- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- e2S-334-569/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00087-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- E. R., mažamečiam E
- Ieškovas
- G. P., S. R.
- Trečiasis asmuo
- A. N., M. D., R. P., D. P., M. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių G. P. ir S. R. ieškinį atsakovui mažamečiam E. R., atstovaujamam įstatyminei atstovei V. K., dėl atsidalijimo iš paveldėto turto, tretieji asmenys A. N., M. D., R. P., D. P., M. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos atidalinti šalis iš palikėjo E. R. palikimo, atidalijant ieškoves G. P., S. R., atsakovą E. R. iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jų siūlomą projektą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi paskyrė parengiamąjį teismo posėdį civilinėje byloje pagal ieškovių G. P. ir S. R. ieškinį atsakovui mažamečiam E. R., tretiesiems asmenims A. N., M. D., R. P., D. P., M. B. dėl atsidalijimo iš paveldėto turto 2022 m. gegužės 30 d. 9.30 val.
Šalies argumentai
3. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškiniu teismo prašo padalyti po palikėjo E. R. mirties šalių paveldėtą turtą. Teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu neprašoma priteisti turtą ar pinigų sumas, o prašoma tik atidalyti paveldėto turto dalis. Atidalijant dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kiekvienas atsidalijantis bendraturtis negauna kokio nors papildomo turto, išskyrus atitinkamą dalį to paties turto, kurį valdė bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais. Tokiu ieškinio reikalavimu ieškovės nesiekia įgyti ir neįgis turto daugiau, negu jiems jau priklauso. Bendraturčio dalies iš bendro turto atidalijimo atveju keičiasi tik bendrosios nuosavybės teise valdyto turto teisinis režimas – bendrosios nuosavybės teise valdytas turtas po jo padalijimo tampa buvusių bendraturčių asmenine nuosavybe. Šiuo atveju paveldėto turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovėms tiesioginių turtinių pasekmių nesukeltų, kadangi ieškovės nesiekia įgyti naujo turto.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas sprendė, jog šiuo atveju ieškovių pareikštas reikalavimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės laikytinas neturtiniu, kuris turi būti apmokamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu ir yra teismingas Telšių apylinkės teismui, t. y. ieškovių ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra teismingas apylinkės teismui pagal turto buvimo vietą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas E. R. prašo panaikinti 2022 m. balandžio 15 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarties dalį, kuria teismas atmetė atsakovo E. R. prašymą nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti – primokėti žyminį mokestį už ieškovių prašomą priteisti turtą; pašalinus ieškinio trūkumus – bylą perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo suformuotos Kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčas yra neturtinis ir atitinkamai neperdavė bylos Šiaulių apygardos teismui.
5.2. Teismas nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės ieškiniu nereikalauja priteisti turtą ar pinigų sumas, o tik prašo atidalinti paveldėto turto dalis, todėl ginčas laikytinas neturtiniu.
5.3. Sutiktina, kad reikalavimas, kuriuo siekiama atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo jau įgyvendinama turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto, todėl toks reikalavimas laikytinas neturtinio pobūdžio. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės savo ieškiniu prašo ne atidalinti joms priklausančias turto dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet ir priteisti kitiems asmenims priklausantį turtą (ką pagrindžia ir ieškinio rezoliucinėje formuluojami reikalavimai priteisti turtą natūra).
5.4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė G. P. ieškinyje prašo ne atidalinti 1/3 dalį velionio E. R. individualios įmonės „ (duomenys neskelbtini) “, o priteisti ir likusias 2/3 dalis, toks reikalavimas, pripažintinas turtinio pobūdžio reikalavimu. Akivaizdu, jog ieškovė G. P. ieškiniu siekia ne transformuoti bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę nuosavybę, o siekia turtinio pobūdžio padarinių, t. y. priteisti konkretų turtą, kuris šiai dienai nepriklauso nei vienai iš ginčo šalių. Teismui priėmus sprendimą, ieškovės G. P. turtinė padėtis aiškiai pasikeis. Teismo teiginiai, jog ieškovės ieškiniu negauna kokio nors papildomo turto, išskyrus atitinkamą dalį to paties turto, kurį valdė bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais, yra paneigtas aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu.
5.5. Pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000,00 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju byloje pareikšto ieškinio suma yra 199 500,52 Eur (79 733,33 Eur + 119 767,19 Eur). teismas darė nepagrįstą išvadą, jog ginčas yra neturtinis, todėl nepagrįstai sprendė, jog byla yra teisminga Telšių apylinkės teismui pagal turto buvimo vietą. Ginčas yra aiškiai turtinio pobūdžio, byloje pareikštų reikalavimų suma yra net 199 500,52 Eur, todėl pripažintina, kad byla Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Byla pagal teismingumą privalėjo būti perduota Šiaulių apygardos teismui.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą ieškovės G. P. ir S. R. prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantas nenurodo teisės normos (įstatyminio pagrindo), kuri suteikia teisę skųsti 2022 m. balandžio 15 d. nutartį. Yra pagrindas tvirtinti, jog galimai apeliantas tokios teisės apskritai neturi, todėl turėjo būti atsisakyta priimti atskirąjį skundą.
6.2. Vertinant apelianto teisę teikti atskirąjį skundą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pažymėtina, jog CPK nenumato teisės teikti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, taigi atsakovas nepagrįstai naudojasi apeliacijos teise, ginčydamas vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus ir motyvus.
6.3. Atsakovas inicijavo apeliacinį procesą dėl ginčo teismingumo, tačiau CPK IV skyriaus „Teismingumas“ normos nenumato teisės teikti atskirąjį skundą dėl bylos teismingumo.
6.4. Pagal CPK 35 straipsnio nuostatas kiekviena byla turi būti besąlygiškai priimta to teismo, kuriam ji yra perduota, o ginčai dėl teismingumo neleistini, išskyrus atvejus, kai teismas perduoda bylą kitam teismui (Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 4 dalis, 35 straipsnis). Tai reikštų, kad atsakovas nepagrįstai siekia pasinaudoti apeliacijos teise, todėl jo atskirasis skundas nenagrinėtinas, apeliacinis procesas (jeigu jis bus pradėtas) turi būti nutrauktas.
6.5. Šioje byloje atsakovas nepagrįstai vertino materialiuosius ieškovių ieškinio reikalavimus tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio pagrindu, bet nevertino jų pagal CK penktosios knygos ir konkrečiai – CK 5.70 straipsnio kontekste.
6.6. Ieškiniu siekiama atidalinti šalis iš palikėjo E. R. palikimo, atidalijant ieškoves G. P., S. R., atsakovą E. R. iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jų siūlomą projektą – ieškinio reikalavimus. Ieškovės aiškiai nurodo, jog nekilnojamųjų daiktų atidalinti natūra nėra galimybės.
6.7. Nagrinėjamoje byloje ieškovės siekia bendrosios dalinės nuosavybės pabaigos, t. y. siekia atsidalijimo. Nors ieškovės ir prašo joms priteisti atitinkamą turtą ar jo dalį, tačiau atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės jų turto dalis nepasikeis, t. y. nei padidės, nei sumažės, ieškovės negaus jokios turtinės naudos ir neturės turto (vertės prasme) daugiau, nei jo turėjo kreipimosi į teismą momentu. Toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, teismų praktikoje pripažįstamas neturtiniu.
6.8. Visiškai nepagrįsti yra apelianto argumentai apie tai, kad esą dėl to,, kad dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ginčo šalys „nėra personalinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkiai“ , todėl esą ieškovė G. P. reikalauja „priteisti jai įmonę“ ir toks reikalavimas yra turtinis; nepagrįsti apelianto argumentai apie tai, esą S. R., prašydama priteisti jai saulės elektrinę, prašo priteisti „kitiems asmenims priklausantį turtą“, todėl esą toks reikalavimas turi būti vertintinas kaip turtinis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarties dalį, kuria teismas atmetė atsakovo E. R. prašymą nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti – primokėti žyminį mokestį už ieškovių prašomą priteisti turtą; pašalinus ieškinio trūkumus – bylą perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose.
Dėl atskirojo skundo dalies dėl žyminio mokesčio
9. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio kodekso numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
10. Pagal CPK 100 straipsnio 2 dalį dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą. Šioje teisės normoje aiškiai įvardyti asmenys, turintys teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, susijusios su žyminiu mokesčiu. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys, šiuo atveju – atsakovas, dėl kurių teismo nutartys, susijusios su žyminiu mokesčiu, nėra priimtos, apskųsti tokių nutarčių neturi teisės, kadangi tokia galimybė nenumatyta CPK ir neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-540-330/2020, ir kt.).
11. CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis). Jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
12. Konstatavus, kad atsakovas neturi teisės paduoti atskirojo skundo dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, apeliacinis procesas dėl šios nutarties dalies nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl teismingumo
13. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju byloje pareikšto ieškinio suma yra 199 500,52 Eur (79 733,33 Eur + 119 767,19 Eur). Pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, kad ginčas yra neturtinis, todėl nepagrįstai sprendė, jog byla yra teisminga Telšių apylinkės teismui pagal turto buvimo vietą. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantu sutinka iš dalies.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybę, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir kt.).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškiniu prašo atidalinti šalis iš palikėjo E. R. palikimo, atidalijant ieškoves G. P., S. R., atsakovą E. R. iš bendrosios dalinės nuosavybės šitaip: priteisti ieškovei G. P. asmeninės nuosavybės teise E. R. personalinę įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kurios rinkos vertė – 118 500,00 Eur; priteisti ieškovei G. P. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 1100,00 Eur. Atidalinti ieškoves S. R., G. P. ir atsakovą E. R. iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei S. R. asmeninės nuosavybės teise pripažįstant (priteisiant) 2/3 dalis nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų ieškovės G. P. vardu (1/3 dalis) ir atsakovo E. R. vardu (1/3 dalis) pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, t.y.: 2/3 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,6712 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis parduotuvės su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), turto rinkos vertė – 102 557,00 Eur. Taip pat prašo priteisti ieškovei S. R. E. R. saulės elektrinę (integruota į pastatą), instaliuota galia: 0,03 MW, projektinė metinė elektros energijos gamyba: 3000 kWh, leidimas gaminti elektros energiją išduotas 2013-01-24 Nr. (duomenys neskelbtini); leidimo turėtojas E. R., turto rinkos vertė – 25815, 29 Eur; priteisti atsakovui E. R. asmeninės nuosavybės teise: reikalavimo teisę dėl 8000,00 Eur skolos išieškojimo iš paskolos gavėjo A. N. paskolos davėjo E. R. naudai pagal 2016-07-01 pavedimą banke „Swedbank“ su įstatyme numatytomis palūkanomis ir/arba netesybomis; reikalavimo teisę dėl 4000,00 Eur skolos išieškojimo iš paskolos gavėjo G. B. IĮ, paskolos davėjo E. R., naudai pagal 2014-08-18 paprastą neprotestuotiną vekselį su priklausančiomis pagal įstatymą palūkanomis ir/arba visomis netesybomis; reikalavimo teisę dėl 12000,00 Eur skolos išieškojimo iš paskolos gavėjo A. N. paskolos davėjo E. R. naudai pagal 2014-08-18 paprastąjį neprotestuotiną vekselį su įstatyme numatytomis palūkanomis ir/ar netesybomis; reikalavimo teisę dėl 6500,00 Eur skolos išieškojimo iš paskolos gavėjo M. D. paskolos davėjo E. R. naudai pagal 2017-04-18 sutartį (hipoteka užtikrintas įsipareigojimas), parvirtintą Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės I. M., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (sutartinės hipotekos notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), su įstatyme ir sutartyje numatytomis palūkanomis ir/ar kitomis netesybomis; reikalavimo teisę dėl 74000,00 Eur skolos išieškojimo iš paskolos gavėjų R. P. ir D. P. paskolos davėjo E. R. naudai pagal 2017-02-09 sutartį (hipoteka užtikrintas įsipareigojimas) patvirtintą Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės I. M., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (sutartinės hipotekos notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), su įstatyme numatytomis palūkanomis ir/ar netesybomis; reikalavimo teisę dėl 14000,00 Eur skolos išieškojimo iš paskolos gavėjo M. B. paskolos davėjo E. R. naudai pagal 2016-12-29 paskolos ir maksimalios hipotekos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarės D. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), su įstatyme numatytomis palūkanomis ir/ar netesybomis; transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 3000,00 Eur.
16. Įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad ieškovė ieškiniu siekia ne transformuoti bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę nuosavybę, o siekia turtinio pobūdžio padarinių, t. y. priteisti konkretų turtą, kuris šiai dienai nepriklauso nei vienai iš ginčo šalių. Teismui priėmus sprendimą, ieškovės G. P. turtinė padėtis aiškiai pasikeis. Todėl tokie reikalavimai pripažintini turtinio pobūdžio reikalavimais.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniu. Ieškinyje, be to, turi būti nurodoma ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas. Ieškinio įkainojimas yra ieškovo pareiga. Nagrinėjamu atveju nesant įkainoto ieškinio, nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti ir ieškinio teismingumo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas šioje dalyje nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl ieškinio teismingumo nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas tūrėtų ieškovėms nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kad ieškovės nurodytų ieškinio sumą ir, atsižvelgdamas į ją, išspręsti prašymą dėl bylos teismingumo.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl ieškinio teismingumo, nurodydamas, jog ieškovių ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra teismingas apylinkės teismui pagal turto buvimo vietą, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, kaip išsprendžia atsakovo prašymą dėl teismingumo. Kadangi apeliantas nutarties neskundžia šiuo pagrindu, be to nutartis šioje dalyje naikintina ir grąžintina iš naujo nagrinėti klausimą dėl teismingumo, apeliacinės instancijos teismas nenaikina šios nutarties dalies dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, vertindamas klausimą dėl ieškinio teismingumo, neatskleidė esmės, neįvertino visų aplinkybių, todėl skundžiama nutartis naikintina iš dalies ir klausimas dėl ieškinio teismingumo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 315 straipsnio 5 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal E. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutarties dalies dėl žyminio mokesčio.
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti iš dalies ir klausimą dėl ieškinio teismingumo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.