Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S –465– 227/2017

Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00011-2017-5

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 31 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-808-488/2017 pagal pareiškėjo K. G. skundą, suinteresuotam asmeniui AB SEB bankas, antstoliui A. B. dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo motyvai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, atliktų perdavus vykdomąją bylą teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja. Pareiškėjas prašė atšaukti 2016-11-22 patvarkymą iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo 2016-11-10 skundas dėl 2016-11-03 teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8696-940/2016, nes nesutinka su tuo, jog neturint vykdomosios bylos buvo atliekami veiksmai, tai yra 2016-11-22 priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, kai dar iki šiol nėra išnagrinėtas ankstesnis pareiškėjo 2016-11-10 skundas dėl 2016-11-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8696-940/2016. Pastebėtina, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu dėl 2016-11-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8696-940/2016 yra priimta Panevėžio apygardos teismo 2017-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-127-544/2017. Šia nutartimi pareiškėjo atskirasis skundas patenkintas tik toje dalyje, kuria pareiškėjui buvo paskirta bauda, likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Tokiu būdu pripažintina, kad pareiškėjo tikslas dėl 2016-11-22 patvarkymo laikino atšaukimo, sustabdymo iki kol įsiteisės teismo nutartis dėl ankstesnio jo skundo, iš esmės yra patenkintas. Tačiau taip pat apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu antstolis savo patvarkymu gali vykdymo veiksmus atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). CPK 626 ir 627straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Vienas iš pagrindų, kada antstolis turi teisę sustabdyti vykdymo veiksmus, yra 6 punkte nurodytas atvejis – teismui išreikalavus vykdomąją bylą. Vykdomoji byla taip pat gali būti sustabdyta teismui pritaikius laikinąją apsaugos priemonę - išieškojimo vykdymo procese sustabdymą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad teismas ar antstolis būtų sustabdę vykdomąją bylą, todėl negalima sutikti su apeliantu, kad antstolis negalėjo atlikti vykdymo veiksmų, taip pat ir priimti patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti. Tuo pačiu pastebėtina, kad pareiškėjas ankstesniu skundu Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-8696-940/2016 prašė atšaukti turto antrąsias varžytines, skirti naują ekspertizę turto vertei nustatyti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2016-11-03 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė pareiškėjo 2016-10-04 skundą dėl antstolio A. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0025/11/02374 dėl naujos ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, dėl antrųjų varžytinių atšaukimo – nutraukė. Savo skundą pareiškėjas tuo metu motyvavo tuo, kad antstolis, priimdamas patvarkymą dėl varžytynių Nr. 0025/11/02374, grubai pažeidė jo, kaip skolininko, interesus, o įkainojus turtą mažesne, negu rinkos kaina, yra pažeidžiamos ir kreditoriaus teisės. Teigė, kad žemės sklypo su priklausiniais turto vertinimas yra atliktas 2012 metais, o vien 2013 – 2014 metais turto rinkos vertė kilo nuo 4 iki 6 procentų, ką patvirtina UAB „Matininkai“ 2014 metais pateiktas raštas. Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendė, kad skolininkas, nesutikdamas su areštuoto turto verte, nustatyta ekspertizės metu, nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, skunde nurodyti teiginiai dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo būtinumo nepaneigia atliktos turto vertinimo ekspertizės pagrįstumo. Pažymėta, kad papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų. Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad nagrinėjamoje byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog šiuo atveju vykdančiam išieškojimą antstoliui buvo pagrindas tenkinti 2016 m. spalio 4 d. skolininko K. G. skundą ir pagal tuo metu pateiktus duomenis skirti naują parduodamo iš varžytinių žemės sklypo su priklausiniais ekspertizę to turto vertei nustatyti, pareiškėjas su skundu antstoliui nebuvo pateikęs įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėto nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, nei nustatyta ekspertizės aktu, o UAB korporacijos „Matininkai“ 2014-10-01 pažyma neįrodo ir objektyviai nepagrindžia, jog minėto turto vertė padidėjo ir iš esmės nebeatitinka 2012-06-27 UAB korporacijos „Matininkai“ atliktos ekspertizės akte nustatytos rinkos vertės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia antstolio patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, nors ankstesniu skundu dėl antstolio veiksmų prašė skirti tokią ekspertizę. Apelianto teiginys, kad gali būti pažeistos pareiškėjo teisės paskyrus ekspertizę su motyvu, kad neįvyko antrosios varžytinės, nes tai gali įtakoti ekspertizę atliekančią įstaigą ir gali būti nustatyta mažesnė turto vertė nei prieš 4,5 metų, pripažintinas deklaratyviu ir nepagrįstu. Pažymėtina, kad turto vertinimas atliekamas pagal tai reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, siekiant nustatyti skolininko turto rinkos kainą, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pareiškėjo pozicijos dėl turto vertės nustatymo reikalingumo keitimas galėtų būti vertinamas kaip siekis vilkinti vykdymo procesą nuolatos teikiant skundus dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, antstoliui gavus 2016-10-05 UAB „Verslavita“ konsultaciją Nr. PNK-16-014, kurią skolininkas pateikė teismui tik 2016-10-21 su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jau po to, kai antstolis buvo priėmęs 2016-10-06 patvarkymą atsisakyti tenkinti skolininko skundą, pagrįstai buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo nelaukiant, kol įsiteisės nutartis Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-8696-940/2016. Toks antstolio veiksmas atitinka vykdymo proceso principus – ekonomiškumo, operatyvumo ir koncentruotumo, juo nepažeidžiami išieškotojo, skolininko teisės bei interesai, jų interesų pusiausvyra vykdymo procese.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeista.