- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-1716-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15471-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- A. T., A. P., M. P.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. T. (P.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. T. (P.) prašymą dėl proceso atnaujinimo, pateiktą civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir M. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. T. (P.) kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo) civilinėje byloje Nr. 2‑790‑613/2015, kurioje teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu panaikintas pareiškėjos A. P. ir M. P. santuokos, sudarytos 2007 m. liepos 13 d. Kristaus Karaliaus bažnyčioje, apskaitos įrašas, įrašytas 2007 m. liepos 13 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje; po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo paliktos santuokoje turėtos pavardės; patvirtinta pareiškėjų 2015 m. rugpjūčio 26 d. sutartis dėl teisinių pasekmių, atsiradusių panaikinant santuokos apskaitos įrašą, pagal kurią pareiškėjai, be kita ko, kad nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos: A. P. asmeninės nuosavybės teise atitenka: ½ buto dalis (duomenys neskelbtini), 3 kambarių, 54,17 kv. m., su sandėliu 4,31 kv. m ir bendro naudojimo patalpomis, 66 665 eurų vidutinės rinkos vertės, ir negyvenamosios patalpos – automobilių saugyklos, 1/52 dalys iš 1 345,68 kv. m. bendro ploto, 1 932 Eur vidutinės rinkos vertės (Sutarties 7 punktas); M. P. asmeninės nuosavybės teise atitenka ½ buto dalis (duomenys neskelbtini), 3 kambarių, 54,17 kv. m, su sandėliu 4,31 kv. m ir bendro naudojimo patalpomis, 66 665 Eur vidutinės rinkos vertėsir negyvenamosios patalpos – automobilių saugyklos, 1/52 dalys iš 1 345,68 kv. m. bendro ploto, 1 932 Eur vidutinės rinkos vertės (sutarties 8 punktas); M. P. iki 2016 m. kovo 1 d. įsipareigoja: a) refinansuotis SEB banko paskolą ir iš A. P. nupirkti jos 1/2 buto (duomenys neskelbtini) dalį, o A. P. įsipareigoja ją parduoti M. P. už vieną eurą b) iš savo asmeninių lėšų padengti A. P. paskolos dalį AB SEB bankui pagal 2008 m. birželio 4 d. kredito sutartį iki paskolos refinansavimo; c) apmokėti visas buto komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėnesio (Sutarties 9 punktas).
2. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindė tuo, jog sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, t. y. teisės normos, reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3 knygoje, taikomos dalijant santuokos metu įgytą turtą ir sprendžiant klausimus dėl prievolių įvykdymo kreditoriui. Teigia, jog aiški materialinės teisės normos taikymo klaida paaiškėjo vykdymo proceso metu. 2016 m. rugpjūčio 31 d. minėto teismo sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas ir perduotas vykdyti antstolei. 2017 m. liepos 14 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad vykdomojo rašto įvykdyti negali, nes vykdomajame rašte nurodyta, jog skolininkas M. P. įsipareigoja refinansuoti AB SEB banko paskolą, o tai priklauso nuo trečiųjų asmenų, ne tik nuo skolininko; antstolė negali įpareigoti trečiųjų asmenų vykdyti teismo sprendimą; šiuo atveju skolininko įsipareigojimas refinansuoti banko paskolą priklauso ne vien nuo skolininko geros valios, bet ir nuo paties kreditoriaus pozicijos, todėl antstolė tokio sprendimo dalies įvykdyti negali.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėja atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje prašo Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – sprendime padaryta aiški materialinės teisės normos, įtvirtintos CK 3 knygoje, taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.
5. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra gautas nepraleidus įstatyme nustatyto penkerių metų naikinamojo termino, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažino jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujino.
6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos argumentus dėl teisės taikymo klaidos laikė nepagrįstais bei darė išvadą, jog pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintinos aiškia teisės taikymo klaida bei nėra susijusios su teisės normų taikymu ir neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui.
Šalies argumentai
7. Įvertinęs visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja A. T. (P.) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio l dalies 9 punkto nuostatas bei nesivadovavo formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose. Sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo pagrindų nagrinėjamu atveju pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo rašto išdavimo tvarką, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, aiškinimo ir taikymo.
8.2. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą svarbu nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Ši praktika taikytina ir šioje nagrinėjamoje byloje, nes skundžiamu 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis, kurioje įtvirtintų įsipareigojimų negalima įvykdyti priverstinai.
8.3. Pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą abu pareiškėjai tebėra buto bendraturčiai, nors ji bute negyvena ir komunalinėmis paslaugomis nesinaudoja. M. P. gyvena bute, naudojasi visomis teikiamomis paslaugomis, tačiau už jas neatsiskaito. Paslaugų teikėjai kreipiasi į teismą, teismai tokio pobūdžio reikalavimus tenkina ir priteisia įsiskolinimą solidariai iš abiejų pareiškėjų. Suinteresuotas asmuo M. P. teismo sprendimų nevykdo, todėl pradedamas išieškojimas per antstolius. Antstoliai areštuoja A. T. asmenines sąskaitas ir vykdo nuo sąskaitos piniginių lėšų nurašymą. SEB banko paskola iki šiol nėra refinansuota, abu pareiškėjai tebėra bendraskoliai ir banko paskolos išieškojimas gali būti nukreiptas į pareiškėjos A. T. asmeninį turtą.
8.4. Pareiškėja nurodo, kad siekiant nuginčyti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį (ar jos dalį, sąlygą), nepriklausomai nuo to, ar tokia sutartis buvo patvirtinta teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, ar, kaip šiuo konkrečiu atveju, šalims neinicijavus teisminio ginčo, t. y. tik pateikus taikos sutartį tvirtinti teismui supaprastinto proceso tvarka pagal CPK XXXIX skyriaus nuostatas, visų pirma būtina pareikšti prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje ginčijama taikos sutartis buvo patvirtinta, bei įrodyti bent vieną iš CPK 366 straipsnyje nurodytų pagrindų procesui atnaujinti. Priešingu atveju, t. y. teismui išnagrinėjus ginčą dėl taikos sutarties (ar jos dalies) pripažinimo negaliojančia atskiroje savarankiškoje byloje, o ne atnaujintoje byloje, kurioje tokia taikos sutartis buvo patvirtinta, gali susiklostyti CPK 18 straipsniui prieštaraujanti ir akivaizdžiai ydinga, pamatinius teisės principus pažeidžianti situacija – tuo pačiu metu liktų galioti atskiri, tačiau vienas kitam priešingi teismo procesiniai sprendimai, turintys vienodą galią – nutartis patvirtinti taikos sutartį pirminėmis šalių nurodytomis sąlygomis ir teismo sprendimas pripažinti tam tikrą šalių sutartą sąlygą (ar net visą taikos sutartį) negaliojančia.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M. P. prašo Klaipėdos apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atskirajame skunde nėra detalizuojama, kokias materialinės teisės normas teismas pažeidė santuokos nutraukimo byloje, nėra paneigiamos pirmosios instancijos teismo išvados, kad santuokos nutraukimo byloje buvo tinkamai padalintas visas santuokos metu įgytas turtas bei prievolės, todėl konstatuoti CK 3 knygos teisės normų pažeidimo ar aiškiai netinkamo taikymo, pagrindo nėra.
9.2. Suinteresuotas asmuo nesutinka, kad nagrinėjamoje byloje teismas turėtų taikyti skunde nurodomose kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, kadangi nurodytos bylos ir ši byla skiriasi, nes kasacinėse bylose nebuvo keliamas proceso atnaujinimo klausimas, ginčas buvo kilęs dėl teismo nutartimi patvirtintų taikos sutarčių vykdymo ir ne šeimos bylose, visiškai kitose teisinėse situacijose.
9.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad visas turtas buvo padalintas ir išspręstas klausimas dėl prievolių vykdymo, o tolesnio turto valdymo ir naudojimo klausimai yra šalių, o ne teismo dispozicijoje. Todėl M. P. laiko, kad yra pagrindas konstatuoti, jog apeliantė pirmosios instancijų teismo išvadų dėl netinkamo materialiųjų teisės normų taikymo nepaneigė ir motyvuotų argumentų nepateikė.
9.4. Visas santuokos metu įgyta turtas buvo padalintas, nuosavybės teisės įregistruotos viešajame nekilnojamojo turto registre, todėl atnaujinti proceso šiuo pagrindu galimybės nėra.
9.5. M. P. nėra skolingas už komunalines paslaugas, dėl skolų išieškojimo nėra pradėta jokių vykdomųjų bylų. Iš jo teismo priteistas skolas pagal apeliantės pateiktus teismo sprendimus jis yra sumokėjęs. Iš apeliantės pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad iš jos yra išieškoma skola daugiabutį namą administruojančiai įmonei pagal teismo sprendimą, kuriuo skola buvo priteista tik iš apeliantės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių reikėtų peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl ginčo esmės
11. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo.
12. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.
13. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagrindu atnaujinti procesą gali būti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiški taikymo klaida. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Svarbu tai, kad tokia aiški klaida turi būti ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).
14. Iš pareiškėjos atskirojo skundo matyti, kad esminis jos argumentas grindžiamas prielaida, kad teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, gali patvirtinti tik tokią sutartį, kurioje yra įtraukti tik tokie įsipareigojimai, kuriuos vėliau būtų galima įvykdyti priverstinai. Kitaip tariant, pareiškėja mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu negalėjo patvirtinti šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes joje, kaip vėliau paaiškėjo, yra tokių M. P. įsipareigojimų, kurių priverstinis įvykdymas yra neįmanomas.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad šioje sutartyje turi būti aptarti klausimai dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos. Vadinasi, santuokos nutraukimo byloje tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio klausimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų nekilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Visa tai reiškia, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
17. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos gali reikšti sprendimą dėl priteisimo ir dėl jų gali būti išduodamas vykdomasis raštas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta kasacinio teismo praktika neleidžia teigti, kad aptariamoje sutartyje gali būti numatytos tik tokios sąlygos (įsipareigojimai), kurias galima priverstinai įvykdyti. Galimybė šalims susitarti dėl tokių įsipareigojimų, kurių priverstinis vykdymas negali būti užtikrintas, be kita ko, atitinka sutarties laisvės principą, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tokia galimybė ir sutarties šalių laisvė atitinkamu būdu susitarti negali būti varžoma nesant aiškaus įstatyminio pagrindo.
18. Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus iš esmės ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Įstatyme nustatyta, kad teismas, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tačiau nei CK, nei CPK nuostatos neįpareigoja teismo tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje numatyti įsipareigojimai yra ar gali būti priverstinai įvykdomi, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Pateikiant prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnio reikalavimus, yra šalių pareiga (CPK 539 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, būtent šalims ir tenka rizika dėl tokių sutarties sąlygų, kurių vykdymo priverstine tvarka užtikrinti negalima. Tačiau tai nereiškia, kad šalis, nevykdanti sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtų įsipareigojimų, yra atleidžiama nuo atsakomybės. Įstatymai nustato, kokias teisinės gynybos priemones gali naudoti sutarties šalis, jei kita sutarties šalis nevykdo savo įsipareigojimų (nuostolių atlyginimas ir kt.). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja turi teisę reikalauti iš suinteresuoto asmens to, ką ji įvykdė kreditoriui už suinteresuotą asmenį solidarios prievolės, kurią vykdyti kreditoriui buvo įsipareigojęs M. P., pagrindu ir tokiu būdu apginti savo teises ir interesus.
19. Apibendrindamas tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėja nepagrindė aplinkybės, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu tvirtindamas šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Be to, atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pareiškėjos atskirajame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra neaktuali šiai bylai, nes šiuo atveju teismo sprendimu yra patvirtinta ne taikos sutartis, o sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą iš jos priteistinos suinteresuoto asmens M. P. 150 Eur išlaidos už teisinę pagalbą šioje byloje rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 98 straipsnis). Šios išlaidos yra pagrįstos pinigų priėmimo kvitu, detalizuota pažyma apie suteiktas teisines paslaugas ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti M. P. iš pareiškėjos A. T. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.