Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-287-459/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-07
Bylos Nr.: e2A-287-459/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-08010-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Aurimas Brazdeikis, Vilija Valantienė
Ieškovas: A. G.
Atsakovas: V. B.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-287-459/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08010-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aurimo Brazdeikio ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. (A. G.) ir atsakovės V. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. (A. G.) ieškinį atsakovei V. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, atsakovės V. B. patikslintą priešieškinį ieškovui A. G. (A. G.) dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko L. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su ieškovu tvarką: 1. iki dukrai sueis 1 metai: 1.1. ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra jos gyvenamojoje vietoje kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 17 iki 19 val.; 2. Nustatyti nepilnametės dukros L. G. bendravimo su tėvu A. G. tvarką, iki dukra bus nuo 1 iki 2 metų amžiaus: 2.1. Ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra jos gyvenamojoje vietoje kiekvieną antradienį ir šeštadienį nuo 16 val. iki 20 val.; 3. Nustatyti nepilnametės dukros L. G. bendravimo su tėvu A. G. tvarką, iki dukra bus nuo 2 iki 6 metų amžiaus: 3.1. Ieškovas bendrauja su dukra kiekvieną mėnesio trečiadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos (atostogų metu – iš vaiko gyvenamosios vietos) ir grąžindamas vaiką kitos dienos rytą į ugdymo įstaigą iki užsiėmimų pradžios (atostogų metu – į vaiko gyvenamąją vietą); 3.2. Ieškovas bendrauja su dukra 2-ąjį mėnesio savaitgalį, pasiimdamas jį iš ugdymo įstaigos penktadienį (atostogų metu – iš vaiko gyvenamosios vietos) iki sekmadienio 19 val. grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą; 3.3. Ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną pirmadienį ir penktadienį paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ir parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą; 4. Nustatyti nepilnametės dukros L. G. bendravimo su tėvu A. G. tvarką, iki dukra bus nuo 6 metų iki jos pilnametystės: 4.1. Ieškovas su nepilnamete dukra bendrauja nuotoliniu būdu kas antrą savaitės dieną, pradedant pirmadieniu nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku naudojantis telefonu arba interneto telefonijos tinklu ir (ar) kompiuterine programa – Skype, Viber, Messenger ir (ar) kitomis priemonėmis, kurios leidžia skambinti ir/ar transliuoti vaizdą; 4.2. Ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kas antrą savaitgalį, pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos penktadienį (atostogų metu - iš nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos) iki sekmadienio 19 val., grąžindamas ją į gyvenamąją vietą; 4.3. Ieškovas bendrauja su dukra per visą porinių metų rudens atostogų laikotarpį (nuo pirmos iki paskutinės rudens atostogų dienos), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą iki 19 val.; 4.4. Ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra per visą neporinių metų žiemos atostogų laikotarpį (nuo pirmos iki paskutinės žiemos atostogų dienos), įskaitant šv. Kūčias, šv. Kalėdas ir porinių metų Naujuosius metus, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą iki 19 val.; 4.5. Ieškovas bendrauja su dukra per visą porinių metų pavasario atostogų laikotarpį (nuo pirmos iki paskutinės pavasario atostogų dienos), įskaitant katalikų šv. Velykas, pasiimdamas dukrą iš jo gyvenamosios ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą iki 19 val.; 4.6. Ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienų metų vaikų kasmetinių vasaros atostogų metu, pasiimdamas vaiką 1 (vieną) kartą per vasarą nepertraukiam 30 (trisdešimties) dienų laikotarpiui, pasiimdamas vaikus iš jo gyvenamosios ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą. Apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu atsakovė informuojama elektroninėmis ryšio priemonėmis ne vėliau nei prieš 1 (vieną) mėnesį; 4.7. Ieškovas įsipareigoja elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoti atsakovę apie nepilnametės dukros išvežimą kelionės, atostogų tikslais iš Lietuvos Respublikos, pateikti duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė ir pan.). Tokius pat duomenis išvykstant į užsienį Ieškovui pateikia ir atsakovė; 4.8. Šalys susitaria, jog nedarys kliūčių ir išduos nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus dukros kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę; 4.9. Pasikeitus vaiko, ieškovo ar atsakovės gyvenamajai vietai, ar kitiems ieškovo, atsakovės kontaktiniams duomenims, šalys viena kitą privalo nedelsiant pranešti apie tokius pasikeitimus; 4.10. Vaiko ligos atvejui apie neįvyksiantį susitikimą atsakovė informuoja ieškovą iškart; 4.11. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų elektroninėmis ryšio priemonėmis ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametę dukra L. G., gim. (duomenys neskelbtini), dukra gimė šalims nesudarius santuokos, šalys nesutaria dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos. Dukra yra dar kūdikis, todėl ieškovas mano, kad jo bendravimo su dukra tvarka ir intensyvumas turėtų būti nustatyti atsižvelgiant pagal vaiko amžiaus tarpsnius iki vaikui sueis 1 metai, nuo 1 iki 2 metų, Nuo 2 iki 6 metų, nuo 6 metų iki vaiko pilnametystės. Ieškovas turi teisę į pilnavertį bendravimą su dukra, nori ją auklėti, nori, kad dukra jaustų tėvo paramą, artumą ir meilę, todėl teismo prašo nustatyti ieškovo bendravimo su dukra tvarką, kuri visų pirma turi atitikti vaiko interesus.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį vaiko interesams. Atsiliepime pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, prieš tai nebandydamas susitarti su lygias teises turinčia atsakove, vaiko motina, dalyvauti vaiko auginime ir priežiūroje, atsakovė niekada nedraudė, priešingai, skatino ieškovą pasimatyti su dukra. Ieškovas nuo vaiko gimimo dienos pakankamai akivaizdžiai vengia dalyvauti vaiko auginime kaip tėvas, nuo 2022 metų vasaros vidurio nė vieno karto ne tik kad nesimatė su savo dukra, bet net nė karto nepasiteiravo apie ją, pats susigalvoja priežastis, kurios, jo manymu, pateisina, jo vengimą rūpintis vaiku, dalyvauti vaiko auklėjime, užsiimti juo ir taip pasidalyti pareiga kartu su motina prižiūrėti ir auginti bendrą vaiką. Ieškovas labiau rūpinasi asmeniniais interesais ir savo poreikių patenkinimu. Atsakovė mano, kad vaiko tėvas iš esmės nesuvokia vaiko poreikių ir interesų, nes jis nedalyvauja jo auginimo procese. Atsakovė nesutinka su pasiūlyta ieškovo matymosi ir bendravimo tvarka, nes ieškovo pasiūlymas sietinas tik su patogiu jam būdu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo tvarkoje nurodytas bendravimas iki 6 metų yra pakankamai retas, o jau nuo šešerių metų jis nori su dukra matytis reikšmingai daugiau. Be to, sudarant bendravimo tvarką, nustatant tėvo susitikimo su dukra laiką yra būtina atsižvelgti pirmiausia į vaiko pagal amžių (11 mėnesių) interesus ir jo poreikius. Tuo pagrindu, atsakovė nurodo vaiko dienotvarkę: vaikas keliasi 8.00 val.; 8.30 val. pusryčiauja; 9.30-11.00 val. žaidimų laikas; 11.00-12.00 val. miego laikas; 12.30-13.00 val. valgymo laikas; 13.00-15.00 val. pasivaikščiojimas; 15.00-16.30 val. laisvalaikis (žaidimai); 16.30-17.00 val. valgymo laikas; 17.00-18.00 val. antras dienos miegas; 18.00-20.00 val. žaidimų laikas; 20.00 val. valgo ir po to prasideda miego laikas; 23.00-2.00 val. valgo; 2.00-4.00 val. miego laikas; 4.00-5.00 val. prabunda ir prašo atsigerti, po to miego laikas. Taigi, pirmiausia tik žinant ir atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, gali būti pradėtas derinti tėvo ir vaiko susitikimas iki dvejų metų. Atsakovė reikalauja bendradarbiavimo, kad būtų susitarta dėl matymosi ir bendravimo su vaiku tvarkos, nustatytos ieškovo pareigos būnant su vaiku. Prašo, kad šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina V. B. adresu (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu yra deklaruota vaiko L. G. gyvenamoji vieta.

3. Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė patikslintą išvadą raštu, kurioje nurodė, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka iš esmės yra maksimali ir neprieštaraujanti vaiko interesams, tačiau atkreipė dėmesį į kai kuriuos bendravimo su vaiku tvarkos punktus. Patikslintoje išvadoje nurodyta, kad šalys dėl bendravimo tvarkos nesutaria, skyriui nėra žinoma apie poros tarpusavio santykius, ar jie nėra konfliktiški, todėl kyla klausimų ar bendravimas su vaiku, dukters gyvenamojoje vietoje bus galimas įgyvendinti, ar dėl to neprieštaraus atsakovė. Taip pat nėra žinomi vaiko ir tėvo susiklostę prieraišumo santykiai, todėl siūloma bendravimo tvarka – trys dienos per savaitę po ugdymo proceso ikimokyklinėje įstaigoje pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį (nenurodant konkretaus laiko), kelia abejonių ar neprieštarauja vaiko interesams ir ar nepažeidžia vaiko teisės bendrauti su mama, nes dvejų metų amžiaus vaiko prisirišimas prie mamos yra stiprus, mamos buvimas šalia užtikrina vaikui saugumo jausmą. Saugus ryšys su pasauliu formuojasi per saugų ryšį su mama. Bendravimo tvarkoje nurodoma, jog dukra bendrauja su tėvu kas antrą savaitės dieną nuo 19-20 val., ryšio priemonėmis, tačiau nėra atsižvelgiama į vaiko dienos režimą ir vaiko poreikį; tėvas su dukra bendrauja visą mokyklinių atostogų laiką, dalinant porinius ir neporinius metus, tačiau neatsižvelgiama į vaiko norą ir pageidavimą. Pažymi, jog vaikas turi teisę atostogauti ir pusę mokyklinių atostogų laiko su mama, bendravimo tvarkoje nurodytas 30 dienų nepertraukiamas laikas kasmetinių vasaros atostogų metu yra per didelis laiko tarpas, todėl turėtų būti dalinamas per pusę, taip pat atsižvelgiant į vaiko pageidavimą; bendravimo tvarkoje nurodyta atsakovo ir ieškovės pareiga informuoti ryšio priemonėmis apie išvykimą į užsienį, tačiau iš esmės šalys turėtų susitarti ir aptarti apie numatomą kelionę į užsienį vaiko vasaros atostogų metu; taip pat nėra aiški šalių pozicija dėl informavimo apie vaiko ligą ir dėl to neįvykusio susitikimo su vaiku. Atsakovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka labai abstrakti, nėra konkreti ir aiški, be to apima laikotarpį, tik iki 2026 m. kovo 5 d. Pažymėjo, jog bendravimas su vaiku visų pirma turi atitikti paties vaiko interesus, nepažeidžiantis vaiko dienos režimo, ugdymo proceso bei vaiko kaip asmenybės poreikių. Ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Susisiekus su ieškovu A. G. telefonu, jis nurodė, jog buvo susilaužęs ranką, dėl to prarado darbą, jo kontraktas nutrūko. Šiuo metu ranka sugijo, tačiau yra bedarbis ir ieško darbo. Nurodė, jog įsigijo butą, bute vyksta remontas, todėl šiuo metu gyvena pas tėvus, dukters išlaikymui kas mėnesį teikia po 300 Eur. Vaiko poreikių lentelė nėra pateikta, tačiau nurodoma reikalinga 900 Eur išlaikymo suma vienerių metų amžiaus vaikui kelia pagrįstų abejonių. Byloje nėra duomenų, jog vaikas turėtų specialių poreikių ar kitų sveikatos problemų ir dėl to būtų reikalingas tokio dydžio išlaikymas. Prašomas 900 Eur išlaikymas L. G., gim. (duomenys neskelbtini) (vienerių metų amžiaus) turi būti pagrįstas ir realiai patiriamas. Atkreipia dėmesį į tai, jog abu tėvai turi teikti vaikui išlaikymą lygiomis dalimis, nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas, tik esant labai skirtingai tėvų turtinei padėčiai. Atsakovės teigimu šiuo metu jos gaunamos pajamos 703,39 Eur motinystės išmoka, tačiau kaip teigia vaiko išlaikymui išleidžia 900 Eur. Išleisti daugiau nei turi pajamų neįmanoma. Pažymi, kad reikia vertinti ir tai, jog valstybė kiekvienam vaikui skiria 85,75 Eur išmoką, šiuo metu ieškovas vaiko išlaikymui skiria po 300 Eur, nors kaip pats teigė šiuo metu yra bedarbis. Vertinant minėtas aplinkybes galima daryti prielaidą, jog iš gaunamų 703,39 Eur pajamų atsakovė vaiko poreikiams tenkinti skiria 300 Eur, ieškovas teikia 300 Eur išlaikymą bei valstybės skiriami 85,75 Eur vaikui, visa tai sudaro 685,75 Eur ir yra pakankama suma vienų metų amžiaus vaiko L. G. poreikiams tenkinti. Skyrius dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo nepasisako.

Šalies argumentai

4. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove, nustatyti nepilnamečio vaiko L. G. bendravimo tvarką su ieškovu: 1. Tėvas A. G. turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku L. G. iki kol mergaitė sulauks 30 mėnesių (iki 2024 m. rugsėjo 5 d.) tik vaiko motinos akivaizdoje; 1.1. Ieškovui A. G., jam esant Lietuvoje, su nepilnamete dukra L. G., bendrauja po 1 (vieną) dieną per savaitę (t. y. pirmąją savaitę – vieną dieną, antrąją savaitę – vieną dieną, trečiąją savaitę – vieną dieną) be nakvynių, iš kurių viena diena turi būti savaitgalis, darbo dienomis atvyksta kartu vaiką nuvesti ir vėliau kartu paimti iš darželio, savo jėgomis ir sąskaita gali vaiką nuvesti į vaikų kambarį, iš anksto suderinus ir informavus vaiko motiną apie lankymo vietą. Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai, šventinės progos, susirinkimai) ugdymo įstaigoje, vizitai pas gydytojus, užduoti namų darbai ir pan., A. G. privalo dalyvauti kartu bei tuo metu užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius; 1.2. Apie matymąsi su vaiku A. G. praneša iš anksto vaiko motinai ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas SMS žinute arba mobiliojo telefono skambučiu ir suderina matymosi su vaiku konkrečią dieną ir laiką, buvimo ir lankymo vietas pagal šios tvarkos 1.1. punktą, bei prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną iki bendravimo su vaiku dienos, SMS žinute V. B. papildomai patvirtina, ar sutartą dieną, sutartu laiku pasiims vaiką; nesusisiekus nurodytu būdu arba susitarus dėl matymosi ir bendravimo tvarkos, bet A. G. neatvykus susitartu laiku į susitartą vietą šioje tvarkos dalyje, laikoma, kad A. G. atsisako šio konkretaus bendravimo laiko (to, dėl kurio nebuvo susisiekta arba buvo susitarta, bet nustatytu laiku tėvas neatvyko į susitartą vietą pasimatyti su vaiku), ir V. B. nebeturi pareigos tuo laiku suteikti galimybę matytis su vaiku A. G. ir šis praleistas bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas (nekompensuojamas). Ieškovas taip pat įsipareigoja visiškai kompensuoti atsakovei jos patirtas išlaidas, įskaitant ir vaiko auklei samdyti, jeigu A. G. neatvyksta pasiimti vaiko šiame punkte nustatyta tvarka šalių sutartu konkrečiu laiku; 1.3. Ieškovui esant ne Lietuvoje (darbo metu), atsakovė sudaro galimybę ieškovui A. G. bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, prieš tai šalims susitarus dėl bendravimui konkrečios internetinės programos panaudojimo kiekvienos savaitės pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, vaiko laisvu nuo ugdymo (mokymo) laiku, atsižvelgiant į vaiko miego režimą. Ieškovas ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) valandas iki pageidaujamo bendravimo pradžios SMS žinute informuoja V. B. apie ketinimą bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis; nurodytu laiku A. G. neinformavus atsakovės apie ketinimą bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis, bendravimas tą dieną nurodyta tvarka nevyksta. Šalys yra laisvos iš anksto susitarti dėl konkrečios ieškovo bendravimo su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis laiko pradžios Lietuvos laiku kiekvieną pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, kurio abi šalys įsipareigoja nuosekliai ir punktualiai laikytis (tokiu atveju šalių tarpusavio papildomas informavimas SMS žinutėmis kiekvieną kartą apie pageidavimą bendrauti su vaiku nebūtinas); 2. Kai dukra L. G. sulauks 2,5 (dvejų su puse) metų amžiaus, tėvas A. G. turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamete tokia bendravimo tvarka: 2.1. Ieškovui A. G., jam esant Lietuvoje, bendrauja su nepilnamete dukra L. G., po 2 (dvi) dienas per savaitę su nakvynėmis, palaipsniui pratinant vaiką bendravimo laikui su nakvynėmis, abiejų šalių sutartomis konkrečiomis dienomis ir laiku, t. y. pirmąją savaitę - 2 (dvi) dienas, antrąją savaitę - 2 (dvi) dienas, trečiąją savaitę - 2 (dvi), tai yra iš viso 6 (šešias) dienas, iš kurių paeiliui 2 (dvi) bendravimo dienos turi būti savaitgalio dienomis, savo jėgomis ir sąskaita paimdamas vaiką iš darželio, mokymo ir/ar kitos ugdymo įstaigos, tą dieną nuvesti jei numatytas vizitas pas gydytoją arba jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir sutartu laiku grąžinti vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su motina sutartą vietą. Jei šiuo bendravimo laiku bus numatyti vaiko užsiėmimai (būreliai), įskaitant ir ne ugdymo įstaigoje, vizitai pas gydytojus, užduoti namų darbai ar (ir) kitokia veikla ir pan., A. G. privalo vaiką nuvežti ir parvežti, kartu dalyvauti, užtikrinti užduotų namų darbų paruošimą ir pan.; 2.2. Apie vaiko paėmimą A. G. praneša iš anksto vaiko motinai ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas SMS žinute arba mobilaus telefono skambučiu ir suderina matymosi su vaiku konkrečią dieną ir laiką, buvimo ir lankymo vietas pagal šios tvarkos 2.1. punktą, bei prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną iki bendravimo su vaiku dienos, SMS žinute V. B. papildomai patvirtina, ar sutartą dieną, sutartu laiku pasiims vaiką; nesusisiekus nurodytu būdu arba susitarus dėl matymosi ir bendravimo tvarkos, bet A. G. neatvykus susitartu laiku į susitartą vietą šioje tvarkos dalyje, laikoma, kad A. G. atsisako šio konkretaus bendravimo laiko (to, dėl kurio nebuvo susisiekta arba buvo susitarta, bet nustatytu laiku tėvas neatvyko į susitartą vietą pasimatyti su vaiku), ir V. B. nebeturi pareigos tuo laiku suteikti galimybę matytis su vaiku A. G. ir šis praleistas bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas (nekompensuojamas). Ieškovas taip pat įsipareigoja visiškai kompensuoti atsakovei jos patirtas išlaidas, įskaitant ir vaiko auklei samdyti, jeigu A. G. neatvyksta pasiimti vaiko šiame punkte nustatyta tvarka šalių sutartu konkrečiu laiku; 2.3. Ieškovui esant ne Lietuvoje (darbo metu), atsakovė sudaro galimybę ieškovui A. G. bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, prieš tai šalims susitarus dėl bendravimui konkrečios internetinės programos panaudojimo kiekvienos savaitės pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, vaiko laisvu nuo ugdymo (mokymo) laiku, atsižvelgiant į vaiko miego režimą. Ieškovas ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) valandas iki pageidaujamo bendravimo pradžios SMS žinute informuoja V. B. apie ketinimą bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis; nurodytu laiku A. G. neinformavus atsakovės apie ketinimą bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis, bendravimas tą dieną nurodyta tvarka nevyksta. Šalys yra laisvos iš anksto susitarti dėl konkrečios ieškovo bendravimo su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis laiko pradžios Lietuvos laiku kiekvieną pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, kurio abi šalys įsipareigoja nuosekliai ir punktualiai laikytis (tokiu atveju šalių tarpusavio papildomas informavimas SMS žinutėmis kiekvieną kartą apie pageidavimą bendrauti su vaiku nebūtinas); 2.4. A. G. turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienų kalendorinių metų Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) ir Naujųjų metų išvakarėse nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d. nepertraukiamai (su nakvyne), apie vaiko paėmimą nurodytomis šventinėmis dienomis ieškovas SMS žinute pranešant atsakovei iš anksto, ne vėliau kaip prieš pilnas 5 (penkias) kalendorines dienas iki bendravimo pradžios. Negavus SMS žinutės arba gavus SMS žinutę, bet A. G. neatvykus pasiimti vaiko šiame punkte nustatytu laiku, laikoma, kad ieškovas atsisako šio konkretaus bendravimo laiko, kuris į kitą laiką neperkeliamas (nekompensuojamas); 2.5. A. G. turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienų porinių kalendorinių metų šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) ir neporinių kalendorinių metų šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) su nakvyne, kitą dieną vaiką gražinant į jos gyvenamąją vietą; ir A. G. turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienų porinių kalendorinių metų Naujųjų metų šventę sutikti nuo gruodžio 30 d. iki gruodžio 31 d. 15 val. nepertraukiamai (su nakvyne), gražinant laiką tiksliai nurodytu laiku ir neporinių kalendorinių metų Naujųjų metų šventę sutikti nuo gruodžio 31 d. iki kitų metų sausio 1 d. su nakvyne, gražinant vaiką iki 15 val.; apie vaiko paėmimą nurodytomis šventinėmis dienomis A. G. SMS žinute pranešant V. B. iš anksto, ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas iki bendravimo pradžios. Negavus SMS žinutės arba gavus SMS žinutę, bet A. G. neatvykus pasiimti vaiko šiame punkte nustatytu laiku, laikoma, kad ieškovas atsisako šio konkretaus bendravimo laiko, kuris į kitą laiką neperkeliamas (nekompensuojamas); 2.6. Kiekvienais kalendoriniais metais po Naujų metų pirmą savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį vaikas praleidžia su mama V. B. ir bendravimo tvarka šiomis dienomis turi pirmumo teisę prieš bendravimo tvarką pagal 1.1.-1.3. punktus bei pagal 2.1.-2.3. punktus; 2.7. Kiekvienais kalendoriniais metais A. G. turi teisę bendrauti su vaiku per savo gimimo dieną (sausio 10 d.) ir Tėvo dieną (birželio pirmąjį savaitgalį), apie vaiko paėmimą nurodytomis šventinėmis dienomis A. G. SMS žinute pranešant V. B. iš anksto, ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas iki bendravimo pradžios. Negavus SMS žinutės arba gavus SMS žinutę, bet A. G. neatvykus pasiimti vaiko šiame punkte nustatytu laiku, laikoma, kad A. G. atsisako šio konkretaus bendravimo laiko, kuris į kitą laiką neperkeliamas (nekompensuojamas); 2.8. Kiekvienais kalendoriniais metais V. B. gimimo dieną (balandžio 17 d.), Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) vaikas praleidžia su mama V. B. ir bendravimo tvarka šiomis dienomis turi pirmumo teisę prieš bendravimo tvarką pagal 1.1.-1.3. punktus bei pagal 2.1.-3.3. punktus; 2.9. Jeigu ieškovo bendravimo su vaiku laikas sutampa su V. B. iš anksto suplanuotomis kasmetinėmis atostogomis su vaiku, apie kurias atsakovė įspėja ieškovą prieš 1 (vieną) kalendorinį mėnesį SMS žinute, A. G. bendravimas su vaiku per V. B. kasmetines atostogas su vaiku nevyksta ir dėl to prarastas bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas (nekompensuojamas); 2.10. Ieškovas turi teisę suplanuoti vasaros atostogas su vaiku ne ilgiau kaip iki 15 kalendorinių dienų nepertraukiamai, su teise išvykti iš Lietuvos Respublikos, turint motinos rašytinį sutikimą; apie planuojamas atostogas ieškovas privalo įspėti atsakovę ne vėliau kaip prieš 2 (dvejus) kalendorinius mėnesius, informuojant apie planuojamas atostogas, jų tikslų laiką ir vietą, jeigu planuojama išvyka, iki išvykimo dienos pateikti kelialapių, bilietų kopijas; vaiko asmens dokumentus, sveikatos draudimą ir kt. su išvyką susijusias išlaidas, ieškovas apmoka iš asmeninių lėšų, nereikalaudamas jokios atlygio dalies iš atsakovės ir neprieštaraudamas bei nekliudydamas atsakovei vaiko asmens dokumentus naudoti savo nuožiūra; šio bendravimo tvarkos 2.9 punktas turi pirmenybę atžvilgiu 2.10 punkto; atostogų laikas gali būti keičiamas išankstiniu susitarimu, gavus vaiko motinos sutikimą; dėl to prarastas bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas (nekompensuojamas); 3. Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus ir pasikeitus vienam iš tėvų (motinai, tėvui) darbo pobūdžiui ir (ar) režimui; 4. Bet kuriuo nurodytu laiku A. G. bendraujant su vaiku, jis turi užtikrinti ryšį ir sudaryti sąlygas vaiko motinai susisiekti su vaiku telefonu, ir turi suteikti jai informaciją apie vaiko sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.; 5. Ieškovas įsipareigoja atsižvelgti į vaiko galimą nuovargį, sveikatą, emocinę būseną ir dėl to paties vaiko aiškiai išreikštą nenorą dėl bendravimo bei tokiais išimtiniais atvejais susilaikyti nuo bendravimo su vaiku prieš jos valią. Jeigu tai kartojasi, Šalys tokiais atvejais susitaria kartu prašyti psichologinės pagalbos dėl bendravimo su vaiku gerinimo; 6. Neįvykus ieškovo bendravimui su vaiku dėl vaiko ligos, vaiko užimtumo būreliuose, kituose užsiėmimuose, draugų gimtadieniuose, mokyklos išvykose iš anksto suplanuotuose renginiuose ir kt., prarastas bendravimo laikas kompensuojamas, Šalims susitariant dėl kito bendravimo laiko artimiausiu metu; 7. Įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui ar vaikui susirgus, tėvai įsipareigoja nedelsiant informuoti kitą iš tėvų (SMS žinute ar telefonu); tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie esminius vaiko gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, sudaryti kitam iš tėvų dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose. Susirgus vaikui, vaikas lieka su motina, kol pasveiks. A. G. turi teisę lankyti sergantį vaiką jos gyvenamojoje vietoje tomis dienomis, kuriomis buvo iš anksto susitartas bendravimo laikas; 8. Šalims susitarus, A. G. gali bendrauti su vaiku ir kitu (papildomu) laiku, negu numatyta šioje bendravimo tvarkoje; 9. Šalys įsipareigoja netrukdyti viena kitai bendrauti su vaiku ir privalo maksimaliai apsaugoti vaiko interesus bei jo teisę į šeimyninius ryšius su savo tėvais bei su artimaisiais giminaičiais iš abiejų tėvų pusės; 10. Šalys susitaria elgtis taip, kad dėl tarpusavio nesutarimų kiek galima mažiau nukentėtų jų nepilnametis vaikas. Sprendimai turi būti priimami, atsižvelgiant į tai, kad pirmiausia turi būti užtikrinami nepilnamečio vaiko poreikiai ir interesai; 11. A. G. įsipareigoja nedaryti kliūčių ir nustatyta tvarka išduoti viena kitai visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kai įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę; 12. Paskelbus Lietuvos Respublikos teritorijoje karantino, ekstremaliosios padėties metu ir (ar) esant kitoms aplinkybėms, keliančioms pavojų vaiko gyvybei ir (ar) sveikatai, matymosi tvarka gali būti keičiama tiek motinos vienašaliu sprendimu, tiek tėvams bendrai tariantis, atsižvelgiant išskirtinai į vaiko interesus; 13. Šalys patvirtina, kad joms išaiškinta, jos žino ir supranta, jog, pasikeitus aplinkybėms, Šalys turės teisę bendru sutarimu, o nepavykus taikiai susitarti, teismo tvarka pakeisti šalių nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką, išlaikymo dydį ir (ar) formą; 14. Bet koks šios bendravimo tvarkos pagrindu kylantis šalių ginčas sprendžiamas derybų būdu, o, nepavykus deryboms, - teisme, taikant Lietuvos Respublikos materialiąją ir proceso teisę; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. G. po 700 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, paskiriant vaiko motiną V. B.; priteisti iš ieškovo 2 450 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui L. G. už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

5. Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad ieškovas neturėjo jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, nes atsakovė niekada neprieštaravo tėvo bendravimui ir matymuisi su dukra, net priešingai, skatino ieškovą ir reguliariai primindavo jam, kad jis turėtų pasimatyti su dukra. Atsakovė pažymi, kad sudarant vaiko bendravimo tvarką, nustatant tėvo su dukra susitikimų datas ir laiką, pirmiausia turėtų būti įsitikinama, ar ieškovas siūlydamas savo bendravimo su vaiku tvarką ir teismo sprendimu patvirtintą, ateityje galės tinkamai vykdyti nustatytus įsipareigojimus, ar darbinė veikla jam netrukdys laikytis nustatytos tvarkos. Atsakovė pažymi, kad ieškovo pareiga taikytis prie vaiko nustatytos dienotvarkės. Vaiko dienotvarkė: vaikas keliasi 8.00 val.; 8.30 val. pusryčiauja; 9.30-11.00 val. žaidimų laikas; 11.00-12.00 val. miego laikas; 12.30-13.00 val. valgymo laikas; 13.00-15.00 val. pasivaikščiojimas; 15.00-16.30 val. laisvalaikis (žaidimai); 16.30-17.00 val. valgymo laikas; 17.00-18.00 val. antras dienos miegas; 18.00-20.00 val. žaidimų laikas; 20.00 val. valgo ir po to prasideda miego laikas; 23.00-2.00 val. valgo; 2.00-04.00 val. miego laikas; 4.00-5.00 val. prabunda ir prašo atsigerti, po to miego laikas. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama ir į atsakovės, vaiko motinos poreikius bei pagarbą jos asmeniniam gyvenimui, jos privatumui. Ieškovas gyvena skyriumi, kas parodo, kad šalių santykiai nesusiklostė palankiai. Atsakovės gyvenamojoje vietoje susitikimai galimi būtų tik jos sutikimu ir pritarimu, tai reiškia, kad sąlyga ieškovui susitikti tik vaiko gyvenamojoje vietoje yra nepagrįsta, negali būti pripažįstama ir tvirtinama, nes tai iš esmės pažeistų atsakovės teises ir nepagrįstai pablogintų jos procesinę padėtį. Atsakovė mano, kad ieškovas turi dalyvauti vaiko auginime ir priežiūroje, nes tai atitinka vaiko interesus, atsakovė iš esmės sutinka, kad vaikas turi turėti du tėvus, todėl tiek motina, tiek tėvas turi vienodai prisidėti prie vaiko auginimo, vienodai džiaugtis, mylėti ir stengtis dėl vaiko gerovės, nesistengiant sąmoningai didesnės naštos perkelti vienam iš vaiko tėvų, todėl atsakovė siūlo savo bendravimo su vaiku tvarką, įvertindama vaiko poreikius ir turėdama lūkesčius suteikti vaikui geriausias jai prieinamas gyvenimo sąlygas. Atsakovė taip pat nurodė, kad šalys nėra sudarę susitarimo dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Gyvenimo aplinkybėms savaime susiklosčius vaikas liko kartu su atsakove, ieškovui neprieštaraujant. Vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra kartu su atsakovės deklaruota gyvenamąja vieta. Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki šiol nėra nustatyta ir teismo sprendimu, todėl mano, kad šalių nepilnamečio vaiko L. G. nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti teismo sprendimu nustatyta kartu su jos motina. Ieškovas prieštaravimo dėl nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kartu su vaiko motina, nepateikė. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas dirba užsienyje ir gauna pakankamai didelį darbo atlyginimą (apie 4 050 Eur, konvertavus iš Norvegijos kronų, 2022 m.), tačiau savo dukrai neskiria pakankamai finansinės paramos, ieškovo mokamas asmeniškai pasirinktas išlaikymo dydis, kuris atitinka pusė minimalios mėnesinės algos, nepatenkina pusės minimalių vaiko poreikių, kurių patenkinimui atsakovės paskaičiuota reikalinga bendra vaiko poreikiams suma per mėnesį sudaro 1 509 Eur. Be to, šildymo ir elektros, maisto ir drabužių, įskaitant bet neapsiribojant, higienos ir kitų prekių kainų nuolatinis didėjimas yra pakankamas pagrindas teigti, kad minimalios nustatytos kiekvienam iš tėvų skirtinų lėšų (300+2 300) normaliam vaiko vystymuisi, norint patenkinti vaiko poreikius, nepakanka minimalaus išlaikymo, turint reikšmingų galimybių suteikti vaikui didesnį išlaikymą tam, kad vaikas nepatirtų neigiamo poveikio ir nepritekliaus. Atsakovė pagal darbo sutartį dirba AB „DFDS SEAWAYS“ prekių pardavimo pareigose, turi aukštąjį išsilavinimą ir magistro laipsnį, vidutinės gaunamos pajamos sudarė apie 774 Eur, atsakovės gaunama motinystės išmoka sudaro 703,39 Eur, kuri šiuo metu sumažėjo per pusę. Atsakovė visas gautas lėšas skiria vaiko poreikiams ir jo interesams patenkinti, asmeniniams poreikiams dažnai net maistui įsigyti, lėšų nėra, tenka skolintis. Ieškovas dirba Norvegijoje, jo uždirbamos pajamos vidutiniškai sudaro 4 050 Eur, todėl ieškovas turi galimybė mokėti didesnį išlaikymą vaikui ir prašo priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. G. po 700 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, paskiriant vaiko motiną V. B.; priteisti iš ieškovo 2 450 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui L. G. už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.

6. Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad su patikslintu priešieškiniu sutinka iš dalies, prašo atsakovės reikalaujamą nustatyti ieškovo su dukros L. G. bendravimo tvarką atmesti ir nustatyti ieškovo ieškiniu prašomą nustatyti su dukra bendravimo tvarką; nustatyti dukros L. G. nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters L. G. išlaikymui po 300 Eur periodinėmis išmokomis; priteisti iš ieškovo 1 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą, įpareigojant ieškovą jį sumokėti iki 2024 m. birželio 1 d.

7. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodyta, kad ieškovas sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Atsakovės siūloma ieškovo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka nei vaiko, nei tėvo interesų. Atsakovės siūloma tvarka neužtikrina net minimalaus ieškovo bendravimo su vaiku, kai tuo tarpu minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Atsakovė prašo nustatyti minimalią ieškovo bendravimo su dukra tvarką, tačiau, kad ieškovo bendravimas su dukra net galėtų padaryta žalingą, neigiamą poveikį, prieštarautų vaiko interesams, duomenų nepateikia. Aplinkybė, kad ieškovas ir atsakovė žodžiu konfliktuoja tarpusavyje, nėra pagrindas apriboti vaiko bendravimą su vienu iš tėvų. Atsakovė prašo nustatyti tvarką, grindžiamą jos noru ar nenoru, leidimu ar neleidimu bendrauti ieškovui su dukra, didžioji dalis nurodytos bendravimo tvarkos priklauso išskirtinai tik nuo atsakovės valios, jos nuožiūros, jos duotų net ne bet kokių, bet ir rašytinių atsakovės sutikimų. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka yra chaotiška, neaiški ir nesuprantama. Atsakovė reiškia reikalavimą nustatyti su dukra bendravimo tvarką tik iki jai sueis 3 metai, o dukrai sulaukus šio amžiaus ir šalims nesutariant dėl bendravimo tvarkos, ieškovas vėl privalės kreiptis į teismą. Nustatant skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi būti randamas balansas tarp dviejų vaiko interesų - turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Toks balansas atitinka ieškovo ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, o su atsakovės siūloma bendravimo su vaiku ieškovas nesutinka. Ieškovas nesutinka su atsakovės reikalaujama priteisti 700 Eur išlaikymo suma. Pažymėjo, kad ieškovas moka išlaikymą dukrai po 300 Eur kas mėnesį. Iš atsakovės nurodomų 1 509 Eur per mėnesį dukros poreikių atėmus atsakovo mokamą 300 Eur išlaikymą, atsakovė dukros poreikiams išleidžia likusius 1 200 Eur, kai tuo tarpu pačios atsakovės gaunamos pajamos sudaro tik 703 Eur suma po mokesčių. Tokiu būdu net atsakovės gaunamų praktiškai visų pajamų dukros poreikiams tenkinti nepakanka, iš to akivaizdu, kad atsakovės prašomas priteisti išlaikymo dydis kelis kartus prasilenkia su realybe, yra nepagrįstas nei dukros poreikiais, nei tėvų galimybėmis. Be to, negalima vadovautis atsakovės pateikti jos motinos Ž. I. 2022 m. rugsėjo 1 d. dovanojimo sutartimi, kurios pagrindu atsakovai padovanota 14 000 Eur grynais pinigais, kadangi nėra pateiktų jokių duomenų, jog atsakovė nors dalį dovanos naudojo vaiko poreikiams. Ieškovas nesutinka ir su kai kuriais atsakovės nurodytais dukros poreikiais. Atsakovė prie vaiko poreikių priskiria 110 Eur komunalinius mokesčius. Šios išlaidos prie vaikų išlaikymo išlaidų priskirtos nepagrįstai, nes vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikams tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir pan., todėl, mokesčiai už dujas, televiziją ir kitos minėtos išlaidos negali būti priskirtos prie vaikui išlaikyti reikalingų lėšų, toks lėšų dydis, tenkantis vaiko daliai, ieškovo paskaičiavimu sudarytų 14 Eur. Atsakovė nurodo, kad vaiko darželiui išleidžiama po 25 Eur į darbo dieną arba 521 Eur per mėnesį. Tai sudaro daugiau nei trečdalį atsakovės nurodomų vaiko poreikių sumos, tačiau nėra pateikta nei vieno šį poreikį patvirtinančio mokėjimo. Atsakovė nenurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio nuostatas kiekvienam nepilnamečiui vaikui skiriama ir mokama 85,75 Eur, todėl nustatant vaiko poreikius į šią sumą turi būti atsižvelgta. Atsakovės nurodomi duomenys apie ieškovo turtinę padėtį neatitinka tikrovės. Ieškovas gavo traumą, dėl ko jis buvo atleistas iš darbovietės, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Ieškovas yra jūreivis, jo darbas yra sunkus, nepastovaus pobūdžio, beveik pusę laiko jis turi paleisti krante, jo atlyginimas kinta. Dėl šių priežasčių nustatant ieškovo gaunamas pajamas, būtų teisinga ir sąžininga skaičiuoti ne mėnesio, bet metų pajamų vidurkį. Tokiu būdu skaičiuojant ieškovo pajamų vidurkį už metus, jos sudaro 27 827 Eur per metus arba 2 300 Eur per mėnesį. Todėl, atsižvelgiant į tai bei nepilnametės dukros poreikius bei tėvų išgales, ieškovas mano, kad jo dukrai teikiamas 300 Eur išlaikymas kas mėnesį yra pakankamas užtikrinti būtinas sąlygas dukros vystymuisi, yra protingas ir sąžiningas. Ieškovas iš dalies sutinka su išlaikymo įsiskolinimo suma bei nurodė, kad ieškovas pradėjo teikti dukrai L. G. 300 Eur išlaikymą kas mėnesį nuo 2022 metų rugpjūčio mėn., todėl sutinka, kad yra susidaręs 1 500 Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimas už laikotarpį nuo dukros gimimo 2022 m. kovo 5 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., bei sutinka šį įsiskolinimą padengti iki 2024 m. birželio 1 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Nepilnametės L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su atsakove; nustatė ieškovo bendravimo su vaiku L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką; priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai L. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 427 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė atsakovę lėšų, skirtų nepilnametės dukters L. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja; priteisė iš ieškovo 1 500 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai L. G., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 5 d. iki 2022 m. liepos 31 d. atsakovei; priteisė iš ieškovo 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 500 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovei; priteisė iš ieškovo atsakovei 847,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš atsakovės 737,80 Eur ieškovui A. G. (A. G.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš ieškovo 149 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą; kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

8.1. Spręsdamas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo teismas konstatavo, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Padarė išvadą, jog šalys tarpusavyje negali susitarti dėl geriausiai tiek jų, tiek vaiko interesus atitinkančios bendravimo su vaiku tvarkos. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, jog esant tokiai konfliktinei situacijai tarp šalių būtina nustatyti aiškią, tikslią, konkrečią ieškovo bendravimo su skyrium gyvenančiu vaiku tvarką. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo prašoma nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarka nėra pakankamai išsami ir neapima daugelio gyvenimiškų situacijų bei šventinių dienų ar atostogų sureguliavimo, tuo tarpu atsakovės prašoma nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarka yra per abstrakti, neapibrėžta, daugeliu situacijų priklausanti nuo atsakovės valios, teismui nustačius tokią bendravimo tvarką, kaip prašo atsakovė, dėl jos neaiškumo ir neapibrėžtumo kiltų daug konfliktinių situacijų ir problemų jos vykdymo procese. Nusprendė, kad teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo nustatyti ir patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovės siūlomų bendravimo tvarkų.

8.2. Teismas pripažino, kad vaiko interesus labiausiai atitiktų, jei būtų nustatyta minimali ieškovo ir dukros bendravimo tvarka iki dukrai sueis 2,5 metų, t. y. iki 2024 m. rugsėjo 5 d., ir maksimali bendravimo tvarka nuo tada, kai dukrai sueis 2,5 metų, t. y. 2024 m. rugsėjo 6 d. iki jos pilnametystės. Teismo vertinimu, tiek šalims, tiek vaikui būtų aiškiau ir patogiau, jei kiekvieną savaitę ieškovas su vaiku bendrautų tomis pačiomis dienomis. Spręsdamas dėl savaitės dienų, kuriomis ieškovas galėtų bendrauti su nepilnamečiu vaiku, teismas atsižvelgė į tai, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką turi būti laikomasi šalių lygiateisiškumo principo. Teismas, siekdamas užtikrinti šalių lygiateisiškumą, kad šalys pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką turėtų galimybę planuoti savo dienotvarkę, įpareigojo šalis ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną informuoti kitą šalį apie negalėjimą ieškovui bendrauti su vaiku nustatytu laiku. Teismas vertino, kad atsakovės prašoma nustatyti informavimo apie bendravimą tvarka laikytina per daug detalia ir per daug apribojančia ieškovo interesus. Teismas sprendė, kad tuo laikotarpiu, kai ieškovas būna ne Lietuvoje, atsakovė turi sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su dukra nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis. Pažymėjo, kad abi šalys sutiko, jog šalių dukrai esant vyresnio amžiaus, ieškovas su dukra bendrautų ilgesniais laiko tarpais, t. y. po 2 dienas su nakvynėmis. Teismas nustatė, jog šalių nepilnamečio vaiko rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu, šalys su vaiku gali praleisti po lygiai laiko, šalims iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį informuojant vienas kitą apie jų planuojamas atostogas, siekiant suderinti kiekvieno iš vaiko tėvų atostogų laiką, kad šalių atostogos nesutaptų tuo pačiu metu. Taip pat nustatė, kad per šventes praleistas laikas įskaičiuojamas į nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku vaiko žiemos atostogų metu laiką. Nustatė šalių bendravimo tvarką, nurodytą atsakovės priešieškinio reikalavimo 2.7. ir 2.8. punktuose, t. y. kiekvienais kalendoriniais metais ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku per savo gimimo dieną (sausio 10 d.) ir Tėvo dieną (birželio pirmąjį savaitgalį); kiekvienais kalendoriniais metais atsakovės gimimo dieną (balandžio 17 d.) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) vaikas praleidžia su atsakove, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi teisę praleisti savo gimimo dieną ir Tėvo dieną kartu su vaiku ir atsakovė turi teisę praleisti savo gimimo dieną ir Motinos dieną su vaiku. Teismas pažymėjo, kad nesvarbu kaip vyks bendravimas vaiko gimimo dieną, svarbiausia, kad vaikas jaustų šalių dėmesį, rūpestį ir meilę. Atsižvelgus į ieškovo darbo pobūdį teismas vertino, jog tikslinga nustatyti, kad ieškovui nepasinaudojus bendravimo teise pasiimti vaiko bendravimui nustatytu laiku, taip pat neįvykus ieškovo bendravimui su vaiku dėl vaiko ligos, vaiko užimtumo būreliuose, kituose užsiėmimuose, draugų gimtadieniuose, mokyklos išvykose iš anksto suplanuotuose renginiuose ir kt., tas laikas neperkeliamas į kitą dieną. Pažymėjo, jog šiuo atveju vaikui svarbiausia – pastovumas, todėl bendravimo dienų kompensavimas neatitiktų vaiko interesų, mažamečiui vaikui svarbu žinoti kada su kuriuo iš tėvų bendraus, todėl nustatė, kad, kai ieškovas nepasinaudoja galimybe bendrauti su vaiku nustatyta tvarka, prarastos bendravimo dienos nėra kompensuojamos. Teismas neįtraukė į bendravimo tvarką sąlygos dėl ieškovo įsipareigojimo visiškai kompensuoti atsakovei patirtas išlaidas įskaitant ir vaiko auklei samdyti, jeigu ieškovas neatvyksta pasiimti vaiko šiame punkte nustatyta tvarka šalių sutartu konkrečiu laiku, kadangi vertino, jog tokio pobūdžio sąlygos reglamentuoja tėvų tarpusavio santykius, o ne vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos klausimus.

8.3. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo teismas pažymėjo, kad išlaidos vaiko poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Teismas pripažino, kad protingos ir pagrįstos atsakovės nurodomos sumos yra 200 Eur maistui, 45 Eur sauskelnėms, 15 Eur vaistams, 80 Eur rūbams, 45 Eur batams, 20 Eur higienos priemonėms, 35 Eur buitinėms prekėms. Teismas nusprendė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį skirtina 940 Eur suma. Iš šios sumos atėmus kas mėnesį mokamą valstybės išmoką vaikams, pripažino, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 854 Eur (940 Eur – 85,75 Eur) suma. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovės reiškiamą reikalavimą, nustatytus vaiko poreikius, į vaiko tėvo bei motinos turtinę padėtį, ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygio dinamiką, konstatavo, kad yra pagrindas atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 427 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės.

8.4. Dėl 1 500 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo pažymėjo, jog ieškovas su šiuo reikalavimu sutinka. Dėl 950 Eur dydžio įsiskolinimo teismas pažymėjo, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. teikė vaikui išlaikymą ir šios reikalavimo dalies nėra pagrindo tenkinti.

8.5. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į tenkinto ieškinio (50 proc. dėl bendravimo tvarkos nustatymo) bei priešieškinio (68 proc. (100 proc. dėl gyvenamosios vietos nustatymo, 50 proc. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, 61 proc. dėl išlaikymo priteisimo, 61 proc. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo)) reikalavimų dalis. Teismas pažymėjo, kad šalys nenurodė, kiek kiekviena iš jų patyrė išlaidų, susijusių su ieškiniu, kiek su priešieškiniu, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, vertino bendrą šalių patirtą bylinėjimosi išlaidų sumą.

8.6. Dėl ieškovo prašymo priimti atskirąją nutartį teismas pažymėjo, jog teismas negali padaryti vienareikšmės išvados dėl ieškovo atstovo nurodytų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, suteikiančių pakankamą pagrindą išvadai, kad byloje dalyvaujančių asmenų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo nepilnametei dukrai kas mėnesį priteistas 427 Eur išlaikymas kas mėnesį, pakeisti, sumažinant priteistą nepilnametei dukrai išlaikymą iki 300 Eur kas mėnesį; paskirstyti proporcingai pagal patenkintų reikalavimų dalis ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovės ieškovui 500 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme; dėl 2022 m. rugsėjo 1 d. sudarytos tarp atsakovės ir Ž. I. dovanojimo sutarties ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos atsakovės ir MB „Aš pasaulis“ vaiko priežiūros sutarties, kaip galimai suklastotų priimti atskirąją nutartį ir perduoti ją ikiteisminio tyrimo institucijai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

9.1. Nesutinka su nustatyta vaiko poreikių suma ir atitinkamai priteistu tokiu išlaikymo dydžiu. Nurodė, kad atsakovės nurodoma 1 509 Eur vaiko poreikiams per mėnesį suma yra per didelė. Ieškovas moka išlaikymą 300 Eur, vadinasi, atsakovė vaiko poreikiams išleidžia likusius 1 200 Eur. Pažymi, kad atsakovės pajamos 400 Eur išmoka ir 85,75 Eur išmoka, taigi atsakovės gaunamų praktiškai visų pajamų dukros poreikiams tenkinti nepakanka, pačios atsakovės poreikiams nieko nelieka. Mano, kad atsakovės prašomas priteisti išlaikymo dydis kelis kartus prasilenkia su realybe, yra nepagrįstas nei dukros poreikiais, nei tėvų galimybėmis. Ieškovė teikia duomenis apie 14 000 Eur dovanojimo sutartį. Ieškovo vertinimu dovanojimo sutartis sudaryta atbuline data ir ji sudaryta dėl akių, kad tik pagrįsti priešieškinio reikalaujamą priteisti išlaikymo dydį, todėl ja vadovautis negalima.

9.2. Nesutinka su kai kuriais atsakovės nurodytais dukros poreikiais. Mano, komunalinių išlaidų ½ dalis vaiko poreikiams priskirta nepagrįstai. Komunaliniai mokesčiai negali būti priskiriami prie vaikui išlaikyti reikalingų lėšų. Pažymi, kad mokestis už televiziją, internetą, mokestis už tiekiamą šiluose energiją, tvarkomas atliekas mokamas nepaisant žmonių skaičiaus. Ieškovo vertinimu vaiko poreikių tenkinimas komunalinių mokesčių dydžiui įtakos turi tik vandens ir galima dujų suvartojimas ir tai, jei maistas ruošiamas atskirai vaikui, jų dydis – keliolika eurų per mėnesį. Taip pat ieškovas mano, kad MB „Aš pasaulis“ 2023 m. rugpjūčio 31 d. vaiko priežiūros paslaugų sutartis yra sudaryta fiktyviai tik siekiant didesnio išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovo vertinimu vaiko darželio išlaidos prie jo poreikių priskirtos nepagrįstai. Atsakovė veda vaiką į darželį, tačiau pati nedirba ir nesiruošia dirbti, nesiekia gauti pajamų, už darželį moka didesnes sumas nei gauna pajamas.

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovės priešieškinio patenkintų reikalavimų dalis ir dėl to neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas turėjo atsižvelgti ne į patikslintus ieškinio reikalavimus, o į pradinio ieškinio reikalavimus. Ieškovo vertinimu teismas nepagrįstai atsakovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo laikė atskiru ir savarankišku reikalavimu, tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tai išvestinis reikalavimas.

Šalies argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo 1.1. punkto, 1.2. punkto, 2.1. punkto, 2.2. punkto ir 2.3. punkto, 2.4. punkto, 2.5. punkto, 2.8. punkto, 2.10. punkto dalyse dėl nereikalaujamo išankstinio papildomo informavimo prieš kiekvieną numatytą tvarkoje bendravimą keisti ir įtraukti į bendravimo su vaiku tvarką sąlygą, patvirtinant, kad būtinas papildomas ieškovo išankstinis informavimas apie pageidaujamą bendravimą prieš kiekvieną bendravimą su vaiku Sprendimo 1.1. punkto, 1.2. punkto, 2.1. punkto, 2.2. punkto dalyse ne vėliau kaip 1 (vieną) dieną likus iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute ir prieš 2 valandas iki pageidaujamo bendravimo pradžios SMS žinute; Sprendimo 2.3. punkto, 2.4. punkto, 2.5. punkto, 2.8. punkto, 2.10. punkto dalyse ne vėliau kaip 5 (penkios) dienos SMS žinute ir prieš 2 valandas iki pageidaujamo bendravimo pradžios SMS žinute; Sprendimo 2.11. punkto dalyje, kai neįvyksta ieškovo bendravimas su vaiku dėl vaiko ligos, tas laikas neperkeliamas į kitą dieną, keistinas į prarasto bendravimo laiko kompensaciją, bet tik tuo atveju, jeigu ieškovas išreiškė valią pasinaudoti matytis su vaiku tuo metu. Šalims susitariant dėl kito bendravimo laiko artimiausiu metu. Visais kitais atvejais, įskaitant ir darbo laiką, kai jo nėra Lietuvoje ar dėl kitų priežasčių, laikas neperkeliamas; Sprendimo 2.12. punkto dalyje dėl ieškovo teisės lankyti sergantį vaiką, jos gyvenamojoje vietoje tomis dienomis, kuriomis buvo iš anksto susitartas bendravimo laikas, keisti į prarasto bendravimo laiko perkėlimą; Nepilnametės dukros L. G. gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. išlaikymui tėvas A. G. įsipareigoja iki dukters pilnametystės, mokėti po 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, paskiriant vaiko motiną V. B.; Priteisti iš ieškovo A. G. nesumokėtą vaiko išlaikymo skolą 950 Eur už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.; priteisiant 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

10.1. Dėl nustatytos bendravimo tvarkos nurodo, kad paliekant vien tik 2 valandų iki nustatyto bendravimo, neproporcingai yra varžomos atsakovės teisės ir laisvės, dėl nežinojimo, ar ieškovas pasinaudos nustatyta tvarka. Atsakovės pažymi, kad yra informuojama tik prieš patį susitikimą, o tai daro reikšmingą neigiamą įtaką atsakovės kasdieninio jos gyvenimo planams. Atsakovė prašo teismo patvirtinti bendravimo su vaiku tvarkoje būtiną sąlygą, ieškovui papildomai informuoti nustatyta tvarka du kartus apie savo ketinimus matytis su dukra prieš kiekvieną numatytą bendravimą.

10.2. Dėl Sprendimo 2.11. punkto dalies pakeitimo argumentuojama tuo, kad tėvas negali prarasti skirto laiko bendravimui su dukra dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Dėl Sprendimo 2.12. punkto pakeitimo argumentuojama tuo, kad minėto sprendimo reikalavimas, suteikiantis teisę ieškovui lankytis vaiko gyvenamojoje vietoje yra siejamas su nepagrįstu ir neteisėtu suteiktu leidimu kištis į atsakovės privatų gyvenimą.

10.3. Atsakovės vertinimu, skundžiamu sprendimu dėl vaiko išlaikymo periodinių išmokų ir vaiko išlaikymo skolos laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., pateiktus įrodymus į bylą išnagrinėjo nepakankamai įsigilinęs ir vaiko poreikių vertinimą atliko neobjektyviai. Teismas apskaičiavo ieškovui priklausančią mokėti periodinę išlaikymo išmokos dalį nepagrįstai sumažindamas išlaikymo sumą, nustatęs tik materialiąją vaiko poreikių dalį, bet nevertinęs jo reikšmingai mažesnės dalyvavimo pareigos vaiko auginime. Teismas neobjektyvus ir nekorektiškas periodinių išmokų apskaičiavimas taip pat siejamas su neįvertinta atsakovei perkeltos neproporcingai didesnės naštos auginant vaiką dalimi, kurią teismas turėjo įvertinti pinigine išraiška. Atsakovė pažymi, kad vaiko poreikiams patenkinti, nurodė savo patirtas išlaidas, o teismas, neargumentuodamas savo sprendimo šioje dalyje, nepateikęs jokio skaičiavimo metodo, kokiais kriterijais vadovavosi, mažindamas kuro išlaidas ir nustatydamas 40 Eur kaip pakankamas. Nepateikė jokių kriterijų, kuriais teismas vadovavosi priimdamas išvadą, jog 2 kartų pas senelius namuose lankymo skaičius yra perteklinis vaiko poreikiams, nebuvo nustatytos lankymosi aplinkybės ir priežastys. Teismas neįsigilinęs į visas aplinkybes, nepagrįstai išbraukė kuro išlaidas, kurios sudarė vaikų raidos centro lankymą, motyvuodamas savo išvadą, jog šiuo metu vaikas problemų neturi, tačiau nepateikė savo argumentavimo padarytai išvadai pagrįsti. Liko neaišku, teismo nurodytas laikotarpis „šiuo metu“, nenurodė vertinamojo laiko ribų, kas leidžia teigti, jog nebuvo analizuojama vaiko lankymosi priežastis vaikų raidos centre, nenustatytas lankomumo laikotarpis, specialistų rekomendacijos dėl tęstinumo, ar užsiėmimams būdingas periodiškas lankymo taikymas, todėl vien tik motyvas, kad „šiuo metu“ vaikas nelanko vaikų raidos centro ir anot teismo išdavos, suprantant, kad jam artimiausioje ateityje tai neaktualu, tačiau esant duomenims, jog iki „šiuo metu“, vaikas buvo vedamas į minėtą vaikų raidos centrą, teismo išvada pripažintina nepagrįsta. Šiuo pagrindu teismas nepagrįstai neįtraukė kuro išlaidų, pusę jų priskaičiuojant apmokėti ieškovui. Teismo priimtos nepagrįstos išvados, nepateikiant jokių motyvų ir paaiškinimų, dėl kokios priežasties teismas nusprendė, kad vaiko pristatymas ir pasiėmimas iš ugdymo įstaigos, kuri pasirinkta dėl patogumo – 2,5 km atstumu, transporto priemonės kuro sąnaudos turi būti eliminuotas iš kuro išlaidų sąrašo, kurios apmokomos abiem tėvams per puse, tuo atleidžiant ieškovą nuo pareigos prisidėti. Kokiais kriterijais yra grindžiama teismo išvada šiuo klausimu, jokių argumentų ir paaiškinimų teismas nepateikė. Atsakovė pažymi, kad vaiko poreikiams patenkinti, nurodė savo patirtas išlaidas, o teismas, neargumentuodamas savo sprendimo šioje dalyje, atmetė ieškovės nurodytas išlaidas dėl „Bambini“ studijoje vykstančių užsiėmimų, nepagrįstai motyvuodamas, kad papildomi užsiėmimai nėra vaiko poreikiai ir neobjektyviai įvertinęs bylos aplinkybes konstatavo neigiamą faktinę aplinkybę, jog vaiko poreikių tenkinime vyrauja vienasmeniškas atsakovės sprendimas. Teismas šioje vaiko poreikių dalyje darydamas išvadas apie atsakovės nurodytas turimas išlaidas neįvertino, jog atsakovė gyveno viena su vaiku ieškovui visiškai nesidomint ir nedalyvaujant vaiko auginime, atsisakant bet kokio kontakto, fiziškai užblokuojant visas atsakovės kontakto prieigas prie savęs. Taigi, ieškovas savarankiškai ir vienasmeniškai atsisakė dalyvauti vaiko auginime ir visą atsakomybę perkėlė atsakovei asmenine valia. Todėl teismo argumentas, kad atsakovės vienasmeniškas sprendimas vaiką vesti į papildomus užsiėmimus, nepasitariant su ieškovu, nepagrįstai teismo padaryta išvada lėmė ieškovą atleisti nuo prisidėjimo prie vaiko poreikių šioje dalyje. Teismo išvada iš esmės pripažintina nepagrįsta ir neteisėta, ieškovui suteikiant geresnę procesinę padėtį byloje bei dėl vaiko išlaikymo, taikant mažesnę pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo ir jo gerovės. Atsakovė tartis su ieškovu dėl vaiko poreikių įgyvendinimo neturėjo galimybės dėl paties ieškovo atsiribojimo. Teismas mažindamas vaiko poreikiams skirtas lėšas, jų nemotyvavo ir nenurodė, kokiais kriterijais nustatė vienų poreikių mažesnį ar didesnį reikšmingumą, nepateikė jokio paaiškinimo kaip nustatė mažesnių išlaidų dydžius, kurie teismo manymu, turėtų atitikti vaiko poreikiams nustatytų išlaidų dydžius, tuo pagrindu net nepaklausė vaiko tėvo nuomonės dėl konkrečių su žaislais susijusių aplinkybių. Atsakovė pažymi, kad teismas nepagrįstai sumažino vaiko poreikiams skiriamas išlaidas, tuo pažeidė vaiko interesus, tėvų pareigą rūpintis vaiko gerove, perkeldamas į antraeilį planą. Teismas šioje vaiko poreikių dalyje darydamas išvadas dėl atsakovės sprendimo vaiką vesti į privatų darželį neįvertino, jog atsakovė gyveno viena su vaiku ieškovui visiškai nesidomint ir nedalyvaujant vaiko auginime, atsisakant bet kokio kontakto, fiziškai užblokuojant visas atsakovės prieigas prie savęs. Be to, teismui apie minėtas aplinkybes buvo žinoma iš bylos duomenų, nes ieškovas neišreiškė jokio noro spręsti ginčą taikiai, t. y. tartis su atsakove. Taigi, ieškovas savarankiškai ir vienasmeniškai atsisakė dalyvauti vaiko auginime ir visą atsakomybę perkėlė atsakovei išreikšdamas savo asmeninę valią. Todėl teismo argumentas, kad atsakovės vienasmeniškas sprendimas vaiką vesti vaiką į privatų darželį, nepasitariant su ieškovu, teismui pasinaudojant minėta aplinkybe, nepagrįstai sau suteikė teisę nustatyti kitokį mokestį už darželį, negu realiai atsakovė mokėjo (moka) pagal sudarytą sutartį ir tuo pagrindu teismui pateikė dokumentinius įrodymus. Teismas, pažeisdamas lygiateisiškumo principą, ieškovą neteisėtai ir nepagrįstai, atleido nuo prisidėjimo prie vaiko poreikių ugdymo srityje. Teismas iškėlė ieškovą į geresnę procesinę padėtį byloje bei atleido jį be jokio pagrįsto pagrindo nuo dalies ugdymui skirtų vaiko išlaikymo išlaidų, taikant mažesnę prievolę prisidėti prie vaiko interesų įgyvendinimo. Atsakovė pažymi, kad teismo padaryta išvada, nustatant darželio mokestį 300 Eur suma, kitokia mokama suma už suteikiamas paslaugas, negu ji pati oficialiai realiai moka ir tuo pagrindu yra pateikusi dokumentinius įrodymus į bylą, pažeidžia teisingumo principą ir neatitinka teismo kompetencijos šia prasme. Atsakovės sudaryta sutartis su privačiu darželiu nėra pripažinta neteisėta ar niekine, todėl teismo sprendimu pakeista tarp šalių sudarytos sutarties sąlyga dėl apmokėjimo dydžio už suteikiamas paslaugas nustatymo, yra iš esmės neteisėta ir naikintina. Turimos atsakovės vaiko ugdymo išlaidos pagal į bylą pateiktus įrodymus pripažintinos realios ir visa apimtimi mokamos.

10.4. Atsakovė pažymi, kad teismas nieko nepasisakė, neišsprendė ir nenustatė ieškovui pareigos dėl kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaiko poreikiams tenkinti išmokėjimo datos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neišsprendė priteistų periodinių išmokų įmokėjimo datos, o ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, taip sudarydamas nepagrįstą naštą atsakovei ir darydamas neigiamą įtaką vaiko interesams, įmokėdamas priteistas periodines išmokas tik paskatintas antstolio paskutinę einamojo mėnesio dieną, turėtų būti nustatytos termino lubos įmokėjimo periodinėms išmokoms. Atsakovė nurodo, kad vaiko poreikiai yra tenkinami kiekvieną dieną ir tėvo pareiga prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, turėtų būti suprantama prisidedant ne po to, kai vaikui buvo patenkinti jo poreikiai, o iki būtinų poreikių atsiradimo ir tuo metu, kai jie yra tenkinami. Todėl ieškovo pareiga yra pasirūpinti iš anksto prisidėti prie būsimų vaiko poreikių realizavimo. Priteistas vaikui išlaikymas kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, turėtų būti įmokėtas į nurodytą sąskaitą kuo anksčiau einamuoju mėnesiu, bet ne vėliau kaip iki to mėnesio 15 dienos.

10.5. Vertinant pirmos instancijos teismo patvirtintą ieškovui bendravimo tvarką su vaiku, kurioje numatytas šešių dienų (suapvalintas į didesnę pusę) tėvo dalyvavimas per mėnesį vaiko auginime, tuo metu, atsakovei priklauso likęs laikas - 24 dienos, neįskaitomas šventinių ir atostogų laikotarpis. Apskaičiuojant mėnesio maksimalų vaiko išbūtą laiką darželyje, sudarytų 6,6 dienos vaikas praleidžia darželyje (5 d.*8 h*4 sav./24 h), o per metus skaičiuojant 11 mėnesių, nes 1 mėnuo atitenka vasaros atostogoms, sudaro vaiko buvimą darželyje 72,6 dienos (11 mėn.*6,6 d.). Tačiau būtina įvertinti vaiko sergamumą tokiame amžiuje ir per metus nustatomas minimalus 14 dienų terminas vaiko ligoms gydyti, atkreiptinas dėmesys, tuo laiku, kai serga vaikas būna su atsakove. Taigi, vaiko laikas praleidžiamas darželyje per metus vidutiniškai sudaro visumoje 58,6 dienas, per mėnesį vidutiniškai sudaro 5 dienas, jeigu išbūtą laiką darželyje sudėti nepertraukiamai. Iš to seka, kad atsakovė praleidžia su vaiku, dalyvauja tiesioginiame jo auginime, rūpinasi juo ne mažiau kaip 19 dienų kiekvieną mėnesį, t. y. tris kartus daugiau, negu ieškovo dalyvavimo laikas bendraujant su vaiku. Atsakovė nekompensuotinai (ieškovui alternatyvomis neprisidedant) tris kartus daugiau laiko praleidžia su vaiku, tris kartus daugiau prisideda prie vaiko auginimo, tris kartus daugiau skiria savo dėmesio ir jėgų, tris kartus daugiau vaiko poreikiams skiria savo asmeninio laiko, lyginant su ieškovui nustatytu dalyvavimu vaiko auginime. Įstatymas tėvams nustato pareigą prisidėti prie vaiko auginimo lygiomis dalimis, todėl negali būti perkeliama didesnė našta vienam iš tėvų, kuri nėra jokia išraiška kompensuojama.

Atsiliepimas

11. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodė, kad teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo nustatyti ir patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovės siūlomų bendravimo tvarkų, todėl bendravimo tvarką nustatė atsižvelgęs ir įvertinęs bylos aplinkybes. Ieškovas nesutinka su atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, mano, kai tai yra perteklinis reikalavimus, kuris neracionalus, nepagrįstas per daug ribojantis ieškovo interesus ir neatitinkantis vaiko interesų. Reikalavimo dėl informavimo prieš 2 valandas iki pageidaujamo bendravimo pradžios suformulavo tik patikslintame ieškinyje. Nesutinka su reikalavimu padidinti teikiamą išlaikymą dukrai. Pažymi, kad atsakovė niekada neklausė ieškovo nuomonės dėl vaiko ugdymo, auklėjimo klausimais, visus sprendimus priima vienasmeniškai. Nurodė, kad reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo nepagrįstas, kadangi laikotarpis už kurį reikalaujama priteisti suma anot atsakovės susidarė, kai vaikui buvo 11-16 mėnesių, kai vaikas nelankė jokios ugdymo įstaigos.

12. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė pažymi, kad neanalizuos ir nekomentuos ieškovo pateiktų skaičiavimų, kuriuos jis pateikė savo nuožiūra, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotais rezultatais, nes iš esmės su jais nesutinka ir savo poziciją grindžia paduotu patikslintu apeliaciniu skundu, kuriuo skundžia pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl tenkančių vaiko išlaikymui apskaičiuojamų išlaidų nustatymo. Atsakovės vertinimu ieškovas siekdamas pakreipti bylos nagrinėjimą naudinga linkme į savo pusę naudojasi neteisėtomis priemonėmis, ne vietoje (ne šios bylos nagrinėjimo dalykas) ir nepagrįstai iškelia teisinius klausimus dėl Ž. I. piniginių lėšų perleidimo atsakovei ir dėl ugdymo įstaigos MB „Aš pasaulis“ teisėtumo išsprendimo. Nurodo, kad ieškovas klaidingai apskaičiuoja komunalinių paslaugų mokesčius, nurodydamas jog ne nuo įregistruotų asmenų skaičiaus priklauso apmokėjimai. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad komunalinių paslaugų teikėjai, esant vėlavimui ar įsiskolinimui, mokestinę skolą apskaičiuoja pagal asmenų deklaruotų minėtu adresu skaičių (be to, vandens suvartojamas kiekis, apskaičiuojamas pagal gyvenančių asmenų skaičių, tas pats pasakytina ir dėl kompensacijų, vienas iš pagrindinių klausimų – asmenų skaičius).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir tvarkos

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju poreikio apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

15. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka, argumentuodama, jog pirmosios instancijos teismas neproporcingai suvaržė atsakovės teises ir laisves dėl nežinojimo, ar ieškovas pasinaudos nustatyta tvarka, reikalinga nustatyti papildomą pareigą ieškovui informuoti atsakovę ne vėliau kaip 1 dieną / 5 dienas likus iki numatomo bendravimo laiko ar ieškovas pasinaudos numatytu bendravimu; mano, kad vaikas neturi prarasti skirto laiko bendravimo su ieškovu, taigi prarastas bendravimo laikas neperkeliamas į kitą dieną, o keistinas į prarasto laiko kompensaciją. Mano, kad nustatyta bendravimo tvarka leidžiant sergantį vaiką lankyti vaiko gyvenamojoje vietoje siejamas su neteisėtu kišimųsi į atsakovės privatų gyvenimą. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais.

16. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

18. Skundžiamas sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė (Sprendimo 1.1, 1.2, 2.1, 2.2), kad ieškovas, jam esant Lietuvoje, bendrauja su dukra trečiadieniais ir šeštadieniais nuo 16 iki 20 val.; ieškovui esant ne Lietuvoje (darbo metu), atsakovė sudaro galimybę ieškovui bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, prieš tai šalims susitarus dėl bendravimui konkrečios interneto programos panaudojimo kiekvienos savaitės pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, vaiko laisvu nuo ugdymo (mokymo) laiku, atsižvelgiant į vaiko miego režimą; ieškovas ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki pageidaujamo bendravimo pradžios SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis; nurodytu laiku ieškovui neinformavus atsakovės apie ketinimą bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis, bendravimas tą dieną nurodyta tvarka nevyksta; šalys yra laisvos iš anksto susitarti dėl konkrečios ieškovo bendravimo su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis laiko pradžios Lietuvos laiku kiekvieną pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, kurio abi šalys įsipareigoja nuosekliai ir punktualiai laikytis (tokiu atveju šalių tarpusavio papildomas informavimas SMS žinutėmis kiekvieną kartą apie pageidavimą bendrauti su vaiku nebūtinas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2024 m. rugsėjo 6 d., kai būna Lietuvoje, bendrauja su vaiku antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius, vaiką pasiima penktadienį iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina ją atsakovei sekmadienį iki 18 val., kad vaikas galėtų tinkamai pasiruošti kitai darbo savaitei, pailsėtų, ir laiku nueitų miegoti; ieškovui esant ne Lietuvoje (darbo metu), atsakovė sudaro galimybę ieškovui bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, prieš tai šalims susitarus dėl bendravimui konkrečios interneto programos panaudojimo kiekvienos savaitės pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, vaiko laisvu nuo ugdymo (mokymo) laiku, atsižvelgiant į vaiko miego režimą; ieškovas ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki pageidaujamo bendravimo pradžios SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis; nurodytu laiku ieškovui neinformavus atsakovės apie ketinimą bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis, bendravimas tą dieną nurodyta tvarka nevyksta; šalys yra laisvos iš anksto susitarti dėl konkrečios ieškovo bendravimo su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis laiko pradžios Lietuvos laiku kiekvieną pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, kurio abi šalys įsipareigoja nuosekliai ir punktualiai laikytis (tokiu atveju šalių tarpusavio papildomas informavimas SMS žinutėmis kiekvieną kartą apie pageidavimą bendrauti su vaiku nebūtinas). Taip pat teismas nustatė (Sprendimo 2.3, 2.4, 2.5, 2.8, 2.10 punktais), jog poriniais metais šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas praleidžia su ieškovu, o su atsakove praleidžia šv. Kalėdų antrąją dieną bei Naujųjų Metų dieną, neporiniais metais – atvirkščiai, t. y. šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikas praleidžia su atsakove, o su ieškovu praleidžia šv. Kalėdų antrąją dieną bei Naujųjų Metų dieną. Poriniais metais šv. Velykų antrą dieną vaikas praleidžia su ieškovu, o pirmąją šv. Velykų dieną vaikas praleidžia su atsakove, neporiniais metais – atvirkščiai, t. y. antrąją šv. Velykų dieną vaikas praleidžia su atsakovei, o pirmąją šv. Velykų dieną vaikas praleidžia su ieškovu. Šalių nepilnamečio vaiko rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu, šalys su vaiku gali praleisti po lygiai laiko, per šventes praleistas laikas įskaičiuojamas į nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku vaiko žiemos atostogų metu laiką. Kiekvienais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su vaiku per savo gimimo dieną (sausio 10 d.) ir Tėvo dieną (birželio pirmąjį savaitgalį). Ieškovas bendrauja su dukra jos gimtadienio dieną (kovo 5 d.) poriniais metais, atsakovė – neporiniais metais.

19. Ieškovė apeliaciniu skundu siekia, kad būtų nustatytas išankstinis reikalavimas ieškovui informuoti atsakovę apie numatomą bendravimą su šalių nepilnamečiu vaiku, t. y. prieš kiekvieną bendravimą Sprendimo 1.1, 1.2, 2.1, 2.2 punktuose nustatyta tvarka informuoti ne vėliau kaip 1 dieną iki likusio nustatyto bendravimo pradžios SMS žinute ir prieš 2 valandas iki pageidaujamo bendravimo pradžios SMS žinute, o Sprendimo 2.3, 2.4, 2.5, 2.8, 2.10 punktuose – ne vėliau kaip prieš 5 dienas SMS žinute ir prieš 2 valandas iki pageidaujamo bendravimo pradžios SMS žinute. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašomą nustatyti informavimo apie bendravimą tvarką laikė per daug detalia ir per daug ribojančia ieškovo interesus.

20. Nagrinėjamu atveju bendravimo su vaiku tvarka buvo numatyta ne bendru šalių sutarimu, teismas savo nuožiūra nustatė bendravimo tvarką dėl itin konfliktiškų šalių santykių. Atkreiptinas dėmesys, kad bendravimo tvarka su šalių nepilnamečiu vaiku nustatyta atsižvelgiant ir į šalių pageidavimus. Skundžiamo teismo sprendimo turinys patvirtina, kad bendravimo tvarka pakankamai detali. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina, kad skundžiamu sprendimu atsakovui nustatytas įpareigojimais tik prieš 2 valandas pranešti SMS žinute iki pageidaujamo nustatyto bendravimo pradžios, atsakovei nežinant ar atsakovas tikrai pasinaudos nustatyta bendravimo tvarka, pernelyg suvaržomos atsakovės teisės ir laisvės. Manytina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas dirba užsienio valstybėje ir ne visada iš anksto yra žinoma kuomet bus naudojamasi gyvu bendravimu, o kada bendravimu IT priemonėmis. Pažymėtina, kad gali susidaryti situacijos, kad bendravimo tvarkos švenčių, atostogų metu gali nepavykti laikytis dėl ieškovo darbo pobūdžio, todėl pagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl papildomo informavimo nustatymo. Teisėjų kolegija, mano, kad nebuvo įvertinos aplinkybės susijusios su tuo, kad atsakovei reikalinga tiek pačiai, tiek vaiką paruošti susitikimui, vykti į susitikimo vietą, neatsižvelgta į tai, kad sutartu bendravimo metu ieškovo gali nebūti Lietuvoje. Teisėjų kolegija sutinka, kad visiškai pagrįsta prieš planuojamą bendravimo laiką įpareigoti ieškovą informuoti atsakovę, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu dviejų kartų informavimo tvarka nagrinėjamu atveju laikytina neproporcingai apsunkinanti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką ir sudaranti prielaidas trukdyti bendravimui. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių santykiai šiuo metu nėra geri, todėl gali kilti ir konfliktinių situacijų dėl bendravimo tvarkos, tai vaikui galėtų sukelti papildomą stresą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu dėl pirmiau nurodomų aplinkybių išankstinis informavimas apie ieškovo bendravimą su vaiku reikalingas, tačiau manytina, kad vienas pranešimas iki numatomo ieškovo bendravimo laiko su vaiku būtų pakankamas. Dėl šių priežasčių teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka Sprendimo 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 2.8, 2.10 punktuose keistina, nustatant, kad būtinas ieškovo išankstinis informavimas apie kiekvieną bendravimo su vaiku laiką informuojant prieš vieną / penkias dienas.

21. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 2.11. 2.12 punktais, kuriais nustatė bendravimo tvarką, ją nustatė adekvačią, tinkamą ir šalių pareikštus reikalavimus subalansuojančią tvarką, todėl teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo jos keisti. Dėl šiuose skundžiamo sprendimo punktuose įtvirtintos bendravimo tvarkos pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtais punktais nustatytas vaiko bendravimas su ieškovu yra konkretus ir papildomais įpareigojimais neturėtų būti apsunkinamas. Apeliacinio skundo argumentais dėl Sprendimo 2.11, 2.12 punktuose nustatytos bendravimo tvarkos atsakovė pažymi, kad prarastas bendravimo laiko turėtų būti kompensuojamas. Atsakovė dėl ieškovo teisės lankyti sergantį vaiką, jos gyvenamojoje vietoje tomis dienomis, kuriomis buvo iš anksto susitartas bendravimo laikas, prašo keisti į prarasto bendravimo laiko perkėlimą. Motyvuoja tuo, kad ieškovui suteikiant teisę lankytis vaiko gyvenamojoje vietoje yra nepagrįstas ir neteisėtas suteiktas leidimu kištis į atsakovės privatų gyvenimą. Teismo vertinimu, ieškovas dalyvaudamas auklėjant vaiką, turi ne tik teises, bet ir pareigas, todėl ieškovui nustatytas bendravimo laikas, net ir vaikui sergant, tinkamai atspindi jo teisių ir pareigų pusiausvyrą. Spręsdamas ginčą tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismas turi paisyti vaiko interesų ir atsižvelgti į tėvų galimybę dalyvauti vaiką prižiūrint ir auklėjant, net ir jam sergant, o ne vadovautis kurio nors iš tėvų nuomone. Šiuo atveju atsakovės nurodomos aplinkybės, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas lankydamas sergantį vaiką kišis į atsakovės privatų gyvenimą. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė nepateikia argumentų, dėl ko jos manymu yra reikalinga kompensacija, t. y. prarasto bendravimo laiko perkėlimas ir nenurodo kaip šalys ją įgyvendintų. Teisėjų kolegijos vertinimu įtvirtinant sąlygą dėl kompensuojamo laiko bendravimo su vaiku tvarka taptų chaotiška, apsunkintų abi šalis ir teigiamos įtakos tarpusavio šalių bendravimui ir ieškovo bendravimui su vaiku neturėtų.

22. Teisėjų kolegija atkreipia šalių dėmesį, jog pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Taigi laikui bėgant ir vaikui augant, nustatytą bendravimo tvarką galima keisti ir gali būti svarstoma dėl didesnio nepilnamečio vaiko laiko praleidimo su viena iš šalių.

Dėl išlaikymo dydžio

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš ieškovo šalių vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 427 Eur nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas apeliaciniu skundu nepritaria tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui ir prašo priteisti mažesnį išlaikymo dydį, argumentuodamas, kad atsakovė nepagrindė vaiko poreikių, su vaiko poreikiais lankyti privatų darželį, mokėti ½ komunalinių mokesčių nesutinka. Atsakovė taip pat nesutinka su skundžiam teismo sprendimo šia dalimi ir nurodo, jog teismas nepagrįstai vaiko poreikiams skirtas išlaidas sumažino, sumažinimo nemotyvavo, neįvertino, kad ieškovė daugiau laiko praleidžia su šalių nepilnamečiu vaiku. Teisėjų kolegija atmeta tokius šalių argumentus kaip nepagrįstus.

24. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

25. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

26. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

27. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

28. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas nei pirmosios instancijos teisme, nei pateiktame apeliaciniame skunde nors ir ginčija atsakovės nurodytus ir teismo įvertintus vaiko poreikius atskirai, tačiau ieškovas neteikia savo apskaičiavimų, kurios atsakovės nurodytos vaiko poreikių sumos, ieškovo manymu, yra neprotingai didelės ir nepagrįstos, tik abstrakčiai teigia, kad vaiko poreikis komunalinėms išlaidoms yra keletas eurų, o lankyti privataus darželio vaikas neprivalo vaiko motinai nedirbant. Teisėjų kolegijai įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytus šalių vaiko poreikius, nekyla esminių abejonių dėl vaiko poreikių ir joms reikalingų lėšų. Juo labiau, kad atsakovė byloje buvo nurodžiusi ir daugiau patiriamų vaiko išlaikymo išlaidų, bet jas pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino.

31. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

32. Kaip minėta, priteistinas išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, šis vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).

33. Nagrinėjamu atveju pats atsakovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog sutinka dukrai išlaikymą mokėti po 300 Eur. Apeliaciniame skunde atsakovas nors ir nesutinka su vaiko poreikiais komunaliniams mokesčiams ir darželiui, bet, minėta, nepateikia konkrečių faktų, kokie vaiko poreikiai turėtų būti. Pagrindinis argumentas, kuriais ieškovas argumentuoja išlaikymo dydžio sumažinimą yra tai, kad, ieškovo vertinimu, atsakovė tokio paties išlaikymo vaikui neteikia. Tačiau pažymėtina, kad nors ieškovas ir neigia tai, tačiau bylos faktiniai duomenys parodo, kad tiek šalių turtinė padėtis, tiek jų galimybės išlaikyti vaiką ir teikti pirmosios instancijos teismo nustatytą išlaikymo dydį yra vienodos. Ieškovas ginčija dovanojimo sutartį, sutartį su darželiu, tačiau, kolegijos vertinimu, neturint pagrįstų įrodymų dėl minėtų sutarčių neteisėtumo, tai tik deklaratyvūs argumentai. Apeliaciniame skunde ieškovas neginčija to, kad turi galimybę teikti nustatyto dydžio išlaikymą, šiame kontekste pastebėtina, kad ieškovas, be kita ko, turi nekilnojamojo turto, kurį realizavęs gali gauti lėšų, reikalingų tėvo pareigai išlaikyti vaiką tinkamai vykdyti. Įrodymų apie blogą ieškovo sveikatą, trukdančią dirbti ir uždirbti reikiamas pajamas, byloje iš esmės nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nereikia įrodinėti, jog vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tačiau net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų, be to vaikas pradėjo lankyti privačią ugdymo įstaigą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas turi imtis maksimalių priemonių, kad užtikrintų vaiko poreikių patenkinimą.

34. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutikdama su priteistu išlaikymo dydžiu mano, kad vaikui turėtų būti priteistas 700 Eur išlaikymas iš ieškovo. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių dukrai išlaikyti ieškovas turėtų skirti po 427 Eur per mėnesį, kuri atitinka vaiko poreikius. Šiuo atveju atsakovė tik iš dalies įrodė, kad vaikas reikalauja papildomų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė savo apeliacinio skundo argumentais neįrodė, jog vaikui išlaikyti nepakanka 940 Eur sumos per mėnesį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio padarytos tiek atsižvelgiant į vaiko poreikius, tiek ir įvertinus šalių turtinę padėtį, pagrįstai dalis atsakovės nurodomų kaip patiriamų išlaidų sumažintos. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad teismo iš ieškovo priteistas išlaikymo dydis šalių dukrai neatitinka jos poreikių.

35. Apeliaciniu skundu atsakovė reiškia reikalavimą nustatyti, jog išlaikymas mokamas įmokant jį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos. Atsakovė tokį reikalavimą reiškė pradiniu priešieškiniu. Patikslintu priešieškiniu tokio reikalavimo nebereiškė. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų dėl šio reikalavimo nepasisakė. Teisėjų kolegija nurodytu aspektu nemato pagrindo spręsti dėl reikalavimo nustatyti, jog išlaikymas mokamas įmokant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos, kadangi tokio reikalavimo patikslintu priešieškiniu atsakovė pirmosios instancijos teismui nebereiškė. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

36. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo iš ieškovo priteisto išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui dydžio, todėl jis paliekamas nepakeistas.

37. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš esmės pasikeitus šalių finansinei padėčiai ar vaiko poreikiams, jie turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikui priteisto išlaikymo pakeitimo (sumažinimo).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

38. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš ieškovo nesumokėtą vaiko išlaikymo skolą 950 Eur už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. Argumentuodama nurodo, jog laikosi savo priešieškinio reikalavimų ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai įsigilino į situaciją. Atsakovė prašydama priteisti įsiskolinimą nurodo, jog laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., skaičiuojant, kad vaiko poreikiams reikalinga suma 980 Eur ir ją šalims mokant lygiomis dalimis, ieškovas turėjo mokėti po 490 Eur per mėnesį, tačiau mokėjo po 300 Eur, todėl susidarė 950 Eur įsiskolinimas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. kas mėnesį šalių nepilnamečiam vaikui perveda po 300 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad neskaičiuotini vaiko poreikiams mokesčiai už privatų darželį, išskaičiavus valstybės išmoka, padarė išvadą, kad nurodytu laikotarpiu ieškovas teikė išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė, jog šalių vaikui, kuriam tuo metu buvo 11-16 mėnesių, kai vaikas dar nelankė privataus darželio, buvo reikalinga ieškovės nurodoma išlaikymo suma, o ieškovui teikiant išlaikymą, nėra pagrindo pripažinti, kad susidarė skola. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo teisėta ir pagrįsta, jos keisti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Dėl ikiteisminio tyrimo institucijos informavimo

39. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo priimti atskirąją nutartį ir informuoti ikiteisminio tyrimo instituciją apie galbūt suklastotą 2022 m. rugsėjo 1 d. Ž. I. ir atsakovės sudarytą dovanojimo sutartį ir apie 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės ir MB „Aš pasaulis“ sudarytą vaiko priežiūros sutartį.

40. Teisėjų kolegija vertina, kad tokio pobūdžio prašymas nėra susijęs su nagrinėjamo ginčo dalyku ir nėra pagrindo nuspręsti, kad gali sukelti atskirus teisinius padarinius, prašymas yra už nagrinėjamos bylos ribų, todėl netenkintinas. Teismas pažymi, kad tai neužkerta kelio ieškovui pačiam kreiptis į teisėsaugos institucijas, jeigu jis mato tam pagrindą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

41. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas mano, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėjo būti atsižvelgiama į pradinius priešieškinio reikalavimus, ir vertina, kad teismas nepagrįstai reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo laikė atskiru reikalavimu, kadangi tai išvestinis reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog tenkintas ieškinio 50 proc. reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, dėl priešieškinio – 68 proc. (100 proc. dėl gyvenamosios vietos nustatymo; 50 proc. dėl bendravimo tvarkos nustatymo; 61 proc. dėl išlaikymo priteisimo ir 61 proc. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nustatydamas atsakovės priešieškinio patenkintas dalis rėmėsi patikslinto ieškinio reikalavimais.

42. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo tvarką; priteisti po 900 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. kovo 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos, o jeigu mėnesio 15 kalendorinė diena yra ne darbo ar švenčių diena – iki pirmos po jos einančios darbo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti 8 700 Eur įsiskolinimą; 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui pateikus atsiliepimą į priešieškinį, atsakovė patikslino priešieškinio reikalavimus ir patikslintu priešieškiniu prašė: nustatyti bendravimo tvarką; priteisti po 700 Eur išlaikymą; priteisti išlaikymo įsiskolinimą 2 450 Eur; 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė sumažino savo reikalavimus dėl išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo priteisimo ne dėl to, kad ieškovas pripažino ar patenkino dalį reikalavimų, o priešieškinio reikalavimus sumažino atsižvelgiant į ieškovo nurodomas aplinkybes atsiliepime į priešieškinį. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis, jog patenkintos reikalavimų proporcijos turėjo būti skaičiuojamos nuo pradinio priešieškinio reikalavimų. Esant išdėstytam, laikytina, kad priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 47,40 proc., reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo tenkintas 17,20 proc., dėl gyvenamosios vietos nustatymo – 100 proc. (dėl šio reikalavimo tarp šalių ginčo nebuvo), šalių reikalavimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos patenkinti po 50 proc. Vadinasi, atsakovė laimėjo 53,65 proc. (47,40 + 17,20 + 50 + 100) / 4), o ieškovas 46,35 proc. bylos. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas perskirsto pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

44. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 1 695 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 1 085 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, ieškovui iš atsakovės priteistina 785,63 Eur (1 695 Eur x 46,35 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, atsakovei iš ieškovo priteistina 582,10 Eur (1 085 Eur x 53,65 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

45. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 149 Eur žyminio mokesčio (115 Eur (427 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 34 Eur (1 500 Eur x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

46. Pasisakant dėl išvestinio reikalavimo nurodytina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „išvestinis reikalavimas“ teisės aktuose nėra tiesiogiai įtvirtinta. Sąvoka „išvestinis“ reiškia kažką, kas yra išvestas iš kito („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ [interaktyvus] http://lkiis.lki.lt/). Teismų praktikoje sąvoka „išvestinis reikalavimas“ yra vartojama apibūdinti reikalavimui, kurio nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020). Išvestiniu reikalavimu gali būti pripažintas tiek reikalavimas, kuris negali būti savarankiško ieškinio dalyku, tiek reikalavimas, pagal savo pobūdį galintis būti savarankiško ieškinio dalyku, tačiau, vertinant jį konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų visumos kontekste, neatsiejamai susietas su pagrindiniu reikalavimu, t. y. pagrindas jį tenkinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, atsiranda tik tada, jei yra tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-127-781/2020; 2021 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-130-464/2021).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo nėra išvestinis, šis reikalavimas nėra neatsiejamai susijęs su kitais reikalavimais dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo, įsiskolinimo priteisimo. Kiekvienas iš atsakovės priešieškinio reikalavimų gali būti atskiru ir reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo nelaikytinas išvestiniu reikalavimu.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priėmė iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, o atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas tik dėl dalies atsakovės reikalavimų, susijusių su ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas dėl neteisingai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.

49. Kiti šalių apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

50. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 35 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, 500 Eur už apeliacinį skundą ir 200 Eur išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 109 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

51. Ieškovas sprendimą skundė dviem aspektais: dėl išlaikymo dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

52. Atsakovė sprendimą skundė dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

53. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų žemesnės instancijos teisme priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016).

54. Kadangi ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl materialiųjų reikalavimų iš esmės atmesti kaip nesudarantys pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl šių reikalavimų palikta nepakeista, tai teisėjų kolegija ieškovo apeliacinį skundą šiuo atveju laiko visiškai atmestu. Sprendžiant dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme bus vertinamos tik jo išlaidos, kurios patirtos rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą.

55. Bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimo klausimas byloje spręstinas įvertinus tai, kad atsakovės apeliacinis skundas dėl išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo atmesti, iš dalies patenkintas apeliacinis skundas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, t. y. iš dalies tenkintas apeliacinis skundas dėl pranešimo apie būsimą bendravimą ir atmesti reikalavimai susiję su bendravimo kompensavimu ir bendravimu sergant. Laikytina, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas 5,56 proc. Atsakovės patirtos 109 Eur išlaidos ieškovo atlygintinos tik iš dalies priteisiant jai iš ieškovo 6,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovui atlygintina bylinėjimosi išlaidų dalis, susidariusi už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, t. y. 188,80 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškovo A. G. (A. G.) ieškinį ir atsakovės V. B. patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnametės L. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove V. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ieškovo A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku L. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Iki vaikui L. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) sueis 2,5 metų, t. y. 2024 m. rugsėjo 5 d.:

1.1. Ieškovas A. G. (A. G.), jam esant Lietuvoje, bendrauja su dukra L. G. trečiadieniais ir šeštadieniais nuo 16 iki 20 val.; ieškovas A. G. (A. G.) ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę V. B. apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G..

1.2. Ieškovui A. G. (A. G.) esant ne Lietuvoje (darbo metu), atsakovė V. B. sudaro galimybę ieškovui A. G. (A. G.) bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, prieš tai šalims susitarus dėl bendravimui konkrečios internetinės programos panaudojimo kiekvienos savaitės pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, vaiko laisvu nuo ugdymo (mokymo) laiku, atsižvelgiant į vaiko miego režimą; ieškovas A. G. (A. G.) ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute iki pageidaujamo bendravimo pradžios informuoja atsakovę V. B. apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio priemonėmis; nurodytu laiku ieškovui A. G. (A. G.) neinformavus atsakovės V. B. apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio priemonėmis, bendravimas tą dieną nurodyta tvarka nevyksta; šalys yra laisvos iš anksto susitarti dėl konkrečios ieškovo bendravimo su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio priemonėmis laiko pradžios Lietuvos laiku kiekvieną pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, kurio abi šalys įsipareigoja nuosekliai ir punktualiai laikytis (tokiu atveju šalių tarpusavio papildomas informavimas SMS žinutėmis kiekvieną kartą apie pageidavimą bendrauti su vaiku nebūtinas).

2. Nuo tada, kai vaikui L. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) sueis 2,5 metų, t. y. 2024 m. rugsėjo 6 d., iki vaiko L. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės:

2.1. Ieškovas A. G. (A. G.), kai būna Lietuvoje, bendrauja su vaiku L. G. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius, vaiką L. G. pasiimant penktadienį iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant ją atsakovei V. B. sekmadienį iki 18 val., kad vaikas L. G. galėtų tinkamai pasiruošti sekančiai darbo savaitei, pailsėtų, ir laiku nueitų miegoti; ieškovas A. G. (A. G.) ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę V. B. apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G..

2.2. Ieškovui A. G. (A. G.) esant ne Lietuvoje (darbo metu), atsakovė V. B. sudaro galimybę ieškovui A. G. (A. G.) bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, prieš tai šalims susitarus dėl bendravimui konkrečios internetinės programos panaudojimo kiekvienos savaitės pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, vaiko laisvu nuo ugdymo (mokymo) laiku, atsižvelgiant į vaiko miego režimą; ieškovas A. G. (A. G.) ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę V. B. apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio priemonėmis; nurodytu laiku ieškovui A. G. (A. G.) neinformavus atsakovės V. B. apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio priemonėmis, bendravimas tą dieną nurodyta tvarka nevyksta; šalys yra laisvos iš anksto susitarti dėl konkrečios ieškovo bendravimo su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio priemonėmis laiko pradžios Lietuvos laiku kiekvieną pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, kurio abi šalys įsipareigoja nuosekliai ir punktualiai laikytis (tokiu atveju šalių tarpusavio papildomas informavimas SMS žinutėmis kiekvieną kartą apie pageidavimą bendrauti su vaiku nebūtinas).

2.3. Poriniais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas L. G. praleidžia su ieškovu A. G. (A. G.), o su atsakove V. B. praleidžia Šv. Kalėdų antrąją dieną bei Naujųjų Metų dieną, neporiniais metais – atvirkščiai, t. y. Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikas L. G. praleidžia su atsakove V. B., o su ieškovu A. G. (A. G.) praleidžia Šv. Kalėdų antrąją dieną bei Naujųjų Metų dieną; ieškovas A. G. (A. G.) ne vėliau kaip 5 (penkios) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę V. B. apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G..

2.4. Poriniais metais Šv. Velykų antrą dieną vaikas L. G. praleidžia su ieškovu A. G. (A. G.), o pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas L. G. praleidžia su atsakove V. B., neporiniais metais – atvirkščiai, t. y. antrąją Šv. Velykų dieną vaikas L. G. praleidžia su atsakovei V. B., o pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas L. G. praleidžia su ieškovu A. G. (A. G.); ieškovas A. G. (A. G.) ne vėliau kaip 5 (penkios) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę V. B. apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G..

2.5. Šalių nepilnamečio vaiko L. G. rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu, šalys su vaiku L. G. gali praleisti po lygiai laiko, per šventes praleistas laikas įskaičiuojamas į nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku vaiko žiemos atostogų metu laiką; ieškovas A. G. (A. G.) ne vėliau kaip 5 (penkios) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę V. B. apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G..

2.6. Šalys iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį informuoja vienas kitą apie jų planuojamas atostogas, siekiant suderinti kiekvieno iš vaiko tėvų atostogų laiką, kad šalių atostogos nesutaptų tuo pačiu metu;

2.7. Šalys turi elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoti viena kitą apie vaiko L. G. išvykimą į užsienio valstybę iš Lietuvos Respublikos, pateikti visus duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė ir pan.), tokią informaciją pateikiant ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki planuojamos išvykimo datos.

2.8. Kiekvienais kalendoriniais metais ieškovas A. G. (A. G.) bendrauja su vaiku L. G. per savo gimimo dieną (sausio 10 d.) ir Tėvo dieną (birželio pirmąjį savaitgalį); ieškovas A. G. (A. G.) ne vėliau kaip 5 (penkios) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę V. B. apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G..

2.9. Kiekvienais kalendoriniais metais atsakovė V. B. praleidžia savo gimimo dieną (balandžio 17 d.) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su vaiku L. G..

2.10. Ieškovas A. G. (A. G.) bendrauja su dukra L. G. jos gimtadienio dieną (kovo 5 d.) poriniais metais, atsakovė V. B. – neporiniais metais; ieškovas A. G. (A. G.) ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) dienas likus iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę V. B. apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G..

2.11. Ieškovui A. G. (A. G.) nepasinaudojus bendravimo teise pasiimti vaiko L. G. bendravimui nustatytu laiku, taip pat neįvykus ieškovo bendravimui su vaiku dėl vaiko ligos, vaiko užimtumo būreliuose, kituose užsiėmimuose, draugų gimtadieniuose, mokyklos išvykose iš anksto suplanuotuose renginiuose ir kt., tas laikas neperkeliamas į kitą dieną.

2.12. Įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui ar vaikui susirgus, tėvai įsipareigoja nedelsiant informuoti kitą iš tėvų (SMS žinute ar telefonu); tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie esminius vaiko gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, sudaryti kitam iš tėvų dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose. Susirgus vaikui, vaikas lieka su ieškove V. B., kol vaikas L. G. pasveiks. A. G. (A. G.) turi teisę lankyti sergantį vaiką L. G. jos gyvenamojoje vietoje tomis dienomis, kuriomis buvo iš anksto susitartas bendravimo laikas.

Priteisti iš ieškovo A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai L. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 427 Eur (keturis šimtus dvidešimt septynis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti atsakovę V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų nepilnametės dukters L. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, tvarkytoja.

Priteisti iš ieškovo A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) išlaikymo nepilnametei dukrai L. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 5 d. iki 2022 m. liepos 31 d. atsakovei V. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovei V. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) 582,10 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 10 ct.) atsakovei V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 785,63 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 63 ct.) ieškovui A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovo A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) 149 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai“.

Priteisti iš ieškovo A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) 6,06 Eur (šešis eurus ir 6 ct) atsakovei V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės V. B. ieškovui A. G. (A. G.) 188,80 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 80 ct.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAurimas BrazdeikisVilija Valantienė