktas) bei baudų už įsipareigojimų apdrausti turtą nevykdymą (Bendrųjų sąlygų 5.8 punktas), kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms ieškovo atžvilgiu negalėjo būti taikomos.

4.7. Dėl 40 Eur draudimo mokesčio panaikinimo. Apylinkės teismas nustatė, kad pagal paskolos sutarčių Bendrųjų sąlygų 5.1 punktą ieškovas įsipareigojo apdrausti įkeičiamą turtą savo sąskaita. Šalys pasirašė tris maksimaliosios hipotekos sutartis, tik vienoje iš jų numatė įkeičiamo turto apdraudimo pareigą. 2015-11-02 maksimalios hipotekos sutarties, notarinio registro Nr. JŠ-10193, 21.5 papunkčio pagrindu ieškovas įsipareigojo apdrausti dalį pagal minėtą sutartį įkeičiamo turto, konkrečiai gyvenamosios paskirties pastatą, esantį Šakių r., Gelgaudiškių sen., Daukantiškių k., Kaštonų g. 29. Ieškovas pripažino, jog iki paskolos sutarties termino pratęsimo minėtą turtą apdraudė, o vėliau apie tai nepagalvojo, o atsakovė nepriminė. Teismas nustatė, kad dėl draudimo įmokos dydžio tarp šalių ginčo nėra, o įsipareigojimas dėl draudiminės apsaugos neįvykdytas ir ieškovas tai pripažino, todėl konstatuota, jog atsakovė pagrįstai savo lėšomis apdraudė įkeistą turtą ir teisėtai pareikalavo patirtų išlaidų atlyginimo iš ieškovo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

5. Ieškovas A. M. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-03 sprendimą ir ieškinį, dalyje kurioje ieškinys atmestas, tenkinti bei priteisti iš atsakovės UAB ,,Kreedex“ ieškovo A. M. naudai bylinėjimosi išlaidas (125 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti). Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

5.1. Apeliantas prašė teismo pratęsti paskolų sutarčių grąžinimo terminą iki 2020-01-15, tačiau teismas nemotyvuotai atmetė tokį reikalavimą. Proceso įstatymas įtvirtinta teismo pareigą motyvuoti sprendimą. Teismas nenurodė atmetimo motyvų, todėl negalima įvertinti ar teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas tinkamai jo nemotyvavo.

5.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad skaičiuojamos palūkanos yra pelno, todėl gali būti išieškomos iš apelianto kartu su delspinigiais. Nenustatyta, kad paskolų sutartimis nustatytos pelno palūkanos, o ne kompensacinės. Netinkamai įvertinti į bylą pateikti įrodymai (paskolų sutarčių turinys, notaro vykdomieji įrašai). Paskolų sutartimis atsakovė nustatė metinę 30 ir 36 procentų palūkanų normą per metus. Aptartos palūkanos buvo skaičiuojamos nuo paskolų sutarčių nutraukimo dienos iki visiško prievolių įvykdymo, o tai reiškia, kad šios palūkanos yra kompensuojamos. Palūkanos pagal paskolų sutartis buvo skaičiuojamos nuo 2018-01-16, 2018-04-06, 2018-07-27, t. y. ne nuo paskolų sutarčių sudarymo momento, todėl jos vertinamos kaip kompensacinės ir negali būti išieškomos kartu su delspinigiais.

5.3. Teismas sumažino delspinigių dydį nuo 0,5 iki 0,05 procento už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną iki visiškų prievolių įvykdymo pagal paskolų sutartis. Nesutinka, kad turi mokėti delspinigius iki visiško prievolių įvykdymo pagal paskolų sutartis. Netesybos (delspinigiai) gali būti skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo momento arba iki bylos iškėlimo teisme. Delspinigių skaičiavimas iki visiško prievolių įvykdymo prieštarauja Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktui, kadangi delspinigiai gali būti skaičiuojami tik už 180 dienų. Atsakovė, skaičiuodama delspinigius, nesilaikė senaties termino. Delspinigiai susidarė nuo 2018-04-06, 2018-01-06, 2018-07-27. Atsakovė neturi teisės skaičiuoti delspinigių daugiau kaip už 180 dienų, t. y. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami pagal paskolų sutartis iki 2018-10-06, 2018-11-06, 2019-01-27, o ne iki prievolių įvykdymo dienos. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas pagal paskolų sutartis turi mokėti delspinigius iki visiško prievolės įvykdymo. Apeliantas mokėjo atsakovei palūkanas, todėl nepagrįstas yra ir delspinigių skaičiavimas iki visiško prievolės įvykdymo. Teismas turėjo įvertinti tai, kad paskolų sutartimis atsakovė nustatė palūkanas, delspinigius ir baudas, todėl delspinigiai iki visiško prievolių įvykdymo skaičiuojami negalėtų būti, kadangi paskolų sutartimis atsakovė nustatė visas įmanomas netesybas, kurios negali būti išieškomos kartu.

5.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad 0,05 procento delspinigiai už kiekvieną atsiskaityti pradelstą dieną ne per dideli. Atsakovė yra nesąžininga, kadangi paskolų sutartimis nustatė dvigubas netesybas, negalimą delspinigių dydį. Teismas turėjo mažinti delspinigių dydį iki 0,02 procento, delspinigius skaičiuojant 180 dienų nuo tos dienos, kai apeliantas neatsiskaitė pagal paskolų sutartis.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria buvo netenkinti (arba tenkinti iš dalies) ieškovo ieškinio reikalavimai, vertinant nurodytus apeliacinio skundo argumentus.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

9. Apeliacinės instancijos teisme 2019-07-22 gautas ieškovo prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame ieškovas prašė prijungti šiuos dokumentus: i) VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2019-07-17 pažymą Nr. GR.1A-7276 apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis; ii) antstolio A. B. pranešimą Nr. S-1116 dėl nustatytos A. M. vardu registruoto turto vertės vykdomosiose bylose Nr. 0087/18/01145, Nr. 0087/18/01146, Nr. 0087/18/00147 ir; iii) Marijampolės apylinkės teismo 2019-06-26 nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-206-714/2019 (el. b. t. 4, b. l. 96–102). Prašymas prijungti naujus įrodymus grindžiamas tuo, kad galimybė prijungti aptartus dokumentus atsirado tik po apeliacinio skundo pateikimo ir jie įrodo, kad ieškovo turimo nekilnojamo turto vertė viršija piniginės prievolės (skolos) atsakovei sumą 9,66 karto.

10. Apeliacinės instancijos teisme 2019-10-03 gautas ieškovo prašymas prijungti papildomus dokumentus, t. y. prijungti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-11 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-25308-996/2019, kuriuo buvo pakeisti notarės J. Š. 2018-06-11 atliktų vykdomųjų įrašų Nr. 5240 ir Nr. 5242 ir Nr. 5244 dalys dėl 546 Eur išieškojimo išlaidų (el. b. t. 4, b. l. 103–107). Aptartu sprendimu buvo išnagrinėtas ieškovo ieškinys atsakovei dėl nepagrįstai išieškomų išieškojimo išlaidų. Aptartas sprendimas tiesiogiai susijęs su pateiktu apeliaciniu skundu.

11. Ieškovas teismui 2020-01-22 padavė prašymą, kuriame prašė prijungti naujus įrodymus: i) 2019-06-17 registruotą laišką I. A. ir kvitą; ii) 2019-06-14 registruotą laišką UAB „Kreedex“ ir kvitą; iii) 2019-07-05 registruotą laišką UAB „Kreedex“ ir kvitą; iv) 2019-07-05 registruotą laišką I. A. ir kvitą; v) 2019-05-15 registruotą laišką UAB „Kreedex“ ir kvitą; vi) akcininkų 2019-10-01 susirinkimo sprendimą; vii) prašymą registruoti Juridinių asmenų registre 2019-10-10; viii) UAB „Kreedex“ įstatus 2019-10-21; ix) 2019-12-14 registruotą laišką I. A. ir kvitą; x) 2019-06-17 registruotą laišką UAB „Kreedex“ ir kvitą; xi) 2019-07-19 registruotą laišką UAB „Kreedex“ ir kvitą; xii) 2019-06-06 registruotą laišką UAB „Kreedex“ ir kvitą; 2019-07-19 registruotą laišką I. A. ir kvitą (el. b. t. 4, b. l. 115–120). Nurodė, kad galimybė pateikti aptartus įrodymus atsirado tik po apeliacinio skundo padavimo. Po skundžiamo sprendimo priėmimo kreipėsi į atsakovę ir jos vadovą, tačiau registruotais laiškais siųsti pranešimai grįžo neįteikti.

12. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

13. Susipažinus su prašomais prijungti naujais įrodymais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2019-07-22 pateikti dokumentai (Gyventojų registro 2019-07-17 pažyma, antstolio A. B. pranešimas bei Marijampolės apylinkės teismo 2019-06-26 nutartis) nesusiję su byloje nagrinėjamais klausimais. Byloje neaktualūs klausimai dėl ieškovo gyvenamosios vietos ar turimo turto vertės. Pastebėtina, jog turimo turto vertę ieškovas galėjo įrodinėti ir pirmosios instancijos teisme, jei manė esant tai reikalinga.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-11 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-25308-996/2019, kuriuo buvo pakeisti notarės J. Š. 2018-06-11 atliktų vykdomųjų įrašų Nr. 5240 ir Nr. 5242 ir Nr. 5244 dalys, prijungtinas prie bylos medžiagos.

15. Susipažinus su ieškovo atsakovei (ar atsakovės vadovui) siųstais pranešimais sprendžiama, jog tokie dokumentai byloje svarstomiems klausimams įtakos neturi. Neaišku, ką siekia ieškovas įrodyti šioje byloje aplinkybe, jog atsakovė (ar atsakovės vadovas) neatsiima jiems siunčiamos korespondencijos. Pateikti dokumentai tik apsunkintų bylos medžiagą, nes nei faktinių, nei teisinių aplinkybių, kurios būtų aktualios byloje reiškiamų reikalavimų teisingam išsprendimui, negali pagrįsti, todėl 2020-01-22 teismui paduoti nauji įrodymai neprijungtini prie bylos medžiagos.

Dėl kredito (paskolintų piniginių lėšų) grąžinimo termino (ne)pratęsimo

16. Ieškovas 2018-11-14 teismui paduotame ieškinyje, be kitų reikalavimų, prašė: i) pripažinti tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Kreedex“ 2015-11-02 sudarytos paskolos sutarties Nr. KLT51102-1 vienašališką nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei pratęsti kredito pagal paskolos sutartį grąžinimo terminą iki 2020-01-15; ii) pripažinti tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Kreedex“ 2015-12-03 sudarytos paskolos sutarties Nr. KLT51203-1 vienašališką nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei pratęsti kredito pagal paskolos sutartį grąžinimo terminą iki 2020-01-15; iii) pripažinti tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Kreedex“ 2016-01-12 sudarytos paskolos sutarties Nr. KLT60112-1 vienašališką nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei pratęsti kredito pagal paskolos sutartį grąžinimo terminą iki 2020-01-15 (el. b. t. 1, b. l. 1–19). Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, jog apylinkės teismas reikalavimą pratęsti 2015-11-02 paskolos sutarties Nr. KLT51102-1, 2015-12-03 paskolos sutarties Nr. KLT51203-1 ir 2016-01-12 paskolos sutarties Nr. KLT60112-1 terminą iki 2020-01-15 nemotyvuotai atmetė, t. y. nenurodė aptartų reikalavimų atmetimo motyvų.

17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamo sprendimu turiniu (el. b. t. 4, b. l. 58–66), nustatė, kad: skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad likusi nepatenkinta ieškinio reikalavimų dalis atmetama (netenkinama), o tarp patenkintų ieškinio reikalavimų nenurodyta, kad ieškinio reikalavimas pratęsti paskolos sumos grąžinimo terminą iki 2020-01-15 būtų tenkintas. Pasisakant dėl šių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šias reikšmingas aplinkybes: pirma, apylinkės teismas nustatė, o šalys neginčijo, kad pagal visas tris kredito sutartis ieškovas kreditą turėjo grąžinti (t. y. ieškovas turėjo įvykdyti savo pinigines prievoles atsakovei) iki 2018-01-15; antra, ieškovo ieškinys teisme gautas 2018-11-14 (el. b. t. 1, b. l. 1). Aptarta aplinkybė reiškia, kad ieškovas prašė pratęsti paskolų sutarčių terminus, kurie ieškinio padavimo momentu jau buvo pasibaigę; trečia, ieškinio motyvuose (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (faktiniame ieškinio pagrinde) ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis grįstų savo reikalavimą dėl paskolos sumų termino grąžinimo pratęsimo iki 2020-01-15; ketvirta, perklausius teismo posėdžio, kuris vyko 2019-04-15, garso įrašą taip pat nenustatyta, jog ieškovas (ir ieškovo atstovė) būtų nurodęs kokius nors žodinius paaiškinimus, kuriais grįstų savo reikalavimą dėl paskolos termino grąžinimo pratęsimo iki 2020-01-15 (el. b. t. 4, b. l. 53–54). Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu išnagrinėtas ieškinys dalyje, kurioje buvo reiškiamas reikalavimas pratęsti paskolos sumos grąžinimo terminą iki 2020-01-15, neatitiko CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose nurodytų ieškiniui keliamų reikalavimų, t. y. ieškovas nenurodė faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą pratęsti paskolos sumos grąžinimo terminą, nenurodė ir kokie įrodymai patvirtina aplinkybes, kuriomis grindžiamas toks reikalavimas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė ieškinio reikalavimo pratęsti paskolos sumos grąžinimo terminą iki 2020-01-15 atmetimo motyvus (el. b. t. 2, b. l. 94–111, atsiliepimo 51–55 punktai).

18. Apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais, kadangi bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, nutarties 44 punktas). Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-381-687/2017, nutarties 30–31 punktai). Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, nutarties 48 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad: pirma, ieškovas net ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, kurios pagrįstų ieškinyje suformuluotą reikalavimą – paskolos sumos grąžinimo termino pratęsimą iki 2020-02-15. Antra, nutarties priėmimo dieną apelianto reikalavimo nėra galimybės tenkinti dar ir dėl to, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo momentu jau yra suėjęs terminas, iki kurio buvo prašoma pratęsti paskolos sumos grąžinimo terminą (2020-01-15). Taigi tai realiai nesukurtų jokių teisinių pasekmių ieškovui. Trečia, analizuojant paskolos sutarčių sąlygas nustatyta, kad paskolos sutarčių bendrosios dalies 2.7 papunktyje šalys buvo susitarusios dėl galimybės atidėti paskolos sumos grąžinimo terminą arba paskolos mokėjimo grafiką tik paskolos sumos grąžinimo laikotarpiu (el. b. t. 1, b. l. 21–40, 65–84, 109–128; t. 2, b. l. 114–115, 120, 125). Bylos duomenys rodo, kad ieškovas vieną kartą pasinaudojo paskolos sutarčių bendrųjų sąlygų 2.7 punktu, t. y. iš esmės paskolos sutarčių galiojimo laikotarpiu (paskolos sutartyse paskolos grąžinimo terminas buvo iki 2017-07-15) pratęsė paskolos sutartyse numatytą paskolos grąžinimo terminą iki 2018-01-15 (el. b. t. 1, b. l. 49–50, 92–93, 136–137). Ieškovas, pasibaigus paskolos sumos grąžinimo terminui (arba dar jam nepasibaigus, tačiau ieškovui suvokiant, kad paskolos suma nebus laiku grąžinta), turėjo teisę pasinaudoti paskolų sutarčių bendrosios dalies 11.2 papunktyje numatyta sutarties (ar jos sąlygų) pakeitimo ar papildymo galimybe. Galima teigti, jog ieškovas 2018-10-05 inicijavo derybas dėl paskolos sutarčių sąlygų, kurios nustato paskolos sumos termino grąžinimą, derybas (paskolų sutarčių bendrųjų sąlygų 10.1 papunktis) (el. b. t. 1, b. l. 157–167), tačiau atsakovė pranešė, kad paskolos sumos grąžinimo termino nesutinka pratęsti/atnaujinti iki 2020-01-15 (el. b. t. 1, b. l. 168–173). Ketvirta, ieškovo reikalavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškinys jau buvo paduotas tuomet (2018-11-14), kai paskolos sumos grąžinimo terminas jau buvo suėjęs (2018-01-15), savo esme vertintinas kaip išvestinis. Tai rodo aplinkybė, jog ir pats ieškovas tokį reikalavimą nurodė prie reikalavimo pripažinti paskolų sutarčių nutraukimą neteisėtu, aptariamo reikalavimo neišskyręs atskiru punktu (ieškovas išskyrė net 17 atskirų reikalavimų, kuriuos sunumeravo nuo 1 iki 17), bandydamas išspręsti paskolų sutarčių galiojimo (pasibaigimo) situaciją tuo atveju, jeigu paskolų sutarčių nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu. Net ir skundžiamo sprendimo motyvuose nurodyta, jog paskolų sutartys buvo nutrauktos suėjus paskolų grąžinimo terminams, todėl atsakovė turėjo teisę į paskolų grąžinimą (savanorišką ar priverstinį) ir nenutraukdama paskolų sutarčių. Taigi, ieškovas į teismą kreipėsi jau esant paskolos sutartims pasibaigusioms ne tik dėl jų vienašališko nutraukimo, bet ir dėl sutartinio paskolos sumos termino pasibaigimo. Penkta, netenkinus reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, taip pat nenurodžius reikalavimo dėl sutarties pratęsimo motyvų nebuvo pagrindo tenkinti aptariamo reikalavimo.

19. Apibendrinat aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas nors ir padarė proceso teisės pažeidimą nemotyvuodamas dėl paskolos sumos grąžinimo termino pratęsimo atmetimo, tačiau ši procesinė klaida neesminė viso sprendimo kontekste, ją apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti, o net ir papildžius skundžiamo sprendimo motyvus, akcentuotina, jog teisinis skundžiamos sprendimo rezoliucinės dalies rezultatas, susijęs su reikalavimu pratęsti paskolos sumos grąžinimo terminą iki 2020-01-15, nesikeičia, t. y. pripažintina, jog aptariamas reikalavimas pagrįstai buvo atmestas.

Dėl bylos dalies nutraukimo (ne)pagrįstumo

20. Ieškovas 2018-11-14 teismui paduotame ieškinyje, be kitų reikalavimų, prašė pripažinti paskolų sutarčių Nr. KLT51102-1, Nr. KLT51103-1, Nr. KLT60112-1 pagrindu priskaičiuotas 1 801,85 Eur kompensacines palūkanas neteisėtomis (el. b. t. 1–19). Ieškinyje nurodė, kad atsakovė nustatė 30, 36 ir 36 procentų palūkanų normą per metus, o bendra palūkanų suma, atsiradusi visų trijų paskolų sutarčių pagrindu – 1 801,85 Eur. Ieškovas laikė, jog aptartos palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją. Nors ieškovas nedetalizavo, kaip konkrečiai apskaičiuojama 1 801,85 Eur palūkanų suma, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tokia suma gaunasi sudėjus: i) antstolio A. B. 2018-07-27 patvarkyme Nr. 0087/18/01146 nurodytas palūkanas (386,16 Eur bei 184,11 Eur) (el. b. t. 1, b. l. 63–64); ii) antstolio A. B. 2018-07-27 patvarkyme Nr. 0087/18/01145 nurodytas palūkanas (462,40 Eur bei 220,93 Eur) (el. b. t. 1, b. l. 107–108) ir; iii) antstolio A. B. 2018-07-27 patvarkyme Nr. 0087/18/01147 nurodytas palūkanas (382,55 Eur bei 165,70 Eur) (el. b. t. 1, b. l. 151–152).

21. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu išsiaiškinus, jog palūkanų paskirtis nekompensacinė, o atlyginimo už naudojimosi svetimais pinigais (pelno), ieškovas ir jo atstovė nurodė, jog ieškinio šioje dalyje atsisako, todėl vadovaudamasis CPK 140 straipsniu, ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų priėmė ir bylą dėl 1 801,85 Eur palūkanų nutraukė. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad apylinkės teismas turėjo panaikinti (pripažinti neteisėtomis) 1 801,85 Eur palūkanas, kadangi jos atlieka ne pelno, o kompensacinę funkciją, o nenutraukti ieškinio reikalavimus aptariamoje dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

22. Apeliacinės instancijos teismas, perklausęs 2019-04-15 vykusio teismo posėdžio garso įrašą (el. b. t. 4, b. l. 53–54), nustatė, kad ieškovas ir jo atstovė advokato padėjėja, pasisakydami dėl 1 801,85 Eur palūkanų, teigė, kad: i) 30 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2 000 Eur sumos nuo balandžio 6 d. yra kompensuojamos palūkanos. Visgi, apylinkės teismui aiškinantis tokius teiginius buvo nuspręsta, kad aptartos palūkanos yra ne kompensacinės, o pelno ir ieškovo atstovė nurodė, kad ginčo dėl to nėra, t. y. jeigu ieškovas teigia, kad palūkanos nebuvo sumokėtos ir ginčo dėl to nėra, tai dėl to ginčo ir nėra (garso įrašo takelio 00:53:28–00:56:00 min.); ii) baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovė nurodė, kad reikalavimo dėl palūkanų nebepalaiko (garso įrašo takelio 01:13:00–01:14:00 min.).

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, jog reikalavimą dėl 1 801,85 Eur palūkanų pirmosios instancijos teismas išsprendė procesiškai ydingai. Teisėjų kolegija pastebi, jog nei ieškovas, nei jo atstovė, teismo posėdžio metu, vykusio 2019-04-15, nenurodė, kad atsisako aptariamo reikalavimo. Ieškovo atstovė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad reikalavimo dėl 1 801,85 Eur palūkanų panaikinimo (pripažinimo neteisėtomis) nebepalaiko. Proceso įstatymas nenumato ieškinio reikalavimų ne(be)palaikymo instituto. Tuo atveju, kai paduotas teismui ieškinys jau yra priimtas proceso įstatymo nustatyta tvarka, CPK numato tam tikrus teisinius instrumentus su atitinkamomis procedūromis tiems atvejams, kai atsiranda poreikis (pa)tikslinti (keisti) ieškinio dalyką (ieškinyje suformuluotus materialiuosius ir/ar procesinius reikalavimus atsakovei) ir/arba ieškinio pagrindą (faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys). Kadangi CPK, minėta, nenumato ieškinio reikalavimų ne(be)palaikymo, tai ieškinio reikalavimų (-o) nepalaikymas, nuo byloje susiklosčiusios procesinės situacijos, gali būti interpretuojamas įvairiai, pavyzdžiui: pirma, kaip ieškinio atsiėmimas (CPK 139 straipsniais); antra, kaip ieškinio atsisakymas (CPK 140 straipsnis); trečia, kaip ieškinio dalyko pakeitimas (pvz., sumažinimas) (CPK 141 straipsnis); ketvirta, procesinė situacija, kuomet iškeltos civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė patenkina materialiuosius (ir/arba procesinius) ieškinio reikalavimus. Iš esmės analogiškos teisinės pozicijos laikosi ir kiti apygardos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2019-11-27 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-662-796/2019, nutarties 27–29 punktai; Panevėžio apygardos teismo 2018-02-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-313-278/2018; Kauno apygardos teismo 2017-04-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-552-436/2017, nutarties 45 punktas; Kauno apygardos teismo 2016-01-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-698-230/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015-09-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-115-232/2015).

24. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas ir jo atstovė nuo dalies ieškinio reikalavimo (1 801,85 Eur palūkanų) panaikinimo atsisakė, nurodė taikė CPK 140 straipsnį, kuris ir reguliuoja ieškinio atsisakymo institutą. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą, t. y. ieškovui turėjo būti išaiškintos procesinės ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje. Nei teismo posėdžio metu, nei rašytinėje bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad apylinkės teismas ieškovui išaiškino ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo teisines pasekmes (CPK 140 straipsnio 1 dalis, CPK 294 straipsnio 2 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovas visgi kelia ginčą dėl 1 801,85 Eur palūkanų panaikinimo, kadangi jas vertina ne kaip pelno (užmokesčio už suteiktą kreditą), o kompensuojamąsias palūkanas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai neišsiaiškino ieškovo ieškinio reikalavimų dalies ne(be)palaikymo turinio (esmės), t. y. ko buvo siekiama ieškinio dalies reikalavimų ne(be)palaikymu (pvz., ieškinio atsisakymo, ieškinio atsiėmimo, ieškinio reikalavimų sumažinimo), o nusprendęs laikyti, kad ieškovas dalies ieškinio reikalavimų atsisako, nesilaikė CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos procedūros, kai ieškinio dalies reikalavimų atsisakyta žodžiu teismo posėdžio metu dalyvaujant ieškovui (t. y. neišaiškino ieškovui dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo teisinių pasekmių, numatytų CPK 294 straipsnio 2 dalyje). Kadangi ieškinio dalies atsisakymas sukelia negrįžtamas teisines pasekmes (ginčas dėl 1 801,85 Eur palūkanų (ne)teisėtumo ateityje būtų nebegalimas), todėl CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos procedūros laikymasis, tinkamai įforminant ieškinio reikalavimų dalies atsisakymą, nėra vien tik formalus veiksmas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje iš esmės ieškinio reikalavimas dėl 1 801,85 Eur palūkanų taip ir liko tinkamai neišspręstas, t. y. dėl aptarto ieškinio reikalavimo nepasisakyta iš esmės, o ieškovo nurodytas aptariamo ieškinio reikalavimo ne(be)palaikymas, kuris traktuotas kaip ieškinio reikalavimo dėl 1 801,85 Eur palūkanų panaikinimo (pripažinimo neteisėtomis) atsisakymas, proceso įstatymo prasme išspręstas ydingai.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK reguliuojamam civiliniam procesui būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą; byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tai yra daroma pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, nutarties 27–28 punktai).

26. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aukščiau aptarta procesinė situacija reiškia, jog apylinkės teismas neišsprendė vieno iš ieškinio materialiųjų reikalavimų – reikalavimo dėl 1 801,85 Eur palūkanų panaikinimo (pripažinimo neteisėtomis). Aptarta aplinkybė įgalina apeliacinės instancijos teismą, vadovaujantis CPK 327 straipsnio 2 dalimi, neišspręsto ieškinio reikalavimo dalį grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui. Apeliacine tvarka ieškinio reikalavimo dėl 1 801,85 Eur palūkanų išspręsti negalima (CPK 329 straipsnio 1 dalis), kadangi: pirma, iš esmės dėl tokio reikalavimo pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir, antra, išsprendus aptariamą reikalavimą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (kvalifikavus 1 801,85 Eur palūkanas kaip pelno ar kompensuojamąsias (bei vice versa (liet. atvirkščiai, priešingai)) šalys prarastų teisę į apeliaciją, kadangi toks reikalavimas iš esmės pirmą kartą būtų išspręstas tik apeliacinės instancijos teisme ir tai neatitiktų apeliacinio proceso tikslų bei esmės (instancinės apylinkės teismo sprendimo teisės ir fakto klausimais, dėl kurių apylinkės teismo turėjo būti pasisakyta, revizijos) (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl momento, iki kurio turi būti skaičiuojami delspinigiai

27. Ieškovas, 2018-11-14 teismui paduotame ieškinyje, be kitų reikalavimų, prašė sumažinti paskolų sutarčių Nr. KLT51102-1, Nr. KLT51103-1, Nr. KLT60112-1 bendrosios dalies 6.8 punkte nustatytą 0,5 procento delspinigių dydį iki 0,02 procentų, delspinigius skaičiuojant nuo teismo sprendimo dienos. Apylinkės teismas aptartą reikalavimą tenkino iš dalies ir delspinigius sumažino iki 0,05 procento, delspinigius pradedant skaičiuoti nuo 2018-04-06 iki visiško prievolės (paskolos sumos grąžinimo – apygardos teismo pastaba) įvykdymo. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija sumažintų iki 0,05 procento dydžio delspinigių skaičiavimo momentą, t. y. teigia, kad aptarti delspinigiai turėtų būti skaičiuojami ne iki visiško prievolės įvykdymo (paskolos sumos grąžinimo), tačiau už 180 dienų (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) (atitinkamai iki 2018-10-06, 2018-11-06 ir 2019-01-27).

28. Paskolos sutarčių bendrosios dalies 6.8 papunkčio sąlyga yra tokia – „Nesilaikant Paskolos sumos grąžinimo termino, nurodyto Mokėjimo grafike, taip pat laiku neatlyginus patirtų išlaidų, susijusių su Paskolos gavėjo pradelstų mokėjimų išieškojimu, arba kitų iš Sutarties kylančių Paskolos davėjo teisių įgyvendinimu, Paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti Paskolos davėjui 0,5 % (penkių dešimtųjų procentų) delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, nuo priklausančios mokėti sumos. Tai neatleidžia ir neapriboja Paskolos davėjo teisės reikalauti nuostolių, kurių nepadengia delspinigiai, atlyginimo“ (el. b. t. 1, b. l. 34).

29. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad: i) skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis); ii) delspinigių skaičiavimui svarbūs du momentai – netesybų skaičiavimo pradžia ir jų skaičiavimo pabaiga, kurie gali būti apibrėžti tiek įstatymuose, tiek šalių sutartimi; iii) kreditoriaus ir skolininko sudarytose sutartyse svarbu aiškiai ir tiksliai apibrėžti netesybų skaičiavimo pradžią. Neaiškiai sutartyje suformuluotos nuostatos dėl netesybų skaičiavimo aiškinamos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019, nutarties 18 ir 21 punktai).

30. Analizuojant paskolos sutarčių bendrosios dalies 6.8 papunkčio sąlygą matyti, jog joje nustatyta tik delspinigių skaičiavimo pradžia – už kiekvieną pradelsto mokėjimo dieną, nuo priklausančios mokėti sumos. Nei paskolos sutarčių 6.8 papunkčio nuostata, nei kitos paskolos sutarties bendrosios ar specialiosios dalies nuostatos (taip pat paskolų sutarčių pakeitimų nuostatos), taip pat 2015-11-02, 2015-12-03 ir 2016-01-12 Maksimalios hipotekos sutartyse (el. b. t. 1, b. l. 41–48, 85–93, 129–137) dėl delspinigių skaičiavimo iki visiško paskolos sumos (piniginės prievolės) grąžinimo expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nesusitarta. Pastebėtina, jog vertindamas iš esmės analogišką sutarties sąlygą kasacinis teismas būtent ir laikėsi aptartos pozicijos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys (ieškovas ir atsakovė) paskolos (ir paskolos sutartis užtikrinančiose) sutartyse nesusitarė dėl konkretaus momento, iki kurio turi būti skaičiuojami delspinigiai. Tai reiškia, jog aptariamu atveju tarp šalių neegzistuoja teisiškai įpareigojanti sutartinė prievolė paskolos sutarčių bendrosios dalies 6.8 papunktyje numatytus delspinigius skaičiuoti iki visiško prievolės įvykdymo.

31. Kasacinio teismo yra išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: i) įstatymas numato, jog netesybos (delspinigiai) skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarimą ar įstatyme numatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo; ii) jeigu šalių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl praleisto prievolės įvykdymo kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami procesinių palūkanų skaičiavimu ir priteisimu, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) negali būti skaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Aptariamu atveju atsakovė dėl skolos išieškojimo kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo atlikimo (el. b. t. 1, b. l. 52–53, 55–56, 100–101, 139–140, 144–145), o ne į teismą dėl skolos priteisimo, kas individualizuoja bylos faktines aplinkybes ir reikalauja detalesnio situacijos aptarimo.

32. Notarė 2018-06-11 priėmė tris vykdomuosius įrašus Nr. 5240, Nr. 5242 ir Nr. 5244 dėl piniginių sumų išieškojimo priverstine tvarka iš ieškovo (el. b. t. 1, b. l. 58–59, 103–104, 147–148). Visų trijų notarės vykdomųjų 2018-06-11 įrašų c punkte nurodyta, kad atsakovės reikalavimą sudaro 0,5 procento delspinigiai skaičiuojami „iki visiško prievolės įvykdymo“. Pastebėtina, jog notarės pranešimuose ieškovui nurodyta, kad notarė vadovaujasi paskolos sutartimis, Maksimalios hipotekos sutartimis bei 2018-02-06 pranešimu apie sutarties nevykdymą (el. b. t. 1, b. l. 52–53, 55–56, 100–101, 139–140, 144–145).

33. Kasacinio teismo yra išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: notaras netikrina (ir nevertina) kreditoriaus pateiktų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalis), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3, 4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą dėl jų atitikties viešo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų; išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, nutarties 27 punktas).

34. Nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog tarp šalių nebuvo teisiškai įpareigojančio susitarimo paskolos sutarčių 6.8 papunktyje numatytus delspinigius skaičiuoti iki visiško prievolės įvykdymo, vadovaujantis aukščiau aptarta kasacinio teismo praktika, būtina atsižvelgti tiek į įstatyminį reguliavimą, tiek į sutarties aiškinimo taisykles, kurios skirtos užpildyti neaiškias sutarčių nuostatas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog nuo 2017-07-01 Lietuvos Respublikoje įsigaliojo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta 2019-04-15, todėl turėjo būti taikytos nurodytai dienai galiojusios įstatymo nuostatos (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Aptarto įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 14 straipsnis, 16 straipsnio 6 dalis, 17, 20, 21, 22 ir 23 straipsniai taikomi kredito sutartims, sudarytoms iki Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo įsigaliojimo dienos (taip pat, jeigu keičiamos esminės iki Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos kredito sutarties sąlygos, pakeistai kredito sutarčiai taikomos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatos).

35. Pastebėtina, jog nuo 2019-05-01 įsigaliojo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo, be kita ko, ir 16 straipsnio pakeitimai. Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo, įsigaliojusio nuo 2019-05-01, 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad: finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais kredito gavėjui gali būti taikomos netesybos, nedidesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, išskyrus Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito 16 straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus; visais finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį; jokios kitos netesybos ir mokėjimai už finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui negali būti taikomi.

36. Ieškovas taip pat nurodė, kad delspinigių skaičiavimas pagal paskolos sutarčių bendrosios dalies 6.8 papunktį prieštarauja CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktui. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas ieškinio senaties terminas (CK 1.124 straipsnis), taikytinas reikalavimams dėl delspinigių išieškojimo. Susipažinus su ieškinio turiniu, taip pat perklausius 2019-04-15 teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija nenustatė, jog ieškovas (ar jo atstovė) būtų reiškę reikalavimą taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad: i) reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019, nutarties 29 punktas); ii) teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019, nutarties 25 punktas); iii) ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu, todėl jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma, t. y. prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas ir jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, nutarties 45 punktas). Nesant ginčo šalies prašymo taikyti ieškinio senatį iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme (CPK 253 straipsnio 1 dalis), CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymas bei aiškinimas bylai neaktualus.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, taip pat paskolų sutarčių 6.8 papunkčio nuostatą, notarės 2018-06-11 įrašų turinį sprendžia, jog ieškovo teiginiai, jog paskolos sutarčių bendrosios dalies 6.8 papunktyje nustatytos netesybos negali būti skaičiuojamos iki visiško prievolių įvykdymo, laikytini pagrįstais. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas delspinigius skaičiuojant nuo teismo sprendimo dienos tenkintinas iš dalies, nes, pirma, kaip nurodyta aukščiau, nagrinėjamu atveju šalys nesusitarė dėl delspinigių skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo; antra, pats ieškovas nurodė, kad delspinigiai skaičiuotini tik už 180 dienų; trečia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog nors paskolos sutartys sudarytos iki 2019-05-01, t. y. 2015-11-02, 2015-12-03 ir 2016-01-12, tačiau 2018-12-20 Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 12, 16 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1855 (toliau – Įstatymas Nr. XII-1855) 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad: i) Įstatymas Nr. XII-2769, išskyrus įstatymo Nr. XII-2769 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse išdėstytas Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 ir 7 dalis, taikomas nuo 2019-05-01 sudarytoms kredito sutartims; ii) Įstatymo Nr. XII-1855 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse išdėstytos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 ir 7 dalys taikomos ir iki 2019-04-30 sudarytoms kredito sutartims. Įstatymo Nr. XII-1855 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse išdėstytos Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms pagal kredito sutartis, sudarytas iki 2019-04-30, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos nuo 2019-05-01. Viena vertus, nors notarės vykdomųjų įrašų priėmimo dieną (2018-06-11) dar negaliojo nuo 2019-05-01 Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalies pakeitimas, visgi kilus ginčui tarp šalių dėl delspinigių skaičiavimo momento (termino) pagal sudarytos sutarties nuostatas, nurodytina, kad delspinigiai pagal aptartas paskolos sutartis skaičiuotini ne už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Kadangi paskolos sutarčių pagrindu notaro 2018-06-11 buvo išduoti vykdomieji įrašai, kurie perduoti antstoliui priverstiniam išieškojimui, todėl keičiamos ir notarės 2018-06-11 vykdomųjų įrašų c papunkčio formuluotės (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, nutarties 29 punktą).

Dėl delspinigių dydžio

38. Ieškovas, minėta, be kitų reikalavimų, prašė sumažinti paskolų sutarčių Nr. KLT51102-1, Nr. KLT51103-1, Nr. KLT60112-1 bendrosios dalies 6.8 punkte nustatytą 0,5 procentų delspinigių dydį iki 0,02 procentų. Apylinkės teismas aptartą reikalavimą tenkino iš dalies ir delspinigius sumažino iki 0,05 procento. Apeliaciniame skunde ieškovas teigė, kad apylinkės teismas nepagrįstai aptartų delspinigių nesumažino iki 0,02 procento.

39. Bylos duomenimis, paskola ieškovui buvo tikslinė, t. y. žemės ūkio veiklai (nurodyta, kad ieškovo profesija – ūkininkas) (el. b. t. 2, b. l. 112–113, 118–119, 123–124). Minėtos aplinkybės ieškovo procesiniuose dokumentuose nėra neigiamos. Tai reiškia, kad ginčui netaikytinos vartotojų teisių apsaugą reguliuojančios teisės normos, kadangi paskola nebuvo skirta asmeniniams vartojimo poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog (CPK 4 straipsnis): i) įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ir kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys; ii) sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, nutarties 35–35 punktai).

Žemesnės instancijos teismas

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, jog Su nekilnojamuoju turtu susijusio Kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje (redakcija, kuri galiojo bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme), numatyta, kad pavėluoto kredito įmokų mokėjimo atvejais kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokėjimai už įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui negali būti taikomi. Apylinkės teismas delspinigius sumažino iki 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną. Aptarta suma atitinka Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nurodytą delspinigių dydį.

41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 procentų tarifu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012). Pripažinus, jog ieškovas paskolos sutartis sudarė ne asmeninio vartojimo tikslais, paskolos suma nedidelė, o terminas įvykdyti piniginę prievolę, su sutarčių pratęsimais, buvo pakankamas, ieškovas dalį notarės vykdomuosiuose įrašuose nurodytų sumų nusiginčijo, teisėjų kolegija sprendžia, jog mažinti delspinigių dydžio nuo 0,05 iki 0,02 procento teisinio pagrindo nėra. Ieškovas neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų buvę galima svarstyti jau iki 0,05 procento sumažintų delspinigių dydžio mažinimą iki 0,02 procento. Apibendrinus aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teisinio pagrindo naikinti ar keisti apylinkės teismo sprendimo dalių, kuriomis sutartiniai delspinigiai sumažinti iki 0,05 procento, o ne iki 0,02 procento, nėra. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime tinkamai taikė ginčo klausimui spręsti reikalingas teisės normas.

42. Kiti (likę) ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

43. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė tik iš dalies teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir sprendimas pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas):

43.1. panaikinama skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylos nutraukimo (dėl reikalavimo panaikinti (pripažinti neteisėtomis) 1 801,85 Eur palūkanas) ir šioje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 1 801,85 Eur palūkanų pripažinimo netesėtomis perduodamas nagrinėti iš naujo;

43.2. atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje ir nurodė, kad sumažina paskolų sutarčių Nr. KLT51102-1, Nr. KLT51103-1, Nr. KLT60112-1 bendrosios dalies 6.8 punkte nustatytą 0,5 procento delspinigių dydį iki 0,02 procentų, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje to nenurodė, o pasisakė tik apimtyje aptardamas dėl notarės išduotų vykdomųjų įrašų, todėl nurodytoje apimtyje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis patikslintina, nurodant, jog sumažintinas paskolų sutarčių Nr. KLT51102-1, Nr. KLT51103-1, Nr. KLT60112-1 bendrosios dalies 6.8 punkte nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis iki 0,02 procentų;

43.3. keistina skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas paskolų sutarčių Nr. KLT51102-1, Nr. KLT51103-1, Nr. KLT60112-1 bendrosios dalies 6.8 punkte nustatytus delspinigius skaičiuoti nuo teismo sprendimo dienos, atitinkamai pakeičiant notaro 2018-06-11 vykdomųjų įrašų c punkto formuluotes bei nurodant, jog delspinigiai skaičiuojami ne už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį;

43.4. neskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės buvo priteista 1 033,540 Eur išlaidų (apylinkės teismas laikė, kad buvo patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų). Šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, turėtų būti svarstytinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo. Pirmosios instancijos teisme nei atsakovė, nei trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų neteikė, taip pat jų neteikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl atsakovei ir trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (jų proporcija) nesikeičia. Kadangi šia nutartimi dalis ieškinio reikalavimų buvo išspręsta ieškovo naudai, todėl apylinkės teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymas turėtų įtakos tik ieškovui (ieškovo patenkinto ieškinio reikalavimų proporcija didėtų). Šia nutartimi dalis ieškovo reikalavimų perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo to, kaip bus išspręstas apylinkės teismui perduotas spręsti iš naujo klausimas, paaiškės konkreti ieškovo patenkinto ieškinio reikalavimų dalis (proporcija), kuri, lyginant su skundžiamame sprendime nurodyta proporcija, pagal šios bylos aplinkybes, gali tik didėti ieškovo naudai. Dėl aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palieka nepakeistą, tačiau apylinkės teismui palieka išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusį su papildomai padidėjusiais patenkinto ieškinio reikalavimais apeliacinio proceso metu ir naujo proceso apylinkės teisme metu (CPK 93 straipsnio 5 dalis);

43.5. likusioje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas. Šioje nutartyje nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų neišsamumo trūkumai, susiję su paskolų sumų termino pratęsimu iki 2020-01-15, ištaisyti apeliacinės instancijos teismo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2563-863/2019 pakeisti:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2563-863/2019 dalį, kuria byla dėl 1 801,85 Eur palūkanų pripažinimo neteisėtomis nutraukta, ir nurodytą ieškinio reikalavimą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 dienos sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2563-863/2019 dalį ją papildomai išdėstant taip:

„Sumažinti 2015-11-02 paskolos sutarties Nr. KLT51102-1, 2015-12-03 paskolos sutartis Nr. KLT51203-1, 2016-01-12 paskolos sutarties Nr. KLT60112-1 bendrosios dalies 6.8 punkte nustatytą 0,5 procento delspinigių dydį iki 0,02 procentų“.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 dienos sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2563-863/2019 rezoliucinę dalį, susijusią su vykdomaisiais įrašais, ją išdėstant taip:

„Pakeisti Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2018 m. birželio 11 d. atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-5244 dalyje dėl delspinigių išieškojimo (c punktas), nurodant, jog Hipotekos turėtojo UAB „Kreedex“ reikalavimą sudaro 0,05 procento delspinigiai, skaičiuojami nuo 2 386,16 Eur nuo 2018 m. balandžio 6 d. ne už ilgesnį, kaip 180 dienų laikotarpį; taip pat dalyje dėl nuostolių (e punktas), nurodant, kad pranešimo su priminimu mokestis – 18 Eur.

Pakeisti Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2018 m. birželio 11 d. atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-5240 dalyje dėl delspinigių išieškojimo (c punktas), nurodant, jog Hipotekos turėtojo UAB „Kreedex“ reikalavimą sudaro 0,05 procento delspinigiai, skaičiuojami nuo 2 462,40 Eur nuo 2018 m. balandžio 6 d., ne už ilgesnį, kaip 180 dienų laikotarpį; taip pat dalyje dėl nuostolių (e punktas), nurodant, kad pranešimo su priminimu mokestis – 18 Eur.

Pakeisti Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2018 m. birželio 11 d. atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-5242 dalyje dėl delspinigių išieškojimo (c punktas), nurodant, jog Hipotekos turėtojo UAB „Kreedex“ reikalavimą sudaro 0,05 procento delspinigiai, skaičiuojami nuo 1 882,55 Eur nuo 2018 m. balandžio 6 d., ne už ilgesnį, kaip 180 dienų laikotarpį; taip pat dalyje dėl nuostolių (e punktas), nurodant, kad pranešimo su priminimu mokestis – 18 Eur“.

Likusias Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2563-863/2019 sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su papildomai padidėjusiais patenkinto ieškinio reikalavimais apeliacinio proceso metu ir naujo proceso apylinkės teisme metu, klausimą palikti spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą dėl dalies reikalavimų iš naujo.

Teisėjai Irmantas ŠulcasLiuda UckienėTomas Venckus