Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-662-796/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-27
Bylos Nr.: e2A-662-796/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: R. Č.
Atsakovas: E. J.
Trečiasis asmuo: V. J.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-662-796/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05591-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; (S) 3.3.1.15; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės,

sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei,dalyvaujant ieškovui R. Č., jo atstovui advokatui A. B.,atsakovei E. J., jos atstovei advokatei M. K.,tretiesiems asmenims V. J., V. J.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovei E. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir iškeldinimo iš patalpų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. J., V. J.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir iškeldinimo iš patalpų. Patikslinęs ieškinį, ieškovas teismo prašė:

1.1. atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priteisiant ieškovui asmeninės nuosavybės teise patalpas, 1986 m. vasario 3 d. sudarytame namo plane pažymėtas indeksais: 1-3 (1,53 kv. m), 1-4 (2,49 kv. m), 1-5 (2,57 kv. m), 1-6 (14,29 kv. m), 1-7 (8,49 kv. m), 1-8 (10,19 kv. m), 1-9 (11,48 kv. m), 1-10 (5,14 kv. m), garažą (26 kv. m), pažymėtą indeksu 3Gl/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2. atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančią gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priteisiant atsakovei asmeninės nuosavybės teise patalpas, 1986 m. vasario 3 d. sudarytame namo plane pažymėtas indeksais: 2-1 (9,87 kv. m), 2-2 (2,52 kv. m), 2-3 (1,73 kv. m), 2-4 (14,88 kv. m), 2-5 (8,41 kv. m), 2-6 (22,52 kv. m), 2-7 (7,15 kv. m), ūkinį pastatą (12 kv. m), pažymėtą indeksu 2J1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.3. atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią šiltnamio, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priteisiant ieškovui asmeninės nuosavybės teise 11 kv. m ploto šiltnamio dalį, UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2013 m. kovo 22 d. sudarytame plane pažymėtą indeksu „c“, o 11 kv. m ploto šiltnamio dalį, plane pažymėtą indeksu „b“, priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei;

1.4. patalpas, namo plane pažymėtas indeksais 1-1 (0,7 kv. m) ir 1-2 (3,24 kv. m), kitus inžinerinius statinius (tvorą, lauko tualetą, kiemo aikštelę), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe, paliekant kiekvienam iš jų po 1/2 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nustatyti šių patalpų, pažymėtų indeksais 1-1 ir 1-2, bei kitų inžinerinių statinių naudojimo tvarką;

1.5. 0,0505 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe, paliekant kiekvienam iš jų po 1/2 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nustatyti ieškovo ir atsakovės naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką;

1.6. priteisti ieškovui iš atsakovės 2 197 Eur kompensaciją už atsakovei natūra tenkančią didesnę namo patalpų dalį;

1.7. iškeldinti atsakovę ir jos šeimos narius iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-3 (1,53 kv. m), 1-4 (2,49 kv. m), 1-5 (2,57 kv. m), 1-6 (14,29 kv. m), 1-7 (8,49 kv. m), 1-8 (10,19 kv. m), 1-9 (11,48 kv. m), 1-10 (5,14 kv. m), ir iš garažo, pažymėto indeksu 3Gl/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.8. atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priteisiant ieškovui asmeninės nuosavybės teise 0,24 ha ploto žemės sklypo dalį, UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2013 m. kovo 15 d. sudarytame plane pažymėtą indeksu „A“, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,24 ha ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „B“;

1.9. atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priteisiant ieškovui asmeninės nuosavybės teise 2,85 ha ploto žemės sklypo dalį, UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2013 m. kovo 15 d. sudarytame plane pažymėtą indeksu „A“, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 2,85 ha ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „B“;

1.10. priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad šalys paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu lygiomis dalimis po 1/2 įgijo namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 131,14 kv. m bendro ploto, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12 kv. m užstatyto ploto, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26 kv. m užstatyto ploto, šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22 kv. m užstatyto ploto, inžinerinius statinius (tvorą, lauko tualetą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,05 aro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, jog siekė neteisminiu būdu atidalyti jam priklausančią bendro turto dalį, tačiau atsakovė su tuo nesutiko.

3. Ieškovo prašomas suformuoti atskiras daiktas iš dalies atitinka idealiąją ieškovo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Viso gyvenamojo namo plotas yra 131,14 kv. m, iš kurių bendraturčiams priklausytų po 1/2 namo dalį – po 65,57 kv. m. Ieškovas pateikė VĮ Registrų centro atliktą pastato patalpų padalijimo projektą, pagal kurį siūloma gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), padalyti į du savarankiškai suformuotus daiktus, ieškovui atitektų 60,12 kv. m, o atsakovei – 71,02 kv. m namo ploto. Be to, abu savarankiškai formuojami daiktai turi dvi bendro naudojimo patalpas, gyvenamojo namo plane pažymėtas 1-1 ir 1-2, kurios tarnauja visiems bendraturčiams kaip įėjimas į gyvenamąjį namą, todėl po 1/2 dalį šių patalpų projekte priskiriama ieškovui ir atsakovei.

4. Pagal ieškovo siūlomą projektą ieškovas sau prašo atidalyti 56,18 kv. m gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: 1-3 (1,53 kv. m), 1-4 (2,49 kv. m), 1-5 (2,57 kv. m), 1-6 (14,29 kv. m), 1-7 (8,49 kv. m), 1-8 (10,19 kv. m), 1-9 (11,48 kv. m), 1-10 (5,14 kv. m). Pagal ieškovo siūlomą projektą, atsakovei būtų atidalyta 67,08 kv. m gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: 2-1 (9,87 kv. m), 2-2 (2,52 kv. m), 2-3 (1,73 kv. m), 2-4 (14,88 kv. m), 2-5 (8,41 kv. m), 2-6 (22,52 kv. m), 2-7 (7,15 kv. m). Patalpos, pažymėtos plane 1-1 (0,7 kv. m) ir 1-2 (3,24 kv. m), išliktų šalių bendrąja daline nuosavybe kaip bendrojo naudojimo patalpos. Ieškovas nurodė, jog siūlo tokiu būdu atidalyti gyvenamojo namo patalpas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė faktiškai naudojasi namo antrame aukšte esančioms patalpomis, ten nuolat gyvena.

5. Negalint atidalyti gyvenamojo namo tiksliai pagal visų bendraturčių turimas idealiąsias dalis, ieškovas nurodė, jog turi teisę į kompensaciją pinigais, nes po atidalijimo ieškovui tenkantis plotas sumažėja 5,45 kv. m (65,57 – 60,12 = 5,45), todėl atsakovė turėtų kompensuoti ieškovui 5,45 kv. m plotą pagal šio daikto dalies rinkos vertę pinigais. Pagal aktualius VĮ Registrų centro duomenis, gyvenamojo namo l kv. m vidutinė rinkos vertė yra 594 Eur, todėl 5,45 kv. m vidutinė rinkos vertė yra 3 237 Eur, kurią atsakovė turėtų sumokėti kaip kompensaciją ieškovui už jai atitenkančią didesnę atidalyto namo dalį.

6. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad šalims priklauso žemės sklype esantys statiniai – ūkinis pastatas, garažas, šiltnamis, kuriuos ieškovas taip pat siekia atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas nurodo, kad garažo dėl jo dydžio atidalyti abiem bendraturčiams tokiu būdu, kad būtų išsaugota jo funkcinė paskirtis, nėra galimybės, todėl, ieškovo nuomone, garažas turėtų būti atidalytas ieškovui, ūkinis pastatas – atsakovei, o 22 kv. m ploto šiltnamis – lygiomis dalimis abiem bendraturčiams, t. y. 2013 m. kovo 22 d. plane indeksu „c“ pažymėta 11 kv. m ploto šiltnamio dalis atidalytina ieškovui, o indeksu „b“ plane pažymėta 11 kv. m ploto šiltnamio dalis – atsakovei.

7. Atidalijus atsakovei 2 610 Eur vertės ūkinį pastatą, o ieškovui atidalijus 3 650 Eur vertės garažą, atsakovės mokėtina ieškovui kompensacija sumažės iki 2 197 Eur. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), yra ant 5,05 aro ploto žemės sklypo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą minimalus žemės sklypo dydis negali būti mažesnis nei 4 arai, ieškovo nuomone, turi būti nustatyta naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka pagal UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2016 m. kovo 22 d. parengtą žemės sklypo planą – šalys šiuo žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu „A“, naudojasi bendrai.

8. Ieškovas ir atsakovė paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu lygiomis dalimis po 1/2 dalį taip pat įgijo 5,7 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,48 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas atsakovei siūlė atidalyti žemės sklypus, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė, todėl ieškovo prašymu UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2016 m. kovo 15 d. parengė 0,48 ha ploto žemės sklypo atidalijimo projektą, kuriame indeksais „a“ ir „b“ pažymėti du vienodo dydžio – 0,24 ha ploto – žemės sklypai, o tai atitinka ir bendraturčių įgytas žemės sklypų idealiąsias dalis, todėl ieškovas prašo atidalyti jam priklausančią žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „a“, o atsakovei atidalyti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „b“.

Šalies argumentai

9. Ieškovo prašymu, UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai” 2016 m. kovo 15 d. parengė ir šalims priklausančio 5,7 ha ploto žemės sklypo atidalijimo projektą, kuriame indeksais „a“ ir „b“ pažymėti du vienodo dydžio – po 2,85 ha ploto – žemės sklypai, ir tai atitinka bendraturčių įgytas žemės sklypų idealiąsias dalis, todėl ieškovas prašo atidalyti jam priklausančią žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „a“, o atsakovei atidalyti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „b“.

10. Ieškovas taip pat nurodė, kad teismui nustačius, jog ieškovui atidalyta 60,12 kv. m gyvenamojo namo ploto ir garažas, ieškovas, kaip šių patalpų savininkas, turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus ir iškeldinti atsakovę iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, plane pažymėtų 1-3 (1,53 kv. m), 1-4 (2,49 kv. m), 1-5 (2,57 kv. m), 1-6 (14,29 kv. m), 1-7 (8,49 kv. m), 1-8 (10,19 kv. m), 1-9 (11,48 kv. m), 1-10 (5,14 kv. m), taip pat iš garažo.

11. Atsakovė E. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

12. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašomu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu, nes ieškovo siūlomas atidalijimo planas apima visas pastato patalpas. Toks padalijimas neatitinka nuosavybės teisės dalių ir teisingo padalijimo principų, nes į dalijamą turtą įtrauktos patalpos, kurios buvo pastatytos atsakovės ir jos sutuoktinio pastangomis ir lėšomis. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo siūlomu sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo planu, nes jis neatitinka nei atsakovės interesų, nei nusistovėjusios naudojimosi šiuo turtu tvarkos.

13. Atsakovė prašo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis padalyti tokiu būdu: ieškovui ir atsakovei po 1/2 dalį sklypo dalių, plane pažymėtų A, B, C ir D, paliekant bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir nustatant naudojimosi tvarką – atsakovė naudojasi E dalimi, ieškovas– F dalimi. Atsakovė nurodė nesutinkanti ir su ieškovo siūloma žemės sklypų atidalijimo tvarka, nes ji pažeidžia teisingumo ir lygiavertiškumo principus.

14. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo siūlomas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo būdas akivaizdžiai pažeidžia lygiateisiškumo principą ir atsakovės interesus, nes ieškovo pasiūlyta dalis nors aritmetiškai ir atitinka lygias ploto dalis, tačiau savo verte ir galimybėmis naudotis žemės sklypu yra akivaizdžiai neteisinga, t. y. atsakovei paliekamas netaisyklingos konfigūracijos ir siauras žemės rėžis, esantis pelkėtoje, apaugusioje menkaverčiais ūgliais dalyje, o ieškovui yra paliekamas vientisas, platus, lygiomis kraštinėmis ir geresnės dirvos sklypas. Atsakovė nesutinka su ieškovo nurodytu minėto sklypo padalijimo būdu ir pageidauja, kad, dalijant šį sklypą, jai būtų paskirta plane pažymėta A dalis, o ieškovui atitektų B dalis.

15. Dėl atsakovės iškeldinimo iš patalpų atsakovė nurodė, kad ji niekada nedarė jokių kliūčių ieškovui patekti ar naudotis gyvenamojo namo dalimi, todėl šis ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

16.1. Teismas atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į patalpas, pažymėtas 1986 m. vasario 3 d. sudarytame plane indeksais 1-3 (1,53 kv. m), 1-4 (2,49 kv. m), 1-5 (2,57 kv. m), 1-6 (14,29 kv. m), 1-7 (8,49 kv. m), 1-8 (10,19 kv. m), 1-9 (11,48 kv. m), 1-10 (5,14 kv. m);

16.2. atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančią gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir pripažino atsakovei asmeninės nuosavybės teisę į patalpas, pažymėtas 1986 m. vasario 3 d. sudarytame plane indeksais 2-1 (9,87 kv. m), 2-2 (2,52 kv. m), 2-3 (1,73 kv. m), 2-4 (14,88 kv. m), 2-5 (8,41 kv. m), 2-6 (22,52 kv. m), 2-7 (7,15 kv. m);

16.3. patalpas, pažymėtas gyvenamojo namo 1986 m. vasario 3 d. plane indeksais 1-1 (0,7 kv. m) ir 1-2 (3,24 kv. m) paliko bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe, paliekant kiekvienam iš jų po 1/2 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje;

16.4. nustatė naudojimosi patalpomis, gyvenamojo namo 1986 m. vasario 3 d. plane pažymėtomis indeksais 1-1 (0,7 kv. m) ir 1-2 (3,24 kv. m), tvarką – ieškovas ir atsakovė šiomis patalpomis naudojasi bendrai;

16.5. atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią dalį ir pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į garažą (26 kv. m), pažymėtą indeksu 3Gl/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

16.6. atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančią dalį ir pripažino atsakovei asmeninės nuosavybės teisę į ūkinį pastatą (12 kv. m), pažymėtą indeksu 2J1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

16.7. atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią šiltnamio, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į 11 kv. m ploto šiltnamio dalį, 2013 m. kovo 22 d. UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ sudarytame plane pažymėtą indeksu ,,c“, o atsakovei pripažino asmeninės nuosavybės teisę į 11 kv. m ploto šiltnamio dalį, plane pažymėtą indeksu ,,b“;

16.8. pripažino, jog kiti inžineriniai statiniai (tvora, tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso ieškovui ir atsakovei, nustatė kitų inžinerinių statinių (tvora, lauko tualetas, kiemo aikštelė) naudojimosi tvarką – ieškovas ir atsakovė šiuo turtu naudojasi bendrai;

16.9. nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2016 m. kovo 22 d. UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ planą – ieškovas ir atsakovė žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu ,,A“, naudojasi bendrai;

16.10. priteisė ieškovui iš atsakovės 2 150 Eur kompensaciją už atsakovei natūra tenkančią didesnę gyvenamojo namo patalpų dalį;

16.11. atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į 0,24 ha ploto sklypą, UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2013 m. kovo 15 d. plane pažymėtą indeksu ,,A“ (UAB ,,Kartografijos biuras“ parengto žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas Nr. 38-1), o atsakovei pripažino asmeninės nuosavybės teisę į 0,24 ha ploto sklypo dalį, pažymėtą plane indeksu ,,B“ (UAB ,,Kartografijos biuras“ parengto žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas Nr. 38-2);

16.12. atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į 2,85 ha ploto sklypą, UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2013 m. kovo 15 d. plane pažymėtą indeksu ,,A“ (UAB ,,Kartografijos biuras“ parengto žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas Nr. 37-2), o atsakovei pripažino asmeninės nuosavybės teisę į 2,85 ha ploto sklypą, plane pažymėtą indeksu ,,B“ (UAB ,,Kartografijos biuras“ parengto žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas Nr. 37-1). Kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė ieškovui iš atsakovės 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Teismas nustatė, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas, pastatas – ūkinis pastatas, pastatas – garažas, pastatas – šiltnamis, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, lauko tualetas, kiemo aikštelė), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso 0,4800 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 5,7000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2017 m. rugsėjo 20 d. sudarė 123 200 Eur, išskaidžius turtinius vienetus atskirai, žemės sklypo vertė sudaro 42 420 Eur, gyvenamasis namas – 73 860 Eur, ūkinis pastatas – 2 320 Eur, garažas – 3 240 Eur, šiltnamis – 460 Eur, kiemo statiniai – 900 Eur.

18. Teismas sprendė, jog ieškovo pateiktas gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas atitinka atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto paskirtį ir tikslus, pagal ieškovo pateiktą projektą būtų suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai, o tai sukurtų prielaidas kiekvienam iš bendraturčių įgyvendinti savo nuosavybės teisę į bendrąjį turtą, racionaliai naudotis pastato patalpomis. Ieškovo pateiktas gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas atitinka faktinę situaciją, t. y. atsakovei tenka patalpos, kuriomis ji faktiškai naudojasi gyvenamojo namo antrajame aukšte. Ieškovo siūlomu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektu sukurti atskiri nekilnojamojo turto objektai būtų artimi kiekvienam iš bendraturčių priklausančiai idealiajai turto daliai, maksimaliai sumažintų bendrosios dalinės nuosavybės apimtį, todėl labiausiai atitiktų kiekvieno bendraturčio interesus.

19. Teismas įvertino, jog atsakovė transporto priemonės neturi, nevairuoja, o garažo pastato siekia tam, kad juo galėtų naudotis kiti asmenys, būtinybės jai priskirti garažą nepagrindė, todėl teismas nusprendė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagalbinius statinius pagal ieškovo pateiktą siūlymą, nes toks atidalinimo būdas užtikrins šalims galimybę naudotis statiniu pagal paskirtį, įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktus, be to, byloje pateikti duomenys, jog ieškovas turi automobilį, todėl tikslinga garažą priskirti ieškovui, o atsakovei, kuri nuolat gyvena name, atidalyti ūkinį pastatą, tokiu būdu sukuriant prielaidas jai naudotis visu statiniu.

20. Kadangi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimas natūra nėra galimas, žemės sklypas yra skirtas tinkamai naudotis gyvenamuoju namu bei kitais statiniais, byloje nėra pateiktas šio sklypo pertvarkymo ir / ar formavimo projektas, tikslinga nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką pagal ieškovo pasiūlymą, t. y. nustatyti, jog šalys minėtu žemės sklypu, 2016 m. kovo 22 d. UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ plane pažymėtu indeksu ,,A“, naudojasi bendrai.

21. Ieškovo reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės šiltnamio dalį taip pat buvo patenkintas, nes toks atidalijimo būdas atitinka bendraturčių interesus, pagal pateiktą atidalijimo projektą bendraturčiams atidalijama kiekvienam tenkanti idealioji šio nekilnojamojo daikto dalis. Kiti inžineriniai statiniai (tvora, lauko tualetas, kiemo aikštelė) paliktini bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe, paliekant kiekvienam iš jų po 1/2 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nes šio turto atidalyti natūra nėra galimybės. Kadangi atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei tenka 5,45 kv. m didesnė gyvenamojo namo patalpų ploto dalis, ieškovui iš atsakovės priteista 2 150 Eur kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę gyvenamojo namo patalpų dalį.

22. Įvertinęs tai, kad ieškovo siūlomu 0,48 ha ploto žemės sklypo atidalijimo projektu žemės sklypas yra padalytas į dvi lygias dalis, kurios atitinka kiekvieno bendraturčio idealiąją dalį bendrame turte, dėl žemės sklypo atidalijimo yra parengtas bei teismui pateiktas teisės aktų reikalavimus atitinkantis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, byloje nesant duomenų, jog žemės sklypo dalys yra nelygiavertės ar jų vertė iš esmės skiriasi, teismas nusprendė, jog yra pagrindas atidalyti šį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovo pateiktą siūlymą, nes toks atidalijimo būdas labiausiai atitinka bendraturčių interesus.

23. Spręsdamas klausimą dėl 5,7 ha žemės sklypo atidalijimo, teismas atsižvelgė į tai, kad pagal ieškovo pateiktą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantą bendroji dalinė nuosavybė pasibaigtų, ieškovo pateiktame projekte suformuoti nauji sklypai atitinka idealiąsias bendraturčių dalis bendrame turte, atsakovei tenkančiai sklypo daliai (naujam sklypui) yra numatomas servitutas (viešpataujantis daiktas), o tai užtikrintų atsakovės galimybę patekti į jai tenkantį sklypą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, jog yra pagrindas atidalyti šį sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovo pateiktą siūlymą.

24. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovę ir jos šeimos narius iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, plane pažymėtų 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, taip pat iš garažo negali būti tenkinamas, nes byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė jai priklausančią nuosavybės teisę įgyvendina netinkamai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Apeliaciniu skundu atsakovė E. J. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalis, kuriomis teismas:

Žemesnės instancijos teismas

- atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią dalį ir pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į garažą (26 kv. m), pažymėtą indeksu 3Gl/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančią dalį ir pripažino atsakovei asmeninės nuosavybės teisę į ūkinį pastatą (12 kv. m), pažymėtą indeksu 2J1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią šiltnamio, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į 11 kv. m ploto šiltnamio dalį, 2013 m. kovo 22 d. UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ sudarytame plane pažymėtą indeksu ,,c“, o atsakovei pripažino asmeninės nuosavybės teisę į 11 kv. m ploto šiltnamio dalį, plane pažymėtą indeksu ,,b“;

- pripažino, jog kiti inžineriniai statiniai (tvora, tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso ieškovui ir atsakovei, nustatė kitų inžinerinių statinių (tvora, lauko tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovas ir atsakovė šiuo turtu naudojasi bendrai;

- nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2016 m. kovo 22 d. UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ planą, pagal kurią ieškovas ir atsakovė žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu ,,A“, naudojasi bendrai;

- atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į 0,24 ha ploto sklypą, UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2013 m. kovo 15 d. plane pažymėtą indeksu ,,A“ (UAB ,,Kartografijos biuras“ parengto žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas Nr. 38-1), o atsakovei pripažino asmeninės nuosavybės teisę į 0,24 ha ploto sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu ,,B“ (UAB ,,Kartografijos biuras“ parengto žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas Nr. 38-2);

- atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į 2,85 ha ploto sklypą, UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2013 m. kovo 15 d. plane pažymėtą indeksu ,,A“ (UAB ,,Kartografijos biuras“ parengto žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas Nr. 37-2), o atsakovei pripažino asmeninės nuosavybės teisę į 2,85 ha ploto sklypą, plane pažymėtą indeksu ,,B“ (UAB ,,Kartografijos biuras“ parengto žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas Nr. 37-1).

Panaikinus nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, apeliantė prašė šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

25.1. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į garažą, o atsakovei pripažino asmeninės nuosavybės teisę į ūkinį pastatą. Teismas nevertino atsakovės ir trečiųjų asmenų nurodytų aplinkybių, jog apeliantė ir jos šeimos nariai nuolat gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl jos šeimai yra būtinas garažas automobiliams laikyti. Ieškovas šiuo adresu negyvena, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis naudojasi automobiliu, todėl garažas jam nėra būtinas.

25.2. Teismas nepagrįstai iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijo šiltnamio dalį, taip pat nepagrįstai nusprendė, jog kiti sklype esantys inžineriniai statiniai šalims toliau priklausys bendrosios dalinės nuosavybės teise ir šalys šiuo turtu naudosis bendrai bei nustatė netinkamą naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką. Priimdamas šią skundžiamo sprendimo dalį, teismas neanalizavo faktinės situacijos ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovas negyvena ginčo pastate, nesinaudoja sklypo teritorija ir inžineriniais statiniais, visą šį turtą prižiūri apeliantė ir jos šeimos nariai.

25.3. Teismo sprendimo dalis dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,4800 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 5,7000 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo yra nepagrįsta. Teismas nevertino atsakovės išsakytų argumentų, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas iš esmės neprieštaravo atsakovės pasiūlytam šių sklypų atidalijimo būdui. Be to, teismas visiškai nemotyvavo, kodėl buvo pasirinktas ieškovo siūlomas ginčo žemės sklypų atidalijimo būdas.

Atsiliepimas

26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. Č. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

26.1. Įvertinus tai, kad atsakovei po atidalijimo atitenka daugiau gyvenamosios paskirties patalpų, atsakovė neturi nei automobilio, nei teisės jį vairuoti, nenaudoja garažo pagal paskirtį, teismas pagrįstai garažą atidalijo ieškovui, o ūkinį pastatą – atsakovei. Apeliantės argumentai apie poreikį garaže laikyti jos šeimos nariams priklausančias transporto priemones yra nepagrįsti, nes atidalijant turtą negali būti sprendžiama dėl kitų asmenų interesų tenkinimo. Be to, byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas turi transporto priemonę.

26.2. Apeliantė nenurodo, kaip turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl šiltnamio ir kitų inžinerinių statinių atidalijimo. Ieškovo teigimu, pagal teismų formuojamą praktiką, net ir atidalijus bendrąją dalinę nuosavybę, gali likti bendro naudojimo turto.

26.3. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis namų valdos žemės sklypas yra tik 5,05 arų ploto, todėl dėl galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį žemės sklypas negali būti mažesnis nei 4 arai, atidalyti šio sklypo nėra galima. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai nustatė šio žemės sklypo naudojimo tvarką.

26.4. Apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai atidalijo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius 0,4800 ha ploto ir 5,7000 ha ploto žemės sklypus, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Ieškovo teigimu, atsakovė niekada nebuvo pateikusi savo siūlymų dėl šių žemės sklypų atidalijimo, taip pat nėra nurodžiusi jokių racionalių nesutikimo su ieškovo siūlomu šių žemės sklypų atidalijimo variantu argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atsisakymo nuo dalies apeliacinio skundo reikalavimų

27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Pažymėtina, kad teismas nepriima atsisakymo nuo skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis).

28. 2019 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio metu apeliantė nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta, kad kiti inžineriniai statiniai (tvora, tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso ieškovui ir atsakovei ir šalys šiuo turtu naudojasi bendrai, apeliacinio skundo šioje dalyje nebepalaiko. Teismo posėdžio metu apeliantė taip pat nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyti šiltnamį, šios apeliacinio skundo dalies nebepalaiko. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apeliantės išreikštas sutikimas su minėtomis pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis ir dėl jų pateikto skundo nebepalaikymas vertintinas kaip atsisakymas nuo dalies apeliacinio skundo reikalavimų. Atsakovės pareikštas atsisakymas nuo apeliacinio skundo dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir (ar) kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Teismo posėdžio metu atsakovė buvo atstovaujama advokatės, todėl darytina išvada, kad jai yra žinomos apeliacinio skundo dalies atsisakymo teisinės pasekmės, tai yra atsisakius apeliacinio skundo dalies, pakartotinai pateikti skundą asmuo neturi teisės (CPK 308 straipsnio 3 dalis).

29. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas atsakovės atsisakymą nuo dalies apeliacinio skundo priimti ir nutraukti apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią šiltnamio, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į 11 kv. m ploto šiltnamio dalį, 2013 m. kovo 22 d. UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ sudarytame plane pažymėtą indeksu ,,c“, o atsakovei pripažino asmeninės nuosavybės teisę į 11 kv. m ploto šiltnamio dalį, plane pažymėtą indeksu ,,b“, taip pat pripažino, jog kiti inžineriniai statiniai (tvora, tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso ieškovui ir atsakovei bei nustatė naudojimosi šiuo turtu tvarką, pagal kurią ieškovas ir atsakovė minėtu turtu naudojasi bendrai (CPK 308 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

31. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovei atsisakius dalies apeliacinio skundo reikalavimų ir apeliacinės instancijos teismui šį atsisakymą priėmus, apeliacijos objektą sudaro skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis teismas: 1) atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią turto dalį ir pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į garažą (26 kv. m), pažymėtą indeksu 3Gl/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančią turto dalį ir pripažino atsakovei asmeninės nuosavybės teisę į ūkinį pastatą (12 kv. m), pažymėtą indeksu 2J1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2016 m. kovo 22 d. UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ planą, pagal kurią ieškovas ir atsakovė žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu ,,A“, naudojasi bendrai; 4) atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

32. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės apeliaciniu skundu kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys nėra ginčijamos, teisėjų kolegija pasisako tik dėl atsakovės skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ir apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Faktinės bylos aplinkybės

33. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/2 dalį priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), t. y. 5,05 aro ploto žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, šiltnamis, inžineriniai statiniai (tvora, lauko tualetas, kiemo aikštelė). Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), prie pastato – garažo, plane pažymėto 3I1p, faktiškai yra pristatytas ir teisiškai neįregistruotas priestatas, plane pažymėtas 1I1p, kurio plotas pagal byloje pateiktus kadastrinių matavimų duomenis sudaro 23,1 kv. m. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/2 dalį taip pat priklauso 5,7000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 0,4800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

35. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atidalijimo teisė yra absoliuti, tai yra asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą. Vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, išaiškinta, kad bendraturčiui, siekiančiam atidalijimo, tenka pareiga įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑347-248/2016).

Dėl garažo (su priestatu) ir ūkinio pastato atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

37. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad atidalydamas turtą, teismas nepagrįstai pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į garažą, o atsakovei – į ūkinį pastatą. Apeliantės teigimu, teismas nevertino atsakovės ir trečiųjų asmenų nurodytų aplinkybių, jog apeliantė ir jos šeima nuolat gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl jos šeimai yra būtinas garažas automobiliams laikyti. Ieškovas šiuo adresu negyvena, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis naudojasi automobiliu, todėl garažas jam nėra būtinas. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

38. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

39. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, be kita ko, priklauso pastatas – ūkinis pastatas, plane pažymėtas 2I1p, ir pastatas – garažas, plane pažymėtas 3I1p, prie kurio yra pristatytas ir teisiškai neįregistruotas priestatas, plane pažymėtas 1I1p, esantys (duomenys neskelbtini). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl šio turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinta ieškovui asmeninės nuosavybės teisė į pastatą – garažą, o atsakovei pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į pastatą – ūkinį pastatą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog toks atidalijimo būdas buvo pasirinktas įvertinus tai, kad atsakovė nepagrindė būtinybės jai atidalyti ginčo garažą, nes atsakovė transporto priemonių neturi ir nevairuoja, tuo tarpu ieškovas turi automobilį, todėl šį turtą tikslinga atidalyti ieškovo pasiūlytu būdu. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu ginčo nekilnojamojo turto atidalijimo būdu.

40. Visų pirma iš byloje pateiktų transporto priemonių registracijos liudijimų kopijų nustatyta, kad trečiojo asmens V. J. (atsakovės sutuoktinio) vardu yra registruota transporto priemonė „Opel Astra“, trečiojo asmens V. J. (atsakovės sūnaus) vardu registruota transporto priemonė „Volvo V70“, ieškovo R. Č. vardu registruota transporto priemonė „Renault Megane Scenic“ (t. 2, b. l. 81–82). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovės sutuoktinio V. J. vardu registruota transporto priemonė atsakovei ir trečiajam asmeniui nepriklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagal šioje byloje esančius įrodymus neturėjo pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad trečiojo asmens V. J. vardu registruota transporto priemonė „Opel Astra“ atsakovei nepriklauso. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu minėta transporto priemonė atsakovei nepriklauso, byloje nėra paneigtos atsakovės nurodytos aplinkybės, jog trečiųjų asmenų vardu registruotos transporto priemonės faktiškai yra naudojamos atsakovės šeimos poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovės vardu nėra registruota transporto priemonių, nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip esminis kriterijus, lemiantis garažo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą.

41. Antra, byloje nėra ginčo dėl to, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo metu faktiškai gyvena atsakovė ir jos šeimos nariai, kurie naudojasi ir ginčo garažu. Byloje nėra ginčijama ir ta aplinkybė, kad ieškovas minėtame gyvenamajame name faktiškai negyvena, duomenų apie faktinį garažo patalpos naudojimą ieškovo poreikiams tenkinti byloje nėra pateikta. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo parinktas garažo atidalijimo būdas iš esmės reikštų, jog gyvendama ginčo namų valdoje, atsakovė netektų teisės naudotis garažo patalpa, kuria iki šiol faktiškai naudojosi, tuo tarpu ieškovas įgytų nuosavybės teisę į garažą, kuriuo iki šiol faktiškai nesinaudojo ir kurio naudojimo poreikio pagal paskirtį ieškovas šioje byloje neįrodė.

42. Trečia, atidalijus ginčo garažą ieškovui, atsakovei ir (ar) jos šeimos nariams priklausančios transporto priemonės turėtų būti laikomos bendro naudojimo žemės sklype, todėl tai ne tik neužtikrintų racionalaus bendro turto naudojimo, bet ir sudarytų prielaidas naujiems bendraturčių konfliktams ateityje kilti.

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo parinktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, t. y. pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į pastatą – garažą, o atsakovei pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į pastatą – ūkinį pastatą, neatitinka iki šiol egzistavusios faktinės turto naudojimo tvarkos, neužtikrina teisingos bendraturčių interesų pusiausvyros, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teisėjų kolegijos vertinimu, geriausiai minėtus principus, šalių interesus ir esamą faktinę situaciją atitiktų atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant ieškovui nuosavybės teisę į pastatą – ūkinį pastatą, plane pažymėtą 2I1p, o atsakovei pripažįstant nuosavybės teisę į pastatą – garažą, plane pažymėtą 3I1p, su priestatu, plane pažymėtu 1I1p. Atsižvelgiant į tai, ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina.

Dėl kompensacijos dydžio pakeitimo

44. Kadangi iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijamo turto, t. y. pastato – ūkinio pastato, pastato – garažo su priestatu – vertės skiriasi, pakeitus teismo sprendimo dalį dėl pastato – ūkinio pastato ir pastato – garažo su priestatu – atidalijimo, spręstinas klausimas dėl ieškovui iš atsakovės priteistos kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę bendro turto dalį dydžio pakeitimo.

45. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad prie pastato – garažo, plane pažymėto 3I1p, esančio neįregistruoto priestato, plane pažymėto 1I1p, plotas pagal byloje pateiktus kadastrinių matavimų duomenis sudaro 23,1 kv. m, todėl faktinis bendras garažo su priestatu plotas sudaro 42,91 kv. m. Byloje esančiame 2017 m. gruodžio 15 d. ekspertizės akte nurodyta, jog žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2017 m. rugsėjo 20 d. sudarė 123 200 Eur. Ekspertizės akto papildymu nurodomas sąlyginis rinkos vertės išskaidymas kiekvienam turto vienetui (suapvalinta vertė), kuriame nurodoma, kad ūkinio pastato vertė – 2 320 Eur, garažo – 3 240 Eur. Ekspertizės akto Nr. 1709/27-ENT papildyme nurodyta, kad pagalbinio ūkinio pastato – garažo priestato, plane pažymėto 1I1p, rinkos vertė yra 4 620 Eur. Taigi bendra garažo su priestatu vertė pagal ekspertizės akto duomenis sudaro 7 860 Eur (3 240 Eur + 4 620 Eur = 7 860 Eur).

46. Atsakovė į bylą yra pateikusi UAB „Marleksa“ 2019 m. liepos 17 d. konsultacinę išvadą dėl objekto rinkos kainos, kurioje nurodyta, kad pastato – pagalbinio ūkio (garažų) pastato rinkos kaina 2019 m. liepos mėn. yra apie 4 700 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje konsultacinėje išvadoje nurodyta garažo priestato rinkos vertė (4 700 Eur) iš esmės sutampa su byloje esančio ekspertizės akto Nr. 1709/27-ENT papildyme nurodyta pagalbinio ūkinio pastato – garažo priestato – rinkos verte (4 620 Eur). Vis dėlto, įvertinus tai, kad atsakovės pateiktoje konsultacinėje išvadoje pastato rinkos vertė nurodoma tik apytiksliai (apie 4 700 Eur), spręsdama klausimą dėl kompensacijos dydžio, teisėjų kolegija remiasi ekspertizės akto Nr. 1709/27-ENT papildyme nurodyta ginčo priestato rinkos verte, t. y. 4 620 Eur. Nors teismo posėdžio metu atsakovė taip pat ginčijo ekspertizės akte nurodytą garažo (be priestato) vertę, t. y. 3 240 Eur, ir nurodė, kad šio garažo vertė sudaro apie 5 000 Eur, tačiau patikimų ekspertizės akte nurodytą garažo vertę paneigiančių įrodymų atsakovė teismui nepateikė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti ekspertizės akto Nr. 1709/27-ENT papildyme nurodytais duomenimis apie garažo (be priestato) vertę.

47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovei atidalijus ginčo garažą (su priestatu), o ieškovui – ūkinį pastatą, atsakovei atidalytas 7 860 Eur vertės turtas, o ieškovui – 2 320 Eur vertės turtas. Atsakovė apeliacine tvarka neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei tenka 5,45 kv. m didesnė gyvenamojo namo patalpų ploto dalis, kurios vertė 3 069,50 Eur. Kadangi ieškovui atidalyto ūkinio pastato vertė yra 2 320 Eur, o atsakovei tenkančio garažo (su priestatu) vertė 7 860 Eur, ieškovui iš atsakovės priteistos kompensacijos suma už atsakovei tenkančią didesnę atidalyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį padidinama iki 8 609,50 Eur (3 069,50 Eur + 7 860 – 2 320 Eur = 8 609,50 Eur).

Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarkos nustatymo

48. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nustatė netinkamą naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką. Apeliantės teigimu, priimdamas šią skundžiamo sprendimo dalį teismas neanalizavo faktinės situacijos ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nesinaudoja sklypo teritorija, visą šį turtą prižiūri apeliantė ir jos šeimos nariai.

49. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimas natūra nėra galimas, šis žemės sklypas yra skirtas tinkamai naudotis gyvenamuoju namu bei kitais statiniais, byloje nėra pateiktas šio sklypo pertvarkymo ir / ar formavimo projektas, todėl tikslinga nustatyti naudojimosi šiuo sklypu tvarką pagal ieškovo pasiūlymą, t. y. nustatyti, jog šalys žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 22 d. UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ plane pažymėtu indeksu ,,A“, naudojasi bendrai. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog minėto žemės sklypo atidalijimas nėra galimas, tačiau nesutinka su teismo nustatyta šio žemės sklypo naudojimo tvarka, pagal kurią šalys 2016 m. kovo 22 d. UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ plane indeksu ,,A“ pažymėta sklypo dalimi naudojasi bendrai ir siūlo naudojimosi šiuo sklypu tvarką nustatyti pagal 2016 m. rugpjūčio 24 d. UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo planą.

50. Iš byloje esančio ieškovo pateikto 2016 m. kovo 22 d. UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ žemės sklypo plano matyti, kad pagal jį visu žemės sklypo plotu (505 kv. m), plane žymimu indeksu „A“, šalys naudojasi bendrai. Atsakovė į bylą pateikė 2016 m. rugpjūčio 24 d. UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo planą, pagal kurį siūloma šalims bendrai naudotis sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „A“ (plotas po gyvenamuoju namu), „B“ (plotas po šiltnamiu), „C“ (plotas po garažu ir ūkiniu pastatu), „D“ (kiemo teritorija, taip pat teritorija aplink gyvenamąjį namą ir šiltnamį), žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „E“, naudojasi atsakovė, o žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „F“, naudojasi ieškovas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovė poreikį nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jos pateiktą 2016 m. rugpjūčio 24 d. UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ planą grindė tuo, kad ieškovas visiškai nesirūpina žemės sklypo priežiūra, visus būtinus sklypo tvarkymo darbus gera valia atlieka atsakovė, todėl yra tikslinga nustatyti konkrečias sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais „E“ ir „F“, kuriomis šalys naudotųsi atskirai.

51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

52. Pažymėtina, kad pagal ieškovo pasiūlytą ir teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką visu žemės sklypu šalys naudojasi bendrai, todėl pagal tokią tvarką kiekvienas iš bendraturčių turi teisę įgyvendinti savininko teises visame žemės sklype. Nors pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka vertintina kaip mažiausiai varžanti kiekvieno iš bendraturčio nuosavybės teisę, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Akivaizdu, kad šalių tarpusavio nesutarimai gali apsunkinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės į ginčo žemė sklypą tinkamą įgyvendinimą ir lemti naujus bendraturčių ginčus dėl bendrosios nuosavybės valdymo ir naudojimo. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir atsakovės teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, jog atsakovė viena rūpinasi sklypo priežiūra, o ieškovas nuo šios pareigos yra nusišalinęs. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame žemės sklypo plane indeksais „E“ ir „F“ pažymėtose sklypo dalyse yra daržas, kurio konkrečias dalis atsakovė siūlo paskirti naudotis kiekvienam iš bendraturčių, o likusiomis sklypo dalimis šalys ir toliau naudotųsi bendrai.

53. Įvertinusi nurodytus argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, jog siekiant išvengti galimų bendraturčių ginčų dėl naudojimosi sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „E“ ir „F“, tikslinga pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką ir ją nustatyti pagal atsakovės pateiktą planą. Kartu teisėjų kolegija įvertina tai, kad ieškovui yra atidalijamas ūkinis pastatas, esantis prie sklypo dalies, atsakovės pateiktame plane pažymėtos indeksu „E“, todėl siekiant užtikrinti tinkamą ieškovo patekimą prie jam priklausančios pastato dalies, nustatytina, kad žemės sklypo dalimi, 2016 m. rugpjūčio 24 d. UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „E“, naudosis ieškovas, o sklypo dalimi, pažymėta indeksu „F“, naudosis atsakovė, sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „A“, „B“, „C“, „D“, šalys naudosis bendrai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia naudojimosi sklypu tvarka užtikrins racionalų sklypo naudojimą ir sumažins bendraturčių konfliktų dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe kilimo tikimybę. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarkos nustatymo keistina.

Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų atidalijimo

54. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimo dalis dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,4800 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 5,7000 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo yra nepagrįsta. Apeliantės teigimu, priimdamas sprendimą teismas nevertino atsakovės išsakytų argumentų, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas iš esmės neprieštaravo atsakovės pasiūlytam šių sklypų atidalijimo būdui. Be to, teismas visiškai nemotyvavo, kodėl buvo pasirinktas ieškovo siūlomas ginčo žemės sklypų atidalijimo būdas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais skundo argumentais.

55. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso 5,7000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 0,4800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Byloje yra pateikti 0,4800 ha bei 5,7000 ha ploto sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (t. 3, b. l. 104–136, 143–178). Byloje taip pat yra pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 14 d. ir 2018 m. birželio 25 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktai, iš kurių matyti, jog projektų teikimui tvirtinti pritariama su sąlyga, jog projektai galės būti tvirtinami tik tada, kai bus gautas žemės sklypo savininkės E. J. raštiškas pritarimas arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokius projektus turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas (t. 3, b. l. 137–138, 179–180).

56. Ieškovas prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,4800 ha žemės sklypą, priteisiant ieškovui žemės sklypo dalį, UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2013 m. kovo 15 d. plane pažymėtą indeksu ,,A“, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu ,,B“ (t. 1, b. l. 35). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė savo nesutikimą su šiuo ieškovo reikalavimu grindė tuo, kad ieškovui tenkanti sklypo dalis yra vertingesnė dėl dirvožemio bei geresnio privažiavimo prie sklypo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog atidalijamo žemės sklypo dalys nėra lygiavertės.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė savo apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė argumentų, paneigiančių minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą. Iš byloje esančio 0,4800 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, kad ieškovui suformuotas sklypas, pažymėtas Nr. 38-1, ir atsakovei suformuotas sklypas, pažymėtas Nr. 38-2, yra vienodo ploto, t. y. po 0,24 ha, o tai atitinka idealiąsias bendraturčių turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, naujai suformuoti sklypai yra tos pačios paskirties, abu sklypus sudaro ariama žemė, sklypams taikomos analogiškos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (t. 3, b. l. 115). Byloje nenustatyta, kad privažiavimas į atsakovei atidalytą sklypo dalį iš esmės pasunkėtų. Iš byloje esančios žemės sklypo privažiavimo kelių schemos matyti, kad į pertvarkomus sklypus Nr. 38-1 ir Nr. 38-2 įvažiuojama iš projektinio 5 m kelio (duomenys neskelbtini) g., kuris jungiasi su vietiniu 5 m keliu (duomenys neskelbtini) g. Nenustatyta, jog šiuo metu patekimas prie atsakovei atidalyto sklypo dalies pagal minėtą žemės sklypo privažiavimo kelių schemą nebūtų galimas. Byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad skundžiamu pirmosios instancijos sprendimu ieškovui buvo atidalyta iš esmės vertingesnė žemės sklypo dalis. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškovo pasiūlytas 0,4800 ha žemės sklypo atidalijimo būdas pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino šį ieškinio reikalavimą.

58. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą dėl 5,7000 ha žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nepagrįstai priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo dalį, UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2013 m. kovo 15 d. plane pažymėtą indeksu ,,A“, o atsakovei priteisė žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu ,,B“ (t. 1, b. l. 38). Apeliantės nesutikimas su šia teismo sprendimo dalimi iš esmės yra grindžiamas tuo, kad naujai suformuoti žemės sklypai nėra lygiaverčiai, nes atsakovei buvo atidalytas netaisyklingos formos žemės sklypas, kurio dalį užima pelkė bei kuris yra apaugęs ūgliais.

59. UAB ,,Kartografijos biuras“ sudarytame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte ieškovui suformuotas sklypas plane yra pažymėtas Nr. 37-2, atsakovei suformuotas sklypas plane pažymėtas Nr. 37-1 (t. 3, b. l. 152, 159, 171). Iš sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, kad naujai suformuoti žemės sklypai yra vienodo ploto, t. y. po 2,8500 ha, o tai atitinka idealiąsias bendraturčių turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, abu sklypai yra tos pačios paskirties. Nors žemės naudmenų eksplikacijoje nurodyta, kad atsakovei suformuotame sklype Nr. 37-1 vandenys užima 0,0159 ha, o žemės ūkio naudmenos (ariama žemė) sudaro 2,8341 ha, tačiau ieškovui suformuotame sklype žemės ūkio naudmenos (ariama žemė) sudaro mažesnę dalį sklypo, t. y. 2,6750 ha, o likusią dalį sudaro keliai – 0,0025 ha (numatomas įrengti servitutinis kelias, dėl kurio ieškovui atidalytas sklypas taptų tarnaujančiu, o atsakovei atidalytas sklypas – viešpataujančiu daiktu) bei 0,1725 ha užstatyta teritorija (t. 3, b. l. 159). Vadinasi, nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovei suformuotas ir atidalytas žemės sklypas yra išskirtinai prastesnės būklės ir mažesnės vertės, lyginant su ieškovui atidalyta sklypo dalimi, juolab, kad atsakovei suformuotame žemės sklype žemės ūkio naudmenų (ariamos žemės) plotas yra net didesnis nei ieškovui suformuotame žemės sklype esančių žemės ūkio naudmenų (ariamos žemės) plotas. Ta aplinkybė, jog atsakovei suformuotas netaisyklingos formos sklypas, taip pat negali būti vertinama kaip pažeidžianti atsakovės interesus, nes byloje nėra nustatyta, kad sklypo naudojimas pagal paskirtį nėra galimas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškovo pasiūlytas 5,700 ha žemės sklypo atidalijimo būdas pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino šį ieškinio reikalavimą.

Dėl bylos procesinės baigties

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme

61. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

63. Byloje pateiktu ieškiniu ieškovas pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir iškeldinimo, kurie pagal jų turinį ir ieškovo siekiamą materialinį teisinį rezultatą vertintini kaip 8 atskiri reikalavimai: 1) dėl gyvenamojo namo atidalijimo; 2) garažo ir ūkinio pastato atidalijimo; 3) šiltnamio atidalijimo; 4) kitų inžinerinių statinių naudojimo tvarkos nustatymo; 5) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarkos nustatymo; 6) 0,4800 ha žemės sklypo atidalijimo; 7) 5,7000 ha žemės sklypo atidalijimo; 8) iškeldinimo iš patalpų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės patenkinti ieškovo reikalavimai dėl gyvenamojo namo, šiltnamio, 0,4800 ha žemės sklypo ir 5,7000 ha žemės sklypo atidalijimo, taip pat reikalavimas dėl kitų inžinerinių statinių naudojimo tvarkos nustatymo, todėl darytina išvada, kad patenkinta ieškovo reikalavimų dalis sudaro 62,5 proc., atmestų – 37,5 proc.

64. Ieškovas pateikė duomenis, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą, iš viso patyrė 4 076 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 4, b. l. 48). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, proporcingai patenkintų ieškovo reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 2 547,50 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

65. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą iš viso patyrė 1 521 Eur bylinėjimosi išlaidų (t.1, b. l. 73, 112, t. 2., b. l. 83, 101, t. 4, b. l. 19). Iš bylos duomenų matyti, kad iš jų 200 Eur sudaro išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 101). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose. Atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas bei teikimas apeliacinės instancijos teismui reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi advokato padėjėjas neturėjo teisės atstovaujamosios vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį, būtinomis ir pagrįstomis atsakovės bylinėjimosi išlaidomis pripažintina 1 321 Eur suma (1 521 Eur – 200 Eur = 1 321 Eur). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovo priteisiama 495,38 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

66. Kadangi ieškovui iš atsakovės priteisiama 2 547,50 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteisiama 495,38 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, atlikus tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymą ieškovui iš atsakovės priteisiama 2052,12 Eur (2547,50 Eur - 495,38 Eur) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

67. Byloje pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 530 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 400 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 130 Eur už ekspertizės akto papildymą (t. 4, 61, 191). Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė1 095 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 850 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 170 Eur už konsultacinės išvados turto rinkos vertei nustatyti parengimą (t. 4, b. l. 95, 120, 194).

68. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčijo teismo sprendimo dalis dėl: 1) garažo ir ūkinio pastato atidalijimo; 2) šiltnamio atidalijimo; 3) kitų inžinerinių statinių atidalijimo; 4) žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo; 5) 0,4800 ha žemės sklypo atidalijimo; 6) 5,7000 ha žemės sklypo atidalijimo. Byloje buvo patenkinti apeliacinio skundo reikalavimai dėl sprendimo dalies, susijusios su garažo ir ūkinio pastato atidalijimu bei žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymu, kiti atsakovės apeliacinio skundo reikalavimai buvo atmesti, nuo dalies apeliacinio skundo atsakovė atsisakė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad patenkinta 33 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, atmesta – 67 proc.

69. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovo priteisiama 361,35 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 355,10 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymą atsakovei iš ieškovo priteisiama 6,25 Eur (361,35 Eur – 355,10 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalis, kuriomis teismas atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui R. Č. priklausančią dalį ir pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į garažą (26 kv. m), pažymėtą indeksu 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei E. J. priklausančią dalį ir pripažino atsakovei asmeninės nuosavybės teisę į ūkinį pastatą (12 kv. m), pažymėtą indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2016 m. kovo 22 d. UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ planą – ieškovas ir atsakovė žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu ,,A“, naudojasi bendrai, panaikinti ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą:

atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui R. Č. priklausančią dalį ir pripažinti ieškovui R. Č. nuosavybės teisę į pastatą – ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei E. J. priklausančią dalį ir pripažinti atsakovei E. J. nuosavybės teisę į pastatą – garažą, plane pažymėtą 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su neįregistruotu priestatu, plane pažymėtu 1I1p, esančius (duomenys neskelbtini).

Padidinti ieškovui R. Č. iš atsakovės E. J. priteistą kompensaciją už atsakovei natūra tenkančią didesnę turto dalį nuo 2 150 Eur iki 8 609,50 Eur.

Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką, pagal kurią 2016 m. rugpjūčio 24 d. UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame žemės sklypo plane indeksu „E“ pažymėta sklypo dalimi naudojasi ieškovas R. Č., indeksu „F“ pažymėta sklypo dalimi naudojasi atsakovė E. J., indeksais „A“, „B“, „C“, „D“ pažymėtomis sklypo dalimis ieškovas R. Č. ir atsakovė E. J. naudojasi bendrai.

Ieškovui R. Č. iš atsakovės E. J. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 4 000 Eur sumažinti iki 2052,12 Eur.

Kitas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priimti atsakovės E. J. atsisakymą nuo dalies apeliacinio skundo ir nutraukti apeliacinį procesą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalies, kuria teismas atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią šiltnamio, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į 11 kv. m ploto šiltnamio dalį, 2013 m. kovo 22 d. UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ sudarytame plane pažymėtą indeksu ,,c“, o atsakovei pripažino asmeninės nuosavybės teisę į 11 kv. m ploto šiltnamio dalį, plane pažymėtą indeksu ,,b“, taip pat pripažino, jog kiti inžineriniai statiniai (tvora, tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso ieškovui ir atsakovei bei nustatė naudojimosi šiuo turtu tvarką.

Priteisti atsakovei E. J. iš ieškovo R. Č. 6,25 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė