Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovams V. Č. ir D. Č. dėl nuosavybės teisių pripažinimo, paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. Č., Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarė D. K., K. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. Č. ir atsakovas V. Č. yra 2017 m. rugpjūčio 2 d. mirusio B. I. P. Č. ir D. Č. sūnūs. B. I. P. Č. 2003 m. vasario 5 d. testamentu visą jam priklausantį turtą paliko sutuoktinei D. Č.. Atsakovė D. Č. 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė notarui pareiškimą, kuriuo pageidavo po sutuoktinio mirties gauti nuosavybės teisės liudijimą ir pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kuriame nurodė kitus B. I. P. Č. įpėdinius: sūnų R. Č. (šioje byloje – ieškovas) ir sūnų V. Č. (šioje byloje atsakovas).

17. Ieškovas R. Č. 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė notarui pareiškimą, kuriame nurodė, kad privalomoji palikimo dalis, mirus testamentą palikusiam jo tėvui B. I. P. Č., jam nepriklauso ir jos gauti nepageidauja. Atsakovas V. Č. 2017 m. spalio 11 d. taip pat pateikė notarui pareiškimą, kuriame nurodė, kad privalomosios palikimo dalies, mirus testamentą palikusiam tėvui B. I. P. Č., gauti nepageidauja. Tačiau atsakovas V. Č. 2018 m. sausio 15 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. – B. I. P. Č. mirties dieną, jam buvo reikalingas išlaikymas (civilinė byla Nr. e2YT-5232-1052/2018); civilinė byla Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi nutraukta, teismui priėmus pareiškėjo V. Č. atsisakymą nuo pareiškimo. Atsakovė D. Č. 2018 m. vasario 8 d. pateikė notarui sutikimą, kuriame nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. mirus testatoriui ir jos sutuoktiniui B. I. P. Č., ji sutinka, jog V. Č. būtų įtrauktas į įpėdinių ratą, nors ir praleido palikimo priėmimo terminą. 2018 m. balandžio 20 d. atsakovė D. Č. pateikė notarui pareiškimą, kuriame nurodė, kad pageidauja gauti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į visą mirusiojo B. I. P. Č. turtą, o atsakovas V. Č. – pareiškimą, jog pageidauja gauti paveldėjimo pagal įstatymą (privalomąją palikimo dalį) teisės liudijimą į visą mirusiojo B. I. P. Č. turtą.

18. 2018 m. kovo 27 d. Kauno 9-ojo notarų biuro notarė D. K. išdavė Nuosavybės teisės liudijimą, kuriame konstatuota į kokį turtą priklauso nuosavybės teisė D. Č., kaip pergyvenusiai sutuoktinį B. I. P. Č.. Šiame Nuosavybės teisės liudijime nurodyta, kad D. Č., be kito turto, priklauso ir ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 20 d. Kauno 9-ojo notarų biuro notarė D. K. išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame konstatuota, kad V. Č. paveldi 3/16 dalis turto, kurio savininkas yra palikėjas B. I. P. Č., miręs 2017 m. rugpjūčio 22 d. Šiame liudijime nurodyta, kad V. Č., be kito turto, paveldi ir 3/16 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 20 d. Kauno 9-ojo notarų biuro notarė D. K. išdavė Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriame konstatuota, kad D. Č. paveldi 13/16 dalių turto, kurį jai testamentu paliko palikėjas B. I. P. Č., miręs 2017 m. rugpjūčio 22 d. Šiame liudijime nurodyta, jog D. Č., be kito turto, paveldi ir 13/16 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

19. Nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar ieškovą (sūnų) bei atsakovę D. Č. ir mirusį B. I. P. Č. (tėvus) siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas su tėvais susitarė jų žemės sklype, sutvarkant sklypą bei rekonstruojant tėvų gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, esantį greta tėvų gyvenamojo namo, įsirengti antrą gyvenamąjį namą (savo šeimai). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ieškovo prisidėjimą prie pastatų rekonstrukcijos ir aplinkos tvarkymo vertino ne kaip susitarimą dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo, o ieškovo prisidėjimą, pagelbėjimą kuriant tėvų gerovę, už ką pastarieji apeliantui ir jo šeimai leido neatlygintinai naudotis jų nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl nekilnojamojo daikto sukūrimo turi būti rašytinės bei notarinės formos, o tokios formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Dėl paveldėjimo teisės liudijimų teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog jo subjektinės teisės, išduodant D. Č. nuosavybės teisės liudijimą bei paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, buvo pažeistos; remiantis CK 5.8 straipsniu, ieškovas neturi teisės ginčyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, nes jis nėra įpėdinis.

Dėl šalis (ne)siejusių jungtinės veiklos teisinių santykių

25. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog teismas, nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Vadinasi, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 26 punktą; 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018 31 punktą).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015 ieškovė (motina) įrodinėjo, kad ji su atsakove (dukra) daug metų gyvendamos kartu tvarkė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą, t. y. statė namą asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu, todėl tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; atsakovė neigė buvus bet kokį susitarimą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, o atsakovė D. Č. šių aplinkybių neginčijo, kad apeliantas 2007 m. ketino įsigyti butą, tačiau jo tėvas B. I. P. Č. pasiūlė buto nepirkti, o būsto įsigijimo problemą spręsti rekonstruojant prie tėvų namo esantį ūkinį pastatą į gyvenamąjį namą. Byloje taip pat nekilo ginčo ir dėl aplinkybių, kad sutuoktiniai atsakovė D. Č. ir B. I. P. Č. buvo sutarę, jog visas jų turtas, tame tarpe ir ginčo objektas, vaikams atiteks tik po jų mirties; šias aplinkybes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patvirtino pati atsakovė D. Č.. Taigi, esminis šių bylų skirtumas yra tas, kad nors nagrinėjamoje byloje B. I. P. Č. ir D. Č. suteikė būstą ieškovo šeimai, rekonstruojant ūkio pastatą į gyvenamąjį namą, tačiau sutuoktiniai bendru sutarimu buvo aiškiai išreiškę valią nesudaryti jokio rašytinio ir / ar notarinio susitarimo iki jų abiejų mirties, ko nebuvo aptariamoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje. Taigi, ratio decidendi nagrinėjamoje ir pirmosios instancijos teismo nurodytoje kasacinėje byloje nesutampa ir tiesiogiai vadovautis joje pateiktu išaiškinimu dėl jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties formos reikalavimų privalomumo nėra pagrindo.

27. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad sandoriai, kuriems yra nustatyta privaloma notarinė forma, išvardinti CK 1.74 straipsnio 1 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, notarine forma, be kita ko, turi būti sudaromi iš esmės visi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai (1 punktas); kiti sandoriai, kuriems CK yra nustatyta privaloma notarinė forma (4 punktas). Aiškinant šią teisės normą teisės doktrinoje teigiama, kad CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo bei daiktinių teisių ir nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. Pažymima, kad šis punktas turi būti suprantamas atsižvelgiant į visą CK kontekstą ir neturi būti aiškinamas plečiamai; <...> kitiems su nekilnojamuoju turtu susijusiems sandoriams taikomas CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas (dabartinis CK 1.74 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. reikalavimą, jog sandoris būtų notarinės formos privalo nustatyti konkreti CK norma (CK komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. 2001. 171 p.).

28. Teisėjų kolegija, apibendrindama argumentus dėl galimo jungtinės veiklos (asociacijos) susitarimo formos, nurodytus nutarties 26–27 punktuose, nurodo, kad nors nagrinėjamo ginčo atveju iš tiesų nėra šalių sudarytos rašytinės jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties, tačiau, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vien dėl to galimas šalių susitarimas dėl ūkinio pastato rekonstravimo į gyvenamąjį namą bendromis pastangomis ir bendromis lėšomis nėra savaime negaliojantis, nes tokio padarinio nėra įsakmiai nustatyta (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Tokią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina ir naujesnė nei pirmosios instancijos teismo cituota kasacinio 2015 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015 nurodyta praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019, spręsdamas ieškovų (sutuoktinių) bei atsakovės (ieškovės motinos) ginčą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (bendrosios dalinės nuosavybės) į dalį atsakovės gyvenamojo namo, šį, atsakovei leidus rekonstruoti pristatant priestatą, kuriame ieškovai gyveno, nurodė, kad jungtinės veiklos (asociacijos) sutarčiai dėl gyvenamojo namo statybos taikoma CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata dėl sutarties sudarymo raštu, bet šioje normoje įsakmiai nėra nustatyta, jog dėl formos reikalavimo nesilaikymo sutartis yra negaliojanti; pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį tokios sutarties sudarymo fakto, kartu ir jos sąlygų turinio įrodinėti liudytojų parodymais negalima, išskyrus CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytas išimtį (aptariamos kasacinio teismo nutarties 24, 26 punktai).

29. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje yra keliamas ginčas, ar tarp ieškovo bei jo tėvų atsakovės D. Č. ir B. I. P. Č. egzistavo žodinis susitarimas dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo, sutvarkant tėvų žemės sklypą bei jame rekonstruojant tėvų gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, esantį greta tėvų gyvenamojo namo, siekiant jį įrengti kaip gyvenamąjį namą, skirtą ieškovo šeimai gyventi; ar visgi tokia valia / veiksmai, leidžiant ieškovui su šeima apsigyventi tėvų nekilnojamajame turte, vertintini kaip neatlygintina tėvų pagalba sūnui. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prisidėjimą prie pastatų rekonstrukcijos ir aplinkos tvarkymo vertino ne kaip susitarimą dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo, o ieškovo prisidėjimą, pagelbėjimą kuriant tėvų gerovę, už ką pastarieji apeliantui ir jo šeimai leido neatlygintinai naudotis jų nuosavybe. Aplinkybė, kad šalys buvo susitarusios vykdyti jungtinę veiklą ir siekti tam tikrų tikslų kartu, ne visada yra akivaizdi, todėl, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra pagrįsta, šioje byloje turi būti įvertinta, ar šalys turėjo ketinimų bendrai vykdyti veiklą ir siekti bendrų tikslų, ar jos susitarė dėl šiai veiklai reikšmingų aplinkybių, taip pat ar šalys realiai įgyvendino prisiimtus įsipareigojimus, patirdamos bendrų išlaidų siekiant savo tikslo.

30. Nagrinėjant bylą ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, o atsakovė D. Č. šių aplinkybių neginčijo, kad apeliantas 2007 m. ketino įsigyti butą, tačiau jo tėvas B. I. P. Č. pasiūlė buto nepirkti, o būsto įsigijimo problemą spręsti rekonstruojant prie tėvų namo esantį ūkinį pastatą į gyvenamąjį namą, t. y. šalys turėjo tikslą rekonstruoti ginčo ūkio pastatą į gyvenamąjį namą, siekiant, jog jame apsigyventų ieškovas su šeima, kartu sutvarkant ir tėvų namų valdą bei jų gyvenamąjį namą. Byloje taip pat nėra ginčo, kad tėvų namų valda bei gyvenamasis namas buvo sutvarkyti, o aptariamas ūkio pastatas rekonstruotas ir pakeista jo paskirtis iš ūkio pastato į gyvenamąją (2007 m. gruodžio 20 d. statybos leidimas rekonstruoti statinius, 2009 m. rugsėjo 14 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr. STN-463; 2016 m. spalio 26 d. deklaracija apie statybos užbaigimą).

31. Aplinkybę, kad ieškovas bei atsakovė D. Č. ir B. I. P. Č. ketino bendrai rekonstruoti ūkinį pastatą į gyvenamąjį namą, kartu sutvarkant tėvų namų valdą bei gyvenamąjį namą, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, jog ieškovas investavo asmenines lėšas į ūkio pastato rekonstravimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui 2007 m. tėvai padovanojo du žemės sklypus, kuriuos jis tais pačiais metais pardavė už 95 000 Lt sumą, o pardavęs, pasak ieškovo, gautas lėšas laikė pas tėvą, kurias vėliau panaudojo ūkinio pastato rekonstrukcijai. Tiek sklypų dovanojimo sutartys, tiek ir jų pirkimo–pardavimo sutartys nėra nuginčytos ar pripažintos negaliojančiomis, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jos patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes, jog jis už dovanotus ir jau jo parduotus žemės sklypus gavo atitinkamą pinigų sumą, kurią galėjo panaudoti savo gyvenamojo būsto sukūrimui. Taigi, nors atsakovai neigia aptariamų lėšų panaudojimą ginčo pastato rekonstrukcijai, tačiau nepateikia jokių įrodymų, paneigiančių tokius apelianto teiginius. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo sudarytų sandorių dėl žemės sklypų pardavimo laikotarpis sutampa su pradėta pastato rekonstrukcija, todėl tikėtina, jog gautos lėšos už parduotus sklypus, vis tik kaip teigia ieškovas, buvo panaudotos būtent ūkinio pastato rekonstrukcijai. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovų argumentus, kad gautos sumos už parduotus sklypus nepakanka pastatyti ginčo namo arba jį rekonstruoti ir pažymi, jog jungtinės veiklos susitarimo atveju šalys susitaria naudojant kooperuotus išteklius (pvz., pinigus, kitokį turtą, profesines ir kitas žinias, įgūdžius ir pan.) bendrai veikti (CK 6.969 straipsnio 1 dalis, 6.970 straipsnio 1 dalis). Juo labiau kad ieškovas visos bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog jam padėjo tėvas B. I. P. Č., kurio pagalba buvo tiek dalykinė, tiek ir iš dalies finansinė. Taigi, šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas investavo savo lėšas į rekonstruojamą objektą.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės į bylą pateikta jos sutuoktinio surinkta archyvinė byla su kvitais, sąskaitomis, kuriuose kaip mokėtojas nurodytas B. I. P. Č., tik patvirtina nutarties 31 punkte pateiktas išvadas, kad šalys kooperuodamos savo išteklius (tiek piniginius, tiek darbo, tiek ir profesines žinias) siekė bendro tikslo – atnaujinti tėvų gyvenamąjį namą ir namų valdą bei rekonstruoti ūkinį pastatą į gyvenamąjį namą, skirtą gyventi ieškovui ir jo šeimai. Iš atsakovės pateiktoje byloje esančių dokumentų matyti, kad jie patvirtina apie 24 890 Eur išlaidas, į šią sumą, be kita ko, patenka išlaidos tvorai, kiemo grindinio trinkelėms, asfaltbetonio dangai, vandens valymo įrenginiui, t. y. išlaidos iš esmės skirtos namų valdai, o ne konkrečiai ūkinio pastato rekonstrukcijai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakovais, kad pateikta archyvinė byla su kvitais, sąskaitomis patvirtina, jog išlaidas už ūkinio pastato rekonstrukciją apmokėjo atsakovė D. Č. su sutuoktiniu. Juo labiau kad, kaip jau minėta, ieškovas niekada neneigė, jog jo tėvo B. I. P. Č. indėlis į jungtinės veiklos susitarimą buvo ne tik dalykinis, bet ir finansinis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nuosekliai tvirtino, jog jis už parduotą žemę gautą pinigų sumą laikė pas tėvą, kuris tikėtina galėjo juos panaudoti atsiskaitymams už jo namų valdoje vykdomo ūkinio pastato rekonstrukciją.

33. Byloje apklausti liudytojai I. K., D. Č., E. V. Ž., R. G. ir R. V. M. taip pat patvirtino, kad ieškovas ir B. I. P. Č. veikė bendrai. Antai, liudytojas R. G., kuris vykdė ginčo objekto darbus, nurodė, kad statybos darbus jis atliko kartu su ieškovu; jam už atliktus darbus mokėjo R. Č.. Liudytojai R. M. ir E. V. Ž. taip pat patvirtino, kad praktiškai visus darbus atliko ieškovas, tuo tarpu B. I. P. Č. padėjo patarimais, dokumentų tvarkymu, nes, būdamas architektu, turėjo tam reikalingų žinių. Liudytoja E. V. Ž., be kita ko, nurodė ir tai, kad ieškovui rekonstruojant ūkinį pastatą į gyvenamąjį namą, jo tėvas B. I. P. Č. teigė, jog tai bus ieškovo namas. Analogiškas aplinkybes dėl darbų atlikimo patvirtino ieškovo ir atsakovės kaimynė I. K. bei D. Č.. Taigi, iš šių liudytojų paaiškinimų matyti, jog apeliantas rūpinosi darbų organizavimu, samdė darbininką, pats savo darbu ir lėšomis atliko tėvų namų valdoje buvusio ūkinio pastato rekonstrukciją į gyvenamąjį namą.

34. Nors nagrinėjamo ginčo atveju, tarp šalių nesant sudarytos rašytinės jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties, pagal bendrąją taisyklę, tokio pobūdžio sutarties sudarymo fakto, o kartu ir jos sąlygų turinio įrodinėti liudytojų parodymais nebūtų galima, visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įstatymų leidėjo valią, įtvirtintą CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, bei šioje teisės normoje įvardytus konkrečius atvejus, kai nurodytas draudimas (remtis liudytojų parodymais, įrodinėjant sandorio sudarymą) gali būti ir netaikomas. Draudimo remtis liudytojų parodymais išimtis taikoma tada, kai yra ir kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punktas), be to, CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas minėto draudimo gali netaikyti, jeigu, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Šiuo konkrečiu atveju aktualios abi minėtos sąlygos, nes, pirma, byloje esama ir kitokių jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties vykdymą patvirtinančių rašytinių įrodymų, antra, šalys yra susijusios artimos giminystės ryšiu (sūnus ir tėvai), o byloje ginčas kyla, be kita ko, ir dėl investicijų į objektą, kuris daugiau nei dešimtmetį yra ieškovo šeimos gyvenamoji vieta. Tokioje situacijoje draudimas įrodinėti buvusią šalių jungtinę veiklą, be kita ko, dar ir liudytojų parodymais neatitiktų bendrųjų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, todėl teismas neturi pagrindo nesiremti pirmiau aptartais liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje ir kitiems byloje esantiems įrodymams.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog ieškovas po ūkinio pastato rekonstrukcijos juo faktiškai naudojosi daugiau kaip dešimtmetį, mokėjo komunalinius mokesčius, visą tą laiką tarp šalių nebuvo kilę jokių konfliktų. Nors kasacinio teismo išaiškinimai leidžia sutikti su atsakovų argumentais, kad vien naudojimosi namu faktas nėra pakankamas jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties sudarymui pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015), tačiau toje pačioje kasacinio teismo nutartyje pažymėta ir tai, jog naudojimosi gyvenamuoju namu po statybos užbaigimo faktas gali būti vertinamas kaip vienas iš susitarimo dėl jungtinės veiklos (asociacijos) požymių, kartu su lėšų, statybinių medžiagų, nekilnojamojo daikto (pvz., buvusio pastato, nebaigtos statybos) ar kitokių išteklių panaudojimu jungtinės veiklos tikslui pasiekti – pasistatyti namą sau gyventi, būnant namo bendraturčiais. Šiuo atveju ieškovas jungtinės veiklos (asociacijos) teisinius santykius įrodinėjo ne tik naudojimosi rekonstruotu ūkiniu pastatu, bet ir tokiomis aplinkybėmis, kad šalys šiam tikslui pasiekti kooperavo savo bendrus išteklius ir pastangas. Kaip jau nustatyta aukščiau, ieškovas investavo į ūkinio pastato rekonstrukciją tiek savo lėšas, tiek ir darbą, o ieškovo tėvai sutiko, kad jų ūkinis pastatas būtų rekonstruotas į gyvenamąjį namą tam, jog jame galėtų gyventi ieškovas su šeima. Tokie šalių veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina jų valią bendradarbiauti, t. y. kooperuoti savo materialius ir nematerialius išteklius bendram tikslui pasiekti – rekonstruoti ūkinį pastatą į gyvenamąjį namą, o toks susitarimas atitinka jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties požymius.

36. Apibendrindama išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias jungtinę veiklą (asociaciją), netinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pripažintina, kad tarp šeimos narių – tėvų ir sūnaus – buvo sudarytas žodinis jungtinės veiklos (asociacijos) susitarimas, pagal kurį susitarimo šalių pastangomis ir lėšomis atlikta tėvams priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcija, sutvarkyta namų valdos teritorija, taip pat atlikta ūkinio pastato rekonstrukcija į gyvenamąjį namą. Nors atsakovė D. Č. kategoriškai neigia buvus žodinį susitarimą su ieškovu dėl bendros nuosavybės, tačiau, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, tokį jos neigimą galima paaiškinti šiuo metu susiklosčiusiais šalių konfliktiniais santykiais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės, kai ieškovo tėvas B. I. P. Č. 2007 m. pasiūlė ieškovui (sūnui) nepirkti buto, o rekonstruoti tėvams priklausantį ūkinį pastatą, esantį tėvų namų valdoje, į gyvenamąjį namą, o ieškovui su tuo sutikus bei kartu padėjus tėvams rekonstruoti jų turimą gyvenamąjį namą, sutvarkius namų valdą, pačiam savo lėšomis su tėvo pagalba atlikus ūkinio pastato rekonstrukciją į gyvenamąjį namą, šiame name apsigyvenus ir netrukdomai gyvenant daugiau nei dešimtmetį, labiau tikėtina, jog vis tik buvo susitarta, kad ieškovui nuosavybės teise atiteks iš ūkinio pastato rekonstrukcijos būdu sukurtas naujas gyvenamasis namas. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą, pripažįstant, kad ieškovas R. Č. jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties su tėvais pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teisę į rekonstrukcijos būdu sukurtą turtą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl liudijimų (ne)panaikinimo

37. Be pagrindinio reikalavimo dėl ginčo gyvenamojo namo nuosavybės apeliantui pripažinimo, ieškovas taip pat prašė panaikinti 2018 m. kovo 27 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. išduotus atsakovei D. Č. nuosavybės teisės liudijimą ir paveldėjimo pagal testamentą liudijimą Nr. 901 dalyje, kuria jai įregistruota nuosavybės teisės ginčo nekilnojamajam turtui; 2018 m. balandžio 20 d. išduotą atsakovui V. Č. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 905 prašė panaikinti visoje apimtyje.

38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinus, jog ginčo gyvenamasis namas, kuris kaip turtas buvo sukurtas 2007–2016 m. žodinio jungtinės veiklos (asociacijos) susitarimo pagrindu, vykdant ūkinio pastato rekonstrukciją, yra ieškovo asmeninė nuosavybė, yra pagrindas tenkinti ir ieškovo reikalavimus dėl atsakovei D. Č. 2018 m. kovo 27 d. išduoto Nuosavybės teisės liudijimo ir 2018 m. balandžio 20 d. išduoto Paveldėjimo pagal testamentą liudijimo dalių, kuriomis nustatyta, jog D. Č. priklauso ½ šio pastato dalis ir ji paveldi 13/16 šio pastato dalių, panaikinimo.

39. Dėl atsakovui V. Č. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo ginčijimo visa apimtimi teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuosavybė gali būti paneigta tik tokio subjekto, kurio turtinės teisės yra pažeistos, t. y. asmens, kuris turi materialiąją teisę – paveldėti palikėjo turtą (jo dalį); toks subjektas įpėdinio nuosavybės teises gali nuginčyti tik įstatymo nustatytu pagrindu. Taigi, nagrinėjamu atveju, pripažinus ieškovui nuosavybės teisę į ginčo gyvenamąjį namą, atitinkamai atsakovui V. Č. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas naikintinas tik toje dalyje, kurioje atsakovas paveldėjo 3/16 dalis ginčo gyvenamojo namo; likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas, nes ieškovas, kaip asmuo nepretenduojantis į likusį palikimą, negali ginčyti išduoto paveldėjimo teisės liudijimo visoje apimtyje (CK 5.8 straipsnis).

40. Teisėjų kolegija apelianto argumentų, susijusių su Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K. galimai nesąžiningais veiksmais, išduodant atsakovui V. Č. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, nevertina ir nepasisako, nes šiuo atveju tokios aplinkybės nėra bylos nagrinėjimo dalykas; ieškovas notarei nereiškia jokių materialinių reikalavimų.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

41. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau pateiktais išaiškinimais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė jungtinę veiklą, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, dėl to neteisingai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, spręsdamas dėl šalių valios dėl jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties, tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

42. Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 300 Eur žyminio mokesčio išlaidų (975 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovui Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi buvo atidėtas), 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, 726 Eur išlaidų už eksperto išvadą; 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme; 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą pakartotinai pirmosios instancijos teisme, viso – 3 226 Eur išlaidų.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iš esmės pagrindinis ieškovo reikalavimas buvo patenkintas, taip pat į tai, jog ginčytais liudijimais atsakovei D. Č. priklausė 13/16 dalių ginčo gyvenamojo namo, o atsakovui V. Č. – 3/16 dalys, atitinkamomis proporcijomis priteisia iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš atsakovės D. Č. priteistina 2 923,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo V. Č. – 302,43 Eur.

44. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, taip pat į tai, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi buvo atidėtas ieškovui 975 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, iš atsakovės D. Č. valstybei priteistina 883,60 Eur nesumokėto žyminio mokesčio, o iš atsakovo V. Č. – 91,40 Eur nesumokėto žyminio mokesčio.

45. Ieškovas už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 400 Eur žyminio mokesčio, o Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo atidėtas 875 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už pateiktą apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, apeliantui iš atsakovės D. Č. priteisia 362,50 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo V. Č. – 37,5 Eur žyminio mokesčio; valstybei iš atsakovės D. Č. priteisia 793 Eur nesumokėto žyminio mokesčio, o iš atsakovo V. Č. – 82 Eur nesumokėto žyminio mokesčio. Ieškovas taip pat prašė jo naudai priteisti advokato atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė tokių bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, dėl ko klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nespręstinas.

46. Sprendimo kopija siųstina valstybės įmonei Registrų centrui (CPK 275 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. Č. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovui R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Panaikinti atsakovei D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 27 d. Kauno miesto 9-ojo notarų biuro išduoto Nuosavybės teisės liudijimo (notaro registro Nr. 723) dalį, kuria atsakovei pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Panaikinti atsakovei D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 20 d. Kauno miesto 9-ojo notarų biuro išduoto Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (notarinio registro Nr. 901) dalį, kuria konstatuota, kad atsakovė po vyro B. I. P. Č. mirties paveldėjo 13/16 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Panaikinti atsakovui V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 20 d. Kauno miesto 9-ojo notarų biuro išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. 905) dalį, kuria atsakovas V. Č. po tėvo B. I. P. Č. mirties paveldėjo 3/16 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui R. Č. iš atsakovės D. Č. 2 923,57 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt tris eurus 57 centus), o iš atsakovo V. Č. 302,43 Eur (tris šimtus du eurus 43 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės D. Č. 883,60 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 60 centų), o iš atsakovo V. Č. – 91,40 (devyniasdešimt vieną eurą 40 centų) žyminio mokesčio už ieškinį.

Priteisti ieškovui R. Č. iš atsakovės D. Č. 362,50 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus 50 centų), o iš atsakovo V. Č. 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės D. Č. 793 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus), o iš atsakovo V. Č. – 82 (aštuoniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Sprendimo kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.