Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-432-967/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-09-28
Bylos Nr.: e2-432-967/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00658-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas: M. S.
Atsakovas: D. S.
Advokatai: Renata Narbutienė, Jurgita Karvelė

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.6.37Jungtinė veikla (partnerystė)
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-432-967/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00658-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.37; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,sekretoriaujant Audingai Petrauskienei,dalyvaujant ieškovei M. S., ieškovės atstovei advokatei Renatai Narbutienei,atsakovui D. S., atsakovo atstovei advokatei Jurgitai Karvelei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. S. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 168 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir kilnojamuosius daiktus bendrąja daline ieškovės ir atsakovo D. S. (toliau – atsakovas) nuosavybe, nustatant, jog kiekvienam priklauso po 1/2 dalį turto; 2) priteisti iš atsakovo 60 000 Eur piniginę kompensaciją už parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, 11 442,50 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį, 11 700 Eur kompensaciją už negautas pajamas nuomojant ieškovės turto dalį ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu buvo sudariusi jungtinės veiklos sutartį ir bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo turtą tiek Norvegijoje, tiek ir Lietuvoje, t. y. buvo įgytas: 1) gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 4) gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 5) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcijos (buvęs pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“); 6) kilnojamieji daiktai. Norvegijoje buvo įgyti – kilnojamieji daiktai ir du gyvenamieji namai.

3. Paaiškino, kad 2009 m. vasarį šalys apsigyveno kartu ir pradėjo vesti bendrą ūkį. Atsakovas dar iki šalių santykių pradžios buvo įgijęs žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su pamatais ant kurio buvo pradėtas statyti gyvenamasis namas. Nuo 2009 m. statybų eigą šalys derino kartu, vykdavo į statybvietę, rinko medžiagas ir svarstė šeimos įsikūrimo name planus. 2010 m. liepą atsakovas pasipiršo ieškovei ir šalys susižadėjo, tai patvirtina ir atsakovo dovanotas žiedas. Atsakovas visada pabrėždavo šalių santykių rimtumą, siekį sudaryti santuoką (šalys beveik dešimt metų kartu gyveno ir turi du vaikus).

4. Pažymėjo, kad dar 2010 m. įsigytas santechnikos priemones panaudojo 2013 m. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), namo įrengimui. Taigi, nuo gyvenimo kartu pradžios šalys vedė bendrą ūkį ir planavo ateitį, ieškovė rūpinosi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimu, kuri vėliau buvo išregistruota, atsakovui asmeninės nuosavybes teisė priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos administravimu, įvairių dokumentų rengimu, draudimais. 2010 m. rugsėjo mėn., (duomenys neskelbtini), šalys išsirinko ir įsigijo 2-jų aukštų gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį pilnai rekonstravo ir įrengė, nes jo stovis buvo prastas – ieškovė pirko įvairius pirkinius namo įrengimui. Laukiant antrojo vaiko – sūnaus gimimo, šeima nusprendė galutinai grįžti gyventi į Lietuvą, todėl sutarė, jog turi baigti namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą ir įrengimą – 2012 m. gruodį buvo pradėti aktyvūs darbai, kuriuos organizavo ir derino ieškovė. Nurodė, kad 2014 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu šalys įgijo su jų namu besiribojantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. lapkričio 25 d. įgijo dar vieną gretimą sklypą toje pačioje gatvėje tik pažymėtą (duomenys neskelbtini) numeriu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ketindami ant jų statyti garažą ir pavėsinės priestatą, tačiau pagal sklypo plotą ir įrengtus pamatus, šalys nusprendė didinti pastato aukštingumą ir garažą palikti pirmame aukšte, kurio plotas užima daugiau nei pusė viso pirmo aukšto ploto ir sudaro 55,25 kv. m., o antrą aukštą skirti gyvenamosioms reikmėms. Taip per kalendorinius metus iš abiejų šalių sukauptų santaupų buvo pastatytas antras šeimos namas, kuris reikalui esant būtų nuomojamas ir taip šalys užsitikrintų stabilias papildomas pajamas.

5. Teigė, kad šalys iš uždarosios akcinės bendrovės „Transorus“ (toliau – UAB „Transorus“) (bendrovė vykdanti įmonių steigimą), įsigijo jau įsteigtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“). Ieškovė sukūrė pagal veiklos specializaciją naują pavadinimą, ženklodarą, veiklų aprašymus, rengė teisinius dokumentus ir šių pakeitimų įteisinimus, kurios akcijos 2016 m. gruodžio 23 d. buvo registruotos atsakovo vardu. Šias akcijas šalys įgijo veikdamos bendra jungtine veikla. Atsakovas tapo įmonės vadovu, o su ieškove buvo sudaryta darbo sutartis. Iki tol turėjusi gerą darbo užmokestį ir geras perspektyvas darbo rinkoje, ieškovė visas jėgas skyrė būtent šios įmonės vystymui ir plėtrai, derinant šiuos darbus su namų statybomis ir su sergančių vaikų priežiūra bei jų mokslų ir vėliau lankomų būrelių poreikiais. 2017 metais buvo įrengtas antrasis šalims priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini).

6. Ieškovės teigimu, šalių bendras gyvenimas iširo 2018 m. lapkričio 15 d. Nuo šios dienos atsakovas gyvena pakaitomis tai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini), o ieškovė su nepilnamečiais vaikais liko gyventi šeimos name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovas siekia, kad ieškovė išsikeltų iš bendro turto, nepripažįsta jos nuosavybės į kartu per beveik dešimt metų sukurtą turtą. 2017 m. birželio 18 d. turtas buvo registruotas kaip „Šeimos turtas“, tačiau 2019 m. vasario 28 d. atsakovas VĮ „Registrų centras“ pateikęs melagingus duomenis, jog šeima name nebegyvena, kaip šeimos turtą registravo gretimą namą, esantį (duomenys neskelbtini). Galiausiai, 2019 m. rugsėjo 28 d., ieškovė elektroniniu paštu iš atsakovo atstovo gavo raginimą išsikraustyti iš jų bendro turto.

7. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės pajamos dar 2007 m. sudarė 61 005,71 LT, 2008 metais – 83 661,08 LT, 2009 metais – 65 835,89 LT. Laukiantis ir auginant vaikus, ieškovės pajamos sumažėjo, tačiau jos išliko pakankamai aukštos: 2010 metais – 29 287,37 Lt, 2011 metais – 52 457,19 LT, 2012 metais – 41 482,62 LT, 2013 metais – 54 997,85 LT, 2014 metais – 66 145,70 LT. Ji įdėjo didelį indėlį į bendro turto statybos ir turto gerinimo organizavimą, vaikų auginimą. Šalių susitarimu atsakovas daugiau dėmesio skyrė šeimos lėšoms, o ieškovė – namų buičiai, vaikais, turto įrengimu ir pan. Vaikams ūktelėjus, ieškovė ėmė dar aktyviau prisidėti prie bendro verslo plėtros ir didesnių šeimos pajamų gavimo.

8. Pasisakant dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pabrėžė, jog dauguma darbų, kurie buvo atliekami name, buvo organizuojami ieškovės ne tik nuotoliniu būdu (elektroniniu paštu) bei realiai atvykstant į Lietuvą ir susitinkant su namą įrenginėjusiais ir darbus vykdžiusiais asmenimis, t. y. darbus organizavo ieškovė ir šį turtą laikė bendru tiek ji, tiek ir atsakovas. Teigė, kad 2013 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) I. G. atsiuntė Interjero paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje pirkėja buvo nurodyta ieškovė, vėliau šalys susitarė, kad visos tiekimo ir pirkimo sutartys įrengiant namą bus atsakovo vardu, kad nesiskirtų asmuo, kurio vardu registruotas namas nuo sąskaitų gavėjo, ir paslaugas teikiantiems asmenims nekiltų papildomų klausimų. Įrenginėjant namą buvo bendraujama su eile paslaugas teikiančių asmenų. Iš elektroninių laiškų matyti, jog atsakovė derino ir organizavo namo įrengimo ir užbaigimo procesą, bendravo su interjero dizaineriais, statybininkais, elektrikais, prekių pardavėjais. Abi šalys sprendė ir tarėsi įsigyjant ir įrengiant, laiptus, duris, grindis, sienas, šviestuvus, baldus, užuolaidas ir t.t. Toliau sekė namo išorės darbai, terasos įrengimas, namo išorės šviestuvų įrengimas, žemės sklypų apželdinimai, laistymo sistemos įrengimas bei tvoros užsakymas. Viskas taip pat buvo derinama ir rengiama abiejų šalių nuo vizualizacijos iki kainų. Matyti, jog ieškovė perdavinėjo pinigus, organizavo darbus, nes atsakovas daugiausiai laiko praleido Norvegijoje. Aplinka buvo sutvarkyta įrengiant laistymo sistemą, tvorą, augalus, trinkeles ir t.t. Taigi, šalių bendra jungtine veikla atlikti darbai iš esmės pagerino nebaigto statyti namo vertę, tačiau būtent to šalys ir siekė, kad jų šeimai būtų patogu gyventi šiame name. Visus bendro gyvenimo metus, šalys turtą laikė bendru, bendrai juo disponavo ir naudojosi, tačiau pradėjus gyventi skyrium, atsakovas pareikalavo ieškovės išsikelti, taip paneigdamas bendrai sukurtos nuosavybės buvimą. Šiuo metu pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis namo vertė yra 86 900 Eur, ½ turto dalies vertė sudaro 43 450 Eur.

9. Pasisakant dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad kaip ir pirmojo, taip ir antrojo namo įrengimas ir statyba buvo vykdoma šalims kartu organizuojant visus darbus ir tai patvirtina teismui pateikiami elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, kaip šalys derino visus, net menkiausiu namo įrengimo klausimus, pradedant elektros instaliacija ir baigiant baldais ir užuolaidomis, tačiau priešingai nei pirmasis namas, šis namas buvo pradėtas statyti ir baigtas abiejų šalių. Namus šalys valdė ir kūrė kaip bendraturčiai, kaip šeima. Teigė, kad 2017 m. rugpjūtį šalys sutarė namą, esantį (duomenys neskelbtini), išnuomoti, derino nuomos klausimus, ieškovė parengė nuomos sutartį, derino potencialių nuomininkų turto apžiūrą, taip pat derino klausimus su nekilnojamojo turto brokeriu, kėlė skelbimus dėl nuomos tam, kad šeima gautų pajamas iš turimo turto. Taigi, ieškovė rūpinosi tiek pirmojo, tiek antrojo namo draudimais bei draudiminių įvykių registracija ir žalos atlyginimu (elektroniniai laiškai ir žalos aktai), taip pat rūpinosi ir visais (duomenys neskelbtini), esančių patalpų administravimo, komunalinių paslaugų, žalos ir kitais klausimais. Pabrėžė, kad šiuo metu pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis namo vertė yra 97 700 Eur, ½ turto dalies vertė sudaro 48 850 Eur.

10. Paaiškino, kad vesdamos bendrą ūkį šalys įgijo eilę kilnojamųjų daiktų, kurie buvo reikalingi jų šeimai. Šalių bendrai įgytus kilnojamuosius daiktus galima skirstyti į keturias kategorijas: pirma – daiktai įgyti 2010 m. ir esantys (duomenys neskelbtini); antra – daiktai įgyti ir esantys (duomenys neskelbtini); trečia – daiktai įgyti ir esantys (duomenys neskelbtini); ketvirta – daiktai įgyti ir esantys (duomenys neskelbtini) (atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose). Visus daiktus šalys įgijo iš bendrų lėšų, naudojo juos šeimos buityje. Daiktai, esantys Norvegijoje, buvo įgyti, kai šalys tuo metu gyveno Norvegijoje, daiktai Lietuvoje įgyti šeimai gyvenant Lietuvoje, naudojami vaikų ir šalių buityje. Taigi, teismui pripažinus šiuos daiktus bendrąją daline nuosavybe, ieškovė reiškia reikalavimą ir dėl šių daiktų atidalinimo natūra, t. y. dalį daiktų priteisiant atsakovui ir dalį ieškovei. Preziumuojama, kad šalių įnašai į bendrąją dalinę nuosavybę buvo lygūs (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.970 straipsnio 2 dalis), todėl ir daiktai turėtų būti padalinti po ½ dalį. Ieškiniu prašo atsakovui priteisti kilnojamųjų daiktų už 115 442,50 Eur, o ieškovei už 104 000 Eur, kadangi atsakovui tenka didesnė dalis kilnojamųjų daiktų, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 11 442,50 Eur (115 442,50 Eur – 104 000 Eur) piniginė kompensacija.

11. Taip pat nurodė, kad kaip jau minėta, šalims susižadėjus, jos ėmė kurti ateities planus ir įgijo du žemės sklypus, kurie buvo gretimi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusiam sklypui ant kurio stovėjo nebaigtas statyti namas. Taigi, 2014 m. birželio 3 d. šalys pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio vėliau pastatė antrąjį namą (VĮ „Registrų centras“ duomenis sklypo vertė yra 9 860 Eur, ½ turto dalies vertė sudaro 4 930 Eur). 2014 m. lapkričio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo dar vieną gretimą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ „Registrų centras“ duomenis sklypo vertė yra 10 600 Eur, ½ turto dalies vertė sudaro 5 300 Eur). Šie žemės sklypai taip pat buvo tvarkomi ir apželdinti, įrengtos laistymo sistemos, takai. Pateikiami elektroniniai laiškai patvirtina, jog visus žemės sklypų gerinimo darbus atliko abi šalys, derindamos savo veiksmus ir priderindamos sklypus prie savo šeimos poreikių.

Šalies argumentai

12. Ieškovės teigimu, 2016 m. gruodžio 23 d. šalys įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“). Šios įmonės akcijos buvo registruotos atsakovo vardu. Atsakovas buvo įmonės vadovas (ėjo verslo plėtros vadovo pareigas), tačiau ieškovei buvo suteikęs teisę veikti įmonės interesais. Taigi faktiškai ieškovė, kaip akcininkė, veikė nuo pat įmonės įgijimo, tik darbo sutartis su ja sudaryta vėliau – 2017 m. spalio 31 d., darbo sutartyje nurodytos pareigos – (duomenys neskelbtini). Ieškovė kūrė įmonės įvaizdį, įmonės pavadinimą, valdė jos socialinius tinklus ir rengė įvarius sandorius, įmonės dokumentus, vyko kartu su atsakovu į tarptautines parodas užsienyje, ieškojo ir surado įmonės įgyjamos produkcijos tiekėjus, derino su jais sutartis ir kitas detales. Nurodė, kad viso atsakovo vardu yra registruotos 5 168 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, ieškovei priklauso ½ dalis, kas sudaro 2 584 vnt. akcijų. Vienos akcijos nominali vertė yra 25 Eur, visų ieškovei priklausomų akcijų vertė yra 64 600 Eur. Teigė, kad 2019 m. liepos 29 d. atsakovas pardavė dalį bendrų akcijų ir gavo už jas iš šeimos draugo Norvegijoje V. N. 120 000 Eur sumą, kadangi ½ dalis šių akcijų priklausė ieškovei, atsakovas turi jai kompensuoti pusę už parduotas akcijas gautos sumos, t. y. 60 000 Eur.

13. Taip pat nurodė, kad atsakovas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, t. y. 2018 metų lapkričio, vienas gavo pajamas už turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomą. Pažymėjo, jog turtas šalims priklauso po ½ dalį, todėl ir iš jo gaunamas pajamas šalys turi dalintis po ½ dalį – laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio iki šios dienos atsakovas gavo 23 400 Eur (18 mėn. x 1 300 Eur), taigi ieškovei priklauso 11 700 Eur suma (23 400 Eur / 2).

Atsiliepimas

14. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas prasidėjo tik prieš pat gimstant pirmam vaikui – (duomenys neskelbtini) K. S., t. y. nuo 2011 m. gruodžio mėn., ne nuo 2009 m. Jokio bendro gyvenimo ar juolab bendro ūkio šalys nevedė, todėl ieškovė neturi (ir negali turėti) nuotraukų, kurios patvirtintų kasdienį gyvenimą, turi tik nuotraukas iš kelių švenčių (Naujųjų metų, atsakovo 29-ojo gimtadienio, atsakovo draugo vestuvių). Paaiškino, jog žemės sklypas ir namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui atiteko po skyrybų su pirmąją žmona, ir jau 2008 m. jo baigtumas buvo 67 proc. (kas paneigia ieškovės teiginį, esą 2010 m. tai buvo žemės sklypas su pamatais); 2008 m. name jau buvo langai, durys ir garažo vartai. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės teiginį esą ji kartu su atsakovu 2010 m. sugalvojo įsirengti namus „Atsakovo žemės sklype su pamatais“ paneigia 2007 m. gruodžio 21 d. Projektavimo rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas susitarė dėl namo projekto, taigi, 2007 m. gruodį buvo parengtas namo projektas, o namas su langais ir durimis priduotas VĮ „Registrų centras“ 2008 m. liepos 24 d. (dar iki pažinties su ieškove).

15. Pabrėžė, jog niekada neturėjo ketinimų vesti ieškovės (dėl to šalys ir yra nesusituokusios), nors ieškovė ir siekė ištekėti, tačiau atsakovas sužadėtuvių žiedo nedovanojo ir ieškovei nesipiršo. Neneigė, kad po (duomenys neskelbtini) gimimo pradėjęs gyventi kartu su ieškove kitiems asmenims ieškovę pristatydavo kaip savo žmoną, kadangi vaikų motiną vadinti drauge ar sugyventine jam nesinorėjo, tačiau ieškovei visuomet buvo žinoma, kad atsakovas nenori sukurti oficialių teisinių santykių. Viena iš tokio sprendimo priežasčių – bendro turto turėjimas.

16. Nurodė, kad Norvegijoje dirbo nuo 2003 m., todėl 2010 m. niekas nepasikeitė: jis ir toliau dirbo Norvegijoje, ieškovė kelis kartus pas jį buvo atskridusi į svečius, tuo pat metu atsakovas tęsė namo statybą, pradėtą 2008 m. pradžioje. Teigė, jog ieškovė už santechnikos priemones, pirktas į namą, nieko nemokėjo, kadangi visas šias prekes už savo lėšas 2009 m. pabaigoje įsigijo atsakovas.

17. Pabrėžė, kad tik po to, kai ieškovė pastojo ir tapo aišku, kad būsimi tėvai gyvens kartu, atsakovas kartais paprašydavo ieškovės pagalbos. Ta pagalba visada būdavo labai konkreti, t. y. nebuvo jokio bendrų sprendimų priėmimo ar bendros veiklos kuriant jungtinę veiklą, pavyzdžiui, ieškovei būnant Lietuvoje, o atsakovui – Norvegijoje, atsakovas prašydavo ieškovės atlikti konkrečius veiksmus, susijusius su buto (duomenys neskelbtini), nuoma, tačiau svarbiausius reikalus atsakovas tvarkė arba pats, arba (duomenys neskelbtini) E. T. pagalba (būtent jam, o ne ieškovei buvo išduotas įgaliojimas pasirašyti nuomos sutartį).

18. Atsakovas tvirtino, kad ieškovė niekaip neprisidėjo prie namo Norvegijoje remonto ar įrengimo. Kaip įrodymą, ieškovė pateikė namo remonto nuotraukas, tačiau šios nuotraukos niekaip neįrodo ieškovės indėlio į namą, o tik patvirtina tai, kad namas buvo remontuojamas. Kadangi atsakovas ketino baldus ir kai kurią namo Norvegijoje įrangą pirkti Lietuvoje, o ieškovė tuo metu gyveno Lietuvoje, ieškovė pasisiūlė atsakovui padėti ir viskas ką ji darė – tai išrinkdavo prekes, už kurias sumokėdavo atsakovas. Ieškovė nieko nėra pirkusi į namą, esantį Norvegijoje.

19. Taigi, iki (duomenys neskelbtini) gimimo 2011 m. gruodžio mėn., ((duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini)) šalys kartu negyveno ir jokio bendro ūkio nevedė.

20. Atsakovas neginčijo, kad po (duomenys neskelbtini) gimimo jis norėjo savo name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyventi su ieškove ir savo vaiku, tačiau pati ieškovė, kuri tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose ir planavo tęsti šias atostogas su antru vaiku, žinodama, kad gyvenas naujai pastatytame name, išreiškė pageidavimą, kad namas būtų įrengtas pagal jos skonį ir pasirinktą dizainą, t. y. ieškovė prisidėjo prie namo įrengimo savo darbu ne todėl, kad kūrė bendrą nuosavybę, o todėl, kad norėjo gyventi pasirinkto dizaino name. Atsakovas tokiam jos norui neprieštaravo, tačiau ieškovė į namo įrengimą neįdėjo jokių savo lėšų, kas paneigia jos teiginius apie bendros nuosavybės kūrimą. Ieškovei prisidėjus prie namo dizaino parinkimo (pabrėžė, jog visiškai neprisidėjus pinigais), asmeninis atsakovo namas, kurio didžioji dalis buvo pastatyta dar iki atsakovo pažinties su ieškove, staiga tapo bendra nuosavybe, tačiau akivaizdu, kad taip būti negali – namas niekada nebuvo ir netapo bendras, o ieškovei (kuri turi teisinį išsilavinimą) tai buvo puikiai žinoma ir ji niekada iki dabar kilusio ginčo neturėjo jokių lūkesčių, kad šis namas galėtų būti ir jos nuosavybė, juo labiau – ½ jo dalis. Be to, kaip matyti iš pačios ieškovės pateikiamo Nekilnojamojo turto registro išrašo, žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), taip pat asmeninės nuosavybės teise įsigijo atsakovas. Ieškovė net neteigė, kad ji būtų kaip nors būtų prisidėjusi prie šių žemės sklypų įsigijimo (pinigais ar kaip nors kitaip), o ir negalėtų to padaryti, kadangi žemės sklypus savo iniciatyva ir už savo asmenines lėšas įsigijo atsakovas.

21. Pabrėžė, kad tai, jog ieškovė vėliau buvo įdarbinta atsakovo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) jokiu būdu nereiškia, kad ji gali pretenduoti į įmonės akcijas. Priešingai – tai rodo, kad šalys bendro verslo nekūrė, o su ieškove buvo sudaryta darbo sutartis siekiant iš jos, kaip profesionalios (duomenys neskelbtini), gauti labai konkrečias teisines paslaugas, už kurias buvo mokamas darbo užmokestis. Dar daugiau – ieškovė nutyli, kad atsakovui priklausančiose patalpose ((duomenys neskelbtini)) jai buvo leista užsiimti asmeniniu verslu nemokant jokio nuomos mokesčio. Dėl šios priežasties atsakovas buvo priverstas nutraukti nuomos sutartį su buvusiu nuomininku UAB „Sun Logistika“, kuris nuomojosi visas patalpas (64,38 m2), atidalinti patalpų dalį ieškovei, tuomet likusias patalpas (32,19 m2) išnuomoti kitam nuomininkui (UAB „Baltmetics“). Neslėpė, kad mainais į nemokamai naudojamas patalpas, ieškovė suteikdavo jam teisinių konsultacijų ar parengdavo kokius nors konkrečius teisinius dokumentus (tą patvirtina ir rašytinis įrodymas – Ketinimų protokolas dėl įmonės steigimo). Kadangi ieškovė šiose patalpose vystė savo asmeninį verslą, o atsakovas dėl verslo dažnai būdavo Norvegijoje, atsakovas išdavė ieškovei notarinį įgaliojimą rūpintis patalpomis (išskyrus disponavimo teisę).

Šalies argumentai

22. Ieškovės teiginius esą ji buvo verslo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinė dalininkė paneigia atsakovo pridedami el. laiškai: atsakovo susirašinėjimas su kitu (duomenys neskelbtini) V. R., iš kurio matosi, kad atsakovas prašo pritarti ieškovės įdarbinimui (tokio pritarimo nereikėtų, jeigu ieškovė būtų faktinė įmonės bendrasavininkė), taip pat atsakovo susirašinėjimas su ieškove, kuriame atsakovas nurodo, kad ieškovei nevykdant savo funkcijų, ji gali būti atleista iš darbo. Ieškovės teiginiai esą ji dalyvavo įmonės įsigijime neatitinka tikrovės, kadangi atsakovas pats ieškojo įmonės savo verslui, taip pat paramos, ir ieškovė tame nedalyvavo. Akcijų pirkimą taip pat derino tik atsakovas, akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė tik atsakovas ir už akcijas sumokėjo taip pat tik atsakovas. Aplinkybę, kad ieškovė nedalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ versle, o atsakovas ja nepasitikėjo patvirtina ir tai, kad 2017 m. balandžio 21 d. nusprendus padidinti įmonės įstatinį kapitalą, įgaliojimas įforminti įstatinio kapitalo padidinimą buvo suteiktas ne ieškovei, o atsakovo draugui V. K., todėl ieškovės siekis gauti pusę atsakovo turimų akcijų skaičiaus yra nesąžiningas ir visiškai nepagrįstas.

23. Paaiškino, jog ieškovė įvardija tikslią datą, kada nutrūko jos ir atsakovo santykiai – 2018 m. lapkričio 15 d., tačiau nutyli santykių nutrūkimo priežastį – ieškovės melagingus kaltinimus smurtu, atsakovui iškeltą baudžiamąją bylą ir pritaikytas kardomąsias priemones – įpareigojimą negrįžti į namus bei draudimą išvykti į užsienį, tačiau vėliau abiejų instancijų teismai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Tie metai, kuomet vyko procesas, padarė neištaisomos žalos: bankrutavo atsakovo verslas Norvegijoje (atsakovas negalėjo nuolat važinėti į Norvegiją dėl paskirtos kardomosios priemonės, o naujai pasamdytas vadovas nesugebėjo vadovauti įmonei, be to, dėl patirto streso sumažėjo atsakovo galimybės dirbti), labai susilpnėjo atsakovo ryšys su vaikais (ieškovė neleisdavo atsakovui matytis su vaikais), taip pat atsakovas negalėjo gyventi savo namuose, nes juose prieš atsakovo valią gyvena ieškovė.

24. Nurodė, jog ieškovė pripažįsta, kad iki jos pažinties su atsakovu namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), baigtumas buvo 67 proc., taip pat neginčija, kad atsakovui priklausė žemės sklypas, ant kurio stovi namas. Taigi, net teoriškai ieškovė galėjo prisidėti prie ne daugiau kaip 33 proc. namo užbaigimo (maksimaliai galėtų pretenduoti į 16 proc. namo), nepaisant to, ieškovė prašo pripažinti jai teises į ½ namo ir ½ dalį žemės sklypo. Atsakovo vertinimu, toks reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir rodo ieškovės piktnaudžiavimą savo teisėmis. Atsakovas pažymi, kad jis nebuvo susituokęs su ieškove ir jie nekūrė bendrosios jungtinės nuosavybės, todėl bet koks turtas (taip pat ir lėšos) galėtų būti pripažintas bendru tik esant konkretiems CK nurodytiems pagrindams bei įvardinant šį konkretų turtą (lėšas), tuo tarpu bendras gyvenimas savaime nėra pagrindas pripažinti bendro turto faktą. Taigi, dar kartą pažymėjo, jog 2011 m. kovo mėn., kuomet paaiškėjo, kad ieškovė gyvens name, namo statybos darbai jau buvo užbaigti (išskyrus dalį vidaus apdailos įrengimo), todėl ieškovė niekaip negalėjo prie jų prisidėti. Nors ieškovė ir surado (duomenys neskelbtini) I. G., tačiau atsakovas su ja sudarė sutartį (pradžioje ieškovė buvo sudariusi sutartį savo vardu, tačiau atsakovas pareikalavo ją perrašyti jo vardu, kas patvirtina, kad abi šalys suprato ir siekė nekurti bendros veiklos ar nuosavybės). Ieškovė kartas nuo karto bendraudama su pardavėjais nurodydavo pasirašyti sutartis ar išrašyti sąskaitas jos vardu, tačiau atsakovas visada siekė tinkamai viską forminti būtent savo vardu. Taigi, ieškovė prie namo sukūrimo prisidėjo tik bendravimu su interjero dizainere po to, kai namas jau buvo pastatytas, o tokį ieškovės bendravimą lėmė ne tikslas kurti bendrą nuosavybę (ar „užgyventi turtą“, kaip nurodoma ieškinyje), o noras įsirengti būstą pagal savo pageidavimą ir padėti atsakovui atsilyginti už tai, kad ieškovė gyvens būste, už kurį niekada nieko nemokėjo.

25. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė niekaip neprisidėjo prie žemės sklypų įsigijimo ar namo pastatymo adresu (duomenys neskelbtini). Pati ieškovė neįrodinėja ir nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad būtų investavusi kokias nors lėšas į šį namą ar žemės sklypus, tuo labiau, pažymint, kad šalys neturėjo jokių bendrų santaupų, kadangi nuo pat bendro gyvenimo kartu savarankiškai tvarkė savo pajamas ir išlaidas ir neturėjo bendro biudžeto, todėl laiko, kad nei įsigyjant žemės sklypus, nei ant jų statant namą atsakovas nesitarė ir jokia forma neišreiškė savo valios kurti su ieškove bendrą veiklą ar bendrą nuosavybę. Priešingai, kaip ir namo atveju, atsakovas labai aiškiai deklaravo, kad tai yra jo asmeninė nuosavybė, todėl už visus darbus ir prekes mokėjo tik atsakovas, visus darbus organizavo atsakovas padedamas (duomenys neskelbtini) E. T.

26. Teigė, jog ieškovės pateiktas daiktų sąrašas (ir daiktų nuotraukos) neįrodo aplinkybių, kurios turi būti nustatytos siekiant pripažinti nuosavybės teisę į daiktus: (1) kad šie daiktai šiuo metu yra pas atsakovą (ar ieškovę); (2) kad ieškovė kaip nors finansiškai prisidėjo prie šių daiktų įsigijimo ir (3) kokia šiuo metu yra šių daiktų vertė. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų, dalis daiktų įgyti 2010 metais, kuomet atsakovas ne tik negyveno su ieškove, tačiau ir neturėjo rimtų santykių.

27. Pabrėžė, jog ieškovė kitoje byloje patvirtino, kad ji nepretenduoja į atsakovo turtą, t. y. patvirtino, kad ji nesudarė jungtinės veiklos sutarties ir nekūrė bendros dalinės nuosavybės. Ieškovė teigdama, esą jau nuo 2009 m. buvo sutarta kurti dalinę nuosavybę, kitoje byloje, kurią inicijavo 2019 m. spalio mėn. (nagrinėjamoje Vilniaus apylinkės teisme Nr. e2-1719-1094/2020) paprašė taikyti uzufruktą į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, kad niekada jokio susitarimo dėl bendros nuosavybės nebuvo ir pati ieškovė nelaikė, kad ji gali pretenduoti į atsakovo turtą. Ieškovė nurodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl ieškovė prašė nustatyti jai teisę į uzufruktą gyventi šiame name. Kadangi uzufruktas yra teisė į svetimą daiktą, todėl prašydama nustatyti uzufruktą, ieškovė tuo pačiu patvirtino, kad šis turtas jai nepriklauso. Taigi, ieškovė niekada nėra reiškusi atsakovui jokių prašymų ar pretenzijų, reikalavimų dėl to, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas turėtų įformintas kaip dalinė ieškovės nuosavybė. Pirmą kartą apie tokias ieškovės pretenzijas atsakovas sužinojo gavęs ieškinį. Tiek atsakovui įsigyjant nekilnojamąjį turtą, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pervadintą į UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcijas, ieškovė nepageidavo ir neprašė būti bendraturte. Atitinkamai, atsakovui įsirenginėjant namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (kurį savo rankomis iš esmės pastatė atsakovo tėtis), tiek statant namą (duomenys neskelbtini), ieškovė nė karto neišreiškė pageidavimo prisidėti prie šių namų statybos ir būti bendrasavininke. Tuo labiau, ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad pats atsakovas kada nors būtų jos prašęs prisidėti prie jo turto įsigijimo ar kūrimo.

28. Vien laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedė 146 890 LT, ieškovė grąžino atsakovui 47 300 LT. Taigi, atsakovas pervedė ieškovei viso 109 509 LT arba 31 740 Eur. Iš šių lėšų ieškovė apmokėjo: už baldus 25 000 LT, už kelionę į Egiptą 2 000 LT ir už baldus 16 000 LT, viso – 43 000 LT. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. atsakovas ieškovei pervedė 35 513,76 Eur. Laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2020 m. birželio 10 d. atsakovas ieškovei pervedė 10 100 Eur. Atsakovo įsitikinimu, tai, jog ieškovė nuslėpė nuo teismo esminę aplinkybę, jog atsakovas ne tik sumokėjo ieškovei už visus savo pirkinius, tačiau dar ir duodavo pinigų ieškovei ir jos verslui – rodo ypatingą ieškovės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą savo teisėmis.

Šalies argumentai

29. Ieškovė pateiktame dublike nurodė, jog išraše iš mokesčių mokėtojų registro matyti, kad ieškovė savo, kaip mokesčių mokėtojo adresą 2010 m. lapkričio 19 d. deklaravo Norvegijoje. Pagal Norvegijos įstatymus tuo metu iki registravimosi šioje šalyje šalys turėjo būti pragyvenusios kartu kaip šeima ne mažiau kaip metus laiko, nes tik tokiu atveju ieškovei buvo leista gyventi šioje šalyje, o tai paneigia atsakovo teiginius, jog šalys kartu pradėjo gyventi nuo dukters gimimo (2011 m. gruodžio mėn.), o ne nuo 2009 m. Be to, atsakovas pateikė į bylą savo banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtina, jog finansinės operacijos tarp šalių prasidėjo dar 2009 m. birželį, o tai akivaizdžiai patvirtina, jog šalys turėjo bendrus finansus. Tai, kad atsakovas ketino vesti ieškovę, patvirtina trumposios žinutės. Pakartotinai nurodė, jog santechniką šalys rinko ir pirko kartu, ji buvo perkama vadovaujantis santechniko rekomendacijomis, to paties santechniko, kuris iki šiol prižiūri namų santechniką, vėliau visi daiktai buvo pergabenti pas ieškovės tėvus.

30. Dar kartą pažymėjo, jog visus dokumentus reikalingus UAB „(duomenys neskebtini)“ steigimui, vadovo paskyrimui, akcininkų sutarties pasirašymui, registravimui VĮ „Registrų centras“ – atliko ieškovė. Ieškovė negalėjo būti paskirta vadove, nes jau tuo metu laukėsi ir žinojo, kad artimiausiu metu teisiškai išeis motinystės atostogų. Ieškovė į įmonę pakvietė dirbti ir savo buvusią kolegę G. M., todėl ieškovė ne tik, kad rūpinosi įmonės dokumentais, bet ir darbuotojais.

31. Nurodė, jog namo Norvegijoje pirkimo metu šalys buvo kartu, abi dalyvavo apžiūrint namą. Taigi, ieškovė ne tik prisidėjo prie namo išrinkimo, nupirkimo, tačiau mokėjo ir už remonto medžiagas ir pati savo rankomis tą turtą remontavo – į Norvegiją gyventi atvyko 2010 m. lapkritį kartu su visais baldais, tapetais, ir kitomis medžiagomis, kurias buvo pirkusi Lietuvoje ir kurios buvo skirto namo Norvegijoje įrengimui. Ieškovė pati karpė ir klijavo tapetus, padėjo sudėti parketą ir atliko daugelį kitų paruošiamųjų darbų, kuriuos pagal galimybes galėjo atlikti. Visi elektros instaliacijos ir šviestuvų pirkimai, apstatymai, baldų parinkimas, užuolaidų siuvimas, planavimas, virtuves baldų užsakymas, stalai, paveikslai, spintų užsakymai, ir t.t. – buvo ieškovės darbai, prie kurių atsakovas prisidėjo minimaliai.

32. Paaiškino, jog ieškovė į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), investavo visas tuo metu turėtas santaupas, kurios buvo naudojamas šeimai, jos gerbūviui gerinti, namus remontuoti ir apstatyti, ieškovė mokėdavo elektrikui, E. T., santechnikui ir t.t. Be to, ji ne tik, kad prisidėjo finansiškai atsiskaitant su pardavėjais už žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tačiau prisidėjo ir rengiant dokumentus, planavo ant sklypo antrojo namo statybas. Už šiuos žemės sklypus šalys atsiskaitė tais pačiais šeimos uždirbtais pinigais

33. Pažymėjo, jog šalių santykių iširimas svarbus tik tuo, jog atsakovas pareikalavo ieškovės išsikraustyti iš bendrų namų, būtent tada pradėjo būti varžomos ieškovės, kaip šio turto savininkės teisės, nes iki tol ji turtu galėjo naudotis be jokių suvaržymų. Atsakovui pareikalavus išsikraustyti, ieškovė neturėjo kitos išeities, kaip savo teises ginti teismine tvarka, ir nors atsakovas visur, kur tik įmanoma, mėgina kaltinti ieškovę dėl savo finansinių problemų, kad tariamai dėl kardomųjų priemonių jis negalėjo tinkamai vykdyti verslo Norvegijoje ir panašiai, tačiau laiko, jog smurtaujantis asmuo turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

34. Ieškovės teigimu, atsakovas neturėjo nei finansinių nei fizinių galimybių vienas baigti statyti ir įrengti namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nekyla ginčas dėl to, jog namas iki šalims susipažįstant buvo 67 proc. baigtumo, įrodymai apie namo buvusį stovį byloje pateikti. 2010 m. namas buvo su daline apdaila, o tai patvirtins tiek liudytojai, tiek ir pati dizainerė, kuri įrenginėjo namus. Pažymėjo, jog atsakovas iš savo gaunamų pajamų nebūtų galėjęs sau leisti statyti namus, įsigyti sklypus, sukurti įmones ir dar išlaikyti du vaikus. Ieškovė turėjo labai dideles ir stabilias pajamas Lietuvoje ir iki pažinties ir po pažinties su atsakovu, didesnes nei pats atsakovas – didžioji dalis turto buvo kuriama iš ieškovės darbo užmokesčio – apie 8 000 LT/mėn., santaupų, motinystės pašalpų – 3000 LT/mėn., išeitinės išmokos iš darbo – apie 40 000 LT, Norvegijoje gautų pašalpų – 10 000 LT išmokos už vaiką, vaikų priežiūra – apie 1 000 LT kas mėn., ir visa kita.

35. Laikė melagingais atsakovo teiginius, jog ieškovė niekaip neprisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo ar jų vertės padidėjimo. Ieškovė vyko i verslo susitikimus, derino įmonės strategijas, kartu važinėjo po granito fabrikus Kinijoje, dalyvavo susitikimuose, rengdavo sutartis ir visus teisinius dokumentus dar prieš sudarant darbo sutartį su įmone. Prie jau nurodytų darbų ieškovė dirbo ir su įmonės reklama, darbuotojų įdarbinimu. Ji organizavo internetinių svetainių kūrimą, objektų fotografavimą, sukūrė prekės ženklą bei pavadinimą. Ieškovė niekada neveikė tik kaip įmonės (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, jog jis vienas derino akcijų pirkimo sutartis, pasirašė jas ir apmokėjo. Ieškovė pažymėjo, jog du žmonės vienu metu to paties proceso nederina ir tai yra logiška. Ieškovė atliko ir vykdė gretimus darbus dėl įstatinio kapitalo didinimo, vadovo paskyrimo, darbo sutarčių parengimo, įmonės aprašymo, pavadinimo keitimo ir pan. Ieškovė patvirtino, jog V. K. buvo suteiktas įgaliojimas ir jį parengė pati ieškovė, tačiau įgaliojimas šiam asmeniui buvo suteiktas dėl būtinybės kuo greičiau įregistruoti šiuos pakeitimus VĮ „Registrų centras“.

36. Teigė, jog kitoje civilinėje byloje yra sprendžiami nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo klausimai, šioje byloje ieškovė gina savo teises į jai priklausantį turtą, taigi šios bylos yra nesusijusios.

37. Papildomai pažymėjo, jog šalims gyvenant kartu niekada nekilo klausimų, kad turtas yra ne bendras, niekada nekilo ginčų dėl naudojimosi ar disponavimo turtu. Šalys ketino susituokti, todėl vieno ar kitos vardu registruotas turtas neturėjo reikšmės iki kol šalys nepradėjo gyventi skyrium.

Atsiliepimas

38. Atsakovas pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Triplike nurodė, kad neneigė, jog kartais paprašydavo ieškovės, kaip (duomenys neskelbtini), peržiūrėti kokią sutartį, o atsilygindamas – pakviesdavo ieškovę į restoraną, tačiau ieškovė niekada nesirūpino patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), kaip jų šeimininkė – tik suteikdavo atsakovui konkrečias paslaugas, kadangi atsakovas, negalėdamas tiesiogiai pats pasirūpinti patalpomis, prašydavo kitų asmenų pagalbos, tačiau tokia pagalba jokiu būdu negali būti vertinama kaip jungtinė veikla.

39. Pabrėžė, jog ieškovė neatvyko pas atsakovą į Norvegiją su baldais, tapetais ir kitomis medžiagomis, išskyrus tapetus, už kuriuos atsakovas pervedė ieškovei pinigus, be to, sudėti parketo ar suklijuoti tapetų, ieškovė nemoka, ir šių darbų nedarė.

40. Pasisakydamas dėl namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog ieškovė nenurodė, kiek santaupų ji turėjo, ar kur konkrečiai ir kokias savo santaupų sumas ji sumokėjo, dar daugiau, nepateikė nė vieno įrodymo apie tai, kad būtų turėjusi kokių nors santaupų ir kad būtų jas investavusi.

41. Dublike esantis ieškovės teiginys esą atsakovas neabejotinai smurtavo prieš ieškovę yra savaime neteisingas: įrodymai patvirtina, kad atsakovas nesmurtavo, tai nustatė ir teismas. Tokie ieškovės teiginiai atskleidžia ieškovės nesąžiningumą ir siekį bet kokiais būdais, įskaitant teikiant melagingus paaiškinimus, gauti tai, ko nori.

42. Pasisakydamas dėl savo finansinių galimybių įsigyti turtą, pažymėjo, jog didelė dalis turo buvo įsigyta skolintomis lėšomis, o faktas, kad ieškovė apie paskolas nieko nežino, patvirtina, kad šalys nevedė jokios jungtinės veiklos (tokiu atveju ieškovė neišvengiamai žinotų apie skolas, dar daugiau – jos irgi būtų bendros). Ieškovė teigė esą turtą atsakovas įsigijo be paskolų (vėlgi, panaudodamas tas pačias ieškovės santaupas), tačiau tai yra netiesa, o pateikti duomenys patvirtina apie atsakovo įsiskolinimus tretiesiems asmenims (kurie irgi turėtų būti bendri su ieškove, jeigu būtų laikoma, jog buvo vykdoma jungtinė veikla) – atsakovas asmeniškai yra skolingas virš 430 000 Eur, o jo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ – beveik 350 000 Eur. Ieškovės išankstines prielaidas, esą atsakovas dabar ims klastoti savo įsipareigojimus, laiko absurdiškomis, kadangi neįmanoma suklastoti iš banko paimtos paskolos, o būtent tokia paskola buvo paimta iš SEB banko 2017 m. birželio 22 d. dėl antrojo namo įsigijimo. Atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 150 000 Eur įsipareigojimą UAB „Medicinos bankas“, apie kurį ieškovė nieko nežino, kas paneigia jos teiginius, esą ieškovė dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunant paskolas. Ieškovė nedalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ar kokių nors verslo sprendimų priėmime – nėra vykusi į nė vieną verslo susitikimą nei Lietuvoje, nei užsienyje; niekada nedalyvavo rengiant įmonės strategijas; niekada nedalyvavo derybose su rangovais, nebent dėl teisinių klausimų vykdavo kartu su (duomenys neskelbtini) S. B.; neieškojo ir nėra suradusi nė vieno darbuotojo; niekada netvarkė įmonės buhalterijos; niekada neorganizavo interneto svetainių kūrimo, objektų fotografavimo ar prekės ženklo kūrimo – vienu metu ieškovės buvo paprašyta padėti rasti paslaugų teikėjus, tačiau: ieškovės rastas fotografas buvo netinkamas, todėl R. T. rado kitą, o interneto svetainės kūrėjai, kuriuos pasiūlė ieškovė, buvo nepriimtini, todėl jokie ieškovės rasti asmenys nebuvo pasamdyti; nebuvo derinamos nei įmonės paskolos, nei įstatiniai kapitalai, nei turto įsigijimas ar paramos gavimas – jos tik buvo prašoma parengti sutartis; ji niekada nežinojo, kokia buvo ir šiuo metu yra finansinė įmonės padėtis, apie įmonės įsipareigojimus. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygintinai gaudavo iš ieškovės konkrečias teisines paslaugas, kas negali būti vertinama dalyvavimu versle – 2017 m. rugsėjo 18 d. atsakovo ir V. R. pasirašytame ketinimų protokole, matyti, kad verslo partneriai (atsakovas ir V. R.) susitarė, kad mainais už tai, jog ieškovės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai yra suteikiamos patalpos (duomenys neskelbtini), ji teiks teisines paslaugas (rengs rangos sutartis ir pan.), taigi iki darbo sutarties sudarymo ieškovė buvo parengusi dvi rangos sutartis (su UAB „Techniniai sprendimai“ ir UAB „Binkauskas ir Stašinskas“).

Atsiliepimas

43. Atsakovas 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-44467), kuriuose papildomai nurodė, jog dalis ieškovės teismo posėdyje išvardintų daiktų yra neatsiejamai susiję su nekilnojamaisiais daiktais, t. y. yra nekilnojamojo daikto (namo) dalis, taigi didžioji dalis šių daiktų negalėtų būti panaudoti kitame objekte (pvz. praustuvai, unitazai, vonios baldai, karnizai, prisukami šviestuvai ir pan.), be to, dalis daiktų yra vaikų daiktai, o praktikoje tokie daiktai nedalinami; kita dalis – parduoti kartu su namais Norvegijoje. Pabrėžė, jog nėra galimybės nustatyti tikrosios kilnojamųjų daiktų vertės, todėl kilnojamieji daiktai turėtų būti padalinti tarp šalių natūra (nepriteisiant nė vienai šaliai jokios kompensacijos).

44. Atsakovas 2022 m. sausio 5 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-561), kuriuose papildomai nurodė, kad banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra ieškovė, tai patvirtina mokėjimų pavedimai atlikti jos vardu. Pateikė banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad ieškovė darydavo pavedimus tarp savo sąskaitų – banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bendros įplaukos – 30 205,82 Eur, iš šios sumos net 19 299,09 Eur buvo pervesta iš ieškovės sąskaitos.

45. Atsakovas 2022 m. sausio 14 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-1824), kuriuose papildomai nurodė, kad jam nesant Lietuvoje namų statyba ir įrengimu rūpinosi (duomenys neskelbtini) E. T., laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2014 m. iš atsakovo sąskaitų buvo išimta bei (duomenys neskelbtini) E. T. pervesta viso 501 469 LT, ir tai nėra galutinė suma – buvo atlikti smulkesni pavedimai, grynųjų pinigų išėmimai, kas papildomai sudarė apie 100 000 LT. 2015–2018 metais atsakovas už darželį (duomenys neskelbtini) sumokėjo 17 548 Eur.

46. Atsakovas 2022 m. kovo 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-8568), kuriuose papildomai nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. atsakovas iš savo sąskaitos Norvegijos banke Nr. (duomenys neskelbtini) į savo sąskaitą Lietuvos banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 200 000 Norvegijos kronų (virš 200 000 Eur), o tai patvirtina faktą, kad atsakovas turėjo lėšų namų statybai. Ieškovė klaidino teismą, sakydama, jog savo lėšas atsakovas investavo į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šią įmonę atsakovas įsigijo tik 2016 m. gruodžio 22 d.; apmokėjimą už akcijas atliko 2016 m. gruodžio 20 d. (t. y. 2 dienos iki akcijų nuosavybės įsigijimo), o tai patvirtina aplinkybes, jog atsakovo pajamos, gautos Norvegijoje ir pervesto į lietuvišką sąskaitą, nebuvo naudojamos (ir negalėjo būti naudojamos) įmonės veikloje, o buvo panaudotos namų statybai ir įrengimui. Nurodė, kad jokių dokumentų nevogė (kaip teigė ieškovė vykusio teismo posėdžio metu), ir jokių dokumentų, kurie tariamai patvirtintų ieškovės investicijas į atsakovo turtą, nėra ir niekada nebuvo, t. y. ieškovė nėra investavusi jokių savo lėšų į atsakovo turtą. Dar daugiau – ieškovė niekada nesinaudojo name esančiu seifu, niekada į jį nedėjo jokių dokumentų ar kito savo turto, o tai, kad ieškovė atsisakė pateikti teismui savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matytųsi, kiek lėšų ginčo laikotarpiu ieškovė turėjo ir kaip jas išleido (tai yra, tai būtų tiesioginis įrodymas, kuris patvirtintų ieškovės teiginius), patvirtina ieškovės melagingai dėstomą poziciją.

47. Atsakovas 2022 m. balandžio 11 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-13910), kuriuose papildomai nurodė, jog atsakovui buvo suteiktas 83 000 Eur SEB banko kreditas, kuris buvo suteiktas būstui statyti ir įrengti, tai matyti iš banko mokėjimo paskirties; kreditas buvo išmokėtas per du kartus: 2017 m. birželio 23 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. Teigė, jog atsakovas yra atlikęs mokėjimų ieškovei ir visi šie mokėjimai buvo tiksliniai: 2010 m. kovo 1 d. mokėjimas ieškovei už kelionę į Egiptą 2 000 LT (už atsakovą); 2010 m. kovo 3 d. mokėjimas ieškovei už kelionę į Egiptą 2 000 LT (už ieškovę, nes atsakovui kelionė labai patiko); 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2010 m. spalio 28 d. mokėjimai ieškovei už baldus, kuriuos ieškovė turėjo supirkti atsakovui Norvegijai – 27 000 LT (iš šių lėšų ieškovė apie 20 000 LT sumokėjo už baldus, apie 5 000 LT ieškovei liko atsakovo mokestis už darbą); 2010 m. gruodžio 14 d. ieškovė paskolino atsakovui 1 500 LT (tai matosi mokėjimo paskirtyje); 2011 m. vasario 10 d. atsakovas grąžino dalį paskolos – 1 000 LT; 2011 m. gegužės 18 d. ieškovės mokėjimas atsakovui 4 000 LT. (tai nebuvo ieškovės lėšos – V. J. pervedė ieškovei šiuos atsakovui skirtus pinigus ir vėliau ieškovė šiuos pinigus pervedė atsakovui, mokėjimo paskirtyje parašyta ,,Grąžinimas už V. J. pavedimą“; 2011 m. birželio 10 d. ieškovė dar kartą paskolino atsakovui 200 LT (mokėjimo paskirtyje parašyta ,,Paskola“); 2011 m. birželio 17 d. atsakovas grąžino ieškovei 600 LT paskolą (500 LT buvo likę iš 2010 m. gruodžio 14 d. M. paskolintų pinigų ir 100 LT iš šios paskolos nebuvo grąžinta); 2011 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė norėjo išsipirkti savo automobilį Toyota Corola, tuo tikslu atsakovas paskolino 34 000 LT; 2011 m. rugsėjo 5 d. ieškovė dalį pinigų – 20 000 LT grąžino atsakovui pardavusi automobilį; 2013 m. liepos 4 d. ieškovė paprašė, jog atsakovas paskolintų jos tėčiui 10 000 LT žemės sklypo pirkimui (duomenys neskelbtini), atsakovas skolinamas lėšas pervedė ieškovei, paskola iki šiol nėra grąžinta, o ši aplinkybė parodo ne tik tai, kad pati ieškovė neturėjo savo pinigų, kad galėtų tėčiui paskolinti, tačiau ir tėtis neturėjo lėšų (nors teismo posėdžio metu teigė, esą finansiškai rėmė dukrą); 2014 m. sausio 24 d., 2014 m. vasario 25 d., 2014 m. birželio 5 d. ieškovė sumokėjo atsakovui 15 000 LT (po 5 000 LT), grąžindama lėšas, kurias ieškovei buvo pervedusi atsakovo įmonė Norvegijoje už tariamą automobilio nuomą (ieškovei buvo pervesta 21 892,80 LT, ieškovė grąžino 15 000 LT., sumokėjus ieškovės mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (3 283,92 LT), likusi suma (3 608,99 LT) ieškovei liko kaip atlygis už paslaugą); 2014 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas sumokėjo ieškovei 20 000 Eur už atsakovo baldus (sofą su foteliais į svetainę) į namą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pinigėliai namo baldams“; 2014 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė, nupirkusi baldus, likusią sumą – 4 000 Eur – grąžino atsakovui, mokėjimo paskirtyje nurodyta „dalies grąžinimas pervestos už baldus“.

48. Atsakovas 2022 m. gegužės 13 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-18198), kuriuose papildomai nurodė, jog ieškovė nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios teigė, kad ji rūpinasi namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jos elgesys rodo priešingai, o šį teiginį pagrindžia 2022 m. kovo 22 d. įvykę elektros svyravimai. Įvykio metu name perdegė daug prietaisų, tuo pačiu ir šildymo katilas, kuris tiekia ne tik šildymą ir karštą vandenį į ieškovės gyvenamą namą, bet ir atsakovo išnuomotą namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsisakė padėti, todėl atsakovui teko tvarkyti gedimus vienam, nors name atsakovas negyvena nuo 2018 m. lapkričio 15 d., todėl ieškovės teiginius, jog ji visą laiką rūpinosi namu, laiko melu.

Šalies argumentai

49. Ieškovė 2022 m. gegužės 25 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-19637), kuriuose papildomai nurodė, kad atsakovas, remdamasis AB SEB banko mokėjimo paskirtimi, tvirtina, kad šis kreditas buvo suteiktas būstui statyti ir įrengti, tačiau detalaus aukščiau paminėtos banko sąskaitos išrašo teismui iki šiol nepateikė ir abejonių dėl kredito panaudojimo neišsklaidė.

50. 2021 m. lapkričio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. B. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, dirba PC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) salone, yra (duomenys neskelbtini), paslaugas atlieka ir salone ir vietoje, prisimena, kad bendravo tik išimtinai su ieškove, tvarkė vaikų kambarį, miegamąjį, svetainėje kabino užuolaidas ir išrinko kilimą, dėl projekto bendravo su ieškove, namas buvo įrengtas, ji tik dekoravo vidų, pavedimas buvo vyro vardu. Duotais parodymais patvirtino mokėtinas sumas už kilimėlius ir užuolaidos, kurios buvo ženkliai mažesnės nei ieškovės nurodytame kilnojamųjų daiktų sąraše. Atsiskaitymo iš ieškovės, kiek prisimena, negavo, būna, kad derina su vienu žmogumi dizaino pusę, o finansinę pusę – su kitu, tačiau dažnu atveju nori, kad mokėtojas ir sutartyje nurodytas asmuo – nesiskirtų.

51. 2021 m. lapkričio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. S. parodė, kad yra artima kaimynė, bendrauja su ieškove ir jos vaikais apie 7-8 metus, su ieškove sutaria artimiau, nei su atsakovu, dažniau namuose šiuo laikotarpiu matydavo ieškovę, žino iš kitos kaimynės, kad atsakovas pastarosios paprašė liudyti prieš ieškovę, tačiau pati šio pokalbio negirdėjo, matė socialiniame tinkle „Facebook“, jog šalys yra susižadėjusios, namų šeimininke laikė ieškovę, kadangi atsakovas dirbo Norvegijoje, jo praktiškai nebūdavo, ieškovė prižiūrėdavo vaikus, galvojo, kad šalys yra vyras ir žmona, kai susipažino su ieškove, namas stovėjo, ieškovė nedirbo prie namo tikrai, atsakovas ten buvo ir kažką tvarkė.

52. 2021 m. lapkričio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad darė sugyventiniams apželdinimo darbus, atsakovas juos užsakė, įtarė, kad ieškovė buvo žmona, nes matė ją namuose, atsiskaitė atsakovas pavedimu, tiksliai nepamena, bet kartą pinigus perdavė ir ieškovė, tik su atsakovo nurodymu, kad pinigus perduos ieškovė, nes jis išvyksta į Norvegiją, brėžinio projektą organizavo žmogus iš Kauno, jie pagal šį projektą vykdė apželdinimo darbus, kokius medžius pirkti ir už kokią kainą pirkti, pasakydavo atsakovas, su juo daugiau bendravo, nei su ieškove.

53. 2021 m. lapkričio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. R. parodė, kad atsakovas prašė iškloti trinkelėmis kiemą, pažįsta šalis nuo 2016 m., įkūrė vėliau bendrą įmonę su atsakovu, kurioje dirbo ir ieškovė, atsakovas papasakojo, kaip ką daryti, ieškovė įleisdavo ryte į kiemą, jeigu kažkas ne taip, atsakovas minėjo, kad kreiptis į ieškovę, neprisimena, ar iš ieškovės gavo grynų pinigų, įmonė vadinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas pasiūlė pasidalinti procentais ir tada aptarinėjo detales dėl įdarbinimo proceso, bendravo išimtinai tik su atsakovu dėl viso šito, teisinius klausimus tvarkė įdarbinta ieškovė, jis vadovavo, kaip direktorius, mano, kad ieškovė buvo įdarbinta ir dėl to, kad prižiūrėtų jį, kadangi pinigai buvo investuoti dideli, galvojo, kad šalys buvo šeima, todėl laikė juos bendrasavininkais, surašė pasitarimų protokolą, kad pereis visi jo darbuotojai į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad turės galimybę išpirkti 40 proc. akcijų, šį protokolą pasirašė su atsakovu, kuriam priklausė 100 proc. akcijų, ieškovė nepasirašė, bet dalyvavo, ieškovė neišreiškė noro pasirašyti protokolo, nesakė, kad tai ir jos akcijos, sutarė, kad atsakovas investuoja, liudytojas dirba, ieškovė neatliko jokių investicijų, t. y. paskolos, atsakovas padidino įstatyminį kapitalą, ieškovė ir atsakovas keliavo į užsienį, vėliau jis neteisėtai buvo atleistas, susitarimų protokolas nebeegzistuoja, akcijų liudytojas nebegavo, jaučiasi apgautas, kilo ginčas dėl socialinio tinklo „Facebook“ paskyros, kadangi ieškovė nenorėjo ištrinti šios paskyros ir buvo jos administratorė, tuo tarpu jau buvo sukurta nauja paskyra, ieškovė nenorėjo jos grąžinti, kreipėsi į teismą ir sprendimas buvo priimtas įmonės naudai, atsiklausdavo atsakovo ar gali kokią sutartį sudaryti, ar negali, atrodė, kad šalys yra šeima, nes kartu gyvena, kai pasirašinėjo susitarimų protokolą, nepaminėjo atsakovas, kad ieškovė bus būsima akcininkė, į posėdį šaukimo negavo, ieškovė paprašė ateiti, atsakovas neapskaičiavo turimų lėšų ir užsakė per daug granito, todėl reikėjo skolintis pinigus ir mokėti palūkanas, kiek jam yra žinoma, ieškovė nedalyvavo šio sprendimo priėmime, nenorėjo, kad ieškovė dirbtų (duomenys neskelbtini), todėl, nes buvo sukurta nauja įmonė ir nebuvo daug užsakymų, taigi iš finansinės pusės žiūrint, tokio žmogaus nereikėjo, kai kilo įmonėje finansinės problemos dėl apyvartinių lėšų, ieškovė nedalyvavo, kai įdarbino ieškovę, pavesdavo tikrinti jai sutartis, su rangovais derybose ieškovė dalyvavo mažiausiai tris kartus, kaip (duomenys neskelbtini), bet nevykdė kitų darbų, nei tiesioginis jos darbas, išskyrus socialiniame tinkle turimą paskyrą, dar pradėjo ruošti darbuotojams darbo instrukcijas, bet nepabaigė, žino, kad Norvegijoje esanti įmonė pardavinėja granitą, ši įmonė yra atsakovo.

54. 2021 m. lapkričio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. E. parodė, kad teikė silpnų srovių instaliavimo, priežiūros ir apsaugos paslaugas, su atsakovu bendrauja darbiniais santykiais ir toliau, užsakovas buvo atsakovas, pirmi aktai buvo pasirašyti 2013 m., konkrečiai visus užsakymus pateikė atsakovas, pagrinde namo rekonstrukcijos darbai, buvo atliekamas remontas, įrengimas naujų tinklų ir jų palaikymas, paslaugas teikė iš pradžių vienam, paskui antram namui, pirmas namas buvo remonto stadijoje, buvo daug kas išgriauta, sienų pertvaros, daugiau negali tiksliai atsakyti, ne viskas atitiko, kaip buvo brėžiniuose, su ieškove bendravo kaip šeimininke, atidarydavo vartus, tuo metu, kai pradėjo darbus, dar niekas negyveno, tuo metu, kai ieškovė įleisdavo, atsakovas dirbo kažkur kitur, komandiruotėse, iš pradžių teritorija nebuvo aptverta, tik vėliau pastatyti vartai, atsakovas įrengimo darbuose dalyvavo mažai, kaip ir kiekvienas užsakovas, atsakovas pareiškė, ko nori, jie įvykdo, darbo eigoje buvo pakeitimų, kadangi namas buvo naudotas, turėjo nurodyti, kur ką įrengti, girdėjo, kad tai buvo atsakovo namas, matė, kaip antrąjį namą atsakovas tvarkė pats, važinėjo su technika, stebėjosi, kad atsakovas valdo tokią techniką, jie pateikė idėją, o kabelius organizavo atsakovas pats, davė nurodymus statybininkams, sąmatą derino su atsakovu, su ieškove neteko, pinigų ieškovė nemokėjo, mokėjo atsakovas, sąmatoje esančios kainos atitinka realias kainas be PVM, užsakymą antrajam namui derino atsakovas, nepamena, kad kalbėtų su ieškove, su ja labai mažai klausimų aptarinėjo, su ja susipažino tarp 2013 m. ir 2017 m., namuose, kai kildavo problemų su signalizacija, ieškovė paaiškindavo, kas negerai, tie, kas gyvena name, gali juos kviesti, tai gali būti ir nuomininkai, nebūtinai šeimininkas, gavo iš teismo šaukimą ir užklausė atsakovo, kokiu tikslu gali būti kviečiamas.

55. 2021 m. lapkričio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. S. parodė, kad ieškovė yra dukra, atsakovą laiko žentu iki šiol, pirmą kartą atsakovas prisistatė pats prieš dešimt ar vienuolika metų paskambinęs, pasakė, kad buvo ieškovės draugas, nakties metu tai buvo, paprašė jo paskambinti dieną ir pasakė, kad galės kalbėtis, po mėnesio jie abu atvažiavo pas juos į namus, pasakė, kad nori kartu gyvent ir atsakovas prapašė jos rankos, pranešė, kad išvažiuos į Norvegiją, sakė, kad rimtai aptarę viską, po kažkiek laiko atsivežė santechniką namui – klozetus, kriauklės, dušo kabiną, abu nešė į sandėliuką ir susidėjo, viskas buvo namo statybai, atsakovas Norvegijoje turėjo firmą, gražiai gyveno, gimė vaikai, buvo gražios, prabangios krikštynos, ieškovė sakydavo, kad jai reikia būti prie namo, duris atrakinti ir derinti viską, atsakovas organizavo viską pagal ieškovės stilių, per krikštynas susipažino su atsakovo tėvais, kartu buvo išvykę į Druskininkus pailsėti, nepatiko, kai išvarė ieškovę ir vaikus iš namų, veždavo ieškovę į oro uostą, kai ji skrisdavo į Norvegiją, rašydavo jai žinutes, kaip tėvui jam buvo įdomu, kaip šalims sekasi gyventi, atrodė, kad viską bendrai darė, pirmą kartą apsilankė, kai dar vaikų nebuvo, ten vyko statybos, bet šalys jau ten gyveno, atsakovas vykdavo į Norvegiją, name gyveno ieškovė, ieškovė mokėjo už namų statybas ar akcijas, bet nežino kiek, darė pavedimus, jis skolino ir pervedė ieškovei pinigų, matė, kaip aplinką tvarkė ieškovė ir jis su žmona jai padėjo, ieškovė dirbo geruose darbuose, dirbo ir pas atsakovą jo įmonėje, po vaikų gimimo ieškovė norėjo grįžti į darbą, bet prižiūrėjo vaikus, įsidarbino paskui pas atsakovą, verslas buvo atsakovo, o ieškove dirbo jo pavaduotoja, ieškovė turėjo savo įmonę, kurioje užsiimdavo užuolaidomis ir medžiagomis, bet ji naudos nedavė, ieškovė pabuvusi du tris mėnesius grįždavo į Lietuvą iš Norvegijos, su lėktuvu skrisdavo, po to, kai išvyko kartu su atsakovu ten gyventi, nesiskolino pinigų iš atsakovo, skolinosi iš ieškovės, kai pirko sklypus.

56. 2021 m. gruodžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. J. parodė, kad neatsimena šalių, dirba samdomą darbą pardavimuose, seniau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jeigu yra jos parašas ir iš jos pašto laiškai atsiųsti, tai tikriausiai buvo rašyta jos.

57. 2021 m. gruodžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. Z. parodė, kad šalis pažįsta apie 6-7 metus, kai atliko darbus, atsakovas skambino, pranešė, kad bus kvietimas, kada tiksliai atliko darbus neatsimena, gal 2013 – 2015 metais, darė tvorą ir vartus, darė tik metalinę dalį, brėžinius ir tvoros įrengimo darbus derino su atsakovu, kiek atsimena, piniginius klausimus taip pat derino su atsakovu, atsimena, kad dėl darbų buvo padarytas pavyzdys, ar derino su ieškove – neatsimena, atvykęs buvo nemažai kartų, name gyveno viena ieškovė, jam pasirodė, kad šalys galbūt yra šeima, jeigu kartu gyvena, turbūt už darbus atsiskaitė grynais, gali būti, kad kažkiek davė ir ieškovė, sudarė sutartį su atsakovu elektroniniais laiškais, atsakovas pirko metalą iš tiekėjų, už savo darbus iš pradžių avanso neėmė, paskui, kai trūko, paėmė ir iš ieškovės, galutinį atsiskaitymą atliko atsakovas, dėl įkainių elektroniniu paštu derinimas vyko su atsakovu.

58. 2021 m. gruodžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. T. parodė, kad santykiai su šalim yra draugiški, atsakovas informavo apie bylą, tiksliai nežino, kada atvyko į namą pirmąjį kartą, esantį (duomenys neskelbtini), gal 2007 metais, kai vyko statybos, davė patarimus už kuriuos atlyginimo negavo, iki dabar tenka lankytis šiame name, kuriame gyvena ieškovė, kai ji paprašo įsukti lemputę ar padėti vaikams, pirmą kartą pamatė ieškovę galbūt 2009 metais, per atsakovo gimtadienį, pagalvojo, kad šalys yra pora, nėštumo metu šalys svečiuose yra buvę, kai atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, ieškovė ten negyveno, namą (duomenys neskelbtini) statė atsakovas su tėvu ir kiti žmonės, pirkdavo medžiagas su nuolaidomis per jį, pirmasis projektas buvo pradėtas, kai atsakovas turėjo pirmąją žmoną, dalinė apdaila buvo 2009 metais, abu sprendė dėl santechnikos, visus klausimus derino su atsakovu, kai atsakovas buvo Norvegijoje, atsakovas pasiūlė atlygį už derinimą, su ieškove nieko nederino, kai namo vidus buvo įrenginėjimas, bendravo taip pat su atsakovu, arba su (duomenys neskelbtini) I., atsakovas tvirtindavo galutinius sprendimus, atsakovas pervedė apie 200 000 Eur, iš kurių jis atsiskaitinėjo, susitiko su laiptų gamintojais fiziškai, buvo susitikės su I. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė nebuvo atvykusi fiziškai derinti laiptų projekto, pertvarkymo laiptų taip pat nederino, atrodo, kad dar šalys name tuo metu negyveno, be atsakovo patvirtinimo nei su tiekėjais, nei su darbuotojais neatsiskaitydavo, atsakovas darbus organizavo nuo įrengimo pradžios iki galo, per įrengimo laikotarpį ieškovė viena nėra buvusi atvykusi, atsakovas buvo grįžęs, į namą buvo įsikelta gyventi, kai jis buvo įrengtas, buvo baldai ir kabėjo užuolaidos, lauko terasą įrenginėjo S., kuriam jis patarė, medžiagos buvo perkamos per jį, ieškovė nemokėjo, mokėjo atsakovas; tarp dviejų namų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) atsakovas pats atliko kasimo darbus, betonavimo darbus derino su atsakovu, atsakovas padavė jam pinigus, jis – betonavusiam žmogui, fiziškai prižiūrėdavo tuos darbus, ieškovės nebuvo, dėl antro namo statybų žino, kad namą statė nuomoti, prisidėjo su organizaciniais dalykais su pamatais, sienos, stogas, teikdavo konsultacijas, bet atsakovas buvo ir fiziškai, už stogo darbus atsakovas mokėjo tiesiogiai pats, bet jis irgi dalyvavo, kas galėjo kainuoti apie 10 000 Eur, vokiškos trinkelės apie 20 000 Eur, ieškovė nemokėjo, skalda irgi apie 20 000 Eur, ieškovė taip pat nemokėjo, šiltino ir klijavo plyteles S., konsultavo dėl terasos, atvažiuodavo fiziškai, ieškovė nedalyvavo, medžiagas pirko per jį, pinigų iš ieškovės negavo, atsakovas prašė pasiskolinti 100 000 Eur, tačiau jis neturėjo tokios sumos, atsakovas šią sumą gavo iš banko, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir objektų neteko konsultuotis su ieškove, iš jos nurodymų negaudavo, atvykdavo du tris kartus per savaitę, tuo metu, kai jis būdavo, nematė, kad ieškovė derintų kažką, pats nė vieno darbo neatliko, tik organizavo viską, atsakovas pasidėjo pinigus seife grynais, atsakovas prašė statant pirmąjį namą sudaryti sutartis tik jo vardu, o ne ieškovės, ir su ieškove sudarytas sutartis prašė perrašyti jo vardu.

59. 2021 m. gruodžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. V. parodė, kad dirbo pas atsakovą įmonėje, Norvegijoje, ieškovė pradėjo gyventi Norvegijoje nuo 2011 m. galo, atvažinėti nuo 2010 m., dalyvavo atsakovo gimtadienyje, trumpai buvo ir ieškovė.

60. 2021 m. gruodžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. M. parodė, kad susipažino dar 2002 metais, pirmo namo fasadą darė 2010 metais, derino su atsakovu, E. konsultuodavo dėl probleminių klausimų, ieškovės nematė, atsiskaitydavo pats atsakovas tiesiogiai, nepamena, kad atvažiuotų ne vienas, dar pirmo namo tvorą derino su atsakovu ir konsultavosi su E., iš ieškovės atsiskaitymo negavo, antrame name darė fasadą ir klinkerį, dar garaže lubas, jas šiltino, iškovė darbų nedarė ir pinigų nemokėjo, V. įrenginėjo plyteles kieme, atsakovo tėvą matė, apie 15 000 gavo iš atsakovo, abu namai priklauso atsakovui, bet jis galvojo, kad jie yra šeima, techninius klausimus derino su atsakovu.

61. 2022 m. sausio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad bendravo su atsakovu dėl namo statymo, visą santechniką atliko, viską, kas susiję su vamzdžiais, susipažino 2008 metais, prie namo (duomenys neskelbtini), buvo dėžė pastatyta, rūsį komunikacijos išdalintos, buvo atsakovo tėtis, visi trise dirbo, be vidaus apdailos namas buvo padarytas per metus, kai darbai vyko ieškovės nepažinojo, su ieškove pirmą kartą susipažino, kai prasidėjo apdailos darbai, maždaug 2012 – 2013 metais, santechnika – klozetai, praustuvai, vonia, buvo pirkta iki betonavimo – kažkur 2009 metais, reikėjo apsispręsti dėl prietaisų, prieš tinkavimą ir betonavimą, išsirinkime ieškovė nedalyvavo, jis patarė ką pirkti ir viską surašė, ką kur darys, viskas maždaug kainavo virš 30 000 LT, visą namą darė pilnai su atsakovu, teko konsultuoti ir dėl antrojo namo, gal tris kartus, kad nekartoti dvigubos sistemos, yra tik viena katilinė pirmajame name, be atsakovo daugiau su niekuo nebendravo, pagal darbų įkainį buvo išrašyta sąskaita, bet ji nebuvo paaukštinta, kai problema iškildavo ieškovė paskambindavo, jie atvažiuodavo pataisyti, atrodė, kaip šeima, bet juos kartu mažai matė, atsakovas asmeniškai įrenginėjo lauko darbus, gruntus kasė, klojo kanalizaciją, lauko tinklus, stumdė techniką, klojo šildymo vandentiekio vamzdžius, jis pasakė, kokiam gylį kasti ir kokius vamzdžius dėti, atrodo, kad tai vyko 2015 metais, rudenį, kad pradėti inžineriją, reikia nuspręsti, kur gartraukį, kur indaplovę statyti, atsakovas klausė ieškovės, jis patarinėjo, atsakovas patvirtino tuos planus, vieną katilinę sujungti su dviem namais buvo jo iniciatyva, viską mokėjo atsakovas, jis atveža čekius, atsakovas apmoka.

62. 2022 m. sausio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. M. parodė, kad pažįsta šalis, nes teko dirbti įrenginėjant namus, atliko vidaus apdailos darbus, pirmam name su dažymu, antram visi apdailos darbai, atsakovas skambino, paklausė duomenų ir perspėjo, kad gaus kvietimą paliudyti, dėl pirmojo namo bendravo su E., su atsakovo (duomenys neskelbtini), ir kartais atvažiuodavo dizainerė, su ieškove nebendravo, ieškovės nematė, kai grįžo atsakovas iš Norvegijos atvažiavo defektų patvarkyti ir susipažino su ieškove, taip pat pirmą kartą pamatė ir atsakovą, atsakovas paprašė padėti ir prie antro namo, jis paruošė sąmatą, ją pasitvirtino su atsakovu ir darė tuos darbus, taip pat parketlentes klijavo antrame aukšte, pora mėnesių atlikėjo darbus, atsakovą matė gan dažnai, jeigu iškildavo klausimų dėl įrengimo bendravo su dizainere, dėl kainų – su atsakovu, atsakovas atsiskaitė, su ieškove nieko tiesiogiai nederino, dėl antrojo namo su atsakovu bendravo prieš keturis ar penkis metus (2015-2016 metais), mokėjimas vyko tikriausiai grynais, kvito pasirašyto neturi, girdėjo, kad pirmo namo darbus atliekant užsakovai gyveno užsienyje, tai buvo 2011 – 2012 metais, truko gal porą mėnesių,

63. 2022 m. gegužės 25 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. R. papildomai parodė, kad atsakovas deklaravo mažesnes pajamas SODRAI, su tam tikra dalimi laiško dėl ieškovės galimybės įsigyti akcijas jis sutinka, tačiau sakė, kad atsakovas laišką koregavo, apie tai, kad ieškovei priklausys dalis akcijų, kalbos nebuvo, ieškovės jis priimti į darbą nenorėjo, kaip (duomenys neskelbtini), sutiko priimti tik dėl atsakovo noro, neatsimena, ar girdėjo ir ar jam sakė, kad jeigu ieškovės paslaugų nebereikės, ji bus nedelsiant atleista iš darbo, patvirtino, kad ieškovės įdarbinimas buvo pinigų švaistymas, ieškovė nevažiavo į Lenkiją ieškoti technikos, į Norvegiją pats nevažiavo, tai negali atsakyti, ar ieškovė vyko, objektų ir tiekėjų nesurado, žino, kad važiavo į Kiniją, paskui buvo derinama sutartis su kinais, pinigų įmonės plėtrai neskolino, tik atsakovas skolino, jis pats pinigų neįnešė, apie įmonės įsipareigojimus kreditoriams ir atsakovo skolas ieškovei nebuvo žinoma, jis nepirko trinkelių, tik jas klojo, viską paruošė ir davė nurodymus atsakovas, ieškovė negalėjo paduoti nei 10 000 Eur darbuotojui, nei 50 000 Eur jam už atliktus darbus.

64. 2022 m. gegužės 25 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. M. parodė, kad pažįsta ieškovę, su ja bendravo darbiniais klausimais, su ja dirbo 2008 metais, atsakovas buvo įkūręs įmonę, kurioje ji tvarkė apskaitą nuo 2011 iki 2014 metų, po kažkurio laiko dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ porą metų, dirbo su ieškove iki 2010 metų pabaigos, kai ieškovė išvyko su atsakovu į Norvegiją, tiksliai nežino, nuo kada šalys pradėjo bendrauti, šito momento neatsimena, bet įtaria, kad nuo 2009 metų, ieškovė pasakojo, kad jai pasipiršo, taigi žinojo, kad atsakovas yra ieškovės sužadėtinis, santykiai atrodė gražūs, kadangi turėjo vaikus, šalys atrodė, kaip šeima, ieškovė ieškojo baldų ir interjero detalių namui Norvegijoje, kadangi atsakovas leido jai tai daryti, ieškojo baldų ir detalių pigiau Lietuvoje, nežino, kas apmokėjo už šiuos daiktus, nežino, kas įrenginėjo Lietuvoje esančius namus, pirma kartą atsakovą pamatė 2010 metų rudenį, kai ieškovė su atsakovu pas ją buvo atvykę, pas šalis namuose niekur nėra buvusi, nežino, kada ieškovė grįžo iš Norvegijos ir pradėjo dirbti Lietuvoje, iki tol, kai išėjo iš darbo, pas atsakovą važiuodavo į Norvegiją į svečius, prie tos įmonės, kurioje atliko buhalterinę apskaitą, ieškovė jokių veiksmų neatliko, nežino, kiek atsakovas uždirbo iš šios įmonės, komandiruotpinigių darbuotojai gaudavo daug, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pradėjo vesti 2015 – 2016 metais, dirbo metus, jai ateiti pasiūlė atsakovas, atrodo, kad ieškovė jau dirbo, o paskui pasirašė darbo sutartį, žino, kad ieškovė peržiūrėdavo sutartis su rangovais ir užsakovais, derino atvežimus iš Kinijos, kai ji išeidinėjo iš darbo, suprato, kad įmonės akcininkas yra atsakovas, su ieškove nieko nederino, kadangi nebeturėjo galimybės toliau dirbti, pasiūlė vietoje savęs savo draugę – J., suprato, kad įmonė priklausė šalims kartu, nes abu rūpinosi.

65. Nagrinėjant bylą vykusiuose teismo posėdžiuose byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

66. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2019 m. spalio 2 d. ieškovė M. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, uzufrukto nustatymo ir išlaikymo priteisimo, šios civilinės bylos (Nr. e2-153-1094/2022) nagrinėjimas vyksta iki šiol (šalys susilaukė dviejų vaikų – K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. S., gim. (duomenys neskelbtini)), tiek ieškovės, tiek vaikų gyvenamosios vietos deklaruotos name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas atsakovui D. S. nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis Lietuvoje – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios įmonės akcijos (kurias atsakovas įsigijo 2016 m. gruodžio 22 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi), patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurias atsakovas įsigijo pagal 2006 m. lapkričio 30 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi už 174 000 LT sumą (vėliau patalpos buvo padalintos – 2015 m. gruodžio 17 d. sudaryta patalpų nuomos sutartis su UAB „Baltmetics“; kita dalis – ieškovei; 2015 m. rugpjūčio 3 d. atsakovas išdavė ieškovei notarinį įgaliojimą rūpintis patalpomis (išskyrus disponavimo teisę).

67. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus) 2008 m. liepos 24 d. pažyma apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), baigtumas 2008 m. buvo 67 proc. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugsėjo 23 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti ir atitinkantis kadastrinių matavimų duomenis – 100 proc. baigtumas.

68. Atsakovas pagal 2009 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 16 999,99 LT mokėjimą UAB „Celsis“ už santechnikos priemones, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „sąsk. išankstiniam apmokėjimui lapo Nr. (duomenys neskelbtini)” (namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini)).

69. Laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2010 m. spalio 28 d. atsakovas ieškovei pervedė 25 000 LT sumą dėl namo, esančio Norvegijoje, įrengimo.

70. Darbo santykius su UAB „Imortalis“ ir UAB „Senasis Dvaras“ ieškovė nutraukė 2010 m. lapkričio 8 d. Mokesčių mokėtojų registro išrašo duomenimis, ieškovė laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 19 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. mokesčių mokėtojo adresą deklaravo Norvegijoje. Trumposios sms žinutės rašytos ieškovės artimųjų 2010 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais klausiant, kaip ieškovei sekasi Norvegijoje, ar ji grįš šventėms į Lietuvą, ar gerai sutaria su atsakovu, patvirtina faktą, jog ieškovė šiuo laikotarpiu (lapkričio ir gruodžio mėn.) buvo išvykusi į Norvegiją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, ieškovė laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB „Litagros prekybos centras“. Ieškovės pranešimas apie registruotą gyvenamosios vietos keitimą gautas 2012 m. balandžio 11 d., gyvenamąją vietą nurodant (duomenys neskelbtini); 2012 m. balandžio 3 d. ieškovei buvo išduotas Registracijos pažymėjimas, patvirtinantis ieškovės teisę gyventi Norvegijoje neribotą laiką.

71. Atsakovas 2010 m. kovo 20 d. V. S. pervedė 7 200 LT už dyzelinį katilą (2018 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas UAB „Chedas“ pagal 2018 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 2 013, 27 Eur; 2020 m. sausio 7 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB „Chedas“ pagal 2020 m. sausio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DAS Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 357,56 Eur).

72. Atsakovas S. M. laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. vasario 16 d. pervedė 8 980 LT ir 12 987 Eur.

73. Atsakovas 2011 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė ieškovei 34 000 LT sumą automobilio Toyota Corola išsipirkimui, 2011 m. rugsėjo 5 d. ieškovė mokėjimo nurodymu grąžino dalį sumos atsakovui – 20 000 LT.

74. Nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. elektroniniu laišku, siųstu E. T., atsakovas patvirtino, jog siekia, kad visos prekių pirkimo sutartys būtų sudaromos atsakovo vardu, kad nekiltu ateityje problemų. Sutartis (2013 m. rugpjūčio 7 d. elektroninis laiškas) ir prekių užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „OGMINA“, kurie iš pradžių buvo sudaryti ieškovės vardu, vėliau buvo perrašyti atsakovo vardu (2013 m. rugsėjo 11 d. elektroninis laiškas, 2013 m. liepos 22 d. prekių užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėju nurodytas atsakovas). Atsakovas 2013 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „OGMINA“ apmokėjo 21 396 L LT t sąskaitą už buitinę techniką (prekių užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini); 2013 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo avansą – 5 000 LT). Elektroniniu laišku, siųstu 2014 m. sausio 6 d. E. T., atsakovas prašė visais darbais, susijusiais su namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įrengimu, pasirūpinti E. T. Mokėjimo pavedimais laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 28 d. iki 2014 m. birželio 8 d. atsakovas yra sumokėjęs E. T. 291 967 LT; mokėjimo pavedimais laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. spalio 12 d. atsakovas yra sumokėjęs E. T. 20 337,85 Eur.

75. 2013 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas UAB „Vita Decora“ sumokėjo 9 583,20 LT už namo interjerą ir dekorą; 2013 m. spalio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas UAB „Vita Decora“ sumokėjo 42 929 LT už baldus; 2014 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas UAB „Vita Decora“ sumokėjo 10 000 LT už baldus; 2014 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymu atsakovas UAB „Vita Decora“ sumokėjo 3 780,26 LT už baldus.

76. Atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 13 d. iki 2014 m. vasario 16 d. V. Š. už baldus sumokėjo 10 450 LT. Atsakovas taip pat apmokėdavo smulkius pirkinius namui (2013 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta 1 460 LT suma „už prekes“, 2013 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta 100 LT suma „už čiužinį“).

77. Atsakovas laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 19 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d. išgrynino 175 801,50 LT.

78. Ieškovė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 5 d. iki 2013 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini) Ž. G. ir R. K. viso yra sumokėjusi 16 000 LT. 2014 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pervedė ieškovei 16 000 LT. Atsakovas laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) Ž. G. viso yra sumokėjęs 13 863 LT ir 1 460 Eur.

79. 2013 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas ieškovei pervedė 10 000 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už žemės sklypą“ (teigė, jog pinigai buvo paskolinti ieškovės tėvui).

80. Atsakovas laikotarpiu 2015 m. sausio 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. už darželį (duomenys neskelbtini) sumokėjo 16 165,62 Eur, už vaikų mokyklą (duomenys neskelbtini) – 8 710 Eur.

81. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta (elektroniniai laiškai, 2016 m. spalio 17 d. sąmata, 2016 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaita faktūra 3 000 Eur sumai, UAB „E.D.MERKADA“ 2017 m. birželio 26 d. pasiūlymas ir kt.), kad atsakovas organizavo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybą – atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. iš savo sąskaitos išgrynino 57 200 Eur (kuriuos, kaip nurodė, panaudojo už namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybą ir įrengimą), iš kitos sąskaitos – 12 500 Eur.

82. Laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. atsakovas A. S. už medelių sodinimą sumokėjo 14 247,05 Eur.

83. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. spalio 3 d. atsakovas V. R. už gerbūvio darbus sumokėjo 7 000 Eur.

84. Atsakovas laikotarpiu nuo 2016 gegužės 20 d. iki 2017 m. sausio 4 d. iš savo sąskaitos Norvegijos banke Nr. (duomenys neskelbtini) į savo sąskaitą Lietuvos banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 200 000 Norvegijos kronų (virš 200 000 Eur).

85. Atsakovas D. S. 2017 m. balandžio 21 d. suteikė įgaliojimą ieškovei atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre pateikiant duomenis ir/ar dokumentus bei kt. Atsakovas D. S. 2017 m. balandžio 21 d. suteikė įgaliojimą V. K. įforminti įstatinio kapitalo padidinimą. Sprendimas padidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą priimtas 2017 m. balandžio 21 d. (apmokėtas 2017 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (20 000 Eur) ir 2017 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (16 500 Eur)); nauji UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai įregistruoti 2017 m. gegužės 8 d.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškove sudarė darbo sutartį (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti.

86. Atsakovas D. S. ir AB SEB bankas 2017 m. birželio 22 d. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybų užbaigimo, kuria jam buvo suteiktas 83 000 Eur kreditas. Atsakovas pateikė gauto kredito panaudojimo išklotinę – bendra suma būsto įrengimui sudarė 124 303,13 Eur bei 2017 m. vasario 9 d. Nekilnojamojo turto vertinimo atskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria turtas (žemės sklypas ir gyvenamasis namas), esantys adresu (duomenys neskelbtini), įvertintas 118 900 Eur sumai.

87. 2017 m. rugsėjo 26 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas UAB ,,Dubingiai“ sumokėjo 1 739,58 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už užuolaidas užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)“.

88. Laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. iš savo banko sąskaitos Luminor bank AB išgrynino 57 200 Eur; laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. iš savo banko sąskaitos AB Swedbank išgrynino 12 500 Eur.

89. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „SME Finance“ 2019 m. vasario 22 d. sudarė Sąskaitų finansavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 90 000 Eur paskolos, už kurią atsakovas 2019 m. vasario 22 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laidavo asmeniniu turtu bei 2019 m. vasario 25 d. pasirašė Paprastąjį neprotestuotiną vekselį; 2019 m. kovo 29 d. priedu Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2019 m. vasario 22 d. Sąskaitų finansavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „SME Finance“ buvo gauta papildoma 15 000 Eur paskola, 2019 m. kovo 9 d. pasirašytas Paprastasis neprotestuotinas vekselis; 2019 m. rugpjūčio 9 d. naujas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas V. W. S. paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 000 Eur sumą, kuri įmonei buvo pervesta 2019 m. rugpjūčio 5 d. (iki paskolos sutarties pasirašymo); 2019 m. rugpjūčio 8 d. tarp atsakovo ir V. W. S. buvo pasirašyta paskolos sutartis dėl 300 000 Eur, kurias atsakovas pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“; V. W. S. 2019 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymu pervedė atsakovui 120 000 Eur už akcijas, gautas lėšas – 75 000 Eur atsakovas 2019 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į savo norvegišką sąskaitą, kitos lėšos buvo panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais – 2019 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimu atsakovas grąžino V. W. S. dalį jo anksčiau suteiktos paskolos – 700 000 NOK, 2019 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui A. P. grąžino 10 000 Eur; 2019 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 15 000 Eur.

Dėl bendro gyvenimo nesusituokus metu įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

90. Galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.

91. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę, taigi šiuo konkrečiu atveju įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija.

92. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.

93. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

94. Ginčo, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės jungtinės veiklos sutarties, byloje nėra. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo pozicija dėl juos siejusių santykių ir šalių siekio sukurti bendrąją dalinę nuosavybę ginčo laikotarpiu nebuvo vienoda. Ieškovė prašė pripažinti ginčo turtą šalių bendrąja daline nuosavybe motyvuodama tuo, jog su atsakovu gyveno kartu kaip pora, kūrė bendrą ūkį, planavo šeimos pagausėjimą ir ateitį kartu, t. y. susilaukė dviejų vaikų, įsirengė butą bendromis lėšomis ir darbu. Atsakovas atsikirtimus į ieškinį grindė tuo, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl jungtinės veiklos, jokių mokėjimų, susijusių su ginčo turto pirkimu ir įsigijimu, ieškovė neatliko, tuo tarpu šalių gyvenimas kartu ir net bendro ūkio kūrimas negali būti laikoma pakankama aplinkybe sukurti bendrą dalinę nuosavybę, todėl aplinkybė, jog ieškovė gyveno su atsakovu ir susilaukė vaikų savaimė nėra teisiškai reikšminga šiame ginče. Svarbu yra tai, kiek ieškovė yra investavusi į atsakovo turtą pinigais ar darbu.

95. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Vadinasi, nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.

96. Apibendrinant aptartą kasacinio teismo praktiką konstatuotina, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas).

97. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas). Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 23 punktas).

98. Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

99. Remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį.

100. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, ieškovė privalėjo įrodyti, jog: 1) šalims gyvenant kartu buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę; 2) kad toks susitarimas buvo sudarytas dėl kiekvieno ieškinyje nurodyto turto objekto; 3) kokį konkretų indėlį (lėšomis ar darbu) ieškovė įnešė į konkretų turto objektą; 4) kiek ieškovės indėlis į konkretų turto objektą pagerino šio objekto vertę ar sudaro šio turto objekto vertės; 5) nekilnojamojo turto objektų atveju – esminį turto pagerinimą iš asmeninių ieškovės lėšų ar asmeninio darbo.

101. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus tokį susitarimą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad yra svarbu atsižvelgti į turto, kuris yra ginčo objektas, t. y. dėl kurio įrodinėjama buvus susitarimą jį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, specifiką. Tokio objekto specifiškumas lemia ir įrodymų ypatumus, jų apimtį. Nagrinėjamu atveju ginčo turtas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad ginčo turtas buvo iš esmės pagerintas.

102. Pažymėtina, kad nedidelės dalies statybos ar remonto medžiagų įsigijimą pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami buto bendrosios dalinės nuosavybės faktui nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020 35 punktą). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrų buičiai skirtų daiktų, įrankių, laisvai pastatomų baldų (pvz., lovos, kėdžių) įgijimas nevertintinas kaip nekilnojamojo daikto pagerinimas.

103. Taigi, ieškovė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, turint omenyje ir vykusius teismo posėdžius, siekė įrodyti, jog ji investavo į atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, derino darbus, susijusius su ginčo namų pastatymu ir įrengimu, kūrė bendra verslą, augino vaikus ir vedė bendrą ūkį, o tai, pasak ieškovės, pagrindžia faktą, kad šalys žodžiu sudarė jungtinės veiklos sutartį sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Kaip minėta, šalys nebuvo sudariusios rašytinės jungtinės veiklos sutarties, tuo tarpu nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt., taigi, būtent ieškovė turėjo įrodyti šias aplinkybes. Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad ieškovė ne tik nepateikė įrodymų, kad investavo į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, ar kiek lėšų ir kada ji investavo į kiekvieną iš turto objektų, bet ir nepateikė savo banko sąskaitos išrašų, iš kurių būtų aišku, kiek ir kokiu konkrečiu laikotarpiu ieškovė prisidėjo prie ginčo turto gerinimo piniginiais įnašais, ar dar daugiau, dalyvaujant savo darbu, kas leistų daryti pagrįstą išvadą, kad šalys sudarė susitarimą jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Teismas atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog ieškovė dar iki susipažinimo su atsakovu turėjo darbą ir gaudavo gerą darbo užmokestį (pateikti įrodymai apie ieškovės gautas pajamas ginčo laikotarpiu), niekaip nepatvirtina fakto, jog būtent šias lėšas ieškovė panaudojo atsakovo turtui įsigyti ar jį gerinti. Vykusių teismo posėdžių metu liudytojai parodė, kad visus darbus, susijusius su pirmojo ir antrojo namo statyba, įrengimu ir tvarkymu derino su atsakovu (išskyrus liudytoja apklausta E. B. – (duomenys neskelbtini), parodė, kad bendravo tik su ieškove), be to, išimtinai tik atsakovas atsiskaitydavo už atliktus darbus, kaip jau minėta, susijusius su ginčo namų statyba, įrengimu ir tvarkymu (grynais pinigais ar bankiniais pavedimais), tai patvirtina vykusių teismo posėdžių metu apklausti E. B., A. S., R. E., S. Z., E. T., V. S., R. M. ir S. M. Tai, kad atsakovas tuo metu turėjo pakankamai lėšų ginčo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti ir jį įrengti, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. atsakovo pateikti banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2008 iki 2011 metų jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pateikti išrašai iš kitų jo turimų banko sąskaitų, įrodymai apie dienpinigius, duomenys apie pajamas iš įmonės (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, kad pateiktas atsakovo banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas ir šiuo metu neturėjo lėšų antrojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, ar nėra aišku, kaip šios lėšos pateko į atsakovo turimas lietuviškas sąskaitas, iš kurio matyti, jog šiuo laikotarpiu atsakovas iš savo sąskaitos Norvegijos banke Nr. (duomenys neskelbtini) į savo sąskaitą Lietuvos banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 200 000 Norvegijos kronų (virš 200 000 Eur). Tuo tarpu priešingų duomenų, pagrindžiančių ieškovės teiginius, esą ji ginčo laikotarpiu iš savo asmeninių lėšų prisidėjo prie ginčo objektų įsigijimo bei įrengimo, ieškovė nepateikė, t. y. neįrodė, kad bendrą turtą kūrė asmeninėmis lėšomis, ar, dar daugiau, darbu (kaip minėta, liudytojai vykusių teismo posėdžių metu patvirtino, kad visus darbus ir jų atlikimą bei apmokėjimą, derino išimtinai su atsakovu, ieškovės dirbančios prie namo nematė). Teismas laiko, kad aplinkybė, jog šalys gyveno nesusituokusius, ir atsakovas visą nekilnojamąjį turtą registravo savo vardu bei reikalavo, kad visos sutartys ir sąskaitos už statybines medžiagas, baldus ir kitą įrangą būtų išrašomas ir sudaromos vėlgi, tik jo vardu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas nesiekė bendrai įsigyti turto, ir tuo labiau, nebuvo sutaręs, kad už viską moka, tuo tarpu atsakovė rūpinasi vaikais ir buitimi, ir vėlgi, priešingai nei ieškovė, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, t. y. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios įmonės akcijos (kurias atsakovas įsigijo 2016 m. gruodžio 22 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi), patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurias atsakovas įsigijo pagal 2006 m. lapkričio 30 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi už 174 000 LT sumą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (likviduota juridinio asmens organų sprendimu); atsakovas 2013 m. rugsėjo 1 d. elektroniniu laišku, siųstu E. T., patvirtino, jog siekia, kad visos prekių pirkimo sutartys būtų sudaromos atsakovo vardu, kad nekiltu ateityje problemų, todėl sutartis (2013 m. rugpjūčio 7 d. elektroninis laiškas) ir prekių užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „OGMINA“, kurie iš pradžių buvo sudaryti ieškovės vardu, vėliau buvo perrašyti atsakovo vardu (2013 m. rugsėjo 11 d. elektroninis laiškas, 2013 m. liepos 22 d. prekių užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėju nurodytas atsakovas), šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžių metu apklaustas E. T.

104. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

105. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog šalys siekė turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadangi nepateikė nė vieno tokį ketinimą pagrindžiančio įrodymo, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bendrą turtą kūrė savo asmeninėmis lėšomis, ar darbu – vykusių teismo posėdžių metu apklausti liudytojai, kurie turėjo patvirtinti šias ieškovės aplinkybes, jas paneigė – parodė, kad ieškovė namų statybose ir įrengimo darbuose nedalyvavo, jokių atsiskaitymų neatliko, t. y. nei pinigais, nei darbu prie šio ginčo turto neprisidėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kaip (duomenys neskelbtini), kitų klausimų nesprendė, įmonės akcijų neturėjo. Paklausta apie atsakovo finansinius įsipareigojimus, įskaitant susijusius su ginčo turto objektų įsigijimu, nieko nežinojo, kvestionavo paskolos iš banko gavimą, šių piniginių lėšų panaudojimą, dar daugiau, šių prievolių, teigiant, jog siekė turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, nesidalino ir nesiekia dalintis iki šiol. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, bei į tai, jog ginčo atveju būtent ieškovė turėjo pareigą įrodyti savo investicijas į atsakovo turtą, o ne atvirkščiai, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog šalims gyvenant kartu buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę.

106. Pažymėtina, jog teismas, pasisakydamas dėl šalių bendro gyvenimo pradžios, ir atkreipdamas dėmesį į tai, jog šalys dėl konkrečios datos nesutaria, o liudytojų parodymai nėra tikslūs (kai kurie liudytojai teigė, jog ieškovę pirmą kartą pamatė tik 2012 – 2013 metais, kai kurie, jog šalys kartu pradėjo gyventi 2009 ar 2010 metais) sprendžia, jog nustačius, kad ieškovė neįrodė sudarytos jungtinės veiklos sutarties fakto, šios aplinkybės lieka teisiškai nereikšmingos.

107. Toliau teismas pasisakys dėl jungtinės veiklos susitarimo dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nebuvimo, t. y. ieškovės reikalavimų nepagrįstumo.

Dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)

108. Kaip jau nustatyta ankščiau, gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui.

109. Byloje esantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus) 2008 m. liepos 24 d. pažyma apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), baigtumas 2008 m. buvo 67 proc. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugsėjo 23 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti ir atitinkantis kadastrinių matavimų duomenis – 100 proc. baigtumą. Taigi, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, spręstina, kad pirmojo namo statybos buvo užbaigtos 2010 metais.

110. Ieškovė tvirtina, kad prie šio namo statybų ir įrengimo prisidėjo savo darbu ir pinigais.

111. Kaip minėta ankščiau, tam, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, ieškovė privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, ieškovė privalėjo įrodyti, jog: 1) šalims gyvenant kartu buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę (kaip teismo konstatuota ankščiau, ieškovė tokio susitarimo esant neįrodė); 2) kad toks susitarimas buvo sudarytas dėl kiekvieno ieškinyje nurodyto turto objekto; 3) kokį konkretų indėlį (lėšomis ar darbu) ieškovė įnešė į konkretų turto objektą; 4) kiek ieškovės indėlis į konkretų turto objektą pagerino šio objekto vertę ar sudaro šio turto objekto vertės; 5) nekilnojamojo turto objektų atveju – esminį turto pagerinimą iš asmeninių ieškovės lėšų ar asmeninio darbo.

112. Teismo posėdžiuose nustatytos aplinkybės bei rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas rūpinosi pirmojo namo statybomis ir įrengimu (pasitelkęs (duomenys neskelbtini) E. T.) – mokėjimo pavedimais atsakovas yra sumokėjęs E. T. 284 000 Eur sumą bei, atsakovo teigimu, davęs savo bankinę kortelę, kad šis galėtų sumokėti už medžiagas (iš šios kortelės E. T. išgrynino 33 700 Eur), tai patvirtino ir pats E. T. vykusio teismo posėdžio metu, t. y. nurodė, kad atsakovas darbus organizavo nuo įrengimo pradžios iki galo, per įrengimo laikotarpį ieškovė viena nėra buvusi atvykusi, šalys į namą įsikėlė gyventi tada, kai jis buvo įrengtas, buvo baldai ir kabėjo užuolaidos, medžiagos buvo perkamos per jį, ieškovė už jas nemokėjo, mokėjo atsakovas; V. S. parodė, kad bendravo su atsakovu dėl namo statymo, atliko visus santechnikos darbus, viską, kas susiję su vamzdžiais, dirbo trise, buvo ir atsakovo tėtis, kai darbai vyko ieškovės nepažinojo, santechnika – klozetai, praustuvai, vonia, buvo pirkta iki betonavimo – kažkur 2009 metais, reikėjo apsispręsti dėl prietaisų įrengimo vietos prieš tinkavimą ir betonavimą, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovas pagal 2009 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 16 999,99 LT mokėjimą UAB „Celsis“ už santechnikos priemones, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „sąsk. išankstiniam apmokėjimui lapo Nr. (duomenys neskelbtini)” (namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini)), pirko dyzelinį katilą – 2010 m. kovo 20 d. V. S. pervedė 7 200 LT; 2013 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas UAB „Vita Decora“ už namo interjero ir dekoravimo paslaugas sumokėjo 9 583,20 LT, 2013 m. spalio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas UAB „Vita Decora“ už baldus sumokėjo 42 929 LT, 2014 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas UAB „Vita Decora“ už baldus sumokėjo 10 000 LT ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymu atsakovas UAB „Vita Decora“ už baldus sumokėjo 3 780,26 LT; atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 13 d. iki 2014 m. vasario 16 d. V. Š. už baldus sumokėjo 10 450 LT; atsakovas taip pat apmokėdavo smulkius pirkinius namui (2013 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta 1 460 LT suma „už prekes“, 2013 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta 100 LT suma „už čiužinį“); už buitinę techniką atsakovas 2013 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „OGMINA“ sumokėjo 21 396 LT (prekių užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini); 2013 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo avansą – 5 000 LT), viso – 26 396 LT. Priešingai, nei atsakovas, ieškovė į bylą nepateikė nė vienos sutarties, nė vieno apmokėjimą patvirtinančio įrodymo, t. y. nepateikė jokių konkrečių įrodymų, ką ir kiek ji investavo į pirmąjį namą, ir nė vienas ieškovės kviestas liudytojas nepatvirtino, kad būtų gavęs iš ieškovės apmokėjimą grynais pinigais (išskyrus atvejį, kuomet ieškovė perdavė atsakovo pinigus, kas buvo iš anksto suderinta su paslaugų gavėju). Teismas atkreipia ypatingą dėmesį į tai, jog ieškovė taip pat nepagrindė ir neįrodė aplinkybės, jog prie pirmojo namo statybų prisidėjo savo darbu, tik vykusių teismo posėdžių metu atsakydama į atsakovo atstovės klausimą, kiek konkrečiai ieškovė prisidėjo prie šio namo statybų, ieškovė atsakė, jog važiavo, matavo, derino, susitikinėjo, pati rinko ir užsakinėjo užuolaidas, tačiau, kaip minėta, byloje nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių šiuos ieškovės teiginius. Aplinkybę, jog ieškovė mokėjo už pirmojo namo statybas grynaisiais pinigais, teismas laiko kaip neįrodytą, kadangi ją paneigė byloje esantys rašytiniai įrodymai (aukščiau aptarta bylos medžiaga) ir liudytojų parodymai, kurie teigė, jog grynų pinigų iš ieškovės negavo. Dar daugiau, ieškovės kviesti liudytojai ne tik nepatvirtinto ieškovės nurodytų aplinkybių, tačiau jas paneigė – E. S. parodė, jog kai susipažino su ieškove, namas stovėjo, ieškovė nedirbo prie namo tikrai, atsakovas ten buvo kartu su tėvu ir kažką tvarkė; A. S. parodė, jog apželdinimo darbus užsakė atsakovas, atsiskaitė pavedimu taip pat atsakovas, kartą pinigus perdavė ir ieškovė, tik su atsakovo nurodymu, kad pinigus perduos ieškovė, nes jis išvyksta į Norvegiją, kokius medžius pirkti ir už kokią kainą pirkti, pasakydavo atsakovas, su juo daugiau bendravo, nei su ieškove (atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. A. S. už medelių sodinimą sumokėjo 14 247,05 Eur); V. R. parodė, kad atsakovas papasakojo kaip ką daryti, ieškovė įleisdavo ryte į kiemą, jeigu kažkas ne taip, atsakovas minėjo, kad kreiptis į ieškovę, jis nepirko trinkelių, tik jas klojo, viską paruošė ir nurodymus, kaip ką daryti davė atsakovas, ieškovė negalėjo paduoti grynais nei 10 000 Eur darbuotojui, nei 50 000 Eur jam pačiam už atliktus darbus; R. E. parodė, jog užsakovas buvo atsakovas, visus užsakymus konkrečiai pateikė atsakovas, su ieškove bendravo kaip šeimininke, kuri atidarydavo vartus, sąmatas derino su atsakovu; S. Z. parodė, jog brėžinius ir tvoros įrengimo darbus derino su atsakovu, kiek atsimena, piniginius klausimus taip pat derino su atsakovu, galutinį atsiskaitymą atliko atsakovas, dėl įkainių elektroniniu paštu derinimas taip pat vyko su atsakovu; E. T. parodė, kad abu sprendė dėl santechnikos, visus klausimus derino su atsakovu, kai atsakovas buvo Norvegijoje, atsakovas pasiūlė atlygį už derinimą, su ieškove nieko nederino, kai namo vidus buvo įrenginėjimas, bendravo taip pat su atsakovu, arba su (duomenys neskelbtini) I., atsakovas tvirtindavo galutinius sprendimus; S. M. parodė, kad visus klausimus derinau su atsakovu, jis atliko visus atsiskaitymus, visus nurodymus gaudavau iš atsakovo, iš ieškovės jokio atsiskaitymo negavo; R. M. parodė, kad daugiausiai bendravo su E., su ieškove neteko bendrauti, jos šiame objekte nematė.

113. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog iš bylos duomenų yra žinoma, kad su visais liudytojais atsakovas tardavosi dėl parodymų davimo advokatės kontoroje, laikytinos kaip neįrodytos ir nepagrįstos, o tai, jog atsakovas pranešė liudytojams dėl vykstančio teismo posėdžio, kai kuriems iš jų nurodydamas, kad reikės paliudyti tai, ką darė statant ir įrenginėjant namus, savaime nepatvirtina fakto, jog liudytojai buvo paveikti, todėl abejoti šių įrodymu realumu, teismas neturi pagrindo. Be to, jeigu ieškovė norėjo sukelti teismui abejones dėl to, kad visi pinigai grynais, kurie buvo perduoti liudytojams buvo ne atsakovo (turint omenyje, kad vykusių tesimo posėdžių metu ieškovė kiekvieno patvirtinusio liudytojo, jog pinigus perdavė atsakovas, klausė, iš kur jie žiną, kad pinigai buvo ieškovo) turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kurių, kai minėta, byloje nėra.

114. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad būtų mokėjusi už žemės sklypo įsigijimą, tuo tarpu aplinkybė, jog ieškovė rūpinosi šiame žemės sklype esančiais želdiniais, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė įgijo ½ dalį žemės sklypo.

115. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų ieškovės indėlį į atsakovo nekilnojamąjį turtą (išskyrus ieškovės bendravimą su dizainere, kurio atsakovas neginčijo, tačiau kuris niekaip nesudaro pagrindo pretenduoti į nuosavybę), t. y. nepateikė įrodymų, jog prisidėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos ir įregimo darbų, tiek pinigais, tiek darbu, ar, kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad toks ieškovės prisidėjimas buvo esminis, pagerinimai buvo kapitaliniai, kadangi vidaus dizaino parinkimas ar baldų supirkimas (tokių duomenų ieškovė taip pat nepateikė) nėra pakankami, todėl laiko ieškovės reikalavimą dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, nustatant, jog kiekvienam priklauso po 1/2 dalį turto, nepagrįstu ir neįrodytu.

Dėl namo ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)

116. Kaip jau nustatyta ankščiau, gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui.

117. Ieškovė tvirtina, kad padėjo atsakovu įrengti antrąjį namą bendraudama su (duomenys neskelbtini) J. P., t. y. atsakovas tardavosi su ieškove namo įrengimo klausimais, be to, ji padėdavo atsakovui priimti prekes.

118. Kaip ir pirmojo namo pirkimo ir įrengimo atveju, konstatuotina, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi nė vieno įrodymo, patvirtinančio jos lėšų investavimą į ginčo objektus, taip pat nenurodžiusi aplinkybių, kiek ir kada ji investavo į antrąjį namą. Ieškovė tvirtina, kad prie šio namo statybų ir įrengimo prisidėjo ir savo darbu.

119. Pasisakant dėl šio sprendimo 112 punkte nurodytų sąlygų, pažymėtina, kad ne ieškovė, o atsakovas pateikė įrodymus, jog būtent jis savo lėšomis ir darbu pastatė ir įrengė antrąjį namą, t. y. ieškovė nepagrindė aplinkybių, susijusių su jos indėliu į namą tiek piniginiu atžvilgiu, tiek darbiniu. Teismo posėdžiuose nustatytos aplinkybės bei rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas rūpinosi antrojo namo statybomis ir įrengimu – visų pirma, pažymėtina, kad byloje esantis rašytinis įrodymas – atsakovo ir AB SEB banko 2017 m. birželio 22 d. sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybų užbaigimo, kuria jam buvo suteiktas 83 000 Eur kreditas, patvirtina, kad atsakovas paėmė paskolą dėl antrojo namo įsigijimo. Atsakovas pateikė gauto kredito panaudojimo išklotinę – bendra suma būsto įrengimui sudarė 124 303,13 Eur bei 2017 m. vasario 9 d. Nekilnojamojo turto vertinimo atskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria turtas (žemės sklypas ir gyvenamasis namas), esantys adresu (duomenys neskelbtini), įvertintas 118 900 Eur sumai. Priešingų duomenų, ieškovė į bylą nepateikė. Taigi, teismas ieškovės teiginius, jog kreditas buvo naudotas ne namo statybai, laiko paneigtais byloje esančia turto vertinimo ataskaita, kuri buvo būtina gaunant kreditą. Taip pat pažymėtina, jog ši ataskaita paneigia ieškovės teiginius, kad kredito paėmimo metu namas jau buvo baigtas – ataskaitoje yra nebaigto statyti namo nuotraukos. Dar daugiau, ieškovės teiginius, jog gautas kreditas buvo panaudotas kitais tikslais, paneigia byloje esantys rašytiniai, jog kreditas buvo išmokėtas per du kartus: 2017 m. birželio 23 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d.; laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. iš savo banko sąskaitos Luminor bank AB atsakovas išgrynino 57 200 Eur; laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. iš savo banko sąskaitos AB Swedbank atsakovas išgrynino 12 500 Eur, ir šios lėšos buvo panaudotos atsiskaitymams už namo statybą ir įrengimą; E. T. 2015 – 2016 metais buvo sumokėta 20 337,85 Eur. Dar daugiau, ieškovės kviesti liudytojai ne tik nepatvirtinto ieškovės nurodytų aplinkybių, tačiau jas paneigė – E. T. parodė, kad tarp dviejų namų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) atsakovas pats atliko kasimo darbus, betonavimo darbus derino su atsakovu, atsakovas padavė jam pinigus, jis – betonavusiam žmogui, ieškovės nebuvo, dėl antro namo statybų žino, kad namą statė nuomoti, prisidėjo su organizaciniais dalykais su pamatais, sienos, stogas, teikdavo konsultacijas, tačiau atsakovas buvo ir fiziškai, už stogo darbus atsakovas mokėjo tiesiogiai pats, jis irgi dalyvavo, kas galėjo kainuoti apie 10 000 Eur, vokiškos trinkelės apie 20 000 Eur, ieškovė nemokėjo, skalda irgi apie 20 000 Eur, už kurią ieškovė taip pat nemokėjo, ieškovė vykdant darbus nedalyvavo, pinigų iš ieškovės negavo, atsakovas prašė pasiskolinti 100 000 Eur, tačiau jis neturėjo tokios sumos, atsakovas šią sumą gavo iš banko; S. M. parodė, kad iš ieškovės jokių nurodymų nėra gavę, visus darbus ir atsiskaitymus derinu su atsakovu, jokių pinigų iš ieškovės negavo, byloje esantis rašytinis įrodymas patvirtina, kad atsakovas S. M. laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. vasario 16 d. pervedė 8 980 LT ir 12 987 Eur; V. S. parodė, kad teko konsultuoti ir dėl antrojo namo, kad nekartoti dvigubos sistemos, yra tik viena katilinė pirmajame name, be atsakovo daugiau su niekuo nebendravo, šalis kartu mažai matė, atsakovas asmeniškai įrenginėjo lauko darbus, kasė gruntus, klojo kanalizaciją, lauko tinklus, stumdė techniką, klojo šildymo vandentiekio vamzdžius, jis pasakė, kokiam gylį kasti ir kokius vamzdžius dėti, vieną katilinę sujungti su dviem namais buvo jo iniciatyva, viską mokėjo atsakovas, jis atvežė čekius, atsakovas apmokėjo; R. M. parodė, kad atsakovas paprašė padėti ir prie antro namo, jis paruošė sąmatą, ją pasitvirtino su atsakovu, atsakovą matė gan dažnai, jeigu iškildavo klausimų dėl įrengimo bendravo su dizainere, dėl kainų – su atsakovu, atsakovas atsiskaitė, su ieškove tiesiogiai nieko nederino, mokėjimas vyko tikriausiai grynais, kvito pasirašyto neturi; E. B. parodė, kad atsiskaitymo iš ieškovės, kiek prisimena, negavo, būna, kad derina su vienu žmogumi dizaino pusę, o finansinę pusę – su kitu, tačiau dažnu atveju nori, kad mokėtojas ir sutartyje nurodytas asmuo – nesiskirtų.

120. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad būtų mokėjusi už žemės sklypų įsigijimą, tuo tarpu aplinkybė, jog ieškovė rūpinosi šiuose žemės sklypuose esančiais želdiniais, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė įgijo ½ dalį žemės sklypų.

121. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų ieškovės indėlį į atsakovo nekilnojamąjį turtą, t. y. nepateikė įrodymų, jog prisidėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos ir įregimo darbų, tiek pinigais, tiek darbu, ar, kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad toks ieškovės prisidėjimas buvo esminis, pagerinimai buvo kapitaliniai, kadangi vidaus dizaino parinkimas ar baldų supirkimas (tokių duomenų ieškovė taip pat nepateikė) nėra pakankami, todėl laiko ieškovės reikalavimą dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, nustatant, jog kiekvienam priklauso po 1/2 dalį turto, nepagrįstu ir neįrodytu.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų bei reikalavimo priteisti kompensaciją

122. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovui priklauso įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios įmonės akcijos (kurias atsakovas įsigijo 2016 m. gruodžio 22 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi).

123. Ieškovė, minėta, be kitų reikalavimų, prašė pripažinti, kad 5 168 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, nustatant, jog kiekvienam priklauso po 1/2 dalį turto ir priteisti iš atsakovo 60 000 Eur piniginę kompensaciją už parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.

124. Atsakovas 2017 m. balandžio 21 d. suteikė įgaliojimą ieškovei atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre pateikiant duomenis ir/ar dokumentus bei kt. 2017 m. spalio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškove sudarė darbo sutartį (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti. Įrodymų, jog ieškovė išties būtų dalyvavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ar kokių nors verslo sprendimų priėmime, kad toks dalyvavimas būtų iš esmės pakėlęs įmonės vertę ir ieškovė būtų dirbusi neatlygintinai, ieškovė nepateikė, t. y. neįrodė, kad ji būtų vykusi į daugiau nei vieną verslo susitikimą Lietuvoje ar užsienyje (nors kelionė į Kiniją buvo patvirtina ir liudytojų duotais parodymais, nė vienas iš jų nepatvirtinto, kad ieškovė vyko ne dėl savo įmonės reikalų), kad ji būtų dalyvavusi rengiant įmonės strategijas ar dalyvavusi derybose su rangovais (išskyrus teisinius klausimus, kadangi tai buvo tiesiogiai susiję su jos darbo funkcijomis, už kurias ji gaudavo atlyginimą), be to, kad ji būtų ieškojusi ar radusi nors vieną darbuotoją (turint omenyje, kad ieškovė teikė melagingus parodymus dėl buvusios kolegės – G. M., kuri patvirtino, kad ne ieškovė, o atsakovas pakvietė ją dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“), neįrodė, kad ji būtų tvarkiusi įmonės buhalteriją, kad būtent ji būtų organizavusi interneto svetainių kūrimą (ieškovė kilus ginčui veikė prieš įmonės interesus, kadangi bandė pasisavinti socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sugrąžinta teismo sprendimu), ar, dar daugiau, su ja būtų derinamos įmonės paskolos, įstatiniai kapitalai, turto įsigijimas ar paramos gavimas – jos tik buvo prašoma parengti sutartis (kaip minėta, atlikti darbo funkcijas), ji nežinojo, kokia buvo finansinė įmonės padėtis (tai patvirtina vykusių teismo posėdžių metu duoti jos pačios parodymai), o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė nebuvo įmonės savininkė ir akcininkė.

125. Byloje esantis rašytinis įrodymas – 2017 m. rugsėjo 18 d. tarp atsakovo ir V. R. pasirašytas ketinimų protokolas patvirtina, jog mainais už tai, kad ieškovės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai buvo suteikiamos patalpos (duomenys neskelbtini), ji teikė teisines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rengė rangos sutartis ir pan.), kas savo ruoštu paneigia ieškovės teiginius, jog ji dalyvavo versle neatlygintinai dar prieš sudarant darbo sutartį su įmone. Tokius ieškovės teiginius paneigia ir byloje esantys liudytojo V. R., su kuriuo atsakovas vykdė veiklą Lietuvoje, parodymai – protokolą pasirašė su atsakovu, kuriam priklausė 100 proc. akcijų, ieškovė nepasirašė, bet dalyvavo, ieškovė neišreiškė noro pasirašyti protokolo, nesakė, kad tai ir jos akcijos, sutarė, kad atsakovas investuoja, jis dirba, ieškovė neatliko jokių investicijų, t. y. neėmė paskolos, atsakovas padidino įstatyminį kapitalą, ieškovės jis priimti į darbą nenorėjo, sutiko priimti tik dėl atsakovo noro, neatsimena, ar girdėjo ir ar jam sakė, kad jeigu ieškovės paslaugų nebereikės, ji bus nedelsiant atleista iš darbo, patvirtino, kad ieškovės įdarbinimas buvo pinigų švaistymas, ieškovė nevažiavo į Lenkiją ieškoti technikos, į Norvegiją pats nevažiavo, tai negali atsakyti, ar ieškovė vyko, tačiau objektų ir tiekėjų nesurado, žino, kad važiavo į Kiniją, pinigų įmonės plėtrai neskolino, tik atsakovas skolino, jis pats pinigų neįnešė, apie įmonės įsipareigojimus kreditoriams ir atsakovo skolas ieškovei nebuvo žinoma. Ieškovės teiginius, jog ji buvo faktinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkė, paneigė ir jos pačios kviestas liudytojas – P. S. parodė, kad ieškovė dirbo pas atsakovą jo įmonėje, verslas buvo atsakovo, ieškovė turėjo savo įmonę, kurioje užsiimdavo užuolaidomis ir medžiagomis, bet ji naudos nedavė.

126. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji savo lėšomis ar neatlygintinu darbu prisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo ar jų vertės padidėjimo, tuo tarpu dalyvavimas įmonės veikloje (teikiant teisines konsultacijas už nuomojamas patalpas, ar, dar daugiau, dirbant pagal darbo sutartį) negali būti pagrindu tapti įmonės savininku, todėl ieškovės reikalavimą pripažinti, kad 5 168 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, nustatant, jog kiekvienam priklauso po 1/2 dalį turto, ir priteisiant iš atsakovo 60 000 Eur piniginę kompensaciją už parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, laiko nepagrįstu ir neįrodytu.

Dėl kilnojamojo turto dalies priteisimo

127. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti kilnojamuosius daiktus bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, nustatant, jog kiekvienam priklauso po 1/2 dalį turto.

128. Ieškovė parengė atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namuose (duomenys neskelbtini) ir biure (duomenys neskelbtini)) buvusių kilnojamų daiktų sąrašą, tačiau vėlgi, nepateikdama nė vieno įrodymo, pagrindžiančio savo dalies investavimą į šiuos daiktus. Teismas pažymi, jog sutinka su atsakovo vertinimu, kad dauguma daiktų galimai yra nusidėvėję (nėra įmanoma nustatyti realių verčių), be to, dalis daiktų buvo įgyti iki pažinties su ieškove, kita dalis yra neatsiejamai susiję su nekilnojamaisiais daiktais ir yra laikytini nekilnojamo daikto (namo) dalimi (pvz. praustuvai, unitazai, vonios baldai ir pan.), dar daugiau – vaikų daiktai, kurie negali būti dalinimai (pvz. vaikiški dviratukai) ir daiktai, buvę name Norvegijoje, kuriuos atsakovas teigė išmetęs pardavus šį namą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas, ne ieškovė mokėjo už šiuos kilnojamuosius daiktus – atsakovas 2013 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „OGMINA“ apmokėjo 21 396 LT sąskaitą už buitinę techniką (prekių užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini); 2013 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo avansą – 5 000 LT), viso – 26 396 LT; 2013 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas UAB „Vita Decora“ sumokėjo 9 583,20 LT už namo interjerą ir dekorą; 2013 m. spalio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas UAB „Vita Decora“ sumokėjo 42 929 LT už baldus; 2014 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas UAB „Vita Decora“ sumokėjo 10 000 LT už baldus; 2014 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymu atsakovas UAB „Vita Decora“ sumokėjo 3 780,26 LT už baldus; atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 13 d. iki 2014 m. vasario 16 d. V. Š. už baldus sumokėjo 10 450 LT; taip pat apmokėdavo smulkius pirkinius namui (2013 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta 1 460 LT suma „už prekes“, 2013 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta 100 LT suma „už čiužinį“).

129. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas, pateikdamas savo kilnojamų daiktų sąrašą sutiko dėl dalies ieškovės prašomų priteisti kilnojamųjų daiktų nurodydamas pirmines ir ieškovės nurodytas vertes, bei į tai, jog kiekvienai šaliai tenkančią kilnojamųjų daiktų dalį atsakovas paskaičiavo beveik vienodai (skirtumas 45 Eur), ir į tai, jog ieškovės nurodytos vertės pateiktos neapskaičiuojant nusidėvėjimo, atkreipiant ypatingą dėmesį į tai, jog liudytoja E. B. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad sumos už kilimėlius ir užuolaidas, buvo ženkliai mažesnės nei ieškovės nurodytame kilnojamųjų daiktų sąraše, dar daugiau, ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, jog investavo į šių daiktų pirkimą ir kokią sumą, todėl teismas neturi pagrindo priteisti kompensacijos ieškovei, nes, kaip minėta, ieškovė nenurodė realių kilnojamųjų daiktų verčių, taigi, ieškovės reikalavimą pripažinti kilnojamuosius daiktus bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, nustatant, jog kiekvienam priklauso po 1/2 dalį turto, ir priteisiant 11 442,50 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį, laiko nepagrįstu ir neįrodytu.

Dėl reikalavimo padalinti pajamas

130. Ieškovė prašo priteisti 11 700 Eur kompensaciją už negautas pajamas nuomojant ieškovės turto dalį.

131. Kaip jau nustatyta ankščiau, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad atsakovė neprisidėjo prie šio namo įsigijimo ir įrengimo teismas pasisakė šio sprendimo 117 – 122 punktuose. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė nei faktinių, nei teisinių argumentų, kokiu pagrindu ji prašo padalinti atsakovo gautas (ir išleistas) pajamas iš nuomos santykių pagal atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą nuomos sutartį dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Tai, kad 2017 m. rugpjūtį šalys sutarė namą, esantį (duomenys neskelbtini), išnuomoti, ieškovės teigimu, derino nuomos klausimus, rengė nuomos sutartį, derino potencialių nuomininkų turto apžiūrą, taip pat derino klausimus su nekilnojamojo turto brokeriu, kėlė skelbimus dėl nuomos tam, kad šeima gautų pajamas iš turimo turto, byloje nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, tik išimtinai ieškovės samprotavimais, kodėl jai turėtų priklausyti kompensacija už negautas pajamas nuomojant, kaip jau nustatyta ankščiau, atsakovui priklausantį turtą. Todėl šis ieškovės reikalavimas taip pat laikytinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

132. Teismas, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį nėra, todėl jos ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

133. Taip pat išsprendžia atsakovo atžvilgiu taikytų laikinųjų apaugos priemonių panaikinimo klausimą ir nutaria panaikinti 2020 m. birželio 2 d., 2020 m. birželio 11 d. Vilniaus apygardos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-432-967/2022 su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2020 m. spalio 13 d. ir 2021 m. vasario 22 d. pakeitimais.

134. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

135. Teismo sprendimu ieškovės ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti) nepriteisiamos, taigi spręstinas atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pažymėtina, kad atsakovas prašo priteisti iš ieškovės iš viso 6 450,15 Eur sumą už advokatės pagalbą bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme, grįsdamas jas 2020 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo nurodymu 2 221,31 Eur sumai, 2020 m. liepos 20 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo nurodymu 4 228,84 Eur sumai. Kadangi išlaidos už advokatės Jurgitos Karvelės suteiktą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 5, 8.2, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, atsakovui iš ieškovės priteistina 6 450,15 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 6 450,15 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimties eurų ir penkiolikos euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Panaikinti 2020 m. birželio 2 d., 2020 m. birželio 11 d. Vilniaus apygardos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-432-967/2022 su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2020 m. spalio 13 d. ir 2021 m. vasario 22 d. pakeitimais.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė