- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- e2A-361-601/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01245-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- A. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5065-901/2025, pagal ieškovo A. G. (A. G.) ieškinį atsakovei V. G. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, taip pat pagal atsakovės priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija Valstybės biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VTAT).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašo: pakeisti įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2023-11-06 sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti tokią ieškovo bendravimo su vaiku L. G. tvarką - iki vaikui sukaks keturi metai (iki (duomenys neskelbtini)): 1) A. G. esant ne Lietuvoje (jo darbo metu), V. B. (dab. G.) sudaro galimybę A. G. bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis - per Zoom ar Teams programas kiekvienos savaitės šeštadieniais nuo 18 val. (Lietuvos laiku). A. G. ne vėliau kaip likus 6 valandoms iki nustatyto bendravimo su vaiku pradžios SMS žinute informuoja V. B. (dab. G.) apie ketinimą bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis. Jei dėl objektyvių priežasčių (A. G. darbo pareigų atlikimo) jo bendravimas su dukra IT priemonėmis neįvyksta, jis perkeliamas į sekančią dieną - sekmadienį 18 val. Lietuvos laiku; 2) ieškovas, jam esant Lietuvoje, bendrauja su dukra L. G. kiekvieną šeštadienį nuo 10 val. iki 19.30 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į vaiko gyvenamąją vietą po jų susitikimo; 3) ieškovas, jam esant Lietuvoje, bendrauja su dukra L. G. kiekvieną trečiadienį nuo 16.30 val. iki 19.30 val., pasiimdamas vaiką iš vaikų darželio 16.30 val. ir grąžindamas ją vaiko gyvenamąją vietą 19.30 val.; kai vaikui L. G. sueis 4 metai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki vaiko L. G. pilnametystės ieškovas su dukra L. G. bendraus tokia tvarka: 1) ieškovas A. G., kai būna Lietuvoje, bendrauja su vaiku L. G. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius, vaiką L. G. pasiimant penktadienį iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant ją atsakovei sekmadienį iki 18 val., kad vaikas L. G. galėtų tinkamai pasiruošti sekančiai darbo savaitei, pailsėtų, ir laiku nueitų miegoti; ieškovas ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G.; 2) ieškovui esant ne Lietuvoje (darbo metu), atsakovė sudaro galimybę ieškovui bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, prieš tai šalims susitarus dėl bendravimui konkrečios internetinės programos panaudojimo kiekvienos savaitės pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, vaiko laisvu nuo ugdymo (mokymo) laiku, atsižvelgiant į vaiko miego režimą; ieškovas ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio priemonėmis; nurodytu laiku ieškovui neinformavus atsakovės apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio priemonėmis, bendravimas tą dieną nurodyta tvarka nevyksta; šalys yra laisvos iš anksto susitarti dėl konkrečios ieškovo bendravimo su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio priemonėmis laiko pradžios Lietuvos laiku kiekvieną pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, kurio abi šalys įsipareigoja nuosekliai ir punktualiai laikytis (tokiu atveju šalių tarpusavio papildomas informavimas SMS žinutėmis kiekvieną kartą apie pageidavimą bendrauti su vaiku nebūtinas; 3) poriniais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas L. G. praleidžia su ieškovu, o su atsakove praleidžia Šv. Kalėdų antrąją dieną bei Naujųjų Metų dieną, neporiniais metais - atvirkščiai, t. y. Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikas L. G. praleidžia su atsakove, o su ieškovu praleidžia Šv. Kalėdų antrąją dieną bei Naujųjų Metų dieną; ieškovas ne vėliau kaip 3 (trys) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G.; 4) poriniais metais Šv. Velykų antrą dieną vaikas L. G. praleidžia su ieškovu, o pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas L. G. praleidžia su atsakove, neporiniais metais - atvirkščiai, t. y. antrąją Šv. Velykų dieną vaikas L. G. praleidžia su atsakovei, o pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas L. G. praleidžia su ieškovu; ieškovas ne vėliau kaip 3 (trys) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G.; 5) šalių nepilnamečio vaiko L. G. rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu, šalys su vaiku L. G. gali praleisti po lygiai laiko, per šventes praleistas laikas įskaičiuojamas į nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku vaiko žiemos atostogų metu laiką; ieškovas ne vėliau kaip 3 (trys) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G.; 6) šalys iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį informuoja vienas kitą apie jų planuojamas atostogas, siekiant suderinti kiekvieno iš vaiko tėvų atostogų laiką, kad šalių atostogos nesutaptų tuo pačiu metu; 7) šalys turi elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoti viena kitą apie vaiko L. G. išvykimą į užsienio valstybę iš Lietuvos Respublikos, pateikti visus duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė ir pan.), tokią informaciją pateikiant ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki planuojamos išvykimo datos; 8) kiekvienais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su vaiku L. G. per savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) ir Tėvo dieną (birželio pirmąjį savaitgalį); ieškovas ne vėliau kaip 3 (trys) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G.; 9) kiekvienais kalendoriniais metais atsakovė praleidžia savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su vaiku L. G.; 10) ieškovas bendrauja su dukra L. G. jos gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini) poriniais metais, atsakovė - neporiniais metais; ieškovas ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas likus iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G.; 11) ieškovui nepasinaudojus bendravimo teise pasiimti vaiko L. G. bendravimui nustatytu laiku, taip pat neįvykus ieškovo bendravimui su vaiku dėl vaiko ligos, vaiko užimtumo būreliuose, kituose užsiėmimuose, draugų gimtadieniuose, mokyklos išvykose iš anksto suplanuotuose renginiuose ir kt., tas laikas neperkeliamas į kitą dieną; 12) įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui ar vaikui susirgus, tėvai įsipareigoja nedelsiant informuoti kitą iš tėvų (SMS žinute ar telefonu); tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie esminius vaiko gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, sudaryti kitam iš tėvų dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose. Susirgus vaikui, vaikas lieka su atsakove, kol vaikas L. G. pasveiks. A. G. turi teisę lankyti sergantį vaiką L. G. jos gyvenamojoje vietoje tomis dienomis, kuriomis buvo iš anksto susitartas bendravimo laikas.
2. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023-11-06 sprendimu civ. byloje Nr. e2-1220-991/2023 nustatė skirtingą ieškovo A. G. bendravimo su vaiku tvarką iki vaikui L. G. sueis 2,5 metų, t. y. iki (duomenys neskelbtini) ir nuo tada kai vaikui sueis 2,5 metų. Šiuo sprendimu yra priteistas iš ieškovo A. G. išlaikymas nepilnametei dukrai L. G. po 427 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Laikotarpis iki (duomenys neskelbtini) šioje byloje nebeaktualus, kadangi tarp šalių kyla konfliktai dėl ieškovo bendravimo su dukra L. jai sulaukus 2,5 metų. Nuo tada ieškovas dėl savo darbo pobūdžio ir objektyvių priežasčių ne visada galėjo su dukra bendrauti taip, kaip buvo numatyta įsiteisėjusiame teismo sprendime. Ieškovo teigimu atsakovė elgiasi nedraugiškai, nesutinka perkelti atsakovo bendravimo dienų į kitą laiką, jam negalint nustatytu metu susitikti su vaiku, veikia prieš dukros interesus, t. y. visiškai nesistengia, kad duktė geriau pažintų tėvą, nesutinka dalyvauti bendrame tėvų ir vaiko susitikime. Teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad vaikas perduodamas bendrauti jam IT priemonėmis atsakovės neparuoštas, be to ji tik šio teisminio nagrinėjimo metu vaiko tėvo pokalbiai su vaiku tapo ilgesni, taip pat atsakovė nededa papildomų pastangų, kad vaikas su ieškovu eitų gyvai bendrauti pagal nustatytą tvarką dukrą paimant darželyje ar kitur (2025-08-18 teismo posėdžio garso įrašo 00:45:00 val.). Pažymi, kad atsakovė leidžia, kad ieškovo dukra atsakovės dabartinį sutuoktinį vadintų tėvu, nors mergaitė turi tikrą biologinį tėvą – ieškovą. Sutinka, kad atsakovės sutuoktinis gali dalyvauti mergaitės auklėjime.
3. Atsakovė V. G. su ieškiniu nesutinka. Pateikė priešieškinį, kuriuo prašo patvirtinti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: iki vaikui L. G. sukaks 6,5 metų (iki (duomenys neskelbtini)): 1) A. G. esant ne Lietuvoje (jo darbo metu), V. G. sudaro galimybę A. G. bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis kiekvienos savaitės sekmadienį nuo 18 val. (Lietuvos laiku). Jei dėl objektyvių priežasčių (mamos ar/ir tėvo darbo aplinkybių) toks bendravimas neįvyktu su vaiku L. G. nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, tuomet bendravimas su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis Messenger būtų perkėlimas į sekančią dieną – pirmadienį 18 val. Lietuvos laiku. Šalys supranta ir sutinka, kad negali būti reikalaujama užtikrinti vaiko bendravimą IT nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauti prieš jo valią; 2) ieškovas, jam esant Lietuvoje, bendrauja su dukra kiekviena antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, pasiimant vaiką L. G. iš ugdymo įstaigos ir gražinant ją atsakovei iki 19:30 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 3) taip pat kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius, pasiimant vaiką L. G. penktadienį iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant ją atsakovei sekmadienį iki 18 val., kad vaikas galėtų tinkamai pasiruošti sekančiai darbo savaitei, pailsėtų, ir laiku nueitų miegoti.; kai vaikui L. G. sueis šeši su puse (6,5) metų, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko L. G. pilnametystės ieškovas su dukra bendraus tokia tvarka: 1) ieškovas, kai būna Lietuvoje, bendrauja su vaiku L. G. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius, vaiką pasiimant penktadienį iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant ją atsakovei sekmadienį iki 18 val., kad vaikas L. G. galėtų tinkamai pasiruošti sekančiai darbo savaitei, pailsėtų, ir laiku nueitų miegoti; 2) ieškovui esant ne Lietuvoje (darbo metu), atsakovė sudaro galimybę ieškovui bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, kiekvienos savaitės sekmadienį nuo 18 val. (Lietuvos laiku). Jei dėl objektyvių priežasčių (mamos ar/ir tėvo darbo aplinkybių) toks bendravimas neįvyktu su vaiku L. G. nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, tuomet bendravimas su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis būtų perkėlimas į sekančią dieną – pirmadienį 18 val. Lietuvos laiku. Šalys supranta ir sutinka, kad negali būti reikalaujama užtikrinti vaiko bendravimą IT nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauti prieš jo valią; 3) poriniais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas L. G. praleidžia su ieškovu, pasiimdamas vaiką 12.00 val. iš gyvenamosios vietos bei ten grąžindamas kitą dieną 12.00 val. po susitikimo su vaiku ar Šalių iš anksto sutartos vaiko buvimo vietos ir Naujųjų Metų dieną, pasiimdamas vaiką gruodžio 31 dieną 12.00 val. iš gyvenamosios vietos bei ten grąžindamas kitą dieną - sausio 1 dieną 12.00 val. po susitikimo su vaiku ar Šalių iš anksto sutartos vaiko buvimo vietos, o neporiniais metais vaikas L. G. praleidžia su atsakove Šv. Kalėdų pirmąją dieną bei Naujųjų Metų dieną, o su ieškovu praleidžia Šv. Kalėdų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką 12.00 val. iš gyvenamosios vietos bei ten grąžindamas tą pačią dieną 19.00 val. po susitikimo su vaiku ar Šalių iš anksto sutartos vaiko buvimo vietos ir Naujųjų Metų dieną, pasiimdamas vaiką sausio 1 dieną 14.00 val. iš gyvenamosios vietos bei ten grąžindamas kitą dieną 17.00 val. po susitikimo su vaiku ar šalių iš anksto sutartos vaiko buvimo vietos; 4) poriniais metais Šv. Velykų antrą dieną vaikas L. G. praleidžia su ieškovu, o pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas L. G. praleidžia su atsakove, neporiniais metais - atvirkščiai, t. y. antrąją Šv. Velykų dieną vaikas L. G. praleidžia su atsakove, o pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas L. G. praleidžia su ieškovu. Ieškovas ne vėliau, kaip 5 dienos iki nustatyto bendravimo su SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G.; 5) šalių nepilnamečio vaiko L. G. rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu, šalys su vaiku L. G. gali praleisti po lygiai laiko, per šventes praleistas laikas įskaičiuojamas į nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku vaiko žiemos atostogų metu laiką; ieškovas ne vėliau kaip 5 (penkios) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G.; 6) šalys iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį informuoja vienas kitą apie jų planuojamas atostogas, siekiant suderinti kiekvieno iš vaiko tėvų atostogų laiką, kad šalių atostogos nesutaptų tuo pačiu metu. Atostogų metu skambučiai ir susitikimai nevyksta, jeigu jų trukmė neviršija 5 dienų; 7) šalys turi elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoti viena kitą apie vaiko L. G. išvykimą į užsienio valstybę iš Lietuvos Respublikos, pateikti visus duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė ir pan.), tokią informaciją pateikiant ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki planuojamos išvykimo datos; 8) kiekvienais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su vaiku L. G. per savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) ir Tėvo dieną (birželio pirmąjį savaitgalį); ieškovas ne vėliau kaip 5 (penkios) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G.; 9) kiekvienais kalendoriniais metais atsakovė praleidžia savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su vaiku L. G.; 10) ieškovas bendrauja su dukra L. G. jos gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini) poriniais metais, atsakovė - neporiniais metais; ieškovas ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) dienas likus iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G.; 11) ieškovui nepasinaudojus bendravimo teise pasiimti vaiko L. G. bendravimui nustatytu laiku, taip pat neįvykus ieškovo bendravimui su vaiku dėl vaiko ligos, vaiko užimtumo būreliuose, kituose užsiėmimuose, draugų gimtadieniuose, mokyklos išvykose iš anksto suplanuotuose renginiuose ir kt., tas laikas neperkeliamas į kitą dieną; 12) įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui ar vaikui susirgus, tėvai įsipareigoja nedelsiant informuoti kitą iš tėvų (SMS žinute ar telefonu); tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie esminius vaiko gyvenimo įvykius, sveikatos būklę. Susirgus vaikui, pagal galimybes vaikas turi būti pristatytas motinai ir lieka su ieškove, kol vaikas L. G. pasveiks. Ieškovas nelanko sergančio vaiko jo gyvenamojoje vietoje ir nesimato fizinio kontakto būdu, kol jis pasveiks. Minėtas laikas praleistas dėl vaiko ligos ieškovui atitinkamai, tas nepanaudotas laikas pagal tvarką, kompensuojamas, bendru šalių sutarimu, perkeliant į kitas dienas; 13) A. G. likus ne mažiau 2 (dviem) dienom iki jo išvykimo į darbą užsienyje informuoja SMS žinute vaiko motiną V. G. apie išvykimą į darbą ir A. G. likus ne mažiau 2 (dviem) dienom iki jo grįžimo į Lietuvą iš darbo užsienyje informuoja SMS žinute vaiko motiną apie jo grįžimą į Lietuvą iš darbo. Priešieškiniu atsakovė taip pat prašo teismo pakeisti teismo sprendimu patvirtintą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, jį padidinant, ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai L. G. po 520 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025-04-02 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sumokant išlaikymo įmokas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos. Taip pat priešieškiniu prašoma teismo ir nustatyti, kad ieškovas, bendraudamas su dukra L. G., turi pareigą pasirūpinti dukros IT nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, SIM kortele, planšete, kompiuteriu ir t.t.), ir perduoti motinai V. G. saugojimui. Nurodė, kad ieškovas veikdamas savanaudiškais tikslais, ieškiniu siekia pakeisti nustatytą tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, norėdamas kuo labiau atsiriboti nuo pareigos prisidėti ir dalyvauti savo dukros auginime ir auklėjime, tuo perkeldamas vaiko priežiūros didėjančią atsakomybės naštą motinai V. G.. Ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka, grindžiama nuotoliniu būdu IT nuotolinio ryšio priemonių pagalba, kas iš esmės ieškovą atleidžia nuo tiesioginio dalyvavimo vaiko priežiūroje turimos pareigos. Be to, sudaro sąlygas ieškovui nepagrįstai reikšti pretenzijas atsakovei tuo atveju, jeigu motinai nepavyktų įkalbėti vaiko dėl natūralių aplinkybių vaiko labai jauno amžiaus, kad būtų užtikrintas bendravimas nustatytą laiko terminą su ieškovu IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis. Siūlomoje ieškovo bendravimo tvarkoje nėra numatytas joks pereinamas laikotarpis. Ieškovas puikiai turi suprasti ir suvokti, kad galimybės pasiimti vaiką jis neturi, nes vaikas jo nepripažįsta, su juo neina, jo bijo, į kontaktą nereaguoja. Nei vieno karto nebuvo pasilikęs su dukra ilgesniam laikui be mamos. Todėl pereinamojo laikotarpio įtraukimas su specialistu pagalba būtų net naudingesnis pačiam ieškovui, nes atsirastų platesnės galimybės suderinti bendravimo santykius su dukra. Atsakovė kategoriškai nesutinka, kad ieškovas lankytųsi jos gyvenamojoje vietoje, nes tuo metu gali būti kitas mažametis vaikas, kuris nėra matęs ieškovo, todėl ieškovo dalyvavimas gali turėti neigiamą poveikį kito vaiko interesams. Atsakovė sutiktų, kad minėtas laikas praleistas dėl vaiko ligos ieškovui būtų atitinkamai nepanaudotas laikas pagal tvarką, kompensuojamas. Dėl išlaikymo padidinimo nurodė, kad įvertinus ieškovo amžių, sveikatos būklę, išsilavinimą, finansinę padėtį, jo jūreivio reguliarų darbą, kuris be abejonės yra pakankamai gerai apmokamas, ieškovo asmeninės nuosavybės teise turimą didelės vertės nekilnojamąjį bei likvidų kilnojamąjį turtą (prabangių modelių automobilius MERCEDES-BENZ, BMW), tai, jog jis kitų išlaikytinių neturi, taip pat atsižvelgiant į su dukterimi gyvensiančios atsakovės galimybes ir sudaromas gyvenimo sąlygas, siekiant kuo labiau patenkinti vaiko poreikius, į tai, kad esminiu faktoriumi, įgyvendintas tikslas pervažiuojant į erdvesnius namus, kur vaikui bus užtikrintas atskiras gyvenamasis plotas – kambarys, jo įrengimo sudarančias sąnaudas, be abejonės dalį turėtų apmokėti ieškovas ir taip tėvas prisidėtų prie dukros gerovės. Teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ji visada dukrą informuodavo apie tai, kad reikės bendrauti IT priemonėmis su ieškovu, ar kad tą dieną jis atvyks paimti dukros iš darželio ar vaikų kambario, ir dukrai paaiškindavo, kad ji turės bendrauti su tėvu A. (2025-08-18 teismo posėdžio garso įrašo 01:56:00 val.). Vaikas nepaisant jos pastangų ne visada noriai bendrauja su tėvu, ji negali per prievartą užtikrinti, kad vaikas kalbėtu telefonu su ieškovu, kuris pats nededa jokių pastangų išlaikyti dukros dėmesio, palaikyti gerą kontaktą. Taip pat atsakovė negali priversti dukros eiti su ieškovu kai šis ją atvyksta paimti iš darželio, tam būtinos ir vaiko tėvo pastangos vaiką įtikinti, o ne bauginti, taip pat tokia perdavimui gali padėti tarpininkauti auklėtojos. Ieškovui atkurti ryšį su vaiku galėtų padėti vaiko teisių specialistai, socialiniai darbuotojai (2025-08-18 teismo posėdžio garso įrašo 02:19:00 val.). Atsakovė taip pat pažymi, kad ieškovas visiškai neatsižvelgia į jos prašymus skambinti kitu siūlomu laiku kai ji negali tuo metu užtikrinti dukros bendravimą per IT priemones nei teismo nustatytu laiku. Taip būna, kad ji išvykta atostogauti, į procedūras, ar kur savaitgalį išėjus jai su vaiku pramogauti. Atsakovė be to prašo, kad ieškovas pasirūpintu telefono, kitos ryšio priemonės dukrai bendrauti su juo pasirūpinimu, nes atsakovės vienintelis naudojamas telefonas yra darbinis ir ji negali šios darbinės priemonės naudoti asmeniniams tikslams. Pažymi, kad antras ir ketvirtas savaitgaliai turi būti skaičiuojami taip kaip numatyta kalendoriuje, skaičiuojant nuo kiekvieno mėnesio pirmos dienos, net kai tai išpuola savaitgalio diena, o ne taip kaip pageidauja ir išvedžioja ieškovas (2025-08-18 teismo posėdžio garso įrašo 01:42:00 val.). Atsakovė dėl pereinamojo ieškovo bendravimo su vaiku laikotarpiu sutiktų ir 5,5 metų, tačiau pažymi, kad ieškovas dar neatkūrė ryšio su vaiku, be to nuo 6,5 m. vaikas pradės eiti į mokyklą ir tuo metu iš esmės keisis vaiko mokymosi grafikas, atsiras daugiau būrelių, kitos veiklos. Siūloma daugiau bendrauti iki vaikui sueis 6,5 m. dėl to, kad vaiko tėvas turi dalintis vaiko priežiūra, auklėjimu, siekti atkurti su vaiku ryšį. Dėl išlaikymo padidinimo atsakovė nurodė, kad būtina padidinti šį dydį, nes vaiko poreikiai didėja, šiuo metu vaiką veda pas privatų logopedą (mėnesiui kainuoja nuo 100 Eur iki 160 Eur), nes darželyje tik nuo 4 m. toks galimas, taip pat daug lėšų skiriama vaiko ugdymui, gydymui (2025-08-18 teismo posėdžio garso įrašo 02:06:30 val.). Atsakovė nenori, kad vaiko tėvas ateitų į atsakovės sutuoktinio ir jos namus, nes jų santykiai konfliktiniai, ieškovas daro garso įrašus (2025-08-18 teismo posėdžio garso įrašo 02:15:15 val.). Dėl atsakovės informavimo apie ketinimą bendrauti su vaiku gyvai ar per IT priemones būtina, kad ieškovas laikytųsi nustatytų įpareigojimų prieš nustatytą terminą ją informuoti, nes ieškovas būna praneša atsakovei ir prieš pat bendravimą ir vėlai vakare (22.00 val.) išvakarėse (2025-08-18 teismo posėdžio garso įrašo 02:20:00 val.).
Atsiliepimas
4. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį nurodo, kad su priešieškiniu nesutinka. Nurodo, jog atsakovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka yra ieškovui nepriimtina, nes ji daugeliu situacijų priklauso nuo atsakovės valios. Todėl teismui nustačius tokią bendravimo tvarką, kiltų daug konfliktinių situacijų ir problemų jos vykdymo procese. Atsakovas nesutinka, kad jo bendravimas su vaiku L. G. būtų ribojamas, nustatant pereinamąjį etapą, t. y. kol vaikui sukaks 6,5 metų. Toks laikotarpis yra akivaizdžiai per ilgas, jis pakenktų ieškovo ryšio su vaiku atstatymui, nesąlygotų įgyvendinimo vaiko prigimtinės teisės maksimaliai bendrauti su tėvu ir jį pažinti. Ieškovas supranta, kad siekiant atkurti ryšį su dukra L., nagrinėjamu atveju iš tiesų reikalingas pereinamasis laikotarpis, tam, kad atsakovas atkurtų ryšį su mažamete dukra, tačiau tam pakanka vaiko ketverių metų amžiaus ir atsakovės geranoriškumo bei minimalios pagalbos / įtakos dukrai. Bendravimo IT priemonėmis vykdymas sekmadienį bei jo perkėlimas į pirmadienį, jei dėl objektyvių priežasčių jis neįvyksta sekmadienį, ieškovui būtų sudėtingas, nes darbo dienomis (pirmadieniais) darbas jūroje vyksta intensyviai ir atsakovas negalėtų prisijungti nuotolinio ryšio priemonėmis bendravimui su vaiku. Taip pat ieškovas nesutinka, kad nustatant vaiko bendravimo su tėvu IT nuotolinio ryšio priemonėmis, būtų numatyta sąlyga/išlyga „šalys supranta ir sutinka, kad negali būti reikalaujama užtikrinti vaiko bendravimą IT nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauti prieš jo valią“. Šalių dukra gyvena su atsakove ir, būdama mažamete, yra jos įtakoje. Leisti ar neleisti dukrai bendrauti su ieškovu visiškai priklausys nuo atsakovės valios, ieškovas negalės įsitikinti, kad vaikas tikrai nenori su juo bendrauti. Ieškovas nurodė, kad jis yra jūreivis ir su vaiku gali matytis tik tais laikotarpiais, kai būna Klaipėdoje. Jam būnant darbe /užsienyje, dėl darbo grafiko ne visada būna galimybė su dukra bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis. Ieškovo manymu, nėra pagrindo didinti priteisto išlaikymo vaikui dydį, nes išlaidos vaikui ne padidėjo kaip teigia atsakovė, o sumažėjo, nes nuo 2024 m. rugsėjo mėn. dukra lanko ne privatų, o valstybinį darželį (dabar išlaidos apie 100 Eur), be to nuo 4 metų ginčo šalių dukra galės lankyti logopedą darželyje, kuris yra nemokamas (2025-09-30 teismo posėdžio garso įrašo 01:52:00 val.).
Žemesnės instancijos teismas
5. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kad duomenų apie ieškovo daromą žalą vaikui skyrius neturi, iš esmės bendravimo tvarka yra maksimali ir neprieštaraujanti vaiko interesams. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktą išvadą (2025-09-30 teismo posėdžio garso įrašo 01:18:00 val.). Nurodė, kad vaiko tėvai tarpusavyje negeba konstruktyviai komunikuoti dėl bendravimo su vaiku, yra ginčas dėl pereinamojo laikotarpio. Teigia, kad nereikėtų labai nutolinti to laikotarpio, nes iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad pastaruoju metu ieškovo bendravimas su vaiku pagerėjo, pradėjo megztis tvirtesnis ryšys, vaikas pradėjo kalbėti apie gerus prisiminimus 2025 m. rugpjūčio mėnesį jo susitikimo su tėvu metu praleistą laiką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
6.1. pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2023-11-06 sprendimu, kuris buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2024-03-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-287-459/2024, nustatytą ieškovo A. G. (A. G.) bendravimo su vaiku L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatė tokią ieškovo bendravimo su vaiku L. G. tvarką:
6.1.1. iki vaikui L. G. sukaks 6,5 metų (iki (duomenys neskelbtini)):
1) ieškovas, jam esant Lietuvoje, bendrauja su dukra L. G. kiekvieną šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.30 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją vaiko gyvenamąją vietą po jų susitikimo; ieškovas, jam esant Lietuvoje, bendrauja su dukra L. G. kiekvieną trečiadienį nuo 16.30 val. iki 19.30 val., pasiimdamas vaiką iš vaikų darželio 16.30 val. ir grąžindamas ją vaiko gyvenamąją vietą 19.30 val.; ieškovas ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G.;
2) A. G. esant ne Lietuvoje (jo darbo metu), V. G. sudaro jam galimybę bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 18 val. (Lietuvos laiku). Jei dėl objektyvių priežasčių (mamos ar/ir tėvo darbo aplinkybių) toks bendravimas neįvyktu su vaiku nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, tuomet bendravimas su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis būtų perkėlimas į sekančią dieną – sekmadienį 18 val. Lietuvos laiku; vaiko tėvai ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute iki pageidaujamo bendravimo pradžios informuoja vienas kitą apie tai, kad tą dieną bendrauti su vaiku L. G. per IT nuotolinio ryšio priemones nėra galimybių ir kad tokį bendravimą reikia perkelti į sekančią dieną tuo pačiu laiku; nurodytu laiku vaiko tėvams neinformavus vienas kito dėl bendravimo su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio priemonėmis perkėlimą į kitą dieną, bendravimas tą dieną nurodyta tvarka nevyksta.
6.1.2. kai vaikui L. G. sueis šeši su puse (6,5) metų, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko L. G. pilnametystės ieškovas su dukra bendraus tokia tvarka:
1) ieškovas, kai būna Lietuvoje, bendrauja su vaiku L. G. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius, vaiką pasiimant penktadienį iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant ją atsakovei sekmadienį iki 18 val., kad vaikas galėtų tinkamai pasiruošti sekančiai darbo savaitei, pailsėtų, ir laiku nueitų miegoti; ieškovas ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku;
2) ieškovui esant ne Lietuvoje (darbo metu), atsakovė sudaro galimybę ieškovui bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 18 val. (Lietuvos laiku). Jei dėl objektyvių priežasčių (mamos ar/ir tėvo darbo aplinkybių) toks bendravimas neįvyktu su vaiku nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, tuomet bendravimas su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis būtų perkėlimas į sekančią dieną – sekmadienį 18 val. Lietuvos laiku; vaiko tėvai ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute iki pageidaujamo bendravimo pradžios informuoja vienas kitą apie tai, kad tą dieną bendrauti su vaiku L. G. per IT nuotolinio ryšio priemones nėra galimybių ir kad tokį bendravimą reikia perkelti į sekančią dieną tuo pačiu laiku; nurodytu laiku vaiko tėvams neinformavus vienas kito dėl bendravimo su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio priemonėmis perkėlimą į kitą dieną, bendravimas tą dieną nurodyta tvarka nevyksta;
3) poriniais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas L. G. praleidžia su ieškovu, kuris turi pasiimti vaiką 12.00 val. iš gyvenamosios vietos bei ten grąžinti kitą dieną 12.00 val. po susitikimo su vaiku ar šalių iš anksto sutartos vaiko buvimo vietos ir Naujųjų Metų dieną, taip pat pasiimti vaiką gruodžio 31 dieną 12.00 val. iš gyvenamosios vietos bei ten grąžinti kitą dieną - sausio 1 dieną 12.00 val. po susitikimo su vaiku ar šalių iš anksto sutartos vaiko buvimo vietos, o neporiniais metais vaikas L. G. praleidžia su atsakove Šv. Kalėdų pirmąją dieną bei Naujųjų Metų dieną, o su ieškovu praleidžia Šv. Kalėdų antrąją dieną, ieškovui pasiimant vaiką 12.00 val. iš gyvenamosios vietos bei ten grąžinant tą pačią dieną 19.00 val. po susitikimo su vaiku ar šalių iš anksto sutartos vaiko buvimo vietos ir Naujųjų Metų dieną, taip pat pasiimant vaiką sausio 1 dieną 14.00 val. iš gyvenamosios vietos bei ten grąžinant kitą dieną 17.00 val. po susitikimo su vaiku ar šalių iš anksto sutartos vaiko buvimo vietos; ieškovas ne vėliau kaip 5 (penkios) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G.;
4) poriniais metais Šv. Velykų antrą dieną vaikas L. G. praleidžia su ieškovu, o pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas L. G. praleidžia su atsakove, neporiniais metais - atvirkščiai, t. y. antrąją Šv. Velykų dieną vaikas L. G. praleidžia su atsakove, o pirmąją Šv. Velykų dieną vaikas L. G. praleidžia su ieškovu; ieškovas ne vėliau, kaip 5 dienos iki nustatyto bendravimo su SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku;
5) šalių nepilnamečio vaiko L. G. rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu, šalys (vaiko tėvai) su vaiku L. G. gali praleisti po lygiai laiko, per šventes praleistas laikas įskaičiuojamas į nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku vaiko žiemos atostogų metu laiką; ieškovas ne vėliau kaip 5 (penkios) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku; šalys iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį informuoja vienas kitą apie jų planuojamas atostogas, siekiant suderinti kiekvieno iš vaiko tėvų atostogų laiką, kad šalių atostogos nesutaptų tuo pačiu metu;
6) šalys turi elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoti viena kitą apie vaiko L. G. išvykimą į užsienio valstybę iš Lietuvos Respublikos, pateikti visus duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė ir pan.), tokią informaciją pateikiant ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki planuojamos išvykimo datos;
7) kiekvienais kalendoriniais metais ieškovas bendrauja su vaiku L. G. per savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) ir Tėvo dieną (birželio pirmąjį savaitgalį); ieškovas ne vėliau kaip 5 (penkios) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku;
8) kiekvienais kalendoriniais metais atsakovė praleidžia savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su vaiku L. G.;
9) ieškovas bendrauja su dukra L. G. jos gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini) poriniais metais, atsakovė - neporiniais metais; ieškovas ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) dienas likus iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku;
10) ieškovui nepasinaudojus bendravimo teise pasiimti vaiko L. G. bendravimui nustatytu laiku, taip pat neįvykus ieškovo bendravimui su vaiku dėl vaiko ligos, vaiko užimtumo būreliuose, kituose užsiėmimuose, draugų gimtadieniuose, mokyklos išvykose iš anksto suplanuotuose renginiuose ir kt., tas laikas neperkeliamas į kitą dieną;
11) įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui ar vaikui susirgus, tėvai įsipareigoja nedelsiant informuoti kitą iš tėvų (SMS žinute ar telefonu); tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie esminius vaiko gyvenimo įvykius, sveikatos būklę;
12) susirgus vaikui, pagal galimybes vaikas turi būti pristatytas motinai ir lieka su ieškove, kol vaikas L. G. pasveiks. Ieškovas nelanko sergančio vaiko jo gyvenamojoje vietoje ir nesimato fizinio kontakto būdu, kol jis pasveiks. Minėtas laikas praleistas dėl vaiko ligos ieškovui atitinkamai, tas nepanaudotas laikas pagal tvarką, kompensuojamas, bendru šalių sutarimu, perkeliant į kitas dienas.
6.2. Priteisė iš atsakovės V. G. 1 320,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. G. (A. G.) naudai.
6.3. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė.
6.4. Priteisė iš ieškovo A. G. (A. G.) atsakovės V. G. naudai 183,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6.5. Kitoje dalyje atsakovės priešieškinį atmetė.
Dėl bendravimo tvarko pakeitimo pereinamuoju laikotarpiu
2. Teismas, įvertinęs ginčo šalių ir jų atstovų argumentus, taip pat liudytojų parodymus, nepaisant to, kad vaikas tik faktiškai pastaraisiais dviem mėnesiais – 2025 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pradėjo daugiau ir intensyviau bendrauti su tėvu, vieną kartą liko nakvynei (2025-08-22), tačiau teismas pripažino, kad vis dar vaiko tėvas, taip pat vaiko motina, kiti specialistai turi dėti didesnes pastangas padedant vaiko tėvui atkurti ir suformuoti stabilų ir saugų ryšį su vaiku. Todėl ieškovo siūlomas tarpsnis iki vaikui sueis ketveri metai yra per trumpas. Be to jis netrukus sueis, o šalys gali pasinaudoti apeliacijos teise. Teismas pripažįsta, kad atsakovės siūlomas tarpsnis iki kada turėtų būti nustatyta kitokia bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu, - iki vaikui sueis 6,5 m. ((duomenys neskelbtini)), t. y. iki vaikas pradės lankyti mokyklą yra logiškesnis ir labiau pagrįstas, kadangi būtent nuo to amžiaus tarpsnio iš esmės keičiasi vaiko režimas darbo dienomis, nes vaikas jau mokykloje turi būti konkrečiomis valandomis, sudėtingiau lanksčiau vaiką paimti iš ugdymo įstaigos nesant tam svarbios priežasties, be to vaikui atsiranda vis daugiau papildomos veiklos ruošiant namų darbus.
3. Dėl vaiko bendravimo ieškovui esant Lietuvoje šiuo metu yra numatyta, kad vaiko tėvas bendrauja su dukra L. G. trečiadieniais ir šeštadieniais nuo 16 iki 20 val. Ieškovas siūlo trečiadienio bendravimo laiką pavėlinti ir sutrumpinant iki 3 val. (vietoj 4 val.), o šeštadieniais prailginti iki 9,5 val. (vietoj 4 val.) ir paankstinti (10 val. vietoj 16 val.). Tokiu būdu ieškovas turėtų daugiau galimybių savaitgaliais (šeštadieniais), kai jis būna Lietuvoje, praleisti daugiau laiko su savo dukra. Atsakovė konkrečių prieštaravimų dėl tokių pakeitimų neišreiškė. Atsakovė priešingai, priešieškiniu net pereinamuoju laikotarpiu siūlo jau nebe minimalią, o maksimalią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką kai šis būna Lietuvoje - kiekvieną antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, pasiimant vaiką L. G. iš ugdymo įstaigos ir gražinant ją atsakovei iki 19:30 val., o kas antrą savaitgalį netgi visam savaitgaliui nuo penktadienio iki sekmadienio (viso nepertraukiamai 49 val. (su dviem nakvynėmis)). Atsakovė tokius savo siūlymus motyvuoja tuo, kad ieškovas nuo pat 2023-11-06 sprendimo priėmimo nesilaikė teismo nustatytos bendravimo tvarkos, vaiką paimdavo nereguliariai ir ne visą numatytą laiką išbūdavo, jai grąžindamas vaiką atgal, o be to ne kartą vaikas atsisakė vykti su tėvu bendrauti šiam ketinant vaiką paimti iš darželio ar kitų vietų. Prie pradinio priešieškinio atsakovė prideda jos kalendoriuje laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2025-03-08 fiksuotus bendravimo tvarkos pažeidimus, taip pat nurodant, kad dėl ieškovo bendravimo tvarkos nesilaikymo ji kreipėsi į antstolį dėl priverstinio vykdymo. Antstolių informacinės sistemos duomenimis šiuo metu ieškovo atžvilgiu antstolės L. P. vykdoma vykdomoji byla Nr. 0109/24/01772, 2024-10-28 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. e2-1220-991/2023. Pridėtas ir šalių susirašinėjimas, fiksuoti vaizdo skambučiai, vaiko teisių medžiaga, kur matyti, kad vaiko tėvai neretai nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovas tokių pažeidimų iš esmės neginčija, nurodydamas, kad negalėjo laikytis bendravimo tvarkos dėl objektyvių priežasčių (ligos, vaikas atsisakė bendrauti ir pan.), taip pat kaltindamas atsakovę, kad tai ji neparuošė jam vaiko, kad sudarė kitas kliūtis. Įvertinant tai, kad vaiko L. G. tėvų santykiai yra konfliktiniai, vaikas vis dar yra pakankamai mažo amžiaus ir tik faktiškai kartą buvo likęs nakvoti pas tėvą, be to tik pastaruoju metu vaiko ryšys su tėvu pradėjo gerėti ir stabilizuotis, todėl teismas pripažino, kad pereinamuoju laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki vaikas paaugs ir pradės lankyti mokyklą, nėra jokio pagrindo nustatyti maksimalios atsakovės priešieškiniu siūlomos bendravimo tvarkos. Išklausius šalis, jų atstovus, liudininkus, vaiko teisių specialistės išvadą teismas pripažino, kad ieškovo patikslintu ieškiniu siūlomi bendravimo gyvai su vaiku pakeitimai (kai ieškovas būna Lietuvoje) yra logiški, pagrįsti ir todėl yra nustatytini. Tačiau teismas, įvertindamas, kad atsakovė (vaiko motina) turėtų būti pasiruošusi ir vaiką paruošti gyvam bendravimui su tėvu nematė jokio pagrindo pakeisti (panaikinti) anksčiau teismų nustatytą ir motyvuotą įpareigojimą ieškovui ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoti atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku L. G., todėl šis įpareigojimas ieškovui yra paliktas.
4. Dėl vaiko bendravimo ieškovui nesant Lietuvoje šiuo metu yra numatyta, kad atsakovė privalo sudaryti galimybę ieškovui bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, prieš tai šalims susitarus dėl bendravimui konkrečios internetinės programos panaudojimo kiekvienos savaitės pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, vaiko laisvu nuo ugdymo (mokymo) laiku, atsižvelgiant į vaiko miego režimą. Taip pat ieškovui nustatyta pareiga ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute iki pageidaujamo bendravimo pradžios informuoti atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio priemones, o jei to nepadaro, kad bendravimas tą dieną nurodyta tvarka nevyksta. Taip pat numatyta, kad šalys yra laisvos iš anksto susitarti dėl konkrečios ieškovo bendravimo su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis laiko pradžios Lietuvos laiku kiekvieną pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, kurio abi šalys įsipareigoja nuosekliai ir punktualiai laikytis (tokiu atveju šalių tarpusavio papildomas informavimas SMS žinutėmis kiekvieną kartą apie pageidavimą bendrauti su vaiku nebūtinas). Tiek ieškovas tiek atsakovė siūlo tai pakeisti, numatant konkrečią vieną kiekvieno savaitgalio dieną (ieškovas - šeštadienį, atsakovė - sekmadienį) ir numatant konkretų ieškovo susisiekimo su vaiku per IT priemones laiką, t. y. 18 val., kuris abiejų vaiko tėvų siūlomas tas pats, taip pat iš esmės numatant tokį patį kompensavimo mechanizmą ieškovui dėl objektyvių priežasčių negalint susisiekti su vaiku per IT priemones numatytą dieną – tokį bendravimą nukeliant kitai parai 18 val. (ieškovas į sekmadienį, atsakovė – į pirmadienį). Tiek išklausius proceso dalyvius ir liudytojus, tiek susipažinus su atsakovės pateiktais jos detalizuotais vaiko tėvo kalendoriuje laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2025-03-08 jos fiksuotais bendravimo tvarkos pažeidimais, į kuriuos ieškovas konkrečių atsikirtimų nepateikė, taip pat pateiktą šalių susirašinėjimą, VTAT duomenis dėl iki šiol vykusio ieškovo bendravimo su vaiku faktinio bendravimo, teismas pripažino, kad tarp šalių kyla nesutarimai dėl ieškovo bendravimo su vaiku per IT priemones kai šis nebūna Lietuvoje, todėl pačios ginčo šalys negali sutarti dėl konkrečios ieškovo bendravimo su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis laiko pradžios Lietuvos laiku. Be to abi ginčo šalys negali nuosekliai ir punktualiai laikytis kaip kad anksčiau buvo numatyta teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje. Visą nurodytą įvertinus, teismas pakeitė šią tvarką, nustatant konkrečią abiejų šalių siūlomą 18 val. ieškovui susisiekti su vaiku per IT priemones. Šiuo atveju nei ieškovas nei atsakovė nebepageidauja dėl tokio susisiekimo kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį, t. y. darbo dienomis. Taigi tokį įpareigojimą pakeitė. Tačiau ginčo šalys nori skirtingų dienų, kada toks bendravimas turėtų vykti, ieškovas, kad šeštadienį, atsakovė, kad sekmadienį, sutariant, kad neįvykus tokiam bendravimui šis perkeltinas atitinkamais sekančiai dienai. Šiuo atveju svarbu įvertinti ieškovo darbo specifiką – jis šiuo metu yra jūreivis, išvyksta ilgesniems laikotarpiams į jūrą (ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas Laivo kapitono paaiškinimas dėl ieškovo darbo specifikos). Ieškovo teigimu jo darbas būna intensyvesnis darbo dienomis ir daugiau savaitgaliai būna laisvesni. Be to ir pati atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodra) duomenimis yra dirbanti, šiuo metu grįžusi iš vaiko priežiūros atostogų. Todėl visą nurodytą įvertinęs, teismas sprendė, kad ieškovo siūlomi pakeitimai vis tik labiau priimtinesni, todėl ankstesnė bendravimo tvarka jam nesant Lietuvoje keistina jo siūlomu būdu, taip pat numatant ir jo siūlomą bendravimo per IT priemones kompensavimo tvarką. Teismas pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovės pageidavimai bendrauti per konkrečiais IT priemones nepagrįstai apribotų tiek vieno tiek kito teises, be to įvertinant ieškovo darbo specifiką, taip pat atsakovės galimybes visada užtikrinti vaizdo skambučius, neretai būtų neįgyvendinami. Todėl teismas nesutiko su šalių siūlymais, kad būtų bendraujama per konkrečias IT priemones, palikdamas anksčiau teismų nustatytą tvarką, kad ieškovas gali bendrauti su vaiku nustatyta tvarka per įvairias IT nuotolinio ryšio priemones, kurias tuo metu abu vaiko tėvai gali užtikrinti.
5. Dėl informavimo apie ketinimą bendrauti per IT priemones. Teismas pastebėjo, kad atsakovė priešieškiniu nebereikalauja, kad ieškovas apie ieškovo ketinimą su vaiku bendrauti gyvai ar per IT priemones ją sms žinute informuotų prieš dieną. To nenumato ir neprašo ir ieškovas savo ieškiniu siūlomoje pakeisti bendravimo su vaiku tvarkoje. Kadangi nustatyta konkreti ieškovo jam nebūnant Lietuvoje susisiekimo su vaiku per IT priemones valanda, teismo vertinimu pareiga ieškovui pranešti pieš dieną atsakovei SMS apie jo ketinimą bendrauti yra perteklinė, todėl nenustatytina. Tačiau tokia pareiga tiek ieškovui išlieka, taip pat turėtų būti nustatyta ir atsakovei, jeigu jie numatytą dieną dėl objektyvių priežasčių negalėtų susisiekti, užtikrinti vaiko bendravimo per IT priemones numatytą dieną ir numatytą valandą ir pageidautų pasinaudoti neįvykusio bendravimo kompensavimu bendrauti kitą dieną. Kadangi abu vaiko tėvai turi būti informuoti apie tokius ketinimus / pasikeitimus.
6. Dėl atsakovės priešieškinyje papildomai pateikto prašymo numatyti, kad negali būti reikalaujama užtikrinti vaiko bendravimą IT nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauti prieš jo valią teismas pažymėjo, kad tokį įpareigojimą nustačius būtų sunku kontroliuoti jo vykdymą ir užfiksuoti vaiko norą/nenorą ir taip gali būti pradėta piktnaudžiauti tokia išimtimi. Todėl tokia papildoma bendravimo išimtis nėra nustatytina. Pažymėjo, kad atsakovė turi dėti maksimalias pastangas išaiškinti savo dukrai tokio bendravimo su tėvu būtinybę ir prasmę, o nepavykus to padaryti – informuoti apie tai ieškovą, taip pat motyvuotai nurodant antstoliui, teismui, ar kitai institucijai, kuri kontroliuoja vaiko tėvų bendravimo tvarkos laikymąsi, kodėl toks bendravimas neįvyko, pateikiant turimus įrodymus.
Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo po pereinamojo laikotarpio
7. Įvertinus, kad tiek ieškovas tiek atsakovė prašė atitinkamai pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024-03-07 nutartimi nustatytą bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu ir teismas, įvertinęs šalių argumentus, taip pat tai, kad ginčo šalims iki šiol geranoriškai nepavyksta susitarti nei dėl konkretaus ieškovo jam nesant Lietuvoje bendravimo per IT priemones laiko nei dėl konkrečių priemonių, teismas sprendė, kad ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tikslinga palikti tokią pat teismo naujai nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Taip pat netaikant tokiu atveju atsakovės prašomos išimties, kad ji turi teisę net nebandyti užtikrinti vaiko bendravimo su tėvu per IT priemones nustatytu laiku. Taigi nustatė, kad ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (kai vaikui L. G. sueis šeši su puse (6,5) metų, t. y. nuo (duomenys neskelbtini)) tais pačiais teismo prieš tai išdėstytais argumentais (dėl tokio bendravimo savaitgaliais ir įvertinant ieškovo darbo specifiką) ieškovui esant ne Lietuvoje (darbo metu), atsakovė sudaro galimybę jam bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 18 val. (Lietuvos laiku); jei dėl objektyvių priežasčių toks bendravimas neįvyktu su vaiku nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, tuomet bendravimas su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis būtų perkeliamas į sekančią dieną – sekmadienį 18 val. Lietuvos laiku; tiek ieškovas tiek atsakovė ne vėliau kaip likus 1 dienai iki prašomo perkelti nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoja vienas kitą apie ketinimą bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis sekančią dieną, o to nepadarius bendravimas tą dieną nurodyta tvarka nevyksta.
8. Įvertinus ginčo šalių konfliktinius santykius, tai, kad atsakovės teigimu ir pagal jos kartu su priešieškiniu pateiktą ieškovo bendravimo su vaiku aprašymą (dažniausiai ieškovas nesilaiko pranešimo apie ketinimą bendrauti įspėjimo tvarkos, neatvyksta numatytu laiku, neišbūna visą bendravimo laiką ar išvis neatvyksta ar nesusisiekia su vaiku nustatyta tvarka) matyti, kad šalims kyla sunkumų perduodant bendrauti vaiką, teismas pripažino, kad būtina detalesnė ieškovo bendravimo su dukra tvarka per Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus. Teismas sprendė, kad atsakovės priešieškiniu siūloma nustatyti tvarka iš esmės atitinka tiek prieš tai nustatytą, tiek ieškovo ieškiniu siūlomą, tik nustatant konkrečias vaiko paėmimo ir grąžinimo valandas, todėl ji yra nustatytina. Paliktas ieškovui prieš tai apygardos nutartimi numatytas įpareigojimas ne vėliau kaip 5 (penkios) dienos iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute informuoti atsakovę apie ketinimą bendrauti su vaiku.
9. Teismas nustatė, kad atsakovė kategoriškai nesutinka, kad ieškovas vaikui susirgus su vaiku bendrautų pagal nustatytą tvarką vaiko gyvenamojoje vietoje. Atsakovė prašo teismo pakeisti šią nustatytos bendravimo tvarkos dalį ir nustatyti, kad susirgus vaikui, pagal galimybes vaikas turi būti pristatytas motinai ir lieka su atsakove, kol vaikas L. G. pasveiks; prašo teismo nustatyti, kad ieškovas nelanko sergančio vaiko jo gyvenamojoje vietoje ir nesimato fizinio kontakto būdu, kol jis pasveik; minėtas laikas praleistas dėl vaiko ligos ieškovui atitinkamai, tas nepanaudotas laikas pagal tvarką, kompensuojamas, bendru šalių sutarimu, perkeliant į kitas dienas. Teismas tenkino tokį bendravimo tvarkos pakeitimą.
Dėl išlaikymo padidinimo
10. Atsakovė prašė padidinti priteistą išlaikymą (427 Eur; šiuo metu indeksavus – 432 Eur) dukrai L. G. iki 520 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
11. Teismas nurodė, kad nenustatyta, kad ieškovas ar atsakovė turėtų daugiau išlaikytinių, kad jie ar jų nepilnametis vaikas turėtų didelių sveikatos problemų, reikalaujančių papildomų išlaidų sveikatinimuisi. Ieškovui darbingumas nėra apribotas, jis yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, be to vaiko tėvai turi nekilnojamo turto, transporto priemonių. Reikia įvertinti ir tai, kad ginčo šalių vaikas šiuo metu eina jau ne į privatų darželį, už kurį kas mėnesį reikėjo mokėti virš 500 Eur, kaip kad buvo, kai prieš tai teismai vertino vaiko tėvų išlaidas, tačiau vaikas šiuo metu eina į valstybinį darželį, kur mokestis kartu su maitinimu sudaro apie 100 Eur kas mėnesį. Be to vaikas auga, netrukus vaikui bus ketveri metai, vaikas galės lankyti nemokamą logopedą darželyje jei bus poreikis, taip pat ir išlaidų sauskelnėms kaip anksčiau jau turėtų artimiausiu metu vaikui nebeprireikti. Žinoma išlaidos vaikui darbužiams, avalynei, būreliams ir įvairioms pramogoms su kiekvienais metais didės, bet ne tiek iš esmės, kad teismas turėtų pakeisti prieš tai teismų nustatytą išlaikymo dydį, kurį jie nustatė detaliai išanalizavę tėvų turtinę padėtį ir galimybes, ir kuris yra didesnis nei pusė minimalios algos (toliau MMA). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-08-28 nutarimą Nr. 709 Dėl 2025 metais taikomo MMA 2025 metais MMA algą sudaro 1038 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius apytiksliai sudaro 777 Eur (todėl pagal teismų praktiką išlaikymo orientacinis dydis galėtų būti pusė šios sumos – 388,50 Eur). Nenustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis būtų iš esmės pagerėjusi, priešingai – tai atsakovės 2025 m. gaunamos pajamos gerokai padidėjo, o išlaidos vaikui sumažėjo. Tokiu būdu, teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui padidinimo (CPK 185 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) prašo: 1) pakeisti teismo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarkos sąlygą, kai ieškovas būtų ne Lietuvoje (darbo metu), atsakovė sudaro galimybę ieškovui bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 18 val. (Lietuvos laiku) į kiekvienos savaitės sekmadienį nuo 18 val. (Lietuvos laiku); 2) pakeisti tiek ieškovo, tiek atsakovės priteistų teismo sprendimu turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžius; 3) padidinti nepilnametės dukros L. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, ieškovui įmokant po 520,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, įmokant ne vėliau kaip einamojo mėnesio 15 dienos, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina V. G.; 4) priteisti iš ieškovo A. G. turėtas ir būsimas su apeliaciniu procesu susijusias bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
17.1. atsakovė nesutinka su teismo priimtu sprendimu: 1) dalyje tiek dėl ieškovo ieškinio, tiek dėl atsakovės priešieškinio patenkintų reikalavimų apskaičiuota ir priteistina bylinėjimosi dalimi; 2) nepritaria teismo padarytai išvadai - atsisakyti prašomo padidinti vaiko išlaikymui periodinių mokėjimų dydį ir nustatyti ieškovui tikslų vaiko išlaikymui periodinių įmokų mokėjimo terminą iki kiekvieno einamojo to mėnesio 15 dienos; 3) nepritaria teismo sprendimui dėl bendravimo tvarkos nustatytai sąlygai, kai ieškovas būtų ne Lietuvoje (darbo metu), atsakovė sudaro galimybę ieškovui bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 18 val. (Lietuvos laiku) ir dėl ieškovui suteiktos privilegijos, turėti galimybę iš anksto informuoti atsakovę apie atsisakymą tuo metu jam priklausomo bendravimo tvarkos nustatyto tėvui reikalavimo vykdymą, tokiu būdu atleidžiant ieškovą nuo pareigos dalyvauti vaiko auginime ir auklėjime be atsakomybės;
Šalies argumentai
17.2. ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti tik iš dalies, nurodytuose 1.1., 1.2. ir 1.3. punktuose, nes teismas įtraukė papildomą sąlygą, įpareigojant ieškovą vieną dieną iki bendravimo su vaiku informuoti atsakovę, be to skiriasi nustatyto vaiko amžius ne iki 5 metų, o iki 6,5 metų. Ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti tik iš dalies po to, kai vaikui sueina 6,5 metų, jau skiriasi dėl ieškovo reikalavimu nurodyta vaiko amžius 5 metai riba 2 punkte ieškovui esant ne Lietuvoje (darbo metu), atsakovė turėtų sudaryti galimybę ieškovui bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 18 val. (Lietuvos laiku). Teismo Sprendimu atsisakyta ieškovo ieškiniu prašomus visais atvejais sutrumpinti informavimo terminus apie tėvo bendravimo tvarkos su vaiku sąlygos numatytą vykdymą. Ieškovo ieškinio reikalavimas 2.12. nepatenkintas dėl galimybės ieškovui lankyti vaiką jam sergant atsakovės gyvenamojoje vietoje. Taigi, teismo padaryta išvada apie didžiąją dalį (3/4 dalis (75 proc.) ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinimą, faktiškai neatitinka net sprendime aprašytų pakeistos bendravimo tvarkos sąlygų lyginant su ieškinio reikalavimais. Todėl manytume, kad iš keičiamos bendravimo tvarkos teismo sprendimu buvo patenkinta ne daugiau kaip 1/3 ieškinio reikalavimų dalis (33 proc.);
Žemesnės instancijos teismas
17.3. dėl bendravimo tvarkos teismo sprendimu nepagrįstai priteista sąlyga ieškovui bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 18 val. (Lietuvos laiku), nes ieškovas nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų, kad sekmadienį minėtą skambutį jis negalėtų atlikti. Ieškovo nurodyti teiginiai, kad tai susiję su darbu, laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl teismo padaryta išvada neįvertinus, kad vaiko priežiūra ir auginimas didžiąja dalimi tenka atsakovei, sudaro pagrindą laikyti, kad ieškovui nepagrįstai suteikiama geresnė padėtis įgyvendinant šalims nustatytą teismo sprendimu tėvo ir vaiko bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
17.4. atsakovė nesutinka dėl teismo padarytos išvados, atsisakyti padidinti vaiko išlaikymą, nepakankamai įsigilinus dėl atsakovės patiriamų išlaidų vaiko auginimo procese. Be to, neatsižvelgė į prašymą, nustatyti tikslų terminą ieškovui apmokėti nustatyto dydžio priteistą pinigų sumą vaiko išlaikymui periodiškai įmokant kiekvieną mėnesį iki 15 dienos to einamojo mėnesio. Nes ieškovas periodines įmokas vaikui sumoka kiekvieną mėnesį paskutinę to mėnesio dieną ir tai pakankamai sukelia didelių nepatogumų atsakovei dėl vaiko išlaikymui naudojamų pinigų;
17.5. atsakovė nesutinka su apskaičiuota priešieškinio reikalavimų patenkinimo procentine dalimi, kuri sudaro apie 40 procentų priteistų teismo sprendimu, lyginant ieškovo ieškinio patenkintos reikalavimų dalies atžvilgiu.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašo: 1) Klaipėdos apylinkės teismo 2025m. spalio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5065-901/2025 palikti nepakeistą ir netenkinti atsakovės V. G. apeliacinio skundo; 2) priteisti ieškovui iš apeliantės (atsakovės) V. G. 500 Eur advokato pagalbos išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
18.1. apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai motyvuoja, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kad sekmadienį jis negalėtų atlikti skambutį bendravimui su dukra. Ieškovo darbo aplinkybes teismas įvertino teisingai, taip pat vadovavosi kartu su ieškiniu pateiktu laivo kapitono paaiškinimu;
18.2. dėl išlaikymo dukrai dydžio padidinimo atsakovas nesutiko ir nesutinka, nes jo teikiamas trejų metų dukrai išlaikymas yra pakankamas, atitinkantis vaiko poreikius, ir jo didinti nėra būtinybės bei neegzistuoja CK 3.201 straipsnyje numatyti pagrindai (esminis šalių turtinės padėties pasikeitimas ar papildomų vaiko priežiūros išlaidų atsiradimas);
18.3. nustatydamas, kad teismo sprendimu buvo patenkinta ¾ dalys jo pareikštų reikalavimų, teismas įvertino tai, jog ieškovas pareiškė du reikalavimus dėl bendravimo tvarkos pakeitimo - pereinamuoju laikotarpiu, kurį prašė nustatyti iki dukros L. ketverių metų (o teisminio nagrinėjimo metu sutiko su pereinamuoju laikotarpiu iki dukros 5 ar 5,5 metų) ir po pereinamojo laikotarpio. Teismas pereinamąjį laikotarpį nustatė nuo šešerių metų, daugumą bendravimo tvarkos sąlygų nustatydamas pagal ieškovo ieškinio reikalavimus. Dėl dalies bendravimo tvarkos sąlygų (dėl bendravimo su vaiku tvarkos - antrą ir ketvirtą savaitgalį po pereinamojo laikotarpio, per atostogas, per Tėvo ir Motinos dieną, vaiko gimimo dieną ir tėvų gimtadienius ) tarp šalių nebuvo ginčo, jų atsakovė neginčija ir apeliacinius skundu. Priešieškiniu atsakovė pareiškė reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nustatant pereinamąjį laikotarpį, kai dukrai sukaks 6 metai ir dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos po pereinamojo laikotarpio, o taip pat reikalavimą dėl priteisto iš ieškovo išlaikymo vaikui dydžio padidinimo. Šio reikalavimo teismas netenkino. Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo teismas netenkino atsakovės reikalavimo dėl atsakovo bendravimo su vaiku IT priemonėmis tvarkos nustatymo tiek pereinamuoju laikotarpiu, tiek po jo, taip pat netaikė atsakovės prašomos išimties, kad ji turi teisę net nebandyti užtikrinti vaiko bendravimo su tėvu per IT priemones nustatytu laiku (žr. Teismo sprendimo 19 p.). Teismas taip pat atmetė priešieškinio reikalavimą nustatyti ieškovui pareigą informuoti atsakovę apie jo išvykimus į užsienį ir grįžimus į Lietuvą, taip pat atsakovės reikalavimą-pageidavimą, nustatyti ieškovui pareigą, kad jis bendraudamas su dukra pasirūpintų dukros nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, planšete ar kompiuteriu) ir jas perduotų atsakovei (žr. Sprendimo 31 p.). Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra patenkintas 75 procentais, o priešieškinis - 25 procentais ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinis skundas atmetamas.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
17. Apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu bendravimo su vaiku tvarkos punktu, t. y. „ A. G. esant ne Lietuvoje (jo darbo metu), V. G. sudaro jam galimybę bendrauti su vaiku IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 18 val. (Lietuvos laiku). Jei dėl objektyvių priežasčių (mamos ar/ir tėvo darbo aplinkybių) toks bendravimas neįvyktu su vaiku nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, tuomet bendravimas su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis būtų perkėlimas į sekančią dieną – sekmadienį 18 val. Lietuvos laiku; vaiko tėvai ne vėliau kaip likus 1 (vienai) dienai iki nustatyto bendravimo su vaiku SMS žinute iki pageidaujamo bendravimo pradžios informuoja vienas kitą apie tai, kad tą dieną bendrauti su vaiku L. G. per IT nuotolinio ryšio priemones nėra galimybių ir kad tokį bendravimą reikia perkelti į sekančią dieną tuo pačiu laiku; nurodytu laiku vaiko tėvams neinformavus vienas kito dėl bendravimo su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio priemonėmis perkėlimą į kitą dieną, bendravimas tą dieną nurodyta tvarka nevyksta“. Nurodo, kad nepagrįstai nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku diena - šeštadienis. Apeliantės prašo šią savaitės dieną pakeisti į sekmadienį.
18. Taigi, šiuo atveju apeliacinėje instancijoje yra ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, ieškovui nesant Lietuvoje, nustatė jo bendravimo su vaiku tvarką šeštadieniais (kaip prašė ieškovas), o ne sekmadieniais (kaip prašė apeliantė). Dėl kitų ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatytų sąlygų ginčo nėra.
19. Apeliantės nesutikimo argumentai yra: 1) ieškovas nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų, kad sekmadienį minėtą skambutį jis negalėtų atlikti; 2) ieškovo nurodyti teiginiai, kad tai susiję su darbu, laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl teismo padaryta išvada neįvertinus, kad vaiko priežiūra ir auginimas didžiąja dalimi tenka atsakovei, sudaro pagrindą laikyti, kad ieškovui nepagrįstai suteikiama geresnė padėtis įgyvendinant šalims nustatytą teismo sprendimu tėvo ir vaiko bendravimo tvarką.
20. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
21. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad turi būti bendraujama tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiktų vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 p.; 2020-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 p.).
22. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
23. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kurie yra deklaratyvūs. Apeliantė nepateikė iš esmės jokių motyvų, kurie leistų abejoti priimtu teismo sprendimu ir leistų spręsti, kad tiek šalims, tiek vaikui priimtinesnė tvarka yra bendravimas sekmadieniais, o ne šeštadieniais.
24. Nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu nuspręsta: „Ieškovui A. G. (A. G.) esant ne Lietuvoje (darbo metu), atsakovė V. B. sudaro galimybę ieškovui A. G. (A. G.) bendrauti su vaiku L. G. IT nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, prieš tai šalims susitarus dėl bendravimui konkrečios internetinės programos panaudojimo kiekvienos savaitės pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, vaiko laisvu nuo ugdymo (mokymo) laiku, atsižvelgiant į vaiko miego režimą; <...>“, t. y. ieškovo bendravimas su vaiku, be darbo dienų, buvo nustatytas būtent šeštadieniais. Taip pat nustatyta, kad ginčijamu teismo sprendimu nuspręsta: „Jei dėl objektyvių priežasčių (mamos ar/ir tėvo darbo aplinkybių) toks bendravimas neįvyktu su vaiku nuotolinio ryšio elektroninėmis priemonėmis, tuomet bendravimas su vaiku IT nuotolinio ryšio priemonėmis būtų perkėlimas į sekančią dieną – sekmadienį 18 val. Lietuvos laiku“. Pažymėtina, kad nėra abejonių, jog bendravimas su vaiku savaitgaliais yra patogesnis tiek tėvams (surandant galimybes jį užtikrinti, nes paprastai tai yra nedarbo laikas), tiek vaikui (buvimas namie, turėjimas daugiau laisvo laiko). Taigi, šiuo atveju, neįvykus bendravimui su vaiku šeštadienį, yra galimybė bendrauti su vaiku kitą savaitgalio dieną (sekmadienį), kai tuo tarpu pagal apeliantės prašomą nustatyti tvarką toks bendravimas nusikeltų į darbo dieną (pirmadienį), kas gali sukelti daugiau nepatogumų, įgyvendinant tokią bendravimo galimybę (tėvai gali dar dirbti, vaikas gali būti tam tikruose užsiėmimuose ir pan.). Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka savaitgaliais (šeštadienį, jeigu ne šeštadienį, tai sekmadienį), labiau atitinka vaiko poreikius (iš esmės atitinka anksčiau buvusią; užtikrinanti didesnį pastovumą), negu apeliantės siūloma bendravimo su vaiku tvarka.
Dėl išlaikymo padidinimo
25. 2023 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu nuspręsta: „Priteisti iš ieškovo A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai L. G., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini), po 427 Eur (keturis šimtus dvidešimt septynis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją“. 2024 m. kovo 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
26. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas apeliantės reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą (427 Eur) nepilnamečiui vaikui iki 520 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025-04-02 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sumokant išlaikymo įmokas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos. Apeliantė savo nesutikimą grindžia tuo, kad: 1) teismas nepakankamai įsigilino į atsakovės patiriamas išlaidas vaiko auginimo procese; 2) neatsižvelgė į prašymą, nustatyti tikslų terminą ieškovui apmokėti nustatyto dydžio priteistą pinigų sumą vaiko išlaikymui periodiškai įmokant kiekvieną mėnesį iki 15 dienos to einamojo mėnesio. Nes ieškovas periodines įmokas vaikui sumoka kiekvieną mėnesį paskutinę to mėnesio dieną ir tai pakankamai sukelia didelių nepatogumų atsakovei dėl vaiko išlaikymui naudojamų pinigų.
27. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025, 16 punktas).
29. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025, 17 punktas).
30. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė išlaikymo vaikui padidinimo pagrindą nurodo vaiko poreikius, tačiau jų niekaip nepagrindžia (kiek jie padidėjo, dėl ko ir pan.). Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantė nenurodė, į kokias apeliantės išlaidas vaiko auginimo procese pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir kokią tai įtaką turėjo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Antra, apeliantė nepateikė detalaus vaiko poreikių sąrašo, iš kurio matytųsi, jog vaiko poreikiai padidėjo. Trečia, apeliantės pateikti kvitai (už 2025 m. sausio – kovo mėn.) nepatvirtina 2-3 metų amžiaus vaiko poreikių padidėjimo, nes iš jų matyti, kad įsigytos prekės (ar paslaugos) nėra skirtos vien tokio amžiaus vaiko poreikiams (pvz.: didelis kiekis kuro, 4 asmenų valgymas kavinėse, boulingo žaidimas ir pan.), o jų kiekis ir reikalingumas taip pat kelia didelių abejonių (pvz.: 1) tik sausio mėnesį, t. y. po visų švenčių, kai vaikams būna pridovanota žaislų, pirkta žaislų: 10944 LEGO DUPLO Šeimos namas „3in1“ (106 Eur; 2 t., b. l. 81); madinga lėlė su aksesuarais ir interaktyvus gyvūnėlis (47,38 Eur; 2 t., b. l. 88); BARBIE POP Reveal ir CANDY WORLD pliušinis žaislas (143,96 Eur; 2 t., b. l. 88); antistresinis žaislas (2,69 Eur; 2 t. b. l. 88); Swap lėlytė (10,99 Eur, 2 t., b. l. 89); antistresinis žaislas (7,99 Eur; 2 t. b. l. 89); lėlė Pricess (5 Eur; 2 t., b. l. 91); lėlė (28,79 Eur; 2 t., b. l. 97-98); lėlė (25 Eur; 2 t., b. l. 99-100); 2) tik sausio mėnesį vaikui pirkta: 10 vnt. tamprių mergaitėms (2 t., b. l. 82-83, 90-91); 13 vnt. kelnių mergaitėms (82-83, 86, 90-92); iš esmės analogiška ir su kitomis prekėmis vaikui). Ketvirta, ieškovas vaiko išlaikymui moka 432 Eur (po indeksacijos), apeliantė gauna vaiko pinigus - 122,50 Eur (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 129,50 Eur), todėl vaiko poreikiams kas mėnesį yra skirta ne mažiau kaip 986,50 Eur (įskaičius ir apeliantės dalį (432 Eur) vaiko išlaikymui), kas yra daugiau, negu minimali mėnesinė alga (2025 m. – 777 Eur, atskaičius mokesčius, o nuo 2026 m. – 846 Eur, atskaičius mokesčius). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepateikė įrodymų ir nepagrindė, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą priteistą iš ieškovo išlaikymą padidinti (CPK 12 ir 178 straipsniai)
31. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad turėjo būti nustatytas tikslus terminas ieškovui apmokėti nustatyto dydžio priteistą pinigų sumą vaiko išlaikymui, periodiškai įmokant kiekvieną mėnesį iki 15 dienos to einamojo mėnesio. Apeliantė nurodo, kad ieškovas periodines įmokas vaikui sumoka kiekvieną mėnesį paskutinę to mėnesio dieną ir tai pakankamai sukelia didelių nepatogumų atsakovei dėl vaiko išlaikymui naudojamų pinigų. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo išlaikymo vaikui sumokėjimas ne viduryje einamojo mėnesio, bet jo gale, sukelia didelių sunkumų apeliantei (juo labiau, kai iš apeliantės pateiktų kvitų matyti, kad ji neturi didelių finansinių sunkumų: pramogauja, valgo kavinėse, perka išskirtinai daug prekių vaikui), todėl toks prašymas pagrįstai nebuvo patenkintas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
32. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, t. y. kad ieškovo ieškinys patenkintas 75 proc., o atsakovo priešieškinis patenkintas tik 25 proc.
33. Nustatyta, kad ieškovas, prašydamas pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, pareiškė reikalavimą iš 15 punktų, o apeliantė, pateikusi priešieškinį, prašydama pakeisti nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, pareiškė reikalavimą iš 16 punktų ir pareiškė reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą vaikui.
34. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino ieškovo reikalavimą dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, padarydamas tam tikras korekcijas, atsižvelgiant į apeliantės priešieškinio reikalavimus ir byloje nustatytas aplinkybes. Taip pat teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.
35. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).
36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju (esant tiek ieškiniui, tiek priešieškinio pareiškimui, kuriuose yra pareikšta 15-17 prašymų, o ieškovo bendravimo su vaiku tvarka buvo dalyje punktų koreguota, bei atmestas priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui padidinimo) nėra galimybės nustatyti tikslios patenkintų (atmestų) reikalavimų proporcijos. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi atliktas šalių reikalavimų (prašymų) korekcijas, tai, kad priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui padidinimo atmestas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šalių patenkintų (atmestų) reikalavimų proporcijas ir tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės (atsakovės) priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), kurios neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių, t. y. 500 Eur (mokėjimą patvirtinantis dokumentai – 4 t., b. l. 159-160) (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.