Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino. Leido UAB „Šindrona“ per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinių – 7,8 x 7,5 x 4 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastato, dviejų pavėsinių, kurių išmatavimai 2,2 x 2,2 m, 6 x 15 x 6,5 vasaros kavinės bei 10 x 17 x 3,6 m lauko paviljono, esančių adresu Nemenčinės pl. 164A, Vilniuje, projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus. Atsakovei UAB „Šindrona“ per nustatytą terminą įpareigojimo neįvykdžius, įpareigoti atsakovę UAB „Šindrona“ savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo virš sprendime nurodyto 18 (aštuoniolikos) mėnesių termino pasibaigimo, statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti statinius – 7,8 x 7,5 x 4 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatą, dvi pavėsines, kurių išmatavimai 2,2 x 2,2 m, 6 x 15 x 6,5 vasaros kavinę bei 10 x 17 x 3,6 m lauko paviljoną, esančius adresu Nemenčinės pl. 164A, Vilniuje, atsakovės lėšomis.

Teismas nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė 2013 m. sausio 31 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-130131-00017. Savavališkos statybos akte nurodyta, kad laikino tipo vasaros kavinė (apie 6 x 15 x 6,5 m, užstatymo plotas 90 kv. m.), lauko paviljonas (apie 10 x 17 x 3,6 m, užstatymo plotas 170 kv. m.), pagalbinio ūkio pastatas (7,8 x 7,5 x 4 m, užstatymo plotas 59 kv. m.), dvi pavėsinės (2,2 x 2,2 m), lauko tualetas (1 x 1 m), esantys adresu Nemenčinės pl. 164A, Vilnius, pastatyti savavališkai. Statytojas nurodytas Modesia Belova, kuri buvo įpareigota nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų. Akte nuodyta, kad statiniai priskirtini neypatingų ir nesudėtingų statinių kategorijai, statytojas nepateikė leidimo statyti naują statinį (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1, 2 p. p., 12 str. 1 d. 3, 4 p. p.), nepateikė rašytinio pritarimo statinio projektui, taip pat žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų (STR 1.07.01:2010 Statybą leidžiantys dokumentai 33.3 p.). Akte nurodyta, kad statytoja pateikė VAVA 2010-06-29 raštą Nr. (13)-1.2-1846-(3.31). Inspekcijos 2013 m. sausio 31 d. reikalavimu Nr. REI-00-130131-00018 savavališkos statybos padariniai turėjo būti pašalinti iki 2013 m. liepos 31 d.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – VTPSI) 2013 m. vasario 1 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte nurodyta, kad pagal VĮ Nemenčinės miškų urėdijos 2013 m. sausio 14 d. raštą Nr. 3-84 dėl laikinųjų statinių nukėlimo iš valstybinio miško patikrinimo metu nustatyta, kad statiniai stovi miško paskirties Liepynės girininkijos 421 miško kvartale, statybą leidžiantis dokumentas nebuvo pateiktas, taip pat nepateiktas žemės sklypo planas su statinių išdėstymu, nurodyti statiniai ir jų paskirtys – laikino tipo vasaros kavinė, lauko paviljonas, pagalbinio ūkio patalpos, 2 pavėsinės, WC, nurodyti statinių matmenys. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad teritorija, esanti adresu Nemenčinės pl. 164, Vilnius, yra suformuota atskiru žemės sklypu, kurio kadastro Nr. 0101/0003:2223 (unikalus Nr. 0101-0003:2223), įregistruotu Lietuvos Respublikos vardu, žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, žemės sklypas (02084 ha) 2003-04-17 panaudos sutarties Nr. K01/2003-26350 pagrindu 99 metams perduotas VĮ Nemenčinės miškų urėdijai.

Atsakovės prašymu Inspekcija 2013 m. liepos 29 d. Sprendimu terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsė iki 2013 m. spalio 30 d. Aktu Nr. NPA-00-140124-00032 nustatyta, kad reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nebuvo įvykdytas. Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. birželio 27 d. patikrino valstybinę miško žemę, esančią Nemenčinės pl. 164, Vilniuje, ir akte Nr. 49ŽN-168 nurodė, kad valstybinėje miško žemėje pastatytos 3 pavėsinės, šešiakampė pavėsinė, lauko vasaros kavinė, 2 pagalbinio ūkio paskirties pastatai, lauko tualetas, bendras pastatų užimamas plotas apie 370,86 kv. m.

Valstybinės miškų urėdijos 2011 m. lapkričio 14 d. Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo akte Nr. 562 nurodyta, kad patikrinus Miškų valstybės kadastre įregistruotų Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos 421 kvartalo 1 ir 2 taksacinių sklypų aprašomieji ir grafiniai duomenis, nustatyta, kad miškų valstybės kadastre registruoti duomenys atitinka faktinę padėtį, miško žemė nustatyta tvarka nėra paversta kitomis naudmenomis, nors sklype gausu statinių, bei patiekta išvada, kad 421 kvartalo 1, 2 taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 str. miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

Byloje nagrinėjant reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo kilo ginčas dėl ginčo statinių teisėtumo, t. y. atsakovei teigiant, kad ginčo statinius UAB „Šindrona“ pastatė turėdama statinių statybos metu visus reikalingus statybą leidžiančius dokumentus. Nustatyta, kad 1999 m. balandžio 20 d. tarp Nemenčinės miškų urėdijos ir atsakovės UAB „Šindrona“ buvo sudaryta dvišalė bendradarbiavimo sutartis dėl leidimo įrengti ir naudotis „Žvejų“ poilsiaviete 53-io kvartalo 2-ame sklype, kurią UAB „Šindrona“ įsipareigojo savo lėšomis sutvarkyti ir įrengti nurodytą poilsiavietę, prižiūrėti priskirtą įrangą (sutarties 3.1. p.), organizuoti poilsiautojų poilsį ir maitinimą (sutarties 3.2. p.), sezono laikotarpiu gegužės – rugpjūčio mėnesiais už kiekvieną mėnesį mokėti po 120 Lt, o dirbant ne sezono metu mokestis bus derinamas papildomai (sutarties 3.8. p.) pinigus pervedant į Nemenčinės miškų urėdijos sąskaitą (sutarties 3.9. p.). Sutartyje nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki to laiko, kol viena iš šalių nepareikš noro ją nutraukti (sutarties 7 p.). 1999 m. balandžio 27 d. atsakovės vardu buvo pateiktas prašymas Nemenčinės miškų urėdijai dėl leidimo pastatyti laikinus, nekapitalinius pastatus 53-io kvartalo 2-ame sklype ir įrengimus, reikalingus prekybai ir poilsiautojų aptarnavimui. Šis prašymas buvo suderintas su Liepynės girininku, architektu G. Kuodžiu, SP UAB „Antakalnio ūkis“, Antakalnio seniūnu. Prie sutarties pridėtoje generalinio plano schemoje, kurioje yra pažymėtas laikinas prekybos paviljonas, yra žyma „suderinta 1999-05-26, Miesto plėtros departamento teritorijos vyr. architektas“. Žemės sklypo, parengto 2000-12, plane nurodyta, kad „suderinta miško nuoma pagal nuomos sutartį, pasirašytą 2001-02-20“. Miško ploto nuomos poilsiui 2001 m. vasario 20 d. sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta tarp VĮ Nemenčinės miškų urėdijos ir UAB „Šindrona“ dėl 1,0 ha miško ploto, esančio Liepynės girininkijos 53-io kvartalo 2 sklype, kurį nuomininkas (UAB „Šindrona“) išsinuomoja poilsiui nuo 2001 m. vasario 20 d. iki 2004 m. liepos 1 d. (sutarties 1, 2 p. p.). Sutarties 12.1.1. punkte nurodyta, kad nuomininkas turi teisę išnuomotame miško plote, parengęs ir suderinęs su nuomotoju ir Vilniaus rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu suplanavimo schemą, statyti (atlikti) statinius (darbus), kuriems statyti (atlikti) nereikia leidimo ir projekto vadovaujantis „Leidimo statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ punktu 4.4 statyti pastogę, pirtelę, voljerą pagal suderintą sklypo plane vietą (atskiru planu), taip pat statyti statinius, kuriems statyti reikia turėti projektą, suderintą su Vilniaus rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu (sutarties 12.1.2. p.). Sutarties 10.6. punkte nurodyta, kad pasibaigus sutarties galiojimui, likviduoti laikinus statinius. Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos 2001 m. kovo 19 d. rašte Nr. 22-01-28-121 nurodyta, kad laikinai kavinei, esančiai Nemenčinės plente ir nuosavybės teise priklausančiai UAB „Šindrona“, suteiktas adresas Nemenčinės p. 164A, Vilnius.

Aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo statiniai, nurodyti 2013 m. sausio 31 d. savavališkos statybos akte, yra valstybinio miško žemėje (Valstybinės miškų urėdijos 2011-11-14 Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. 562). Šio miško ploto nuomos sutartis galiojo nuo 2001 m. vasario 20 d. iki 2004 m. liepos 1 d. Mokėjimai už šio miško ploto nuomą buvo mokami iki 2008 metų ir atsakovės atstovė nurodo, kad tokiu atveju nuomos sutartiniai santykiai tęsiasi, sutartis nėra pasibaigusi. Teismo vertinimu, šioje byloje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad buvo išnuomotas valstybinio miško plotas. Kasacinės instancijos teismas teismų praktikoje yra išaiškinęs, kad „<...valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai teritorijų planavimo srityje turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus.>…” (LAT 2014-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Aiškindamas žemės nuomos sutarties termino pasibaigimo pasekmes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2006, konstatavo, kad ,,pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti yra nuomos termino suėjimas, taigi po žemės nuomos sutarties termino suėjimo tolesnis naudojimasis žeme nustatytomis nuomos sąlygomis nedaro tokios sutarties neterminuotos. Faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, ieškovui nesukuria teisėto naudotojo statuso“. Analogiškai įstatymines nuostatas būtina aiškinti ir valstybinio miško nuomos santykių atžvilgiu, vadovaujantis Miškų įstatymo, Miško plotų nuomos poilsiui tvarka nuostatomis. Ginčo byloje nėra duomenų, kad iš karto po 2001 m. vasario 20 d. Miško ploto nuomos poilsiui sutarties pasibaigimo nuomininkas kreipėsi į nuomotoją ir prašė sudaryti nuomos sutartį naujam terminui. To nedarant, negalima pagrįstai tikėtis nuomos teisinių santykių pratęsimo naujam laikotarpiui. Tai reiškia, kad ginčo valstybinio miško ploto nuomos santykiai pasibaigė 2004 m. liepos 1 d., suėjus sutartyje nustatytam terminui ir šis terminas nepratęstas. Aplinkybės, nurodytos VĮ Nemenčinės miškų urėdijos 2014 m. balandžio 3 d. rašte Nr. 3-566 apie UAB „Šindrona“ vykdytus mokėjimus dėl žemės sklypo nuomos iki 2008 metų, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos susitarimas su UAB „Šindrona“ pratęsti 2009 m. spalio 30 d. ginčo lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutartį iki 2016 m. lapkričio 1 d., nekeičia teismo padarytos išvados dėl valstybinio miško ploto nuomos santykių pabaigos, nes nebuvo priimtas atitinkamų valstybės institucijų administracinis sprendimas dėl šio ploto nuomos sutarties termino pratęsimo / naujos sutarties sudarymo.

Atkreipė dėmesį į tai, kad 2001 m. vasario 20 d. miško ploto nuomos sutarties 10.6. punkte nurodyta, kad pasibaigus sutarties galiojimui likviduoti laikinus statinius. Statybos įstatymo 2 str. redakcijoje, galiojusioje laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 9 d. iki 2002 m. liepos 1 d. (bylos duomenys patvirtina, kad ginčo statiniai pastatyti 2000 metais) nurodyta, kad laikinas statinys – statinys, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau kaip 5 metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turi būti nugriautas (išardytas) arba perkeltas į kitą vietą. Nuo 2003 m. gruodžio 30 d. įsigaliojusio Statybos įstatymo 2 str. 4 dalyje nurodytas laikinio statinio apibrėžimas – „...statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami.“ Nustatytos aplinkybės ir tuometinis reglamentavimas sąlygoja išvadą, kad atsakovė, suėjus Miško ploto nuomos 2001 m. vasario 20 d. sutartyje nustatytam terminui, turėjo vykdyti sutarties 10.6. punkte numatytą sąlygą dėl laikinų statinių nugriovimo arba Statybos įstatyme numatytą alternatyvą dėl laikinų statinių perkėlimo į kitą vietą. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir 2013 m. sausio 31 d. ieškovui ginčo statinių adresu atlikus patikrinimą, savavališkos statybos akte nurodytos aplinkybės užfiksuotos pagrįstai. Tai sąlygoja teismo išvadą, kad 2013 m. sausio 31 dienai ginčo statiniai pastatyti savavališkai, nes jie laikino pobūdžio ir turėjo būti nugriauti / nukelti. Aplinkybė, kad atsakovė 2010 metais ėmėsi aktyvių veiksmų ir pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą užsakė ir buvo parengti ginčo statinių projektai, nesąlygoja išvados, kad statiniai 2013 m. sausio 31 dienai yra pastatyti teisėtai, t. y. turint tokių statinių statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus savavališkos statybos akte. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas pagrįstai reiškia reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nes Inspekcijos 2013 m. sausio 31 d. reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo iki 2013 m. sausio 30 d. nebuvo ir nėra įvykdytas (CPK 12, 178, 197 str. str.).

CK 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, taikomi įstatymai, galiojantys padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008 ir kt.). Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnis. Ieškovas reikalauja taikyti įstatyme numatytą savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonę - įpareigojimą savavališkos statybos objektus nugriauti. Toks būdas numatytas nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio TPSVPĮ 14 str. 2 d. 1, 2 punktuose.

Nustačius savavališkos statybos faktą, spręstinas klausimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo parinkimo.

TPSVPĮ 14 str. 4 dalyje yra numatyta, kad asmenys, kuriems pateikti 14 str. 2 dalyje išvardyti privalomieji nurodymai, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldėsaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas nugriauti statinį (išardyti jo dalį) ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Nors teismo posėdyje atsakovė neprašė nustatyti terminą savavališkos statybos padarinių šalinimui, kai tokia galimybė nėra draudžiama įstatymu, teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius aktyvius pačios atsakovės veiksmus siekiant gauti ginčo statinių statybas leidžiančius dokumentus, tiek trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštus dėl šių statinių įtraukimo į rengiamą detalųjį planą, nes rengiant plento techninį projektą bus plečiamos jau esamos ir numatomos naujos maitinimo įtaigos, sukuriame daugiau negu dabar yra aptarnaujančių infrastruktūros objektų (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-01-29 raštas Nr. A51-11400/IS(2.15.1.21-MP-2), į tai, kad trečiasis asmuo VĮ Nemenčinės miškų urėdija 2013 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl valstybinės reikšmės miškų VĮ Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos 349 kvartalo 3 ploto 0,03 ha ir 421 kvartalo 3 ploto 0,9 ha išjungimo iš valstybinės reikšmės miškų, tai, kad atsakovė 2015 m. liepos 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą dėl grafinės medžiagos dėl statiniais užimto žemės ploto išbraukimo iš valstybinės reikšmės miško teritorijos teikimo Valstybinei miškotvarkos tarnybai dėl miškotvarkinės schemos patikslinimo, tai, kad 2015 metais atsakovė užsakė ir yra pradėtas rengti lauko kavinės įrengimo projektas, sprendžia, kad yra tikslinga leisti atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis parengti atitinkamus ginčo statinių statybas leidžiančius dokumentus. Šiuo metu svarstant klausimą dėl statybų įteisinimo negalimumo tokių aplinkybių nėra. Nustatytos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad atsakovės veiksmai patvirtina, jog yra siekiama šalinti savavališkos statybos padarinius Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 4 d. nustatyta tvarka. Dėl nurodyto teismas šiuo atveju sprendžia, jog atsakovės atžvilgiu galėtų būti taikomas numatytas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, negriaunant statinių, o leidžiant teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įstatymo nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, juolab, kad procedūra jau pradėta (TPSVPĮ 14 str. 7 d. 1 p.).

Dėl nurodytų aplinkybių, taip pat įvertin3s savavališkos statybos pobūdį, vadovaujantis CK 4.103 straipsniu, TPSVPĮ 14 str., ieškovo reikalavimus tenkino iš esmės. Teismo vertinimu, projektinei dokumentacijai parengti reikia papildomai laiko, siekiant ir esant galimybei įteisinti savavališkai pastatytus objektus, įvertinus aplinkybes dėl detaliojo plano rengimo ir koregavimo, taip pat valstybinio miško plotų išmiškinimo procedūrą, tam nustatant 18 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įsiteisėjimo. Neįvykdžius teismo nurodymo, atsakovės atžvilgiu turi būti taikomos TPSVPĮ 14 str. 9 d. nuostatos, nurodant, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę atsakovės lėšomis.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1)Pirmos instancijos teismas neteisingai vertino, kad Statiniai yra pastatyti savavališkai. UAB „Šindrona“ statinius statė, derindama statinių statybą tiek su žemės savininko atstovu, tiek ir su statyba leidžiančia institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Vieno iš statinių, kuriuos atsakovė teismo sprendimu įpareigota nugriauti, lauko kavinės, pastatymo teisėtumas jau buvo tikrintas teisme, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, galiojantis ir nenuginčytas. 2000 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu c. b. Nr. 2-8279/2000 nustatė juridinį faktą, kad įrengtas prekybos paviljonas (lauko kavinė) yra UAB „Šindrona“ nuosavybė. Teismas, priimdamas sprendimą nustatyti juridinį faktą, kad statiniai yra UAB „Šindrona“ nuosavybė, patvirtino ir šio statinio pastatymo teisėtumą.

UAB „Šindrona“, įrenginėdama poilsio aikštelę ir teikdama joje maitinimo paslaugas, visus savo veiksmus derino su įgaliotu žemės savininko atstovu - VĮ Nemenčinės miškų urėdija. 1999 m. balandžio 20 d. buvo sudaryta Dvišalio bendradarbiavimo sutartis tarp UAB „Šindrona“ ir VĮ Nemenčinės miškų urėdija. Pagal Dvišalę bendradarbiavimo sutartį, UAB „Šindrona“ gavo teisę naudotis „Žvejų“ poilsiaviete (kuri jau buvo įrengta iki šios sutarties sudarymo), taip pat teisę toliau ją įrenginėti ir organizuoti joje poilsiautojų maitinimo paslaugas. UAB „Šindrona“ įrengė poilsiavietę, kurioje gali ilsėtis visi miško lankytojai: pastatė lauko pavėsines, stalus, suolus, dalį poilsiavietės įrangos suremontavo, taip pat suremontavo jau anksčiau tame žemės sklype įrengtą lauko tualetą.

Medinių konstrukcijų statiniai, būtini maitinimo paslaugoms teikti, buvo įrengti, derinant jų įrengimą ne tik su žemės savininko įgaliotu atstovu, bet ir su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Kadangi pagal Dvišalės bendradarbiavimo sutarties 3.2 p. UAB „Šindrona“ įsipareigojo organizuoti poilsiautojų maitinimą, bendrovei buvo būtina pastatyti statinį, kuriame būtų įmanoma pagaminti maistą. Todėl 1999 m. balandžio 27 d. bendrovė pateikė prašymą Nemenčinės miškų urėdijai leisti pastatyti laikinus nekapitalinius pastatus ir įrengimus, reikalingus prekybai ir poilsiautojų aptarnavimui. Buvo parengtas projektas, kuris buvo suderintas su Nemenčinės urėdijos atstovu, su Vilniaus miesto savivaldybės architektu Gintaru Kuodžiu, SP UAB „Antakalnio ūkis“ direktoriumi A. Jackiu, Antakalnio seniūnu Liucijumi Norvilu. Nurodyti asmenys išreiškė sutikimą, kad statiniai būtų statomi ir kad būtų statomi toje sklypo vietoje, kurią taip pat patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės architektas Gintaras Kuodis. Lauko kavinė pradėta statyti tik gavus žemės savininko įgalioto atstovo (Nemenčinės miškų urėdijos) ir statybą leidžiančios institucijos - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos - pritarimus.

Žemesnės instancijos teismas

3) Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „Šindrona“ visus veiksmus derino su įgaliotu miško žemės atstovu – 1999 m. balandžio 20 d. buvo sudaryta Dvišalio bendradarbiavimo sutartis (toliau – Sutartis Nr. 1), kuria suteikta teisė įrengti poilsiavietę. 2001 m. vasario 20 d. tarp tų pačių šalių buvo sudaryta Miško ploto nuomos poilsiui sutartis (toliau – Sutartis Nr. 2), kuri galiojo iki 2004 m. liepos 1d. Apeliantė nurodo, kad Sutartis Nr. 2 galiojanti, todėl statiniai pasatyti teisėtai.

Žemesnės instancijos teismas

4) Apeliaciniame skunde nurodoma, kad projektai, parengti 2010 m. birželio 29 d. tik patvirtina, kad visi veiksmai derinami su statybą leidžiančia institucija. Taip pat nurodyta, kad 2015 m. kovo 16 d. parengtas lauko kavinės įrengimo projektas. Priešingai, šie veiksmai tik patvirtina ieškinio pagrįstumą, statytojo suvokimą apie ginčo objektų savavališką statybą, bei siekį juos įteisinti, vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.

Žemesnės instancijos teismas

1) Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 1-2259 „Dėl apie 57 ha teritorijos šalia Nemenčinės plento detaliojo plano tvirtinimo“ nusprendė patvirtinti 57 ha teritorijos šalia Nemenčinės plento, Antakalnio seniūnijoje, detalųjį planą ir jo sprendinius. Kaip nurodoma Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento teismui parengtame 2015 m. sausio 29 d. rašte Nr. A51-11400/15(2.15.1.21-MP2) bei UAB „Šindrona“ advokatei parengtame 2014 m. spalio 24 d. rašte Nr. A51-88647/14(2.15.1.21-MP2), patvirtinus ir įregistravus minėtą detalųjį planą bus pradėta šios zonos (nuo Kairėnų g. iki šiaurinės mieto ribos) techninio projektavimo procedūra. Rengiant plento techninį projektą bus suprojektuoti pėsčiųjų, dviračių takai, poilsio, automobilių parkavimo aikštelės, plečiamos jau esamos ir numatomos naujos maitinimo įstaigos, sukuriama daugiau negu dabar yra aptarnaujančios infrastruktūros objektų, nustatyta tvarka pakoreguojat Valstybinio miško ribas ir plotą. Atsižvelgiant į tai mano, kad ir apeliantei priklausant lauko kavinė galėtų funkcionuoti ir papildyti Nemenčinės plento infrastruktūrą. Apeliantė 2015 m. liepos 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą dėl grafinės medžiagos dėl statiniais užimto žemės ploto išbraukimo iš valstybinės reikšmės miško teritorijos teikimo Valstybinei miškotvarkos tarnybai dėl miškotvarkinės schemos patikslinimo. Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad trečiasis asmuo VĮ Nemenčinės miškų urėdija 2013 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į valstybinę miškų tarnybą dėl valstybinės reikšmės miškų VĮ Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos 349 kvartalo 3 ploto 0,03ha ir 421 kvartalo 3 ploto 0,9ha išjungimo iš valstybinės reikšmės miškų, į tai, kad apeliantė 2015 metais užsakė ir yra pradėtas rengti lauko kavinės įrengimo projektas, nusprendė, kad yra tikslinga apeliantei leisti teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis parengti atitinkamus ginčo statinių statybas leidžiančius dokumentus ir tik neįvykdžius šio įpareigojimo nugriauti ginčo statinius.

2) Mano, kad ieškovas turi reikalavimo teisę reikšti tokio pobūdžio ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

1) Nuo 2001 m. vasario 20 d. Dvišalė bendradarbiavimo sutartis apskritai nebegaliojo, o visus susiklosčiusius teisinius santykius šalys aptarė naujai sudarytoje Miško ploto nuomos poilsiui sutartyje. Šios sutarties 10.6. punktu šalys susitarė, jog pasibaigus sutarties galiojimui, UAB „Šindrona“ privalo likviduoti laikinus statinius. Teismas pagrįstai vertino, jog aplinkybės dėl UAB „Šindorna“ vykdytų mokėjimų dėl žemės sklypo nuomos iki 2008 m., taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos susitarimas su UAB „Šindrona“ pratęsti 2009 m. spalio 30 d. ginčo lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutartį iki 2016 m. lapkričio 1 d., nekeičia valstybinio miško ploto nuomos santykių pabaigos momento, nes nebuvo priimtas atitinkamų valstybės institucijų administracinis sprendimas dėl šio ploto nuomos sutarties termino pratęsimo / naujos sutarties sudarymo.