Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ralasa“ atstovei advokato padėjėjai Alinai Ivanovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ralasa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Conome“ dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialui, IF P&C Insurance AS Lietuvos filialui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė UAB „Ralasa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Conome“, prašydama priteisti iš atsakovės 6216 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinys grindžiamas šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrindiniais argumentais:

2.1. ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą dėl automobilio Audi Q7, VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis Audi Q7), pervežimo iš Danijos į Lietuvą. Tuo pagrindu, 2024 m. sausio 15 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį, kuriuo atsakovė įsipareigojo iš Aalborg, Danijoje, pervežti į Kauną, Lietuvą, ieškovei priklausantį automobilį Audi Q7.

2.2. 2024 m. sausio 15 d. iš įmonės „David‘s Biler“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Danijoje, atsakovė priėmė ir pasikrovė ieškovei priklausantį krovinį – automobilį Audi Q7. 2024 m. sausio 15 d. apie 23.55 val., Danijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis automobilis Audi Q7. Gavus informaciją iš UAB „iClaim“ (buvo pateiktas LVM Miunsterio žemės ūkio draudimo asociacijos 2024 m. balandžio 16 d. raštas) žinoma, kad minėto eismo įvykio kaltininkas yra Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo atsakovės pasirinktas vairuotojas A. I., taigi dėl 2024 m. sausio 15 d. eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovei priklausančiai transporto priemonei yra atsakinga atsakovė.

2.3. Nors ieškovė tik sužinojusi apie šį įvykį nedelsiant kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo ir atsakovė, prisiimdama atsakomybę, žadėjo žalą atlyginti, tačiau žala iki šiol nėra padengta. Siekiant šį ginčą išspręsti taikiu būdu 2024 m. rugpjūčio 24 d. atsakovei UAB „Conome“ buvo išsiųsta Pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau Atsakovė vengdama įvykdyti prievolę atlyginti padarytą žalą nepateikė jokio atsakymo.

2.4. 2024 m. sausio 25 d. ieškovė kreipėsi į Nepriklausomų vertintojų biurą dėl žalos dydžio nustatymo. Vertinimo ataskaitos išvadoje Nr. 2240138 (toliau – Išvada) nurodomi automobilio Audi Q7, apgadinimai: apgadinta automobilio dešinė pusė; sulaužytas priekinis bamperis; sulaužytas priekinio bamperio dešinės pusės laikiklis; priekinis dešinės pusės sparnas; priekinis dešinės pusės posparnis; priekinės dešinės pusės durys + durų antdėklas; dešinės pusės slenkstis; vidurinis dešinės pusės statramstis; galinės dešinės pusės durys ir apatinis antdėklas; galinis bamperis; galinis dešinės pusės atšvaitas bamperyje. Šioje Išvadoje nurodoma, kad automobilio Audi Q7 atkūrimo sąnaudos sudaro 5137 Eur + PVM 21 proc. (1087,87 Eur), viso: 6216,35 Eur. Pabrėžtina, kad toks žalos dydis ir jo apskaičiavimas atitinka 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 23 straipsnio nuostatas. Kadangi dėl šios žalos atsiradimo yra kalta atsakovė, kurios žinioje buvo ieškovei priklausantis turtas – automobilis Audi Q7, kuris 2024 m. sausio 15 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei padarytą žalą.

2.5. CMR konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad, taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes atsakovė yra apsidraudusi AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filiale Kasco draudimu nuo visų rizikų, todėl byloje taikytina subrogacija ir atsakingas už žalos atlyginimą AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas. 2024 m. sausio 15 d. įvykio metu kilusi žala užregistruota IF draudime (žalos Nr. IFTC0069491), taigi draudimas turėjo informuoti ieškovę apie žalos atlyginimo procedūras ir aplinkybę, kad vežėjo automobilis buvo draustas Kasco draudimu, įskaitant krovinį nuo visų rizikų BTA draudime (liudijimas/ polisas Nr. LT23-TPD-00117184-5.

4. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad trečiasis asmuo buvo apdraudęs transporto priemonę Ford Transit valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sausumos transporto priemonių draudimu (draudimo polisas Nr. LT23-TPD-00117184-5), draudimo laikotarpiui nuo 2023 m. birželio 29 d. iki 2024 m. birželio 28 d., draudimo sutartis sudaryta pagal AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Sausumos transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 03.1 (toliau – Taisyklės), kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Pagal Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį apdrausta transporto priemonė Ford Transit valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių 4.1 punktą draudžiamasis įvykis yra bet koks draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikęs įvykis, kurio metu dėl tiesioginio, staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės ar dėl gaisro, sprogimo buvo sugadinta, sunaikinta apdrausta transporto priemonė, taip pat jei apdrausta transporto priemonė (jos dalis (-ys) buvo pavogta ar užvaldyta plėšimo būdu. Draudimo išmokos pagal Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį nėra mokamos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudžiama draudimo sutartyje ir (ar) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė už žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro pateikiama informacija transporto priemonės Ford Transit valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje IF P&C Insurance AS filiale.

5. Trečiasis asmuo IF P&C Insurance AS Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2024 m. sausio 15 d. eismo įvykio metu transporto priemonės „Ford Transit“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (draudimo sutarties liudijimas Nr. LT/AIB 2930395) (toliau – TPVCAPD sutartis) IF P&C Insurance Lietuvos filiale.

Ieškovė ieškinį atsakovei reiškia dėl žalos automobiliui Audi Q7 atlyginimo. Šį automobilį iš Danijos į Lietuvą ant prikabintos priekabos vežė „Ford Transit“. Įvykus eismo įvykiui, už kurį atsakingu pripažintas „Ford Transit“ vairuotojas, nukentėjo kitas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „Daimler-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „Daimler-Benz Sprinter“), ir jo vairuotojas, o taip pat „Ford Transit“ vežamas automobilis Audi Q7. Trečiasis asmuo IF P&C Insurance Lietuvos filialas, gavęs pranešimą apie eismo įvykio metu nukentėjusį automobilį „Daimler-Benz Sprinter“ ir jo vairuotoją, atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo draudimo išmoką, atlyginančią žalą automobiliui „Daimler-Benz Sprinter“ ir jo vairuotojui. Automobilių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Šio įstatymo paskirtis – apsaugoti eismo įvykio metu nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų turtinius interesus. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakingas draudikas ar Biuras atleidžiami nuo išmokos mokėjimo, jeigu žala padaryta vežamam už užmokestį kroviniui ar bagažui, esančiam kaltininko transporto priemonėje. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu, be kita ko, žala buvo padaryta automobiliu „Ford Transit“ už užmokestį vežamam kroviniui – ieškovei priklausančiam automobiliui Audi Q7, trečiasis asmuo IF P&C Insurance Lietuvos filialas neturi prievolės atlyginti automobiliui Audi Q7 padarytą žalą pagal „Ford Transit“ TPVCAPD sutartį.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai akcentavo, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovės kaltės (jos pasirinkto vairuotojo). Atsakovė žadėjo atlyginti žalą, tačiau iki šiol žala nėra atlyginta. Iš esmės atsakovė ginčija savo atsakomybę, neva žalą turi atlyginti draudikai, tačiau neginčija žalos dydžio.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovei tinkamai buvo įteiktas ieškinys bei teismo šaukimas atvykti į 2025 m. birželio 18 d., 9.00 val. teismo posėdį, atsakovė apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo. Atsakovė CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje. Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovei nedalyvaujant, prašė, vadovaujantis CPK 285 straipsnio nuostatomis, priimti sprendimą už akių, o atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežastį teismas nelaikė svarbia, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovei nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Ieškovė UAB „Ralasa“ ir atsakovė UAB „Conome“ sudarė susitarimą dėl automobilio Audi Q7, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pervežimo iš Danijos į Lietuvą. Tuo pagrindu, 2024 m. sausio 15 d. tarp ieškovė ir atsakovė pasirašė Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį, kuriuo atsakovė įsipareigojo iš Aalborg, Danijoje, pervežti į Kauną, Lietuvą, ieškovei priklausantį automobilį Audi Q7.

9. 2024 m. sausio 15 d. iš įmonės „David‘s Biler“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Danijoje, atsakovė priėmė ir pasikrovė ieškovei priklausantį krovinį – automobilį Audi Q7. 2024 m. sausio 15 d. apie 23.55 val., Danijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis automobilis Audi Q7.

10. Gavus informaciją iš UAB „iClaim“ (buvo pateiktas LVM Miunsterio žemės ūkio draudimo asociacijos 2024 m. balandžio 16 d. raštas) žinoma, kad minėto eismo įvykio kaltininkas yra Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo atsakovės pasirinktas vairuotojas A. I.. Prie ieškinio pridedama Nepriklausomų vertintojų biuro Vertinimo ataskaitos išvada Nr. 2240138, kurioje papildomai pateikiama informacija iš VĮ „Regitra“ apie tai, kad transporto priemonės savininkė yra ieškovė UAB „Ralasa“

11. 2024 m. sausio 25 d. ieškovė kreipėsi į Nepriklausomų vertintojų biurą dėl žalos dydžio nustatymo. Vertinimo ataskaitos išvadoje Nr. 2240138 nurodomi automobilio Audi Q7, apgadinimai: apgadinta automobilio dešinė pusė; sulaužytas priekinis bamperis; sulaužytas priekinio bamperio dešinės pusės laikiklis; priekinis dešinės pusės sparnas; priekinis dešinės pusės posparnis; priekinės dešinės pusės durys + durų antdėklas; dešinės pusės slenkstis; vidurinis dešinės pusės statramstis; galinės dešinės pusės durys ir apatinis antdėklas; galinis bamperis; galinis dešinės pusės atšvaitas bamperyje. Šioje Išvadoje nurodoma, kad automobilio Audi Q7 atkūrimo sąnaudos sudaro 5137 Eur + PVM 21 proc. (1087,87 Eur), viso: 6216,35 Eur.

12. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas buvo apdraudęs transporto priemonę Ford Transit valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sausumos transporto priemonių draudimu (draudimo polisas Nr. LT23-TPD-00117184-5), draudimo laikotarpiui nuo 2023 m. birželio 29 d. iki 2024 m. birželio 28 d., draudimo sutartis sudaryta pagal AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Sausumos transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 03.1, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Pagal Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį apdrausta transporto priemonė Ford Transit valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

13. 2024 m. sausio 15 d. eismo įvykio metu transporto priemonės „Ford Transit“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (draudimo sutarties liudijimas Nr. LT/AIB 2930395) (toliau – TPVCAPD sutartis) IF P&C Insurance Lietuvos filiale. Trečiasis asmuo IF P&C Insurance Lietuvos filialas, gavęs pranešimą apie eismo įvykio metu nukentėjusį automobilį „Daimler-Benz Sprinter“ ir jo vairuotoją, atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo draudimo išmoką, atlyginančią žalą automobiliui „Daimler-Benz Sprinter“ ir jo vairuotojui. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu, be kita ko, žala buvo padaryta automobiliu „Ford Transit“ už užmokestį vežamam kroviniui – ieškovei priklausančiam automobiliui Audi Q7, trečiasis asmuo IF P&C Insurance Lietuvos filialas neturi prievolės atlyginti automobiliui Audi Q7 padarytą žalą pagal „Ford Transit“ TPVCAPD sutartį.

Dėl nuostolių (ne)atlyginimo

14. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata, šioje normoje nurodyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

15. Tais atvejais, kai krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad, pirma, krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, antra, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, trečia, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat atsakomybės už sutarties pažeidimą klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis).

16. Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį.

17. Minėta, kad 2024 m. sausio 15 d. buvo pasirašytas Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis, kuriuo atsakovė įsipareigojo iš Aalborg, Danijoje, pervežti į Kauną, Lietuvą, ieškovei priklausantį krovinį – automobilį Audi Q7. CMR 9 straipsnio 1 punkte įtvirtinta taisyklė, kad važtaraštis yra prima facia (preliminarus pagrįstumas) įrodymas, jog krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Tai reiškia, kad vežėjui pasirašius CMR važtaraštyje pradeda galioti prezumpcija, jog krovinys perduotas vežėjui ir šis nuo aptariamo momento atsako už jam patikėtą krovinį.

18. Vežėjo atsakomybė pagal CMR konvencijos 17–18 straipsnius yra preziumuojama. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vadovaujantis CMR konvencijoje įtvirtinta prezumpcija, atsakovai (vežėjai), gindamiesi nuo pareikšto reikalavimo, turi teisę įrodinėti, kad egzistuoja atsakomybę šalinančios aplinkybės (CMR konvencijos 17 straipsnio 4, 5 dalys, 18 straipsnis) arba atsakomybės dydis yra ribotas (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 punktai, 28 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013, 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016). Jeigu vežėjo atsakomybei taikomas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių – byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019).

19. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo ir rungimosi principams, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

20. Taigi, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir aktualia kasacinio teismo praktika, ieškovei, siekiančiai atsakovės (vežėjos) civilinės atsakomybės taikymo, pakako įrodyti pastarajam perduoto vežti krovinio (šuniuko) praradimo faktą ir patirtos žalos dydį. Tuo tarpu atsakovė, besigindama nuo ieškinio, turėjo įrodyti, kad egzistuoja CMR konvencijoje įtvirtinti pagrindai, šalinantys jos civilinę atsakomybę. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei vežtas krovinys – automobilis Audi Q7 buvo apgadintas, t. y. byloje yra neginčijamai nustatytas krovinio praradimo faktas, ir ieškovė dėl to patyrė nuostolių (dėl patirto žalos dydžio bus pasisakyta toliau).

21. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko: 1) dėl ieškovo netinkamų veiksmų arba aplaidumo (angl. wrongful act or neglect of the claimant); 2) dėl ieškovo duotų nurodymų, o ne dėl vežėjo netinkamų veiksmų ar aplaidumo (angl. the instructions of the claimant given otherwise than as result of the wrongful act or neglect on the part of the carrier); 3) dėl krovinio defektų (angl. inherent vice of the goods); 4) dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti, o pasekmėms dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio (angl. circumstances which the carrier could not avoid and consequences of which he was unable to prevent). Atsakovė šiuo atveju turėjo įrodyti bent vieną iš šių sąlygų, kad ji galėtų būti atleista nuo vežėjo civilinės atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį.

22. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad 2024 m. sausio 15 d. eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas ieškovės krovinys, kaltininkas yra Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo atsakovės pasirinktas vairuotojas A. I.. Atsakovė neįrodė ir iš esmės neįrodinėjo byloje egzistuojant CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies bent vienai sąlygai. Šiuo atveju atsakovė ginčija savo atsakomybę, neva ieškovės patirtą žalą turi atlyginti atsakovės draudikai (žr. šio sprendimo 3 punktą). Su tokia atsakovės pozicija teismas neturi pagrindo sutikti.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas buvo apdraudęs transporto priemonę Ford Transit valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sausumos transporto priemonių draudimu (draudimo polisas Nr. LT23-TPD-00117184-5), draudimo laikotarpiui nuo 2023 m. birželio 29 d. iki 2024 m. birželio 28 d., draudimo sutartis sudaryta pagal AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Sausumos transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 03.1, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Pagal Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį apdrausta tik transporto priemonė Ford Transit valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių 4.1 punktą draudžiamasis įvykis yra bet koks draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikęs įvykis, kurio metu dėl tiesioginio, staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės ar dėl gaisro, sprogimo buvo sugadinta, sunaikinta apdrausta transporto priemonė, taip pat jei apdrausta transporto priemonė (jos dalis (-ys) buvo pavogta ar užvaldyta plėšimo būdu. Taigi šiuo atveju draudimo išmokos pagal Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį mokamos tik atsakovės apdraustai transporto priemonei „Ford Transit“, bet nėra mokamos nukentėjusiems tretiesiems asmenims.

24. Pažymėtina, kad vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudžiama draudimo sutartyje ir (ar) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė už žalą. Nagrinėjamu atveju atsakovės (vežėjos) transporto priemonės Ford Transit valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu 2024 m. sausio 15 d. eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje IF P&C Insurance AS Lietuvos filiale (draudimo sutarties liudijimas Nr. LT/AIB 2930395). Trečiasis asmuo draudimo bendrovė IF P&C Insurance AS Lietuvos filialas patvirtino, kad ieškovei reiškiant ieškinį atsakovei dėl žalos automobiliui Audi Q7, kurį iš Danijos į Lietuvą ant prikabintos priekabos vežė „Ford Transit“, atlyginimo, ir įvykus eismo įvykiui, už kurį atsakingu pripažintas „Ford Transit“ vairuotojas, nukentėjo kitas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „Daimler-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuotojas, o taip pat „Ford Transit“ vežamas automobilis Audi Q7. Trečiasis asmuo IF P&C Insurance Lietuvos filialas, gavęs pranešimą apie eismo įvykio metu nukentėjusį automobilį „Daimler-Benz Sprinter“ ir jo vairuotoją, atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo draudimo išmoką, atlyginančią žalą automobiliui „Daimler-Benz Sprinter“ ir jo vairuotojui. Kaip teisingai nurodo trečiasis asmuo, automobilių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuoja TPVCAPDĮ, kurio paskirtis – apsaugoti eismo įvykio metu nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų turtinius interesus. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakingas draudikas ar Biuras atleidžiami nuo išmokos mokėjimo, jeigu žala padaryta vežamam už užmokestį kroviniui ar bagažui, esančiam kaltininko transporto priemonėje. Atsižvelgdamas į tai, kad eismo įvykio metu, be kita ko, žala buvo padaryta automobiliu „Ford Transit“ už užmokestį vežamam kroviniui – ieškovei priklausančiam automobiliui Audi Q7, trečiasis asmuo IF P&C Insurance Lietuvos filialas neatlygino automobiliui Audi Q7 padarytos žalos pagal „Ford Transit“ TPVCAPD sutartį, nes tokia prievolė trečiajam asmeniui nekyla.

25. Esant aptartai situacijai, atsakovas negali išvengti savo atsakomybės, ją perkeliant draudimo bendrovėms. Kitų jo atsakomybę šalinančių pagrindų, nustatytų CMR konvencijoje, taip pat nėra, todėl, vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi, atsakovė turi atlyginti ieškovės patirtą žalą.

26. Krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiško sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas (pvz., mokestis ekspertams už vertės nustatymą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012).

27. CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip: suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys, arba suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinant vežėjui tenkančias pareigas pažymėta, kad vežėjui patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypač pareigingą, t. y. labai atsargų ir atidų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2002; 2009 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2009). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

29. Plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tokio vežėjo elgesio buvimas ar nebuvimas gali būti konstatuotas esant įvairioms situacijoms (pvz., dėl eismo įvykio, krovinio vagystės, kitokio krovinio praradimo) ir priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).

30. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės pasirinktas vairuotojas neįvertinęs slidžios kelio dangos nesuvaldė automobilio ir sudarė kliūtį kitam automobiliu dėl ko kilo eismo įvykis – šias aplinkybes patvirtina LVM Miunsterio žemės ūkio draudimo asociacijos 2024 m. balandžio 16 d. raštas, kuriame nurodoma, kad atsakovės vairuotojas: „<...> dėl slidžios kelio dangos pradėjo slysti ties įvažiavimu Neumiunsterio Pietų zoną ir galiausiai sustojo skersai važiuojamosios dalies. Eismo įvykio vieta nebuvo tinkamai apsaugota, todėl tą pačia kryptimi važiuojantis dalyvis 02 per vėlai pamatė dalyvį 01 ir nespėjo laiku stabdyti. Dėl to dalyvis 02 priekine dalimi susidūrė su skersai kelio stovinčia dalyvio 01 priekaba“. Taigi atsakovė, kaip savo srities profesionalė, nesielgė maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, nors būtent toks elgesys pagal kasacinio teismo praktiką apriboja vežėjo atsakomybę. Tokie Atsakovės neatsargūs veiksmai, prilyginami tyčiniams veiksmams CMR konvencijos 29 straipsnio prasme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, pažymėta, kad vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

31. Nagrinėjamu atveju Išvadoje nurodomi automobilio Audi Q7, apgadinimai: apgadinta automobilio dešinė pusė; sulaužytas priekinis bamperis; sulaužytas priekinio bamperio dešinės pusės laikiklis; priekinis dešinės pusės sparnas; priekinis dešinės pusės posparnis; priekinės dešinės pusės durys + durų antdėklas; dešinės pusės slenkstis; vidurinis dešinės pusės statramstis; galinės dešinės pusės durys ir apatinis antdėklas; galinis bamperis; galinis dešinės pusės atšvaitas bamperyje. Šioje Išvadoje nurodytos automobilio Audi Q7 atkūrimo sąnaudos – 5137 Eur + PVM 21 proc. (1087,87 Eur), viso: 6216,35 Eur. Žalos dydžio atsakovė neginčijo. Pirmiau nustačius, kad dėl šios žalos atsiradimo yra kalta atsakovė, kurios žinioje buvo ieškovei priklausantis turtas – automobilis Audi Q7, kuris 2024 m. sausio 15 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas, todėl, konstatuotina, jog atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei padarytą žalą.

32. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas viso 6216,35 Eur nuostolių atlyginimas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

33. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

34. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

35. Esant nurodytam, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsniai).

37. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš viso patyrė 1571,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 140 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį, 181,50 Eur už vertimo paslaugas ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė viso 1250 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio. Ieškovės ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinas viso 1571,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Teisme patirta 4,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi iš atsakovės priteistina 4,32 Eur suma neviršija 8 Eur, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ralasa“ (j. a. k. 301085540) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Conome“ (j. a. k. 305936675) 6216 (šeši tūkstančiai du šimtai šešiolika) Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (6216 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1571,50 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt vienas euras 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.