- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-1839-886/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08996-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- T. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė) 2021 m. gegužės 28 d. ieškiniu (CBP-11391) prašė iš atsakovo T. V. (toliau – atsakovas) priteisti 329,89 Eur skolos, 296,90 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad pagal 2020 m. vasario 26 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-021224 (toliau – ir Sutartis) pradinė kreditorė UAB „Be kredito” atsakovui išnuomojo kilnojamąjį daiktą – mobilųjį telefoną. Atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų neatliko, išnuomoto daikto negrąžino. Pradinė kreditorė 2020 m. liepos 15 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. RP2020-07/01 reikalavimo teises perleido ieškovei UAB „Legal Balance“.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisė 329,89 Eur skolos, 29,69 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (359,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 78,02 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 329,89 Eur skolos.
6. Teismas sprendė, kad prašomi priteisti 0,5 procento delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Tokią išvadą grindė teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo formuojamą praktika, aplinkybėmis: kad atsakovas yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui; kad prašomų priteisti delspinigių dydis yra artimas skolos dydžiui, tačiau ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais. Paminėjo, kad kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai net tarp verslo subjektų netesybos siekia 0,1-0,2 procento už kiekvieną praleistą dieną arba 36,5–73 procentus per metus.
7. Teismas nustatęs, kad ieškovės paskaičiuotų delspinigių suma (296,90 Eur) faktiškai siekia skolos sumą (329,89 Eur), vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, sprendė, kad jie turi būti sumažinti. Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius nagrinėjamoje byloje sumažino iki 29,69 Eur (329,89 Eur × 0,05 proc. × 180 d.).
8. Atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo ieškovei priteisė 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Patenkinus ieškinį iš dalies, teismas iš atsakovo priteisė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingą patenkintų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliantė 2021 m. rugsėjo 8 d. apeliaciniu skundu (DOK-112345) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. iš atsakovo ieškovei priteisti 296,90 Eur delspinigių ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Apeliantė prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 17 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai vertino apeliantės prašomus priteisti delspinigius ir nepagrįstai juos sumažino iki 29,69 Eur. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu (toliau – ir VKĮ) 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Šalys susitarė, kad atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovė sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėję visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Šiuo atveju sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
10.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu ir neatsižvelgė į atsakovo vengimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė apeliantės prašymą delspinigius priteisti už sutrumpintą laikotarpį - 180 dienų. Sumažindamas mokėtinų netesybų dydį nuo 296,90 Eur iki 29,69 Eur, teismas iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę, todėl jis turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
10.3. Teismas nepagrįstai netenkinęs dalies materialinio reikalavimo, nepagrįstai sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Nustačius, kad ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pagal 2020 m. vasario 26 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-021224 pradinė kreditorė UAB „Be kredito” atsakovui išnuomojo mobilųjį telefoną, o atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį, 12 mėnesių, mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais, pagal kurią atsakovas įsipareigojo per 12 mėnesių t.y. visą sutarties laikotarpį mokėti nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų neatliko bei negrąžino išnuomoto daikto – mobiliojo telefono. Pradinė kreditorė 2020 m. liepos 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-07/01 perleido naujajai kreditorei - ieškovei UAB „Legal Balance“ – reikalavimus į atsakovo pradinei kreditorei neįvykdytą prievolę. Atsakovas 2020 m. liepos 22 d. pranešimu informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą, buvo raginamas apmokėti įsiskolinimą.
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria nepriteista dalis delspinigių ir dalis bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Apeliantė ieškiniu prašė priteisti 296,90 Eur delspinigių, kuriuos paskaičiavo už 180 dienas, nuo negrąžintų įmokų sumos, taikant 0,5 procento dydžio delspinigių normą už kiekvieną uždelstą dieną. Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria šis reikalavimas patenkintas ne visa apimtimi ir priteista 29,69 Eur delspinigių.
16. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis (0,5 procentai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną) yra nepagrįstai didelis, ir atsižvelgdamas į VKĮ nuostatas, teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, apeliantės prašomą priteisti 296,90 Eur delspinigių sumą sumažino iki 29,69 Eur (329,89 Eur × 0,05 proc. × 180 d.).
17. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį, nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes jos netaikytinos nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti nuomojamo daikto. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
18. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų dalyje nustatyta, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti pradinei kreditorei 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos.
19. Sutartinių netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
20. Kasacinio teismo išaiškinimu, aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).
22. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis (buvęs CK 6.188 straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Kasacinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išsamiai ir aiškiai apibendrino kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.228⁴ straipsnio normų dėl vartojimo sutarties vertinimo jų sąžiningumo aspektu aiškinimo ir taikymo.
23. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis teismo teisę sumažinti netesybas, jeigu jos yra neprotingai didelės. Taigi, netesybų dydžio klausimą teismas sprendė atsižvelgdamas į konkrečias šioje byloje egzistuojančias aplinkybes: į tai, kad atsakovas yra vartotojas ir sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų; į prievolės sumą, kurios dydis panašus į prašomų priteisti delspinigių dydį. Nustatydamas, kokia delspinigių suma šiuo atveju laikytina pagrįsta ir pakankama, teismas pagrįstai rėmėsi VKĮ nustatytais netesybų dydžiais kaip orientaciniais, kas atitinka nuosekliai formuojamą teismų praktiką.
25. Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
26. VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Taigi, įstatymas numato skaičiuojamų delspinigių maksimalų dydį – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
27. Nagrinėjamu atveju nors apeliantė prašė priteisti delspinigius už sutrumpintą laiką (180 dienų), tačiau nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; kt.).
29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas prašomus priteisti 296,90 Eur delspinigius pagrįstai sumažino iki 29,69 Eur, taikant 0,05 proc. delspinigių normą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra vartotojas, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie jos turėtus nuostolius, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, VKĮ nuostatas, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per didele apimtimi. Apeliantės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams. Be to, tokios praktikos laikos ir kiti teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1516-657/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2224-656/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-821-730/2021 ir kt.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
31. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartu klausimu, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Netenkinus apeliacinio skundo dėl delspinigių dydžio, netenkinamas apeliantės reikalavimas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme ir nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.