- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- eA-113-261/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02150-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šindrona“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šindrona“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šindrona“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai (buvusi valstybės įmonė Nemenčinės miškų urėdija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šindrona“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT, Tarnyba) 2016 m. spalio 4 d. sprendimą dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo Nr. R6-5369 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, (duomenys neskelbtini), pagal N. V. atliktus kadastrinius matavimus.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimu buvo atsisakyta tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Atlikti kadastriniai miško matavimai, (duomenys neskelbtini), kad 0,18 ha žemės plotas, netenkino minimalaus skalsumo reikalavimo (pavieniai medžiai), todėl miško kadastro duomenys turėjo būti tikslintini išbraukiant minėtą 0,18 ha žemės sklypo dalį iš valstybinės reikšmės miškų kadastro. Pareiškėjas atsakovui 2016 m. rugpjūčio 22 d. pateikė prašymą dėl miškų kadastro duomenų pakeitimo. Sklype, kuriame atlikti kadastriniai matavimai, pareiškėjui priklausantys statiniai nėra įteisinti įstatymų numatyta tvarka. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-622-450/2016 pareiškėjui nuo 2016 m. gegužės 20 d. yra suteiktas terminas pastatams įteisinti arba jų neįteisinus - nugriauti. Pastatų įteisinimui reikalinga patikslinti Valstybinio miškų kadastro duomenis.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Sprendime nebuvo nurodyti jokie motyvai, skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, kad vienas iš pagrindų miško žemę paversti kitomis naudmenomis yra inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, 2015 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. I-2259 patvirtintas apie 57 ha teritorijos šalia Nemenčinės plento detalusis planas ir jo sprendiniai, o į šio detaliojo plano sprendinius yra įtraukta ir teritorija, kurioje yra pareiškėjui priklausantys statiniai. Minėtu detaliuoju planu numatyta Nemenčinės plento rekonstrukcija, t. y. planuojama susisiekimo komunikacijų statyba ir šiuo detaliuoju planu numatyta tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas iš valstybinės reikšmės mišku sąrašo išbraukiant plotą, kuriame yra pareiškėjo statiniai.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodė, kad jo prašymas patikslinti Valstybinės reikšmės kadastro duomenis yra teisėtas, nes teritorija, kurioje atlikti kadastriniai matavimai, yra susisiekimo komunikacijų zonoje, miško žemės pavertimas yra numatytas patvirtintame detaliajame plane bei atlikti kadastriniai matavimai akivaizdžiai patvirtina, kad teritorija, kurioje prašoma miško žemę paversti kitomis naudmenomis, neatitinka reikalavimų, keliamų miško žemei. Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4.1 punkte nurodytais atvejais, Miškų kadastro skyriaus specialistas per 5 darbo dienas įvertinęs pateiktus duomenis ir dokumentus bei pildydamas Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktą (Tvarkos aprašo 3 priedas), nustato ar tikslinga duomenis tikrinti vietoje. Tikrinti vietoje turi būti numatoma visais atvejais, kai Kadastre registruoti miško žemės plotai yra siūlomi išregistruoti iš Kadastro, išskyrus numatytus atvejus, kai nustatoma, kad pagal Kadastre įregistruotus miško ar miško žemės duomenis, žemės plotai neatitinka Miškų įstatymo reikalavimų; dešifruojant 1995-2000 m., 2005-2010 m., 2011 m. ir vėlesnius Valstybinės miškų tarnybos turimus ortofotoplanus nustatoma, kad nagrinėjamoje teritorijoje šiais laikotarpiais medžiais apaugusių plotų (>0,1 ha) nebuvo, o duomenų teikėjų pateikti duomenys apie esamas ne miško žemės naudmenas atitinka dešifruotoms ortofotoplane (ši išimtis netaikoma mišku neapaugusiems miško žemės plotams), taip pat, kai nustatoma, kad Kadastre registruota mišku neapaugusi miško žemė prieš tai (iki registravimo Kadastre momento) nebuvo apaugusi medžiais, bei, kai nustatoma, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotame žemės sklype ar jo atitinkamoje dalyje, kurioje siūloma tikslinti Kadastro duomenis, esantys medžiai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, priskirti saugotiniems želdiniams, o mišku inventorizuoti vėliau. Nagrinėjamu atveju, prieš pateikdamas formalų atsakymą, atsakovas privalėjo pareiškėjo pateiktus duomenis, t. y. kadastrinius matavimus, arba patikrinti vietoje, arba turėdamas duomenų, kad patikrinimo vietoje nereikia - patikslinti kadastro duomenis, o ne surašyti formalų atsakymą, kuris yra neteisėtas, todėl naikintinas.
5. Pareiškėjo pastatai ginčo sklype pastatyti dar 1998 m. ir nuo 1998 m. pareiškėjas juose vykdo veiklą, todėl nei 2000 m. nei 2010 m. kadastro duomenyse negali būti užfiksuota apaugusi medžiais miško žemė.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.
7. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo prašoma tikslinti teritorija, kurioje pastatyti UAB „Šindrona“ nuosavybės teise priklausantys statiniai, patenka į (duomenys neskelbtini) (iki 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos buvę (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai), kuris pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Ši teritorija miško žeme buvo inventorizuota 1986 m., 2000 m. ir 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo“ priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams (miestų miškai). Valstybinės miškų tarnybos turimais duomenimis, (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype esantys pastatai yra miško žemėje, nes nėra duomenų, kad minėtoje teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka yra atliktas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.
8. Pagal Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 13.3 punktą, yra numatyta galimybė tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas patvirtintuose detaliuosiuose, specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, parengtuose vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatytais miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniais atvejais ir atsižvelgiant į nurodytame straipsnyje nustatytus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis apribojimus. Pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo su Aprašo 16 punkte nurodyta dokumentacija, suderinta Aprašo 17 punkte nustatyta tvarka, Aplinkos ministerijai turi teisę pateikti savivaldybės administracija arba kiti teritorijų planavimo organizatoriai. Miško žemė kitomis naudmenomis gali būti verčiama tik Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytais išimtiniais atvejais bei Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, nustatyta tvarka. Ginčo atveju nėra nei vieno Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytų išimtinių atvejų. Nors pareiškėjas teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 1-2259 patvirtintas apie 57 ha teritorijos šalia Nemenčinės plento, Antakalnio seniūnijoje, detalusis planas ir jo sprendiniai, kuriais pakeista žemės tikslinė paskirtis iš miškų ūkio į inžinerinės infrastruktūros teritoriją (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams) bei numatyta pakeisti valstybinės reikšmės miško plotą ir ribas, miško žemę paversti kitomis naudmenomis bei išbraukti į šią teritoriją patenkančius sklypus iš valstybinės reikšmės miškų plotų, tačiau nurodytu sprendimu patvirtintas detalusis planas ir jo sprendiniai taikytini Nemenčinės plento plėtrai ir neapima teritorijos, kurioje yra pareiškėjo valstybinės reikšmės miško teritorijoje įrengti statiniai.
9. Atsakovas pagrįstai atsisakė tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, todėl pareiškėjo skundas dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdija (toliau – ir Urėdija) atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundo netenkinti, kadangi pareiškėjo savavališkai pastatyti statiniai yra miško žemėje, todėl nėra teisinio pagrindo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
II.
12. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Šindrona“ skundą atmetė.
13. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype (iki 2010 m. valstybinės miškų inventorizacijos buvę (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai) savavališkai pastatyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai, t. y. 7,8 x 7,5 x 4 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatas, dvi pavėsinės, kurių išmatavimai 2,2 x 2,2 m, 6 x 15 x 6,5 vasaros kavinė bei 10 x 17 x 3,6 m lauko paviljonas. Pareiškėjui siekiant įteisinti neteisėtai pastatytus statinius, jo iniciatyva buvo parengta miško kadastro duomenų pakeitimo byla, kurios pagrindu buvo atlikti miško (duomenys neskelbtini), inventorizavimo darbai. Inventorizavimo metu buvo nustatytas transformuojamo miško sklypo 0,18 ha plotas, kuris buvo įvertintas pagal teritorijoje augančio medelyno skalsumo rodiklius, bei kurie pagal nustatytą skalsumą neatitiko miškui keliamų reikalavimų. Atsakovui 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo pateiktas prašymas dėl miškų kadastro duomenų pakeitimo. Atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.
14. Teismas nurodė, kad Ginčo žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško plotus. Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“. Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotai registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo“ ir priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams (miestų miškai).
15. Teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus, kad ginčo žemės sklypas pagal faktinę padėtį neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje pateikto miško apibrėžimo, todėl negali būti laikomas mišku. Pareiškėjo iniciatyva 2016 m. rugpjūčio 22 d. parengtos miško kadastro duomenų bylos duomenys apie 0,18 ha žemės sklypo (sklypo plane – 3 a) plote augančių medžių skalsumą, kuris neatitinka minimalių reikalavimų miškui, nepatvirtina, kad ginčo žemės sklypas, kuriame nėra miško de facto (iš tikrųjų) yra ne miško žemė. Byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus, kad teritorijoje, kurioje yra pareiškėjui priklausantys statiniai, nėra miško ir miško žemės. Priešingai, bylos duomenys apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų 2017 m. vasario 22 d. patikrinimą vietoje neabejotinai patvirtina faktą, jog ginčo teritorija atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Miškų valstybės kadastro duomenų 2017 m. vasario 22 d. patikrinimo vietoje akte Nr. 1133 nustatyta, jog ginčo žemės sklype vykdomas miško žemės transformavimas kitomis naudmenomis dėl galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos. Pareiškėjo iniciatyva parengtoje miško kadastro duomenų pakeitimo byloje nustatyta, kad pakitusio miško žemės plotas - 0,18 ha, todėl akivaizdu, kad transformuota miško žemės teritorija atitinka miško žemės naudmeną – miško aikštelę, skirtą poilsiui miške organizuoti (aikštės, poilsio ir žaidimų aikštelės, transporto stovėjimo aikštelės, masinių renginių vietos, regyklos ir kitų rekreacinės infrastruktūros objektų vietos), kuri gali būti naudojama kaip miško poilsiavietė – poilsiui be nakvynės skirta teritorija, ar kaip miško stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti, atsižvelgiant į Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V (toliau – ir Miškotvarkos drabų vykdymo instrukcija), 2.1.4.4 punkto nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nurodė, kad kiekviena miškų inventorizacija vykdoma nustatytu tikslumu, kurį lemia naudoti miškų inventorizavimo metodai bei technologijos (pvz., medyno rodikliams nustatyti – vizualinis, instrumentinis ar kt., medyno riboms – aerofotonuotraukų dešifravimas, geodezinis matavimas ar kt.). Keičiant ankstesnės miškų inventorizacijos duomenis būtina vadovautis principu, kad tiksliau nustatyti duomenys turi prioritetą prieš mažesnio tikslumo duomenis (Miškotvarkos drabų vykdymo instrukcijos 7.1.1. p.). Vėliausi Miškų valstybės kadastro duomenų 2017 m. vasario 22 d. patikrinimo vietoje duomenys patvirtino, jog yra įvykę miško pokyčiai, tačiau teritorija, kurioje yra pareiškėjui priklausantys statiniai, yra miško žemė, kurioje yra miško naudmena - miško aikštelė. Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje metu (2017 m. vasario 22 d. patikrinimo vietoje aktas Nr. 1133) buvo nustatyta, kad ginčo žemės vietoje yra miško žemės transformacija ne į miško žemę, įvykusi dėl galimos neteisėtos žmogaus veiklos, valstybinės reikšmės miško plotams ir jų riboms įtakos nedarė. Pagal Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo Miško žemės transformacijos į ne miško žemę inventorizacijos 2 punktą, kai nustatoma, kad miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl galbūt neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, taip pat dėl nežinomos priežasties, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė, nurodant labiausiai atitinkančią miško žemės naudmeną pagal 5 priedą. Nustatyti duomenys abejonių, kad ginčo žemės vietoje yra miško aikštelė, nekelia, todėl jie laikytini prioritetiniais bei pagrįstais, paneigiančiais pareiškėjo argumentus dėl galimybės miško žemę, kurioje yra pareiškėjo neteisėtai pastatyti pastatai, paversti kitomis naudmenomis.
17. Teismas pažymėjo, kad miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis tik įstatyme nustatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos nesikeitė, ginčo žemės plotas laikytinas miško žeme, t. y. miško aikštele. Miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis ir valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinamos tik išimtiniais teisės aktuose numatytais atvejais ir tai gali padaryti tik tam tikri subjektai. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 (toliau – ir Tvarkos aprašas), numatytais atvejais pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo turi teisę pateikti savivaldybės administracija arba kiti teritorijų planavimo organizatoriai. Taigi, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis yra imperatyviai ribojamas.
18. Teismas nurodė, kad pareiškėjo veikla ir pareiškėjui priklausančiais savavališkais statiniais užstatytas žemės plotas valstybinio miško teritorijoje nėra tas Tvarkos apraše numatytas išskirtinis atvejis, kai miško žemė galėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis ir tuo pagrindu tikslinami valstybinės reikšmės miškų plotai, jų schemos ir miškų valstybės kadastro duomenys. Pažymėjo, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Taigi miškas yra visos visuomenės vertybė, todėl privati asmens veikla negali nulemti poreikio mažinti miško, miško žemės plotus.
19. Teismas pareiškėjo argumentus, kad ginčo žemės sklypas patenka į apie 57 ha teritorijos, esančios šalia Nemenčinės plento, Antakalnio seniūnijoje, detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 1-2259, ribas, kurio sprendiniais ateityje bus siekiama pakeisti valstybinės reikšmės miško plotą, ribas ir į šią teritoriją patenkančius valstybinio miško žemės sklypus paversti kitomis naudmenomis ir tai, kad ginčo atvejis atitinka Tvarkos aprašo 13.3 punkte numatyta galimybė tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus, vertino kaip nepagrįstus. Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas ir kita planinė medžiaga neabejotinai patvirtino, kad ginčo žemės sklypas, kuriame yra valstybinės reikšmės miško teritorijoje įrengti pareiškėjo statiniai, į detaliojo plano ribas nepatenka bei yra valstybinės reikšmės miško plotuose. Tvarkos aprašo 13.3 punkte numatyta galimybė tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus pareiškėjo statiniais užstatyto žemės sklypo atžvilgiu netaikytina. Teismas byloje nenustatė jokių išskirtinių faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų, sudarančių galimybę ginčo žemės sklypo teritoriją išskirti iš valstybinės reikšmės miško ploto ribų ir tokiu būdu patikslinti miškų valstybės kadastro duomenis.
20. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, teisėtai atsisakė patikslinti miškų valstybės kadastro duomenis. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į ginčo atvejui reikšmingus faktus ir sąlygas, t. y. įvertinus visas objektyvias faktines aplinkybes, kurios buvo reikšmingos sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl miškų valstybės kadastro duomenų keitimo. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluotų bendrųjų aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo, motyvuotumo reikalavimų individualiam administraciniam aktui ir šie reikalavimai nebuvo pažeisti.
21. Teismas sprendė, kad naikinti skundžiamą sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo. Nepanaikinus skundžiamo sprendimo nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, (duomenys neskelbtini), pagal N. V. atliktus kadastrinius matavimus, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III.
22. Pareiškėjas UAB „Šindrona“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas, be to, priimtas pažeidžiant tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo iniciatyva 2016 m. rugpjūčio 22 d. parengtos miško kadastro duomenų bylos duomenys apie 0,18 ha žemės sklypo (sklypo plane - 3a) plote augančių medžių skalsumą, kuris neatitinka minimalių reikalavimų miškui, nepatvirtina, jog ginčo žemės sklypas, kuriame nėra miško de facto yra ne miško žemė. Lietuvos Respublikoje miškų ortofoto medžiaga buvo pradėta fiksuoti 1996 metais. Ši medžiaga nėra viešai prieinama, todėl atstovas prašė teismo išreikalauti minėtą medžiagą iš atsakovo, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Išreikalavus medžiagą, būtų galimybė objektyviai nustatyti, ar N. V. užfiksuota situacija buvo nuo pat ortofoto medžiagos fiksavimo pradžios, t. y. 1996 metų, ar dabartinis žemės plote augančių medžių skalsumo neatitikimas minimaliems reikalavimams miškui yra sąlygotas kitų aplinkybių. Teismas, konstatuodamas šią aplinkybę, visiškai ignoravo byloje esančius įrodymus, kad 1999 m. balandžio 20 d. Urėdija buvo sudariusi dvišalio bendradarbiavimo sutartį su pareiškėju, pagal kurią pareiškėjui buvo suteikta teisė naudotis (duomenys neskelbtini) poilsiaviete (buvusia ginčo sklype, ir kuri buvo įrengta dar iki šios sutarties sudarymo), taip pat teisė ją toliau įrenginėti ir organizuoti joje poilsiautojų maitinimo paslaugas. Šių aplinkybių visuma įrodo, kad kadastro duomenys dar iki 1999 m. buvo nustatyti klaidingai, todėl yra keistini.
24. Pareiškėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad byloje nėra ir nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus, jog teritorijoje, kurioje yra pareiškėjui priklausantys statiniai, nėra miško ir miško žemės. Priešingai, bylos duomenys apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje neabejotinai patvirtina faktą, jog ginčo teritorija atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 1133 nustatyta, jog ginčo žemės sklype vykdomas miško žemės transformavimas kitomis naudmenomis dėl galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, kadangi šią aplinkybę paneigia pareiškėjo iniciatyva atlikti ir pateikti kadastriniai miško matavimai, tiek ir Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 1133 nurodyta medžiaga. Šiuose dokumentuose neginčytinai yra užfiksuoti miškų kadastro netikslumai, tačiau jų abiejų teisinis pagrindas skirtingas, t. y. N. V. atliktuose miško kadastriniuose matavimuose yra užfiksuotas medžių skalsumas žemės sklype, kuris neatitinka minimalių skalsumo reikalavimų, o Valstybinės miškų tarnybos akte Nr. 1133 yra užfiksuotas tas pats medžių skalsumas žemės sklype, kuris neatitinka minimalių skalsumo reikalavimų, tačiau nesant jokių objektyvių įrodymų daroma prielaida, kad šis medžių skalsumas buvo sąlygotas galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos. Atsakovo akto Nr. 1133 pagrįstumą akivaizdžiai paneigia aukščiau nurodyti faktai apie Nemenčinės miškų urėdijos ir pareiškėjo sudarytą dvišalio bendradarbiavimo sutartį, kuriuos teismas ignoravo.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. miško kadastro duomenų pakeitimo byloje nustatyta, kad pakitusio miško žemės plotas - 0,18 ha, todėl akivaizdu, kad transformuota miško žemės teritorija atitinka miško žemės naudmeną - miško aikštelę, skirtą poilsiui miške organizuoti (aikštės, poilsio ir žaidimų aikštelės, transporto stovėjimo aikštelės, masinių renginių vietos, regyklos ir kitų rekreacinės infrastruktūros objektų vietos), kuri gali būti naudojama kaip galimai miško poilsiavietė - poilsiui be nakvynės skirta teritorija, ar kaip miško stovyklavietė - poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti. Šios teismo išvados nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais ar teisės aktais, todėl negali būti pripažintos teisingomis ir/ar teisėtomis.
Šalies argumentai
26. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad keičiant ankstesnės miškų inventorizacijos duomenis būtina vadovautis principu, jog tiksliau nustatyti duomenys turi prioritetą prieš mažesnio tikslumo duomenis, kadangi atsakovo bendro pobūdžio nuorodos, užfiksuotos akte Nr. 1133, į tai, kad medžių skalsumas ginčo sklype neatitinka miškui keliamų reikalavimų dėl galimai neteisėtos veiklos, negali būti vertinami kaip objektyvūs, neįvertinus ortofoto medžiagos, ignoruojant tą faktą, kad ginčo sklype dar iki 1999 m. buvo statinių bei ignoruojant tai, jog pareiškėjui sutarties pagrindu buvo suteiktas žemės plotas statiniams statyti, esamus prižiūrėti, bei teikti paslaugas.
27. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų ir užkirto kelią pareiškėjui pagrįsti savo reikalavimus nesiimdamas priemonių, jog šioje byloje būtų išnagrinėtos visos bylai svarbios aplinkybės, kad būtų galima priimti objektyvų sprendimą šioje byloje.
28. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13 punktą, vienas iš atvejų, kai valstybinės reikšmės miškų plotų schemos gali būti tikslinamos - valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidų ištaisymas (13.2. p.). Šiuo gi atveju akivaizdu, kad ginčo sklype nurodomas miškas yra inventorizuotas klaidingai ir šios klaidos ištaisytinos įpareigojant atsakovą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (duomenys neskelbtini), pagal N. V. atliktus kadastrinius matavimus. Be to, pareiškėjo iniciatyva atlikti kadastriniai matavimai akivaizdžiai parodo, kad teritorija, kurioje prašoma miško žemę paversti kitomis naudmenomis, neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio reikalavimų, keliamų miško žemei.
Atsiliepimas
29. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
30. Atsakovas atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad Tarnybos turimais duomenimis, (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype esantys pastatai yra miško žemėje, nes nėra duomenų, kad minėtoje teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka yra atliktas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Aplinkybę, kad ginčo teritorija atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, patvirtina ir 2017 m. vasario 22 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje, kurio metu nustatyta, jog ginčo sklype vykdomas miško žemės transformavimas kitomis naudmenomis dėl galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos. Pagal Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo 2 punktą, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė. Žemės naudmena - miško aikštė (galbūt sunaikintas miškas). Todėl, pareiškėjo iniciatyva 2016 m. rugpjūčio 22 d. parengtas sklypų, transformuojamų į ne miško žemę, planas, atlikus transformuojamo sklypo medžių ištisinį matavimą, tikslu patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, nepatvirtina, kad ginčo žemės sklypas, kuriame nėra miško (pagal ištisinio medžių matavimo duomenis medyno skalsumas sklype - 0,28) de facto yra ne miško žemė.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra ir nenustatyta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus, jog teritorijoje, kurioje yra pareiškėjui priklausantys statiniai, nėra miško ir miško žemės. Miško žemė kitomis naudmenomis gali būti verčiama tik Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytais išimtiniais atvejais bei Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios”, nustatyta tvarka. Taigi Tarnyba Sprendimu pagrįstai atsisakė tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, kadangi pareiškėjo siūlomoje tikslinti teritorijoje yra inventorizuota miško žemė, statinių statyba miško žemėje prieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatoms.
Atsiliepimas
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
33. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo prašymas išreikalauti papildomus įrodymus byloje buvo išspręstas ir atmestas. Nors pareiškėjas teigia, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, tai nereiškia teismo pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus ar tenkinti visus šalių prašymus dėl įvairių dokumentų išreikalavimo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Šiuo atveju teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais ir juos išsamiai tyrė, todėl pareiškėjo teiginiai, kad ortofoto medžiagos apie situacijos miške nuo 1996 m. nebuvimas byloje, turėjo įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepagrįsti.
34. Pažymi, kad dar 2015 m. spalio 17 d. raštu Nr. R2-1383 Tarnyba informavo, jog vadovaujantis 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos miškų tarnybos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktu Nr. 562, (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas (buvę (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai) pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Šis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl paneigia ir pareiškėjo teiginius apie tai, jog teritorijos būklę galima nustatyti tik pagal miškų ortofoto medžiagos duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
35. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas išimtinių atvejų, kuomet miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, kad nei vienas šių atvejų neatitinka nagrinėjamo ginčo situacijos. Byloje taip pat konstatuota, kad atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus - objektyvius valstybinės reikšmės miško plotų schemos fragmentus ir kitą susijusią medžiagą, byloje nekyla abejonių, kad ginčo žemės sklypas, kuriame yra valstybinės reikšmės miško teritorijoje įrengti apeliantės statiniai, į detaliojo plano ribas nepatenka. Šio fakto apeliaciniame skunde neginčija ir pareiškėjas, todėl atsižvelgiant į išdėstytus argumentus laikytina, kad teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas ištyrus visus į bylą pateiktus įrodymus ir jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Urėdija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.
37. Atsiliepime nurodo, kad ginčo situacijai labai svarbu, jog teritorija, dėl kurios vyksta ginčas, yra miesto teritorijoje, dėl to ši dalis laikytina valstybinės reikšmės miško plotu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško plotus, nurodytus Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“. Kadangi ginčo žemės sklypas yra priskirtinas valstybinės reikšmės miškui, pagal savo statusą jam taikoma didesnė apsauga. Nagrinėjamoje situacijoje nekyla ginčo, kad sklypas yra teritorijoje, kuri pagal Miškų įstatymą atitinka miško sąvoką.
Žemesnės instancijos teismas
38. Pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo iniciatyva 2016 m. rugpjūčio 22 d. parengtoje miško kadastro duomenų pakeitimo byloje nustatyta, kad pakitusio miško žemės plotas - 0,18 ha, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog transformuota miško žemės teritorija atitinka miško žemės naudmeną – miško aikštelę, skirtą poilsiui miške organizuoti (aikštės, poilsio ir žaidimų aikštelės, transporto stovėjimo aikštelės, masinių renginių vietos, regyklos ir kitų rekreacinės infrastruktūros objektų vietos), kuri gali būti naudojama kaip galimai miško poilsiavietė – poilsiui be nakvynės skirta teritorija, ar kaip miško stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti (Miškotvarkos drabų vykdymo instrukcijos 1 priedo 2.1.4.4. p.), t. y. akivaizdu, kad ginčo žemės sklypas atitinka visus teisės aktuose nurodytus reikalavimus, kad būtų laikomas mišku. Pareiškėjo argumentai, kad ginčo sklypas ilgą laiką buvo naudojamas kaip miško aikštelė, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi aplinkybės, jog žemės sklypas ilgą laiką buvo naudojamas rekreacijai, nepakeičia paskirties ir negali iš miško tapti kitos paskirties žemės sklypu. Be to, Miškų įstatymas imperatyviai numato, kad miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis tik išimtiniais, šiame įstatyme numatytais atvejais. Pareiškėjas nenurodė nei vieno pagrindo, kuriuo remiantis ginčo žemės sklypas galėtų būti paverstas kitomis naudmenomis. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
39. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymo išreikalauti iš atsakovo duomenis apie atliktus kadastro pakeitimus bei visą ortofoto medžiagą, pažymi, kad šis prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų. Be to, pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių jo prašomi išreikalauti įrodymai negalėjo būti išreikalauti ir pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas.
40. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl duomenų Valstybės miškų kadastre pakeitimo. Pareiškėjas, siekdamas įteisinti statinius miško žemėje, siekia, kad būtų patikslinti Valstybinio miškų kadastro duomenys išbraukiant 0,18 ha žemės sklypo dalį, kurioje yra statiniai, iš valstybinės reikšmės miškų.
42. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško plotus ir yra (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype. Šios teismo nustatytos aplinkybės yra pagrįstos įrodymais ir nėra paneigtos kitais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija remiasi nustatytomis aplinkybėmis ir iš naujo jų nevertina. Apeliacinės instancijos teismas nustatytų aplinkybių pagrindų atsako į apeliacinio skundo argumentus dėl teisės taikymo ginčo santykiams.
43. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
44. Vadovaujantis Miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255, 23 punktu, kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys ir informacija įrašomi, keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, kadastro duomenims ir (arba) informacijai pakeisti ar kadastro objektui išregistruoti.
45. Miškų kadastro duomenų keitimo dokumentai gali būti Miškų kadastro nuostatų 20 punkte išvardinti dokumentai.
46. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. prašyme, adresuotame atsakovui, priede nurodyti dokumentai nėra tie dokumentai, kurie išvardinti Miškų kadastro nuostatų 20 punkte ir kurių pagrindų keičiami kadastro duomenys. Todėl atsakovas pagal pateiktus dokumentus neturėjo pagrindo keisti kadastro duomenų.
47. Atsakovas 2017 m. vasario 22 d. atliko miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir aktu Nr. 1133 patvirtino, jog ginčo teritorija atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šį aktą, padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo žemės sklype vykdomas miško žemės transformavimas kitomis naudmenomis dėl galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos negali pakeisti žemės naudmenų paskirties.
48. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta ir atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodytai miško sąvokai ta apimtimi, kad mišku laikoma ir teritorija, kurioje dėl atitinkamų veiksnių laikinai medžių nėra. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad sklype nėra miško, nepaneigia atsakovo kadastro duomenų tikrinimo rezultatų. Statiniai, esantys ginčo sklype, taip pat susitarimai dėl pastatų statymo negali daryti įtakos žemės naudmenų paskirčiai, kadangi miško žemės paskirtis gali būti keičiama tik teisės aktų nustatyta tvarka.
49. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines aplinkybes, todėl atmesdamas pareiškėjo skundą priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas.
50. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija, atstovaujama advokatės E. J., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašo priteisti iš pareiškėjo UAB „Šindrona“ 367,49 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą.
51. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
52. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Valstybinių miškų urėdija bylinėjimosi išlaidas, t. y., kad priimtu teismo sprendimu buvo apgintos jo teisės.
53. Byloje esanti 2017 m. vasario 1 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad Urėdija advokatui S. U. paveda atstovauti Urėdijos interesus visų instancijų teismuose visiems procesiniams veiksmams atlikti. Byloje esančioje 2019 m. kovo 21 d. pažymoje dėl teisinių paslaugų nurodyta, kad advokatų kontora TGS Baltic Urėdijai suteikė teisinių paslaugų už 367,49 Eur pagal sąskaitą faktūrą TGSLT1701212, t. y. susipažino su UAB „Šindrona“ apeliaciniu skundu ir parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą. PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT1701212 patvirtina, kad advokatų kontora Urėdijai suteikė teisines paslaugas iš viso už 839,96 Eur, į šią sumą įskaičiuota ir suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. SEB banko mokėjimo nurodymas patvirtina, kad Urėdija 2017 m. birželio 2 d. nurodytą sumą pervedė į advokatų kontoros TGS Baltic sąskaitą.
54. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 ir 8.11 punktus, į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, įvertinus atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, advokato darbo ir laiko sąnaudos rengiant atsiliepimą nebuvo didelės, trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažinama, priteisiant trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šindrona“ apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šindrona“ 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.