- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-2589-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13398-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Skolininkas
- uždaroji akcinė bendrovė „Šindrona“
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Šindrona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. S. prašymą skirti baudą ir taikyti vykdomajame rašte nurodytas neįvykdymo pasekmes, suinteresuotieji asmenys – skolininkė uždaroji akcinė bendrovė „Šindrona“, išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė prašė skirti UAB „Šindrona“ 300 Eur baudą už kiekvieną antstolės reikalavimų nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. vykdomojo rašto Nr. e2-1316-600/2015 įvykdymo termino pasibaigimo – 2018 m. vasario 21 d., valstybės naudai bei taikyti vykdomajame rašte nurodytas neįvykdymo pasekmes – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti statinius – 7,8 x 7,5 x 4 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatą, 6 x 15 x 6,5 vasaros kavinę bei 10 x 17 x 3,6 m lauko paviljoną, esančius (duomenys neskelbtini), – UAB „Šindrona“ lėšomis.
2. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-l316-600/2015 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, skolininkė – UAB „Šindrona“, išieškotoja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija). Vykdomojoje byloje surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Antstolė 2020 m. rugsėjo 30 d. patvarkymu Nr. S020-16393 įpareigojo skolininkę per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie įpareigojimo tinkamą įvykdymą bei pateikti to įrodymus. Inspekcija 2021 m. gegužės 4 d. pranešime nurodė, kad 2021 m. gegužės 3 d. buvo surašytas teismo sprendimo įvykdymo patikrinimo aktas Nr. 4D-1860, kuriame užfiksuota, jog vykdomasis raštas neįvykdytas, nes negautas statybą leidžiantis dokumentas, savavališkos statybos padariniai nepašalinti. Nugriautos tik dvi pavėsinės, kiti statiniai nenugriauti.
Šalies argumentai
3. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Inspekcija, su prašymu sutiko, prašė jį tenkinti.
4. Nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu skolininkei buvo suteiktas itin ilgas (net 21 mėnesio) terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti: iki 2017 m. lapkričio 20 d. leista įteisinti savavališką statybą, o nustatytu terminu neįteisinus – iki 2018 m. vasario 20 d. nugriauti savavališkus statinius. Vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. ir 2019 m. vasario 13 d. nutartimis teismo sprendimo vykdymas atidėtas iki 2019 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartimi pakartotinis prašymas dar kartą atidėti teismo sprendimo vykdymą netenkintas. Bauda turėtų būti skaičiuojama nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. Tik periodinės baudos skyrimas galėtų būti efektyvus. Skolininkės pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. birželio 16 d. įsakymas neturi reikšmės, nes terminas statiniams įteisinti buvo pratęstas kelis kartus, vėliau prašymas pratęsti terminą dar kartą atmestas. Šiuo metu nėra aišku, ar bus suformuoti skolininkės nurodomi du sklypai.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo skolininkė UAB „Šindrona“ nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad dar nesuėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo įvykdymo terminui skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Ši procedūra užsitęsė dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija vilkino konkrečių sprendimų priėmimą. Skolininkė galėtų įteisinti statinius tik Vilniaus miesto savivaldybei leidus rengti teritorijų planavimo dokumentus ir sutikus formuoti žemės sklypą prie skolininkės pastatų. Skolininkė 2020 m. liepos 17 d., 2020 m. lapkričio 5 d., 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. vasario 2 d. teikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymus pradėti detaliojo planavimo procedūras, kurių tikslas – padalyti miško ūkio paskirties sklypą į du sklypus, iš kurių vienas liktų miško ūkio paskirties, o kitas, kuriame yra statiniai, būtų kitos paskirties.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A30-2206/21 patenkintas 2021 m. vasario 2 d. skolininkės prašymas ir leista rengti apie 19,9 ha sklypo detalųjį planą inicijavimo pagrindu: padalyti žemės sklypą į du sklypus, teisės aktų nustatyta tvarka paversti atidalijamo sklypo, kurio projektuojamas plotas yra apie 0,8 ha, miško paskirties žemę kitomis naudmenomis, pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitą, nustatyti žemės naudojimo būdus, atitinkančius Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius. Skolininkės lėšomis parengus detalųjį planą ir suformavus kitos paskirties žemės sklypą prie ginčo statinių, atsiras teisinės prielaidos statiniams įteisinti. Tai yra sąžiningai ir nuosekliai veikusios skolininkės teisinių pastangų rezultatas. Prašoma skirti bauda viršija skolininkės finansines galimybes. Finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad skolininkė veikia nuostolingai, todėl tokio dydžio baudos paskyrimas reikštų skolininkės bankrotą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi antstolės A. S. prašymą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies: leido Inspekcijai nugriauti statinius – 7,8 x 7,5 x 4 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatą, 6 x 15 x 6,5 vasaros kavinę bei 10 x 17 x 3,6 m lauko paviljoną – UAB „Šindrona“ lėšomis; skyrė UAB „Šindrona“ vienkartinę 300 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo nevykdymą laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo ir 30 Eur dydžio už kiekvieną teismo sprendimo nugriauti statinius neįvykdymo dieną baudą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo iki visiško Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo nugriauti laikinus statinius įvykdymo valstybės naudai; išaiškino, kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, o sumokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pristatytas į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
9. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino ir skolininkei leido per 18 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinių – 7,8 x 7,5 x 4 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastato, dviejų pavėsinių, kurių išmatavimai 2,2 x 2,2 m, 6 x 15 x 6,5 vasaros kavinės bei 10 x 17 x 3,6 m lauko paviljono – projektinę dokumentaciją bei gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus. Skolininkei per nustatytą terminą nurodyto įpareigojimo neįvykdžius, įpareigojo ją savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo sprendime nurodyto 18 mėnesių termino pasibaigimo statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leido Inspekcijai nugriauti statinius išieškotojos lėšomis. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi atidėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalies, kuria skolininkei leista per 18 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinių projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus, vykdymą vienerių metų laikotarpiui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi dar kartą atidėjo pirmiau nurodytos sprendimo dalies vykdymą iki 2019 m. lapkričio 20 d. Nors skolininkė kreipėsi į teismą trečią kartą dėl sprendimo vykdymo dalies atidėjimo, teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi šio prašymo netenkino. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 7 d., kai Vilniaus apygardos teismas paliko ją nepakeistą. Inspekcijai 2020 m. rugsėjo 4 d. išduotas vykdomasis raštas, kurį ji pateikė vykdyti antstolei.
11. Antstolė 2020 m. rugsėjo 30 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir įpareigojo skolininkę per 3 darbo dienas pateikti informaciją apie įpareigojimo tinkamą įvykdymą bei įrodymus. Inspekcija 2021 m. gegužės 4 d. informavo antstolę, kad 2021 m. gegužės 3 d. teismo sprendimo įvykdymo patikrinimo aktu užfiksavo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-l 316-600/2015 neįvykdytas – statybą leidžiantis dokumentas negautas, savavališkos statybos padariniai nepašalinti. Išieškotoja antstolės prašė atlikti vykdomuosius veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais bei kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu taikyti visas sprendime numatytas pasekmes, skirti skolininkei iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną valstybės naudai.
12. Antstolė 2021 m. gegužės 7 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-021-7751, kuriuo nustatė, kad įpareigojimas atlikti veiksmus nėra įvykdytas – dvi pavėsinės, kurių matmenys 2,2 x 2,2 m, yra nugriautos, o kiti statiniai – nenugriauti. Dėl šiame akte nustatytų aplinkybių ginčo byloje nekilo, todėl teismas pripažino, kad sprendimas iš esmės neįvykdytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., o to nepadarius išieškotoja įgijo teisę kreiptis į teismą su prašymu taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, t. y. leisti Inspekcijai nugriauti statinius skolininkės lėšomis.
13. Teismas pripažino, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog skolininkė tiek iki teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo priėmimo, tiek ir po jo ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama įteisinti reikalaujamus nugriauti statinius, t. y. teikė prašymus Vilniaus miesto savivaldybei dėl detaliojo plano rengimo, dėl žemės sklypo išbraukimo iš valstybinio miško, siūlymus dėl bendrojo plano sprendinių, prašė organizuoti detaliojo plano rengimą ir kt. Visgi tik 2021 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė įsakymą leisti rengti 19,9 ha sklypo detalųjį planą inicijavimo pagrindu: padalyti žemės sklypą į du sklypus, teisės aktų nustatyta tvarka paversti atidalijamo sklypo, kurio projektuojamas plotas apie 0,8 ha, miško paskirties žemė kitomis naudmenomis, pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitą, nustatyti žemės naudojimo būdus, atitinkančius Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius.
14. Teismas pripažino, kad nurodytas įsakymas sudaro pagrindą rengti sklypo detalųjį planą, dalinant sklypą, kuriame yra reikalaujami nugriauti skolininkės statiniai, ir paversti miško paskirties žemę kitomis naudmenomis, vėliau tai sudarytų pagrindą statiniams įteisinti. Tačiau teismas pažymėjo, kad įsakymas priimtas teismui netenkinus trečiojo skolininkės prašymo dėl teismo sprendimo dalies vykdymo pratęsimo. Jau praėjo metai, kai 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimas turėjo būti įvykdytas, nėra jokio pagrindo, kuris šį vykdymą būtų ribojęs, teismo sprendimo vykdymas nėra sustabdytas. Nurodyto įsakymo priėmimas savaime nereiškia statinių įteisinimo. Teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimas nevykdomas visus metus, tai sudaro pagrindą taikyti jo neįvykdymo pasekmes ir skirti skolininkei baudą. Kadangi, atmetus prašymą pratęsti terminą sprendimo dalies vykdymui ir apeliacinės instancijos teismui šią nutartį palikus nepakeistą, 2020 m. gegužės 7 d. tapo aišku, jog laikini statiniai turi būti nugriauti per 3 mėnesius, laikotarpis, nuo kurio skaičiuojama bauda, prasideda kitą dieną po to, kai baigiasi sprendimo vykdymo 3 mėnesių terminas, t. y. 2020 m. rugpjūčio 8 d.
15. Atsižvelgęs į tai, kad skolininkė tiek iki teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo priėmimo, tiek po jo ėmėsi aktyvių veiksmų statiniams įteisinti, o jos pastangų rezultatui esminę reikšmę turėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valia, teismas vertino, kad periodinės iki 300 Eur baudos per dieną skyrimas būtų neproporcingas. Dėl to skolininkei skyrė vienkartinę 300 Eur baudą už visą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos bei periodinę 30 Eur už dieną baudą nuo nutarties įsiteisėjimo iki statinių nugriovimo. Įvertinęs tai, kad teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendime nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, sprendimo įvykdymo terminas suėjo ir sprendimas nėra visiškai įvykdytas (nugriautos tik dvi pavėsinės), teismas leido išieškotojai atlikti likusių statinių griovimą skolininkės lėšomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Suinteresuotas asmuo skolininkė UAB „Šindrona“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolės prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes priėmimo, yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo, ir, padaręs išvadą, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą.
16.2. Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog skolininkė tiek iki teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo priėmimo, tiek ir po jo ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama įteisinti reikalaujamus nugriauti statinius, ir tik 2021 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė įsakymą leisti rengti 19,9 ha sklypo detalųjį planą inicijavimo pagrindu. Taigi teismas konstatavo skolininkės sąžiningumą. Skolininkė įrodė, kad sprendimas neįvykdytas dėl objektyvių aplinkybių, ir kad šiuo metu yra pradėtas įstatyme numatytas teritorijos planavimo dokumento rengimo procesas, kuris leis įteisinti ginčo statinius. Dėl to skolininkei negali būti taikomos sprendimo neįvykdymo pasekmės ir skiriama bauda.
16.3. Teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, kad vykdymo procese susiklostė tokia teisinė padėtis, kai teismo sprendimo, įpareigojančio apeliantę įteisinti statinius, įvykdymas priklauso nuo vietos savivaldos institucijos išimtinei kompetencijai priklausančių sprendimų, kurie šiuo metu yra priimti. Dėl to teismas turėjo pasiūlyti antstolei, atsižvelgiant į paaiškėjusias aplinkybes, svarstyti galimybę sustabdyti vykdomąją bylą, atidėti vykdymo veiksmus ar kreiptis dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo pagal CPK 589 straipsnį.
16.4. Tik suformavus žemės sklypą gali būti sprendžiama dėl naudojamų pastatų ir statinių teisinės registracijos. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį įteisinti žemės sklype savavališkai pastatytus statinius galima tik tuomet, jeigu tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi, kol nėra parengto teritorijos planavimo dokumento arba žemės valdos projekto, nėra pagrindo spręsti dėl sutikimo gavimo pastatams ir statiniams žemės sklype įteisinti. Dėl to skolininkė gali įteisinti statinius tik užbaigus teritorijos planavimo procesą, pradėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. birželio 16 d. įsakymu. Parengus detalųjį planą ir suformavus kitos paskirties žemės sklypą prie ginčo statinių, atsiras teisinis pagrindas statinių projektinei dokumentacijai parengti ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti.
16.5. Skiriant CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi terminui pratęsti. Analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste. Jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Šalies argumentai
16.6. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Skolininkė išnaudojo visas galimybes statiniams įteisinti, tačiau statinių įteisinimo procedūros užsitęsė dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vilkinimo priimti konkrečius sprendimus savo išimtinės kompetencijos srityje. Teismo nutartis priimta neatsižvelgus į CPK 771 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos paskirtį: dar kartą teismo tvarka įvertinti priežastis, dėl kurių teismo sprendimas nebuvo įvykdytas ir pasikeitusias aplinkybes statinių įteisinimo procese.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į suinteresuoto asmens UAB „Šindrona“ atskirąjį skundą išieškotoja Inspekcija nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Nagrinėjamoje byloje nėra ir negali būti keliamas klausimas, kad skolininkė neatsakinga už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas numatė alternatyvų jo įvykdymo būdą: pirmiausia skolininkei buvo suteikta galimybė įteisinti ginčo statinius, o šių neįteisinus per nustatytą terminą – juos nugriauti. Per teismo nustatytą terminą nepavykus statinių įteisinti, skolininkė privalėjo juos nugriauti. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei atskirajame skunde skolininkė nenurodo, kokios aplinkybės sutrukdė įvykdyti teismo sprendimą jame numatytu būdu – nugriaunant statinius. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad egzistavo teisiškai ir faktiškai svarbios aplinkybės, dėl kurių nebuvo galima statinių nugriauti ir tokiu būdu įvykdyti teismo sprendimą. Dėl to nėra teisinio pagrindo teigti, kad teismo sprendimas neįvykdytas ne dėl skolininkės kaltės.
17.2. Skolininkė remiasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. birželio 16 d. įsakymu ir teigia, kad, įgyvendinus teritorijų planavimo procesą, ji galės įteisinti statinius. Tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, o nurodytas įsakymas nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad statinių įteisinimas yra galimas. Nagrinėjamoje byloje neaišku ir nėra pateikta įrodymų, ar galimai rengiamas detalusis planas apims savavališkai pastatytus statinius, ar bus nustatytas toks žemės naudojimo būdas, kuris atitiks savavališkų statinių paskirtį ir pan. Teismo sprendimo įvykdymas negali būti siejamas su sąlyga, kuri ateityje gali įvykti arba neįvykti, t. y. nurodomas detalusis planas gali neatitikti teisės aktų reikalavimų, institucija gali atsisakyti jį derinti ar tvirtinti, gali būti neparengta, nesuderinta ir nepasirašyta inicijavimo sutartis arba detalusis planas gali būti nerengiamas. Dėl to nėra teisinio pagrindo nurodytą įsakymą laikyti galimybės įteisinti ginčo statinius patvirtinimu ir dėl to neskatinti skolininkės kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
17.3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis numato, kad įteisinti žemės sklype savavališkai pastatytus statinius galima tik tuomet, jeigu tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi galimybę įteisinti statinius įstatymas sieja su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, o ne galbūt ateityje būsiančiais teritorijų planavimo dokumentais. Toks aiškinimas paneigtų tvaraus ir darnaus teritorijų planavimo tikslus.
17.4. Nesant pagrįstų duomenų apie realią galimybę įteisinti ginčo statinius, pripažintina, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria skyrė skolininkei baudą ir taikė sprendimo neįvykdymo pasekmes, tokiu būdu siekdamas užtikrinti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per kuo įmanoma trumpesnį laiko tarpą. Nagrinėjamu atveju jau yra įsiteisėjęs, vykdytinas teismo dokumentas, kuriuo konstatuota savavališka statyba. Savavališka statyba yra pažeidžiamas viešasis interesas, todėl statybos padarinių šalinimas nėra pažeidėjo interesų gynimas, o savavališki statybos padariniai turi būti šalinami per kuo optimalesnį terminą. Nagrinėjamu atveju susidaro situacija, kai skolininkė nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nešalina savavališkos statybos padarinių, nesulaukdama už tai jokių pasekmių, kurios skatintų kuo operatyviau įvykdyti teismo sprendimą.
18. Atsiliepime į suinteresuoto asmens UAB „Šindrona“ atskirąjį skundą antstolė A. S. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai kvalifikavo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolė nustatė, kad įpareigojimas neįvykdytas. Apie tai vykdomojoje byloje surašytas sprendimų neįvykdymo aktas. Jeigu skolininkas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
19. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išieškotojai leista nugriauti statinius skolininkės lėšomis ir skolininkei skirta vienkartinė 300 Eur bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo nevykdymą laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki skundžiamos nutarties įsiteisėjimo bei 30 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nugriauti statinius neįvykdymo dieną bauda, skaičiuojama nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo iki visiško Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo nugriauti laikinus statinius įvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
20. Skolininkė 2021 m. rugsėjo 21 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą atidėti atskirojo skundo nagrinėjimą ir suteikti skolininkei galimybę spręsti klausimą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Prašyme nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja 2021 m. liepos 21 d. pasirašė Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, kuri suteikia teisę skolininkei parengti teritorijų planavimo dokumentą, o 2021 m. rugsėjo 2 d. ir 16 d. kitos suinteresuotos institucijos išdavė teritorijų planavimo sąlygas. Dėl to yra teisinė galimybė tinkamai parengti teritorijų planavimo dokumentą ir suformuoti žemės sklypą prie statinių, kuriuos nugriauti įpareigota skolininkė, ir šiuos statinius įteisinti. Skolininkė rengia ir iki 2021 m. rugsėjo 30 d. perduos teismui prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal nutarties priėmimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją. Dėl to apeliantės nurodytas ketinimas kreiptis į teismą dėl vykdomosios bylos sustabdymo šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios suponuotų teisinį pagrindą tenkinti apeliantės prašymą atidėti atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties nagrinėjimą. Dėl to atskirasis skundas nagrinėjamas iš esmės.
22. Pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Pagal šio straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu skolininkei leista per 18 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinių projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus, o per nustatytą terminą nurodyto įpareigojimo neįvykdžius, skolininkė įpareigota savo lėšomis per 3 mėnesius nuo 18 mėnesių termino pasibaigimo statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Per nustatytą terminą skolininkei šio reikalavimo neįvykdžius, teismas leido Inspekcijai nugriauti statinius skolininkės lėšomis. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.
24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi atidėjo teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalies, kuria skolininkei leista per 18 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinių projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus, vykdymą vienerių metų laikotarpiui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi dar kartą atidėjo nurodytos sprendimo dalies vykdymą iki 2019 m. lapkričio 20 d. Skolininkė trečią kartą kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo dalies atidėjimo, tačiau teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi šio prašymo netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. išdavė vykdomąjį raštą, kurį išieškotoja pateikė antstolei vykdyti.
25. Pažymėtina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimas įsiteisėjo 2016 m. gegužės 20 d. Būtent nuo nurodytos dienos skolininkė privalėjo per 18 mėnesių parengti statinių projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus, taigi šią teismo suteiktą teisę turėjo būti įvykdžiusi iki 2018 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 sausio 25 d. ir 2019 m. vasario 13 d. nutartimis nurodytas terminas dar buvo pratęstas iki 2019 m. lapkričio 30 d. Taigi griautinus statinius skolininkė privalėjo įsiteisinti iki 2019 m. lapkričio 30 d.
26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi atmetė skolininkės prašymą atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo vykdymą, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu skolininkei nustatytas 18 mėnesių terminas statinių projektinei dokumentacijai parengti ir jų statybą leidžiantiems dokumentams gauti pasibaigė ir nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties priėmimo dienos prasidėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu nustatytas 3 mėnesių terminas, per kurį skolininkė privalėjo savo lėšomis sprendime įvardytus statinius nugriauti bei sutvarkyti statybvietę. Skolininkė šio įpareigojimo nevykdė.
27. Skolininkės 2020 m. liepos 17 d., 2020 m. lapkričio 5 d., 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teikti prašymai pradėti detaliojo planavimo procedūras bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. birželio 16 d. įsakymas negali būti vertinami kaip pagrindas atleisti skolininkę nuo baudos už teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo nevykdymą ar kitokių teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo. Įvardyti prašymai teikti suėjus 3 mėnesių terminui (2020 m. rugpjūčio 8 d.), per kurį skolininkė turėjo pareigą nugriauti neteisėtai pastatytus statinius. Skolininkė, norėdama išvengti baudos skyrimo, turėjo pateikti teismui duomenis, patvirtinančius, kad ji pastatų negalėjo nugriauti dėl objektyvių priežasčių. Tokių duomenų skolininkė nepateikė. Skolininkės nurodyti prašymai patvirtina, kad skolininkė sąmoningai neketino ir neketina vykdyti teismo sprendimo dalies dėl statinių nugriovimo.
28. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, jog teismo sprendimo, įpareigojančio skolininkę įteisinti statinius, įvykdymas priklauso išimtinai nuo vietos savivaldos institucijos sprendimų, kurie šiuo metu yra priimti, taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo pasiūlyti antstolei svarstyti galimybę sustabdyti vykdomąją bylą, atidėti vykdymo veiksmus ar kreiptis dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo pagal CPK 589 straipsnio nustatytą tvarką.
29. Pagal CPK 589 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimas įsiteisėjo 2016 m. gegužės 20 d. ir iki šiol nė karto nebuvo kilęs klausimas dėl jo vykdymo ar vykdymui taikytinos teisės normos neaiškumo. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nevykdydama įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies dėl statinių nugriovimo, bet toliau atlikdama veiksmus dėl statinių įteisinimo, nors teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartimi tam skirtas 18 mėnesių terminas nebebuvo pratęstas, pati sukūrė tokią teisinę situaciją, kuriai esant gali būti svarstomas tik baudos skyrimo ir leidimo išieškotojai nugriauti statinius klausimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirajame skunde apeliantė nekelia pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydžio klausimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų, šiuo klausimu nepasisako.
30. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.