Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos A. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-790-613/2015, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį dėl šalių turto padalijimo ir įsipareigojimų prisiėmimo. Taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio, paduodant prašymą atnaujinti procesą.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017-11-07 nutartimi pareiškėjai nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo nurodytų prašymo trūkumų pašalinimui – nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), pateikti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), sumokėti 1 672 EUR žyminį mokestį.Pareiškėja 2017-11-20 pateikė teismui prašymą dėl žyminio mokesčio užskaitymo. Nurodė, kad su prašymu atnaujinti procesą kreipiasi pakartotinai, pirmą kartą buvo sumokėjusi 100 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį, bet teismui atsisakius priimti minėtą prašymą, nurodytas žyminis mokestis grąžintas nebuvo. Prašo minėto žyminio mokesčio dalį užskaityti šioje civilinėje byloje, nuo likusios žyminio mokesčio dalies atleisti prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytais motyvais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017-11-30 nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Teismas sprendė, kad pareiškėja paduodama prašymą nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio, neįvykdė kitų teismo 2017-11-07 nutartimi nustatytų įpareigojimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-11-30 nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Mano, kad pareiškėjos patikslintas pareiškimas atnaujinti procesą atitiko šių kategorijų bylų keliamus reikalavimus, o žyminio mokesčio atidėjimo klausimo teismas apskritai nesprendė. Laikosi pozicijos, kad civilinėje byloje Nr. 2-790-613/2015 yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nes sprendime padaryta aiški materialinės teisės normos, reglamentuotos CK 3 knygoje, padalinant santuokos metu įgytą turtą, klaida ir sprendžiant klausimus dėl prievolių įvykdymo kreditoriui. Teismo sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka nebuvo. Nei viena iš proceso šalių nėra įregistravę kitos santuokos. Aiški materialinės teisės normos padarymo klaida paaiškėjo vykdymo procese t.y. 2017-07-14. Ši data sietina su 2017-07-14 antstolio patvarkymu, kurio buvo atsisakyta vykdyti teismo sprendimą nes tokio sprendimo apskritai nėra galimybių įvykdyti. Teigia, kad patikslintame pareiškime atnaujinti procesą minėtos aplinkybės yra nurodytos. Proceso atnaujinimo pagrindo buvimas grindžiamas teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, AB SEB banko 2008-06-04 kredito sutartimi, teismo 2017-08-17 ir 2017-08-31 nutartimis, antstolio 2017-07-14 patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei kitais prie pareiškimo pridėtais rašytiniais įrodymais. Mano, kad minėtų įrodymų pakankamumo (prašymui išspręsti) klausimą, teismas turėtų spręsti išnagrinėjęs prašymą atnaujinti procesą iš esmės, ištyrus ir įvertinus visus byloje ir prašyme nurodytus motyvus bei įrodymus. Pažymi, kad teikdama prašymą atnaujinti procesą, prašė užskaityti 100 Eur sumokėto žyminio mokesčio pareikštoje civilinėje byloje tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko (prašymas paliktas nenagrinėtu ), o nuo likusios žyminio mokesčio dalies prašė būti atleidžiama. Pagrindžiant šį prašymą apeliantė pateikė atitinkamus įrodymus, tačiau teismas įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė, klausimo dėl žyminio mokesčio užskaitos ir atidėjimo nesprendė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Proceso atnaujinimo, kaip instituto, sukurto siekiant pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus, paskirtis ir taikymo išimtinumas lemia ir ypatingą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, kuri aptarta CPK 370 straipsnyje. Remiantis nurodytoje teisės normoje įtvirtintu reglamentavimu laikytina, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš kelių savarankiškų stadijų. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, o kai reikia – teismas taiko pareiškimo trūkumų šalinimo procesines priemones. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą.Pagal CPK 369 straipsnio 1 dalį, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Jei prašymas neatitinka formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia prašymo trūkumų šalinimo klausimą, o jei yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktuose pagrindai – atsisako prašymą priimti (CPK 370 str. 1 d.). Taigi, prašymo priėmimo svarstymo stadijoje vertinamos tik paminėtos aplinkybės, bet nesprendžiama dėl CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesui atnaujinti pagrindų pagrįstumo. Vadovaujantis CPK 370 str. 3 d. klausimą ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str. teismas sprendžia kitoje proceso stadijoje – kai prašymas yra priimtas ir išnagrinėjamas teismo posėdyje.Apeliantė savo prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 str. 1 d. 9 p., pagal kurį procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apeliantė nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-790-613/2015 priimto Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis dėl šalių turto padalijimo ir įsipareigojimų prisiėmimo, negali būti vykdoma, nes padaryta aiški materialinės teisės normos, reglamentuotos CK 3 knygoje, padalinant santuokos metu įgytą turtą, klaida ir sprendžiant klausimus dėl prievolių įvykdymo kreditoriui. Apeliantė pažymėjo, kad teismo sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka nebuvo. Apeliantė nurodė, kad apie proceso atnaujinimo pagrindo buvimą sužinojo iš antstolio 2017-07-14 patvarkymo, kurio buvo atsisakyta vykdyti teismo sprendimą, nes tokio sprendimo apskritai nėra galimybių įvykdyti. Minėto pagrindo buvimą ir termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiavimą grindžia pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, AB SEB banko 2008-06-04 kredito sutartimi, teismo 2017-08-17 ir 2017-08-31 nutartimis, antstolio 2017-07-14 patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Apeliantė nurodė, kad sumokėjo dalį žyminio mokesčio, teikiant prašymą atnaujinti procesą, kitoje civilinėje byloje (tačiau už analogišką prašymą), minėtas žyminis mokestis užskaitytas ir grąžintas nebuvo. Apeliantė prašė minėtą žyminį mokestį užskaityti ir atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.Pirmosios instancijos teismo teigimu, pareiškėjos prašymas neatitiko tokio pobūdžio prašymams keliamų reikalavimų, nurodytų šios nutarties 9 punkte, be to, pareiškėja nesumokėjo atitinkamo dydžio žyminio mokesčio, todėl, pareiškėjai neištaisius teismo nustatytų prašymo trūkumų, yra pagrindas prašymą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjai. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Dėl žyminio mokesčio.

Savo prašyme atnaujinti procesą pareiškėja buvo pateikusi prašymą atleisti ją iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pareiškėja buvo pridėjusi įrodymą apie sumokėtą žyminio mokesčio dalį – 100 Eur. Konstatavęs, kad minėta žyminio mokesčio dalis buvo sumokėta kitoje civilinėje byloje, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę laikė prašymo trūkumu, todėl teismo 2017-11-07 nutartimi įpareigojo pareiškėją sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį. Taisydama minėtą teismo 2017-11-07 nutartimi nustatytą trūkumą, pareiškėja 2017-11-20 prašymu prašė užskaityti kitoje civilinėje byloje sumokėtą ir negrąžintą žyminio mokesčio dalį – 100 Eur – šioje civilinėje byloje ir spręsti klausimą dėl atleidimo nuo kitos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Kaip teisingai nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas į pareiškėjos 2017-11-20 prašymą neatsižvelgė, nenurodęs jokių motyvų, kodėl minėtas prašymas negali būti tenkinamas, padarė išvadą, kad žyminis mokestis sumokėtas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neišsprendęs dalies žyminio mokesčio užskaitymo ir atleidimo nuo kitos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo klausimų, pirmosios instancijos teismas minėtos išvados padaryti neturėjo jokio teisinio pagrindo. Padaręs nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo pareiškėjos konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistos teisės gynimo.

Dėl aplinkybių, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas.

Minėta, kad prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas. Apeliantė aiškiai nurodė minėto termino skaičiavimo aplinkybes: apeliantė apie proceso atnaujinimo pagrindo buvimą sužinojo 2017-07-14 iš antstolio patvarkymo. Pažymėtina, kad prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijoje vertinamos tik šios nutarties 9 punkte nurodytos aplinkybės, bet nesprendžiama dėl CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesui atnaujinti pagrindų pagrįstumo. Be to, vadovaujantis CPK 370 str. 3 d., klausimą ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str., teismas sprendžia kitoje proceso stadijoje – kai prašymas yra priimtas ir išnagrinėjamas teismo posėdyje. Taigi apeliantei nurodžius aplinkybes, pagrindžiančias jos kreipimąsi į teismą 2017-11-02, teismas neturėjo teisinio pagrindo šių aplinkybių vertinti iš esmės, teismas jas turėjo vertinti tik jų atitikimo prašymui dėl proceso atnaujinimo keliamų turinio ir formos reikalavimų kontekste, t.y., ar yra įvykdytas CPK 369 str. 1 d. 4 p. įtvirtintas reikalavimas nurodyti atitinkamas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašymo atnaujinti procesą turinį, daro išvadą, kad CPK 369 str. 1 d. 4 p. reikalavimą apeliantė įvykdė, atitinkamas aplinkybes nurodė.

Dėl įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

Minėta, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.). Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad proceso atnaujinimo pagrindo buvimą ji grindžia šios nutarties 6 punkte nurodytais įrodymais. Minėti įrodymai, be kita ko, buvo pridėti ir prie prašymo atnaujinti procesą. Kaip teisingai nurodė apeliantė, įrodymumo pakankamumo (prašymo atnaujinti procesą pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti) vertinimą teismas atlieka ne prašymo priėmimo stadijoje, o po to, kai prašymas yra priimtas ir išnagrinėjamas teismo posėdyje. Asmens pareiga prie ieškinio (pareiškimo, prašymo) pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia asmens pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).Kadangi prie prašymo atnaujinti procesą buvo pridėti, apeliantės nuomone, proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo daryti išvadą dėl jų nepateikimo.Visuma nustatytų ir įvertintų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, todėl nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas prašymą dėl proceso atnaujinimo laikyti nepaduoti ir jį grąžinti apeliantei. Dėl to, pirmosios instancijos teismo nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, nutartis naikintina ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).Prašymo priėmimo klausimas apeliacinės instancijos teisme šiuo konkrečiu atveju išnagrinėtas negali būti, nes pirmosios instancijos teismo nebuvo išspręstas klausimas dėl žyminio mokesčio užskaitymo ir atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Minėto klausimo nagrinėjimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.