Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovei V. G. ir jos atstovams advokatui E. V., nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ įgaliotam atstovui R. M.,

viešame teismo posėdyje, vykusiame mišriu būdu (gyvai posėdžių salėje ir nuotoliniu per ZOOM programą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. (A. G.) ieškinį atsakovei V. G. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, taip pat pagal atsakovės priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija Valstybės biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VTAT).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme priimtas ieškovo A. G. patikslintas ieškinys atsakovei V. G. (buvusi pavardė B), kuriuo ieškovas prašo: pakeisti įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2023-11-06 sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti tokią ieškovo bendravimo su vaiku L. G. tvarką - iki vaikui sukaks keturi metai (iki (duomenys neskelbtini)): 1) A. G. esant ne Lietuvoje (jo darbo metu), V. B. (dab. G) sudaro galimybę A. G. bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis - per Zoom ar Teams programas kiekvienos savaitės šeštadieniais nuo 18 val. (Lietuvos laiku). A. G. ne vėliau kaip likus 6 valandoms iki nustatyto bendravimo su vaiku pradžios SMS Žinute informuoja V. B. (dab. G) apie ketinimą bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis. Jei dėl objektyvių priežasčių (A. G. darbo pareigų atlikimo) jo bendravimas su dukra IT priemonėmis neįvyksta, jis perkeliamas į sekančią dieną -sekmadienį 18 val. Lietuvos laiku; 2) ieškovas, jam esant Lietuvoje, bendrauja su dukra L. G. kiekvieną šeštadienį nuo 10 val. iki 19.30 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją vaiko gyvenamąją vietą po jų susitikimo; 3) ieškovas, jam esant Lietuvoje, bendrauja su dukra L. G. kiekvieną trečiadienį nuo 16.30 val. iki 19.30 val., pasiimdamas vaiką iš vaikų darželio 16.30 val. ir grąžindamas ją vaiko gyvenamąją vietą 19.30 val.; kai vaikui L. G. sueis 4 metai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki vaiko L. G. pilnametystės ieškovas su dukra L. G. bendraus tokia tvarka: 1) ieškovas A. G., kai būna Lietuvoje, bendrauja su vaiku L. G. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius, vaiką L. G. pasiimant penktadienį iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant ją atsakovei sekmadienį iki 18 val., kad vaikas L. G. galėtų tinkamai pasiruošti sekančiai darbo savaitei, pailsėtų, ir laiku nueitų miegoti; ieškovas ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G.; 2) ieškovui esant ne Lietuvoje (darbo metu), atsakovė sudaro galimybę ieškovui bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, prieš tai šalims susitarus dėl bendravimui konkrečios internetinės programos panaudojimo kiekvienos savaitės pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, vaiko laisvu nuo ugdymo (mokymo) laiku, atsižvelgiant į vaiko miego režimą; ieškovas ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio priemonėmis; nurodytu laiku ieškovui neinformavus atsakovės apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio priemonėmis, bendravimas tą dieną nurodyta tvarka nevyksta; šalys yra laisvos iš anksto susitarti dėl konkrečios ieškovo bendravimo su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio priemonėmis laiko pradžios Lietuvos laiku kiekvieną pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, kurio abi šalys įsipareigoja nuosekliai ir punktualiai laikytis (tokiu atveju šalių tarpusavio papildomas informavimas SMS žinutėmis kiekvieną kartą apie pageidavimą bendrauti su vaiku nebūtinas; 3) poriniais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas L. G. praleidžia su ieškovu, o su atsakove praleidžia Šv. Kalėdų antrąją dieną bei Naujųjų Metų dieną, neporiniais metais - atvirkščiai, t. y. Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikas L. G. praleidžia su atsakove, o su ieškovu praleidžia Šv. Kalėdų antrąją dieną bei Naujųjų Metų dieną; ieškovas ne vėliau kaip 3 (trys) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G.; 4) poriniais metais Šv. Velykų antrą dieną vaikas L. G. praleidžia su ieškovu, o pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas L. G. praleidžia su atsakove, neporiniais metais - atvirkščiai, t. y. antrąją Šv. Velykų dieną vaikas L. G. praleidžia su atsakovei, o pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas L. G. praleidžia su ieškovu; ieškovas ne vėliau kaip 3 (trys) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G.; 5) šalių nepilnamečio vaiko L. G. rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu, šalys su vaiku L. G. gali praleisti po lygiai laiko, per šventes praleistas laikas įskaičiuojamas į nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku vaiko žiemos atostogų metu laiką; ieškovas ne vėliau kaip 3 (trys) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G.; 6) šalys iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį informuoja vienas kitą apie jų planuojamas atostogas, siekiant suderinti kiekvieno iš vaiko tėvų atostogų laiką, kad šalių atostogos nesutaptų tuo pačiu metu; 7) šalys turi elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoti viena kitą apie vaiko L. G. išvykimą į užsienio valstybę iš Lietuvos Respublikos, pateikti visus duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė ir pan.), tokią informaciją pateikiant ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki planuojamos išvykimo datos; 8) kiekvienais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su vaiku L. G. per savo gimimo dieną (sausio 10 d.) ir Tėvo dieną (birželio pirmąjį savaitgalį); ieškovas ne vėliau kaip 3 (trys) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G.; 9) kiekvienais kalendoriniais metais atsakovė praleidžia savo gimimo dieną (balandžio 17 d.) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su vaiku L. G.; 10) ieškovas bendrauja su dukra L. G. jos gimtadienio dieną (kovo 5 d.) poriniais metais, atsakovė - neporiniais metais; ieškovas ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas likus iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G.; 11) ieškovui nepasinaudojus bendravimo teise pasiimti vaiko L. G. bendravimui nustatytu laiku, taip pat neįvykus ieškovo bendravimui su vaiku dėl vaiko ligos, vaiko užimtumo būreliuose, kituose užsiėmimuose, draugų gimtadieniuose, mokyklos išvykose iš anksto suplanuotuose renginiuose ir kt., tas laikas neperkeliamas į kitą dieną; 12) įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui ar vaikui susirgus, tėvai įsipareigoja nedelsiant informuoti kitą iš tėvų (SMS žinute ar telefonu); tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie esminius vaiko gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, sudaryti kitam iš tėvų dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose. Susirgus vaikui, vaikas lieka su atsakove, kol vaikas L. G. pasveiks. A. G. turi teisę lankyti sergantį vaiką L. G. jos gyvenamojoje vietoje tomis dienomis, kuriomis buvo iš anksto susitartas bendravimo laikas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023-11-06 sprendimu civ. byloje Nr. e2-1220-991/2023 nustatė skirtingą ieškovo A. G. bendravimo su vaiku tvarką iki vaikui L. G. sueis 2,5 metų, t. y. iki (duomenys neskelbtini) ir nuo tada kai vaikui sueis 2,5 metų. Šiuo sprendimu yra priteistas iš ieškovo A. G. išlaikymas nepilnametei dukrai L. G. po 427 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Laikotarpis iki 2024 m. rugsėjo 5 d. šioje byloje nebeaktualus, kadangi tarp šalių kyla konfliktai dėl ieškovo bendravimo su dukra L. jai sulaukus 2,5 metų. Nuo tada ieškovas dėl savo darbo pobūdžio ir objektyvių priežasčių ne visada galėjo su dukra bendrauti taip, kaip buvo numatyta įsiteisėjusiame teismo sprendime. Ieškovo teigimu atsakovė elgiasi nedraugiškai, nesutinka perkelti atsakovo bendravimo dienų į kitą laiką, jam negalint nustatytu metu susitikti su vaiku, veikia prieš dukros interesus, t.y. visiškai nesistengia, kad duktė geriau pažintų tėvą, nesutinka dalyvauti bendrame tėvų ir vaiko susitikime. Teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad vaikas perduodamas bendrauti jam IT priemonėmis atsakovės neparuoštas, be to ji tik šio teisminio nagrinėjimo metu vaiko tėvo pokalbiai su vaiku tapo ilgesni, taip pat atsakovė nededa papildomų pastangų, kad vaikas su ieškovu eitų gyvai bendrauti pagal nustatytą tvarką dukrą paimant darželyje ar kitur (2025-08-18 teismo posėdžio garso įrašo 00:45:00 val.). Pažymi, kad atsakovė leidžia, kad ieškovo dukra atsakovės dabartinį sutuoktinį vadintų tėvu, nors mergaitė turi tikrą biologinį tėvą – ieškovą. Sutinka, kad atsakovės sutuoktinis gali dalyvauti mergaitės auklėjime.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl bendravimo tvarko pakeitimo pereinamuoju laikotarpiu

8. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kuri turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Todėl skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

11. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką su nepilnamete dukra tvarką iki vaikui sukaks 6,5 metų (iki (duomenys neskelbtini), t.y. kai vaikas pradės lankyti mokyklą) - 1) A. G. esant ne Lietuvoje (jo darbo metu), V. G. sudaro galimybę jam bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis kiekvienos savaitės sekmadienį nuo 18 val. (Lietuvos laiku); jei dėl objektyvių priežasčių (mamos ar/ir tėvo darbo aplinkybių) toks bendravimas neįvyktu su vaiku nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, tuomet bendravimas su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis Messenger būtų perkėlimas į sekančią dieną – pirmadienį 18 val. Lietuvos laiku; šalys supranta ir sutinka, kad negali būti reikalaujama užtikrinti vaiko bendravimą IT nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauti prieš jo valią; 2) ieškovas, jam esant Lietuvoje, bendrauja su dukra kiekvieną antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, pasiimant vaiką L. G. iš ugdymo įstaigos ir gražinant ją atsakovei iki 19:30 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 3) taip pat kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius, pasiimant vaiką L. G. penktadienį iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant ją atsakovei sekmadienį iki 18 val., kad vaikas galėtų tinkamai pasiruošti sekančiai darbo savaitei, pailsėtų, ir laiku nueitų miegoti. Atsakovė priešieškiniu siūlo net intensyvesnę bendravimo tvarką nei vaikui pradėjus lankyti, vietoj vaiko tėvo susitikimo su vaiku kiekvienos savaitės trečiadieniais ir šeštadieniais nuo 16 iki 20 val., prašant nustatyti tris dienas kiekvieną antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, pasiimant vaiką L. G. iš ugdymo įstaigos ir gražinant ją atsakovei iki 19:30 val. į vaiko gyvenamąją vietą, taip pat kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius papildomai numatant ieškovui būnant Lietuvoje teisę ir pareigą pasiimti vaiką ir penktadienį iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant ją atsakovei sekmadienį iki 18 val., t.y. dar papildomai daugiau nei dviem paroms su nakvyne pas tėvą. Dėl ieškovo bendravimo su vaiku vaiko tėvui nesant Lietuvoje per IT nuotolinio ryšio priemones taip pat siūlo vietoj kiekvienos savaitės pirmadienio, ketvirtadienio ir šeštadienio numatant konkrečią vieną dieną (sekmadienį) ir konkretų susisiekimo laiką (18 val. Lietuvos laiku), taip pat numatant kompensavimo tvarką jei toks susisiekimas neįvyktų – perkeliant jį į kitą dieną (pirmadienį) 18 val., nurodant tik vieną bendravimo per IT technologijas formą – Messenger. Atsakovė be to priešieškiniu papildomai prašo numatyti, kad negali būti reikalaujama užtikrinti vaiko bendravimą IT nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauti prieš jo valią. Atsakovė priešieškiniu nebereikalauja, kad ieškovas apie ieškovo ketinimą su vaiku bendrauti gyvai ar per IT priemones ją sms žinute informuotų prieš dieną.

13. Pirmiausia dėl bendravimo su vaiku tvarkos pereinamojo laikotarpio, kuris nagrinėjant šią bylą jau yra pasibaigęs (šiuo metu vaikui yra 3 metai 7 mėnesiai, buvo numatyta iki vaikui sueis 2,5 metų). Kad toks pereinamasis laikotarpis yra būtinas dėl vaiko silpno ryšio su tėvu, dėl nereguliaraus jo bendravimo su vaiku gyvai (yra ne kartą vaikas atsisakęs vykti su tėvu nepaisant auklėtojų ar vaiko motinos pastangų) ar per IT ryšio priemones (dėl vaiko mažo amžiaus sunku išlaikyti vaiko dėmesį bendraujant su tėvu) pripažįsta abi ginčo šalys. Tačiau vaiko tėvai nesutaria dėl tokio amžiaus ribos, teikdamos paaiškinimus, tačiau vis tik lanksčiai reaguodamos, kad tokia amžiaus riba nebūtinai turi būti tokia, kokios jie prašo nustatyti savo procesiniuose dokumentuose. Su pereinamojo laikotarpio pratęsimu sutinka ir vaiko teisių apsaugos specialistė, palikdama šį klausimą spręsti teismo nuožiūra. Įvertinęs ginčo šalių ir jų atstovų argumentus, taip pat liudytojų parodymus nepaisant to, kad vaikas tik faktiškai pastaraisiais dviem mėnesiais – 2025 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pradėjo daugiau ir intensyviau bendrauti su tėvu, vieną kartą liko nakvynei (2025-08-22), tačiau teismas pripažįsta, kad vis dar vaiko tėvas, taip pat vaiko motina, kiti specialistai turi dėti didesnes pastangas padedant vaiko tėvui atkurti ir suformuoti stabilų ir saugų ryšį su vaiku. Todėl ieškovo siūlomas tarpsnis iki vaikui sueis ketveri metai yra per trumpas. Be to jis netrukus sueis, o šalys gali pasinaudoti apeliacijos teise. Teismas pripažįsta, kad atsakovės siūlomas tarpsnis iki kada turėtų būti nustatyta kitokia bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu, - iki vaikui sueis 6,5 m. ((duomenys neskelbtini)), t.y. iki vaikas pradės lankyti mokyklą yra logiškesnis ir labiau pagrįstas, kadangi būtent nuo to amžiaus tarpsnio iš esmės keičiasi vaiko režimas darbo dienomis, nes vaikas jau mokykloje turi būti konkrečiomis valandomis, sudėtingiau lanksčiau vaiką paimti iš ugdymo įstaigos nesant tam svarbios priežasties, be to vaikui atsiranda vis daugiau papildomos veiklos ruošiant namų darbus.

17. Teismas nori pažymėti, kad ieškovo ir atsakovės pageidavimai bendrauti per konkrečiais IT priemones nepagrįstai apribotų tiek vieno tiek kito teises, be to įvertinant ieškovo darbo specifiką, taip pat atsakovės galimybes visada užtikrinti vaizdo skambučius, neretai būtų neįgyvendinami. Todėl teismas nesutinka su šalių siūlymais, kad būtų bendraujama per konkrečias IT priemones, palikdamas anksčiau teismų nustatytą tvarką, kad ieškovas gali bendrauti su vaiku nustatyta tvarka per įvairias IT nuotolinio ryšio priemones, kurias tuo metu abu vaiko tėvai gali užtikrinti.

18. Dėl informavimo apie ketinimą bendrauti per IT priemones. Reikia pastebėti, kad atsakovė priešieškiniu nebereikalauja, kad ieškovas apie ieškovo ketinimą su vaiku bendrauti gyvai ar per IT priemones ją sms žinute informuotų prieš dieną. To nenumato ir neprašo ir ieškovas savo ieškiniu siūlomoje pakeisti bendravimo su vaiku tvarkoje. Kadangi nustatyta konkreti ieškovo jam nebūnant Lietuvoje susisiekimo su vaiku per IT priemones valanda, teismo vertinimu pareiga ieškovui pranešti pieš dieną atsakovei SMS apie jo ketinimą bendrauti yra perteklinė, todėl nenustatytina. Tačiau tokia pareiga tiek ieškovui išlieka, taip pat turėtų būti nustatyta ir atsakovei, jeigu jie numatytą dieną dėl objektyvių priežasčių negalėtų susisiekti, užtikrinti vaiko bendravimo per IT priemones numatytą dieną ir numatytą valandą ir pageidautų pasinaudoti neįvykusio bendravimo kompensavimu bendrauti kitą dieną. Kadangi abu vaiko tėvai turi būti informuoti apie tokius ketinimus / pasikeitimus.

19. Dėl atsakovės priešieškinyje papildomai pateikto prašymo numatyti, kad negali būti reikalaujama užtikrinti vaiko bendravimą IT nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauti prieš jo valią teismas norėtų pažymėti, kad tokį įpareigojimą nustačius būtų sunku kontroliuoti jo vykdymą ir užfiksuoti vaiko norą/nenorą ir taip gali būti pradėta piktnaudžiauti tokia išimtimi. Todėl tokia papildoma bendravimo išimtis nėra nustatytina. Pažymėtina, kad atsakovė turi dėti maksimalias pastangas išaiškinti savo dukrai tokio bendravimo su tėvu būtinybę ir prasmę, o nepavykus to padaryti – informuoti apie tai ieškovą, taip pat motyvuotai nurodant antstoliui, teismui, ar kitai institucijai, kuri kontroliuoja vaiko tėvų bendravimo tvarkos laikymąsi, kodėl toks bendravimas neįvyko, pateikiant turimus įrodymus.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo po pereinamojo laikotarpio

20. Nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015). Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad turi būti bendraujama tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiktų vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 p.; 2020-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 p.). Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 p.). Tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

21. Nei ieškovas nei atsakovė neprašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024-03-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-287-459/2024 po pereinamojo laikotarpiu nustatytos ieškovo bendravimo su dukra tvarkos kai jis būna Lietuvoje, t.y. jis bendrauja su vaiku L. G. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius, vaiką L. G. pasiimant penktadienį iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant ją atsakovei sekmadienį iki 18 val., kad vaikas galėtų tinkamai pasiruošti sekančiai darbo savaitei, pailsėtų, ir laiku nueitų miegoti; ieškovas ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku, todėl ši bendravimo tvarka šioje dalyje nekeistina ir paliktina.

22. Ieškovas neprašo bendravimo tvarkos dalies pakeitimo, nustatytos Klaipėdos apygardos teismo 2024-03-07 nutartimi, pagal kurią ieškovui esant ne Lietuvoje (darbo metu), atsakovė sudaro galimybę ieškovui bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, prieš tai šalims susitarus dėl bendravimui konkrečios internetinės programos panaudojimo kiekvienos savaitės pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, vaiko laisvu nuo ugdymo (mokymo) laiku, atsižvelgiant į vaiko miego režimą; ieškovas ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis; nurodytu laiku ieškovui neinformavus atsakovės apie ketinimą bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis, bendravimas tą dieną nurodyta tvarka nevyksta; šalys yra laisvos iš anksto susitarti dėl konkrečios ieškovo bendravimo su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio priemonėmis laiko pradžios Lietuvos laiku kiekvieną pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, kurio abi šalys įsipareigoja nuosekliai ir punktualiai laikytis (tokiu atveju šalių tarpusavio papildomas informavimas SMS žinutėmis kiekvieną kartą apie pageidavimą bendrauti su vaiku nebūtinas). Atsakovė gi prašo numatyti tokį bendravimą tik sekmadienį, nurodant konkrečią susisiekimo valandą 18 val., taip pat numatant ieškovui galimybę kompensuoti tokį bendravimą sekančią dieną tuo pačiu laiku (pirmadienį 18 val.), jei toks ieškovo bendravimas su dukra per IT priemones neįvyktų. Tokios tvarkos atsakovė prašė ir pereinamuoju laikotarpiu, kaip ir vėlgi prašoma numatyti ieškovui apribojimą, kad negali būti reikalaujama užtikrinti vaiko bendravimą IT nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauti prieš jo valią.

26. Dėl bendravimo per Šv. Velykas Klaipėdos apygardos teismo 2024-03-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-287-459/2024 nustatyta, kad poriniais metais Šv. Velykų antrą dieną vaikas L. G. praleidžia su ieškovu, o pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas praleidžia su atsakove, neporiniais metais – atvirkščiai, t. y. antrąją Šv. Velykų dieną vaikas L. G. praleidžia su atsakove, o pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas praleidžia su ieškovu; ieškovas ne vėliau kaip 5 dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku. Ieškovas ieškiniu faktiškai prašo palikti tokią tvarką, tik sutrumpinti pranešimo atsakovei apie tokį bendravimą laiką iki 3 dienų. Atsakovė priešieškiniu prašo teismo palikti tokią pat tvarką, kaip prieš tai buvo teismų nustatyta. Teismas nenustatė jokio pagrindo dėl ko reikėtų keisti šią tvarką, taip pat trumpinti ieškovo pranešimo laiką atsakovei apie bendravimą laiko, todėl toks bendravimas ir informavimas paliktinas.

27. Dėl bendravimo per šalių nepilnamečio vaiko L. G. rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų Klaipėdos apygardos teismo 2024-03-07 nutartimi nustatyta, kad šalys su vaiku L. G. gali praleisti po lygiai laiko, per šventes praleistas laikas įskaičiuojamas į nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku vaiko žiemos atostogų metu laiką; ieškovas ne vėliau kaip 5 (penkios) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku. Šalys iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį informuoja vienas kitą apie jų planuojamas atostogas, siekiant suderinti kiekvieno iš vaiko tėvų atostogų laiką, kad šalių atostogos nesutaptų tuo pačiu metu. Nutartimi taip pat nustatyta, kad šalys turi elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoti viena kitą apie vaiko L. G. išvykimą į užsienio valstybę iš Lietuvos Respublikos, pateikti visus duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė ir pan.), tokią informaciją pateikiant ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki planuojamos išvykimo datos.

28. Ieškovas ieškiniu faktiškai prašo palikti tokią tvarką, tik sutrumpinti pranešimo atsakovei apie tokį bendravimą laiką iki 3 dienų. Atsakovė priešieškiniu prašo teismo palikti tokią pat tvarką, kaip prieš tai buvo teismų nustatyta, tik papildomai numatyti, kad atostogų metu skambučiai ir susitikimai nevyksta, jeigu jų (atostogų) trukme neviršija 5 dienų. Teismas nenustatė jokio pagrindo dėl ko reikėtų keisti šią tvarką, taip pat trumpinti ieškovo pranešimo laiką iki 3 dienų atsakovei apie ketinimą bendrauti su vaiku, kadangi atostogų, kelionių jų metu planavimui ir kitokiam pasiruošimui būtinas tam tikras laikas, todėl šis taip pat nėra trumpintinas. Atsakovės priešieškinyje nurodytas papildomas reikalavimas, kad jei atostogos truktų iki 5 dienų, kad nevyktų ieškovo pagal bendravimo tvarką numatyti skambučiai ir susitikimai teismo vertinimu nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, kadangi gyvi susitikimai šalims suderinus, kad vaikas tam tikru jo rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu atostogauja su vienu iš tėvų su kitu ir taip fiziškai nevyksta, o susisiekti pagal nustatytą tvarką per IT nuotolinio ryšio priemones (kartą į savaitę (šeštadieniais) 18 val., su galimybe perkelti į kitą dieną tuo pačiu laiku, jei tą dieną kažkuris iš vaiko tėvų to negali užtikrinti) tikrai įmanoma užtikrinti, todėl šis atsakovės priešieškinio reikalavimas nėra tenkintinas.

29. Klaipėdos apygardos teismo 2024-03-07 nutartimi dėl bendravimo su vaiku per jos ir jos tėvų gimimo dienas, taip pat Tėvo ir Motinos dienomis nustatyta, kad kiekvienais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su vaiku L. G. per savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Tėvo dieną (birželio pirmąjį savaitgalį); ieškovas ne vėliau kaip 5 (penkios) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku. Kiekvienais kalendoriniais metais atsakovė praleidžia savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su vaiku L. G.. Ieškovas bendrauja su dukra jos gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) poriniais metais, atsakovė – neporiniais metais; ieškovas ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) dienas likus iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku. Ieškovas ieškiniu faktiškai prašo palikti tokią tvarką, tik vėlgi prašo teismo sutrumpinti pranešimo atsakovei apie tokį bendravimą laiką iki 3 dienų. Motyvas tas pats – kad aplinkybės, dėl kurių gali keistis ieškovo galimybės bendrauti su vaiku faktiškai gali paaiškėti ir prieš dieną iki susitikimo, ką ieškovo atstovė nurodė sakydama baigiamąją kalbą. Atsakovė priešieškiniu prašo teismo palikti tokią pat tvarką, kaip prieš tai buvo teismų nustatyta. Teismas nenustatė pagrindų, kodėl ši abu vaiko tėvus tenkinanti nustatyta tvarka turėtų būti keistina, taip pat ieškovo atstovės nurodytą priežastį dėl trumpesnio atsakovės įspėjimo apie ketinimą bendrauti termino nepakankamai svarbia, kad būtų trumpinamas įspėjimo terminas, nes pasiruošimui šventėms, taip pat jų planavimui reikalingas pakankamas laikas, o tris ar viena diena informavimo iki jų būtų ženkliai per mažas laiko tarpas.

30. Klaipėdos apygardos teismo 2024-03-07 nutartimi taip pat nustatyta, kad ieškovui nepasinaudojus bendravimo teise pasiimti vaiko L. G. bendravimui nustatytu laiku, taip pat neįvykus ieškovo bendravimui su vaiku dėl vaiko ligos, vaiko užimtumo būreliuose, kituose užsiėmimuose, draugų gimtadieniuose, mokyklos išvykose iš anksto suplanuotuose renginiuose ir kt., tas laikas neperkeliamas į kitą dieną. Įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui ar vaikui susirgus, tėvai įsipareigoja nedelsiant informuoti kitą iš tėvų (SMS žinute ar telefonu); tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie esminius vaiko gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, sudaryti kitam iš tėvų dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose. Susirgus vaikui, vaikas lieka su atsakove, kol vaikas pasveiks. A. G. turi teisę lankyti sergantį vaiką L. G. jos gyvenamojoje vietoje tomis dienomis, kuriomis buvo iš anksto susitartas bendravimo laikas. Ieškovas prašo teismo palikti šią teismų nustatytą tvarką ir įpareigojimus. Atsakovė sutinka, kad būtų palikta nepakeista tvarka dėl neperkėlimo ieškovo bendravimo dėl vaiko ligos, vaiko užimtumo būreliuose, kituose užsiėmimuose, draugų gimtadieniuose, mokyklos išvykose iš anksto suplanuotuose renginiuose ir kt., taip pat su vaiko tėvų įsipareigojimams informuoti vienas kitą apie tai, kad įvyko koks nors nelaimingas atsitikimas ar kad vaikui susirgo, taip pat apie esminius vaiko gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, taip pat su vaiko tėvų pareiga sudaryti kitam iš tėvų dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose. Tačiau atsakovė kategoriškai nesutinka, kad ieškovas vaikui susirgus su vaiku bendrautų pagal nustatytą tvarką vaiko gyvenamojoje vietoje. Todėl prašo teismo pakeisti šią nustatytos bendravimo tvarkos dalį ir nustatyti, kad susirgus vaikui, pagal galimybes vaikas turi būti pristatytas motinai ir lieka su atsakove, kol vaikas L. G. pasveiks; prašo teismo nustatyti, kad ieškovas nelanko sergančio vaiko jo gyvenamojoje vietoje ir nesimato fizinio kontakto būdu, kol jis pasveiks. Minėtas laikas praleistas dėl vaiko ligos ieškovui atitinkamai, tas nepanaudotas laikas pagal tvarką, kompensuojamas, bendru šalių sutarimu, perkeliant į kitas dienas. Atsakovė tokį savo prašymą motyvuoja tuo, kad jos ir vaiko tėvo santykiai konfliktiniai, ieškovas yra smurtavęs, be to ieškovas nesutaria ir su dabartiniu atsakovės sutuoktiniu, buvo jį užsipuolęs, dėl ko policijai buvo parašytas pareiškimas. Be to atsakovės teigimu kai ji buvo leidus ieškovui bendrauti su vaiku jos gyvenamojoje vietoje, ieškovas darydavo visokius garso įrašus. Atsakovė su dukra L. G. šiuo metu gyvena sutuoktiniui K. G. priklausančiame bute, kuris kategoriškai nesutinka, kad ieškovas bendrautų su dukra jo bute. Ieškovas ir jo atstovė dėl šių atsakovės ir jos sutuoktinio, teikusio teisme parodymus, nuogąstavimų nurodė, kad šie jų argumentai nesudaro pagrindo keisti bendravimo tvarkos. Teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Ieškovas neneigia jo konfliktinių santykių nei su vaiko motina nei su jos dabartiniu sutuoktiniu. Palikus tokią bendravimo tvarką būtų sudarytos galimybės toliau kilti konfliktinėmis situacijomis, galimai dėl kurių reikėtų įsikišti ir teisėsaugos institucijoms. O tai neatitiktų nei vaiko, nei jo tėvų, nei visuomenės interesų. Be to turi būti gerbiama asmenų teisė į privatų gyvenimą, nuosavybės būsto neliečiamybė. Reikia pažymėti, kad atsakovė tokį savo prašymą dėl bendravimo tvarkos vaikui susirgus argumentuotai motyvuoja, taip pat siūlo dėl vaiko ligos praleistą laiką ieškovui kompensuoti. O tai atitinka tiek vaiko, tiek ir paties ieškovo interesus. Todėl nustatytinas atsakovės siūlomas atitinkamas bendravimo tvarkos pakeitimas, paliekant kitus teismų vaiko tėvams nurodytus įpareigojimus vienas kitą informuoti apie vaiko ligą, svarbius jo gyvenimo klausimus.

32. Reikia pastebėti, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo vaiko tėvai gali kreiptis ateityje, jei iškiltų toks poreikis (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Z. J. v. Lithuania, no. 60092/12, 29 April 2014).

Dėl išlaikymo padidinimo

33. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius išlaidas vaikui, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

34. Išlaidos maistui, higienai, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui ir kitiems būtiniesiems poreikiams yra savaime suprantamos ir būtinos. Teismų praktikoje nereikalaujama rinkti ir pateikti visas vaikų patiriamas išlaidas pagrindžiančius pirkimo dokumentus. Nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingos ir realaus dydžio. Vertinant vaikams reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir šios išlaidos neturėtų būti susietos išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės pateikti (nors faktiškai išlaidos patiriamos) (Vilniaus apygardos teismo 2025-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-953-580/2025). Išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, todėl net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

35. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo teismo pakeisti Sprendimu patvirtintą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį, padidinti priteistą išlaikymą dukrai L. G. iki 520 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y., nuo 2025-04-02, iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sumokant išlaikymo įmokas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos. Atsakovė pažymi, kad jai, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas objektyviai tenka didesnė išlaikymo našta, nes tai susiję su kasdiene vaiko priežiūra, rūpesčiu kasdienėmis vaiko problemomis ir pan., kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Be to, turi būti vertinamas ieškovo nustatytos pareigos vykdymo indėlis, o kaip matyti iš atsakovės pateikiamo ieškovo bendravimo su vaiku tvarkaraščio šis neretai nepasinaudoja galimybe gyvai bendrauti su vaiku pagal nustatytą tvarką. Nurodo, kad įvertinus Ieškovo amžių, sveikatos būklę, išsilavinimą, finansinę padėtį, jo jūreivio reguliarų darbą, kuris yra pakankamai gerai apmokamas, ieškovo asmeninės nuosavybės teise turimą didelės vertės nekilnojamąjį bei likvidų kilnojamąjį turtą (prabangių modelių automobilius (duomenys neskelbtini)), tai, jog jis kitų išlaikytinių neturi, taip pat atsižvelgiant į su dukterimi gyvensiančios atsakovės galimybes ir sudaromas gyvenimo sąlygas, siekiant kuo labiau patenkinti vaiko poreikius, į tai, kad įgyvendintas tikslas pervažiuoti į erdvesnius namus, kur vaikui bus užtikrintas atskiras gyvenamasis plotas – kambarys, jo įrengimo sudarančias sąnaudas, dalį tokių išlaidų turėtų apmokėti ieškovas ir taip tėvas prisidėtų prie dukros gerovės. Atsakovė prašo nevertinti valstybės mokamų „vaiko pinigų“, kurie šiai dienai sudaro 122,50 Eur/mėn., ir jų dydžiu nemažinti priteistinos alimentų sumos, kadangi perspektyvoje mergaitei augant jos poreikiai išimtinai tik didės, o nurodytos minimalios sumos (kartu su „vaiko pinigais“) priteisimas geriau užtikrintų būtinuosius vaiko poreikius ir pernelyg neapsunkintų ieškovo. Atsakovės teigimu iš pridedamais dokumentų matyti, kad ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovės, kitų išlaikytinių jis neturi, yra sveikas ir darbingas. Be to tokios praktikos (nemažinti valstybės mokamais „vaiko pinigais“ alimentų dydžio) laikosi ir kasacinis teismas, savo naujausioje teismų praktikoje pateikęs pagrįstą išaiškinimą: „50. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje nustatyta, kad vaikui valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (pirmiau nurodyta 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164 687/2020, 57 p.), tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Šiuo atveju šalių turtinė padėtis, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Taigi nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams 13 tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Analogiškos praktikos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikėsi ir ankstesnėse savo nutartyse, (2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 p., 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 p.). Atsakovė prideda jos turėtas finansines išlaidas užtikrinant vaiko dukros L. G. interesus ir tenkinant jos poreikius š.m. sausio (1300 Eur), vasario (1200 Eur) ir kovo (800 Eur) mėnesiais turėtas išlaidas. Nurodo, kad vieno mėnesio vidutinės išlaidos vaiko poreikiams užtikrinti sudaro apie 1100 Eur. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad į šią sumą neįtrauktos komunalinės mokestinės išlaidos, neįskaitytos perkamo maisto patirtos išlaidos. Teismo posėdžio metu pažymėjo, kad šiuo metu turi apie 100 – 160 Eur mėn. išlaidų vaikui logopedui, o darželyje logopedas priima tik vaikus nuo ketverių metų.

38. Iš Sodros duomenų matyti, kad atsakovė tebedirba (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis sudaro 1781 Eur per mėnesį. Šiuo metu yra grįžusi iš vaiko priežiūros atostogų. Kaip matyti iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-11-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1220-991/2023 ji toje bendrovėje dirba ne vienerius metus. Sodros Klaipėdos skyriaus 2021-12-14 sprendimu atsakovei paskirta motinystės 81,97 Eur išmoka, laikotarpiu nuo 2021-12-13 iki 2021-12-31 atsakovei išmokėta 890,29 Eur suma, nuo 2022-01-01 iki 2022-04-17 išmokėta 4 642,24 Eur suma. Sodros Klaipėdos skyriaus 2022-04-01 sprendimu atsakovei paskirta vaiko priežiūros išmoka; išmokos dydis už laikotarpį nuo 2022-04-18 iki 2022-04-30 buvo 385,82 Eur; nuo 2023-03-31 iki 2023-03-05 yra 143,61 Eur ((duomenys neskelbtini)); nuo 2023-03-06 iki 2023-03-31 buvo 426,65 Eur ((duomenys neskelbtini)); nuo 2024-03-01 iki 2024-03-05 buvo 82,05 Eur ((duomenys neskelbtini)). Už laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2022-05-31 atsakovei išmokėta 703,39 Eur suma. Sodros duomenimis atsakovės atlyginimas (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. pradžios (2046,68 Eur už sausį, 1529,25 Eur už vasarį, 1427,30 Eur už kovą, 2141 Eur už balandį, 2141,01 Eur už gegužę, 1926,90 Eur už birželį, 2141 Eur už liepą, 2141 Eur už rugpjūtį, 2194,66 Eur už rugsėjį) yra apie 1965,42 Eur. Taigi didesnis nei buvo kai teismai nagrinėjo klausimą dėl išlaikymo vaikui iš skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) priteisimo, be to atsakovė šiuo metu yra grįžusi iš vaiko priežiūros atostogų. Taip pat atsakovė per laikotarpį nuo 2025 m. pradžios iki spalio mėn. pradžios gavo iš Sodros viso 742,54 Eur išmokų (98,83 Eur + 247,67 Eur + 297,21 Eur + 98,83 Eur). Atsakovė taip pat kas mėnesį gauna „vaiko pinigus“. Atsakovė yra pateikusi kartu su priešieškiniu išlaidas vaikui pagrindžiančius dokumentus 2025 m. sausio – kovo mėnesiais. Teikdama paaiškinimus daugiau duomenų apie savo gaunamas pajamas netikslino, į bylą papildomai dokumentų neteikė.

39. Iš prieš tai teismo ieškovo ir atsakovės reikalavimus dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo vaikui dydžio nustatymo bylos Nr. e2-1220-991/2023 duomenų matyti, kad VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu registruotos dvi transporto priemonės – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovė tebeturi (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat iš ankstesnės bylos medžiagos - VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,0584 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 937 Eur vertės, pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22 503 Eur vertės, pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 631 Eur vertės, pagal 2014 m. vasario 20 d. Dovanojimo sutartį Nr. 1465, esantys (duomenys neskelbtini); asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. birželio 25 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3767, kita ½ dalis minėto buto asmeninės nuosavybės teise priklauso Ž. I. pagal 2015 m. gegužės 25 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. K1ES-3961, buto vertė 45 400 Eur. Atsakovė į nagrinėjamą bylą dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo papildomai jos turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų nepateikė.

40. Atsakovė prieš tai nagrinėtoje byloje buvo pateikusi nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog per mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga maždaug apie 1 509 Eur suma, iš kurių 200 Eur maistui, 45 Eur pampersams, 15 Eur vaistams, 80 Eur rūbams, 45 Eur batams, 20 Eur higienos priemonėms, 110 Eur komunaliniams mokesčiams, 80 Eur žaislams, 521 Eur darželiui (darželis - 25 Eur/1 d., 2023-09-01 – 2024-08-31 (12 mėn.) – 250 d.d.,250x25=6250 Eur; 6250/12=521 Eur), 60 Eur pramogoms, 75 Eur kurui (kelionės pas senelius, į vaikų raidos centrą, P. B. parką, į darželį ir kt.), 100 Eur kultūriniam lavinimui, 35 Eur buitinėms prekėms, 50 Eur lavinamiesiems daiktams, knygoms, 60 Eur laisvalaikio prekėms (triratukas, mašinėlė, čiuožykla ir kt.), 13 Eur internetui. Dabar nagrinėjamoje byloje atsakovė detalaus vaiko poreikių sąrašo atsakovė nepateikė, taip pat nedetalizavo kiek ji kas mėnesį prisideda prie komunalinių išlaidų gyvenant jos sutuoktiniui priklausančiame bute. Kaip pažymi ieškovas ir kaip pripažįsta pati atsakovė vaikas šiuo metu eina į valstybinį darželį, kuriame išlaidos kas mėnesį sudaro apie 100 Eur.

41. Iš civilinėje byloje Nr. e2-1220-991/2023 pateiktos 2022-05-19 darbo sutarties bei pateiktų atlyginimo išmokėjimo lapelių matyti, kad ieškovas dirba M. S. AS, N. K., ieškovui už 2022 m. gegužės mėn. išmokėtas darbo užmokestis sudarė 17 877 NOK (1 531 Eur). Be to tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini) (N) sudaryta terminuota Jūreivio darbo sutartis, kurios 1 punkte numatyta, jog jūreivis (ieškovas) pradės dirbti 2023-04-13 ir baigs 2023-06-13 ar apytiksliai šią dieną, nebent darbo sutartis nutraukiama dėl nepagrįstų priežasčių iki šios datos, arba tuo metu laivas yra jūroje, tokiu atveju sutartis tęsiama iki laivo atvykimo į uostą, kuriame ji nustos galioti, darbo užmokestis numatyta 174 Eur bruto per dieną, kol dirbs laive, mokamas per banką kas mėnesį (5 straipsnio 1 punktas); viršvalandžių išmoka bus išmokama, jeigu per 7 dienų laikotarpį bus pradirbta daugiau nei (84) valandas; viršvalandžių valandos mokamos 125 proc. bruto įmokos (5 straipsnio 4 punktas). Tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini) (N) sudaryta darbo sutartis laikotarpiui nuo 2023-07-06 iki 2023-11-20 laivo (duomenys neskelbtini) mašinisto pareigoms. Iš minėtą bylą pateiktos Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-04-05 pažymos Nr. P21-2023-233 matyti, kad ieškovas nuo 2023-04-04 buvo registruotas Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu. Sodra šiuo metu (nuo 2025 m. pradžios) neturi duomenų apie ieškovo darbovietę, jo gaunamas pajamas. Ieškovas su ieškiniu ir jo patikslinimu yra pateikęs teismui G. L. laivo kapitono paaiškinimą (be datos) kur aprašoma ieškovo darbo šiame laive specifika, apie ieškovo darbo užmokestį ir kitas gaunamas pajamas nenurodoma.

44. Todėl visą nurodytą įvertinęs teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui padidinimo (CPK 185 straipsnis). Priteisto išlaikymo vaikui lėšas toliau pavestina valdyti atsakovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 str. 1 dalis, 3.191 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

46. Už ieškinį, jį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, ieškovas sumokėjo viso 111 Eur, atsakovė už priešieškinius reikalavimus taip pat sumokėjo viso 111 Eur šio mokesčio.

47. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas didžiąja dalimi (3/4 dalis (75 proc.) ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 83,25 Eur žyminio mokesčio, taip pat 1237,50 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, atstovės ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme trukmę teismo vertinimu neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, viso ieškovei priteistina 1320,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinys patenkintas iš dalies (tik dėl dalies bendravimo tvarkos pakeitimų, atmetant reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo) (25 proc.), atsakovei iš ieškovo priteistina ¼ dalis jos už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio (27,75 Eur) ir ginčo šalių susirašinėjimo (teismo analizuotas vertinant ieškovo bendravimo su vaiku laikymąsi) vertimo išlaidų (30,75 Eur), taip pat 125 Eur atstovavimo išlaidų, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, atstovo ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme trukmę teismo vertinimu neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, viso atsakovei iš ieškovo priteistina 183,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo už atsakovės reikalavimą mokėtina žyminio mokesčio dalis už pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, atmetus teismui tokį jos reikalavimą nėra priteistina ir šios išlaidos paliktinos valstybei.

49. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidų šioje byloje nepatirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023-11-06 sprendimu, kuris buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2024-03-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-287-459/2024, nustatytą ieškovo A. G. (A. G.) bendravimo su vaiku L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti tokią ieškovo bendravimo su vaiku L. G. tvarką:

Iki vaikui L. G. sukaks 6,5 metų (iki (duomenys neskelbtini)):

1) ieškovas, jam esant Lietuvoje, bendrauja su dukra L. G. kiekvieną šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.30 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją vaiko gyvenamąją vietą po jų susitikimo; ieškovas, jam esant Lietuvoje, bendrauja su dukra L. G. kiekvieną trečiadienį nuo 16.30 val. iki 19.30 val., pasiimdamas vaiką iš vaikų darželio 16.30 val. ir grąžindamas ją vaiko gyvenamąją vietą 19.30 val.; ieškovas ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G.;

2) A. G. esant ne Lietuvoje (jo darbo metu), V. G. sudaro jam galimybę bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 18 val. (Lietuvos laiku). Jei dėl objektyvių priežasčių (mamos ar/ir tėvo darbo aplinkybių) toks bendravimas neįvyktu su vaiku nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, tuomet bendravimas su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis būtų perkėlimas į sekančią dieną – sekmadienį 18 val. Lietuvos laiku; vaiko tėvai ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute iki pageidaujamo bendravimo pradžios informuoja vienas kitą apie tai, kad tą dieną bendrauti su vaiku L. G. per IT nuotolinio ryšio priemones nėra galimybių ir kad tokį bendravimą reikia perkelti į sekančią dieną tuo pačiu laiku; nurodytu laiku vaiko tėvams neinformavus vienas kito dėl bendravimo su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio priemonėmis perkėlimą į kitą dieną, bendravimas tą dieną nurodyta tvarka nevyksta.

Kai vaikui L. G. sueis šeši su puse (6,5) metų, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko L. G. pilnametystės ieškovas su dukra bendraus tokia tvarka:

1) ieškovas, kai būna Lietuvoje, bendrauja su vaiku L. G. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius, vaiką pasiimant penktadienį iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant ją atsakovei sekmadienį iki 18 val., kad vaikas galėtų tinkamai pasiruošti sekančiai darbo savaitei, pailsėtų, ir laiku nueitų miegoti; ieškovas ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku;

2) ieškovui esant ne Lietuvoje (darbo metu), atsakovė sudaro galimybę ieškovui bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 18 val. (Lietuvos laiku). Jei dėl objektyvių priežasčių (mamos ar/ir tėvo darbo aplinkybių) toks bendravimas neįvyktu su vaiku nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, tuomet bendravimas su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis būtų perkėlimas į sekančią dieną – sekmadienį 18 val. Lietuvos laiku; vaiko tėvai ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute iki pageidaujamo bendravimo pradžios informuoja vienas kitą apie tai, kad tą dieną bendrauti su vaiku L. G. per IT nuotolinio ryšio priemones nėra galimybių ir kad tokį bendravimą reikia perkelti į sekančią dieną tuo pačiu laiku; nurodytu laiku vaiko tėvams neinformavus vienas kito dėl bendravimo su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio priemonėmis perkėlimą į kitą dieną, bendravimas tą dieną nurodyta tvarka nevyksta;

3) poriniais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas L. G. praleidžia su ieškovu, kuris turi pasiimti vaiką 12.00 val. iš gyvenamosios vietos bei ten grąžinti kitą dieną 12.00 val. po susitikimo su vaiku ar šalių iš anksto sutartos vaiko buvimo vietos ir Naujųjų Metų dieną, taip pat pasiimti vaiką gruodžio 31 dieną 12.00 val. iš gyvenamosios vietos bei ten grąžinti kitą dieną - sausio 1 dieną 12.00 val. po susitikimo su vaiku ar šalių iš anksto sutartos vaiko buvimo vietos, o neporiniais metais vaikas L. G. praleidžia su atsakove Šv. Kalėdų pirmąją dieną bei Naujųjų Metų dieną, o su ieškovu praleidžia Šv. Kalėdų antrąją dieną, ieškovui pasiimant vaiką 12.00 val. iš gyvenamosios vietos bei ten grąžinant tą pačią dieną 19.00 val. po susitikimo su vaiku ar šalių iš anksto sutartos vaiko buvimo vietos ir Naujųjų Metų dieną, taip pat pasiimant vaiką sausio 1 dieną 14.00 val. iš gyvenamosios vietos bei ten grąžinant kitą dieną 17.00 val. po susitikimo su vaiku ar šalių iš anksto sutartos vaiko buvimo vietos; ieškovas ne vėliau kaip 5 (penkios) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G.;

4) poriniais metais Šv. Velykų antrą dieną vaikas L. G. praleidžia su ieškovu, o pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas L. G. praleidžia su atsakove, neporiniais metais - atvirkščiai, t. y. antrąją Šv. Velykų dieną vaikas L. G. praleidžia su atsakove, o pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas L. G. praleidžia su ieškovu; ieškovas ne vėliau, kaip 5 dienos iki nustatyto bendravimo su SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku;

5) šalių nepilnamečio vaiko L. G. rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu, šalys (vaiko tėvai) su vaiku L. G. gali praleisti po lygiai laiko, per šventes praleistas laikas įskaičiuojamas į nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku vaiko žiemos atostogų metu laiką; ieškovas ne vėliau kaip 5 (penkios) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku; šalys iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį informuoja vienas kitą apie jų planuojamas atostogas, siekiant suderinti kiekvieno iš vaiko tėvų atostogų laiką, kad šalių atostogos nesutaptų tuo pačiu metu;

6) šalys turi elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoti viena kitą apie vaiko L. G. išvykimą į užsienio valstybę iš Lietuvos Respublikos, pateikti visus duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė ir pan.), tokią informaciją pateikiant ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki planuojamos išvykimo datos;

7) kiekvienais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su vaiku L. G. per savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Tėvo dieną (birželio pirmąjį savaitgalį); ieškovas ne vėliau kaip 5 (penkios) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku;

8) kiekvienais kalendoriniais metais atsakovė praleidžia savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su vaiku L. G.;

9) ieškovas bendrauja su dukra L. G. jos gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) poriniais metais, atsakovė - neporiniais metais; ieškovas ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) dienas likus iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku;

10) ieškovui nepasinaudojus bendravimo teise pasiimti vaiko L. G. bendravimui nustatytu laiku, taip pat neįvykus ieškovo bendravimui su vaiku dėl vaiko ligos, vaiko užimtumo būreliuose, kituose užsiėmimuose, draugų gimtadieniuose, mokyklos išvykose iš anksto suplanuotuose renginiuose ir kt., tas laikas neperkeliamas į kitą dieną;

11) įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui ar vaikui susirgus, tėvai įsipareigoja nedelsiant informuoti kitą iš tėvų (SMS žinute ar telefonu); tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie esminius vaiko gyvenimo įvykius, sveikatos būklę;

12) susirgus vaikui, pagal galimybes vaikas turi būti pristatytas motinai ir lieka su ieškove, kol vaikas L. G. pasveiks. Ieškovas nelanko sergančio vaiko jo gyvenamojoje vietoje ir nesimato fizinio kontakto būdu, kol jis pasveiks. Minėtas laikas praleistas dėl vaiko ligos ieškovui atitinkamai, tas nepanaudotas laikas pagal tvarką, kompensuojamas, bendru šalių sutarimu, perkeliant į kitas dienas.

Priteisti iš atsakovės V. G. 1320,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. G. (A. G.) naudai.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. G. (A. G.) atsakovės V. G. naudai 183,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje atsakovės priešieškinį atmesti.

Sprendimo kopijas išsiųsti šalių atstovams ir VTAT.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.