- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- e2A-1516-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00302-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- N. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei N. A. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB Legal Balance kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 470,87 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 423,78 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė N. A. 2020 m. rugpjūčio 10 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-022860 (toliau – sutartis), kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – planšetė Lenovo – IdeaTab X705F 10.1FHD/3GB-HA11NQC3 (toliau – daiktas), 13 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį 38,99 Eur nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Kadangi atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, nemokėjo nuomos mokesčio, įsiskolinimo nepadengė ir negrąžino daikto, 2020 m. lapkričio 12 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-11/01 pradinė kreditorė reikalavimo teises, įskaitant prievolės įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.), į atsakovės skolą pagal minėtą sutartį perleido ieškovei. Atsakovė pagal sutartį yra skolinga 470,87 Eur nuomos mokesčio, jai paskaičiuoti 423,78 Eur delspinigiai (0,5 proc. x 180 dienų).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės N. A. ieškovei UAB Legal Balance 470,87 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 42,38 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 513,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 80,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, nustatytų įmokų laiku nemokėjo, į ieškovės siųstą raginimą atsiskaityti nereagavo, prieštaravimų per nustatytą terminą dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 470,87 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.
5. Bylos medžiaga nustatyta, kad sutarties šalys susitarė, kad, vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Tokiu atveju, metinė delspinigių norma yra itin didelė – 182,50 proc. (0,5 proc. x 365 dienos x 100 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje apskritai nepateikė jokių duomenų apie savo patirtus nuostolius (ar pradinės kreditorės patirtus nuostolius) ir apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad paskaičiuoti delspinigiai atitinka teisingumo, protingumo ir visiško nuostolių atlyginimo principus, o prašomi priteisti delspinigiai nežymiai skiriasi nuo pagrindinės atsakovės skolos, ieškovės taikomas netesybų dydis (0,5 proc. už kiekvieną pradelstą dieną) vertintinas kaip neproporcingai didelis vartotojui už sutarties pažeidimą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme netesybų dydis ribojamas iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną), todėl mažintinas iki 0,05 proc. ir iš atsakovės ieškovei priteistina 42,38 Eur delspinigių, skaičiuojant už 180 dienų nuo 470,87 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.
6. Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Tenkinant ieškinį iš dalies (57,37 proc., (470,87 + 42,38 = 513,25) / 894,65 (ieškinio suma) x 100 proc.)), iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos ir teismui pateiktais dokumentais pagrįstos, bylinėjimosi išlaidos, proporcingos teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė byloje patyrė 141 Eur bylinėjimosi išlaidų: 20 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur už procesinių dokumentų parengimą, todėl ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 80,89 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (141 Eur x 57,37 proc.).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Legal Balance prašė Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą už akių pakeisti ir priteisti apeliantui UAB „Legal Balance“ iš atsakovės N. A. 423,78 Eur delspinigių, 141 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, bei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai vertino apeliantės prašomus priteisti delspinigius ir nepagrįstai juos sumažino nuo prašomų priteisti 423,78 Eur iki 42,38 Eur. Teismas nepagrįstai rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatomis, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinis kreditorius ir atsakovė sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos. Teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas iki 42,38 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas daugiau nei 10 kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina ir sąžiningumo bei protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė, jog apeliantė, vadovaudamasi teismų praktika, prašė priteisti delspinigius už sutrumpintą laiką – už 180 dienų. Nėra pagrindo mažinti prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartis arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdama sudaryti sutartis būtent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su sutarčių sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma. Teismas neįvertino šių aplinkybių.
8.2. Teismas nepagrįstai netenkinęs dalies materialinio reikalavimo, nepagrįstai sumažino ir ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. nustačius, jog Apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi Apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje nustatyta, kad nuomotojas UAB „Be kredito“, (toliau – Pradinis kreditorius) ir atsakovė N. A. 2020 m. rugpjūčio 10 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-022860, pagal kurią atsakovei 13 mėnesių laikotarpiui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – planšetė Lenovo-IdeaTab X705F 10.1FHD/3GB-HA11NQC3, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė įsipareigojimų pradiniam kreditoriui nevykdė, daikto negrąžino. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-11/01, kuria ieškovei UAB Legal Balance buvo perleistos reikalavimo teisės į atsakovės 470,87 Eur skolą pagal minėtą sutartį. Atsakovei apie reikalavimo perleidimą pranešta.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, todėl yra pagrindas jas sumažinti.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims. Apeliantės manymu, pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis, skaičiuojant juos už kiekvieną uždelstą dieną, atitinka netesybų skaičiavimo kriterijų. Apeliantė UAB Legal Balance yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine – komercine veikla, teikiantis teisines paslaugas ir siekiantis gauti pelno, todėl teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau beveik metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 str. 2 d.), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų.
14. Pažymėtina, jog vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog išperkamosios nuomos sutartis, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovės, kad prekę (planšetę) įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens, t. y. verslo subjekto.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu – pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti, jog ginčo teisiniai santykiai kilę iš vartojimo teisinių santykių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju bei silpnesniąja šalimi.
16. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas savo iniciatyva turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Kasacinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išsamiai ir aiškiai apibendrino kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.228⁴ straipsnio normų dėl vartojimo sutarties vertinimo jų sąžiningumo aspektu aiškinimo ir taikymo.
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas specialiosios sąlygos dėl delspinigių sąžiningumo klausimas vartotojo atžvilgiu.
18. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos, t. y. kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.
19. Kasacinis teismas apibendrintai yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos 93/13/EEB taikymo aspektu suformuotą praktiką, skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (2014 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje K. ir K.R. prieš OTP Jelzalogbank Zrt, C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimas byloje B.M., I.O.M. prieš SC V. Romania SA, C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje J.-C. Van H. prieš CNP Assurances SA, C-96/14).
20. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (CK 6.228⁴ str. 9 d.). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
21. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, jog bet kuri vartojimo sutarties sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Vertinant šią normą lingvistiškai, bet kuri neskaidri sutarties sąlyga, t. y. neatitinkanti aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, reiškia tokios sąlygos nesąžiningumą. Tokia nuostata atitinka Direktyvos 93/13/EEB normas.
22. Sprendžiant nagrinėjamoje byloje, ar sutarties sąlygos dėl delspinigių turinys ir formuluotė išdėstyti aiškiai, turi būti nustatyta, ar esminė sutarties nuostata, šiuo atveju susijusi su delspinigiais, buvo išdėstyta suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar jos detaliai išaiškintos. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į visas su sutarties sudarymu susijusias aplinkybes, patikrins, ar nagrinėjamoje byloje atsakovui (vartotojui) buvo perduota visa informacija, kuri gali turėti įtakos jo įsipareigojimų apimčiai ir leistų įvertinti, be kita ko, visą jo daikto kainą. Atliekant šį vertinimą lemiamą reikšmę turi tai, ar sąlygos suformuluotos aiškiai ir suprantamai. Šiuo atveju iš sąlygos turinio matyti, jog joje aiškiai buvo numatyti 0,5 procento delspinigiai nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną. Taigi, nurodytas sąlygų turinys sudaro pagrindą teigti, jog atsakovė buvo informuota apie delspinigius, fiksuotą delspinigių dydį netinkamai vykdant įsipareigojimus aiškia ir suprantama kalba sutarties sudarymo momentu. Be to, atsakovė pasirašė kiekviename sutarties puslapyje, sutarties sąlyga dėl delspinigių buvo įrašyta pirmajame lape, prie visų kitų esminių sutarties sąlygų – termino 12 mėn.), kito mokėjimo termino (2020 m. rugsėjo 19 d.), turto vertės sutarties sudarymo metu (339 Eur su PVM).Tokio pobūdžio aplinkybės patvirtina, jog atsakovė žinojo savo pareigas dėl delspinigių, kurie galėjo būti skaičiuojami netinkamai vykdant sutartį.
23. CK 6.196 straipsnyje nurodyta, kad sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos. Tai reiškia, kad sutartyje turi būti išdėstytos esminės siūlomos sutarties sąlygos. Kitaip tariant, asmeniui, kuris akceptuoja ofertą turi būti aišku, kas konkrečiai siūloma ir nereikėtų jokios papildomos informacijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sąlygos dėl delspinigių turinys ir formuluotė atitiko aiškumo ir suprantamumo reikalavimus, atsakovė su ja buvo supažindintas ir ją akceptavo. Dėl to vertinti nurodytą sąlygą kaip neskaidrią, o būtent – pripažinti, jog atsakovui – vartotojui nebuvo suteikta esminė su sutartimi susijusi informacija (apie delspinigius), nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
24. Taigi, išanalizavus ir įvertinus ginčo sąlygą dėl delspinigių santykyje su nacionalinės ir tarptautinės teisminės praktikos reikalavimais, nenustatyta, jog ji neatitiko skaidrumo reikalavimo, t. y. nebuvo išreikšta aiškiai ir suprantamai, kad jos atsakovė nesuprato. Priešingai, sąlyga, nustatanti atsakovės įsipareigojimų naštą (delspinigius, vėluojant mokėti įmokas) ir sudaranti vieną iš pagrindinių sutarties dalykų, buvo suformuluota aiškiai ir suprantamai. Tokiu būdu teigti, jog sąlyga neatitiko sąžiningumo reikalavimo pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį nėra teisinio pagrindo.
25. Svarstant delspinigių dydį šioje civilinėje byloje pažymėtina tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.).
26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 str. 2 d.), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Pažymėtina, kad nors apeliantė vadovavosi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodomu 180 dienų maksimalia trukme, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
28. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d.,6.258 str. 3 d.). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K7-75-823/2020).
29. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 0,5 procentų netesybos yra aiškiai per didelės (neprotingai didelės) ir todėl yra pagrindas jas sumažinti iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienas, tokiu būdu apginant vartotojo, silpnesnės šalies interesus bei užtikrinant šalių interesų pusiausvyrą, nesuteikiant nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
30. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
31. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, kartu atmetamas ir ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo pirmosios instancijos teisme bei bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.