Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. T. (P.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir M. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. Pareiškėja A. T. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-790-613/2015 dalyje dėl turto padalinimo ir prievolių kreditoriui išsprendimo.

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 16 d. nutartimi tenkino suinteresuoto asmens M. P. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir priteisė suinteresuotam asmeniui M. P. iš pareiškėjos A. T. (Prialgauskienės) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. 2019 m. liepos 24 d. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo pareiškėjos A. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 5 d. bei 2018 m. spalio 16 d. nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir M. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo AB SEB bankas, ir nutarė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 5 d. bei 2018 m. spalio 16 d. nutartis panaikinti ir klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-790-613/2015 perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl teisės normų reglamentuojančių proceso atnaujinimą išnagrinėtose bylose

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-499/2008). CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma proceso atnaujinimo pagrindas. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

7. Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

8. Pareiškėja atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu - sprendime padaryta aiški materialinės teisės normos, reglamentuotos CK 3 knygoje, padalinant santuokos metu įgytą turtą ir sprendžiant klausimus dėl prievolių įvykdymo kreditoriui, taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

9. CPK 370 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

Dėl termino paduoti prašymą procesui atnaujinti

10. CPK 368 straipsnis, kuris reglamentuoja prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminus, numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-790-613/2015 teisme buvo gautas 2017 m. lapkričio 2 d., nurodant, jog aiški materialinės teisės normos klaida paaiškėjo vykdymo proceso metu, t.y. 2017 m. liepos 14 d. antstolei priėmus patvarkymą Nr. S-17-65-2060.

11. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl reikalavimo apginti pažeistą teisę priėmimo, turi vertinti ar nėra praleistas įstatymo numatytas terminas, o asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, teismas praleistą terminą gali atnaujinti tiek šalių prašymu, tiek savo iniciatyva (CPK 78 straipsnis). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą.

12. 2018 m. rugpjūčio 7 d. teismui pateiktame patikslintame prašyme pareiškėja nurodė, kad pareiškėja aktyviai siekė atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje. 2017 m. liepos 14 d. patvarkymu Nr. S-17-65-2060 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo pareiškėjai tapo žinoma, kad priverstinai įvykdyti teismo sprendimo nėra galimybių. 2017 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą teismas nutartimi nustatė terminą pašalinti trūkumus, t.y. sumokėti 1672 Eur žyminį mokestį. Pareiškėja neturėjo finansinės galimybės įvykdyti teismo nutarties, todėl 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pakartotinai prašymą pareiškėja padavė 2017 m. lapkričio 2 d., t.y. praleidusi kelių savaičių terminą numatytą Civilinio proceso kodekso 368 straipsnyje. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta prašo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

13. Suinteresuotas asmuo M. P. nurodė, kad su pareiškėjos termino skaičiavimo tvarka nesutinka. Šioje dalyje pažymėtina, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo, sprendimo sąlygos dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo ir prievolių vykdymo šalims buvo aiškios ir žinomos. Teismo sprendime buvo pakartotos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos ir ieškovė, kurią teismo proceso metu atstovavo advokatas, su šiomis sąlygomis buvo susipažinusi, sutartį pasirašiusi bei teismo posėdžio metu prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tai reiškia, kad ieškovei jau nuo teismo sprendimo priėmimo dienos buvo žinoma, kad paskolos refinansavimas yra susijęs su trečiuoju asmeniu (kreditoriumi) ir atsakovas, nesant kreditoriaus AB SEB banko sutikimo, tokios santuokos nutraukimo pasekmių sutarties negalės įvykdyti. Konstatuotina, kad ieškovė, manydama, kad teismas netinkamai taikė materialiąsias teises, prašymą dėl proceso atnaujinimo turėjo teisę pateikti nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo gavimo dienos, todėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių termino momentas nustatytinas nuo sprendimo gavimo (įteikimo) ieškovei momento. Dar daugiau, net ir pasibaigus 2015 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendime nustatytam įsipareigojimų įvykdymo terminui (2016 m. kovo 1 d.), ieškovė dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo nesikreipė, jai vykdomasis raštas buvo išduotas tik 2016 m. rugpjūčio 31 d., tai yra praėjus beveik septyniems mėnesiams nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimų neįvykdymo termino pabaigos, kas reiškia, kad nustatyto termino praleidimą taip pat sąlygojo ieškovės nepateisinamai pasyvus elgesys, nesavalaikis naudojimasis savo procesinėmis teisėmis siekiant priverstinai įvykdyti teismo sprendimą. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių atsakovas laiko, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti tenkinamas, nes prašymas yra pateiktas praleidus trijų mėnesių terminą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

14. Civilinė byla, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą buvo išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu. Pareiškėja nurodo, jog apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2017 m. liepos 14 d., pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė teismui 2017 m. lapkričio 2 d. Teismas vadovaudamasis CPK 368 straipsniu, kuriame nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, konstatuoja, kad procesinis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pasibaigė 2017 m. spalio 14 d., t.y. terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo yra praleistas 18 dienų, tačiau teismas įvertinęs pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes dėl termino praleidimo (pirmą kartą kreipėsi nepraleidusi procesinio termino), įvertinęs tai, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-790-613/2015 yra gautas nepraleidus įstatyme nustatyto penkerių metų naikinamojo termino, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažįsta jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujina (CPK 78, 178, 185, 368 straipsniai).

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

15. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagrindu atnaujinti procesą gali būti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiški taikymo klaida. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Svarbu tai, kad tokia aiški klaida turi būti ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

16. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-790-613/2015 dalyje dėl turto padalinimo ir prievolių kreditoriui išsprendimo; atnaujinus procesą panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą dalyje dėl turto padalinimo ir prievolių kreditoriui išsprendimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise visą 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu tarp šalių padalintą turtą - 3-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, įpareigoti pareiškėją per vienerius metus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos išmokėti M. P. ½ dalį turto vertės kompensaciją, t. y. 34 048,50 Eur, šią sumą pervedant į kreditoriaus akcinės bendrovės SEB bankas asmeninę sąskaitą; iki bus išmokėta visa kredito suma akcinei bendrovei SEB bankui pagal 2008 m. birželio 4 d. kredito sutartį Nr. 0450818011641-16 (numatomas terminas vieneri metai), šalys lieka solidarūs skolininkai taip pat prašo priteisti iš M. P. bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos teigimu, nurodyta teisės taikymo klaida pasireiškia tuo, kad antstolė vykdomojo rašto išduoto 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo pagrindu įvykdyti negali, nes vykdomajame rašte nurodyta, jog skolininkas M. P. įsipareigoja refinansuoti AB SEB banko paskolą, o tai priklauso nuo trečiųjų asmenų, tačiau antstolė negali įpareigoti trečiųjų asmenų vykdyti teismo sprendimą. Nurodo, jog šiuo atveju skolininko įsipareigojimas refinansuoti banko paskolą priklauso ne vien nuo skolininko geros valios, bet ir nuo paties kreditoriaus pozicijos, todėl antstolė tokio sprendimo dalies įvykdyti negali.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bendrasis principas yra tai, kad santuokos nutraukimo bylose teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 37 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2‑790‑613/2015 grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, teigdama, kad sprendime yra padaryta aiški materialinės teisės normos taikymo klaida - pareiškėjos teigimu, teismo sprendimas yra neįvykdomas, kas reiškia, kad priimant 2015 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimą, buvo netinkamai taikytos CK trečiosios knygos materialinės teisės normos, reglamentuojančios santuokos metu įgytų prievolių bei turto padalijimą.

19. Pažymėtina, kad sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tačiau CK trečiosios knygos IV skyriaus normų teismas neįpareigotas tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje numatyti įsipareigojimai yra ar gali būti priverstinai įvykdomi, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Pateikiant prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnio reikalavimus, yra šalių pareiga CPK 539 straipsnio 2 dalis).

20. Pažymėtina, kad teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pareiškėjai aiškiai susitarė, jog buvusiems sutuoktiniams atitenka po ½ dalį buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bei kad solidarią prievolę AB SEB bankui (iki jos refinansavimo) pagal kredito sutartį faktiškai vykdyti įsipareigoja suinteresuotas asmuo M. P., kaip ir apmokėti visas buto komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėnesio.

21. 2015 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimu, teismas, patvirtindamas šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padalino šalims priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, su garažu lygiomis dalimis bei patvirtino, kad prievolė kreditoriui AB SEB bankui lieka solidari. Toks teismo sprendimas dėl turto padalinimo ir prievolių vykdymo neprieštarauja ir negali prieštarauti prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytoms teisės normoms (CK 3.61, 3.63, 3.84, 3.109, 3.116, 3.117 straipsniai). Santuokos metu įgytas turtas buvo padalintas, padalinto turto dalys įregistruotos viešajame nekilnojamojo turto registre. Įstatymo normos nedraudžia šalims susitarti dėl tolesnio padalinto turto naudojimo ir prievolių vykdymo, tačiau toks susitarimas negali būti pripažįstamas kaip teismo klaida taikant materialiąsias teisės normas.

22. Pareiškėja patikslintame prašyme nurodo, kad M. P. gera valia teismo sprendimo nevykdė, nebuvo apmokėtos sąskaitos už įvairias teikiamas paslaugas, pareiškėjos atžvilgiu pradėtos trys vykdomosios bylos dėl išieškojimo už elektrą, vandenį, komunalines paslaugas. Teigia, jog šiuo metu M. P. atžvilgiu AB „Klaipėdos vanduo“ yra iškėlusi civilinę bylą dėl išieškojimo už vandens suvartojimą. Pažymi, kad M. P. savavališkai pasijungia vandenį. Per teismo numatytą laikotarpį A. T. banko paskolos dalis nėra padengta, paskola bankui nemokama arba mokama nereguliariai, dėl ko iškyla reali galimybė nutraukti kredito sutartį. Šioms aplinkybėms patvirtinti pareiškėja 2019 m. rugsėjo 18 d. pateikė į bylą papildomus įrodymus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškovės pozicija keičiasi ir ji mano, jog būtų tikslinga A. P. pripažinti nuosavybės teisę į visą butą esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o atsakovui išmokėti per vienerius metus ½ dalį buto vertės kompensaciją ją nukreipiant tiesiogiai AB SEB bankui kredito sutarties grąžinimui, nustatant, jog iki bus grąžinta visa kredito suma, šalys AB SEB bankui lieka solidarūs skolininkai. Buto su automobilio saugojimo aikštele rinkos vertė yra 68 097 Eur, kompensuotina suma ½ dalis sudaro 34 048,50 Eur. Šio reikalavimo dalis gali būti tikslinama gavus iš banko duomenis apie negrąžintiną kredito dalį numatytą teismo posėdžio datai.

23. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 2, 7 straipsniai), teismui taip pat yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. CPK 366 straipsnyje įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais siekiama ištaisyti esmines ankstesnių procesų klaidas.

24. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens M. P. nurodyta aplinkybe, jog ne pats teismas byloje esančių įrodymų pagrindu padalijo tarp šalių santuokoje įgytą turtą bei nustatė šalių įsipareigojimus ir padarė aiškią teisės taikymo klaidą, bet teismas patvirtino pačių šalių laisva valia sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pažymėtina, kad pareiškėja reikšdama prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės siekia pakeisti padalinto turto teisinį rėžimą ir tolimesnį tokio turto naudojimą.

25. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018).

26. Taigi, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

27. Pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 33 punktas).

28. Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).

29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad civilinės bylos atnaujinimo instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Teismų praktika aiškinant proceso atnaujinimo institutą suformuota taip, kad jis nebūtų priemonė dar kartą išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.

30. Įvertinus išdėstyta, darytina išvada, jog suinteresuotam asmeniui M. P. nevykdant savo įsipareigojimų pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pareiškėja turi teisę reikalauti iš suinteresuoto asmens to, ką ji įvykdė kreditoriui už suinteresuotą asmenį M. P. solidarios prievolės pagrindu.

31. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos argumentus dėl teisės taikymo klaidos laiko nepagrįstais bei daro išvadą, jog pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintinos aiškia teisės taikymo klaida bei nėra susijusios su teisės normų taikymu ir neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui. Pažymėtina, kad negalėjimas šiuo metu įvykdyti teismo sprendimo, neatima iš pareiškėjos teisės reikalauti iš suinteresuoto asmens to, ką ji įvykdė kreditoriui už suinteresuotą asmenį solidarios prievolės pagrindu ir tokiu būdu apginti savo teises ir interesus.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir su prašymu pateiktus įrodymus, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. 2-790-613/2015 atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Suinteresuotas asmuo M. P. 2018 m. rugsėjo 25 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, kad teismui yra teikiami dokumentai, pagrindžiantys suinteresuoto asmens M. P. išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, kurios yra prašoma priteisti iš pareiškėjos A. T. (P.). 2018 m. spalio 11 d. teismui pateiktame pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodė, kad suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo metu naudojosi teisine advokato padėjėjo pagalba. Iki bylos išnagrinėjimo pabaigos 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo pateikta detalizuota pažyma apie jo patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas bei šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nebuvo pasisakyta, bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstas. Klaipėdos apygardos teismui grąžinus pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo spręsti iš naujo, spręstinas suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

34. Įstatymas reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą (CPK 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

35. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintas, būtent pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimas teismui sąlygojo M. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo M. P. iš pareiškėjos A. T. (P.) prašo priteisti 500 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (atsiliepimo į prašymą parengimas ir dalyvavimas keturiuose teismo posėdžiuose). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos bei atitinkančios teisingumo ir protingumo kriterijus, nagrinėjamos bylos pobūdį ir suteiktos teisinės pagalbos apimtį, todėl priteistinos visa apimti iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

atnaujinti pareiškėjai A. T. (P.) terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-790-613/2015 pateikti.

Pareiškėjos A. T. (P.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2‑790‑613/2015 atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui M. P. iš pareiškėjos A. T. (P.) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.