- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- e2-202-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00658-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės M. S. prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir ieškovei M. S. nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, paduotą civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. S. (toliau ir – ieškovė) ieškinyje prašė: 1) pripažinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 5 168 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A.“ akcijų ir kilnojamuosius daiktus bendrąja daline ieškovės ir atsakovo D. S. (toliau – atsakovas) nuosavybe, nustatant, jog kiekvienam priklauso po ½ dalį turto; 2) priteisti iš atsakovo 60 000 Eur piniginę kompensaciją už parduotas UAB „A.“ akcijas, 11 442,50 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį, 11 700 Eur kompensaciją už negautas pajamas nuomojant ieškovės turto dalį ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 6 450,15 Eur bylinėjimosi išlaidas, panaikino atsakovo turtui pritaikytas laikinąsias apsaugo priemones.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2022 m. spalio 31 d. pateikė apeliacinį skundą, prašė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują spendimą – ieškinį patenkinti visiškai, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – apeliacinio skundo pagrindui suformuluoti ir 3 532 Eur žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti.
Šalies argumentai
5. Ieškovė 2022 m. lapkričio 15 d. pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat nurodė sumokėjusi 50 Eur žyminį mokestį, o nuo likusios dalies (3 482 Eur) sumokėjimo prašė atleisti. Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis nuo ieškinio pateikimo, kuomet ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, dar labiau pablogėjo tiek dėl pandemijos, tiek ir dėl geopolitinių bei ekonominių pasaulyje susiklosčiusių aplinkybių. Nurodė, kad nekilnojamo turto neturi, vienintelę transporto priemonę buvo priversta parduoti, be to, padidėjo jos įsiskolinimai kreditoriams. Vienintelės ieškovės pajamos yra darbo užmokestis ir iš atsakovo gaunamas išlaikymas vaikams, kiekvienam po 200 Eur, kurių kartu su ieškovės gaunamomis pajamomis nepakanka visiems vaikų poreikiams patenkinti, taigi jos turtinė padėtis yra bloga, o už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis jai yra labai didelis.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą 1 741 Eur dydžio žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti, o likusios 1 741 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikino ir perdavė ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad ieškovė nepateikė teismui alternatyvaus prašymo, t. y. neprašė teismo, nepatenkinus jos prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, šio mokesčio mokėjimą atidėti, todėl nusprendęs neatleisti ieškovės nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, t. y. išsprendęs pareikštą procesinį prašymą, savo iniciatyva išspręsdamas dar ir šio mokesčio atidėjimo klausimą, nors ieškovė to neprašė, pirmosios instancijos teismas peržengė ieškovės prašymo ribas, t. y. pažeidė dispozityvumo principą. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo ir tai, kad ieškovė pareigos pagrįsti prašyme dėstomas faktines aplinkybes įrodymais iš esmės neįvykdė, o jos prašyme nurodyti ir pateikti selektyviai atrinkti pavieniai duomenys nesudaro pagrindo ieškovės siekiamo procesinio sprendimo priėmimui, t. y. neįmanoma objektyviai nustatyti tikrosios ieškovės finansinės padėties ir jos galimybių sumokėti žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo netenkino, nustatė ieškovei terminą sumokėti 3 482 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
3. Teismo vertinimu, ieškovė savo procesinės pareigos pagrįsti prašyme dėstomas faktines aplinkybes leistinais rašytiniais įrodymais iš esmės neįvykdė, o jos prašyme nurodyti ir pateikti selektyviai atrinkti pavieniai duomenys nesudaro pagrindo siekiamo procesinio sprendimo priėmimui. Tai, kad ieškovė teikė tik tuos įrodymus, kurie jai palankūs ir neatskleidžia tikrosios jos turtinės padėties, patvirtina aplinkybės, kad su ieškiniu teikdama analogišką prašymą ieškovė pateikė duomenis apie jos vardu AB SEB banke ir „Luminor“ banke atidarytose banko sąskaitose esančias lėšas. Teikdama prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ieškovė pateikė tik duomenis apie AB SEB banko sąskaitoje esančias lėšas, o įrodymų apie „Luminor“ banko sąskaitoje esančias lėšas ar kad tame bei kituose bankuose ieškovės vardu atidarytų sąskaitų nebėra, neteikė. Iš su ieškiniu pateikto išrašo iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise 2019 m. spalio 1 d. duomenimis priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir nors ieškovė su ieškiniu teikė duomenis apie tai, kad 2019 m. vasario – gegužės mėn. ji patalpino skelbimus apie šio turto pardavimą ir norinčių jį įsigyti neatsirado, tačiau duomenų, kad jis vis dar nuosavybės teise priklauso ieškovei, į bylą nebuvo pateikta. Be to, iš su ieškiniu pateiktos vartojimo kredito sutarties, sudarytos su „Bigbank AS“, matyti, kad ieškovė šiai kredito įstaigai, suteikusiai jai 7 820 Eur dydžio kreditą, nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2025 m. kovo 20 d. yra įsipareigojusi kas mėnesį mokėti 145,78 Eur įmokas. Duomenų, kad ieškovė dėl sunkios turtinės padėties aptartų įsipareigojimų nevykdo, į bylą nebuvo pateikta. Vadinasi ieškovė turi lėšų, kurių gavimo šaltinis neatskleidžiamas, ar santaupų kreditorių įsipareigojimams padengti, nors jos teismui nurodytos disponuojamos pajamos yra mažesnės už mokamas įmokas. Ieškovės pateiktas išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenų bazės apie ieškovės nedarbingumo laikotarpius, nepagrindžia aplinkybių, jog ieškovė negauna darbo užmokesčio, kurio dydį pagrindžiančių įrodymų, ieškovė taip pat nepateikė, be to, kaip pati pažymėjo, prie vaikų išlaikymo taip pat įpareigotas prisidėti ir vaikų tėvas (atsakovas), todėl negalima išvada, jog ieškovė viena rūpinasi didžiąja dalimi vaikų išlaikymo. Teismas nusprendė, kad ieškovė, prašydama aptartų rašytinių įrodymų pagrindu taikyti atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies institutą, objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti dėl jos tikrosios finansinės padėties, nepridėjo. Teismas nusprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų visapusiškai ir objektyviai įvertinti jos tikrąją turtinę padėtį ir nustatyti, jog ji iš tikrųjų neturi galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl ieškovė įpareigota sumokėti 3 482 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
III. Atskirojo skundo argumentai
1. Ieškovė M. S. atskirajame skunde prašo priimti teikiamus iš bankų duomenis, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ieškovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Teismas tinkamai nevertino ir neatsižvelgė į tęstinę ir nuoseklią sunkią ieškovės finansinę padėtį. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė skolinasi pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų, jog galėtų apmokėti išlaidas už advokatės teikiamas paslaugas. Teikiami aktualūs sąskaitų duomenys pagrindžia esamą ieškovės finansinę padėtį. Prašoma juos priimti ir atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes tai naujausi duomenys, mažai kuo pasikeitę nuo anksčiau teismui teiktų duomenų. Turi būti vertinamas ne sąskaitų kiekis, o asmens finansinė padėtis, neapsunkinant proceso šalies vis naujais pertekliniais reikalavimais, kuriuos ieškovė įrodinėja jau beveik 3 metus.
10.2. Iš pateikiamų išrašų iš banko sąskaitų turinio matyti, kad ieškovė disponuoja tik nedidele suma lėšų, kurių bendra suma vos virš 136 Eur. Tokios menkos lėšos nesuteikia galimybės sumokėti 3 482 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo ir yra pagrįstas.
10.3. Ieškovė teismo minėtą žemės sklypą siekia parduoti nuo 2019 m. sausio 9 d., tačiau pastarasis objektas nėra paklausus ir jo niekas nenori įsigyti net ir sumažinus pardavimo kainą. Iki šios dienos pirkėjas taip ir neatsirado. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio instituto taikymo, į tai, kad ieškovė negali parduoti nelikvidaus žemės sklypo, nepagrįstai neatsižvelgė. Ieškovė nuosavybės teise vis dar valdo minimą žemės sklypą, kuris jai yra nereikalingas ir nesukuria vertės, o yra nuostolingas, kadangi jį reikia prižiūrėti bei mokėti žemės mokestį.
10.4. Įsipareigojimas kredito įstaigai yra griežtai reglamentuojamas, todėl šių įmokų nemokėjimas gali dar labiau pabloginti ir taip sunkią ieškovės finansinę padėtį, pradedant skaičiuoti netesybas, dėl to įsiskolinimo dydis tik augs ir ieškovė iš viso neturės finansinių galimybių jį ateityje padengti. Ieškovė, padedama artimųjų, stengiasi sumokėti kredito įstaigai mokamas nustatytas įmokas. Šis įsipareigojimas įgytas ne tam, kad būtų patenkinti ieškovės poreikiai, tačiau gautos kredito lėšos panaudotos nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimui, nes prieš ją smurtavęs atsakovas, iš karto išmetė ją iš darbo po pranešimo apie patirtą smurtą. Mažamečiai vaikai ir ieškovė palikti be pajamų ir ši informacija buvo ne kartą teismui minima ir gerai žinoma, tačiau teismas vengė šias aplinkybes tinkamai vertinti.
10.5. Ieškovė, prašydama atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pateikė VSDFV pažymą, kuri skirta asmens mokumui vertinti, tačiau teismas, nepagrįstai nevertino šioje pažymoje nurodytų aplinkybių ir šiuos duomenis nepagrįstai ignoravo bei neteisingai vertino jų turinį, klaidingai pažymėdamas, jog pažymoje atsispindi ieškovės nedarbingumo laikotarpiai. Iš šios pažymos turinio matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos yra minimalios, kurios nesuteikia galimybės sumokėti 3 482 Eur žyminį mokestį. Skundžiamu teismo sprendimu ieškovės įrodymai buvo nuvertinti, o atsakovo dirbtinai sukurti įrodymai sureikšminti ir ieškovė dėl skundžiamos nutarties neturi galimybės realizuoti savo teises į apeliaciją.
10.6. Teismas neanalizavo ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių itin sudėtingą ieškovės finansinę situaciją. Ieškovė pagal galimybes stengiasi pasirūpinti nepilnamečių vaikų poreikiais. Ieškovei yra siurprizinis teismo motyvas, jog 200 Eur išlaikymas vaikui, kuris gaunamas iš atsakovo, disponuojančio žymiai didesnėmis lėšomis, yra pakankamas dviem mažamečiams vaikams išlaikyti. Šalyje brangsta pragyvenimo lygis, nuolat didėja maisto produktų, kitų prekių ir paslaugų kainos. Teismo motyvas, kad šią dieną 200 Eur išlaikymas yra pakankamas, vertintinas kritiškai, kadangi neatitinka valstybėje egzistuojančios objektyvios situacijos. 200 Eur dydžio skiriamas išlaikymas vienam vaikui yra žymiai mažesnis nei minimalus priteisiamas išlaikymo dydis šeimos bylose, todėl atsakovo, kuris disponuoja itin didelės vertės turtu, teikiamas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams jau senai neatitinka teisminės praktikos, realybės bei vaikų poreikių, kurie buvo iki šalių gyvenimo skyrium momento. Atsakovo teikiamas išlaikymas nepadengia net menkiausios dalies nepilnamečių vaikų poreikių. Ieškovė priversta iš vaikams skiriamų piniginių lėšų mokėti žyminį mokestį. Teismas atsakovo prisidėjimą po 200 Eur kiekvienam vaikui prie jų išlaikymo vertina kaip itin didelį indėlį, tačiau vaikų motiną, gaunančią minimalias pajamas, įpareigoja sumokėti 3 482 Eur. Tokia situacija paneigiamas šalių lygiateisiškumas ir nepagrįstai suvaržomos galimybės ieškovei ginti savo pažeistas teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų ir dėl naujų įrodymų
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų. Šio apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Kaip matyti iš ieškovės su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų (2023 m. sausio 25 d. išrašų iš banko sąskaitų), šie duomenys gauti jau po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo (2023 m. sausio 18 d.), ieškovė šiais įrodymais grindžia aplinkybę, kad jos turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos su atskiruoju skundu pateiktus įrodymas priima (CPK 314 straipsnis), kadangi šie įrodymai gauti jau po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, yra susiję su nagrinėjamu klausimu (CPK 180 straipsnis) ir neužvilkins bylos pagal ieškovės atskirąjį skundą išnagrinėjimo, kadangi nėra pagrindo atsakovui suteikti galimybės pasisakyti dėl šių įrodymų, šiems esant nesusijusiems su ginčo esme, o tik su procesinio – atleidimo nuo žyminio mokesčio – klausimo išsprendimu. Ieškovės pateikti bankų sąskaitų išrašai vertintini kitų ieškovės pateiktų įrodymų kontekste.
Dėl pagrindo atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo
14. Ieškovė, pateikusi apeliacinį skundą, nurodė teismui sumokėjusi 50 Eur žyminį mokestį, o nuo likusios dalies (3 482 Eur) sumokėjimo prašė ją atleisti dėl sunkios turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė nepateikė pakankamai išsamių duomenų apie jos turtinę padėtį, todėl ieškovės neatleido nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi teigdama, kad byloje pateikta pakankamai duomenų apie jos sunkią turtinę padėtį, taip pat ieškovė su atskiruoju skundu pateikė papildomus duomenis, kurie, ieškovės vertinimu, pagrindžia jos sunkią turtinę padėti ir galimybių sumokėti visą žyminį mokestį nebuvimą.
15. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.).
16. Kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarką reglamentuoja CPK, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Nustatydamas žyminio mokesčio mokėjimo pareigą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims, numatė ir atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis), taip pat atvejus, kai teismas, esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui bei atsižvelgęs į to asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis). Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja nuostatą, kad tiek atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tiek ir žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimas yra išimtys iš bendros taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys). Teismui suteikta teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui (CPK 83 straipsnio 3 dalis).
17. Asmeniui, siekiančiam būti atleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tenka našta pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan.), bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.
18. Ieškovė, apeliaciniame skunde grįsdama pagrindą atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, nurodė, kad: neturi nekilnojamojo turto; vienintelėje įmonėje UAB „S.“, kurioje ieškovė dirba, ji per mėnesį gauna itin mažas pajamas; dėl sunkios turtinės padėties buvo priversta parduoti ieškinio padavimo metu turėtą automobilį; kad galėtų patenkinti nepilnamečių vaikų poreikius ir pragyventi pati, skolinosi ir iki šiol skolinasi tiek iš kredito bendrovių, tiek iš artimųjų; turimi įsipareigojimai kreditoriams dar labiau išaugo, kadangi Vilniaus mieto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-15809-1098/2022 ieškovei yra pareikštas viešosios įstaigos Vilniaus tarptautinės mokyklos ieškinys dėl 10 703,28 Eur skolos priteisimo kaip iš solidarios skolininkės; atsakovas jau trejus metus moka vaikų poreikių neatitinkantį teismo priteistą 200 Eur dydžio išlaikymą vienam vaikui, kurio išlaikymo nepakanka nepilnamečių vaikų poreikiams užtikrinti, todėl didžioji vaikų išlaikymo našta tenka ieškovei, kuri, priversta skolintis iš artimųjų; ieškovės vaikų ugdymo ir gydymo įstaiga yra apie 20 km atstumu nuo namų.
19. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė išrašą iš ieškovės banko sąskaitos AB SEB banke, iš kurio matyti, kad likutis banko sąskaitoje 2022 m. lapkričio 12 d. buvo 162,10 Eur. Taip pat ieškovė pateikė VSDFV išrašą apie 2022 m. rugsėjo 8 – 26 d. ieškovės gautas, iš viso 217,21 Eur ligos išmokas.
20. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė išrašą iš tos pačios banko sąskaitos AB SEB banke, iš kurio matyti, kad likutis banko sąskaitoje 2023 m. sausio 25 d. buvo 136,10 Eur. Taip pat ieškovė pateikė išrašą iš kitos savo banko sąskaitos „Luminor“ banke, iš kurio matyti, kad likutis banko sąskaitoje 2023 m. sausio 25 d. buvo 0,52 Eur.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė pateikė nepakankamai išsamius duomenis apie savo turtinę padėtį: nepateikė duomenų apie gaunamą darbo užmokestį; nepateikė bent kelių mėnesių laikotarpio banko sąskaitų išrašų, kurie galėtų parodyti lėšų judėjimą ieškovės turimose sąskaitose; apeliaciniame skunde nurodė, kad nekilnojamojo turto neturi, tačiau atskirajame skunde pripažino, kad turi žemės sklypą; nepateikė duomenų apie transporto priemonių (ne)turėjimą ir kt. Tačiau taip pat pritartina ir ieškovei, kad jos pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovės turtinė padėtis neleidžia sumokėti visos trūkstamos žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė banko sąskaitose aktualiu laikotarpiu turi nepakankamai lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, ieškovė augina du vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas. Sunkią ieškovės turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovę įpareigojo sumokėti tik 500 Eur žyminio mokesčio už ieškinį dalį, o likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 3 032 Eur, sumokėjimą atidėjo iki sprendimo priėmimo.
22. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė nepakankamai išsamius duomenis apie savo turtinę padėtį, yra darbingo amžiaus, gaunanti pajamas iš darbo santykių, yra pagrindas manyti, jog ieškovė pajėgi sumokėti bent dalį nesumokėtos žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės neatleidimas nuo didžiosios žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies ieškovei atimtų teisę į apeliaciją dėl jai nepalankaus teismo sprendimo, kuriuo sprendžiama dėl ieškovės galimos turtinės padėties, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai atmetė ieškovės prašymą atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamos bylos pobūdį bei siekiant nepažeisti ieškovės teisės į apeliaciją, ieškovė atleistina nuo 3 382 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis), o likusią žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį – 100 Eur – ieškovė įpareigotina sumokėti.
23. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ieškovei buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu neišsprendė atidėtos žyminio mokesčio už ieškinį dalies priteisimo valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
24. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai atmetė ieškovės prašymą atleisti nuo likusios nesumokėtos dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 338 straipsnis), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, iš dalies patenkinant ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimo ir atleidžiant ieškovę nuo 3 382 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nustatant ieškovei terminą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį – 100 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį pakeisti – iš dalies patenkinti ieškovės M. S. prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir atleisti ieškovę M. S. nuo 3 382 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo sumokėjimo.
Nustatyti ieškovei M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10 (dešimties) dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį – 100 Eur (vieną šimtą eurų) ir pateikti Vilniaus apygardos teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
Išaiškinti ieškovei M. S., kad iki nustatyto termino neįvykdžius teismo įpareigojimo apeliacinis skundas gali būti laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.