Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-115-232/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-09-21
Bylos Nr.: 2A-115-232/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17088-2013-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aldona Tilindienė, Liuda Uckienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas: A. Ž., R. Ž.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybei, VŠĮ Vilniaus jėzuitų gimnazija, A. Ž., R. Ž., V. U., J. U., T. R., V. G.
Trečiasis asmuo: „Lietuvos jėzuitų provincija“, V. U., J. U., T. R., V. G., Vilniaus miesto savivaldybės priešieškinį, VŠĮ „Vilniaus jėzuitų gimnazija“

Civilinė byla Nr. 2A-115-232/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17088-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 50; 121 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Henricho Jaglinskio, Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. Ž. ir R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Ž. ir R. Ž. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei bei VŠĮ Vilniaus jėzuitų gimnazija dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys - „Lietuvos jėzuitų provincija“, V. U., J. U., T. R., V. G. bei Vilniaus miesto savivaldybės priešieškinį atsakovams A. Ž. ir R. Ž., V. U., J. U., T. R., V. G. dėl iškeldinimo iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato Šv. Kazimiero g. 5, Vilniuje, tretieji asmenys - VŠĮ „Vilniaus jėzuitų gimnazija“, „Lietuvos jėzuitų provincija“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovai A. Ž. ir R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-01-23 sprendimą Nr. 1-1017, pripažinti negaliojančia šio sprendimo pagrindu sudarytą ūkinio pastato, esančio Šv. K. g., Vilniuje, nuomos sutartį. Nurodė, kad ilgą laiką kartu su trečiaisiais asmenimis naudojosi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu ūkiniu pastatu. 2013-04-02 ieškovai ir tretieji asmenys pateikė prašymą privatizuoti ūkinį pastatą, tačiau buvo informuoti dėl pastato išnuomojimo VŠĮ Vilniaus jėzuitų gimnazija. Teigia, kad minėtas sprendimas yra neteisėtas, kadangi neatitinka Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo, uždarojo ir ne konkurso būdu nuostatų (toliau Nuostatai) 10.1 ir 10.2 punktų nuostatų, nes priimant sprendimą dėl ginčo ūkinio pastato nuomos, nebuvo įvertinas VŠĮ Vilniaus jėzuitų gimnazija vykdomos bendrojo ugdymo veiklos reikalingumas visuomenei ir nenustatyta ar VŠĮ Vilniaus jėzuitų gimnazija neturi nuosavo turto, kuris būtų tinkamas jos funkcijų vykdymui. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama skundžiamą sprendimą, turėjo informuoti ieškovus ir trečiuosius asmenis, nes jie turi teisę pirmenybės tvarka įsigyti naudojamą ūkinį pastatą pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi subjekto atitikimas Nuostatų 10.1 punkto reikalavimams bei vykdomos veiklos tikslingumas yra patikrintas Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos, kuri svarstė klausimą dėl turto išnuomojimo bei įvertino subjekto atitikimą nustatytus reikalavimus. Nurodė, kad VŠĮ Vilniaus jėzuitų gimnazija neturi turto, o naudoja jį panaudos teise, todėl atitinka ir Nuostatų 10.2 punktą. Ieškovai nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, kad Vilniaus miesto savivaldybė išnuomodama ūkinį pastatą nesilaikė Nuostatų reikalavimų. Atsakovas mano, kad ieškovai neturi pirmenybės teisės pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, nes ūkinis pastatas nėra jų teisėtai valdomas. Atsakovas teigia, kad asmuo norintis privatizuoti turtą pagal Vyriausybės 2001-08-21 nutarimą Nr. 1013 Dėl Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos patvirtinimo 13.1 punktą, turi nurodyti naudojimosi tomis patalpomis teisinį pagrindą, kurio ieškovai nenurodo. Kadangi nei ieškovų, nei trečiųjų asmenų teisės nebuvo išviešintos, atsakovas neturėjo pareigos informuoti ieškovus pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį.

Atsakovas VŠĮ Vilniaus jėzuitų gimnazija atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus jėzuitų gimnazija yra tinkamas nuomos subjektas, atitinka Nuostatų 10.2 punkto reikalavimus, nes neturi valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų, tik patikėjimo teise valdo „Lietuvos jėzuitų provincijai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad Gimnazija ir Lietuvos jėzuitų provincija yra atskiri juridiniai asmenys, kurių teisės ir pareigos nesutampa. Ginčijamo sprendimo pagrindu sudaryta sutartis atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnio 1 punktą, kadangi gimnazijos veiklos tikslas tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai neturi teisinio pagrindo į ūkinį pastatą, todėl negalėjo pasinaudoti pirmenybės teise pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą. Savivaldybės taryba neprivalėjo pranešti apie išnuomojamą ūkinį pastatą, kadangi neįrodytas ieškovų ūkinio pastato valdymo teisinis pagrindas. Prašė ieškinį atmesti (t. 2, b.l. 2-7).

Šalies argumentai

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė priešieškinį, prašydama iškeldinti A. Ž., R. Ž., V. U., J. U., T. R., V. G. su jiems priklausančiu turtu iš neteisėtai naudojamo Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato Šv. K. g., Vilniuje. Nurodė, kad 2012-10-26 ūkinis pastatas perduotas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise, 2013-01-23 sprendimu Nr. 1-1017 išnuomotas VŠĮ Vilniaus jėzuitų gimnazija. A. Ž., R. Ž., V. U., J. U., T. R., V. G. neteisėtai naudojasi šiuo turtu ir pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės, kaip teisėtos savininkės interesus.

Ieškovai A. Ž., R. Ž. su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ūkinis pastatas pastatytas 1978 m., juo kaip gyvenamojo namo priklausiniu naudojasi labai seniai, faktinės neterminuotos panaudos sutarties pagrindais, todėl ūkinio pastato savininko pasikeitimas nedaro ieškovų neteisėtais pastato naudotojais. Teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nereiškė jokių pretenzijų dėl naudojimosi pastatu, juo nesirūpino, taip išreiškė savo sutikimą dėl tolimesnės ūkinio pastato panaudos. Ieškovai nurodė, kad rašytinės sutarties neturėjimas nereiškia, jog jie ūkiniu pastatu naudojasi neteisėtai. Prašė priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys T. R., V. U., J. U., V. G. atsiliepimais į priešieškinį nurodė tuos pačius argumentus kaip ir ieškovai. Papildomai nurodė, kad ūkiniu pastatu jau seniai naudojasi, kaip gyvenamojo namo priklausiniu teisėtais panaudos sutarties pagrindais. Prašė priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas VŠĮ Vilniaus jėzuitų gimnazija gautu atsiliepimu su atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priešieškiniu sutiko. Nurodė, kad ieškovai ūkinį pastatą užvaldė be jokio teisėto pagrindo. Iš ieškovų veiksmų matyti, kad ieškovai užėmė žinomai svetimą turtą ir, jei per atitinkamą laiko tarpą turto savininkas to nepastebėjo, ieškovai laiko, kad įgijo tą turtą panaudos teisę. Ieškovai neįrodo, kad dėl ūkinio pastato panaudos sutarties sudarymo būtų suderinę valią sudaryti panaudos sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, todėl tokia sutartis sudaryta nebuvo. Prašė priešieškinį tenkinti.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Nutarė iškeldinti atsakovus (pagal priešieškinį) A. Ž., R. Ž., V. U., J. U., T. R., V. G. su visu jiems priklausančiu turtu iš 83,00 kv.m. ploto, ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 512/p, esančio Šv. K. g., Vilniuje, unikalus Nr..

Teismas nustatė, kad ginčo patalpos, esančios Šv. K. g., Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, yra pagalbinio ūkio paskirties pastatas ir nėra ieškovų buto priklausinys. Teismas sprendė, jog ieškovų nurodoma aplinkybė, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė priimdama ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-01-23 sprendimą Nr. 1-1017, išnuomoti ūkinį pastatą, esantį Šv. K. g., Vilniuje, VŠĮ Vilniaus jėzuitų gimnazijai, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ir išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme 12 straipsnio 2 dalies. 2 punkte įtvirtintą ieškovų bei trečiųjų asmenų teisę pirmenybės tvarka įsigyti ginčo ūkinį pastatą, negali būti vertinama kaip ieškovų teisių pažeidimas, nes šis ūkinis pastatas teisėtai priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise ir atsakovė, būdama šio pastato savininkė, turi teisę jį valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra. Teismas nurodė, jo ieškovai neįrodo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima konstatuoti teisėto ieškovų ir trečiųjų asmenų naudojimosi ginčo patalpomis faktą. Pažymėjo, kad ieškovų ir trečiųjų asmenų nustatyta naudojimosi ginčo patalpomis tvarka negali būti laikoma pagrindu pripažinti šių asmenų teisėtą naudojimąsi atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Todėl nesant duomenų apie ieškovų ir trečiųjų asmenų teisėtą ginčo patalpų naudojimo faktą, atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei nebuvo pareigos individualiai informuoti ieškovus ar trečiuosius asmenis apie sudarytą ginčo patalpų nuomos sutartį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Teismas nurodė, jog ieškovai, reikalaudami pripažinti ūkinio pastato, esančio Šv. g. Vilniuje, sudarytą nuomos sutartį negaliojančia, nenurodė nei vieno šio sandorio negaliojimo pagrindų. Pažymėjo, jog VŠĮ Vilniaus jėzuitų gimnazija yra viešoji įstaiga, kurios tikslas tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo, socialinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovės VŠĮ Vilniaus jėzuitų gimnazija poreikis nuomoti ir naudotis ginčo ūkiniu pastatu, esančiu Šv., Vilniuje, yra akivaizdus, tenkinant moksleivių interesus, ginčo patalpose įrengiant dušines ir persirengimo kambarius sportuojantiems vaikams. Tuo tarpu ieškovų bei trečiųjų asmenų nurodytas patalpų siekis naudotis tam, kad juose galėtų sandėliuoti malkas, t.y. savo asmeninėms poreikiams, negali būti prieš pastatytas VŠĮ Vilniaus jėzuitų gimnazija viešajam interesui užtikrinti moksleivių interesų įgyvendinimui. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė VŠĮ Vilniaus jėzuitų gimnazija atitinka Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo, uždarojo ir ne konkurso būdu nuostatų 10.2 punkte nustatytą reikalavimą neturėti nuosavo turto, konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė išnuomodama ginčo ūkinį pastatą, esantį Šv., Vilniuje, nesilaikė Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo, uždarojo ir ne konkurso būdu 10.1 punkto ir 10.2 punkto nuostatų reikalavimų, dėl ko priimtas sprendimas turėtų būti laikomas neteisėtu. Kadangi atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės įgyta nuosavybės teisė į ginčo patalpas yra ribojama nepagrįstai, kliudant jomis naudotis ir valdyti, todėl ji gintina CK 4.93 straipsnio 4.95 straipsnio ir 4.98 straipsnio pagrindu, patenkinant atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priešieškinį dėl atsakovų (pagal priešieškinį) A. Ž., R. Ž., V. U., J. U., T. R., V. G. iškeldinimo iš ginčo patalpų, esančių Šv. Kazimiero g. 5, Vilniuje.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantai (ieškovai) A. Ž., R. Ž., J. U., T. R., V. G. apeliaciniu skundu prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad būtų įvertintas Taisyklių, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas teismo sprendimas, atitikimas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio nuostatoms. Vilniaus apygardos administraciniam teismui Taisykles pripažinus negaliojančiomis panaikinti šių Taisyklių pagrindu priimtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 23 d. priimtą sprendimą Nr.1-1017; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-27 sprendimą ir A. Ž. ir R. Ž. ieškinį patenkinti, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad byloje neįrodytas ūkinio pastato išnuomojimo tikslingumas bei reikalingumas visuomenei. Pažymėjo, kad persirengimo kambariai bei dušinės šiuo metu yra įrengti atsakovo Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokyklos pastate. Ūkiniame pastate nėra nei vandens, nei elektros, nei šildymo, be to ūkinis pastatas yra pastatytas dar 1978 metais. Tad ūkinio pastato pritaikymas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodytam tikslui (įrengti dušines ir persirengimo kambarius) reikštų dideles investicijas, kas yra neracionalu, žinant, kad nuomos sutartis yra sudaryta tik penkerių metų terminui. Be to, ūkinis pastatas yra atskirame žemės sklype, kuris yra atskirtas mūrine maždaug 2 metrų aukščio tvora. Patekimas į šį ūkinį pastatą įmanomas tik iš Gyvenamojo namo vidinio kiemo, esančio Šv., Vilnius.

Atsakovas VŠĮ Vilniaus jėzuitų gimnazija netiesiogiai, tačiau per savo vienintelį steigėją Lietuvos jėzuitų provincija panaudos teise valdo nekilnojamąjį turtą atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, kur prašoma suteikti ilgalaikį materialųjį turtą. Todėl atsakovas VŠĮ Vilniaus jėzuitų gimnazija negali būti nuomos ne konkurso būdu subjektas pagal Taisyklių 10.2. punktą, tai prieštarautų valstybės ir savivaldybės turto valdymo ir naudojimo bei disponavimo principams bei pažeistų apeliantų interesus.

Taisyklės nebuvo paskelbtos įstatymų nustatyta tvarka, todėl jos yra negaliojančios ir negali būti vykdomos. Apeliantų prašomas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto tarybos 2013 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. 1- 1017, kuris yra priimtas remiantis negaliojančiu norminiu teisės aktu, yra negaliojantis bei nuomos sutartis, sudaryta remiantis ginčijamu sprendimu, taip pat yra negaliojanti. Teikia prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad būtų įvertintas Taisyklių atitikimas LR įstatymų ir teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio nuostatoms.

Apeliantai neabejotinai turi pirmumo teisę privatizuoti ūkinį pastatą vadovaujantis Įstatymo 12 str. 2 d. 4 punktu, todėl teismo sprendimas apeliantus iškeldinti iš ūkinio pastato, žinant, kad apeliantams priklauso pirmumo teisė privatizuoti ūkinį pastatą, ir apeliantai pageidauja šį ūkinį pastatą privatizuoti, neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Ūkinis pastatas LR CK 4.19 straipsnio prasme yra Gyvenamojo namo priklausinys, todėl apeliantai, būdami Gyvenamojo namo butų savininkai, teisėtai naudojasi Ūkiniu pastatu susiklosčiusios faktinės neterminuotos panaudos sutarties pagrindais. Valstybė, kaip buvęs ūkinio pastato savininkas, ūkiniu pastatu visiškai nesirūpino. Apeliantai ūkinį pastatą savo lėšomis prižiūrėjo, jį remontavo, atliko ūkinio pastato pagerinimus. Ūkinio pastato savininko pasikeitimas nedaro apeliantų neteisėtais ūkinio pastato naudotojais, nes apeliantams išliko teisė naudotis ūkiniu pastatu panaudos pagrindais. Inventorizavimo metu atsakovui turėjo būti žinoma, kad ūkinis pastatas yra naudojamas. Tačiau atsakovas apeliantams nereiškė jokių pretenzijų dėl naudojimosi ūkiniu pastatu, todėl laikoma, kad konkliudentiniais veiksmais išreiškė savo sutikimą dėl tolimesnės ūkinio pastato panaudos.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2013-11-27 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovės VšĮ „Vilniaus jėzuitų gimnazija" poreikis nuomoti ir naudotis ginčo ūkiniu pastatu, esančiu Šv., Vilniuje, yra akivaizdus, tenkinti moksleivių interesus, ginčo patalpose įrengiant dusinės ir persirengimo kambarius sportuojantiems vaikams. Tuo tarpu ieškovų bei trečiųjų asmenų nurodytas patalpų siekis naudotis tam, kad juose galėtų sandėliuoti malkas, t.y. savo asmeninėms poreikiams, negali būti svarbesnis VšĮ Vilniaus jėzuitų gimnazija viešasis interesas užtikrinti moksleivių interesų įgyvendinimą. Todėl teismas aiškiai nurodė ūkio pastato išnuomojimo tikslingumą bei reikalingumą visuomenei. Atsakovas VšĮ „Vilniaus jėzuitų gimnazija" nekilnojamojo turto neturi, o tik naudoja panaudos teise jam suteiktą turtą. Atsakovas atitinka nuostatų 10.2 p. nustatytą reikalavimą neturėti nuosavo turto, kuris būtų tinkamas jo funkcijų vykdymui. Pažymėjo, jog prašymo dėl bylos sustabdymo apeliantai nekėlė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Minėtas reikalavimas nėra neatsiejamai susijęs su kitais apeliantų reikalavimais, todėl apeliacinio proceso metu neturėtų būti nagrinėtinas. Teisės aktuose nėra įtvirtinta savivaldos institucijos pareigos saugoti ir archyvuoti dokumentus apie institucijos priimtų teisės aktų paskelbimą ir įsigaliojimą. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog savivaldos institucijos priimti sprendimai nebuvo paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi ginčo sprendimas buvo priimtas 2004 07 14, vietos laikraščiui siųsto lydraščio dėl sprendimo paskelbimo 3 metų saugojimo terminas baigėsi 2007 m. pabaigoje. Pagal Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles, pasibaigus dokumentų saugojimo terminui ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikus dokumentų vertės ekspertizę bei suderinus su vyriausiuoju archyvaru šie dokumentai galimai buvo sunaikinti. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 1-724 Dėl delspinigių sumažinimo ir 2010 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 1-1649 Dėl Tarybos 2004-07-14 sprendimo Nr. 1-467, Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos pakeitimo ir papildymo bei laikraščių „Vilniaus diena" ir „Sostinė" ištraukos, įrodo, kad minėti sprendimai buvo paskelbti vietinėje spaudoje. Minėtais sprendimais buvo daromi tam tikri pakeitimai ir papildymai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 200407 14 sprendime Nr. 1-467. Pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl apelianto pirmumo teisės privatizuoti ginčo objektą. Ginčo objekto privatizavimas nėra pradėtas. Vien objekto įrašymas į privatizuojamų objektų sąrašą nereiškia faktinio privatizavimo pradžios. Faktinis objekto privatizavimas gali būti laikomas pradėtu tik tada, kai privatizavimo objektų valdytojas parengia privatizavimo programą, nustato privatizavimo sąlygas, kainą ir pan.

Atsakovas VšĮ Vilniaus jėzuitų gimnazija atsiliepimu prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą 2013-11-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Nurodė, kad gimnazijos tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo, socialinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Tuo tarpu apeliantai ūkiniu pastatu siekia naudotis savo asmeniniams poreikiams, todėl teismo sprendimas yra teisėtas, atitinka VSTVNDĮ nustatytą visuomenės naudos principą. Apeliantų teiginys, kad gimnazijos siekis ūkiniame pastate įrengti persirengimo kambarius reikštų dideles investicijas, yra ne tik nepagrįstas, tačiau nesusijęs su nagrinėjama byla. Be to į ūkinį pastatą galima patekti ne tik iš vidinio kiemo, tačiau taip pat ir tiesiogiai iš gimnazijos sporto aikštyno. Pažymėjo, jog nėra pagrindo tapatinti Lietuvos jėzuitų provincijos ir gimnazijos, tai yra atskiri ir savarankiški subjektai. Gimnazija patikėjimo teise valdo ne valstybei ir ne savivaldybei, tačiau Lietuvos jėzuitų provincijai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Todėl gimnazija visiškai atitinka Taisyklių 10.2 punktą ir yra tinkamas nuomos ne konkurso būdu subjektas. Atsakovo manymu netgi tuo atveju, jei Taisyklės ir nebūtų paskelbtos 2004 m. leidimo vietinėje spaudoje, vien tokiu formaliu pagrindu pripažinti Tarybos sprendimą negaliojančiu nėra pagrindo. Be to apeliantų prašymas ištirti Taisyklių atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 str. yra naujas reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliaciniame skunde jį kelti yra draudžiama. Nurodė, jog neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo apeliantų manymas, kad tarp jų ir pastato savininko yra sudaryta faktinė neterminuota panaudos sutartis. Byloje nėra jokių duomenų, kad ūkinio pastato savininkas kada nors būtų su apeliantais suderinęs valią dėl ūkinio pastato naudojimo. Apeliantai ūkinį pastatą užvaldė nesąžiningai, todėl jokių teisių į jį neįgijo. Rūpinimasis ar nesirūpinimas ūkiniu pastatu neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai.

Motyvuojamoji dalis

IV. APELIAVINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IŠVADOS

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje pagal pateiktus įrodymus nustatytos faktinės aplinkybės

Remiantis byloje pateiktais įrodymais nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės. I. R. Ž. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis Šv. Kazimiero g. 5-1, Vilniuje, unikalus Nr. 1094-0468-5014:0001, įgytas 2006-10-16 (t. 1, b.l. 20). Trečiajam asmeniui V. U. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis Šv. K g. , Vilniuje, unikalus Nr., kurio ½ dalis įgyta pagal paveldėjimo teisės liudijimą 1997-07-28, kita dalis įgyta pagal kitą paveldėjimo teisės liudijimą 2014 06 19, mirus trečiajam asmeniui J. U. (t. 1, b.l. 28, t.3,b.l. 14-19). Trečiajam asmeniui T. R. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis Šv. Kazimiero g. 5-3, Vilniuje, unikalus Nr., įgytas 1991-05-28 (t. 1, b.l. 22). Trečiajam asmeniui V. G. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis Šv. K g., Vilniuje, unikalus Nr., įgytas 1991-05-28 (t. 1, b.l. 23).

Ginčo objektu byloje yra tapusios 83,00 kv. m, patalpos ūkio pastatas unikalus Nr. 4400-2119-2816, plane pažymėtas kaip 512/p, esantis tuo pačiu adresu, Šv., Vilniuje (toliau tekste ginčo pastatas ir ginčo patalpos), kuris 2012-10-26 aktu Nr. 83V, vykdant Vyriausybės 1998-07-13 nutarimą Nr. 870 2012 10 26 aktu Nr. 83V buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ir įregistruotos nekilnojamojo turto registre kaip Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė (t. 1, b. 1. 35-36). Ieškovai yra pateikę planą, pagal kurį A. Ž. ir R. Ž. ginčo ūkio pastate naudojasi patalpa plane pažymėta Nr. 5; trečiasis asmuo V. U. - patalpa plane pažymėta Nr. 3; trečiasis asmuo T. R. - patalpa plane pažymėta Nr. 1; trečiasis asmuo V. G. - patalpa plane pažymėta Nr. 2 (t. 1, b.l. 24).

2012 12 05 raštu Nr. 13 atsakovas VŠĮ Vilniaus Jėzuitų gimnazija kreipėsi į atsakovą prašydamas išnuomoti ginčo pastatą gimnazijos reikmėms nurodydamas, kad minėtas pastatas ribojasi su Vilniaus jėzuitų gimnazijos sporto aikštynu šv. Kazimiero g. 5, Vilniuje, kuriuo naudojasi ne tik Vilniaus Jėzuitų gimnazijos, bet ir Vilniaus Tallat-Kelpšos konservatorijos moksleiviai, nurodė, kad minėtas pastatas būtų gimnazijos lėšomis suremontuotas įrengiant persirengimo kambarius ir dušus sportuojantiems vaikams. Apsvarsčius prašymą (t.2, b.l. 68-71) 2013 01 23 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1017 (t.1 b.l. 30) buvo nuspręsta ginčo pastatą išnuomoti ne konkurso būdu Viešajai įstaigai Vilniaus Jėzuitų gimnazijai, nustatant vieno kv.m. kainą - 2,10 Lt, įgaliojant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti ginčo pastato nuomos sutartį su VŠĮ Jėzuitų gimnazija.

Vykdant minėtą sprendimą tarp atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (nuomotojo) ir atsakovo VŠĮ Jėzuitų gimnazijos 2013 02 07 buvo pasirašyta nuomos sutartis (t. 2, b.l. 124-126), pagal kurią ginčo pastatas išnuomotas VŠĮ Jėzuitų gimnazijai, jos įstatuose numatytai veiklai vykdyti, sutarties 6 punkte nustatant nuomos terminą nuo 2013 02 01 iki 2018 02 01, bet esant nuomotojo reikalavimui, ne ilgiau kaip iki išnuomoto turto įtraukimo į privatizavimo programą. Taigi, šiame punkte numatyta išlyga, kad įtraukus ginčo pastatą į privatizavimo programą, atsakovo ir nuomotojo, Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimu, nuomos sutarties galiojimas galėjo pasibaigti ir anksčiau nei 2018 02 01, jeigu pastatas įtraukiamas į privatizavimo programą. Sutarties 7 punktas numatė, kad nuomininkui draudžiama išpirkti nuomojamą daiktą taip pat privatizuoti tiesioginių derybų būdu, tačiau jis gali dalyvauti privatizuojant šį turtą Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

2013-04-02 ieškovai bei tretieji asmenys atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei pateikė prašymą dėl ginčo pastato privatizavimo, remiantis Valstybės paramos būstui įsigyti ir išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu (t. 1, b.l. 31-32).

2013-04-24 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamentas raštu Nr. A51-47588 (2.141.17-EK5) informavo ieškovą A. Ž., kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-01-23 sprendimu Nr. 1-1017, pagalbinio ūkio paskirties pastatas, esantis Šv. Kazimiero g. 5, Vilniuje, pagal ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį yra išnuomotas VŠĮ “Vilniaus jėzuitų gimnazijai” (t. 1, b.l. 33).

2013 11 06 ieškovai ir tretieji asmenys pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamentą su prašymu leisti privatizuoti ginčo ūkinį pastatą (t.2, b.l. 127,128) nurodydami, kad minėtas pastatas yra įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės papildomą privatizavimo objektų sąrašą patvirtintą Vilniaus savivaldybės tarybos 2013 06 25 sprendimu Nr.1-1247 (t.2, b.l. 137). Prie pareiškimo pridėtas šis papildomas privatizavimo objektų sąrašas (t.2,131-136), į kurį 10 Nr. įtrauktas ginčo ūkio pastatas (t. 2,b.l. 132,139,140).

Ieškovai, akcentuodami ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-01-23 sprendimo Nr. 1-1017 teisinį ydingumą ir formuluodami savo teisinį suinteresuotumą nuginčyti sudarytą nuomos sutartį, savo argumentus grindė ginčo teisinį santykį reglamentuojančio Vilniaus miesto tarybos 2004-07-14 sprendimo Nr. 1-467, kuriuo buvo patvirtinta Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo, uždarojo ir ne konkurso būdu nuostatų 10.1 ir 10.2 punktų pažeidimu sudarant ginčijamą sandorį ir atitinkamai iš šiuose nuostatuose įtvirtinto teisinio reguliavimo kildina savo turtinę teisę, dalyvauti ūkinio pastato privatizavimo procedūrose, remiantis Valstybės paramos būstui įsigyti ir išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nuginčijus sudarytą sandorį.

Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį rėmėsi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu numatančiu, kad už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys: gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai (išskyrus laikinus pastatus), teikiant pirmenybę šių gyvenamųjų patalpų savininkams (bendraturčiams). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal minėtą įstatymo nuostatą asmenys, galintys teisėtai pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu įgyti pagalbines ir ūkines patalpas, turi būti gyvenamųjų patalpų, kurioms priklauso šios pagalbinės ūkinės paskirties patalpos savininkais ir iki nuosavybės teisės į jas įgijimo teisėtai naudoti šias patalpas. Tačiau remdamasis minėtu įstatymu teismas padarė neteisingą išvadą jo šios sąlygos, buvo būtinos nustatyti siekiant išspręsti nagrinėjamą ginčą nustatyti ginčijamo sandorio teisėtumą. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija negalima sutikti, nes ginčo objektu tapusi savivaldybei priklausančio ūkio pastato nuomos sutartis neeliminuoja galimybės minėta pastatą privatizuoti, atvirkščiai šalys tokia galimybę buvo aptarusios pačioje ginčo nuomos sutartyje, numatydamos nuomotojo teisę nuomos sutartį nutraukti po to kai išnuomotas turtas bus įtrauktas į privatizavimo programą bei nuomininko teisę išpirkti pastatą remiantis įstatymo numatyta Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tvarka (sutarties 6,7 punktai). Kaip matyti iš į bylą pateikto Vilniaus miesto savivaldybės papildomo privatizavimo objektų sąrašo patvirtinto 2013 06 15 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu ginčo ūkio pastatas buvo įtrauktas į šį sąrašą ir abi šalys tiek ieškovai, tiek VŠĮ Vilniaus Jėzuitų gimnazija turėjo galimybę dalyvauti privatizavimo procese.

Ginčo faktinės aplinkybės bylą nagrinėjant apeliacine tvarka yra pasikeitusios iš apeliantų pateiktos 2014 02 25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento rašto kopijos, įkainojimo akto kopijos, bei išrašo iš nekilnojamojo turto registro (t.3b.l. 20-24) matyti, kad ginčo objektas Ūkio pastatas buvo įkainuotas ir pagal 2015 04 10 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3198 parduotas ieškovams, o įrašas apie ieškovų dalinę nuosavybę į ginčo pastatą galioja nuo 2015 04 10.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tiek ieškovai, tiek atsakovas VŠĮ Vilniaus Jėzuitų gimnazija prašė bylos nagrinėjimą atidėti siekiant taikiai išspręsti ginčą ryšium su paminėtomis naujomis aplinkybėmis leidimu privatizuoti ginčo objektą ieškovams. Tačiau teismui buvo pateikta taikos sutartis sudaryta ir pasirašyta tik atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir ieškovų, kuria šalys tarpusavyje susitarė, kad apeliantai atsisako ieškinio pareiškimo bei visų jame nurodytų reikalavimų t.y. reikalavimo panaikinti 2013 01 23 sprendimą Nr. 1-1017 bei pripažinti Ūkinio pastato 2013 02 07 nuomos sutartį Nr. A466-2406-(2.14.1.17-EK5) negaliojančia, o savo ruožtu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsisako priešieškinio dėl ieškovų iškeldinimo ir ginčo ūkinio pastato. 2015 07 01 Vilniaus apygardos teismas taikos sutarties netvirtino, nes ją pasirašė ne visi byloje dalyvavę asmenys.

Atsakovas VŠĮ Vilniaus jėzuitų gimnazija, gavęs nutartį pateikė paaiškinimą jog šios taikos sutarties nepasirašė todėl, kad sutartyje niekaip neišspręstas VŠĮ pažeistų teisių naudotis ūkiniu pastatu klausimas, dėl ko, bylą nutraukus jo nuomone turės būti inicijuojami nauji teismų procesai.

Tokiu būdu byloje yra susidariusi situacija kai ieškovai pagal taikos sutarties sąlygas nebepalaiko ieškinio abiejų atsakovų atžvilgiu dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia vienas iš atsakovų (nuomotojas) sutinka, kad byla būtų nutraukta taikos sutartimi ieškovams atsisakant nuo ieškinio ir taip pat atsisako nuo priešieškinio dėl ieškovų iškeldinimo iš užimamų patalpų, nes ieškovai yra tapę patalpų savininkais. Tuo tarpu kitas atsakovas (patalpų nuomininkas) nesutinka su tokiomis taikos sutarties sąlygomis.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant susidariusią situaciją laikytina, kad ieškovai nebepalaiko ieškinio, todėl jis negali būti tenkinamas ir šioje dalyje vienam iš atsakovų nesutinkant, kad byla būtų nutraukta, ieškovams atsisakius nuo ieškinio arba tvirtinant taikos sutartį, turi būti priimamas sprendimas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės.

Ginčo nuomos sutartis yra sudaryta nepažeidžiant galiojusio teisinio reguliavimo ir yra teisėta bei galiojanti, todėl tenkinti ieškinį nėra pagrindo. CK 6.494 straipsnio 1 dalis numato jog tais atvejais kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruota nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės buvo įregistruotos viešajame registre. Taigi, naujiesiems ginčo pastato savininkams ieškovams ir tretiesiems asmenims yra perėjusios visos teisės ir pareigos pagal ginčijamą nuomos sutartį, tame tarpe ir nuomos sutarties 6 punkte numatyta teisė nutraukti sutartį, nes jam yra perėjusi ankstesnio nuomotojo teisė įtraukus nuomos objektą į privatizavimo programą pareikšti reikalavimą nutraukti sutartį, kurį nuomotojui pareiškus pagal minėto nuomos sutarties 6 punkto prasmę nuomos sutartis turėtų būti laikoma pasibaigusia nuo 2013 06 05. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė kaip nuomotojas tokio reikalavimo nepareiškė ši teisė yra perėjusi naujiesiems nuomotojams. Priešieškinys negali būti tenkinamas, nes atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė yra praradusi teisę reikalauti iškeldinti ieškovus ir trečiuosius asmenis iš jiems nuosavybės teisėmis priklausančių patalpų, nes nebėra nei ginčo patalpų savininkas, nei nuomotojas.

Tuo tarpu atsakovo VŠĮ Vilniaus jėzuitų gimnazijos keliami reikalavimai dėl jo praradimų ryšium su negalėjimu pasinaudoti ginčo patalpomis galiojant nuomos sutarčiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes jokių reikalavimų šiuo klausimu atsakovas VŠĮ Jėzuitų gimnazija pirmosios instancijos teismas nereiškė, o apeliacinėje instancijoje draudžiama reikšti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme CPK 312 ).

Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškinį ir priešieškinį atmetus remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis šalių bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria priešieškinys tenkintas nusprendžiant iškeldinti ieškovus ir trečiuosius asmenis (atsakovus pagal priešieškinį) A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) J. U., a.k. (duomenys neskelbtini) T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) su visu jiems priklausančiu turtu iš 83,00 kv.m. ploto, ūkinio pastato, plane pažymėtų indeksu 512/p, esančio Šv., Vilniuje, unikalus Nr., panaikinti ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priešieškinį atmesti. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aldona TilindienėLiuda UckienėHenrichas Jaglinskis