Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-240-577/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-16
Bylos Nr.: e2A-240-577/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-00087-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Antanas Rudzinskas, Jadvyga Mardosevič, Aldona Tilindienė
Atsakovas: E. R.
Ieškovas: G. P., S. R.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-240-577/2024Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00087-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.5.7; 3.3.1.18.4; 3.3.1.19.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. R., atstovaujamo įstatyminės atstovės V. K., apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių G. P. ir S. R. ieškinį atsakovui E. R., atstovaujamam įstatyminės atstovės V. K., dėl paveldėto turto padalinimo bei atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo E. R. priešieškinį ieškovėms G. P. ir S. R. dėl paveldėto turto padalinimo bei atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės G. P. ir S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusios, prašė padalinti/atidalinti šalių G. P., S. R., E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovas) po E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir palikėjas) mirties ((duomenys neskelbtini)) paveldėtą turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu:

– priteisti ieškovei G. P. asmeninės nuosavybės teise E. R. personalinę įmonę „E.“ (kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir PĮ „E.“), kurios rinkos vertė – 188 953,25 Eur;

– pripažinti (priteisti) ieškovei S. R. asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus registruotų ieškovės G. P. vardu (1/3 dalis) ir atsakovo E. R. vardu (1/3 dalis), t. y. 2/3 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,6712 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis parduotuvės su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), viso turto rinkos vertė – 102 557 Eur;

– priteisti ieškovei S. R. E. R. saulės elektrinę (integruotą į pastatą), turto rinkos vertė – 25 815,29 Eur;

– priteisti atsakovui E. R. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę POLARIS (duomenys neskelbtini) TOURING, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė – 1 100 Eur;

– priteisti atsakovui E. R. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę POLARIS SCRAMBLER, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė – 3 000 Eur;

– priteisti iš ieškovės G. P. atsakovui E. R. asmeninės nuosavybės teise 61 617,75 Eur piniginę kompensaciją;

– priteisti iš S. R. atsakovui E. R. asmeninės nuosavybės teise 69 549,40 Eur piniginę kompensaciją;

– priteisti iš atsakovo E. R. ieškovėms G. P. ir S. R. jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje ieškovės nurodė, kad šalys yra palikėjo E. R., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai ir pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, priėmę palikimą pagal apyrašą. Įpėdiniams išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai. Visi įpėdiniai palikėjo turtą ir turtines teises bei prievoles paveldėjo lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį. Liudijimuose nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymą (toliau – IĮĮ) įmonės savininku gali būti tik vienas asmuo, todėl paveldėjimo teisės liudijimai į PĮ „E.“ nėra išduoti, į paveldėjimo teisės liudijimus neįtrauktas apyraše nurodytas PĮ „E.“ turtas: transporto priemonė POLARIS RZR S 1000 EPS ir Era-1 saulės elektrinė. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3341-853/2017 paskyrė G. P. PĮ „E.“, administratore iki paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo įpėdiniams dienos.

3. Dalų turtą (draudimo išmoką, pinigus, esančius banko sąskaitose) įpėdiniai paveldėjo ir naudoja savo nuožiūra, dalies paveldėto turto nebėra, o kito turto pasidalinti nepavyko. Ieškovių teigimu, mažametis atsakovas savo valios išreikšti ir jos realizuoti negali dėl amžiaus, o jo atstovė pagal įstatymą – vaiko motina V. K. – nesutinka dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovių siūlomais būdais.

4. Ieškovių įsitikinimu, ketverių metų vaikas nesugebėtų realizuoti savo, kaip juridinio asmens savininko, teisių ir negebėtų pasirūpinti šiuo turtu, negalėtų įmonės vardu sudarinėti sandorių ir atsiskaityti pagal juos. Yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.72 straipsnyje nustatytos sąlygos, pagal kurias G. P. turi pirmumo teisę į įmonę prieš kitus įpėdinius: ji nori ir gali tvarkyti paveldėtą turtą, o taip pat turi galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais. G. P. yra baigusi įmonių ir įstaigų administravimo studijas, turi pakankami žinių ir įgūdžių kaip valdomos įmonės, jai yra žinoma įmonės veiklos specifika. Ketverius metus G. P. administruojama įmonė veikia pelningai. Patikslintame ieškinyje ieškovės nurodė, kad palikimo atsiradimo momentu atlikus inventorizaciją ir perskaičiavus įmonės kasoje buvusius grynuosius pinigus, trūko 8 065,84 Eur. Ieškovių teigimu, šia suma turi būti mažinama įmonės vertė. Reali įmonės rinkos vertė, atsižvelgus ir į atsakovo vertinimą, yra 188 953,25 Eur (197 019,09 Eur – 8 065,84 Eur), todėl patenkinus reikalavimą dėl įmonės priteisimo ieškovei G. P., atsakovui E. R. išmokėtina 62 984,42 Eur piniginė kompensacija.

5. Bendraturčių statusas ieškovėms trukdo įgyvendinti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), dalį turto panaudos pagrindais naudoja PĮ „E.“ – nekilnojamieji daiktai yra būtini įmonės veiklai, nes juose yra parduotuvė, pagalbinės sandėliavimo patalpos; ant vieno iš pastatų stogo įrengta PĮ „E.“ saulės elektrinė, palikėjo E. R. vardu veikusi saulės elektrinė. Kitose patalpose PĮ „E.“ verčiasi viešbučių (apgyvendinimo) veikla. Ieškovių teigimu, ginčas nebūtų išspręstas, jeigu bent vienas iš nekilnojamųjų daiktų arba jo dalis atitektų atsakovui. Dalyje turto gyvena atsakovas, jo atstovė pagal įstatymą ir jos giminės. Tarp šalių nuolat kyla ginčai ir konfliktai dėl naudojimosi atsakovo gyvenamosiomis patalpomis, nekilnojamojo turto išlaikymo, dėl įvažiavimo į teritoriją, dėl teritorijos apsaugos ir kt. Nekilnojamųjų daiktų atidalinti natūra nėra galimybės. Atidalijimo natūra siekiančio bendraturčio atidalijimo išlaidos būtų neprotingai didelės. Naudojimosi turtu tvarką nustatyti neprotinga, netikslinga ir nėra galima dėl ypač konfliktiškų tarpusavio santykių tarp šalių. Turtas yra nedalus. Ieškovės teigia, kad tinkamiausias nekilnojamojo turto atidalijimo būdas – priteisiant atsakovo valdomą 1/3 turto dalį ieškovei S. R., kartu atidalinant ir bendraieškės G. P. turto dalį iš viso nekilnojamasis turto, atsakovui išmokant 1/3 dalies paveldimo turto vertės piniginę kompensaciją ir (arba) kompensuojant jo paveldėtą turto dalį kitu paveldėtu turtu. Viso šalių paveldėto nekilnojamojo turto vertė – 102 557 Eur, atitinkamai atsakovui tenkančios 1/3 dalies turto vertė yra 34 185,66 Eur. Ieškovės nurodė, kad atsakovas ir jo atstovė pagal įstatymą nuosavybės teise turi kitas gyvenamąsias patalpas.

Šalies argumentai

6. Ieškovės nurodė, kad transporto priemonėmis POLARIS (duomenys neskelbtini) TOURING ir POLARIS SCRAMBLER negali naudotis nė vienas iš įpėdinių, nes nėra sutarimo, be to, yra kliūčių įregistruoti vieną transporto priemonę trijų savininkų vardu. Patikslintame ieškinyje ieškovės sutiko su atsakovo pageidavimu šias transporto priemones priteisti jam, ir nurodė, kad tokiu atveju atsakovas privalėtų sumokėti ieškovėms po 1/3 dalį abiejų transporto priemonių vertės, t. y. po 1 366,37 Eur.

7. Paveldėjimo teisės liudijimai į E. R. saulės elektrinę yra išduoti, tačiau nė vienas iš įpėdinių neturi teisės šiuo turtu ir jo teikiama nauda naudotis iki bus nuspręsta dėl vieno savininko, kuris gaus leidimą gaminti elektros energiją. Ieškovės nurodė, kad dėl savo mažametystės atsakovas neturėtų tapti elektrinės savininku; saulės elektrinė priteistina ieškovei S. R., kuriai tenka mažiausia palikimo dalis. Ieškovės neprieštarauja dėl šios elektrinės vertės, nurodytos paveldimo turto apyraše, t. y. 25 815,29 Eur.

8. Pagal akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau –„ESO“) pateiktus duomenis, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra apskaičiuota už patiektą į tinklą energiją 42 961,11 Eur, kurie bus išmokėti įpėdiniui, paveldėjusiam saulės elektrinę ir gavusiam leidimą elektros energijai gaminti. Prognozuojama, kad už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 23 d., t. y. iki leidimo galiojimo pabaigos bus patiekta į tinklą energijos, kurios preliminari vertė – 58 166,87 Eur. Pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovės nurodė, kad vidutiniškai per metus elektrinė generuoja elektros energijos, kurios kaina – 14 141,39 Eur, todėl 2023 m. spalio 1 d. viso šio turto vertė (elektrinės ir išmokų) yra 110 091,21 Eur. Atsakovui išmokėtina 1/3 dalies turto vertės piniginė kompensacija, t. y. 36 730,40 Eur.

Šalies argumentai

9. Atsakovas E. R. pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs, prašė turtą atidalinti tokia tvarka:

– priteisti ieškovei G. P. asmeninės nuosavybės teise E. R. personalinę įmonę „E.“, pagal rinkos vertę, ne mažesnę kaip 197 019,09 Eur;

– atidalinti S. R., G. P. ir atsakovo E. R. nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui E. R. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 2/3 dalis nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), registruotų ieškovės G. P. vardu (1/3 dalis) ir ieškovės S. R. vardu (1/3 dalis) pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, t. y.: 2/3 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,6712 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis parduotuvės su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vertė – 102 557 Eur;

– priteisti atsakovui E. R. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę POLARIS (duomenys neskelbtini) TOURING, kurios vertė – 1 100 Eur, ir transporto priemonę POLARIS SCRAMBLER, kurios vertė – 3 000 Eur;

– priteisti atsakovui E. R. E. R. saulės elektrinę (integruotą į pastatą), kurios rinkos vertė – 125 815,29 Eur;

– priteisti iš atsakovo E. R. ieškovei S. R. 77 490,09 Eur kompensaciją, pinigines lėšas išmokant per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo;

– priteisti iš atsakovo E. R. ieškovei G. P. 11 817,06 Eur kompensaciją, pinigines lėšas išmokant per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį patenkino iš dalies, priteisė atsakovui E. R. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę POLARIS (duomenys neskelbtini) TOURING, kurios vertė – 1 100 Eur, ir transporto priemonę POLARIS SCRAMBLER, kurios vertė – 3 000 Eur. Atidalino S. R., G. P., E. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovei S. R. asmeninės nuosavybės teise pripažino (priteisė) 2/3 dalis nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus teisiškai registruotų ieškovės G. P. vardu (1/3 dalis) ir atsakovo E. R. vardu (1/3 dalis), t. y. 2/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis parduotuvės su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viso turto rinkos vertė – 102 557 Eur). Priteisė ieškovei S. R. E. R. saulės elektrinę (integruotą į pastatą), kurios rinkos vertė – 25 815,29 Eur. Priteisė ieškovei G. P. asmeninės nuosavybės teise PĮ „E.“, kurios rinkos vertė – 188 953,25 Eur. Priteisė atsakovui E. R. iš ieškovės G. P. 62 984,42 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto dalį. Priteisė atsakovui E. R. iš ieškovės S. R. 69 549,40 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto dalį. Priteisė iš atsakovo E. R. ieškovei G. P. 6 449,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo E. R. ieškovei S. R. – 6 038 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovo E. R. 3 295 Eur žyminį mokestį, kurio dalies mokėjimas ieškovėms buvo atidėtas. Teismas tenkino ieškovės S. R. prašymą ir suteikė jai galimybę sumokėti 69 549,40 Eur piniginę kompensaciją atsakovui E. R. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

11. Įvertinęs tai, kad pagal IĮĮ 3 straipsnio 2 dalį individuali įmonė nuosavybės teise gali priklausyti tik vienam savininkui, o jos vadovu turi būti vienas fizinis asmuo, tai, kad teismas ieškovę G. P. paskyrė PĮ „E.“ administratore iki paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo įpėdiniams dienos, tai, kad šią pareigą ieškovė vykdo negaudama atlygio, tai, jog ieškovės prašė priteisti įmonę ieškovei G. P., o atsakovas E. R. patikslintu priešieškiniu reikalauja to paties, teismas šią ieškinio dalį tenkino, priteisė įmonę ieškovei G. P., kitiems bendraturčiams išmokant pinigines kompensacijas, kurių vertė – 1/3 dalis įmonės vertės. Nurodė, kad ši kompensacija ieškovei S. R. bus išmokėta seserų bendru sutarimu. Atsižvelgdamas į ieškovių nurodytą aplinkybę, kad įmonės rinkos vertė gali atsitikti balansinius duomenis su išlyga, t. y. įvertinus tai, jog palikimo atsiradimo momentu atlikus inventorizaciją ir perskaičiavus įmonės kasoje buvusius grynuosius pinigus, trūko 8 065,84 Eur, teismas nusprendė, kad reali įmonės rinkos vertė yra 188 953,25 Eur. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui E. R. išmokėtina 62 984,42 Eur piniginė kompensacija.

12. Spręsdamas dėl nekilnojamųjų daiktų atidalijimo, teismas įvertino ieškovių paaiškinimus apie tarp šalių nuolat kylančius ginčus bei konfliktus dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu, t. y. dėl jo šildymo, kuro rūšies, būtinos vidaus temperatūros, patalpų ir aplinkos tvarkymo bei priežiūros ir kt. Teismas konstatavo, kad nekilnojamųjų daiktų atidalinti natūra nėra galimybės: teorinės atidalijimo galimybės galėtų būti įgyvendintos tik tokiu atveju, jeigu kuris nors bendraturtis prisiimtų dideles ir neprotingas, neproporcingas turto vertei atidalijimo išlaidas. Pažymėjo, kad nekilnojamąjį turtą priteisus mažamečiui, kuris neturi gebėjimų ir realių galimybių pats racionaliai turtą naudoti, įmonės veiklos tęstinumas nuo G. P. nepriklausys, galimi nuostoliai. Teismas nurodė, kad naudojimosi turtu tvarka nėra nusistovėjusi, todėl atsakovo reikalavimo tenkinimo atveju prognozuojami dideli nauji konfliktai. Teismas nurodė, kad būtent įmonė apmoka už vandenį, kurio skaitikliai yra rūsyje; pastate dažnai dingsta elektra, ieškovės patekti į tas patalpas galimybės neturi ir neturės, jeigu nekilnojamieji daiktai atiteks atsakovui. Teismas pažymėjo, kad vamzdyno, vandentiekio, šildymo sistemos atskyrimui reikalingos didelės investicijos, turtas yra pritaikytas vienam savininkui, jis taip ir naudojamas.

13. Teismas nustatė, kad šalys susitarė, jog transporto priemonės atitenka atsakovui E. R., priteisiant kompensaciją ieškovėms. Teismas nurodė, kad atsakovas privalėtų sumokėti ieškovėms po 1/3 dalį abiejų transporto priemonių vertės, t. y. po 1 366,37 Eur. Atlikęs užskaitą su atsakovui mokėtina pinigine kompensacija, teismas nurodė, kad ieškovė G. P. privalo išmokėti atsakovui 61 617,75 Eur (62 984,42 Eur – 1 366,67 Eur), o S. R. – 69 549,40 Eur (70 916,07 Eur – 1 366,67 Eur).

14. Teismas nustatė, kad E. R. saulės elektrinė (integruota į pastatą) kartu su pagaminta elektros energija yra verta – 110 788,84 Eur; nusprendė, jog S. R. už saulės elektrinę ieškovei G. P. ir atsakovui E. R. turi išmokėti po 1/3 saulės elektrinės vertės dydžio kompensaciją – 36 929,61 Eur.

15. Įvertinęs ieškovės S. R. paaiškinimus, kad ji neturi nekilnojamojo turto, yra neįgali, gauna nedideles pajamas, teismas tenkino prašymą ir teismo sprendimo dėl priteistų lėšų atsakovui iš jos vykdymą atidėjo, nustatė, jog ieškovė atsakovui turi lėšas sumokėti per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Atsakovas E. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismui nusprendus, kad pirmosios instancijos teismo pažeidimai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai, tenkinti ieškinio dalį dėl transporto priemonių padalijimo, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Sprendime nenurodyti motyvai, kuriais teismas atmetė priešieškinio reikalavimus, susijusius su integruotos saulės elektrinės ir nekilnojamojo turto atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, pagrindžiančių priešieškinio reikalavimus, nenurodė, kad juos atmeta. Teismas pritarė išimtinai ieškovių pozicijai. Tai reiškia esminį procesinio teismo sprendimo trūkumą (329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas pažeidė rungimosi principą, nes netyrė atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, nevertino pateiktų įrodymų.

16.2. Atsakovas laikė, kad iki 2024 m. pabaigos integruota saulės elektrinė bus sugeneravusi ne 84 275,92 Eur, o 100 000 Eur. Atitinkamai šio turto vertė ne 110 191,21 Eur, o 125 815,29 Eur. Teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis nusprendė, kad integruotos saulės elektrinės vertė, kartu su sukauptomis piniginėmis lėšomis yra 110 191,21 Eur. Teismo sprendime nenurodyti motyvai, kuriais šis turtas atidalintas, priteisiant jį ieškovei S. R., o ne atsakovui, nenurodyti argumentai, kodėl atmetamas priešieškinio reikalavimas šį turtą priteisti atsakovui. Teismas perrašė ieškovės poziciją dėl integruotos saulės elektrinės vertės. Teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismo argumentacija atitinka sutrumpintus motyvus, pripažintina, jog teismas netinkamai nustatė integruotos saulės elektrinės vertę. Teismas neatliko įrodymų tyrimo, nepašalino prieštaravimų tarp šalių pateiktų skirtingų turto verčių. Atsakovui integruotą saulės elektrinę ir jos suteikiamą naudą įvertinus didesne verte, integruota saulės elektrinė turėjo būti priteista atsakovui, o ieškovėms išmokėtinos didesnės kompensacijos. Nepriteisus atsakovui integruotos saulės elektrinės, pastarajam buvo padaryta turtinė žala – jam nebuvo priteista integruotos saulės elektrinės dalies vertę atitinkanti suma. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus – atsakovui išduotą leidimą gaminti elektros energiją. Integruotos saulės elektrinės priteisimas atsakovui leistų įgyti elektros gamybos procese sugeneruotas pinigines lėšas. Teismas nevertino atsakovo pateikto banko sąskaitos išrašo, patvirtinančio, kad atsakovas disponuoja pakankamomis piniginėmis lėšomis, t. y. nedelsdamas ieškovėms galėtų išmokėti kompensacijas už netenkamo turto dalį.

16.3. Teismo sprendimo dalyje, susijusioje su nekilnojamojo turto priteisimu natūra, bendraturčiams išmokant pinigines kompensacijas, taip pat perrašyta ieškovių pozicija. Pasak atsakovo, personalinės įmonės veikla priklausys ne nuo atsakovo, o nuo ieškovės G. P. veiksmų. PĮ „E.“ klausimai nėra aktualūs sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (nekilnojamojo turto) klausimus. PĮ „E.“ nekilnojamasis turtas nuosavybės teise nepriklauso. Atsakovas, veikdamas per įstatyminę atstovę, geba turtą valdyti ir juo naudotis. Teismo argumentai suponuoja, kad atsakovo priešieškinio dalis buvo atmesta todėl, jog atsakovas yra mažametis, tačiau toks teismo argumentas nelaikytinas tinkamu ir pakankamu teismo sprendimo motyvavimu.

16.4. Teismo išvados, kad nekilnojamojo turto atidalinti natūra nėra galimybės ir jog visas nekilnojamasis turtas priteistinas ieškovei S. R., o atsakovui išmokama piniginė kompensacija, yra nepagrįstas ir neteisėtas, akivaizdžiai neteisingas.

Žemesnės instancijos teismas

16.5. Teismas nevertino atsakovo įstatyminės atstovės paaiškinimų, kad prejudicinę galią turinčiu teismo sprendimu konstatuota, jog E. R. ir atsakovo motina V. K. vedė bendrą ūkį; nuo gimimo vienintelė mažamečio atsakovo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpos name buvo įrengtos bei pritaikytos; atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota minėtu adresu. Atsakovas pateikė nuotraukas, patvirtinančias apie atsakovo bei jo motinos gyvenimo būdui pritaikytas gyvenamąsias patalpas. Į minėtus paaiškinimus ir pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, nenurodė, kodėl juos atmeta.

16.6. Mažamečio atsakovo gyvenamosios vietos netekimas yra jo, kaip savininko, teisių pažeidimas.

16.7. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra saulės elektrinė, kurią atsakovas yra paveldėjęs po senelio mirties. Jeigu atsakovas netektų nekilnojamojo turto, jis neturėtų galimybės naudotis saulės elektrine, prie jos patekti. Tokie atsakovo argumentai liko neįvertinti.

16.8. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo namas yra net 1 114 kv. m, jog kiekvienas iš bendraturčių turi teisę į 371,33 kv. m, atsakovo naudojamos patalpos užima tik 130 kv. m. Teismui buvo pateiktas patalpų planas, iš kurio matyti, kad patalpos turi atskirą įėjimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad PĮ „E.“ parduotuvė gali veikti pastato dalyje, kuri tenka ieškovei G. P.. Pateikti įrodymai, kad nekilnojamąjį turtą (statinius bei sklypą) prižiūri ir juo rūpinasi V. K.. Šių įrodymų teismas nevertino, neatsižvelgė į aplinkybę, kad tarp šalių yra nusistovėjusi naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka ir buvo galimybės nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, atitinkančią faktinę situaciją. Teismas nenurodė, kodėl nusprendė, kad turtas yra pritaikytas vienam savininkui ir jog jis taip naudojamas. Ieškovių teiginiai apie neprotingai dideles išlaidas atidalinant turtą natūra nebuvo pagrįsti byloje esančiais duomenimis.

16.9. Ieškovė S. R. nenurodė būtinybės turtą priteisti tik jai, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos ryšį su nekilnojamuoju turtu. Gavusi kompensacijas už paveldimą turtą, ieškovė S. R. turėtų finansines galimybes įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą.

16.10. Tariami konfliktai tarp ieškovių ir atsakovo įstatyminės atstovės nėra argumentas, sudarantis pagrindą vienam ar kitam bendraturčiui priteisti turtą.

16.11. Ieškovės nesiekia gauti kompensaciją viena iš kitos už netenkamo turto dalį; jų siekis, kad bendroji dalinė nuosavybė pasibaigtų yra deklaratyvus, turint tikslą pašalinti atsakovą iš bendraturčių. Nepaisant ieškovių valios, teismas, spręsdamas paveldimo turto padalijimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, kompensacijas turėjo priteisti visiems bendraturčiams. Ieškovei G. P. priteistina kompensacija už netenkamos integruotos saulės elektrinės dalį yra nurodyta teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, bet nėra nurodyta rezoliucinėje dalyje.

16.12. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas PĮ „E.“ vertę, nustatytą pagal bendrovės finansinės apskaitos dokumentus, sumažinti 8 065,84 Eur. Proceso metu šalys sutiko, kad PĮ „E.“ vertė nustatoma pagal finansinės atskaitomybės dokumentus ir yra 197 019,09 Eur. Ieškovių teiginiai, kad PĮ „E.“ kasoje trūksta 8 065,84 Eur ir šis trūkumas užfiksuotas dar 2017 metais, nereikšmingi. Tuo atveju, jei bendrovės kasoje būtų trūkumas, įmonės finansinės apskaitos dokumentai būtų patikslinti, tačiau ieškovė (personalinės įmonės administratorė) tokio tikslinimo neatliko. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės G. P. paaiškinimai yra pakankami, kad teismas savo iniciatyva spręstų dėl personalinės įmonės vertės.

16.13. Teismo sprendimo nenuoseklumas ir prieštaringumas patvirtina, kad nebuvo atskleista ginčo esmė, byla išnagrinėta paviršutiniškai, teisinė taika tarp ginčo šalių nėra pasiekta.

Atsiliepimas

17. Ieškovės G. P. ir S. R. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo E. R. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo E. R. ieškovėms G. P. ir S. R. jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – kiekvienai po 1 331 Eur. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:

17.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodomas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas gali būti konstatuojamas tik tuomet, kai teismo sprendimas yra visiškai be motyvų arba jie tokie skurdūs, kad bylos šalys iš teismo sprendimo negali suprasti teismo išvadų motyvacijos. Šioje byloje iš sprendimo turinio yra aišku, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį visiškai, o priešieškinį – iš dalies. Nėra nustatytas draudimas teismui sutikti su šalies argumentais ir juos panaudoti teismo sprendime. Priešingai, nei nurodo apeliantas, apskųsto teismo sprendimo motyvai yra išsamūs.

17.2. Aplinkybė, kad atsakovas savo teises realizuoja ir pareigas vykdo per atstovę pagal įstatymą, nereiškia, jog turi būti ginami atstovės interesai bei teisės, palikimas padalintas taip, kaip jai patogiau. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į specifiką, susijusią ir su ieškovėmis, ir su atsakovo veiksnumu, jo galimybėmis naudoti, valdyti, disponuoti nuosavybe, siekė atkurti tarp šalių socialinę taiką, kuri būtų neįmanoma tuo atveju, jeigu būtų tenkinamas atsakovo priešieškinis. Atsakovo interesai nėra viršesni už ieškovių vien dėl to, kad bendraturtis atsakovas yra mažametis. Teismas privalo derinti visų bendraturčių interesus, nesuteikdamas nepagrįsto prioriteto nė vienam iš jų.

17.3. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos AB „ESO“ nupirko bei apmokėjo saulės elektrinės sugeneruotos elektros energijos už 84 275,92 Eur. Pagal kasacinio teismo praktiką, turto rinkos vertė nustatoma bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu, t. y. teismo sprendimo priėmimo momentu, todėl atmestini apelianto argumentai dėl piniginės kompensacijos už lėšas, kurios dar negautos. Atsakovas nurodo hipotetines prielaidas būsimo finansinio turto dydžiui apskaičiuoti. Atsakovo įrodinėjamos piniginės lėšos bus gautos, jeigu saulės elektrinė veiks tinkamai, tokiu pačiu galingumu, jeigu 2024 metais bus tiek pat saulėtų ir apsiniaukusių dienų, kiek vidutiniškai buvo 2023 ar ankstesniais metais, išvedant tokių dienų vidurkį. Atsakovas neteikė turto vertintojo ataskaitų, išvadų, nereikalavo skirti turto vertės ekspertizę ir pripažino, kad dėl šio turto rinkos vertės nėra ginčo.

17.4. Dėl apelianto argumentų, susijusių su saulės elektrinės priteisimu ieškovei S. R., o ne atsakovui E. R., ieškovės pažymi, kad bylose dėl turto atidalijimo svarbiausia pasiekti socialinės taikos atkūrimo rezultatą ir užkirsti kelią kilti bendraturčių ginčams ateityje. Atkreipė dėmesį, kad saulės elektrinė yra integruota į pastatą. Prašo remtis argumentais, kurie teikiami dėl atidalijimo iš nekilnojamųjų daiktų, taip pat vertinti šalių pozicijų nuoseklumą.

17.5. Atsakovas ne kartą keitė nuomonę dėl reikalaujamo atsakovui priteisti (atidalinti) turto, jo vertės, reikalingumo, o ieškovių reikalavimai dėl joms priteistino turto buvo nuoseklūs ir nesikeitė nuo bylos iškėlimo. Kintanti šalies nuomonė leidžia manyti, kad reikalavimas nebuvo gerai apgalvotas, o argumentai, kurių lengvai atsisakoma, teikiant priešingus argumentus, yra deklaratyvūs. Kyla abejonių ir dėl paties reikalavimo pagrįstumo. Atsakovas nenurodė nuomonės pasikeitimo motyvų.

17.6. Apeliantas pasisako ne tik dėl priešieškinio reikalavimo priteisti jam nekilnojamuosius daiktus, bet ir dėl reikalavimų, kurie byloje nebuvo pareikšti: įrodinėja, kad yra galimybė nekilnojamuosius daiktus atidalinti natūra, o taip pat yra reali galimybė nustatyti nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarką bei pagal ją toliau naudoti daiktus. Ieškovių įsitikinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Be to, tokiu atveju atsakovas privalėjo pareikšti ir suformuluoti atitinkamą priešieškinio reikalavimą, pateikti kompetentingo specialisto (matininko) parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (schemą), nurodyti, kuria konkrečiai turto dalimi, patalpomis kuris bendraturtis turės teisę naudotis nuosavybės teise po atidalijimo. Apeliacinio skundo argumentai apie tariamai egzistuojančią nusistovėjusią naudojimosi tvarką yra nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovėms nėra sąlygų naudotis bendra nuosavybe.

17.7. Ieškovės įrodė, kad šalių ginčai ir konfliktai yra nuolatinio pobūdžio, neišsprendžiami ir trukdo racionaliai naudotis nuosavybe, kol ji nėra atidalinta. Teismas pagrįstai nusprendė, kad šalių turtas turi būti visiškai atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant atsakovui teisingą piniginę kompensaciją. Ieškovė S. R. nurodė, kad stengiasi nesusitikti atsakovo (ir jo atstovės pagal įstatymą), nes vengia konfliktų, o susitikimai neabejotinai tokius konfliktus sukeltų. Teismas pagrįstai nurodė, kad toks turto (palikimo) padalijimas neišvengiamai skatintų tolimesnius šalių tarpusavio konfliktus, neatkurtų socialinės taikos.

Šalies argumentai

17.8. Ieškovės prašo remtis jų argumentais dėl įmonės vertės, kuri susijusi su įmonės veiklos vieta, pirkėjų (įmonės klientų) ilgamečiais įpročiais, rinkos sąlygomis kaime ir itin ribotomis galimybės konkuruoti, praradus ilgametę įprastinę veiklos vietą ar išaugus įmonės patalpų nuomos kaštams, kas būtų neišvengiama tuo atveju, jeigu nekilnojamieji daiktai atitektų atsakovui.

Žemesnės instancijos teismas

17.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas yra mažametis ir pats negali racionaliai disponuoti turtu, pasirūpinti nekilnojamaisiais daiktais, spręsti dėl jų pagerinimo, būtinųjų ir papildomų išlaidų. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo gyvenamąją patalpą Klaipėdos mieste, didelės vertės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą (saulės elektrinę), gauna nuolatines pajamas iš asmeninės nuosavybės teise valdomo turto; valdo didelės vertės finansinį turtą, pinigines lėšas; atsakovo motina nuosavybės teise turi gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame šiuo metu yra pagrindiniai atsakovo interesai (darželis). Apelianto reikalavimai yra susiję su principinėmis atsakovo atstovės pagal įstatymą nuostatomis, kategorišku nenoru siekti kompromisų, bet ne su atsakovo poreikiais ir interesais, kurių skundžiamas teismo sprendimas nepažeidžia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti ieškinio reikalavimai dėl paveldėto turto pasidalinimo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o priešieškinis dėl to paties paveldėto turto padalinimo bei atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės patenkintas iš dalies.

20. Pažymėtina, kad paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas).

21. CK 5.68 straipsnyje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Taigi, testatoriui nenurodžius, kam paliekami konkretūs daiktai, kiekvienas iš palikimą priėmusių įpėdinių yra paveldėto turto bendraturtis. Kiekvienas toks įpėdinis turi bendrosios dalinės nuosavybės teisę į kiekvieną palikėjo daiktą, kaip bendraturtis įgyvendina reikalavimo teises ir vykdo prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

Žemesnės instancijos teismas

22. Įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas (CK 5.70 straipsnio 1 dalis).

23. Paveldėtam turtui pasidalyti taikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios bendrąją dalinę nuosavybę, kartu su specialiąsias taisykles nustatančiomis paveldėjimo teisės normomis. CK 5.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalūs daiktai dalijami natūra, nedalūs paskiriami vienam iš įpėdinių, atsižvelgiant į daikto pobūdį ir įpėdinio poreikius, kitiems įpėdiniams tokio daikto vertę kompensuojant kitais daiktais arba pinigais. Galima visą palikimą arba atskirus daiktus bendru įpėdinių susitarimu parduoti aukcione ir gautą sumą pasidalyti arba tarp įpėdinių surengti varžytynes dėl atskirų daiktų ir daiktą perduoti tam, kuris iš įpėdinių pasiūlys už jį didžiausią kainą (CK 5.70 straipsnio 3 dalis). Pavienių daiktų perdavimo konkrečiam įpėdiniui klausimas bendru sutarimu gali būti išspręstas burtais (CK 5.70 straipsnio 4 dalis).

24. Įpėdiniams savo teises į atskirus daiktus įregistravus viešame registre, paveldimo turto pasidalijimo sutarties dėl šio turto jie jau negali sudaryti, todėl keli įpėdiniai, priėmę palikimą ir jo tarpusavyje nepasidaliję natūra, tampa paveldėto turto bendraturčiais. Įpėdinių sprendimas toliau paveldėtą turtą valdyti bendrosios dalinės nuosavybės pagrindais užbaigia paveldėjimo procesą ir tolesni jų tarpusavio santykiai yra sprendžiami vadovaujantis bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-313/2018).

25. Byloje nustatyta, kad šalys yra palikėjo E. R., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai ir pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, priėmę palikimą pagal paveldimo turto apyrašą. 2020 m. spalio 29 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas atsakovui E. R., o 2020 m. lapkričio 25 d. – ieškovėms G. P. ir S. R.. Visi įpėdiniai palikėjo turtą ir turtines teises bei prievoles paveldėjo lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį. Į paveldėjimo teisės liudijimus įpėdiniams (bylos šalims) neįtraukta PĮ „E.“, kadangi pagal IĮĮ įmonės savininku gali būti tik vienas asmuo, taip pat šios įmonės turtas (transporto priemonė POLARIS RZS S 1000 EPS ir Era-1 saulės elektrinė). Dalies paveldėto turto šalims pasidalinti nepavyko, todėl ieškovės G. P. ir S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusios, prašė padalinti (atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės) paveldėtą turtą (PĮ „E.“, nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypą, parduotuvę su gyvenamosiomis patalpomis, ūkinius pastatus, malkines, sandėlį); E. R. saulės elektrinę (integruotą į pastatą), transporto priemones POLARIS (duomenys neskelbtini) TOURING, POLARIS SCRAMBLER). Atsakovas E. R. pateikė priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, o priešieškinį patenkino iš dalies. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

26. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyti motyvai, kuriais teismas atmetė priešieškinio reikalavimus, susijusius su integruotos saulės elektrinės ir nekilnojamojo turto atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės; teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, pagrindžiančių priešieškinio reikalavimus. Pasak atsakovo, formalus pritarimas išimtinai ieškovių pozicijai reiškia esminį procesinio teismo sprendimo trūkumą (329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

27. Vienas iš CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų – kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą nuosekliai pabrėžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją (EŽTT 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas; esminiu pažeidimu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą gali būti pripažįstama, kai sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).

30. Sprendžiant dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, reikia atsižvelgti į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus: jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Glausti, neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso priimto procesinio sprendimo ir (ar) sprendimų kontekste. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

31. Nagrinėjamu atveju, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu, teisėjų kolegija pritaria apelianto pozicijai, kad apskųstame teismo sprendime nėra nurodyti motyvai dėl E. R. integruotos saulės elektrinės atidalinimo natūra, ją priteisiant ieškovei S. R.. Nors ieškiniu minėtą saulės elektrinę buvo prašoma priteisti ieškovei S. R., o priešieškiniu (2023 m. spalio 25 d. teisme gautas bei priimtas 2023 m. spalio 20 d. atsakovo pareiškimas dėl priešieškinio dalyko pakeitimo) – atsakovui E. R., pirmosios instancijos teismas nepasisakė nei dėl ieškovių ieškinyje, nei dėl atsakovo minėtame pareiškime nurodytų argumentų, kuriais šalys grindė šį reikalavimą.

32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateikta nuomone, kad argumentai dėl saulės elektrinės priteisimo ieškovei S. R. išdėstyti teismo sprendimo 29–37 punktuose, taip pat cituojant aktualias teisės aktų nuostatas bei kasacinio teismo išaiškinimus. Pirmosios instancijos teismo argumentai sprendime aiškiai išskirti į atskiras grupes pagal reikalavimus (dėl konkretaus turto padalinimo (atidalijimo)). Dalyje dėl elektrinės atidalijimo aptarta saulės elektrinės vertė, nurodyti sukauptų išmokų už pagamintą (parduotą) elektros energiją paskaičiavimai, taip pat kompensacijos, kurią ieškovė S. R. už saulės elektrinę turės sumokėti ieškovei G. P. ir atsakovui E. R., dydis.

33. Pažymėtina, kad apskųsto teismo sprendimo aprašomojoje dalyje klaidingai nurodyta, jog atsakovas priešieškiniu E. R. saulės elektrinę (integruotą į pastatą) (turto rinkos vertė – 110 788,84 Eur) prašė priteisti ieškovei S. R.. Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priešieškinio, pateikto 2023 m. spalio 25 d., reikalavimo dėl elektrinės padalijimo nenagrinėjo.

34. Ieškovė 2023 m. spalio 10 d. patikslintame pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašė remtis ieškinio argumentais dėl saulės elektrinės priteisimo S. R.. Ieškinyje nurodyta, kad dėl savo mažametystės atsakovas neturėtų tapti elektrinės savininku, nes jis neturi teisės prašyti ir gauti leidimą gaminti elektros energiją, todėl saulės elektrinė priteistina ieškovei S. R., kuriai tenka mažiausia dalis palikimo.

35. Atsakovas patikslintą priešieškinio reikalavimą dėl saulės elektrinės priteisimo grindė siekiu užtikrinti mažamečio atsakovo turtinį interesą paveldėti turtą, kuris generuotų pajamas, taip pat proporcingumu – nurodė, kad PĮ „E.“ taip pat priklauso saulės elektrinė, todėl personalinės įmonės būsimas savininkas gaus pajamas iš tokios pasyvios veiklos.

36. Šalių argumentai liko neįvertinti, nenurodyta, kokiais motyvais vadovaudamasis teismas patenkino ieškovių reikalavimą dėl paveldėtos saulės elektrinės padalinimo, o priešieškinio reikalavimą atmetė. Ši aplinkybė leidžia konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

37. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, dėl kurių priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas negaliojančiu dėl CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-381/2024).

38. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto vertinimu, kad ir kita teismo sprendimo dalis yra visiškai be motyvų. Apeliaciniame skunde (29–32 punktai) atsakovas analizuoja apskųsto teismo sprendimo argumentus bei nurodo, kodėl su jais nesutinka. Minėta, kad absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų atsakovo argumentų, susijusių su nepakankamu ar netinkamu konkrečių įrodymų bei ieškovių pateiktos pozicijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo, teisėjų kolegija pasisakys nagrinėdama apeliacinį skundą.

Dėl saulės elektrinės vertės

39. Atsakovas pripažįsta, jog saulės elektrinės vertė yra 25 815,29 Eur, tačiau kilo ginčas dėl išmokų už pagamintą (parduotą) elektros energiją padalinimo (dydžio).

40. 2021 m. sausio 18 d. AB „ESO“ atsakyme dėl duomenų apie palikėjo E. R. ir E. R. personalinės įmonės „E.“ saulės kolektorinės (elektrinės) pateikimo nurodyta, jog E. R. saulės elektrinei leidimas gaminti (elektrą) išduotas 2013 m. sausio 24 d. ir galios iki 2025 m. sausio 23 d. Elektros energijos supirkimo iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo sutartis bus sudaroma tik su leidimą gaminti elektros energiją turinčiu asmeniu; elektrinę paveldėjęs asmuo privalės kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą ir gauti leidimą gaminti savo vardu. Po sutarties pasirašymo sukauptos sumos bus pervestos leidimą gaminti turinčiam asmeniui, t. y. vienam paveldėtojui.

41. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis AB „ESO“ 2022 m. lapkričio 24 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. 22KR-SD-11614 bei šalių paskaičiavimais, nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. saulės elektrinė buvo pagaminusi saulės energijos už 70 234,45 Eur; o laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d. saulės elektrinė turėjo pagaminti elektros energijos už 14 739,10 Eur.

42. Atsakovas priešieškinyje, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo saulės elektrinė iki 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo sugeneravusi 70 234,53 Eur, nurodė, jog iki 2024 m. gruodžio 31 d. bus sugeneruota 100 000 Eur. Prie šios sumos pridėjus saulės elektrinės vertę – 25 815,29 Eur, laikė, kad bendra turto ir turtinės naudos suma – 125 815,29 Eur.

43. Pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl ieškovių nurodyto sukauptų išmokų už pagamintą (parduotą) elektros energiją padalinimo, ir nenurodė, kodėl atsakovo argumentas, kad šalims turi būti padalinamos saulės elektrinės preliminariai paskaičiuotos gautinos pajamos ateityje, yra nepagrįstas.

Dėl PĮ „E.“ padalinimo

44. Individuali įmonė – tai turtinis kompleksas, kuris dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip atskiras turtas. Kad paveldint tokią įmonę, t. y. keičiantis jos savininkui, nekistų šio civilinės apyvartos objekto teisinė padėtis ir taip būtų garantuotas civilinių santykių stabilumas, paveldėjimo teisės normose nustatyta, jog individualios įmonės turtas negali būti išdalytas, nes įpėdiniams, nepageidaujantiems ar negalintiems įmonėje vykdyti veiklos, išmokama kompensacija ir pirmenybės teisę šią įmonę paveldėti natūra turi tas įpėdinis, kuris gali ir nori tvarkyti individualią įmonę (CK 5.72 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009).

45. Apeliantas nurodo, kad byloje nebuvo ginčo, jog PĮ „E.“ paveldėtų ieškovė G. P., tačiau šalims sutarus, kad įmonė vertinama tik pagal finansinės apskaitos duomenis, teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo šalių nurodytos 197 019,09 Eur vertės ir nepagrįstai nusprendė PĮ „E.“ vertę sumažinti 8 065,84 Eur.

46. Apskųstame teismo sprendime nurodyta, kad ieškovei G. P. pateikus finansinės atskaitomybės dokumentus, tarp šalių nebėra ginčo dėl įmonės rinkos vertės: atsakovas <...> nurodo, jog PĮ „E.“ rinkos vertė yra ne mažesnė kaip 197 019,09 Eur. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovės pasirengusios su tokia įmonės verte sutikti tuo atveju, jeigu įmonė galės ir toliau veikti toje pačioje vietoje registruotoje buveinėje; be to, palikimo atsiradimo momentu atlikus inventorizaciją ir perskaičiavus įmonės kasoje buvusius grynuosius pinigus, trūko 8 065,84 Eur, todėl šia suma turi būti mažinama įmonės vertė, nes jos niekas nepadengė, į kasą pinigų neįnešė.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad reali įmonės rinkos vertė yra 188 953,25 Eur (197 019,09 Eur – 8 065,84 Eur), nėra pakankamai motyvuota, argumentai dėl šio turto vertės nustatymo yra prieštaringi. Turto vertės nurodymas su tam tikromis išlygomis (t. y. aplinkybėmis, su kuriomis kita šalis nesutinka) nereiškia šalių susitarimo dėl to turto vertės. Be to, pirmosios instancijos teismas įmonėje esantį grynųjų pinigų trūkumą grindė iš esmės ieškovių paaiškinimais, nenurodydamas byloje esančių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tokią ieškovių poziciją, neanalizuodamas, kada trūkumas atsirado, kodėl jis neatsispindėjo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose ir pan.

48. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės laikosi pozicijos, jog įmonės vertė yra teisinga tik su ta išlyga, kad nekilnojamieji daiktai, kuriuose veikia įmonė, atiteks ieškovei S. R., o atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai dėl nekilnojamojo turto priteisimo ieškovei S. R., reikšminga pirmiau aptarti apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nekilnojamojo turto atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Dėl šalims priklausančio nekilnojamojo turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

49. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklauso nekilnojamieji daiktai (žemės sklypas, kurio plotas 0,6712 ha, parduotuvė su gyvenamosiomis patalpomis, ūkiniai pastatai, malkinės bei sandėlis), esantys (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovių reikalavimą ir atidalino šalims priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, 2/3 dalis minėtų nekilnojamųjų daiktų, pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus teisiškai registruotų ieškovės G. P. (1/3 dalis) ir atsakovo E. R. vardu (1/3 dalis), pripažino ieškovės S. R. asmenine nuosavybe, priteisdamas iš kitiems bendrasavininkams piniginę kompensaciją.

50. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nekilnojamojo turto atidalinti natūra nėra galimybės, ir jog visas nekilnojamasis turtas turi būti priteisiamas ieškovei S. R., o atsakovui išmokama piniginė kompensacija, yra nepagrįstas, neteisėtas ir akivaizdžiai neteisingas.

51. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

52. Atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atsidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022).

53. Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

54. CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, reglamentuojančios situaciją, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, turinys pagal kasacinio teismo praktiką aiškintinas kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

55. Pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas tais atvejais, kai savininko nuosavybės teisės turinys atidalijus turtą pinigine kompensacija iš esmės nepakinta, nes jis dėl turimos turto dalies dydžio ar pobūdžio negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės visa apimtimi, pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1120/2023).

56. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliacinio skundo dalį dėl nekilnojamojo turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės grindžia būtent tuo, kad byloje liko neįrodytos aplinkybės dėl gyvenamojo namo negalimumo padalyti natūra, taip pat aplinkybės, jog ginčo namo dalies paėmimas iš atsakovo nėra esminis savininko teisių pažeidimas. Mano, kad nenustačius šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkamo nekilnojamojo turto dalį nusprendė kompensuoti piniginėmis lėšomis. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiai apelianto pozicijai.

57. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad nekilnojamųjų daiktų atidalinti natūra nėra galimybės, nurodė, jog teorinės atidalijimo galimybės galėtų būti įgyvendintos tik tokiu atveju, jeigu kuris nors bendraturtis prisiimtų dideles ir neprotingas, neproporcingas turto vertei atidalijimo išlaidas: būtų būtina parengti atidalijimo projektą, pertvarkyti vientisą šildymo sistemą, įsigyti ir įrengti kitą šilumos katilą, kitą šildymo sistemą, įrengti atskirą elektros energijos instaliaciją ir atitinkamai atskirti jos apskaitą, išspręsti patekimo į turtą techninius klausimus ir t.t. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo išvada neparemta byloje esančiais įrodymais, nenustatyta, ar egzistuoja techninės bei teisinės galimybės atidalinti pagrindinį pastatą (parduotuvę su gyvenamosiomis patalpomis), taip pat kitus pastatus, nenustatytas tam būtinų išlaidų dydis, nekilnojamojo turto ir išlaidų, reikalingų atidalijimui, santykis, galimybė išvengti teismo akcentuotų šalių konfliktų po nekilnojamojo turto atidalinimo ir pan.

58. Pirmosios instancijos teismas atidalinimo natūra galimybės kontekste nevertino atsakovo procesiniuose dokumentuose (pavyzdžiui, 2023 m. spalio 24 d. atsiliepime į ieškovių pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo) nurodytų aplinkybių, kad pagrindinis nekilnojamojo turto objektas (parduotuvė su gyvenamosiomis patalpomis) yra 1 114 kv. m ploto, kad individuali įmonė „E.“ veiklą vykdo patalpose, kurių plotas 237,60 kv. m, o atsakovas naudojasi 130 kv. m gyvenamosiomis patalpomis, kurios turi atskirą įėjimą; parduotuvės patalpos taip pat turi atskirą įėjimą iš lauko; visos patalpos yra atribotos nuo kitų. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad žemės sklypas turi du atskirus įvažiavimus, todėl prekybinė ir kita ūkinė veikla yra visiškai atribota nuo gyvenamosios paskirties patalpų; patekti į pastato antrąjį ir trečiąjį aukštą galima pro visus pastato įėjimus, neįeinat į prekybines bei gyvenamąsias patalpas. Atsakovas teigė, kad ieškovių siekis įgyti visą nekilnojamąjį turtą, nesvarstant galimybės bendru sutarimu įtvirtinti egzistuojančios naudojimosi tvarkos, galimybės atidalinti nekilnojamąjį turtą pagal nedidelių sąnaudų reikalaujančio projekto parengimą, neatitinka proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų.

59. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014, 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-916/2022).

60. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė priešieškinį, tačiau reikalavimų dėl turto atidalinimo natūra ar naudojimosi turtu tvarkos nustatymo nereiškė, prašė nekilnojamąjį turtą (ieškovėms priklausančias nekilnojamųjų daiktų dalis) priteisti jam, ieškovėms kompensuojant piniginėmis lėšomis. Apeliaciniame skunde atsakovas, prašydamas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, duomenų, kad ketina tikslinti reikalavimą nenurodo, alternatyviu reikalavimu prašo tenkinti priešieškinį.

61. Pažymėtina, kad nesant bendraturčių pareikštų reikalavimų atidalyti nekilnojamąjį turtą natūra, pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės gali pasisakyti tik vertindamas šalių reikalavimuose nurodytą atidalijimo būdo tinkamumą. Tik nustatęs, kad išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, teismas galėjo nuspręsti dėl šalių reikalavimų taikant kitą atidalinimo būdą pagrįstumo.

62. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra galimybės šalims turtą toliau valdyti po 1/3 dalį, nes ieškovės ir atsakovas kategoriškai reikalauja atidalinti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti jį vienam savininkui, kitiems išmokant kompensaciją, padaryta nevertinant, kad tokie šalių reikalavimai rodo ir tai, jog nė viena iš šalių nesutiko gauti kompensaciją pinigais.

63. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar nekilnojamojo turto (ginčo namo dalies) paėmimas iš atsakovo neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas.

64. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju tiek ieškovių, tiek atsakovo (bendraturčių) interesas naudotis nekilnojamuoju turtu yra svarbus. Pirmosios instancijos teismas ieškovių (tarp kurių nėra ginčo dėl patalpų atidalijimo bei naudojimo) poreikį naudotis turtu iš esmės siejo su PĮ „E.“ veiklos galimybėmis. Tarp šalių nėra ginčo dėl įmonės priteisimo ieškovei G. P. ir dėl to, kad įmonė šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose patalpose vykdo prekybos veiklą. Byloje nėra duomenų, kad tuo atveju, jeigu būtų patenkintas atsakovo reikalavimas, įmonei reikalingų patalpų naudojimo sąlygos išliktų nepakitusios, neribotų galimybės atlikti veiklai būtinus patalpų pritaikymo (remonto ar pan.) veiksmus, nepadidėtų veiklos kaštai ir pan. Tačiau, nuspręsdamas visą nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovėms, t. y. paimti turtą iš atsakovo, pirmosios instancijos nevertino procesiniuose dokumentuose paminėto fakto (kuris nėra ginčijamas), kad nuo pat gimimo vienintelė mažamečio atsakovo gyvenamoji vieta buvo ir yra (duomenys neskelbtini). Ieškovių byloje akcentuotos aplinkybės dėl tarp šalių kylančių konfliktų, dėl atsakovo turimo kito nekilnojamojo turto ir kt., juolab atsižvelgiant į bendrą atidalinamo turto (pagrindinio pastato) plotą, savaime nereiškia kasacinio teismo nustatytų kriterijų, pagal kuriuos būtų galima konstatuoti, kad daikto dalies paėmimas iš atsakovo neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, egzistavimo.

65. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje liko neįrodytos aplinkybės dėl nekilnojamojo turto negalimumo padalyti natūra, taip pat ar ginčo turto dalies paėmimas iš atsakovo nėra esminis savininko teisių pažeidimas. Nenustačius abiejų būtinųjų sąlygų, kad buvo išnaudotos visos galimybės ginčo nekilnojamąjį turtą atidalinti natūra ir jog piniginė kompensacija nėra esminis savininko teisių pažeidimas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ginčo nekilnojamojo turto dalį atsakovui kompensuoti pinigais.

66. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas ir pirmiau nurodytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl ieškovių ir atsakovo reikalaujamų taikyti ginčo turto atidalijimo būdo pagrįstumo, tinkamai nenustatė, todėl konstatuotina, kad neatskleista bylos esmė, dėl ko ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Šie pažeidimai yra esminiai ir negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme.

67. Kadangi reikalavimų dėl PĮ „E.“ padalinimo (kompensacijos priteisimo) išsprendimas (atsižvelgiant į tai, jog ieškovės sutiko su atitinkama šio turto verte su išlygomis) susijęs su reikalavimo dėl nekilnojamojo turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išnagrinėjimo rezultatu, šis klausimas taip pat negali būti išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme.

68. Pažymėtina, kad individuali įmonė – specifinis turto objektas, kuris turi būti vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną. <...>Buhalterinis įmonės turto būklės įvertinimas konkrečiais laikotarpiais suteikia tam tikrų duomenų apie įmonės būklę, galėtų būti vertinamas kartu su kitais įrodymais, patvirtinančiais įmonės vertės pokytį, tačiau vien jis nėra pakankamas įmonės (verslo) vertei ir jos pokyčiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

69. Nagrinėjamu atveju šalims nesusitarus dėl dalintinos individualios įmonės vertės, būtina spręsti, ar byloje esančių įrodymų pakanka šio turto vertei nustatyti, ir prireikus, siūlyti šalims spręsti dėl ekspertizės byloje paskyrimo.

70. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

71. Nagrinėjamu atveju, šioje nutartyje aptartos aplinkybės, byloje nustatytas absoliutus teismo sprendimo dalies negaliojimo pagrindas (teismui nenurodžius motyvų dėl atsakovo priešieškinyje pareikšto reikalavimo, susijusio su saulės elektrinės priteisimu atsakovui), tai, kad visi byloje pareikšti reikalavimai yra susiję tarpusavyje, jų išsprendimas gali turėti įtaką kitų reikalavimų vertinimui, kompensacijų dydžiui ar pan., tai, jog dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi, ir išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją, sudaro pagrindą panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

72. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi nustatyti šioje nutartyje aptartas aplinkybes, prireikus, pasiūlyti šalims svarstyti kitus ginčo nekilnojamojo turto atidalijimo būdus, šalims nesusitarus (be išlygų) dėl PĮ „E.“ vertės siūlyti spręsti ekspertizės skyrimo klausimą.

73. Apeliacinės instancijos teismui perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Jadvyga MardosevičAntanas RudzinskasAldona Tilindienė