Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-742-567/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-07
Bylos Nr.: e2S-742-567/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09442-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Neringa Švedienė
Atsakovas: UAB „Šindrona“
Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Valstybinių miškų urėdija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

Civilinės bylos Nr. e2S-742-567/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09442-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.2.6.10

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Šindrona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1316-600/2015 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Šindrona“ dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VĮ Nemenčinės miškų urėdijos teisių perėmėja), Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. pareigoti atsakovą UAB „Šindrona“ per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, nugriauti 7,8 x 7,5 x 4 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatą, dvi pavėsines, kurių išmatavimai 2,2 x 2,2 m, 6 x 15 x 6,5, vasaros kavinę bei 10 x 17 x 3,6 m lauko paviljoną Vilniuje, Nemenčinės pl., ir sutvarkyti statybvietę;

1.2. atsakovui UAB „Šindrona“ neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Nurodė, kad atsakovas be statybos leidimo ir valstybinio miško patikėtinio sutikimo valstybinio miško žemėje savavališkai pastatė laikino tipo vasaros kavinę, pagalbinio ūkio pastatą ir dvi pavėsines. 2013 m. sausio 31 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir reikalavimas ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 31 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti buvo pratęstas iki 2013 m. spalio 30 d., tačiau atsakovas neteisėtos statybos padarinių nepašalino (CK 4.103 str.; Statybos įstatymo 3 str., 12 str., 17 str., 20 str., 23 str.; Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str.).

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti visiškai:

2.1. leisti atsakovui UAB „Šindrona“ per 18 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinių – 7,8 x 7,5 x 4 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastato, dviejų pavėsinių, kurių išmatavimai 2,2 x 2,2 m, 6 x 15 x 6,5 vasaros kavinės bei 10 x 17 x 3,6 m lauko paviljono Vilniuje, Nemenčinės pl., projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus;

2.2. atsakovui UAB „Šindrona“ per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, įpareigoti atsakovą UAB „Šindrona“ savo lėšomis per 3 mėnesius nuo virš sprendime nurodyto 18 mėnesių termino pasibaigimo statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę;

2.3. jei per nustatytą terminą reikalavimas statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę nebus įvykdytas, leisti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti statinius – 7,8 x 7,5 x 4 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatą, dvi pavėsines, kurių išmatavimai 2,2 x 2,2 m, 6 x 15 x 6,5 vasaros kavinę bei 10 x 17 x 3,6 m lauko paviljoną Vilniuje, Nemenčinės pl., atsakovo UAB „Šindrona“ lėšomis. Teismas nustatė, kad atsakovas ginčo statinius pastatė valstybinio miško žemėje be statybos leidimo. Ginčo statinius atsakovas pastatė valstybinio miško žemėje, kurią 2001 m. vasario 20 d. išsinuomojo poilsiui nuo 2001 m. vasario 20 d. iki 2004 m. liepos 1 d. Pagal nuomos sutartį ginčo žemėje atsakovas turėjo teisę statyti statinius, kuriems statyti nereikia leidimo ir projekto, taip pat statyti statinius, kuriems statyti reikia turėti projektą, suderintą su Vilniaus rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu, tačiau pasibaigus nuomos sutarties galiojimui atsakovas turėjo likviduoti pastatytus laikinus statinius. Teismas, įvertinęs atsakovo veiksmus, siekiant gauti ginčo statinių statybas leidžiančius dokumentus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštus dėl ginčo statinių įtraukimo į rengiamą detalųjį planą, VĮ Nemenčinės miškų urėdijos kreipimąsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl valstybinės reikšmės miškų VĮ Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos 349 kvartalo 3 ploto 0,03 ha ir 421 kvartalo 3 ploto 0,9 ha išjungimo iš valstybinės reikšmės miškų, nusprendė leisti atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis parengti ginčo statinių statybas leidžiančius dokumentus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str.).

2.4. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo UAB „Šindrona“ apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-622-450/2016 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teismas nurodė, kad atsakovas ginčo statiniams statybą leidžiančio dokumento neturėjo, todėl ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagrįstai ir teisėtai pradėjo savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas po valstybinės žemės nuomos sutarties termino pasibaigimo mokėjo įmokas už žemės nuomą, nepadarė nuomos sutarties neterminuota, todėl, pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovas turėjo laikinus statinius likviduoti (Statybos įstatymo 2 str., 28 str.).

3. 2017 m. lapkričio 28 d. atsakovas UAB „Šindrona“ pateikė prašymą pratęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo vykdymo terminą vieneriems metams. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimas įsiteisėjo 2016 m. gegužės 20 d., todėl ginčo statiniai turėjo būti įteisinti iki 2017 m. lapkričio 20 d., tačiau atsakovas iki nurodyto termino nespėjo parengti visų ginčo statinių įteisinimui reikalingų dokumentų. Atsakovas dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl grafinės medžiagos dėl statiniais užimto žemės ploto išbraukimo iš valstybinės reikšmės miško teritorijos teikimo Valstybinei miškotvarkos tarnybai dėl miškotvarkinės schemos patikslinimo, užsakė ir pradėjo rengti lauko kavinės įrengimo projektą. Atlikus kadastrinius miško matavimus, nustatyta, kad 0,18 ha žemės plotas netenkina minimalių skalsumo reikalavimų (pavieniai medžiai), todėl buvo siūloma tikslinti Nemenčinės miškų urėdijos, Liepynės girininkijos 421 kvartalo duomenis, išbraukiant 0,18 ha žemės sklypo dalį iš valstybinės reikšmės miškų kadastro. 2016 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinei miškotvarkos tarnybai buvo pateiktas prašymas dėl miško kadastro duomenų pakeitimo, tačiau Valstybinė miškotvarkos tarnyba 2016 m. spalio 4 d. sprendimu atsisakė tikslinti miškų valstybės kadastro duomenis. Nors Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-510-428/2017 atmetė UAB „Šindrona“ skundą dėl Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimo panaikinimo, tačiau sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Panaikinus Valstybinės miškotvarkos tarnybos sprendimą, UAB „Šindrona“ turėtų galimybę įteisinti ginčo statinius (CPK 284 str.).

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi nutarė atsakovo UAB „Šindrona“ prašymą tenkinti iš dalies ir atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. teismo sprendimo dalies, kuria atsakovui UAB „Šindrona“ buvo leista per 18 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinių – 7,8 x 7,5 x 4 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastato, dviejų pavėsinių, kurių išmatavimai 2,2 x 2,2 m, 6 x 15 x 6,5 vasaros kavinės bei 10 x 17 x 3,6 m lauko paviljono Vilniuje, Nemenčinės pl., projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus, vykdymą vienerių metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 20 d. Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Šindrona“ aktyviais veiksmais siekia įvykdyti teismo sprendimu suteiktą galimybę įteisinti savavališkos statybos statinius. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netenkino atsakovo skundo dėl Valstybinės miškų tarnybos įpareigojimo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų Valstybės kadastro duomenis, nereiškia, kad terminas sprendimui įvykdyti negali būti pratęstas, nes priešingu atveju būtų paneigta atsakovo teisė į apeliaciją. Apeliacinis skundas bus nagrinėjamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1693-261/2018. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu atsakovui buvo leista įteisinti ginčo statinius, atsižvelgus į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus, planuojant ginčo teritorijoje plėsti infrastruktūrą pagal rengiamą detalųjį planą. Duomenų, kad savivaldybės teismui teiktame detaliojo plano preliminariame pristatyme padarytos esminės korektūros ir infrastruktūros plėtra ginčo sklype nebenumatoma, teismui nebuvo pateikta (CPK 178 str., 284 str.).

5. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs trečiojo asmens VĮ Valstybinių miškų urėdijos atskirąjį skundą, 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1492-852/2018 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Teismas nurodė, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų gauti reikiamus dokumentus, Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo įpareigojimo prioritetas yra leidimo gavimas, o ne objekto nugriovimas. Teismas pažymėjo, kad atsakovui yra galimybė gauti ginčo statinių projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus, todėl atmetė VĮ Valstybinių miškų urėdijos atskirąjį skundą (CPK 185 str.).

6. 2018 m. lapkričio 19 d. atsakovas UAB „Šindrona“ pateikė prašymą atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo vykdymo terminą iki 2019 m. lapkričio 20 d. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1693-261/2018 dar neišnagrinėjo UAB „Šindrona“ apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-510-428/2017 panaikinimo. Atsakovas 2018 m. gegužės 28 d. ir pakartotinai 2018 m. liepos 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su pasiūlymu dėl bendrojo plano sprendinių, prašydamas pakeisti rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, numatant miško žemės pavertinimą kitomis naudmenomis teritorijoje, kurioje veikia kavinė „Kaukazietiška virtuvė“. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu atsisakė atsižvelgti į atsakovo pateiktus pasiūlymus. Atsakovas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę nevykdyti teritorijų planavimo proceso iki bus pašalintas nustatytas planavimo organizatoriaus padarytas teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, panaikinti arba pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir išnagrinėti UAB „Šindrona“ pasiūlymus planavimo organizatoriui. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos 2018 m. spalio 26 d. sprendimu privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pratęsė iki 2018 m. lapkričio 26 d., tačiau iki atsakovo prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą pateikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo priėmusi sprendimo dėl atsakovo pateiktų pasiūlymų. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas negalėjo įvykdyti teismo sprendimo, todėl prašė terminą pratęsti iki 2019 m. lapkričio 23 d. (CPK 284 str.).

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi nutarė atsakovo UAB „Šindrona“ prašymą tenkinti ir atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. teismo sprendimo dalies, kuria atsakovui UAB „Šindrona“ buvo leista per 18 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinių – 7,8 x 7,5 x 4 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastato, dviejų pavėsinių, kurių išmatavimai 2,2 x 2,2 m, 6 x 15 x 6,5 vasaros kavinės bei 10 x 17 x 3,6 m lauko paviljono Vilniuje, Nemenčinės pl., projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus, vykdymą iki 2019 m. lapkričio 20 d. Teismas nustatė, kad per metus laiko nuo 2018 m. sausio 25 d. nutartyje nustatytų aplinkybių, kurias teismas pripažino, kaip tiesiogiai sąlygojančias 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu suteiktos teisės naudotis galimybe įteisinti savavališkos statybos padarinius ir atitinkamai parengti teisės aktus atitinkančius statybą leidžiančius dokumentus tinkamą realizavimą, situacija nepakito, nes procesas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, t. y. apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo neišnagrinėjimo, užsitęsusio atsakovo pasiūlymų nagrinėjimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje. Teismas pažymėjo, kad neįsiteisėjusiame Kauno apygardos administracinio teismo sprendime nurodytos aplinkybės, jog ginčo sklypas negali būti išbrauktas iš valstybinės reikšmės miškų kadastro, patvirtina, jog aplinkybės, buvusios 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo priėmimo metu, galimai iš esmės pasikeitė ir dėl pačios VĮ Nemenčinės miškų urėdijos pakeistos pozicijos. 2013 m. gruodžio 5 d. VĮ Nemenčinės miškų urėdija kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl valstybinės reikšmės miškų VĮ Nemenčinės miškų urėdijos, Liepynės girininkijos 349 kvartalo 3 ploto 0,03 ha ir 421 kvartalo 3 ploto 0,9 ha išjungimo iš valstybinės reikšmės miškų. Nors Valstybinė miškų taryba 2016 m. spalio 4 d. atsisakė patikslinti Valstybinio miško kadastro duomenis, tačiau vis tiek yra būtina paisyti suinteresuotiems asmenims įstatymu suteiktos teisės į apeliaciją (CPK 284 str.). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. vasario 20 d.

8. 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovas UAB „Šindrona“ pateikė prašymą atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo vykdymą, kuriuo atsakovas UAB „Šindrona“ yra įpareigotas per 18 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti statinių – 7,8 x 7,5 x 4 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastato, dviejų pavėsinių, kurių išmatavimai 2,2 x 2,2 m, 6 x 15 x 6,5 vasaros kavinės bei 10 x 17 x 3,6 m lauko paviljono Vilniuje, Nemenčinės pl., projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus, vienerių metų terminui, t. y. iki 2020 m. lapkričio 20 d. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-510-428/2017 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-113-261/2019 bei atnaujinti procesą išnagrinėtoje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-89-552/2019 priėmė UAB „Šindrona“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau prašymo iki šiol neišnagrinėjo, todėl būtina atidėti 2015 m. rugsėjo 23 d. teismo sprendimo vykdymą, nes iki šiol dėl objektyvių priežasčių nebuvo išnaudotos visos galimybės įteisinti UAB „Šindrona“ statinius (CPK 284 str.).

Atsiliepimas

9. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti atsakovo UAB „Šindrona“ prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo vykdymo atidėjimo. Nurodė, kad atsakovui buvo suteikta pakankamai laiko įteisinti savavališką statybą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ketino plėsti jau esamos ir numatomos naujos infrastruktūros objektus, tačiau šiuo metu faktinės aplinkybės yra pakitusios, nes Valstybinė miškų tarnyba atsisakė tikslinti miškų kadastro duomenis ir toks sprendimas teismų yra pripažintas teisėtu. Atsakovas išnaudojo visas galimybes dėl ginčo statinių įteisinimo, todėl aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje administracinėje byloje, nėra pakankamas pagrindas atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Ginčo teritorijai nuspręsta nustatyti miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną, kurioje įsiterpusiose valstybinėse miškuose veiklą reglamentuoja Miškų įstatymas. UAB „Šindrona“ vykdoma veikla pagal Miškų įstatymą nelaikytina vienu iš įstatyme įvardytų išimtinių atvejų, kada miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis. 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir pakartotinai 2018 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė atsižvelgti į atsakovo UAB „Šindrona“ pasiūlymus, kadangi galimybių įteisinti ginčo statinius nėra. Atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo patenkinimas pažeistų teismo sprendimo privalomumo, vykdymo proceso efektyvumo ir operatyvumo principus, ieškovo teises ir suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovui (CPK 18 str., 606 str.).

10. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti atsakovo UAB „Šindrona“ prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog pratęsus sprendimo vykdymo terminą, jis galės įteisinti ginčo statinius valstybinės reikšmės miškų ūkio paskirties žemėje (CPK 178 str.).

11. Trečiasis asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti atsakovo UAB „Šindrona“ prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Nurodė, kad atsakovo prašymas yra nepagrįstas, nes administracinėje byloje buvo aiškiai nurodyta, jog ginčo žemės sklypas negali būti išbrauktas iš Valstybinių miškų kadastro, o ginčo statiniai turėjo būti likviduoti dar 2004 m. liepos 1 d. Atsakovas, pažeidęs savo sutartinę prievolę likviduoti statinius nuomos sutarčiai pasibaigus, neturėjo teisėto pagrindo toliau realizuoti neteisėtai valstybinėje miško žemėje laikomus statinius. Atsakovas prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo iš esmės siekia vilkinti sprendimo įvykdymą ir toliau tęsti ūkinę–komercinę veiklą (CPK 178 str.).

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovo UAB „Šindrona“ atstovas patikslino prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindą, nurodydamas, kad prašymo nebegrindžia proceso atnaujinimo administracinėje byloje galimybe, o aplinkybe, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 4 d. sprendimu buvo patvirtintas apie 57 ha teritorijos šalia Nemenčinės plento detalusis planas ir jo sprendiniai, tačiau nenumatyta inžinerinė Nemenčinės plento infrastruktūros teritorija šalia veikiančios kavinės. Tam būtina teisės aktų nustatyta tvarka atlikti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrą. Nuo 2020 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas yra viešinamas, o suinteresuoti asmenys turi teisę teikti savo pasiūlymus dėl bendrojo plano sprendinių iki 2020 m. kovo 6 d. Atsakovas 2020 m. vasario 18 d. pateikė savo pasiūlymą savo eksploatuojamos kavinės vietoje numatyti inžinerinės infrastruktūros teritoriją. Jeigu būtų atsižvelgta į atsakovo pasiūlymą, Vilniaus miesto bendrajame plane kavinės teritorija būtų pažymėta, kaip inžinerinės infrastruktūros teritorija. Tokiu būdu atsirastų galimybė inicijuoti detaliojo plano sprendinių keitimą, suformuojant kitos paskirties žemės sklypą prie valdomų pastatų, paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis.

13. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas nurodė, kad, vertinant aplinkybes dėl bendrojo plano sprendinių keitimo, pirmiausia reikia vertinti galiojančius sprendinius ir dokumentus. Šiuo metu negalima daryti išvados, kad prašymas labiau galėtų būti patenkintas, o tai vertintina, kaip neapibrėžtos situacijos susidarymas.

14. Teismo posėdyje trečiojo asmens VĮ Valstybinės miškų urėdijos atstovas nurodė, kad net patikslintu pagrindu prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo negali būti patenkintas, nes yra įsiteisėję administracinių teismų sprendimai, todėl atsakovo pateiktas prasiūlymas neturi perspektyvos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi nutarė atmesti atsakovo UAB „Šindrona“ prašymą dėl 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo vykdymo atidėjimo ir priteisti iš atsakovo UAB „Šindrona“ trečiojo asmens VĮ Valstybinių miškų urėdijos naudai 979,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

16. Teismas nurodė, kad, spręsdamas ankstesnius atsakovo UAB „Šindora“ prašymus dėl 2015 m. rugsėjo 23 d. teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, atsižvelgė į 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendime nurodytus argumentus, kuriais motyvavo galimybes atsakovui įteisinti savavališkos statybos padarinius. Vilniaus miesto savivaldybės administracija raštais dėl ginčo statinių įtraukimo į rengiamą detalųjį planą pažymėjo, kad, rengiant plento techninį projektą bus plečiamos jau esamos ir numatomos naujos maitinimo įtaigos, sukuriama daugiau negu dabar yra aptarnaujančių infrastruktūros objektų (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 29 d. raštas Nr. A51-11400/IS(2.15.1.21-MP-2). VĮ Nemenčinės miškų urėdija 2013 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl valstybinės reikšmės miškų VĮ Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos 349 kvartalo 3 ploto 0,03 ha ir 421 kvartalo 3 ploto 0,9 ha išjungimo iš valstybinės reikšmės miškų. Atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą dėl grafinės medžiagos dėl statiniais užimto žemės ploto išbraukimo iš valstybinės reikšmės miško teritorijos teikimo Valstybinei miškotvarkos tarnybai dėl miškotvarkinės schemos patikslinimo. 2015 metais atsakovas užsakė ir pradėjo rengti lauko kavinės įrengimo projektą. Teismas pažymėjo, kad tiek 2018 m. sausio 25 d., tiek 2019 m. vasario 13 d. nutartyse, kuriomis atsakovui buvo atidėtas 2015 m. rugsėjo 23 d. teismo sprendimo vykdymas, buvo atsižvelgta į tai, kad atsakovas ir toliau siekia aktyviais veiksmais įvykdyti teismo sprendimu suteiktą galimybę įteisinti savavališką statybą, tačiau, sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą trečią kartą, nustatytos naujos, esminę reikšmę turinčios aplinkybės, tiesiogiai įtakojančios ginčo sprendimo vykdymo atidėjimo negalimumą.

17. Teismas nustatė, kad atsakovas iš pradžių prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2020 m. lapkričio 20 d. įrodinėjo proceso atnaujinimo aplinkybe Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-510-428/2017, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-113-261/2019 paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-3-552/2020 atmetė UAB „Šindrona“ prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje administracinėje byloje, todėl atsakovo prašyme atidėti teismo sprendimo vykdymą sudarančios aplinkybės išnyko. Kadangi atsakovas UAB „Šindrona“ teismo posėdžio metu patikslino savo prašymo pagrindą, prašydamas atidėti sprendimo vykdymą dėl to, kad atsakovas 2020 m. vasario 18 d. pateikė siūlymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių, atsakovo eksploatuojamos kavinės vietoje numatant inžinerinės infrastruktūros teritoriją, teismas nutarė pasisakyti tik dėl patikslinto prašymo pagrindo.

18. Teismas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su išnagrinėta administracine byla ir atsakovo 2020 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktu siūlymu dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių tikslinimo, nes išnagrinėtoje administracinėje byloje buvo įvertintas Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimas atsisakyti keisti valstybinio miško ribas ir keisti valstybinio miško žemę į kitas naudmenas. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. teismo sprendimu šioje byloje atsakovui suteikta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkos statybos statinius ir gauti statybą leidžiančius dokumentus neturi būti suprantama, kaip pareiga valstybės institucijoms sudaryti sąlygas tokių statinių įteisinimui, kadangi teismo sprendimas sudaryti sąlygas teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkos statybos statinius buvo grįstas sprendimo metu buvusiomis faktinėmis aplinkybėmis.

19. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu situacija yra pasikeitusi tiek, kad, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-113-261/2019 konstatuotas aplinkybes, įteisinti ginčo statinius teisės aktų nustatyta tvarka nėra galimybės. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė atsakymo dėl atsakovo teikto prašymo dėl Vilniaus mieto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių tikslinimo pagal atsakovo siūlymą, nekeičia teismų sprendimais konstatuotų aplinkybių, kurios yra privalomos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, derinant bendrojo plano sprendinius ir siūlymus dėl sprendinių keitimo. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikto pasiūlymo dėl generalinio plano sprendinių sudarančios aplinkybės, t. y. inžinerinės struktūros teritorijos nustatymas šalia plento veikiančiai kavinei, buvo įvertintos administracinių teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose ir turi būti privalomos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, svarstant teikiamus pasiūlymus dėl generalinio plano sprendinių keitimo/tikslinimo ir pan. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovo UAB „Šindrona“ teismo posėdžio metu patikslintas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo iki 2020 m. lapkričio 20 d. negali būti tenkinamas (CPK 18 str., 182 str., 284 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20. Atsakovas UAB „Šindora“ atskiruoju skundu prašo:

20.1. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo vykdymą papildomam vienerių metų terminui iki 2020 m. lapkričio 20 d.;

20.2. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria VĮ Valstybinių miškų urėdijai priteista iš atsakovo UAB „Šindrona“ 979,98 Eur bylinėjimosi išlaidų ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti arba sumažinti bylinėjimosi išlaidų dydį iki 140 Eur.

21. Atsakovo UAB „Šindora“ atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teismas nenurodė, kokią prejudicinę reikšmę, sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-113-261/2019 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartyje Nr. eP-3-552/2020 nurodytos aplinkybės. Administracinio teismo byloje dėl proceso atnaujinimo nedalyvavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje ir šioje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas skiriasi. Administracinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl duomenų Valstybės miškų kadastre pakeitimo, o 2020 m. vasario 18 d. atsakovas pateikė pasiūlymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydamas atsakovo kavinės vietoje numatyti inžinerinės infrastruktūros teritoriją. Duomenų Valstybės miškų kadastre pakeitimo ir bendrojo plano sprendinių pakeitimo procedūros yra reglamentuojamos skirtingų teisės aktų, tačiau teismas šių aplinkybių, t. y. kad skiriasi išnagrinėtos administracinės bylos ir šios bylos, kurioje atsakovas inicijavo bendrojo plano sprendinių pakeitimo, įrodinėjimo dalykas, neįvertino. Tuo atveju, jeigu į UAB „Šindrona“ 2020 m. vasario 18 d. pasiūlymą bus atsižvelgta ir Vilniaus miesto bendrajame plane kavinės teritorija bus pažymėta, kaip inžinerinės infrastruktūros teritorija, UAB „Šindrona“ atsiras teisinė galimybė inicijuoti detaliojo plano, kurio tikslas suformuoti kitos paskirties žemės sklypą prie valdomų pastatų, paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis pagal Miškų įstatymo 11 str. 2 d. Atlikus šias procedūras, UAB „Šindrona“ naudojami pastatai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

21.2. Teismas neįvertino, kad UAB „Šindrona“ nustatyta teisė įteisinti naudojamus pastatus yra susijusi su teritorijų planavimo dokumentų rengimu, kurių rengimo procesas trunka ilgai, o daugelis būtinų atlikti veiksmų, įteisinant ginčo pastatus ir rengiant teritorijų planavimo dokumentus, priklauso ne tik nuo atsakovo, bet ir valstybės institucijos veiksmų. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 1-2259 patvirtintas apie 57 ha teritorijos šalia Nemenčinės plento detalusis planas ir jo sprendiniai. Detaliajame plane nenumatyta inžinerinė Nemenčinės plento infrastruktūros teritorija šalia veikiančios kavinės. Nemenčinės miškų urėdijos, Liepynės girininkijos 421 kvartalo 3 taksaciniame sklype esantys pastatai yra miško žemėje ir tokios žemės pavertimas kitomis naudmenomis nėra atliktas. Tam, kad suformuoti kitos paskirties žemės sklypą prie naudojamų pastatų (kavinės), būtina atlikti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrą pagal Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašą. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūra galima pagal Miškų įstatymo 11 str. UAB „Šindrona“ valdoma kavinė yra Nemenčinės plento, kaip susisiekimo komunikacijos, aptarnavimo objektas – maitinimo paslaugas teikianti įmonė, todėl kavinės veiklai naudojama teritorija šiuo metu yra įtraukta į valstybinės reikšmės mišką, tačiau ši teritorija gali būti paversta kitomis naudmenomis, suformuojant kitos paskirties žemės sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija dar neišnagrinėjo atsakovo 2020 m. vasario 18 d. pasiūlymo, o teismas taip pat nenurodė, kodėl atsakovo pasiūlymas galėtų būti netenkintas. Atsakovas aktyviai siekia ginčo statinių įteisinimo, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas nepažeis ieškovo teisių.

21.3. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo trečiojo asmens VĮ Valstybinių miškų urėdijai 979,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovas prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pateikė 2019 m. lapkričio 19 d., o trečiojo asmens atstovo sąskaita 839,98 Eur sumai už suteiktas neapibrėžtas teisines paslaugas buvo išrašyta ir apmokėta 2019 m. lapkričio 13 d. Akivaizdu, kad 839,98 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nėra susijusi su šia byla. 2020 m. vasario 24 d. išrašytoje sąskaitoje 140 Eur nurodytos paslaugos taip pat nurodytos abstrakčiai, todėl nėra aišku, ar trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos šioje byloje. Priteista 979,98 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė, nes klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjo buvo spendžiamas trečią kartą, o trečiojo asmens atsiliepimai didžiąja dalimi buvo grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, todėl trečiojo asmens patirtos išlaidos neturėjo viršyti 140 Eur. Atsakovo veikla dėl valstybėje įvesto karantino yra sustabdyta, todėl atsakovas neturi galimybių atlyginti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą (CK 1.2 str., 1.5 str.; CPK 3 str., 291 str., Miškų įstatymo 11 str.; Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintos Teritorijų planavimo normos).

Atsiliepimas

22. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Šindrona“ atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad teismas pagrįstai atsisakė atidėti 2015 m. rugsėjo 23 d. teismo sprendimo vykdymą, kadangi atsakovo pasiūlymas analogiškais pagrindais, kaip ir 2020 m. vasario 18 d. pasiūlyme, jau buvo teiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu atsisakė atsižvelgti į atsakovo pasiūlymą dėl bendrojo plano sprendinių keitimo, nes siekiamas įteisinti statinys patenka į Miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną, svarbią miesto Gamtinio karkaso sudedamąją dalį, kuriai nustatyti ekologinės kompensacijos ir bioįvairovės apsaugos funkciniai prioritetai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 26 d. atsakyme pakartotinai nurodė, kad ginčo teritorijai nuspręsta nustatyti miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną. Jeigu funkcinėje zonoje yra įsiterpę valstybiniai miškai, veiklą valstybiniuose miškuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, tačiau UAB „Šindrona“ vykdoma veikla nepatenka į įstatyme nurodytas išimtis, pagal kurias miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis. Išnagrinėtoje administracinėje byloje patvirtinta, kad Valstybinė miškų tarnyba atsisakė tikslinti miškų kadastro duomenis, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė atsižvelgti į atsakovo pasiūlymą dėl bendrojo plano sprendinių keitimo, todėl laikytina, kad atsakovas išnaudojo visas galimybes įteisinti savavališkai pastatytus statinius. Sprendimas šioje byloje įsiteisėjo dar 2016 m. gegužės 20 d., todėl pakartotinis teismo sprendimo vykdymo atidėjimas gali užkirsti kelią ieškovui iniciuoti priverstinį teismo sprendimo vykdymą, siekiant ne tik įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą bet ir apginti viešąjį interesą – pašalinti neteisėtus statinius iš valstybinės reikšmės miško (CPK 18 str., 606 str.).

23. Trečiasis asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Šindrona“ atskirąjį skundą, prašydamas:

23.1. atmesti atsakovo UAB „Šindrona“ atskirąjį skundą;

23.2. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, patikslinant, kad iš atsakovo UAB „Šindrona“ trečiojo asmens VĮ Valstybinių miškų urėdijai priteisiamos 525 Eur bylinėjimosi išlaidos;

23.3. priteisti iš atsakovo UAB „Šindrona“ bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

24. Trečiojo asmens VĮ Valstybinių miškų urėdijos atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, kadangi išnagrinėtoje administracinėje byloje aiškiai konstatuota, jog ginčo teritorijoje nėra galimybės pakeisti žemės sklypo naudmenų, nes ginčo teritorija yra valstybinės reikšmės miškas Vilniaus mieste. Administracinėje byloje nurodyti išaiškinimai tapo privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims, todėl teismas pagrįstai vadovavosi šiomis administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovo 2020 m. vasario 18 d. pateiktas siūlymas pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, ginčo teritorijoje vietoje miško žemės numatant inžinerinės infrastruktūros teritoriją, nepaneigia administracinėje byloje padarytų išvadų, kad ginčo teritorijoje naudmenų pakeitimas yra negalimas.

24.2. Teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į prašymą pateikimą ir advokatės dalyvavimą teismo posėdyje. Trečiasis asmuo dėl techninės klaidos 2020 m. vasario 25 d. pateikė PVM sąskaitą–faktūrą 839,98 Eur sumai už teisines paslaugas, kurios buvo suteiktos kitoje byloje. Šioje byloje trečiasis asmuo iš viso patyrė 525 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 385 Eur už atsiliepimo į atsakovo prašymą atidėti sprendimo vykdymą parengimą ir 140 Eur už advokatės dalyvavimą teismo posėdyje, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti patikslinta. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių. Bylinėjimosi išlaidų dydis galėjo būti didesnis, nes atsakovas posėdžio metu pateikė papildomų naujus įrodymus ir pakeitė prašymo pagrindą, tačiau trečiasis asmuo, siekdamas nedidinti proceso išlaidų, neprašė atidėti teismo posėdžio ir suteikti terminą pateikti atsiliepimą dėl naujai pateikto prašymo pagrindo (CPK 7 str., 17 str., 18 str., 42 str., 98 str., 256 str., 279 str., 284 str. ).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

26. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo – sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

27. Pagal CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju, pagal CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismas turi įvertinti, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

29. CPK 7 str. 1 d. yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovo UAB „Šindrona“ atstovas patikslino prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindą, nurodydamas, kad prašymo nebegrindžia proceso atnaujinimo administracinėje byloje galimybe, o aplinkybe, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 4 d. sprendimu buvo patvirtintas apie 57 ha teritorijos šalia Nemenčinės plento detalusis planas ir jo sprendiniai, tačiau nenumatyta inžinerinė Nemenčinės plento infrastruktūros teritorija šalia veikiančios kavinės. Tam būtina teisės aktų nustatyta tvarka atlikti miško žemės pavertinimo kitomis naudmenomis procedūrą. Nuo 2020 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas yra viešinamas, o suinteresuoti asmenys turi teisę teikti savo pasiūlymus dėl bendrojo plano sprendinių iki 2020 m. kovo 6 d. Atsakovas 2020 m. vasario 18 d. pateikė savo pasiūlymą savo eksploatuojamos kavinės vietoje numatyti inžinerinės infrastruktūros teritoriją. Jeigu būtų atsižvelgta į atsakovo pasiūlymą, Vilniaus miesto bendrajame plane kavinės teritorija būtų pažymėta, kaip inžinerinės infrastruktūros teritorija. Tokiu būdu atsirastų galimybė inicijuoti detaliojo plano sprendinių keitimą, suformuojant kitos paskirties žemės sklypą prie valdomų pastatų, paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo vykdymo termino neatidėti, konstatavęs, kad pasikeitė esminę reikšmę turinčios aplinkybės, tiesiogiai įtakojančios sprendimo vykdymo atidėjimo negalimumą, nes Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-510-428/2017, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-113-261/2019 paliko nepakeistą, buvo konstatuota, kad nėra galimybės keisti valstybinio miško ribas ir keisti valstybinio miško žemę į kitas naudmenas. Apeliantas UAB „Šindrona“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydamas, kad administracinėje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios šiai bylai ir apeliantas vis dar turi galimybę įteisinti ginčo statinius.

31. Pagal CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 str. 4 d. nurodyta galutinio teismo sprendimo galia turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau šalis kitos bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 str. 2 p.).

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017). Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtina nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018).

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-113-261/2019 nutarė Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo žemės sklype vykdomas miško žemės transformavimas kitomis naudmenomis dėl galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos negali pakeisti žemės naudmenų paskirties. Ši išvada yra pagrįsta ir atitinka Miškų įstatymo 2 str. 8 d. nurodytai miško sąvokai ta apimtimi, kad mišku laikoma ir teritorija, kurioje dėl atitinkamų veiksnių laikinai medžių nėra.

34. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Kauno apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytomis aplinkybėmis, pagal kurias ginčo teritorija, kuriame stovi atsakovo neteisėtai pastatyti statiniai, yra miško žemė, todėl ginčo teritorija negali būti išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų kadastro, nes statinių statyba miško žemėje prieštarauja Miškų įstatymo nuostatoms. Administracinėje byloje konstatuota, kad ginčo teritorija, kurioje yra atsakovo neteisėtai pastatyti statiniai, negali būti paversta kitomis naudmenomis, kad miško žemėje statinių statyba yra negalima. Akivaizdu, kad į administracinėje byloje padarytas išvadas, vadovaujantis CPK 18 str. nuostatomis, privalo atsižvelgti tiek administracinėje byloje dalyvavę, tiek nedalyvavę asmenys. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, kad administracinėje byloje padarytos išvados neturi prejudicinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo vykdymo atidėjimo.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo vykdymo atidėjimas buvo grindžiamas būtent aplinkybėmis, susijusiomis su nurodytos administracinės bylos išnagrinėjimo rezultatu, t. y. atsakovas pripažino administracinės bylos baigties reikšmę atsakovo galimybei įteisinti ginčo statinius. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. sausio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-3-552/2020 atmetus UAB „Šindrona“ prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje administracinėje byloje, atsakovas teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo vykdymo atidėjimo klausimas, pakeitė savo prašymo faktinį pagrindą, t. y. nesiejo sprendimo vykdymo atidėjimo su administracine byla, o su 2020 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktu pasiūlymu dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių, atsakovo eksploatuojamos kavinės vietoje numatant inžinerinės infrastruktūros teritoriją.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apie galimybes pakeisti ginčo teritorijos (valstybinės reikšmės miško) naudmenas į kitos paskirties žemės sklypą nebuvimą konstatuota nurodytoje išnagrinėtoje administracinėje byloje, kad ginčo teritorijoje naudmenų pakeitimas, atitinkamai ir ginčo statinių įteisinimas, yra negalimas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, kuris buvo susietas su tuo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (savivaldybės ketinimu Nemenčinės plente plėsti infrastruktūrą), vykdymo atidėjimas iki 2020 m. lapkričio 20 d. neatitiktų CPK 7 str., 18 str. ir 284 str. reikalavimų. Infrastruktūros plėtimas ginčo teritorijoje buvo neatsiejamai susijęs su miško žemės pavertimu kitomis naudmenomis procedūra, kurios neleido atlikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2016 m. spalio 4 d. sprendimas, o tokio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas nurodytoje administracinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo UAB „Šindrona“ 2020 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktas pasiūlymas dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių, atsakovo eksploatuojamos kavinės vietoje numatant inžinerinės infrastruktūros teritoriją, nesudarė teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismui dar kartą vienerių metų terminui atidėti teismo sprendimo vykdymą.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartyje buvo konstatuota, kad atsakovo UAB „Šindrona“ neteisėtai valstybinės reikšmės miško žemėje pastatyti statiniai turėjo būti likviduoti dar 2004 m. liepos 1 d., t. y. pasibaigus miško ploto nuomos sutarčiai, tačiau savavališkos statybos padariniai iki šiol nepašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2016 m. gegužės 20 d., atsakovui leista ginčo statinius įteisinti arba nugriauti per 18 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. iki 2017 m. lapkričio 20 d. Pirmosios instancijos teismas du kartus atidėjo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo vykdymą, tačiau nustatytu terminu (2019 m. lapkričio 20 d.) savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimas dar vieneriems metams, t. y. iki 2020 m. lapkričio 20 d., nesant pagrįstų duomenų apie realią galimybę atsakovui įteisinti ginčo statinius, paneigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principus, taip pat ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros principus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantas UAB „Šindrona“ nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo negalimumo dėl atsakovo nurodytų priežasčių.

38. Apeliantas UAB „Šindrona“ taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo trečiojo asmens VĮ Valstybinių miškų urėdijos naudai 979,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi trečiojo asmens atstovo sąskaita 839,98 Eur sumai už suteiktas neapibrėžtas teisines paslaugas buvo išrašyta ir apmokėta 2019 m. lapkričio 13 d., t. y. iki 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovo kreipimosi į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Trečiasis asmuo atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą pripažino, kad sąskaita 839,98 Eur sumai buvo pateikta per klaidą, o iš tiesų trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidų pagal 2019 m. gruodžio 31 d. išrašytą sąskaitą 385 Eur sumai už atsiliepimo į atsakovo prašymą parengimą ir pagal 2020 m. vasario 24 d. išrašytą sąskaitą 140 Eur sumai už atstovės pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje.

39. CPK 98 str. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

40. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pagal advokatų kontoros 2019 m. lapkričio 13 d. išrašytą sąskaitą 839,96 Eur sumai teisinės paslaugos trečiajam asmeniui buvo suteiktos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nr. eP-3-552/2020 administracinėje byloje, kurioje 2020 m. sausio 19 d. nutartimi buvo atmestas UAB „Šindrona“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-113-261/2019, priteisiant VĮ Valstybinių miškų urėdijai iš UAB „Šindrona“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 839,96 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal trečiojo asmens 2019 m. lapkričio 13 d. sąskaitą už kitoje byloje suteiktas teisines paslaugas.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo prijungtas teismo posėdyje, kuriame atsakovas neginčijo bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pagrindo (pateiktų sąskaitų). Darytina išvada, kad aplinkybė, jog trečiasis asmuo suklydo, pateikdamas įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, sudaro pagrindą patikrinti trečiojo asmens patirtų ir prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, tiek pagal 2019 m. gruodžio 31 d., tiek pagal 2020 m. vasario 24 d. išrašytas sąskaitas, juolab, apeliantas ginčija ir 140 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimą.

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

43. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad trečiojo asmens atstovės (advokatų kontoros) sąskaitose nėra konkrečiai detalizuotos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau ši aplinkybė savaime neįrodo bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo, kadangi jų patyrimą patvirtina kitos aplinkybės, t. y. procesinių dokumentų parengimas, advokatės atstovavimas teismo posėdyje, sąskaitų išrašymo ir apmokėjimo datos, kurios atitinka įvykių chronologiją.

44. Trečiasis asmuo advokatei už 2019 m. gruodžio 12 d. atsiliepimo į atsakovo 2019 m. lapkričio 19 d. prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą parengimą 2020 m. sausio 14 d. sumokėjo 385 Eur pagal 2019 m. gruodžio 31 d. išrašytą sąskaitą, o už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. vasario 25 d. teismo posėdyje – 2020 m. vasario 24 d. sumokėjo 140 Eur pagal tą pačią dieną išrašytą sąskaitą, t. y. viso 525 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma priteisti 385 Eur suma už atsiliepimo į atsakovo 2019 m. lapkričio 19 d. prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą parengimą viršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.16 p., pagal kurį už atsiliepimo į atsakovo prašymą parengimą maksimali atlygintina suma galėtų būti 327,12 Eur. Prašoma priteisti 140 Eur suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.19 p., 9 p. nurodytų dydžių, nes pirmosios instancijos teisme posėdis, kuriame dalyvavo trečiojo asmens advokatė, vyko 35 minutes, todėl už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje maksimali atlygintina suma už dvi valandas galėtų būti 166,86 Eur (po 1 valandą už pasirengimą ir dalyvavimą; teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda).?????

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato galimybės mažinti bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į priešingos šalies turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir apimtį, aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas pakeitė savo prašymo faktinį pagrindą, o trečiasis asmuo, siekdamas nedidinti bylinėjimosi išlaidų, neprašė atidėti teismo posėdžio, sprendžia, kad trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas 467,12 Eur sumai, kuri neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacijos dalykas iš esmės yra ne pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o nutartis dalyje dėl atsakovo prašymo atidėti sprendimo vykdymą, todėl yra pagrindas patikslinti, o ne pakeisti, pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi pirmosios instancijos teismas klausimą dėl sprendimo vykdymo neatidėjimo išsprendė teisingai. Tai, kad atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nėra teisiškai reikšminga bylos nagrinėjimo dalykui, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kaip nepagrįstą, nes minėtoje administracinėje byloje konstatuota, kad ginčo teritorija, kurioje yra atsakovo neteisėtai pastatyti statiniai, negali būti paversta kitomis naudmenomis, kad miško žemėje statinių statyba yra negalima (LR CPK 18 str.).

46. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimą. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį iš esmės nepakeistą, patikslinant rezoliucinę dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Atsakovas neįgijo pareigos atlyginti apeliacinės instancijos teisme kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes nepateikti išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 18 str., 93 str., 98 str., 178 str., 185 str., 284 str., 330 str., 338 str., 384 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Prašymo netenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Šindrona“ trečiojo asmens VĮ Valstybinių miškų urėdijos naudai 467,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“

Teisėja Neringa Švedienė