- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-24
- Bylos Nr.
- e2S-1053-777/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15471-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- A. T., A. P., M. P.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
- 3.1.7.13Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.3.4.2.9Proceso atnaujinimas, kai pirmosios (apeliacinės) instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida
- 3.3.4.6Kiti su proceso atnaujinimu susiję klausimai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 5 d. bei 2018 m. spalio 16 d. nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir M. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo) civilinėje byloje Nr. 2‑790‑613/2015.
2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, t. y. teisės normos, reglamentuotos CK 3 knygoje, taikomos dalijant santuokos metu įgytą turtą ir sprendžiant klausimus dėl prievolių įvykdymo kreditoriui.
2.2. Teigia, jog aiški materialinės teisės normos taikymo klaida paaiškėjo vykdymo proceso metu, t. y. iki 2017 m. liepos 14 d. M. P. gera valia nevykdant teismo sprendimo, nors iki 2016 m. kovo 1 d. įsipareigojo: a) refinansuoti SEB banko paskolą ir iš A. P. nupirkti jos 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), o A. P. įsipareigojo ją parduoti M. P. už vieną eurą; b) iš savo asmeninių lėšų padengti A. P. paskolos dalį AB SEB bankui pagal 2008 m. birželio 4 d. kredito sutartį Nr. 0450818011641-16 iki paskolos refinansavimo; apmokėti visas buto komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 20l0 m. balandžio mėnesio.
2.3. Dėl minėtų aplinkybių 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo išduotas vykdomasis raštas ir perduotas vykdyti antstolei; 2017 m. liepos 14 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-l7-65-2060 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad vykdomojo rašto įvykdyti negali, nes vykdomajame rašte nurodyta, jog skolininkas M. P. įsipareigoja refinansuoti SEB banko paskolą, o tai priklauso nuo trečiųjų asmenų, ne tik nuo skolininko; antstolė negali įpareigoti trečiųjų asmenų vykdyti teismo sprendimą; šiuo atveju skolininko įsipareigojimas refinansuoti banko paskolą priklauso ne vien nuo skolininko geros valios, bet ir nuo paties kreditoriaus pozicijos, todėl antstolė tokio sprendimo dalies įvykdyti negali.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 5 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-790-613/2015 pagal pareiškėjų A. P. ir M. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nustatė, kad pareiškėja prašo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-790-613/2015 dalies dėl turto padalijimo ir prievolių kreditoriui paskirstymo procesą, t. y. atnaujinus procesą pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir prievolių kreditoriui paskirstymo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pripažinti pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), 54,17 kv. m ploto, sandėliuką, 4,31 kv. m ploto, ir bendro naudojimo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66 665 EUR vidutinės rinkos vertės, ir negyvenamosios patalpos –automobilių saugyklos 1/52 dalį iš 1 345,68 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 932 EUR vidutinės rinkos vertės; įpareigoti pareiškėją per vienerius metus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos išmokėti M. P. 1/2 dalies turto vertės kompensaciją, t. y. 34 048,50 EUR, šią sumą pervedant į jos asmeninę sąskaitą akcinėje bendrovėje SEB banke; iki bus išmokėta visa kredito suma, akcinei bendrovei SEB bankui pagal 2008 m. birželio 4 d. kredito sutartį Nr. 0450818011641-16 (numatomas terminas vieneri metai) šalys lieka solidarieji skolininkai.
4.2. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog buvęs pareiškėjos sutuoktinis M. P. po santuokos nutraukimo su pareiškėja sudarė naują santuoką su kitu asmeniu. Nurodė, kad byloje pateiktas 2018 m. gegužės 19 d. santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog įstatymas numato, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po teismo sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką (CPK 366 straipsnio 3 dalis). Darė išvadą, kad tai yra pagrindas nutraukti civilinę bylą, todėl civilinę byla pagal pareiškėjos A. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2‑790-613/2015 nutraukė.
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 16 d. nutartimi tenkino suinteresuoto asmens M. P. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir priteisė suinteresuotam asmeniui M. P. iš pareiškėjos A. T. (P.) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
6.1. Nurodė, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
6.2. Nurodė, kad sprendžiant dėl suinteresuotam asmeniui priteistinų bylinėjimosi išlaidų pažymėtina, kad būtent pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimas teismui sąlygojo M. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigė, jog suinteresuotas asmuo M. P. iš pareiškėjos A. T. (P.) prašo priteisti 500 Eur, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos bei atitinkančios teisingumo ir protingumo kriterijus, nagrinėjamos bylos pobūdį ir suteiktos teisinės pagalbos apimtį, todėl bylinėjimosi išlaidas priteisė visa apimtimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 5 d. ir 2018 m. spalio 16 d. nutartis ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui arba sumažinti iš pareiškėjos priteistas advokato atstovavimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Šalies argumentai
8.1. Nurodė, kad pateikiant teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo M. P. santuokos įregistravęs su kitu asmeniu nebuvo. Teigia, jog santuoką jis su kitu asmeniu įregistravo bylos nagrinėjimo metu 2018 m. gegužės 19 d. Pareiškėjos vertinimu, CPK 366 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę.
8.2. Nurodė, kad pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nekelia klausimo dėl santuokos nutraukimo, tačiau kelia klausimą dėl turtinių reikalavimų, kurių negalima įvykdyti pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą. Teigia, jog būtent šias aplinkybes pripažįsta visos proceso šalys, įskaitant ir SEB banką. Nurodė, kad, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, todėl mano, kad galbūt atnaujinus procesą santuokos nutraukimo klausimas nebus nagrinėjamas ir CK 3.3 straipsnio l dalyje įtvirtintas monogamijos principas nebus pažeistas.
8.3. Nurodė, jog panaikinus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 5 d. nutartį naikintina ir 2016 m. spalio 16 d. nutartis dėl advokato išlaidų priteisimo. Pažymėjo, kad išlaidos yra priteistos aiškiai per didelės, nes M. P. atidėjus bylos nagrinėjimą ir siekiant sudaryti taikos sutartį nevykdavo į SEB banką ginčo spręsti taikiai, tuo vilkino bylos nagrinėjimą, be priežasties atsisakė teismo mediacijos.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M. P. prašo atmesti pareiškėjos A. T. atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
10.1. Suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek CPK 366 straipsnio 3 dalį, tiek procesines teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą. Teigia, jog CPK 366 straipsnio 3 dalyje yra numatytas imperatyvus draudimas teikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo klausimais, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su monogamijos principo užtikrinimu, yra nepagrįsti, vertintini kaip apeliantės teisės normos taikymo interpretacija.
10.2. Mano, jog nei CPK 366 straipsnio 3 dalis, nei kitos teisės normos nereglamentuoja, dėl kurios santuokos nutraukimo bylos dalies proceso atnaujinimas yra galimas, o dėl kurios ne. Teigia, jog, pagal imperatyvios CPK 366 straipsnio 3 dalies normos lingvistinį aiškinimą, proceso atnaujinimas nėra galimas visose santuokos nutraukimo bylose ir nei įstatyme, nei kasacinio teismo praktikoje nėra daroma jokių išimčių. Dėl šios priežasties apeliantės teisės normos taikymo interpretavimas yra nepagrįstas.
10.3. Nurodė, kad nors kasacinis teismas nėra pasisakęs dėl CPK 366 straipsnio 3 dalyje nurodytų pagrindų, tačiau iš apeliacinių teismų praktikos matyti, kad 366 straipsnio 3 dalis yra aiškintina kaip užkertanti kelią atnaujinti procesą visoje santuokos nutraukimo byloje (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr.2S-153-210/2017, Panevėžio apygardos teismo 2016-12-15 nutartis civilinėje byloje 2S-1040-280/2016, Kauno apygardos teismo 2016-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. A2-419-273/2014). Teigia, jog nurodytose bylose buvo teikiami prašymai atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje ir visose bylose teismai laikė CPK 366 straipsnio 3 dalį kaip atskirą pagrindą, užkertantį kelią atnaujinti procesą, nors šalys ir kėlė klausimus tik dėl turtinių ir su santuokos nutraukimu nesusijusių santykių. Mano, kad ir šioje byloje nėra teisinio pagrindo traktuoti CPK 366 straipsnio 3 dalies imperatyviąją teisės normą kitaip.
10.4. Teigia, kad galima sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog panaikinus 2018 m. spalio 5 d. teismo nutartį turi būti panaikintas ir 2018 m. spalio 16 d. papildomas sprendimas, nes šių ir papildomų bylinėjimosi išlaidų klausimas turės būti išspręstas teismui priimant galutinį sprendimą, tačiau M. P. nesutinka su prašymu sumažinti bylinėjimosi išlaidas, teismui nepanaikinus 2018 m. spalio 5 d. nutarties.
10.5. Nurodė, kad visiškai nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog neva M. P. vilkino procesą, nes nevyko į SEB banką, kad byloje būtų sudaryta taikos sutartis. Pažymėjo, kad banko paskolos refinansavimo klausimo sprendimas yra galimas tik esant abiejų bendraskolių sutikimui, todėl šiuo atveju tiek apeliantė, tiek M. P. turėjo vykti į SEB banką. Nurodė, kad, atidėjus teismo posėdžius, apeliantė taip pat nevyko į SEB banką, sutikimo leisti keisti paskolos sutarties sąlygas nebuvo išdavusi, kas, suinteresuoto asmens vertinimu, reiškia, jog šiuo atveju trūko abiejų šalių bendradarbiavimo sprendžiant klausimus dėl paskolos sutarties refinansavimo ir taikos sutarties sudarymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis civilinė byla dėl proceso atnaujinimo buvo nutraukta ir iš pareiškėjos priteistos trečiojo suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagrindu atnaujinti procesą gali būti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiški taikymo klaida. Svarbu tai, kad tokia aiški klaida turi būti ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, būtina įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).
15. Atskiruoju skundu pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu CPK 366 straipsnio 3 dalies vertinimu. Teigia, kad pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nekelia klausimo dėl santuokos nutraukimo, tačiau kelia klausimą dėl turtinių reikalavimų, kurių negalima įvykdyti pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, mano, kad šios dalies proceso atnaujinimas yra galimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. CPK 366 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, taip pat bankroto bylose. Atliekant lingvistinį CPK 366 straipsnio 3 dalies vertinimą, sutiktina su pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais, jog įstatymų leidėjas šia teisės norma siekė užtikrinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytą monogamijos šeimos teisiniuose santykiuose principą ir išvengti poligamijos (sutuoktinių ar partnerių daugėto). CK 3.3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo, motinystės visokeriopos apsaugos principais ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais. Be to, pati CPK 366 straipsnio 3 dalies formuluotė „<...> dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais <...>“ suponuoja išvadą, kad proceso atnaujinimas negalimas tik tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas būtent dėl santuokos nutraukimo, kadangi priešingu atveju būtų palikta galimybė susiklostyti tokiai teisinei situacijai, kai asmuo po santuokos nutraukimo yra sudaręs kitą santuoką, tačiau atnaujinus procesą bei panaikinus sprendimą, kuriuo ankstesnė santuoka buvo nutraukta, galėtų turėti du sutuoktinius ar partnerius, o tokia teisinė situacija nesuderinama su CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos Respublikoje taikoma šeimos teisinių santykių politika. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad CPK 366 straipsnio 3 dalis gali būti laikoma savarankišku pagrindu nutraukti civilinę bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimo ir proceso atnaujinimo pagrindus, neišnagrinėjo pareiškėjos pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą, visiškai nepasisakė dėl pareiškėjos prašymo argumentų, kurių pagrindu pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-790-613/2015, neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
17. Atskiruoju skundu keliamas ir klausimas dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsižvelgiant į aplinkybes, kad klausimas dėl proceso atnaujinimo gražintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo ir paskirstymo klausimas nespręstinas, nes dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.
18. Įvertinęs visus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir nuodugniai byloje pateiktų įrodymų neištyrė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, ji naikintina ir klausimas dėl proceso atnaujinimo grąžintinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 5 d. bei 2018 m. spalio 16 d. nutartis panaikinti ir klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-790-613/2015 perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.