Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-383-642/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-27
Bylos Nr.: e2S-383-642/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danutė Žvinklytė
Pareiškėjas: P. Ž., A. Ž.
Suinteresuotas asmuo: D. Ž., valstybės įmonė Turto bankas

Kategorijos

3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
3.3.4.2.7Proceso atnaujinimas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų
3.3.4.3Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2S-383-642/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04694-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.4.2.7; 3.3.4.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos P. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjos P. Ž., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą V. Č., prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-7800-998/2019 pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. Ž., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-7800-998/2019, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį – A. Ž. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad A. Ž., kreipdamasis į teismą, pareiškime nurodė, kad jo tėvas S. Ž. (miręs (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą, kurį sudaro žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas (terasa) bei pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), automobilis bei piniginės lėšos, paliko savo sutuoktinei D. Ž. Sutuoktinei atsisakius priimti paveldėtą turtą, įpėdinis pagal įstatymą palikėjo sūnus R. Ž. kreipėsi į Klaipėdos miesto 9-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kitas įpėdinis pagal įstatymą taip pat palikėjo sūnus A. Ž. dėl paveldėjimo nesikreipė. R. Ž., nespėjęs iki galo įforminti paveldėjimo, mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties įpėdinės pagal įstatymą P. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) vardu atstovei pagal įstatymą nepilnametės motinai V. Č. išduotas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. leidimas priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, kuris sudarytas 2019 m. spalio 1 d. ir pateiktas notarų biurui. Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė 2019 m. spalio 7 d. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi 2019 m. rugsėjo 25 d. A. Ž. pateikė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-7800-998/2019, kuria atnaujintas terminas palikimui, atsiradusiam po jo tėvo S. Ž. mirties, priimti, taip pat prašymą pradėti paveldėjimo teisės bylą. Apie minėtą nutartį pareiškėja sužinojo 2019 m. spalio 7 d. Susipažinus su byla 2019 m. lapkričio 23 d., paaiškėjo, kad mažametė dukra šioje byloje nebuvo įtraukta suinteresuotu asmeniu. Taigi šioje byloje yra teisinis pagrindas atnaujinti procesą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktus, nes teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes nepilnametei P. Ž., kuri yra viso turto paveldėtoja, o A. Ž. atnaujinus terminą palikimui priimti, sumažėja jos paveldėto turto dalis. Tiek A. Ž., tiek D. Ž. nuslėpė aplinkybę, jog visą palikimą priėmęs R. Ž. turi dukrą P. Ž., kuri yra viso turto paveldėtoja, A. Ž. turėjo visas galimybes palikimą priimti laiku, todėl jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių būtų įstatymų numatytas pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, nėra. Taip pat šioje byloje yra pagrindas procesą atnaujinti ir dėl teisės aiškinimo klaidos, nes teismo priimta nutartis turi įtakos nepilnamečio vaiko teisėms ir pareigoms. Minėtą aplinkybę įrodo ir tai, kad A. Ž. šiuo metu jau yra pareiškęs ieškinį dėl palikimo padalijimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjos P. Ž., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą V. Č., prašymo atnaujinti procesą civilinėje Nr. e2YT-7800-998/2019 netenkino.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-7800-998/2019 teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, kadangi minėtoje byloje teismas nesprendė dėl pareiškėjos, kaip paveldėtojos, teisių ir pareigų. Bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad visos faktinės aplinkybės, susijusios su A. Ž. prašymu atnaujinti jam praleistą terminą palikimui priimti, priimant 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-7800-998/2019, teismui buvo žinomos ir įvertintos remiantis įstatymo nuostatomis, todėl teismas neturi pagrindo abejoti teismo priimtos ir įsiteisėjusios 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7800-998/2019 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertintais rašytiniais įrodymais bei jos teisėtumu ir pagrįstumu.

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas iš esmės grindžiamas tik procesinių teisės normų pažeidimu, jog jai nebuvo pranešta apie vykstantį procesą, tačiau jokių argumentų dėl įsiteisėjusios teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo nepateikė.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju įvertinęs pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog byloje nepateikta duomenų, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų ar padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo nutartis neturėjo įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms bei nepažeidė jos teisių ar įstatymo saugomų interesų, todėl nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose įtvirtintų pagrindų atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.

7. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos pateikti duomenys nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, neturi esminės reikšmės bylos baigčiai ir priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – P. Ž. atstovės pagal įstatymą V. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismas, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas bylą, neįvertino visų aplinkybių. Pats teismo sprendime cituodamas teisminę praktiką apie atidaus ir rūpestingo asmens elgesį, šio standarto netaikė A. Ž.. Būtent jis, būdamas suaugęs, išsilavinęs žmogus, žinodamas, kad po tėvo mirties motina atsisakė paveldėjimo teisės pagal testamentą, o brolis kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, svarbiomis priežastimis termino palikimui priimti atnaujinimą grindė įstatymų nežinojimu ir savo darbu (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė į tai, kad terminą palikimui priimti jis praleido daugiau nei dvejus metus.

8.2. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad teismas nenusprendė dėl neįtrauktų į procesą asmenų teisių ir pareigų, tačiau su tokia teismo išvada negalima sutikti, nes priimtas teismo sprendimas būtent sukėlė mažametei P. Ž. turtines pasekmes – sumažėjo paveldėto turto dalis ir, būdama neįtraukta į bylą, ji prarado teisę apginti savo turtines teises.

8.3. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad skundas iš esmės yra daugiau grindžiamas teismo civilinėje byloje Nr. eA2-13664-991/2016 pažeistomis procesinės teisės normomis nei faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad būtent procesinės teisės normų pažeidimas – neįtraukimas į bylą visų suinteresuotų asmenų – yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl šios aplinkybės pakanka, kad toks sprendimas būtų panaikintas.

8.4. A. Ž. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Lietuvoje, jis kas dvi savaitės grįžta į namus, todėl šias faktines aplinkybes pareiškėja būtų galėjusi įrodinėti tik dalyvaudama procese.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotas asmuo A. Ž. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo apeliantės atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Nėra pagrindo pripažinti, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apylinkės nutartyje teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, nes pareiškėjos prašomoje atnaujinti byloje nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjos, kaip paveldėtojos, teisių ir pareigų, pareiškėjai nenustatytos jokios teisės ir pareigos.

9.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad byloje nepateikta duomenų, jog teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Todėl šiuo atveju nėra absoliutaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindo.

9.3. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, jog suinteresuotas asmuo A. Ž. dėl paveldėjimo sąmoningai nesikreipė, nes tuo metu neva turėjo daug skolininkų ir tyčia nuslėpė nuo teismo, jog yra dar viena paveldėtoja P. Ž..

9.4. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog visos faktinės aplinkybės, susijusios su A. Ž. prašymu atnaujinti jam praleistą terminą palikimui priimti, priimant 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eYT-7800-998/2019, teismui buvo žinomos ir įvertintos, remiantis įstatymo nuostatomis, todėl nėra pagrindo abejoti teismo priimtos ir įsiteisėjusios 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertintais rašytiniais įrodymais bei jos teisėtumu ir pagrįstumu.

10. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo apeliantės P. Ž. atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog palikėjas turi įpėdinių, kurie paveldės jo turtą. Valstybės įmonė Turto bankas neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei nemato pagrindo pasisakyti dėl atskirojo skundo argumentų ir reikalavimų pagrįstumo, kadangi priimtas teismo sprendimas neturės jokios įtakos valstybės įmonės Turto banko teisėms ir pareigoms. Pateikto prašymo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūrai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014, 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

15. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. procesas gali būti atnaujinamas, jei sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą teisių ar pareigų. Pažymėtina, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tik tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014, 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

17. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą.

18. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2YT-7800-998/2019 buvo sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Šis pareiškimo reikalavimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi buvo tenkintas. Iš pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo ir jame nurodytų aplinkybių matyti, kad, pareiškėjos nuomone, minėta nutartis pažeidžia jos teises. Pareiškėja tvirtina, kad ji, kaip galima turto paveldėtoja, turėjo būti įtraukta į prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, padaręs išvadą, kad teismo nutartis byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, neturėjo įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms bei nepažeidė jos teisių ar įstatymo saugomų interesų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

19. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, S. Ž. testamentu visą savo turtą buvo palikęs sutuoktinei D. Ž.. D. Ž. atsisakius priimti paveldėtą pagal testamentą turtą, paveldėtojas pagal įstatymą S. Ž. sūnus R. Ž. įstatymo nustatytu terminu pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties. A. Ž. dėl paveldėjimo nesikreipė. 2017 m. gruodžio 7 d., 2019 m. rugsėjo 4 d. R. Ž. buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai į po tėvo S. Ž. mirties paveldimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. (duomenys neskelbtini) R. Ž. mirė. 2019 m. rugsėjo 2 d. į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi nepilnametės P. Ž. (mirusiojo R. Ž. dukters) atstovė pagal įstatymą – motina V. Č.. 2019 m. rugsėjo 25 d. A. Ž. pateikė prašymą notarui pradėti paveldėjimo bylą po jo tėvo S. Ž. mirties ir pateikė 2019 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį Nr. e2YT-7800-998/2019, kuria teismas tenkino pareiškėjo A. Ž. prašymą ir nutarė atnaujinti pareiškėjui A. Ž. įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo S. Ž. mirties, priimti. 2019 m. spalio 7 d. Klaipėdos miesto 1-ojo biuro notarė A. K. atsisakė išduoti P. Ž. atstovei pagal įstatymą V. Č. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą po R. Ž. mirties, nurodydama, kad A. Ž. ir R. Ž. įpėdinė P. Ž. pateikė prašymus dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam pačiam nekilnojamajam turtui.

20. Apeliacinės instancijos teismas, esant išdėstytoms aplinkybėms, turi pagrindo daryti išvadai, kad nors apeliantės prašomoje atnaujinti byloje tiesiogiai nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, tačiau, įgyvendinant 2019 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį Nr. e2YT-7800-998/2019, iš to kylančios teisinės pasekmės turėtų įtakos į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu neįtrauktai P. Ž., jos materialiniams teisiniams santykiams, jos teisėms ir interesams. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad P. Ž., nesant įtrauktai į procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-7800-998/2019, ji neturėjo galimybės ginčyti A. Ž. nurodytų aplinkybių dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-12881-328/2019 A. Ž. pateikė ieškinį atsakovei P. Ž., kuriai pagal įstatymą atstovauja V. Č., dėl paveldėjimo teisės liudijimų iš dalies pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. Ž., Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. K.. Šis faktas tik patvirtina, kad S. Ž. paveldėtojui pagal įstatymą A. Ž. atnaujinus terminą palikimui priimti po tėvo S. Ž. mirties, jis lygiomis teisėmis su P. Ž. turėtų galimybę paveldėti S. Ž. nuosavybės teise priklausiusį turtą ir tokiu būdu sumažėtų P. Ž. tenkanti paveldimo turto dalis, kurią ji siekia paveldėti po savo tėvo R. Ž. mirties. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju, kaip to reikalauja teismų praktika, reali įtaka asmens teisių pasikeitimui yra įrodyta ir tai yra pakankama priežastis atnaujinti procesą.

21. Atkreiptinas dėmesį į tai, kad apeliantė savo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-7800-998/2019 grindė ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad, vadovaujantis šia teisės norma, atnaujinti procesą civilinėje byloje nėra teisinio pagrindo. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018; kt.).

22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

23. Atsiliepime į atskirąjį skundą A. Ž., be kita ko, prašo priteisti iš pareiškėjos P. Ž., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą V. Č., suinteresuotam asmeniui A. Ž. 320 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-2019/2018).

24. Nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-7800-998/2019, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – procesas civilinėje byloje Nr. e2YT-7800-998/2019 atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, byla grąžintina Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-13664-991/2019 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-7800-998/2019 pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, grąžinti bylą nagrinėti iš esmės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Teisėja Danutė Žvinklytė