Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei T. I., jos atstovui advokatui Irmantui Čičiurkai, atsakovams O. I., jos atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Steponkevičienei, S. P. S. (S. P. S.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. I. patikslintą ieškinį atsakovams O. I. ir S. P. S. (S. P. S.) dėl iškeldinimo iš užimamų patalpų ir pagal atsakovės O. I. patikslintą priešieškinį ieškovei T. I. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

20. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Taigi jungtinės veiklos sutartis ne pelno tikslais laikoma savanoriška asociacija, kuri, kaip minėta, pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu.

21. Jungtinės veiklos (partnerystės) kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma.

22. CK 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialūs formos reikalavimai. O CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, bet jie netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiškia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo numatytais atvejais – notarine, forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį.

23. Sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais, o ne CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatytais sutarties formos reikalavimais ir jos nesilaikymo teisiniais padariniais. CK 1.73 straipsnis reglamentuoja rašytinę sandorių formą. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą tam tikros vertės fizinių asmenų sandoriai turi būti sudaryti rašytine forma, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu. Jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl gyvenamojo namo statybos, siekiant jame gyventi, o ne parduoti jį visą ar dalimis, paprastai yra didesnės vertės ir neįvykdoma tuo pat metu, nes ji yra tik pagrindas ir pradžia įgyvendinti išteklių sujungimo tikslą. Šiai sutarčiai nėra pagrindo taikyti CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos išimtį, kad rašytinės formos nereikalaujama sandoriams, kurie yra įvykdomi tuo pat metu. Dėl to yra pagrindas teigti, kad jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl gyvenamojo namo statybos, siekiant jame gyventi, o ne parduoti jį visą ar dalimis, sudaroma rašytine forma pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą. Jungtinės veiklos dalyviai, kaip daiktų bendraturčiai, jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties tikslui pasiekti (gyvenamajam namui pasistatyti sau gyventi) gali sudaryti susitarimą dėl daiktų naudojimo, tačiau jei tai statybinės medžiagos, kiti kilnojamieji daiktai, tai susitarimas dėl jų turi būti rašytinės formos. Pažymėtina, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nenustatyta išsamių reikalavimų savininkų susitarimui, nenurodyta, kokia tai sutartis, nekeliama reikalavimų jos formai ir nenustatyta jos nesilaikymo pasekmė – susitarimo negaliojimas. Jeigu bendraturčiai panaudoja nekilnojamuosius daiktus (pvz., pastato dalį, nebaigtą statybą) sutarties tikslui pasiekti (gyvenamajam namui pasistatyti sau gyventi), tai šis sandoris turi būti sudaromas notarine forma, o jos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).

25. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog teismas, nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Vadinasi, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 26 punktą; 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018 31 punktą).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015 ieškovė (motina) įrodinėjo, kad ji su atsakove (dukterimi) daug metų gyvendamos kartu tvarkė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą, t. y. statė namą asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu, todėl tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; atsakovė neigė buvus bet kokį susitarimą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovė (motina) nuosekliai laikėsi pozicijos, o ieškovė (duktė) šių aplinkybių neginčijo, kad jos tėvui ir motinai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), tačiau viešajame registre buvo įregistruotas tik tėvo vardu. Tėvas šį turtą padovanojo savo trims dukterims, t. y. ieškovei ir jos dviem seserims. Atsakovės (ieškovės motinos) nuosavybės teisės buvo ir liko į šį turtą neįregistruotos. Atsakovė įrodinėjo, kad ji ir jos trys dukterys, žinodamos šią situaciją, 2007 m. pab.–2008 m. susitarė, kad dviem seserims liks gyvenamasis namas lygiomis dalimis, o ieškovei ir atsakovei po ½ dalį atiteks ūkiniai pastatai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iš asmeninių lėšų finansuos ginčo statinių statybas. Taigi, esminis šių bylų skirtumas yra tas, kad nors nagrinėjamoje byloje ieškovė suteikė būstą atsakovei, rekonstruojant ūkio pastatą į gyvenamąjį namą, tačiau ieškovė, kaip ir kitos jos seserys, žinojo, jog nekilnojamasis turtas iš esmės priklausė ir atsakovei, ko nebuvo aptariamoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje. Taigi, ratio decidendi nagrinėjamoje ir pirmosios instancijos teismo nurodytoje kasacinėje byloje aplinkybės nesutampa ir tiesiogiai vadovautis joje pateiktu išaiškinimu dėl jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties formos reikalavimų privalomumo nėra pagrindo.

27. Sandoriai, kuriems yra nustatyta privaloma notarinė forma, išvardinti CK 1.74 straipsnio 1 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, notarine forma, be kita ko, turi būti sudaromi iš esmės visi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai (1 punktas); kiti sandoriai, kuriems CK yra nustatyta privaloma notarinė forma (4 punktas). Aiškinant šią teisės normą teisės doktrinoje teigiama, kad CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo bei daiktinių teisių ir nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. Pažymima, kad šis punktas turi būti suprantamas atsižvelgiant į visą CK kontekstą ir neturi būti aiškinamas plečiamai; <...> kitiems su nekilnojamuoju turtu susijusiems sandoriams taikomas CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas (dabartinis CK 1.74 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. reikalavimą, jog sandoris būtų notarinės formos privalo nustatyti konkreti CK norma (CK komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. 2001. 171 p., žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-459-450/2022 27 punktą).

28. Apibendrinant argumentus dėl galimo jungtinės veiklos (asociacijos) susitarimo formos, nurodytina, kad nors nagrinėjamo ginčo atveju iš tiesų nėra šalių sudarytos rašytinės jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties, tačiau vien dėl to galimas šalių susitarimas dėl ūkinio pastato rekonstravimo į gyvenamąjį namą bendromis pastangomis ir bendromis lėšomis nėra savaime negaliojantis, nes tokio padarinio nėra įsakmiai nustatyta (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Tokią teismo išvadą patvirtina ir naujesnė nei ieškovės cituota kasacinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015 nurodyta praktika.

30. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje yra keliamas ginčas, ar tarp atsakovės bei jos dukterų egzistavo žodinis susitarimas dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo, rekonstruojant ūkio pastatą Nr. (duomenys neskelbtini) į gyvenamąjį ir pastatant kitus ūkinius pastatus, esantį greta gyvenamojo namo, siekiant jį įrengti kaip gyvenamąjį namą, skirtą ieškovės šeimai ir atsakovei gyventi; ar visgi tokia valia / veiksmai, leidžiant atsakovei su sugyventiniu apsigyventi ieškovės nekilnojamajame turte, vertintini kaip neatlygintina ieškovės pagalba atsakovei.

31. Ieškovė atsakovės ir jos sugyventinio prisidėjimą prie Pastato rekonstrukcijos ir kitų statinių statymą traktuoja ne kaip susitarimą dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo, o kaip atsakovės savivaliavimą. Aplinkybė, kad šalys buvo susitarusios vykdyti jungtinę veiklą ir siekti tam tikrų tikslų kartu, ne visada yra akivaizdi, todėl šioje byloje turi būti įvertinta, ar šalys turėjo ketinimų bendrai vykdyti veiklą ir siekti bendrų tikslų, ar jos susitarė dėl šiai veiklai reikšmingų aplinkybių, taip pat ar šalys realiai įgyvendino prisiimtus įsipareigojimus, patirdamos bendrų išlaidų siekiant savo tikslo.

32. Iš byloje esančių dokumentų matyti ir ginčo byloje dėl šių aplinkybių nekilo, kad atsakovės sutuoktinis V. I. santuokos metu su atsakove įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pagal 1992 m. gegužės 18 d. Vilniaus rajono Dūkštų seniūnijos viršaičio patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 71, 188-189). Nuosavybės teisę į statinius ieškovė kartu dar su dviem nepilnametėmis seserimis, atstovaujamomis motinos (atsakovės) O. I., įgijo pagal 1998 m. kovo 3 d. dovanojimo sutartį Nr. 1-935 (t.1, b. l. 157-160). Šios sutarties pagrindu ieškovės tėvas V. I. trims dukterims lygiomis dalimis padovanojo gyvenamąjį namą, plane pažymėtą indeksu 3I1/m ir kiemo įrenginius-statinius.

33. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad kai atsakovės dukterys sulaukė pilnametystės ir sukūrė atskiras šeimas, gyvenamajame name esančio gyvenamojo ploto nebeužteko, ūkiniai pastatai buvo netinkami gyventi. Žodiniame susitarime, vykusiame 2007 m. pab.–2008 m. pr., tarp trijų dukterų ir atsakovės buvo sutarta, kad S. I. ir A. I. liks gyvenamasis namas lygiomis dalimis, o T. I. ir atsakovei po ½ dalį liks ūkiniai pastatai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iš asmeninių lėšų finansuos ginčo statinio statybas. Ieškovė seserų akivaizdoje pažadėjo, jog pabaigus statybos darbus, ji oficialiai įregistruos ½ dalį ūkinių pastatų (CPK 185 straipsnis) atsakovės vardu.

34. Po šio susitarimo ant dalies senų pamatų buvo pastatyti nauji statiniai, be to, papildomai pastatyti ir keli priestatai. Statinys, kuriame gyvena ir kuriuo naudojasi ieškovė ir atsakovė su šeimomis, susideda iš kelių atskirų statinių, ką patvirtina UAB „Pastatų matavimo grupė“ 2010 m. gegužės 28 d. parengta kadastrinė matavimų byla (t. 1, b. l. 75-111). Iš jos matyti, kad statinį sudaro statiniai 4I1/ž, 3I1/p, 2I1/b, 2i1/p ir Ii1/p.

35. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad statiniui 4I1/ž yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – ūkinis pastatas, statiniui 3I1/p yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – ūkinis pastatas, statiniui 2I1/b yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Statiniai Ii1/p ir 2i1/p ir kadastrinėje matavimų byloje nurodyti kaip statinio 2I1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatai: atitinkamai Ii1/p – ūkinis pastatas (unikalaus Nr. neturi), o 2i1/p – garažas (unikalaus Nr. neturi).

36. Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų, daiktinių įrodymų (nuotraukų), liudytojų parodymų matyti, kad statybos buvo pradėtos 2008 m. gegužės mėn., baigtos ir įteisintos 2010 m. lapkričio 16 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. DSU-571 aktu.

37. Iš byloje esančios UAB „Pastatų matavimo grupė“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos 1B formos (t. 1, b. l. 91) matyti, kad priestato, plane pažymėto indeksu 2I1/b, priestatas 1i1/p (ūkinis pastatas) ir priestato, plane pažymėto indeksu 2i1/p (garažas), statybos pradžios metai – 2010 m., pabaigos metai - 2010 m. Taigi šie statiniai buvo pastatyti naujai, nerekonstruojant senų statinių.

38. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovė 2008-2010 m. jokių statinių, nuosavybės teise ir įregistruotų savo vardu, išlaikytinių neturėjo. Nuo 2004–2011 m. dirbo (duomenys neskelbtini). Ieškovei tuo metu, kaip ir kitoms seserims, priklausė neatidalintas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2007-2015 m. gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), turėjo 2 nepilnamečius vaikus. 2008 m. ūkinis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo rekonstruotas į gyvenamąjį namą, buvo blogos būklės, kitų ūkinių statinių apskirtai nebuvo.

39. Iš bylos duomenų apie ieškovės ir atsakovės pajamas matyti, kad jos kartu, kooperuodamos savo turtą ir lėšas, galėjo rekonstruoti ūkinį pastatą į gyvenamąjį namą ir pastatyti kitus statinius (CPK 185 straipsnis).

40. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovė įrodė, kad tarp jos ir dukterų buvo susitarimas bendromis lėšomis įsigyti ginčo turtą, kaip jungtinės veiklos (asociacijos) rezultatą – bendrąją nuosavybę. Šias aplinkybes patvirtina ne tik 2011 m. vasario 1 d. statybos užbaigimo aktai, 2012 m. sausio 24 d. susitarimas, 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje e2-4531-723/2017, tačiau ir liudytojos A. I. parodymai bei šalių paaiškinimas, kad 2016 m. spalio buvo ketinimas eiti pas notarą ir perleisti dalį turto atsakovei (t. 1, b. l. 111-135). Toks sandoris neįvyko neatvykus vienai iš atsakovės dukterų (liudytojai A. I.).

41. Išvadą, jog tarp motinos ir jos trijų dukterų įvyko jungtinės veiklos susitarimas, pagal kurį atsakovei priklausys būtent ieškovei priklausantys statiniai, pagrindžia ir aplinkybė, kad seserys, atsidalydamos žemės sklypą ir statinius, turtą pasidalijo taip, jog ieškovei atiteko ūkiniai statiniai ir didesnis žemės sklypo plotas (10 arų) nei kitoms seserims (po 5 arus) (t. 1, b. l. 135-143). Atsakovė ir liudytoja A. I. paaiškino, kad ieškovei didesnis žemės sklypo plotas atiteko įvertinus, kad ji dalį turto perleis atsakovei ir gyvens kartu su atsakove. Kitoms dviem seserims atiteko gyvenamasis namas ir mažesnio ploto žemės sklypai.

43. Apie 2012 m. ginčo turte apsigyveno atsakovė su sugyventiniu ir ieškovės duktė N., o nuo 2013 m. su atsakove apsigyveno ir ieškovės sūnus E.. Pati ieškovė iš Anglijos į Lietuvą grįžo ir ginčo turte apsigyveno tik 2015 m. 2022 m. ieškovė vis dar ketino perleisti atsakovei dalį nuosavybės (t. 1, b. l. 152). Nors ieškovė nurodė, kad šį raštelį dėl turto perleidimo surašė dėl atsakovės manipuliavimo ir ketinimo nusižudyti, tačiau, įvertinus kitus įrodymus, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė visgi turėjo tikslą sukurti bendrąją dalinę nuosavybę ginčo statiniuose.

44. A.lizuojant, ar buvo šalių bendras tikslas sukurti bendrąją dalinę nuosavybę ginčo statiniuose, taip pat teisiškai reikšminga aplinkybė, kad statiniai iš karto buvo projektuojami ir pastatyti taip, kad būtų pritaikyti gyventi dviem šeimoms, t. y. į patalpas patenkama per du atskirus įėjimus, o kiekvienos iš šeimų naudojamos patalpos tarpusavyje visiškai izoliuotos. Statybų metu buvo suformuoti du atskiri būstai su atskirais įėjimais. Su tokiu rekonstruojamų statinių suprojektavimu ieškovė buvo susipažinusi, su juo sutiko, dėl vykdomų rekonstrukcijos darbų neprieštaravo, gyvena bei naudojasi taip rekonstruotuose ir pastatytuose ginčo statiniuose, kokie jie buvo suprojektuoti. Teismo vertinimu, išvados, kad Pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamąjį namą dviem šeimoms gyventi, nepaneigia ir ieškovės nurodytos aplinkybės, kad Pastate yra vienas elektros skaitliukas, vandens įvadas ir šildymo katilas.

45. Tai kad, būtent ieškovė, o ne kitos seserys, pagal susitarimą turėjo perleisti dalį turto atsakovei pagrindžia ne tik statinių ir žemės sklypo atsidalijimo aplinkybės, bet ir aplinkybė, kad atsakovė investavo savo asmenines lėšas ir darbą į ieškovei teksiančią turto dalį. Atsakovė paaiškino, kad nesant susitarimo ji nebūtų investavusi savo asmeninių lėšų į ieškovės turtą. Aplinkybę kad atsakovė investavo asmenines lėšas, panaudojo savo žinias, įgūdžius į ieškovei nuosavybės teise registruotą turtą, patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek byloje rašytiniai įrodymai, nuotraukos (CPK 185 straipsnis). Apdailos darbus atlikti padėjo ir atsakovas (atsakovės sugyventinis).

46. Šiuo metu ieškovė su šeima naudojasi statiniais 2I1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei priestatu Ii1/p, tuo tarpu atsakovai naudojasi 1 kambariu, esančiu pirmame aukšte statinyje 2I1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį patektų iš statinio 3I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat statiniais 4I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei priestatu 2i1/p – garažu. Teismo vertinimu, šios aplinkybės papildomai patvirtina atsakovės argumentus, kad ne tik ieškovės seserys ir atsakovė sudarė jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį, bet ir pati ieškovė.

47. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad naudojimosi gyvenamuoju namu po statybos užbaigimo faktas gali būti vertinamas kaip vienas iš susitarimo dėl jungtinės veiklos (asociacijos) požymių, kartu su lėšų, statybinių medžiagų, nekilnojamojo daikto (pvz., buvusio pastato, nebaigtos statybos) ar kitokių išteklių panaudojimu jungtinės veiklos tikslui pasiekti – pasistatyti namą sau gyventi, būnant jo bendraturčiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).

48. Kaip matyti iš byloje esančios pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 10), atsakovė ginčo statiniuose savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi dar 1984 m. lapkričio 10 d., jos sugyventinis (atsakovas) –2012 m. rugpjūčio 23 d. Taigi atsakovė ginčo statiniais naudojosi tiek iki, tiek po rekonstrukcijos darbų iki pat šiol.

49. Taip pat kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019).

50. Atsakovė yra į bylą pateikusi duomenis apie pajamas, sąskaitas, kvitus dėl medžiagų įsigijimo, rašytinius statybos darbus atlikusių darbininkų avansinius lapus ir pan., kurie pagrindžia atsakovės pinigų panaudojimą jungtinės veiklos tikslui pasiekti – rekonstruoti statinius ir pastatyti priestatus. Atsakovė taip pat pateikė pajamas pagrindžiančius įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovė turėjo turtines galimybes finansiškai prisidėti prie statinių rekonstrukcijos ir statybos. Ginčo turto įsigijimo aplinkybės, liudytojos A. I. parodymai, ieškovės raštelis bei kiti rašytiniai įrodymai (notarinės sutarties projektas, teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, šalių susirašinėjimas) patvirtina buvus jungtinės veiklos (asociacijos) susitarimui. Darbus ginčo statiniuose atlikusių liudytojų parodymai ir atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, vaizdo medžiaga ir nuotraukos patvirtina, kad atsakovė investavo savo lėšas ir darbą į bendrosios jungtinės veiklos rezultatą – ginčo statinius.

51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, labiau tikėtina, kad tarp šalių buvo susitarimas rekonstruoti ginčo statinius kaip bendraturčiams, juose gyventi ir jais naudotis.

Dėl dovanojimo sutarties teisėtumo

54. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Taigi ieškinio senaties institutas įstatyme įtvirtintas abiejų šalių interesais.

55. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas ieškinio senaties termino pradžios momentas: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pradžia yra nusakoma subjektyviu momentu, t. y. kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o ne objektyviu – teisės pažeidimo – momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2007).

56. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

57. Pagal 1964 m. CK 89 straipsnį, kuris galiojo dovanojimo sandorio sudarymo metu, bendras ieškinio senaties terminas buvo 3 metai.

58. Bylos duomenimis, atsakovė apie dovanojimo sandorį žinojo visą laiką, t. y. nuo dovanojimo sandorio sudarymo. Atsakovė nurodo, kad iš karto po dovanojimo sandorio ji ir toliau liko gyventi su dukromis Pastate. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sandorio neginčijo, nes ketino visą savo turtą palikti dukroms. Pažymėjo, jog susitarimas su dukromis įvyko 2007 metais, kai nusprendė investuoti lėšas į Pastatą su sąlyga, kad pusė Pastato priklausys atsakovei. Atsakovė nurodė, jog nesitikėjo, kad ieškovė šitaip su ja pasielgs, todėl sandorio ir neginčijo.

59. Atsižvelgiant į tai, kad, bylos duomenimis, apie dovanojimo sandorį atsakovė žinojo visą laiką, taip pat, kad nuo 2007 metų ji turėjo, jos paaiškinimais, realių lūkesčių į ieškovei priklausantį turtą, darytina išvada, kad atsakovė žinojo apie, jos manymu, pažeistas savo teises sudarius neteisėtą dovanojimo sandorį, tačiau iki šios civilinės bylos iškėlimo ji niekur nesikreipė, sandorio neginčijo. Todėl tiek laikant, kad apie pažeistas teises atsakovė sužinojo dar 1998 metais, tiek laikant, kad atsakovė apie pažeistas savo teises suprato 2007 m. pab.–2008 m. pr., kai įvyko jos ir dukterų susitarimas, konstatuotina, jog atsakovė praleido tiek 1964 metais galiojusiame CK, tiek dabar galiojančiame CK nustatytą ieškinio senaties terminą.

60. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo dėl 1998 m. kovo 3 d., dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia nepareikšta, atsakovė praleido senaties terminą jai ginčyti, ieškovė prašo jį taikyti, nėra pagrindo 1998 m. kovo 3 d. dovanojimo sandorio pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu.

Dėl senaties termino taikymo

62. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senatis pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010).

63. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad jungtinė veiklos (asociacijos) sutartis sudaryta 2007 m.–2008 m. pr. Atsakovė Pastate apsigyveno 2012 m., o ieškovė 2015 m. Ieškovė jokių pretenzijų iki pat 2022 m. atsakovei nereiškė, todėl darytina išvada, kad atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog tiek ji, tiek ieškovė vienas kitą laiko ginčo turto bendraturčiais. Ieškovei neteikiant jokių reikalavimų dėl atsakovės ir jos sugyventinio išsikeldinimo, neteikiant pretenzijų dėl atsakovės vykdomos rekonstravimo ir statybos, atsakovė negalėjo manyti, jog jos teisė į turtą yra pažeista, dėl to laikytina, kad ieškinio senaties termino pradžia yra 2022 m. rugpjūčio mėn., kai ieškovė pareikalavo atsakovų išsikraustyti ir nurodė, kad atsakovės vardu turto dalies neregistruos. Taigi atsakovė, pareiškusi priešieškinį ieškovei 2022 m. gruodžio 12 d., dešimties metų ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovės reikalavimas taikyti senaties terminą priešieškiniui pareikšti atmestinas.

Dėl nuosavybės teisės dalies

64. Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016). Taigi, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022). Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 23 punktas).

65. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodė, kad Pastato rekonstravimo ir kitų statinių statybą ji atliko savo darbu, asmeninėmis lėšomis. Ieškovė nurodė, kad su atsakove atsiskaitė.

66. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra neginčijamų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad vien tik vienos iš šalių lėšomis ir darbu Pastatas buvo rekonstruotas bei pastatyti kiti statiniai.

67. Įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius ir daiktinius įrodymus, šioje byloje nustatytas turto įsigijimo aplinkybes, jungtinės veiklos (sutarties) susitarimo sąlygas dėl statinių rekonstrukcijos ir statybos, ieškovės ir atsakoves turtines padėtis, rekonstravimo ir statybos darbų apimtis, gyvenimo ginčo turte chronologiją, ieškovės bei atsakovų faktinį naudojimąsi Pastatu ir kitais statiniais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priešieškinio reikalavimas dėl atsakovės nuosavybės teisės pripažinimo į ½ ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), dalį tenkintinas.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

68. CK 4.81 straipsnio 1 dalis numato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

69. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011, kt.).

70. Pažymėtina, kad nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

71. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant klausimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019, kt.).

72. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė, nustačius jai nuosavybės teisę į ginčo turto dalį, nustatyti šią naudojimosi ginčo turtu tvarką: T. I. priteisti naudotis 107 kv. m ūkiniu pastatu 2I1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo priestatu-ūkiniu pastatu, pažymėtu indeksu Iil/p, (unikalaus Nr. neturi); atsakovei O. I. priteisti naudotis kambariu, esančiu pirmame aukšte statinyje 2I1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26 kv. m ūkiniu pastatu, pažymėtu indeksu 4I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52 kv. m ūkiniu pastatu, pažymėtu indeksu 3I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinio pastato, pažymėto indeksu 2I1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatu 2i1/p - garažu. Ieškovė su naudojimosi tvarkos nustatymu nesutiko.

73. Savo nesutikimą ieškovė iš esmės grindė tuo, kad atsakovei nuosavybės teise ginčo turtas nepriklauso. Ieškovė pažymėjo, kad siūloma nustatyti naudojimosi statiniais tvarka įtvirtintų prielaidas kilti konfliktams, būtų neracionali, nes atsakovai piktnaudžiauja alkoholiu, mėto daiktus, elgiasi neadekvačiai, paslėpė kopėčias, atjungia šildymą ir vandenį. Įtvirtinus naudojimosi tvarką, atsakovai turėtų teisę ieškovei bei kartu su ja gyvenantiems nepilnamečiams vaikams užsukti vandenį, palikti be apšildymo.

74. Nagrinėjamu atveju, pripažinta, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendroji dalinė ieškovės T. I. ir atsakovės O. I. nuosavybė ir kiekvienai iš savininkių priklauso po ½ dalį šio nekilnojamojo turto.

77. Bylos duomenimis šalių santykiai yra konfliktiški. Tai patvirtina į bylą pateikta vaizdo medžiaga, nuotraukos, byloje esantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato informacinis pranešimas. Be to, ieškovės paaiškinimais, atsakovai užsuka jai vandenį, atjungia elektrą, blokuoja kiemo vartus ir kitaip trukdo valdyti ir naudotis savo turtu. Nors atsakovai teiginius, kad jie piktybiškai elgiasi iš esmės neigė, tačiau atsakovė vykusio teismo posėdžio metu visgi nepaneigė, kad užsuko ieškovei šildymą, dėl ko ieškovė žiemos sezonu, turėdama tris nepilnamečius vaikus, neturėjo šildymo.

78. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, atsakovė turi nekilnojamojo turto. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) ji jau pasistatė namą. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas taip pat patvirtina, kad atsakovė turi įgijusi žemės sklypą su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė teigia, kad gyventi šiame name dar nėra galimybės gyventi.

79. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių (bendraturčio) pateiktus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

80. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo nustatyti tokią naudojimosi statiniais tvarką, pagal kurią atsakovai naudotųsi patalpomis, kuriose yra kieto kuro katilas bei šaltas vanduo. Nustačius atsakovės prašomą statiniais naudojimosi tvarką būtų apribotos bet kokios ieškovės galimybes patekti į minėtas patalpas, atlikti bendrų inžinerinių tinklų (šildymo ir vandens įrenginių) priežiūrą bei einamąjį remontą, sudarytų prielaidas pažeisti ieškovės ir jos šeimos narių teisėtus interesus naudotis vandeniu ir šildymu. Nors naudojimosi tvarka statiniais atitinka tarp šalių nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką, tačiau, teismo vertinimu, ji neatitinka lygiateisiškumo, teisingumo principus, pažeidžia šalių, kaip bendraturčių, teises ir teisėtus interesus.

81. Kaip minėta, teismas neturi pareigos patvirtinti konkretų planą, jeigu šalims to nepavyksta padaryti taikiai ir jos kreipėsi į teismą. Jeigu byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (žr., pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-44-796/2022). Tačiau šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą. Tad, pasikeitus faktinei situacijai ir šalims susitarus dėl naudojimosi tvarkos statiniais nustatymo, šalys gali kreiptis į notarą dėl tokio susitarimo tvirtinimo. Jei tokio susitarimo pasiekti visgi nepavyktų, tai atsakovė, siekdama, kad būtų nustatyta naudojimosi statiniais tvarka, pakoregavusi naudojimosi daiktu tvarkos projektą, galės iš naujo kreiptis į teismą dėl naudojimosi statiniais nustatymo. Tokia galimybe turi teisę pasinaudoti ir ieškovė.

Dėl atsakovų iškeldinimo iš patalpų

82. Ieškovė ieškiniu prašo iškeldinti atsakovus iš Pastato, esančio (duomenys neskelbtini).

83. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovė ginčo turte gyveno tiek iki nuosavybės teisės perėjimo ieškovei, tiek ir po oficialaus turto dalies padovanojimo ieškovei. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas kartu su atsakove gyvena Pastate ir naudojasi kitais ūkiniais statiniais nuo 2012 m. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. tarp ieškovės ir atsakovų įvyko konfliktas. Šio konflikto metu ieškovė atsisakė pripažinti atsakovės nuosavybės teisę į ½ dalį statinių, kaip buvo sutarta pagal susitarimą. 2022 m. rugsėjo 2 d. ieškovė atsakovei parašė „<...> Šiuo momentu iš tiesų priversta iškeldinti tave iš čia“, 2022-10-03 rašė „<....> aš tave iš čia išregistruosiu...“.

84. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį ginčo statinių, į tai, kad atsakovas gyvena kartu su atsakove, o atsakovė jo iškeldinti nereikalauja, ieškinio reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo atmestinas (CK 3.230 straipsnis, 4.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

85. Ieškovė prašė skirti atsakovei 5 792,00 Eur dydžio baudą, pusę šios sumos priteisiant valstybės naudai. Atsakovė taip pat prašė skirti ieškovei 5 792,00 Eur dydžio baudą iki 50 procentų šios baudos paskiriant atsakovams.

86. CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

87. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

88. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, tiek ieškovė, manydama, kad jos teisės pažeistos, pareiškė patikslintą ieškinį, tiek atsakovė, manydama, kad jos teisės pažeistos, pareiškė patikslintą priešieškinį. Tokias šalių teises įtvirtina CPK. Pažymėtina, kad tik teismas, išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, gali daryti išvadas apie šalių reikalavimų pagrįstumą, todėl vien tik kitos šalies įsitikinimas, kad priešingos šalies reikalavimai nėra pagrįsti, nesudaro pagrindo išvadai dėl šalių nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

89. Atsižvelgiant į išdėstytą, tiek ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo atsakovei, tiek atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei atmestini kaip nepagrįsti teismui nenustačius šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

90. CPK 93 straipsnio, kuriuo teismui pateiktuose dokumentuose remiasi šalys, 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

91. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškinio reikalavimus, neatlygintinos.

92. Atsakovė šioje byloje sumokėjo 555 Eur žyminį mokestį (105 Eur už neturtinį reikalavimą ir 450 Eur už turtinį reikalavimą). Iš dalies tenkinus priešieškinio reikalavimus, t. y. atmetus priešieškinio neturtinį reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir iš esmės tenkinus turtinį reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 450 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už turtinį reikalavimą.

93. Valstybė turėjo 36,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimo. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, valstybei iš ieškovės priteistina 29,19 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti. Iš atsakovų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą iš kiekvieno atsakovo išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 275 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ieškovės T. I., a. k (duomenys neskelbtini) vardu įgyti ūkiniai pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė ieškovės T. I., a. k (duomenys neskelbtini) ir atsakovės O. I., a. k (duomenys neskelbtini) nuosavybė ir kiekvienai iš savininkių priklauso po ½ dalį šių ūkinių pastatų.

Priteisti atsakovės O. I., a. k (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės T. I., a. k (duomenys neskelbtini) 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) Eur žyminiam mokesčiui atlyginti.

Priteisti valstybei iš ieškovės T. I., a. k (duomenys neskelbtini) 29,19 Eur (dvidešimt devynis eurus 19 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip per tris darbo dienas jo patvirtintą kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui.