- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-153-210/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Pareiškėjas
- J. R.
- Suinteresuotas asmuo
- L. R., AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-9708-907/2016 pagal pareiškėjos J. R. prašymą suinteresuotam asmeniui L. R., AB „Swedbank“ dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10036-949/2015 ir prašymo atnaujinti procesą termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. R. kreipėsi į teismą atnaujinti praleistą trijų mėnesių procesinį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10036-949/2015 pateikti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-10036-949/2015, priimti naują sprendimą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-07 sprendimo dalį dėl 2015-10-01 sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų patvirtinimo ir netvirtinti pareiškėjų pateiktos tvirtinti 2015-10-01 santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, o, pareiškėjams nepateikus naujos sutarties, palikti sutartį nenagrinėtą. Nurodė, kad 2015-12-07 sprendimu Šiaulių apylinkės teismas patenkino pareiškėjų pareikštą 2015-10-01 prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino jų sudarytą 2015-10-01 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas negalėjo tvirtinti sutarties, nes jos sąlygos prieštaravo viešajai tvarkai, iš esmės pažeidė sutuoktinių nepilnamečių vaikų, jos pačios ir kreditoriaus AB „Swedbank“ interesus, todėl šiuo prašymu prašo teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 9 punkte numatytu teisiniu pagrindu. Esminiu CK 3.53 str. 4 d. nuostatų pažeidimu pareiškėja nurodo tai, kad sutartimi nustatytas bendro turto ir skolų padalijimo būdas grubiai pažeidžia nepilnamečių vaikų, o kartu ir jos interesus. Mano, kad trijų mėnesių procesinis terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kurių atsiradimo ir eigos kontroliuoti pati pareiškėja negalėjo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo L. R. su pateiktu pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad, aiškindamasis šalių valią, teismas organizavo net kelis posėdžius, kuriuose pati pareiškėja pateikė savo poziciją, jog sutinka su pateikta santuokos pasekmių sutartimi, kurią prašė teismo patvirtinti. Pareiškėja šiuo metu gyvena name su visais apyvokos daiktais, todėl ir šiuo aspektu jai tekusi turtinė nauda yra didesnė. Vertinant prisiimtus įsipareigojimus kreditoriui jų teko abiem po lygiai. Šiuo metu L. R. turi naujų kreditorių, kurių interesai taip pat būtų pažeisti keičiant nustatytas prievoles. Teiginiai apie tariamą pareiškėjo L. R. neištikimybę turėtų būti ginčo teisenos vertinimo dalyku ir tai negali būti pagrindu atnaujinti procesą, nes apie tai pareiškėjai buvo žinoma 2015-06-12, t. y. dar iki santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymo ir teismo sprendimo priėmimo momento.
3. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ nurodė, kad proceso atnaujinimas pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. yra negalimas, kadangi suinteresuotas asmuo L. R. (duomenys neskelbtini) yra sudaręs šiuo metu galiojančią santuoką su R. R., todėl tai daro proceso atnaujinimą negalimu. Be to, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kiek tai susiję su turto pasidalijimi ir kredito bankui grąžinimo, banko, jo, kaip kreditoriaus, interesų nepažeidžia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjos J. R. prašymus dėl praleisto termino atnaujinimo prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir prašymą suinteresuotiems asmenims L. R., AB „Swedbank“ dėl proceso atnaujinimo atmetė.
5. Teismas pripažino, kad pareiškėjai nekilnojamojo turto ir prievolės bankui padalijimo aplinkybės buvo žinomos dar bylos Nr. 2-10036-949/2015 nagrinėjimo metu. Keistai teismui atrodė, kad pareiškėja gyvendama (duomenys neskelbtini) pas psichologą konsultuotis vykdavo į (duomenys neskelbtini). Be to, psichologo konsultacijos buvo teikiamos iki santuokos nutraukimo byloje sprendimo priėmimo, todėl teismas pripažino, kad tai niekaip negalėjo įtakoti termino prašymui atnaujinti procesą paduoti. Teismas vertino, kad pareiškėja apie, jos nuomone, teismo padarytas aiškias teisės normų taikymo klaidas galėjo sužinoti gavusi teismo sprendimą, priešingu atveju pareiškėja nebuvo pakankami apdairi ir rūpestinga. Tai, kad pareiškėja pakeitusi teisininką sužinojo, kad yra galimybė atnaujinti procesą civilinėje byloje ir 3 mėnesių procesinį terminą nurodydama skaičiuoti nuo tada, kai jos advokatas išsiaiškino galimybę atnaujinti procesą šioje byloje, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, teismas nepripažino svarbiomis priežastimis. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos nurodytas priežastis nelaikė svarbiomis, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą, todėl šio termino neatnaujino.
6. Teismas vertino tai, kad, pasirašydama santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, gavusi teismo sprendimą, pareiškėja turėjo teisę pasikonsultuoti su teisininku dėl sprendimo pagrįstumo ir, jei manė, kad jos teisės yra pažeistos, nepasirašyti sutarties ar paduoti apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo, tačiau sutartį ji pasirašė, duomenų, kad jos atžvilgiu buvo taikyta prievarta ar apgaulė, byloje nėra, sprendimo neskundė. Tai, kad sutuoktiniai pasidalijo turtą ir už prievoles bankui atsako solidariai, teismas nelaikė esmine klaida, sudarančia pagrindą sprendimui pakeisti. Teismas akcentavo, kad šiuo atveju byla buvo baigta ne ginčo teisenos, o ypatingos teisenos būdu, todėl pareiškėjai buvo žinomas turto padalijimo būdas ir prisiimamos pasekmės, jos nebuvo neproporcingos ar nesąžiningos jos atžvilgiu.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėja su vaikais gyvena name, kurio dalis priklauso ir L. R., tačiau jis jame negyvena, naudojasi bendrais jos ir buvusio sutuoktinio apyvokos daiktais, kuriais jis net nesinaudoja, jai teko vertingesnis kilnojamasis daiktas (automobilis), nes L. R. teko tik automobilio priekaba, pati pareiškėja neprieštaravo tokiai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neatsisakė jos pasirašyti, neprašė priteisti kompensacijos iš sutuoktinio, neprieštaravo sutarties tvirtinimui, nepateikė duomenų, kad ji ar kuris iš vaikų yra neįgalūs ar panašiai, ir dėl to reikalinga didesnė parama ar dalijant turtą turi būti nukrypta nuo lygių dalių principo. Pareiškėjos mažesnės pajamos ar auginami nepilnamečiai vaikai nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl teismas atmetė argumentą, kad pareiškėjos interesai buvo pažeisti pareiškėjui priteisus didesnės vertės turtą.
8. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalys taikiai sutarė, jog nekilnojamasis turtas dalytinas lygiomis dalimis, o už prievoles bankui abu pareiškėjai atsako solidariai, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog šalių pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinys yra tinkamas, patvirtino šią sutartį, nustatydamas, kad kiekvienam iš pareiškėjų priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto, o už prievoles kreditoriui AB „Swedbank“ abu pareiškėjai atsako solidariai. Teismas taip pat atmetė argumentus dėl neteisingai priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, nes pareiškėja sutartį pasirašė, ji buvo patvirtinta teismo sprendimu, sprendimo ji neskundė, todėl nurodė, kad pasikeitus aplinkybėms ji turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Suinteresuotas asmuo L. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su R. R., todėl teismas akcentavo, kad vadovaujantis CPK 366 str. 3 d. pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė pareiškėja J. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą trijų mėnesių procesinį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10036-949/2015 pateikti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-10036-949/2015, priimti naują sprendimą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-07 sprendimo dalį dėl 2015-10-01 sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų patvirtinimo ir netvirtinti pareiškėjų pateiktos tvirtinti 2015-10-01 santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, o pareiškėjams nepateikus naujos sutarties, palikti sutartį nenagrinėtą. Išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) informaciją apie visų rūšių pajamas, gautas L. R. 2015 metais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti skaičiavimą. CPK 368 str. 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas turėjo būti skaičiuojama ne nuo sprendimo gavimo momento, o nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio, kuomet apeliantė kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą. CPK 368 str. 1 dalies nuostatoms taikyti šiuo atveju įtakos turėjo svarbi faktinė aplinkybė, jog apytiksliai nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėja turėjo rimtų emocinių bei aplinkos suvokimo problemų. Apeliantė laikosi pozicijos, jog dėl savo psichologinės būsenos ji negalėjo iš karto aiškiai suprasti ir suvokti tiek sudaromos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, tiek ir sprendimo esmės, ir tai turi būti laikoma svarbia priežastimi, turėjusia įtakos pareiškėjos turėjimui ir galėjimui suvokti proceso atnaujinimo priežastis vos gavus sprendimą CPK 368 str. 1 d. nuostatų taikymo prasme. Be to, jei minimas terminas nebūtų taikomas, apeliantės nuomone, teismas turėjo jį atnaujinti dėl psichologinių priežasčių ir atstovo nesąžiningumo.
9.2. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog išties yra pagrindas, numatytas CPK 366 str. 1 d. 9 p., kadangi buvo sudarytas sandoris, kuris prieštarauja šalies valiai ir pažeidžia viešąją tvarką. Analizuodamas pareiškėjos pagrįstumo klausimą teismas turėjo vertinti ne tik pačių pareiškėjų valios suderinimo klausimą, bet ir tai, ar jų suderinta valia neprieštarauja vaikų teisėms bei teisės normoms. Be to, sutartis neatitinka tikrosios apeliantės valios, nes jos negalėjo išreikšti dėl savo sveikatos būklės. Atskirų nurodytų argumentų, t. y. dėl pareiškėjų gaunamų pajamų esminio skirtumo, dėl pareiškėjos negalėjimo mokėti paskolų įmokas, o taip pat akivaizdaus negalėjimo vykdyti sutartį, dėl vaikų interesų pažeidimo, dėl dalies gautų paskolos pinigų dingimo, teismas neanalizavo. Apeliantės teigimu, byloje buvo nukrypta nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, prioritetą suteikiant pareiškėjui L. R.: abu nepilnamečiai vaikai šiuo atveju liko gyventi su pareiškėja, vienas kurių santuokos nutraukimo metu buvo vos pusantrų metų amžiaus, pareiškėjos piniginė prievolė kreditoriui yra daug mažesnio dydžio nei pusė visos sumos, didelis abiejų sutuoktinių gaunamo darbo užmokesčio skirtumas ir sukurta situacija, kai gaudama apytiksliai 550 Eur mėnesinį darbo užmokestį, pareiškėja turi lygia dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo (300 Eur), mokėti pusę periodinių įmokų kreditoriui (340 Eur) ir pragyventi pati. Apeliantė nurodo ir tai, kad nutraukiant santuoką nebuvo aiškiai nustatyta, kokią paskolos dalį reikia sumokėti pareiškėjai.
9.3. Teismas netinkamai vertino ir tai, kad proceso atnaujinti negalima ir dėl to, kad pareiškėjas sudarė naują santuoką – CPK 366 str. 3d. Apeliantės nuomonė, negalima atnaujinti bylos dalies, kurioje pasisakyta dėl santuokos nutraukimo, o prašymu dėl proceso atnaujinimo buvo prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-07 sprendimo dalį dėl 2015-10-01 sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų patvirtinimo ir netvirtinti pareiškėjų pateiktos tvirtinti 2015-10-01 santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, o pareiškėjams nepateikus naujos sutarties, prašymą patvirtinti sutartį palikti nenagrinėtą. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad jos atžvilgiu nebuvo taikyta prievarta ar pagaulė.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. R. prašo atskirojo skundo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pati apeliantė pripažįsta, jog į psichiatrą nesikreipė, jai neveiksnumas, nedarbingumas nebuvo nustatytas, todėl galėjo dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir buvo pajėgi vertinti ir teismo priimtą sprendimą bei jo sukeliamus padarinius. Kreipimosi faktas į psichologą nėra vertinamas kaip diagnozė, nedarbingumą ar neveiksnumą patvirtinanti aplinkybė. Apeliantė teigia, kad ji buvo sutrikusi, bejėgiška, tačiau nepateikia jokių šias aplinkybes ir diagnozę patvirtinančių duomenų. Nenurodoma, kuo konkrečiai pasireiškė atstovo nesąžiningumas, kaip jis paveikė neteisėto sprendimo priėmimą. Nepateikta duomenų, jog nuo sutarties pasirašymo dienos iki pareiškimo teismui dėl proceso atnaujinimo dienos apeliantė būtų buvusi nedarbinga dėl savo psichinės būsenos, ir tai galėtų objektyviai pagrįsti nesikreipimą į teismą laiku dėl proceso atnaujinimo. Atskiruoju skundu mėginama teigti, jog apeliantė kurį laiką buvo pas tėvus, tačiau visiškai nepateikta duomenų, kad išties minimu laikotarpiu ji nedirbo Šiauliuose, o konsultacijas lankė Biržuose.
10.2. Teismas padarė teisingas išvadas, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartis atitiko šalių valią. Apeliantės teiginiai, kad nebuvo vertinamos šalių gaunamos pajamos, jų esminis skirtumas, tai, kad pareiškėjui turėjo būti nustatyti didesnė vykdomos prievolės dalis, nukrypstama nuo lygių dalių principo, taip pat tai, kad vaikų išlaikymui turėjo būti priteista didesnė išlaikymo suma, nes kreditoriams mokėjimai kas mėnesį yra labai dideli, atmestini, kadangi tai argumentai, kurie nesudaro pagrindo procesui atnaujinti. Sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą apeliantė turi teisę inicijuoti bylą dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir sutartis niekaip šios teisės nevaržo. Pats teismas neturėjo jokio pagrindo savo iniciatyva keisti šalių pasirašytos sutarties, kadangi ypatingoje teisenoje teismas arba tvirtina šalių parengtą ir pateiktą sutartį, arba ne. Sutarties sąlygos nebuvo tokios, kurias galima kvestionuoti kaip nesąžiningas apelantės atžvilgiu.
10.3. Pareiškėjas L. R. (duomenys neskelbtini) yra sudaręs šiuo metu galiojančią santuoką su R. R., todėl vadovaujantis CPK 366 str. 3 d. pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje daro negalimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl praleisto CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino atnaujinimo
12. Apeliantė nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kurioje pasisakyta, kad nuo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo gavimo momento pareiškėja turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
13. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-108/2009). Papildomai pažymėtina, kad prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-06-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
14. Pagal CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalies nuostatas, terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jis buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog vadovaujantis CPK 78 straipsnio taisyklėmis, gali būti atnaujintas ir praleistas 3 mėnesių terminas, numatytas CPK 368 straipsnio 1dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-03-21 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-121/2011). Procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantys teismai privalo aiškintis suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių (priežasčių), dėl kurių terminas buvo praleistas, svarbą. Terminas „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl, spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas turi atsižvelgti į individualias bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
15. Apeliantės teigimu, ji dėl savo psichologinės būsenos negalėjo iš karto aiškiai suprasti ir suvokti tiek sudaromos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, tiek ir sprendimo esmės, ir tai, apeliantės nuomone, turi būti laikoma svarbia priežastimi, turėjusia įtakos pareiškėjos turėjimui ir galėjimui suvokti proceso atnaujinimo priežastis vos gavus sprendimą.
16. Iš civilinės bylos Nr. 2-10036-949/2015 medžiagos matyti, pareiškėja ruošiant ir pateikiant dokumentus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo atstovaujama specializuotos teisinių paslaugų bendrovės UAB „Tikroji turto kaina“ skyrybų centro ir advokato V. B. (1–2, 8 b. l.). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjai J. R. atstovavo advokatas D. V. (69 b. l.). 2015-12-03 teismui pateiktas pareiškėjos J. R. prašymas, kuriuo apeliantė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, pateiktą prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu patenkinti, nes naujų aplinkybių, kurios trukdytų santuoką nutraukti, neatsirado, o pareiškėjos valia dėl santuokos nutraukimo nepasikeitė (75 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad teismo 2015-12-07 patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių tiek apeliantei, tiek jos atstovui advokatui išsiųsta 2015-02-08 (80, 83 b. l.).
17. Visų pirma atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad ruošiant ir pateikiant tvirtinti santuokos nutraukimo sutartį, ji buvo atstovaujama ne advokato D. V., kurio nesąžiningumu remiasi J. R.. Pareiškėja nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kodėl inicijavus teisminį procesą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir byloje esant atstovaujamai profesionalaus teisininko (advokato), nesuvokė tiek sudaromos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, tiek ir sprendimo esmės. Aplinkybė, kad L. R. jau po santuokos nutraukimo, vienasmeniškai įvykdęs prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą dėl skolos iš apeliantės priteisimo, niekaip negali patvirtinti atstovo advokato D. V. galimo neatsakingumo ar nesąžiningumo apeliantės atžvilgiu tvirtinant, kad nebuvo užtikrintos jos teises bei pareigos suvokiant sudarytos sutarties esmę bei iš jos kilsiančias pasekmes. Apeliantė nepagrindė, kuo konkrečiai pasireiškė jos atstovo nesąžiningumas pradėjus santuokos nutraukimo procesą teisme, kaip tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą, kad tai galėtų būti pagrindu atnaujinti procesą byloje. Apeliantės nurodomą aplinkybę, kad pareiškėja tik pakeitusi advokatą sužinojo, kad yra galimybė atnaujinti procesą civilinėje byloje ir 3 mėnesių procesinį terminą nurodydama skaičiuoti nuo tada, kai jos advokatas išsiaiškino galimybę atnaujinti procesą šioje byloje, teismas pagrįstai pripažino nesvarbia priežastimi. Nors atskirasis skundas grindžiamas faktine aplinkybe, jog apytiksliai nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėja turėjo rimtų emocinių bei aplinkos suvokimo problemų, byloje nėra pateikta duomenų, jog nuo sutarties pasirašymo dienos iki pareiškimo teismui dėl proceso atnaujinimo dienos apeliantė būtų buvusi nedarbinga dėl savo psichinės būsenos, ir tai galėtų objektyviai pagrįsti nesikreipimą į teismą laiku dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su buvusio sutuoktinio L. R. dėstoma pozicija, kad kreipimosi faktas į psichologą nėra vertinamas kaip diagnozė, nedarbingumą ar neveiksnumą patvirtinanti aplinkybė. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vertino, kad psichologo konsultacijos buvo teikiamos iki santuokos nutraukimo byloje sprendimo priėmimo, todėl tai niekaip negalėjo turėti įtakos termino prašymui atnaujinti procesą paduoti.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-05-24 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-183/2010; 2011-03-15 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-110/2011). Kadangi byla pagal abiejų sutuoktinių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu išnagrinėta šalims nedalyvaujant, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių termino momentą nustatė nuo sprendimo gavimo momento, o ne nuo momento, kuomet apeliantei advokatas išaiškino galimybę atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pažymi, jog pareiškėja iš esmės nurodo tas pačias termino praleidimo priežastis, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šios priežastys buvo nesvarbios. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei papildomai pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos J. R. nurodytos termino, numatyto CPK 368 straipsnio 1 dalyje, praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytam 3 mėnesių terminui atnaujinti.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 368 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK normose nustatytais ypatumais. Vienas iš jų yra toks, kad, nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CPK 385 str. 1 d.). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str. 2 d.). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą (CK 3.53 str. 3 d.). Teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Iš esmės pasikeitusių aplinkybių išimtis negali būti aiškinama plečiamai ir tokioms aplinkybėms paprastai priskiriamos tos, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; kt.). Tai reiškia, kad, susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK 365 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007, 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).
20. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Tačiau klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-08-25 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-403/2008; 2011-03-21 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-121/2011).
21. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina.
22. Atskiruoju skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, kadangi, pareiškėjos įsitikinimu, buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida – teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nesiaiškino dėl pareiškėjų gaunamų pajamų esminio skirtumo, dėl pareiškėjos negalėjimo mokėti paskolų įmokas, o kartu akivaizdaus negalėjimo vykdyti sutartį, dėl vaikų interesų pažeidimo, dėl dalies gautų paskolos pinigų dingimo. Todėl, apeliantės nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, jog yra pagrindas, numatytas CPK 366 str. 1 d. 9 p., kadangi teismo patvirtina sutartis prieštarauja šalies valiai ir pažeidžia viešąją tvarką.
23. Nors atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas patvirtinęs santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, prioritetą suteikdamas sutuoktiniui L. R., nukrypo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, tačiau nei CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo, nei CK 3.123 straipsnyje numatytų kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo šio principo, teismas, esant sutuoktinių sutarčiai, savarankiškai negali taikyti, nebent sutartis prieštarautų viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus. Šiuo konkrečiu atveju priežastys, dėl ko šalys nusprendė tokiu būdu pasidalyti sutuoktinių turtą, yra aiškios, gyvenimiškos, nes pareiškėjos interesus atitiko gyvenamojo namo su visais priklausiniais, baldais, buitine technika bei kitais namų apyvokos daiktais padalijimas paliekant vienai naudotis turtu. Be to, apeliantei teko vertingesnis kilnojamasis daiktas (automobilis), nes L. R. teko tik automobilio priekaba. Pati pareiškėja neprieštaravo tokiai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neatsisakė jos pasirašyti, neprašė priteisti kompensacijos iš sutuoktinio. Taigi, neįrodyta, kad apeliantei atiteko daug mažiau turto nei buvusiam sutuoktiniui. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė laisva valia pasirašė teisinę galią turinčią sutartį, suprato jos sąlygas, prisiėmė numatytas teises ir pareigas, todėl nėra pagrindo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl turto padalijimo pripažinti prieštaraujančia įstatymo reikalavimams, sutartyje šalių susitartas turto padalijimas nepažeidė apeliantės, pareiškėjų nepilnamečio vaiko interesų, neprieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei. Apeliantės teiginiai, kad nebuvo vertinamos šalių gaunamos pajamos, jų esminis skirtumas, tai kad pareiškėjui turėjo būti nustatyti didesnė vykdomos prievolės dalis, nukrypstama nuo lygių dalių principo, taip pat tai, kad vaikų išlaikymui turėjo būti priteista didesnė išlaikymo suma, nes kreditoriams mokėjimai kas mėnesį yra labai dideli, atmestini, kadangi šie argumentai nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui.
24. Byloje nėra duomenų, kad kuriam nors iš vaikų reikalinga didesnė parama ar dalijant turtą turi būti nukrypta nuo lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą apeliantė turi teisę iniciuoti bylą dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir teismo patvirtinta sutartis niekaip šios teisės nevaržo. Byloje nepateikia jokių objektyvių duomenų, kodėl prievoles kreditoriams sutuoktinis L. R. turėtų vykdyti didesne apimtimi, kuomet turtas tarp šalių buvo padalytas iš esmės lygiomis dalimis. Aplinkybė, kad pareiškėjas galbūt uždirba daugiau už apeliantę, negali būti proceso atnaujinimo pagrindu, kadangi skolininkai kreditoriui solidarūs ir prievolės tokiu atveju nėra modifikuojamos. Apeliantė teigia, kad jos ir vaikų interesus būtų atitikę, jei nekilnojamas turtas būtų atitekęs visas pareiškėjui, jam prisiimant visų paskolų dengimą pagal kredito sutartis, jas pripažįstant asmeninėmis. Apeliantė remdamasi šiuo argumentu siekia proceso atnaujinimo, tačiau nėra žinoma, kodėl pareiškėja nepriėmė siūlymo prisiimti įsipareigojimus turtu ir kreditus sau, kodėl tiesiogiai nesikreipė į pareiškėją, kuris yra nurodęs, jog su tokiu reikalavimu sutiktų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys derybų būdu pasidalijo nekilnojamąjį turtą, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, atitiko šalių valią, todėl aplinkybės, jog pareiškėjai toks turto pasidalijimas nebėra priimtinas, negali būti laikytina esmine klaida, sudarančia pagrindą sprendimui pakeisti. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms aplinkybėms, tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, pažeistos pareiškėjos teisės ir įsiteisėjęs teismo sprendimas yra neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjos J. R. atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nepagrįstos, todėl procesą šiuo pagrindu atnaujinti atsisakytina, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
25. CPK 366 straipsnio 3 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjui L. R. (duomenys neskelbtini) sudarius naują santuoką, yra savarankiškas pagrindas netenkinti pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą.
Dėl dokumentų išreikalavimo ir papildomų įrodymų prijungimo
26. Atskiruoju skundu apeliantė prašo išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) informaciją apie visų rūšių pajamas, gautas L. R. 2015 metais. Apeliacinės instancijos teismas šio prašymo netenkina, nes tiek pateikiant teismui tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tiek priimant teismo sprendimą, šios aplinkybės pareiškėjai galėjo būti žinomos (CPK 314 straipsnis). Tesimas prijungia prie bylos 2016-12-09 ieškinį dėl skolos priteisimo bei teisinių paslaugų sutartį, kurie apeliantės teigimu patvirtina atstovo advokato D. V. galimą nesąžiningumą ir juos vertina visų įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje priteisimo
27. Pareiškėjas L. R. nepateikė duomenų apie patirtas atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo išlaidas, todėl jos nepriteisiamos.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.