Kauno apygardos teismo nutartis

2022-05-05 · Civilinė byla Nr. e2A-442-273/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-10-12Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-05
Bylos Nr.
e2A-442-273/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11610-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Edita Šliumpienė
Atsakovas
A. M.
Ieškovas
R. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-442-273/2022(Proceso Nr. 2-69-3-11610-2021-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.3.1.20. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18879-429/2021 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. M. 425 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B. M. ir 425 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai A. S. M. , įpareigojant šias sumas iki einamojo mėnesio 5 dienos sumokėti į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo 4 380 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą.

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas prieš devynis mėnesius paliko šeimą ir kartu negyvena. Ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame bute, kuriame visa šeima gyveno iki atsakovo išėjimo. Nuo 2020 m. lapkričio mėn. už buto ir komunalines paslaugas nuomą moka ieškovė. Iš viso abiejų vaikų išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro vidutiniškai 1 450 Eur. Iš šios sumos reikia atimti valstybės mokamas išmokas - kas mėnesį po 100 Eur kiekvienam vaikui, todėl vaikų poreikiams reikalinga suma mažintina 200 Eur ir yra 1 250 Eur. Vieno vaiko išlaikymui reikalinga suma yra 625 Eur. Ieškovė abu mažamečius vaikus prižiūri namuose, todėl jos galimybės uždirbti pajamas yra ribotos, jos gaunamos pajamos nepastovios ir siekia iki 2 000 Eur. Ieškovė užsiima individualia konsultacine - kūrybine veikla ir negauna fiksuoto darbo užmokesčio. Atsakovas turi galimybę vaikams mokėti didesnę dalį išlaikymo, kadangi nuomoja tris butus, gauna nuomos pajamas bei stabilų darbo užmokestį. Nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki liepos mėn. atsakovas iš viso vaikų išlaikymui pervedė 3 600 Eur, t. y. abiejų vaikų išlaikymui atsakovas skyrė tik 400 Eur iš viso - po 200 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovui priklausančią prievolę užtikrinant adekvatų vaikų išlaikymą iš dalies vykdė ieškovė, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už abiejų vaikų išlaikymą nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. liepos mėn. įskaitytinai yra 4 050 Eur (225 Eur x 2 x 9 mėn. = 4 050 Eur). Iš atsakovo turi būti priteistos 180 Eur išlaidos už vaikams suorganizuotus kapueiros užsiėmimus ir 150 Eur išlaidos už gydytojo paslaugas, iš viso 4 380 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. M. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės nurodyta vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti suma, t. y. po 625 Eur kiekvienam iš vaikų, yra neįrodyta. Nėra duomenų, kad vaikai turėtų specialiųjų poreikių. Atsakovo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur darbo užmokestis ir 600 Eur papildomos pajamos iš trijų asmeninės nuosavybės teise priklausančių senos statybos butų nuomos. Atsakovas nesutiko su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nurodė, kad išlaikymą vaikams teikia periodiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo nepilnamečiams D. B. M. ir A. S. M. išlaikymą po 310 Eur mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. liepos 15 d.) kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės; priteisė iš atsakovo nepilnamečiams D. B. M. ir A. S. M. 4 050 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir 330 Eur papildomas išlaidas; priteisė iš ieškovės atsakovui 13,60 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo 182,70 Eur žyminį mokestį.

5. Dėl išlaikymo priteisimo. Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnamečių vaikų D. B. M. , gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S. M. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvai; šalys gyvena skyrium. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 21,71 Eur, tačiau ji teigia gaunanti iki 2 000 Eur pajamų per mėnesį. Atsakovas dirba keliose darbovietėse ir per mėnesį iš viso gauna 2 336,96 Eur darbo užmokesčio, jo vardu registruoti trys butai ir žemės sklypas, atsakovas per mėnesį gauna apie 600 Eur pajamų iš turto nuomos. Teismas, remdamasis kasacinio teismo suformuota praktika, išvadą teikiančios institucijos byloje pateikta išvada, vadovaudamasis protingumo, lygiateisiškumo ir protingumo principais, sprendė, kad iš atsakovo vaikams turi būti priteistas 310 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.

6. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į byloje jau nustatytas faktines aplinkybes, iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas 4 050 Eur išlaikymo įsiskolinimas nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. liepos mėn. (9 mėn.), bei papildomos išlaidos 180 Eur už laisvalaikio užsiėmimus ir 150 Eur už gydytojo paslaugas, viso 4 380 Eur.

7. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, o atsakovas patyrė 570 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovui turi būti priteista 13,60 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nurodė, kad ieškovė nuo žyminio sumokėjimo už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra atleista, todėl, atsižvelgiant į tai, kad minėti reikalavimai patenkinti iš dalies, valstybei iš atsakovo turi būti priteistas 182,70 Eur žyminis mokestis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

8. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

8.1. Dėl išlaikymo dydžio. Teismas, nepasisakęs dėl išlaikymo dydžio nustatymo, sprendime nenurodęs jokių motyvų, dėl kokių priežasčių pripažįsta išlaikymo dydį, žymiai didesnį nei teismų praktikoje taikomas orientacinis išlaikymo dydis, a priori vertinęs, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra teisingas, pažeidė nustatytą pareigą detaliai ištirti byloje esančius įrodymus, nesilaikė kasacinio teismo formuojamos praktikos. Ieškinyje nurodyta vieno vaiko būtinuosius poreikius tenkinanti 725 Eur/mėn. suma negali būti laikoma protinga ir reali, atsižvelgiant į vaikų nedidelį amžių (6 m. ir 7 m.), specialiųjų poreikių neturėjimą. Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga, atskaičius privalomuosius mokėjimus, siekia 520 Eur, todėl 520 Eur dydžio suma laikytina pakankama ir galinti užtikrinti minimalius kasdienius vaikų poreikius. Ieškovė turėjo pagrįsti didesnę nei minimali mėnesio alga vaiko poreikių sumą. Atsakovas sutinka su 230 Eur/mėn. išlaikymu. Prie 460 Eur vieno vaiko išlaikymo sumos pridėjus iš valstybės gaunamą 100 Eur/mėn. išmoką, gaunama 560 Eur yra laikytina pakankama ir pagrįsta.

8.2. Dėl tėvų turtinės padėties. Teismas netinkamai vertino atsakovo gaunamas pajamas ir nevertino išlaidų. Teismas pajamomis laikė priskaičiuotą, o ne realiai išmokėtą darbo užmokestį. Iš viso atsakovo gaunamų pajamų suma iš darbo santykių per mėnesį sudaro 1 053 Eur. Pajamos iš turto vidutiniškai sudaro apie 680 Eur/mėn. Iš viso per mėnesį atsakovui tenkančių įsipareigojimų suma sudaro apie 1 598 Eur, kur 998 Eur įsipareigojimai valstybei ir bankui, 400 Eur (po 200 Eur) vaikams, 200 Eur pilnametei dukrai iš ankstesnės santuokos. Ieškovė nepateikė išsamių jos turtinę padėtį pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Ieškovei, jos teigimu, ieškovės išlaikomų trijų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti išleidžiant apie 1 000 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, pridėjus ieškovės ir savo poreikiams tenkinti skiriamas lėšas, ieškovės pajamos per mėnesį sudaro mažiausiai 4 000 Eur/mėn. Vertinant šias aplinkybes, ieškovės teiginys, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės, todėl iš atsakovo priteistina didesnė išlaikymo dydžio dalis, yra niekuo nepagrįsta.

8.3. Dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Teismas šioje sprendimo dalyje nieko nepasisakė ir savo sprendimo nemotyvavo, nenurodė, kokių įrodymų pagrindu retrospektyvų reikalavimą laiko pagrįstu, išlaikymo įsiskolinimą priteisė pagal ieškovės suformuluotą reikalavimą. Teismas privalėjo įvertinti, kad atsakovas nuolat ir periodiškai teikė ir teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 200 Eur/mėn., taip pat pervedė papildomas lėšas vaikų išlaikymui (2020 m. lapkričio mėn. 410 Eur, 2021 m. sausio mėn. – 650 Eur, liepos mėn. – 550 Eur. Teismas privalėjo perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo sumą, atimti iš prašomos priteisti įsiskolinimo sumos jau sumokėtas papildomas sumas. Teismas privalėjo sumažinti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant išlaikymą po 310,00 Eur x 9 mėn.

8.4. Dėl papildomai patirtų išlaidų priteisimo. Teismo sprendimas šioje dalyje nemotyvuotas. Teismas nenurodė, kodėl priteistos papildomos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos. Kapueiros užsiėmimai nėra nurodytus papildomų išlaidų požymius atitinkantis poreikis – nėra teisinio pagrindo organizuotą laisvalaikio užsiėmimą vaikams laikyti būtinu. Tokio amžiaus vaikams odontologo paslaugos yra kompensuojamos. Atsakovas šių paslaugų prašomą dalį ieškovei kompensavo ir pateikė teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

8.5. Dėl taisyklės, kad išlaikymas priteisiamas tik iš to tėvo, su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, taikymo. Teismas privalėjo išspręsti vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo klausimą. To nepadaręs teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, privalomai turi būti nustatyta vaikų gyvenamoji vieta.

8.6. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Teismas netinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, nepagrįstai nevertino atsakovo pateiktų dokumentų bei teismo proceso metu išreikštos atsakovo teisinės pozicijos, o priėmęs nemotyvuotą sprendimą dalyse dėl išlaikymo dydžio nustatymo, įsiskolinimo dydžio nustatymo bei papildomų išlaidų priteisimo, taip pat nenustatęs vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos taisyklės šios kategorijos bylose. Skunde nurodyti argumentai yra pagrindas pripažinti teismo sprendimą negaliojančiu dėl absoliučių pagrindų – teismui priėmus nemotyvuotą sprendimą.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas ir prijungti papildomus įrodymus. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

9.1. Dėl išlaikymo dydžio. Teismo sprendimas užtikrina vaikams įprasto gyvenimo tęsimą. Šalys niekada vaikų poreikių netenkino orientuodamosi į minimalią mėnesinę algą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Atsakovas nepaneigė nė vieno vaikų poreikio, nenurodė, kad kurios nors išlaidos būtų neprotingo dydžio ar neatitiktų vaikų poreikių. Didesnes vaikų poreikių tenkinimo išlaidas lemia jų ugdymo išlaidos, kadangi abu vaikai turi tam tikrų gebėjimų, kurių užtikrinimas lemia tam tikras išlaidas. Atsakovas turi užtikrinti tokio lygio išlaikymo vaikams teikimą, koks buvo iki jam gyvenant kartu.

9.2. Dėl šalių turtinės padėties. Atsakovas yra įmonių, kuriose dirba, vienintelis akcininkas arba vienas iš akcininkų, todėl pasinaudodamas savo galimybe įtakoti šių bendrovių sprendimus dėl darbo užmokesčio mokėjimo, tyčia formaliai sumažino savo pajamas, tokiu būdu siekdamas išvengti adekvataus išlaikymo mokėjimo. Santuokos metu atsakovas išlaikė tris nepilnamečius vaikus, tarp jų vieną iš pirmosios santuokos, tačiau tai niekaip neblogino jo ir ieškovės šeimos finansines padėties. Atsakovas su vaikais praleidžia apie 13 val. per savaitę (t. y. apie 15 proc. vaikų bendravimo laiko), nesirūpina jų buitimi, ugdymu, laisvalaikiu, sveikatos priežiūra ir pan., todėl turi daugiau laiko ir galimybių negu ieškovė plėsti savo darbinę veiklą ir verslą savo įmonėse. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad ieškovė skiria 1 000 Eur savo asmeniniams poreikiams. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, su kuriuo iš tėvų lieka vaikai, kadangi jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatinio, kasdienio materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Priteista vos 18 procentų didesnė vaikų išlaikymo suma (lyginant teismo priteistą sumą ir atsakovo nurodytą jam tinkamą išlaikymo sumą) nelaikytina atsakovui itin reikšminga, tačiau teisinga pagal nusistovėjusį atsakovo indėlį į vaikų poreikių tenkinimą, jo turtinę padėtį, ieškovės turtinę padėtį ir jai tenkančią atsakomybės už vaikų ugdymą, priežiūrą, auklėjimą.

9.3. Dėl papildomų sumų vienkartinėms išlaidoms kompensuoti priteisimo. Tradicinių veiklų tęsimas skyrybų situacijoje ypatingai svarbus mažamečiams vaikams ir sudaro jiems visas sąlygas, nepaisant skyrybų situacijos, vystytis sveikai, harmoningai, neįgyti potrauminio streso sindromo. Per 14 mėnesių nuo išėjimo iš šeimos, atsakovas apmokėjo būtinų išlaidų pusę tik vieną kartą, t. y. sumokėjo už ½ dalį vaikams teiktų odontologo paslaugų (150 Eur), bet tą padarė po ilgo raginimo ir delsimo.

9.4. Dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovo prašymas grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo atmestinas. Atsakovas siekia užvilkinti teismo sprendimo įsiteisėjimą visa apimtimi tik formalaus preteksto pagrindu - teigdamas, kad byloje nespręstas vaikų gyvenamoji vietos klausimas. Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos, nes vaikai gyvena su ieškove ir abi šalys su tuo sutiko, pretenzijų dėl to nereiškė. Atsakovas turi galimybę kelti klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tiek šalims tariantis dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tiek ir ginčo tvarka. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą vaikų išlaikymo dydis gali būti keičiamas pasikeitus aplinkybėms, todėl atsakovas bet kada galės reikalauti išlaikymo dydžio pakeitimo, jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.

9.4.1. Dėl naujų įrodymų prijungimo. Ieškovė prašo prijungti naujus įrodymus, kurių pateikimo poreikis atsisaro susipažinus su apeliaciniu skundu. Teikiami ieškovės banko sąskaitos išrašai (priedai Nr. 1 - Nr. 3) paneigia apeliacinio skundo 24 punkte pateiktus duomenis. Atsakovo laiškas, kuriame jis sutinka sumokėti už vaikams teikiamas dantų tvarkymo paslaugas (Priedas Nr. 4) teikiamas dėl to, kad apeliaciniame skunde atsakovas neigia prievolę kompensuoti šias išlaidas, o tenkinasi tik daliniu jų apmokėjimu. Mokėjimo už vaikų sporto trenerio paslaugas įrodymu (Priedas Nr. 5) atsikertama į apeliacinio skundo argumentus dėl papildomų išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl ieškovės papildomų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų priėmimo

11. Apeliacinės instancijos teismui ieškovės atstovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė šiuos papildomus įrodymus: 2020 m. lapkričio mėn. – 2022 m. sausio mėn. ieškovės banko sąskaitos išrašą, 2021 m. liepos 20 d. atsakovo mokėjimo pavedimą už odontologo paslaugas vaikams, 2021 m. liepos 23 d. ieškovės banko pavedimą už odontologo paslaugas vaikams, 2021 m. sausio 29 d. atsakovo elektroninį laišką dėl odontologo išlaidų apmokėjimo, 2020 m. lapkričio 1 d. – 2021 m. liepos 31 d. ieškovės banko pavedimus už vaikų sporto treniruotes, ieškovės banko pavedimą už nakvynę Birštone, 2019 m. spalio 28 d. Organizuotos turistinės kelionės sutartį, 2021 m. kovo 16 d. Turistinio automobilio nuomos sutartis. Ieškovės atstovė taip pat pateikė prašymą prijungti naujausius statistikos departamento duomenis. Apeliacinės instancijos teisme gautas ieškovės informacinis pranešimas.

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Atvejis, kai priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą paaiškėja, kad neužteko įrodymų aptariamai faktinei bylos aplinkybei įrodyti, priskirtinas prie CPK 314 straipsnyje nustatytos sąlygos – kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau – taikymo atvejų, kai įstatymas suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tai, kad ieškovės atstovės apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su įrodinėtinomis aplinkybėmis ir daugumos iš šių įrodymų pateikimo būtinumas ieškovei objektyviai iškilo tik po sprendimo priėmimo, kad šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl nusprendžia priimti ieškovės naujus įrodymus.

15. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Teismų praktikoje rašytinių paaiškinimų, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, pateikimas apeliaciniame procese yra ribojamas, kadangi CPK normos, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, nenumato apsikeitimo jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022 19 punktą).

16. Ieškovė ir jos atstovė apeliacinės instancijos teismui pateiktuose prašyme ir pranešime nurodo papildomus atsikirtimus ir aplinkybes, kurių nenurodė atsiliepime į apeliacinį skundą. Kadangi ieškovė ir jos atstovė iš esmės siekia papildyti savo atsiliepimą į apeliacinį skundą naujomis aplinkybėmis, todėl jų pateiktuose prašyme ir pranešime nurodyti papildomi rašytiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme nevertintini.

17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo bei papildomų išlaidų priteisimo nepilnamečiams vaikams iš skyrium gyvenančio jų tėvo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo dydžio

18. Skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. B. M. , gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S. M. , gim. (duomenys neskelbtini), po 310 Eur/mėn. kiekvienam vaikui. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžiu iš esmės yra grindžiamas netinkamu vaikų poreikių, šalių turtinės padėties įvertinimu bei nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

19. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 2022 m patvirtinta. minimali mėnesinė alga yra 730 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius - 533,65 Eur. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškinyje ieškovė nurodė ne 725 Eur/mėn. vieno vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą, kaip teigia apeliantas, bet mažesnę - 625 Eur/mėn. sumą. Sutiktina, kad ieškovės nurodyta 625 Eur/mėn. suma viršija minimalios mėnesinės algos sumą (534 Eur), todėl ieškovė turėjo pagrįsti vieno vaiko poreikiams patenkinti reikalingą išlaidų dalį, viršijančią minimalios mėnesinės algos 91 Eur dalį (625-534) (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju iš atsakovo priteistas išlaikymas vienam vaikui 310 Eur/mėn. viršija orientacinį išlaikymo dydį 267 Eur/mėn. (534/2).

23. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).

24. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat vertinama, kokių priemonių imtasi atitinkančioms savo amžių bei profesines galimybes pajamoms, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, gauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

25. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruoti keturi nekilnojamojo turto objektai, iš kurių - trijų (butų) - nuomos atsakovas gauna pajamas. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi ir su vaikais gyvena nuomojamame būste. Atsakovas dirba mažiausiai trijose darbovietėse ir yra bendrovių, su kuriomis turi darbo santykius, akcininkas. Be to, atsakovas verčiasi individualia veikla. Ieškovė gauna pajamas tik iš individualios veiklos, be bendrų šalių vaikų ieškovė privalo išlaikyti nepilnametį vaiką iš ankstesnės santuokos. Atsakovas teigia, kad teikia paramą suaugusiai dukrai iš ankstesnės santuokos. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės apie 1 053 Eur/mėn. gaunamas pajamas iš darbo santykių ir 680 Eur/mėn. pajamas iš turto nuomos bei 1 598 Eur/mėn. patiriamas išlaidas, pirmosios instancijos teismo atsakovo turtinės padėties įvertinimo nekeičia. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas, susilaukdamas vaikų, kartu prisiėmė atsakomybę jais pasirūpinti tinkamai. Be to, atsakovas turi žymiai didesnes galimybes daugiau uždirbti, nei ieškovė, gyvendama viena su trimis nepilnamečiais vaikais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

26. Nustatytų (nutarties 25 punktas) aplinkybių pagrindu apeliacinis teismas daro išvadą, kad atsakovas privalo didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo nei ieškovė, todėl iš atsakovo priteistas 310 Eur/mėn. išlaikymas vienam vaikui yra pagrįstas ir negali būti mažinamas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir papildomų išlaidų

27. Skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteistas 4 050 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. liepos mėn. (9 mėn.) ir 330 Eur papildomos išlaidos (180 Eur už laisvalaikio užsiėmimus bei 150 Eur už gydytojo paslaugas), viso 4 380 Eur. Apeliaciniame skunde teigiama, kad priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma apskaičiuota neteisingai, neįvertintos atsakovo ieškovei pervestos lėšos, 180 Eur išlaidos laisvalaikio užsiėmimams nelaikytinos būtinomis išlaidomis, todėl atsakovui nėra pareigos jas kompensuoti.

28. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo (nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad atsakovas ieškovei laikotarpiui nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. liepos 1 d. įskaitytinai pervedė iš viso 3 810 Eur. Iš ieškovės pateiktos UAB „Dentalux“ sąskaitos 300 Eur sumai už vaikų dantų gydymą matyti, kad minėta sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2021 m. liepos 1 d. Atsakovo banko sąskaitos išrašas (laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2021 liepos 7 d.) patvirtina, kad atsakovas 2021 liepos 7 d. pervedė ieškovei 150 Eur. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė už edukacines capoeiros veiklas už 2020 m. gruodžio mėn. VšĮ „Aktyvi kultūra“ 2021 m. sausio 13 d. sumokėjo 360 Eur.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis. Tačiau kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-291-969/2016).

30. Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos, tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt. Atsižvelgiant į tai, papildomų vaiko priežiūros išlaidų būtinumas, jų pagrįstumas turi būti pakankamai ir tinkamai pagrįstas ir tik tuomet konstatuojama kito tėvo pareiga jas atlyginti proporcingai savo turtinei padėčiai.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ieškovės pateiktas įrodymas apie 360 Eur sumokėjimą VšĮ „Aktyvi kultūra“ už edukacines capoeiros veiklas už vieną 2020 m. gruodžio mėn. nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis šalių nepilnamečių vaikų papildomų priežiūros išlaidų būtinumą, todėl šiuo konkrečiu atveju atsakovas neturi pareigos atlyginti dalies (180 Eur) išlaidų.

32. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas 310 Eur/mėn. vienam vaikui ir įvertinus tai, kad atsakovas ieškovei nurodytu laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. liepos mėn. (9 mėn.) sumokėjo 3 810 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimo suma už 9 mėn. sudaro 1 770 Eur (310x2x9-3810). 180 Eur už laisvalaikio užsiėmimus bei 150 Eur už gydytojo paslaugas kaip papildomos išlaidos iš atsakovo priteistos nepagrįstai.

Dėl privalomo vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

33. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, priteisdamas išlaikymą iš vieno iš tėvų ir privalomai neišspręsdamas vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo klausimo, atmestini kaip nepagrįsti.

34. Visų pirma, apelianto nurodyta aplinkybė nebuvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme, kadangi ginčo dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nekilo. CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

35. Pažymėtina, kad pagal CK 3.59 straipsnio normą teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Jeigu vienas sutuoktinis išlaikymo prievolės nevykdo arba jos vykdymas neužtikrina vaikų poreikių, atsižvelgiant į sutuoktiniams tenkančias išlaikymo dalis, tai išlaikymą teikiantis sutuoktinis, nepriklausomai nuo to, ar jis ketina nutraukti santuoką, ar ne, turi teisę bendra tvarka kreiptis į teismą dėl išlaikymo iš šio neteikiančio sutuoktinio priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

36. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo sprendimas dalyse dėl išlaikymo dydžio nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo bei papildomų išlaidų priteisimo yra nemotyvuotas, todėl yra pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą negaliojančiu dėl absoliučių pagrindų.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014 ir kt.).Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, jeigu teismo motyvai nėra išsamūs, šis pažeidimas gali būti pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiamame sprendime yra pateikti motyvai, pirmosios instancijos teismas išsprendė visus ieškovės ieškinio reikalavimus, ištyrė faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui išspręsti, todėl nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje ir CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos pareigos motyvuoti sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio nustatymą, tačiau dėl netinkamo byloje pateiktų įrodymų vertinimo, be pagrindo iš atsakovo priteisė būtinąsias papildomas išlaidas ir netinkamai nustatė priteistino išlaikymo įsiskolinimo sumą. Dėl to apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas sprendimas keistinas, iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo 4 050 Eur sumažintinas iki 1 770 Eur, o sprendimo dalis dėl 330 Eur papildomų išlaidų priteisimo naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimas dėl papildomų išlaidų priteisimo netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

40. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

41. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas patyrė 570 Eur advokato pagalbos išlaidas. Ieškovė įrodymų apie savo patirtas išlaidas teismui nepateikė. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

42. Ieškovės ieškinys patenkintas 43% ((310+1770)/(425+4380)x100), atmesta 57 % (100-43) ieškinio reikalavimų. Atsakovui iš ieškovės priteistina 324,90 Eur (570x57%) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, ieškinį tenkinus iš dalies valstybei iš atsakovo priteisiamas 124 Eur žyminis mokestis: 84 Eur (310x12x3%x75%) žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 40 Eur žyminis mokestis (1770x3%x75%) už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

43. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, atsakovui iš ieškovės priteista bylinėjimosi išlaidoms atlyginti suma nuo 13,60 Eur padidintina iki 324,90 Eur, valstybei iš atsakovo priteisto žyminio mokesčio suma nuo 182,70 Eur sumažintina iki 124 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 266 Eur žyminį mokestį. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 700 Eur advokato pagalbos išlaidas. Laikytina, kad atmesta 44 % ((310+1770)/(310+4380)x100) apeliacinio skundo reikalavimų, o patenkinta 56 (100-44) apeliacinio skundo reikalavimų.

45. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turi teisę į 148,96 Eur (266x56%) bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė į 308 Eur (700x44%) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi šalių reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra vienarūšiai ir priešpriešiniai, todėl pritaikius reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 159,04 Eur (308-148,96) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiui sūnui D. B. M. , gimusiam (duomenys neskelbtini) ir nepilnametei dukrai A. S. M. , gimusiai (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. liepos mėn., nuo 4 050,00 Eur (keturių tūkstančių penkiasdešimt eurų) sumažinti iki 1 770,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt eurų);

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl 330,00 Eur (trijų šimtų trisdešimt eurų) papildomų išlaidų priteisimo iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiui sūnui D. B. M. , gimusiam (duomenys neskelbtini) ir nepilnametei dukrai A. S. M. , gimusiai (duomenys neskelbtini);

Iš ieškovės R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 13,60 Eur (trylika eurų 60 centų) padidinti iki 324,90 Eur (trijų šimtų dvidešimt keturių eurų 90 centų);

Iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei priteistą žyminį mokestį nuo 182,70 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų 70 centų) sumažinti iki 124,00 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių eurų);

Kitas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 159,04 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 4 centus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėIzolda NėnienėEdita Šliumpienė