Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šindrona“ skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Stanišauskaitė, išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja (skolininkė) UAB „Šindrona“ padavė antstolei Astai Stanišauskaitei 2021 m. lapkričio 23 d. skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolės Astos Stanišauskaitės 2021 m. lapkričio 12 d. patvarkymą Nr. S021-19722 dėl prašymo išnagrinėjimo; 2) sustabdyti vykdymo veiksmus iki 2022 m. birželio 1 d. Skunde nurodė, jog tiek skolininkė, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija atlieka veiksmus, skirtus užbaigti statinių įteisinimo procedūras. Teigia, jog antstolės vykdymo veiksmų nesustabdymas, kai neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinių negriaunant, reikštų proporcingumo principo pažeidimą.

Pareiškėja nurodo, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1316-600/2015 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą (toliau – Sprendimas) pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 7,8 x 7,5 x 4 m pagalbinio ūkio paskirties pastatą, 6 x 15 x 6,5 m vasaros kavinę bei 10 x 17 x 3,6 m lauko paviljoną, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo statiniai), ir sutvarkyti statybvietę skolininkės UAB „Šindrona“ lėšomis. Šiuo sprendimu teismas pripažino skolininkei teisę įteisinti ginčo statinius per 18 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vėliau šis terminas buvo kelis kartus pratęstas.

Pasak pareiškėjos, ji elgėsi aktyviai, stengdama įteisinti Ginčo statinius, tačiau dėl objektyvių priežasčių anksčiau to padaryti negalėjo – skolininkė nebeturi juridinio pagrindo įgyvendinti statytojo teisę. Pareiškėja pažymėjo, kad pirmiausia turi būti suformuotas žemės sklypas prie įteisinamų statinių, o žemės sklypo formavimas yra išimtinė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencija. Pareiškėjos teigimu, ji daug kartų kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama pradėti teritorijos planavimo procedūrą, kurios tikslas būtų žemės sklypo formavimas prie Ginčo statinių, tačiau skolininkės prašymai nuo 2011 metų buvo atmetami. Pasak pareiškėjos, šiuo metu teritorijų planavimo procedūra prasidėjo inicijavimo pagrindu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A30-2206/21 tenkintas paskutinis pareiškėjos 2021 m. vasario 2 d. prašymas ir leista rengti apie 19,9 ha sklypo detalųjį planą, kurio tikslas padalyti žemės sklypą į du sklypus, teisės aktų nustatyta tvarka paversti atidalijamo sklypo, kurio projektuojamas plotas apie 0,8 ha, miško paskirties žemę kitomis naudmenomis, pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitą, nustatyti žemės naudojimo būdus, atitinkančius Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius. Skolininkės lėšomis parengus detalųjį planą ir suformavus kitos paskirties žemės sklypą, prie statinių atsiras teisinės prielaidos statinių įteisinimui. Pareiškėja pažymėjo, kad esant situacijai, kai pradėta Ginčo statinių įteisinimo procedūra, kuriai Vilniaus miesto savivaldybės administracija prieštaravo daugiau kaip 10 metų, atsiradus teisinei prielaidai įteisinti skolininkės (pareiškėjos) statinius, egzistuoja pagrindas stabdyti vykdymo procedūrą, kurios tikslas – Ginčo statinių nugriovimas.

Pareiškėja paaiškino, kad ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama sustabdyti vykdomąją bylą, tačiau teismas 2021 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-34521-981/2021 atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išaiškino, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 625 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad yra prasidėjusi sprendimo vykdymo stadija, skolininkė su prašymu sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo nugriauti ginčo statinius vykdymą turi kreiptis į vykdymo veiksmus atliekantį antstolį.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėja kreipėsi į antstolę, prašydama sustabdyti vykdymo proceso veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/20/01185. Antstolė 2021 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. S021-19722 dėl prašymo išnagrinėjimo (toliau – Patvarkymas) pareiškėjos prašymą sustabdyti vykdomąją bylą atmetė, nurodydama, kad vykdymo procesas vyksta ilgą laiką, praleisti visi vykdomojo dokumento įvykdymo terminai. Pareiškėja ginčija šį antstolės priimtą Patvarkymą ir teigia, kad antstolė neįsigilino į skolininkės vykdomų Ginčo statinių įteisinimo procedūrų teisinį reglamentavimą. Pasak pareiškėjos, antstolės priimto Patvarkymo motyvai yra formalūs.

Pareiškėja pažymėjo, kad 2021 m. liepos 21 d. su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė finansuoja teritorijos planavimo darbus. 2021 m. rugsėjo 21 d. kompetentingos institucijos išdavė projektavimo sąlygas detaliajam planui. Pareiškėja sudarė sutartį su projektuotoja ir šiuo metu vyksta projektavimo darbai, kurių rezultatas bus derinamas kompetentingų institucijų. Pareiškėjos teigimu, minėta sutartimi ji įgijo teisę parengti teritorijų planavimo dokumentą pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Sutarties 3.1 punktas). Nugriovus statinius iki teritorijų planavimo procedūros pabaigos, pareiškėja neteks teisės formuoti kitos paskirties žemės sklypą ir miško žemės paversti kitomis naudmenomis prie skolininkės statinių. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad antstolei pradėjus Ginčo statinių griovimo procedūras, būtų sunaikintas pareiškėjos turtas, kuris šiuo metu gali būti išsaugotas teisės aktų nustatyta tvarka. Pasak pareiškėjos, Ginčo statinių nugriovimas šiuo metu būtų neracionalus sprendimas, nes statiniai yra geros būklės, be to, parengus detalųjį planą ir suformavus žemės sklypą, Ginčo statinių buvimas nurodytoje vietoje kitos paskirties žemės sklype būtų teisėtas. Šiuo metu projektuotoja yra atlikusi didžiąją dalį įteisinimui reikalingų procedūrų, detalusis planas gali būti viešinamas ir derinamas kompetentingų institucijų. Taigi Ginčo statinių projektas yra parengtas ir po sklypo suformavimo skolininkė galės kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (visos procedūros galėtų užtrukti iki 2022 m. birželio 1 d.). Pareiškėja pažymėjo, kad tiek ji, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija atlieka veiksmus, skirtus užbaigti Ginčo statinių įteisinimo procedūras. Taigi šiuo atveju antstolės vykdymo veiksmų nesustabdymas, kai neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti Ginčo statinių negriaunant, reikštų proporcingumo principo pažeidimą. Pareiškėjos teigimu, antstolei suorganizavus Ginčo statinių griovimo darbus, įteisinimo procedūrai skirtas lėšos ir laikas netektų prasmės ir pareiškėjai reikėtų sumokėti už statinių griovimo darbus, o tai lemtų skolininkės bankrotą.

Antstolė Asta Stanišauskaitė 2021 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S021-20590 nutarė atsisakyti patenkinti pareiškėjos skundą ir jį kartu su vykdomąja byla pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad vykdo 2020 m. rugsėjo 4 d. išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1316-600/2015 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, skolininkė UAB „Šindrona“, išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Antstolė pažymėjo, kad šioje konkrečioje byloje teismas leido taikyti neteisėtos statybos padarinius (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-18557-964/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2589-910/2021). Antstolė pažymėjo, kad skolininkės (pareiškėjos) prašymas stabdyti vykdymo veiksmus, t. y. iš esmės leisti nešalinti neteisėtos statybos padarinių, paneigtų teismų sprendimų privalomumo bei teisinio apibrėžtumo principus. Antstolės teigimu, neteisėtos statybos pažeidimas negali būti laikomas formaliu, kadangi šioje byloje konstatuota, jog pareiškėjos atlikta statyba pažeidė imperatyviąsias įstatymo normas, skolininkė nepasinaudojo teismo jai suteiktu terminu pašalinti neteisėtos statybos padarinius kitu būdu nei Ginčo statinius nugriaunant.

Antstolė sutiko su pareiškėjos išdėstyta pozicija, jog neteisėtos statybos padariniai gali būti šalinami ne tik griaunant statinį, bet ir įteisinant neteisėtą statybą, tačiau antstolė pažymėjo, kad pačiai pareiškėjai reikia imtis aktyvių veiksmų, o tam nereikia stabdyti vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje. Antstolė atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pačiai pareiškėjai nustatė 18 mėnesių terminą nelegaliai statybai įteisinti, tačiau šis terminas jau yra pasibaigęs beveik tris metus. Pasak antstolės, pareiškėjai sudaryta galimybė įteisinti savavališkas statybas neturi tapti piktnaudžiavimu įstatymo suteikiama teise, todėl skolininkei nuo 2016 metų vis bandant įteisinti neteisėtą statybą susiklosto neapibrėžta situacija, kai vykdomojo dokumento įvykdymo terminas vis nukeliamas. Antstolė nurodė, kad pareiškėja jos neprašė atidėti vykdymo proceso veiksmų. Antstolė taip pat pažymėjo, kad priverstinio vykdymo proceso veiksmai šiai dienai nepaskirti, t. y. pareiškėjos skundo padavimo dienai (2021 m. lapkričio 24 d.) antstolė nėra gavusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymo organizuoti priverstinius savavališkai pastatytų statinių griovimo darbus, taip pat antstolė dar neturi informacijos apie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sudarytą griovimo darbų rangos sutartį. Kadangi vykdymo procesas šioje byloje vyksta ilgą laiką, yra praleisti visi vykdomojo dokumento įvykdymo terminai, todėl, pasak antstolės, pagrindo sustabdyti vykdymo proceso veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/20/01185, nėra.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo Sprendimu pareiškėjai buvo suteiktas itin ilgas, net 21 mėnesio terminas, savavališkos statybos padariniams pašalinti, kuris vėliau ne kartą buvo pratęstas. Suinteresuoto asmens teigimu, antstolė pagrįstai skundžiamu 2021 m. lapkričio 12 d. patvarkymu nestabdė vykdymo proceso veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0177/20/01185, kadangi pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės (skolininkės ketinimas atlikti veiksmus, siekiant išsinuomoti žemės sklypą, ant kurio pastatyti statiniai, nuostoliai, kuriuos ji patirs vykdydama privalomąjį nurodymą ir pan.) neatitiko nei vieno iš CPK 626 straipsnio 1 dalyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad statybos teisinių santykių dalyviai, siekdami statybų rezultatų, turi elgtis protingai ir sąžiningai bei tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas, o nustačius bei įvardijus pažeidimus, statytojas privalo kuo greičiau imtis visų įmanomų priemonių tiems pažeidimams pašalinti. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju itin svarbi aplinkybė ta, kad neteisėtai pastatyti Ginčo statiniai valstybinės reikšmės žemėje, o statybos padariniai pareiškėjos nešalinami jau daugiau nei šešerius metus.

Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2021 m. lapkričio 30 d. viešai paskelbtas teismo pranešimas apie šioje byloje paskirtą teismo posėdį. Be to, 2021 m. lapkričio 30 d. teismo nutartis, kuria buvo paskirtas rašytinis teismo posėdis, buvo išsiųsta byloje dalyvaujantiems asmenims per elektroninių paslaugų portalą 2021 m. lapkričio 30 d., todėl laikytina įteikta 2021 m. lapkričio 31 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį tinkamai pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Skundas atmestinas.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1316-600/2015, kuriuo leido atsakovei UAB „Šindrona“ per 18 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti Ginčo statinių – 7,8 x 7,5 x 4 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastato, dviejų pavėsinių, kurių išmatavimai 2,2 x 2,2 m, 6 x 15 x 6,5 vasaros kavinės bei 10 x 17 x 3,6 m lauko paviljono, esančių adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus. Per nustatytą terminą UAB „Šindrona“ minėto įpareigojimo neįvykdžius, teismas įpareigojo atsakovę UAB „Šindrona“ savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendime nurodyto 18 mėnesių termino pasibaigimo minėtus Ginčo statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendime nurodyta, kad jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti Ginčo statinius atsakovės lėšomis. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-622-450/2016). Taigi minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėjai leista iki 2017 m. lapkričio 20 d. įteisinti savavališką statybą, o nustatytu terminu to nepadarius, pareiškėja buvo įpareigota iki 2018 m. vasario 20 d. nugriauti savavališkus Ginčo statinius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Sprendimo vykdymą atidėjo papildomam vienerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2018 m. lapkričio 20 d., o 2019 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi minėto teismo sprendimo vykdymas pakartotinai buvo atidėtas papildomam vienerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2019 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1316-600/2015 trečią kartą pareiškėjos teikiamą prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus apygardos teismui palikus pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės nepakeistą (civilinė byla Nr. e2S-742-567/2020).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo sprendimo įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 4D-2062 nustačiusi, kad įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimas įvykdytas nebuvo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija), gavusi vykdomąjį raštą, 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymu kreipėsi į antstolę, prašydama inicijuoti priverstinį Sprendimo vykdymą. Inspekcija taip pat prašė surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, nustatytos formos aktą ir jį perduoti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, su prašymu taikyti visas sprendime numatytas pasekmes ir skirti skolininkei iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną valstybės naudai (v. b. l. 21).

Antstolė Asta Stanišauskaitė 2020 m. rugsėjo 30 d. patvarkymu Nr. S-20-177-6385 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1316-600/2015 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0177/20/01185 (v. b. l. 22). Antstolė tos pačios dienos patvarkymu Nr. S020-16393 įpareigojo pareiškėją per tris darbo dienas pateikti antstolei informaciją apie minėto teismo įpareigojimo įvykdymą. Skolininkė buvo informuota, kad nustatytu terminu įpareigojimo neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius, bus pradėta procedūra, numatyta CPK 771 straipsnyje (v. b. l. 23-24). Šis antstolės patvarkymas skolininkės vadovei įteiktas 2020 m. spalio 5 d. (v. b. l. 25).

2021 m. gegužės 4 d. išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos informavo antstolę, kad 2021 m. gegužės 3 d. surašė teismo sprendimo įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame užfiksavo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-1316-600/2015 nebuvo įvykdytas – statybą leidžiantis dokumentas negautas, savavališkos statybos padariniai nepašalinti (v. b. l. 41-42). Antstolė 2021 m. gegužės 7 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-021-7751, kuriuo nustatė, kad įpareigojimas atlikti veiksmus nėra įvykdytas – dvi pavėsinės, kurių išmatavimai 2,2 x 2,2 m. yra nugriautos, o kiti statiniai nėra nugriauti (v. b. l. 49).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad antstolė kreipėsi į teismą su prašymu skirti UAB „Šindrona“ baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą ir taikyti vykdomajame rašte nurodytas neįvykdymo pasekmes. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-18557-964/2021 leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti Ginčo statinius skolininkės UAB „Šindrona“ lėšomis. Teismas taip pat skyrė pareiškėjai vienkartinę 300 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo nevykdymą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo ir 30 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nugriauti statinius neįvykdymo dieną, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo iki visiško Sprendimo nugriauti laikinus statinius įvykdymo valstybės naudai. Teismas minėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-18557-964/2021 pažymėjo, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Šindrona“ tiek iki 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo priėmimo, tiek ir po jo ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama įteisinti reikalaujamus nugriauti statinius, t. y. teikė prašymus Vilniaus miesto savivaldybei dėl detaliojo plano rengimo, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išbraukimo iš valstybinio miško, siūlymus dėl bendrojo plano sprendinių, prašė organizuoti detaliojo plano rengimą ir kt. Visgi tik 2021 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė įsakymą leisti rengti 19,9 ha sklypo detalųjį planą inicijavimo pagrindu: padalyti žemės sklypą į du sklypus, teisės aktų nustatyta tvarka paversti atidalijamo sklypo, kurio projektuojamas plotas apie 0,8 ha, miško paskirties žemė kitomis naudmenomis, pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitą, nustatyti žemės naudojimo būdus, atitinkančius Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius. Teismas atkreipė dėmesį, kad net ir pats aukščiau nurodyto įsakymo priėmimas savaime nereiškia statinių įteisinimo. Teismas padarė išvadą, kad bylos duomenys rodo, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. teismo sprendimas nevykdomas visus metus, o tai sudaro pagrindą taikyti jo neįvykdymo pasekmes ir skirti skolininkei baudą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2589-910/2021 minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėja 2021 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į antstolę, prašydama iki 2022 m. birželio 1 d. sustabdyti vykdymo proceso veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/20/01185. Antstolė 2021 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. S021-19722 dėl prašymo išnagrinėjimo pareiškėjos prašymą sustabdyti vykdomąją bylą atmetė, nurodydama, kad vykdymo procesas vyksta ilgą laiką, praleisti visi vykdomojo dokumento įvykdymo terminai. Pareiškėja 2021 m. lapkričio 23 d. pateiktu skundu ginčija šį antstolės priimtą Patvarkymą.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018).

Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).

CPK 651 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog antstolis, pradėdamas vykdymo veiksmus, tik patikrina ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti. Nei vykdomojo rašto, nei jame nurodytų duomenų antstolis nekvestionuoja ir negali jų pakeisti. Jeigu vykdomasis dokumentas nėra panaikintas, jis yra galiojantis ir antstolis privalo jį vykdyti pagal jame nurodytus duomenis (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-888-275/2020).

Pažymėtina, kad antstolė jai pateikto vykdomojo dokumento (dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius) teisėtumo neturėjo teisės kvestionuoti, kadangi tai reikštų antstolės veikimą ultra vires, t. y. viršijant savo kompetenciją. Kaip jau minėta, antstolis nesprendžia vykdomojo dokumento išdavimo pagrįstumo klausimo, tik sprendžia, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis).

CPK 626 ir 627 straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-465-227/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013).

Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje reglamentuoti fakultatyvieji vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindai. Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (šio CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė nė vieno iš CPK 626 ir 627 straipsniuose įtvirtintų pagrindų, įpareigojančių antstolę arba suteikiančių jai teisę stabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo proceso veiksmus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Būtent dėl to statybos teisinių santykių dalyviai, siekdami statybų rezultatų, turi elgtis protingai ir sąžiningai bei tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-313/2016). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad statybos būdu sukurtų nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (Statybos įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų) įgyvendinimas. Statinys, kaip nekilnojamasis daiktas, sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 str. 4, 12 p.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, pastačius naują statinį, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, taip pat visos savininko teisių garantijos gali būti įgyjamos tik tokiu atveju, jei statybos procesas vyko pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y., jeigu statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2011; 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-706/2016). Taigi kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri apima ir savavališkos statybos atvejus) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).

Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad įsiteisėjusiu teismo Sprendimu pareiškėjai buvo suteiktas itin ilgas (net 21 mėnesio terminas) savavališkos statybos padariniams pašalinti, kuris vėliau ne vienerius metus buvo pratęstas, bei tai, kad Ginčo statinių statybos padariniai pareiškėjos nešalinami jau daugiau nei šešerius metus (nuo 2015 metų), darytina išvada, kad antstolė pagrįstai, nenustačiusi CPK 626 ir 627 straipsniuose įtvirtintų vykdomosios bylos sustabdymo ar atidėjimo pagrindų, nestabdė vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0177/20/01185.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai priėmė 2021 m. lapkričio 12 d. patvarkymą Nr. S021-19722 dėl prašymo išnagrinėjimo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti nurodytą patvarkymą bei sustabdyti vykdymo veiksmus iki 2022 m. birželio 1 d. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju bylos dalyką sudaro išimtinai skundžiamo antstolės patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, todėl teismas šioje byloje negali spręsti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimo. Pareiškėja, siekdama realizuoti savo teisę prašyti atidėti teismo sprendimą, turi teisę kreiptis su tokiu prašymu į bylą išnagrinėjusį teismą (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Nors, kaip minėta, paskutinis pareiškėjos prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą buvo netenkintas, tačiau tai netrukdo, esant naujų faktinių aplinkybių, teikti tokį prašymą pakartotinai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šindrona“ skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Stanišauskaitė, išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.