Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-383-798/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-07-14
Bylos Nr.: e2A-383-798/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00528-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas
Ieškovas: R. K.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-383-798/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00528-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 2.6.10.5.2.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. (R. K.), atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 87 354 Eur turtinei žalai atlyginti ir 80 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, jam ilgą laiką buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, vėliau kitos kardomosios priemonės, kitaip varžomos jo teisės ir laisvės, nors prieš ieškovo sulaikymą baudžiamasis procesas galėjo būti organizuojamas taip, kad tyrimui reikalingi duomenys būtų surinkti be tokių suvaržymų. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra kontroliavo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atliko Kauno apskrities VPK KP NNTV 3-ojo skyriaus pareigūnai. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus A. K. pareiškimą, kad ieškovas Uzbekistano pilietis R. K. žodiniu susitarimu įsipareigojo parduoti Vokietijoje jam priklausančius automobilius (duomenys neskelbtini), bet savo įsipareigojimo neįvykdė, nei jų, nei pinigų už juos A. K. neperdavė. Buvo paskelbta ieškovo paieška ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Europos arešto orderio pagrindu ieškovas 2020 m. sausio 31 d. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje ir 2020 m. kovo 6 d. išduotas Lietuvos Respublikai. 2020 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismas paliko galioti 2019 m. kovo 13 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė 10 dienų suėmimo terminą. 2020 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismas atsisakė pratęsti suėmimo terminą ir ieškovas 2020 m. kovo 17 d. buvo paleistas. 2019 m. spalio 19 d. ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi jokių priemonių nustatyti ieškovo gyvenamąją vietą, iškviesti jį apklausai į Lietuvos Respubliką ar organizuoti jo apklausą Vokietijoje. Vokietijos Federacinei Respublikai nebuvo pateikta nė vieno teisinės pagalbos prašymo siekiant išsiaiškinti tyrimui reikšmingas aplinkybes. Buvo beatodairiškai pasitikima nukentėjusiojo ir vieno liudytojo parodymais. Dėl tokių veiksmų ieškovas teigė patyręs turtinę žalą. Skaičiuojant jo iki suėmimo gautą ir prarastą darbo užmokestį, per 2 suėmimo mėnesius, ieškovui R. K. padaryta 7 000 Eur turtinė žala. Dėl ieškovo suėmimo buvo nutraukta sutartis tarp OOO „Gremmi“ ir OOO „Vozduch PR“. Ieškovas yra pastarosios bendrovės steigėjas ir savininkas, todėl dėl sutarties nutraukimo patyrė turtinę žalą. Per 12 sutarties galiojimo mėnesių prarado 6 000 000 RUB, prie šios sumos reikia pridėti 18 procentų PVM, t. y. 1 080 000 RUB, bendra žalos suma 7 080 000 RUB = 80 354 Eur. Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 80 000 Eur suma.

Atsiliepimas

2. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas nenurodo jokių konkrečių neteisėtų prokuroro veiksmų, iš kurių kildina savo reikalavimą, apsiriboja bendro pobūdžio, abstrakčiu vykusio baudžiamojo proceso vertinimu, teigdamas jį buvus neteisėtu, analizuoja atskirus bylos įrodymus bei pateikia subjektyvius jų vertinimus. Nagrinėjamu atveju prokuroras turėjo pakankamai duomenų, kad ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuotas veikas – ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus nukentėjusiojo A. K. pareiškimą, kad ieškovas žodiniu susitarimu įsipareigojo parduoti Vokietijoje jam priklausančius automobilius (duomenys neskelbtini), bet savo įsipareigojimo neįvykdė, nei jų, nei pinigų už juos A. K. neperdavė. Nukentėjusiojo A. K. bei liudytojo A. Š., kurie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį, parodymai pagrįstai pripažintini pakankamais baudžiamojo proceso inicijavimui ir tyrimo atlikimui. Priešingu atveju, turint duomenų apie galimai asmens padarytas nusikalstamas veikas ir, nežiūrint to, apklausiant ieškovą liudytoju, būtų buvęs pažeistas baudžiamojo proceso reikalavimas, draudžiantis liudytoju apklausti asmenį, galintį duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius visas procesinio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes prokurorė konstatavo, kad buvo išnaudotos visos galimybės surinkti įtariamojo kaltę pagrindžiančius įrodymus, pastarųjų nepakanka bylai perduoti į teismą su kaltinamuoju aktu, todėl tyrimas nutrauktinas. Laikydamasis BPK reikalavimų prokuroras tinkamai organizavo ikiteisminį tyrimą, suteikė ieškovui atitinkamą procesinį statusą, užtikrinusį pastarajam realias teisės į gynybą realizavimo galimybes bei pagrįstai kreipėsi dėl procesinių prievartos priemonių ieškovo atžvilgiu taikymo. Tokie teisėti prokuroro veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas ar klaida.

3. Lietuvos Respubliką atstovaujantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas (toliau – Kauno apskr. VPK) prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad, vadovaujantis BPK 169 straipsniu, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminiam tyrimui pradėti nėra būtina nenuginčijamai nustatyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus A. K. pareiškimą, kuriame detaliai aprašytos aplinkybės, nurodyti asmenys, su kuriais bendrauta, R. K. įvardintas, kaip asmuo, įsipareigojęs vieną automobilį parduoti, kitą įregistruoti Vokietijoje, tačiau ilgą laiką to nepadaręs. Taip pat, iki R. K. pripažinimo įtariamuoju buvo atliktos liudytojo apklausos, kurių metu tikslinamos įvykio aplinkybės (liudytojo A. Š. papildoma apklausa, vykusi 2019 m. sausio 28 d.). Esant tokiai situacijai, neturėjus galimybės apklausti R. K., kaip specialųjį liudytoją, prokurorės sprendimas pripažinti R. K. įtariamuoju laikytinas pagrįstu. Šiuo atveju, suėmimas buvo skirtas Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi, atsižvelgus į tai, kad R. K. yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį gali būti skiriama tik išimtinai reali laisvės atėmimo bausmė, nėra žinoma jo darbo bei gyvenamoji vieta, jis išvykęs į užsienį, yra paskelbta jo paieška. Dėl šių priežasčių jis galėjo vengti dalyvauti baudžiamajame procese, slapstytis. Taigi, skiriant ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą, buvo įvertintos svarbios aplinkybės, jos proporcingumas detaliai argumentuotas, ji laikytina proporcinga. Priešingai nei teigia ieškovas, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, ėmėsi aktyvių veiksmų nustatyti R. K. gyvenamąją vietą Vokietijoje, kuri pareigūnams nebuvo žinoma. Kauno apskr. VPK buvo gautas atsakymas iš Interpolo Vokietijos nacionalinio biuro, kuriame nurodyta jo registracijos vieta Vokietijoje. Šią informaciją perdavė Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyrius 2019 m. liepos 2 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Ieškovas neįrodė, kad patyrė turtinę žalą. Ieškovas pateikė paslaugų teikimo sutartį, kurioje nurodytas užmokestis už paslaugas teikėjui, ieškovo vadovaujamai įmonei OOO „Vozduch PR“. OOO „Vozduch PR“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio valdymo organas (vadovas) yra R. K. Gavęs atsiskaitymą už paslaugas, juridinis asmuo turės sumokėti mokesčius, atlyginimą savo darbuotojams (tarp jų ir vadovui) bei patirs kitas sąnaudas, kurios turi būti išskaičiuotos iš užmokesčio. Taip pat, nėra įrodyta, kad R. K. taikyta kardomoji priemonė tiesiogiai nulėmė paslaugų teikimo sutarties nutraukimą, kad be R. K. nebuvo kitų įmonės darbuotojų, kurie galėjo jį pavaduoti. Pažymėtina, kad OOO „Vozduch PR“, kaip verslininkas turi numatyti galimas rizikas ir jų sprendimo būdus. Todėl negautas apmokėjimas už paslaugų sutarties nevykdymą negali būti pripažintas R. K. patirta turtine žala šioje byloje. Vertinant ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti, kad su baudžiamuoju procesu susiję neigiami išgyvenimai yra objektyviai neišvengiami, o baudžiamasis procesas yra būtina veikla kiekvienoje teisinėje valstybėje. Šiuo atveju baudžiamasis procesas baigėsi palankiu ieškovui sprendimu, jis buvo visiškai reabilituotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui R. K. iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1 410 Eur neturtinės žalos, 7 000 Eur turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gegužės 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Atsakovai laikosi pozicijos, kad Europos arešto orderis ieškovo atžvilgiu buvo išduotas teisėtai ir pagrįstai, jis atitiko visus 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus bei, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, tiriamos Lietuvos Respublikoje, padarymu įtariamas Uzbekistano Respublikos pilietis, galimai gyvenantis Vokietijos Federacinėje Respublikoje (o vėliau sulaikytas Lenkijos Respublikoje), vertintinas kaip vienintelis būdas, galėjęs užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese. Minėta, kad šią aplinkybę vertino bei pagrįsta pripažino ir teismas, skirdamas ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą.

5.2. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad nukentėjusiojo A. K. bei liudytojo A. Š. parodymai, duoti pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, bei paskesnių papildomų apklausų ir akistatų metu, pripažintini pakankamais objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, o ieškovas galėjo būti pagrįstai įtartas nusikalstamos veikos padarymu ir jo atžvilgiu proporcingai bei adekvačiai priimtini atitinkami procesiniai sprendimai. Remiantis pirminiais turimais duomenims, vykdant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus ieškovui buvo pagrįstai suteiktas įtariamojo statusas.

5.3. Visgi, teismas sprendė, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavęs bei jį organizavęs prokuroras kreipdamasis į teismą, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę ir tęsdamas jos terminą pažeidė proporcingumo principą. Nukentėjusysis A. K. apklausų ikiteisminio tyrimo metu nuolat nurodė, kad automobiliai turėjo būti išvežti į Vokietiją, pabrėžė R. K. sąsajas su Vokietija, pavyzdžiui, 2019 m. sausio 23 d. apklausos metu nurodė, kad R. K. brolis turi automobilių pardavimo aikštelę Vokietijoje. Liudytojas A. Š. dar 2019 m. sausio 28 d. nurodė ieškovo adresą Berlyne. Adresas Berlyne minimas ir prokuratūros dokumentuose, išduodant Europos arešto orderį. R. K. ryšiai, artimieji giminaičiai minimi ir Interpolo Vokietijos nacionalinio biuro pateiktoje informacijoje. Pagal nukentėjusiojo, R. K. parodymus aišku, kad liudytojas A. Š. turėjo R. K. telefono numerį, dokumento (paso) kopiją. R. K. nuo 2013 m. gegužės 1 d. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą Berlyno mieste, todėl nebuvo kliūčių į jį kreiptis tiesiogiai dėl atvykimo į apklausą. Duomenų, kad ieškovas slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nėra.

5.4. Teismo vertinimu, ikiteisminiam tyrimui vadovavęs bei jį organizavęs prokuroras kreipdamasis į teismą su prašymu skirti griežčiausią kardomąją priemonę tuo pagrindu, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro bei darys naujus nusikaltimus ir pratęsti jos terminą, neatsižvelgė į nurodytas nuostatas, pažeidė proporcingumo principą. Žinodami ieškovo gyvenamąją vietą ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo galimybę susisiekti su ieškovu, gauti jo paaiškinimus ne tik jį suėmus, bet panaudojant kitas Europos Sąjungos valstybių narių teisminį bendradarbiavimą tiriant baudžiamąsias bylas reglamentuojančių tesiės aktų galimybes. Atsakovai nepaneigė ieškovo argumento, kad buvo kitos galimybės gauti ieškovo paaiškinimus.

5.5. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl įvykių, kurie pirmiausia vertinami kaip ieškovo ir nukentėjusiojo civiliniai santykiai, ikiteisminio tyrimo metu buvo pasitikima tik nukentėjusiojo ir vieno liudytojo parodymais. Be to, nebuvo pateikta automobilių perdavimo ieškovui dokumentų, abejones nukentėjusiojo ir liudytojo nurodomomis aplinkybėmis jau turėjo sukelti vien tas faktas, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo kreiptasi praėjus daugiau kaip trejiems metams po didelės vertės turto perdavimo kitam asmeniui. Teismo vertinimu, prokuroras netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, netinkamai organizavo ikiteisminį tyrimą, ėmėsi neproporcingai griežtų baudžiamojo persekiojimo veiksmų ir nepagrįstai kreipėsi dėl Europos arešto orderio ieškovui R. K. išdavimo ir griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo jam skyrimo, t. y. pažeidė bendrą rūpestingumo pareigą, todėl atliko neteisėtus veiksmus ir yra pagrindas priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

5.6. Teismo vertinimu, tarp nurodytų pasekmių – negauto darbo užmokesčio ir neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, o žala 7 000 Eur įrodyta. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad neteiks kitų įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp bendrovės OOO „Gremmi“ prarastų pajamų fakto ir ieškovo negalėjimo atlikti darbines funkcijas, todėl teismas konstatavo, jog OOO „Gremmi“ yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl vien tai akcininkas ir vadovas negali vykdyti savo pareigų neleidžia preziumuoti, kad bendrovė turi sustabdyti savo veiklą. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 80 354 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nors ieškovas konkrečių jo paties nurodytų dėl suėmimo kilusių neturtinės žalos aplinkybių neįrodinėjo, pripažintina, kad asmens suėmimas (net ir teisėtas), kaip ir bet koks kitoks asmens laisvės suvaržymas yra žalingas asmens interesams. Asmuo netenka galimybės tęsti iš anksto suplanuotos veiklos, tam tikram laikui nutrūksta jo socialiniai ryšiai, dėl laisvės suvaržymo asmuo patiria neigiamas emocijas. Šios laisvės suvaržymo pasekmės yra akivaizdžios, jos nereikalauja įrodymų. Ieškovas neabejotinai patyrė žalą dėl neteisėto ir nors formaliai teisėto, tačiau neatitinkančio reikalavimo elgtis atidžiai ir rūpestingai jo laisvės suvaržymo. Todėl teismas konstatavo, kad yra visos valstybės prievolės atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą sąlygos. Teismas, remdamasis kasacinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014, kurioje buvo priteista po 17,46 Eur už vieną neteisėto suėmimo dieną, nusprendė, kad, atsižvelgiant į kainų ir darbo užmokesčio didėjimą, 30 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas ieškovui priteistinas už suėmimą nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. kovo 17 d. (47 dienas) ir neturtinės žalos atlyginimo suma sudaro 1 410 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6. Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskr. VPK, prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. K. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju, suėmimas buvo per griežta kardomoji priemonė. Teismas konstatavo, kad buvo galimybė gauti R. K. parodymus neskiriant jam kardomosios priemonės, o inicijuojant jo apklausą Vokietijoje. Atsakovės atstovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Šiuo atveju, suėmimas buvo skirtas Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi, atsižvelgus į tai, kad R. K. yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį gali būti skiriama tik išimtinai reali laisvės atėmimo bausmė, nėra žinoma jo darbo bei gyvenamoji vieta, jis išvykęs į užsienį, yra paskelbta jo paieška, yra pradėti tyrimo veiksmai dėl įvykdytų nusikalstamų veikų Vokietijoje. Dėl šių priežasčių jis gali vengti dalyvauti baudžiamajame procese, slapstytis. Taigi, skiriant ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą, buvo įvertintos svarbios aplinkybės, jos proporcingumas detaliai argumentuotas, ji laikytina proporcinga.

6.2. Vertinant susiklosčiusią situaciją svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad R. K. veika pasireiškė dviem skirtingais epizodais, dėl dviejų automobilių. Tokia aplinkybė tik sustipriną įtarimą, kad R. K. veikė sistemingai. Taip pat, teismui pateiktame Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus 2019 m. liepos 2 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad R. K. buvo otografuotas ir paimti jo pirštų antspaudai dėl įvykdytų nusikaltimų: plėšimo ir pinigų plovimo. Šios aplinkybės sudarė pagrįstą įspūdį, kad R. K. yra linkęs nusikalsti, sužinojęs apie Lietuvoje pradėtą tyrimą, galėjo slėptis, trukdyti tyrimui. Dėl šios priežasties, apklausos veiksmų inicijavimas Vokietijoje galėjo apsunkinti tyrimo veiksmus ir sutrukdyti išaiškinti nusikalstamą veiką, užtikrinti galimai paskirtinos bausmės vykdymą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, o tik abstrakčiai nurodė, kad žinant R. K. gyvenamąją vietą Vokietijoje buvo galima inicijuoti jo apklausą.

6.3. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorams turėjo sukelti abejones aplinkybė, jog nukentėjusysis A. K. į teisėsaugą kreipėsi praėjus ilgam laiko tarpui – daugiau nei trejiems metams po įvykio. Atsakovės atstovas Kauno apskr. VPK nesutinka su tokiu susiklosčiusios situacijos vertinimu. Iš byloje pateiktų paaiškinimų ir logiško situacijos vertinimo, matyti, kad A. K. pasitikėjo R. K., tikėjosi, kad jis įvykdys savo pasižadėjimą. Į teisėsaugą kreipėsi praėjus ilgam laiko tarpui, tik visiškai praradęs pasitikėjimą R. K. Todėl A. K. veiksmai pranešus apie įvykį praėjus ilgam laiko tarpui laikytini logiškais ir pagrįstai nesukėlė įtarimų teisėsaugos pareigūnams.

6.4. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai priteisė ieškovui 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju, procesinės palūkanos buvo priteistos byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų, atlyginimo. Byloje buvo vertinami konkretūs veiksmai ir dėl jo atsiradę neigiami išgyvenimai. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas toliau patirtų žalą iki pat teismo sprendimo įvykdymo. Todėl procesinių palūkanų priteisimas šioje byloje neatitinka jų paskirties. Pažymi, kad teismo sprendimų, dėl valstybės institucijų veiksmais atsiradusios žalos atlyginimas vykdomas vadovaujantis specialiuoju įstatymu, per jame nustatytus terminus. Procesinių palūkanų priteisimas tokioje byloje nulemtų būtinybę asignavimų valdytojui pirmenybės tvarka vykdyti kai kuriuos sprendimus, pažeidžiant kitų asmenų teisę į operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.

7. Apeliaciniame skunde ieškovas R. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą pakeisti, ieškovo R. K. ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria yra atmestas jo reikalavimas dėl 80 354 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalį, kuris numato, kad valstybė žalą privalo atlyginti visiškai. Teismui buvo pateikta sutartis, kurioje buvo numatyta, kad joje numatytas paslaugas dėl sukauptos patirties ir turimų ryšių ieškovas įvykdys asmeniškai. Kadangi tuo metu bendrovėje nebuvo kitų darbuotojų, tai ieškovas negalėjo paslaugų suteikimo patikėti kitam asmeniui. Sutartis buvo nutraukta būtent dėl prarasto pasitikėjimo ir paskirto arešto, kuris buvo išviešintas Rusijos spaudoje. Ieškovo vertinimu, patirtos turtinės žalos dydis yra visiškai įrodytas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovo suėmimas ir kalinimas šalyse, kuriose ieškovas neturėjo jokių ryšių, turi būti įvertinta kaip siurprizinė sąlyga, dėl kurios ieškovas neturėjo galimybės perduoti įgaliojimų pagal sutartis kitiems asmenims. Vertina, kad sutarties įgyvendinimas nutrūko tik dėl atsakovų veiksmų.

7.2. Ieškovas taip pat nesutinka su teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Ieškovui buvo skirtas suėmimas – atimta laisvė, vėliau laisvė ribojama švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Ieškovas prarado galimybę gyventi taip kaip nori, užsiimti mėgstama veikla, bendrauti su artimaisiais. Ieškovas dėl ilgalaikio sulaikymo išsiskyrė su sužadėtine. Ieškovas patyrė įtampą, ilgą laiką jautė netikrumą dėl savo ateities ir baudžiamojo proceso baigties, sutriko poilsio ir miego ritmas, ieškovas jautėsi sugniuždytas. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas buvo suimtas trečiose šalyse, kuriuose neturėjo galimybės bendrauti su artimaisiais. Tai jam sukėlė papildomus išgyvenimus. Todėl ieškovo vertinimu jis pagrįstai neturtinę žalą įvertino 80 000 Eur suma.

7.3. Vienoje iš panašaus pobūdžio bylų buvo priteista neturtinės žalos atlyginimui 12 000 Eur (Šiaulių apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-5-368/2020), kitoje – 6 000 Eur (Vilniaus apygardos teismo sprendimas Nr. e2A-43-934/2020). Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo argumentus parėmė vienintele kasacinio teismo byla Nr. 3K-3-563/2014.

7.4. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jam priteistos bylinėjimosi išlaidos. Mano, kad jo reikalavimas iš esmės yra patenkintas, todėl privalėjo jo naudai priteisti visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8. Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. K. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Ieškovas buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, o būtent dėl to, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Transporto priemonės buvo registruoto ne ieškovo vardu. Ieškovas, duodamas parodymus teigė, kad jis automobilių nevogė ir pateikė 2015 m. susirašinėjimą el. laiškais. Tačiau iš ieškovo pateiktų el. pašto adresų nėra įmanoma identifikuoti jo naudotojo.

Šalies argumentai

8.2. Ieškovas, prašydamas priteisti patirtos žalos dydį teigė, kad prokurorė netinkamai organizavo ikiteisminį tyrimą ir nepagrįstai kreipėsi dėl Europos arešto orderio išdavimo bei suėmimo skyrimo. Tačiau teisės normose, kuriomis remiasi ieškovas, yra aiškiai pažodžiui nurodyta, kad valstybė už neteisėtais veiksmai padarytą žalą atsako be kaltės.

8.3. Pirmiausia, teismas neatliko jokio vertinimo šioje civilinėje byloje. Jo motyvai apsiribojo sutikimu su subjektyviais ieškovo vertinimais. Teismas nevertino pateiktų faktinių aplinkybių, juos pagrindžiančių įrodymų, ikiteisminio tyrimo eigos, jo metu priimtų sprendimų, jų atitikties baudžiamojo proceso tikslams bei įtakos nukentėjusiojo teisių užtikrinimui. Taigi, teismas neanalizuodamas ir nevertindamas proporcingumo principo turinio ir neanalizuodamas jo sudedamųjų dalių, priėjo nepagrįstos išvados dėl bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimo. Pažymėjo, kad vertinant prievartos priemonės proporcingumą, taikymo teisėtumą, būtina įvertinti ar pati priemonė pagal savo esmę ir pobūdį įprastomis aplinkybėmis gali pasiekti užsibrėžtą tikslą ar bent pasiekti prievartos priemonę parenkančio ir taikančio subjekto užsibrėžtą tikslą ar bent padėti prie jo priartėti. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, nustatant priemonės tinkamumą turi būti įvertinta, kokią teisę ir kokiu laipsniu taikoma prievartos priemone siekiama suvaržyti, tačiau ne mažiau svarbu yra įvertinti ir siekiamo visuomenino intereso vertingumą, reikšmingumą visuomenei. Nagrinėjamoje situacija visuomenei ir nukentėjusiajam asmeniui yra garantuojama, kad nusikalstama veika bus tinkamai ištirta.

8.4. Taigi, pirmosios instancijos teismas dėl proporcingumo principo pasisakė itin formaliai, neatliko proporcingumo principo sudedamųjų dalių analizės ir faktinių bylos aplinkybių analizės.

Atsiliepimas

8.5. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu, renkantis tyrimo taktiką ir vertinant procesinių prievartos priemonių taikymo būtinumą buvo atsižvelgta ir įvertinta visa sprendimo priėmimo metu turima informacija, nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, tame tarpe ir nusikaltimo sunkumas.

8.6. Skundžiamame sprendime teismas be reikalo sureikšmino tai, kad po galimai atliktos nusikalstamos veikos padarymo praėjo treji metai. Neatsižvelgta, kad kiekvienas asmuo subjektyviai vertina jam žinomas aplinkybes ir gali ne iš karto suvokti tapęs nusikalstamos veikos auka. Todėl teismas be pagrindo nurodė, kad praėjęs laikas turėjo sukelti įtarimų dėl nukentėjusiojo ar liudytojo parodymų.

9. Atsiliepime į ieškovo R. K. apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskr. VPK, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

9.1. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos, atsiradusios nutraukus paslaugų teikimo sutartį tarp OOO „Gremmi“ ir OOO „Vozduch PR“, atlyginimo. Šiuo atveju, pritrūkus įrodymų dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės tenkinti šio reikalavimo, perkelti įrodinėjimo pareigos atsakovei ir priteisti itin didelę sumą, kaip žalos atlyginimą. Kaip teisingai nurodė teismas, OOO „Gremmi“ yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl vien tai, kad akcininkas ir vadovas negali vykdyti savo pareigų neleidžia preziumuoti, jog bendrovė turi sustabdyti savo veiklą.

9.2. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad teismas netinkamai įvertino jo neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į ieškinyje nurodytas aplinkybes (nerimas, išsiskyrimas su sužadėtine, galimybė gyventi kaip nori). Atsakovė pažymėjo, kad visos nurodytos aplinkybės, buvo teismo įvertintos. Aplinkybių, patvirtinančių išsiskyrimą su sužadėtine ir šio įvykio ryšio su suėmimu ieškovas neįrodė, todėl teismas pagrįstai nepripažino asmeninių santykių su sužadėtine pablogėjimo paskirtos kardomosios priemonės pasekme. Nutraukus ikiteisminį tyrimą R. K. buvo reabilituotas ir nėra suprantama, kodėl jis nesusitaikė su sužadėtine. Taigi, negalima pripažinti, kad taikyta kardomoji priemonė ir pareikšti įtarimai nulėmė asmeninius R. K. ir jo sužadėtinės santykius.

9.3. Ieškovas, ginčydamas priteistos neturtinės žalos dydį vadovavosi Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kuria buvo priteista 12 000 Eur neturtinės žalos vien už apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą netaikius griežčiausios kardomosios priemonės. Pažymi, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas yra ženkliai reikšmingesnis ir didesnes pasekmes sukeliantis įvykis nei suėmimo paskyrimas. Įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis sukelia ilgalaikes pasekmes asmeniui, jo galimybėms įsidarbinti, užimti kai kurias pareigas, t. y. padaroma nepataisoma žala jo reputacijai. Šiuo atveju R. K. suėmime praleido mažiau nei du mėnesius, o pasibaigus baudžiamajam procesui buvo visiškai reabilituotas. Todėl jo patirti išgyvenimai negali būti prilyginti asmens, kuris buvo nepagrįstai nuteistas patiriamiems išgyvenimams.

9.4. Ieškovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimas materialine teisine prasme buvo pripažintas pagrįstu. Šiuo konkrečiu atveju, iš R. K. nebuvo priteistos jokios išlaidos, t. y. jis nebuvo įpareigotas įmokėti kokių nors bylinėjimosi išlaidų. Jam priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis – 675 Eur, sudaro 8 proc. priteistos sumos ir negali būti pripažintas varžančiu ieškovo teisę kreiptis į teismą, anuliuojančiu galimybę gauti kompensaciją už patirtą žalą. Taigi, bylinėjimosi išlaidų mažinimas nepažeidė sąžiningumo ir protingumo principų, neapribojo R. K. teisės kreiptis į teismą. Priešingai, teismas nukrypo nuo įstatyme įtvirtintos taisyklės R. K. naudai, t. y. priteisė 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, o ne proporcingai tenkintų reikalavimų sumai.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskr. VPK, prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti.

11. Atsiliepime į atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskr. VPK, apeliacinį skundą ieškovas R. K., prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovo nuomone, vertinant susiklosčiusią situaciją svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad R. K. veika pasireiškė dviem skirtingais epizodais, dėl dviejų automobilių. Tokia aplinkybė tik sustiprina įtarimą, kad R. K. veikė sistemingai ir rodo, jog R. K. yra linkęs nusikalsti, todėl sužinojęs apie Lietuvoje pradėtą tyrimą galėjo slėptis. Ieškovas su tokia pozicija nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

11.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavęs bei jį organizavęs prokuroras kreipdamasis į teismą, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas, skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę ir tęsdamas jos terminą, pažeidė proporcingumo principą. Teismas ne abstrakčiai padarė tokią išvadą, bet ją motyvavo. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. K. apklausų ikiteisminio tyrimo metu nuolat nurodė, jog automobiliai turėjo būti išvežti į Vokietiją, pabrėžė R. K. sąsajas su Vokietija. Liudytojas A. Š. 2019 m. sausio 28 d. nurodė ieškovo adresą Berlyne. Adresas Berlyne minimas ir prokuratūros dokumentuose, išduodant Europos arešto orderį. R. K. nuo 2013 m. gegužės 1 d. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą Berlyno mieste, todėl nebuvo kliūčių į jį kreiptis tiesiogiai dėl atvykimo į apklausą. Duomenų, kad ieškovas slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nėra. Žinodami ieškovo gyvenamąją vietą ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo galimybę susisiekti su ieškovu, gauti jo paaiškinimus ne tik ji suėmus, bet panaudojant kitas Europos Sąjungos valstybių narių teisminį bendradarbiavimą tiriant baudžiamąsias bylas reglamentuojančių teisės aktų galimybes. Atsakovai nepaneigė ieškovo argumento, kad buvo kitos galimybės gauti ieškovo paaiškinimus.

11.3. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. K. parodymų yra teisingos. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl įvykių, kurie pirmiausia vertinami kaip ieškovo ir nukentėjusiojo civiliniai santykiai, ikiteisminio tyrimo metu buvo pasitikima tik nukentėjusiojo ir vieno liudytojo parodymais. Be to, nebuvo pateikta automobilių perdavimo ieškovui dokumentų, abejones nukentėjusiojo ir liudytojo nurodomomis aplinkybėmis jau turėjo sukelti vien tas faktas, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo kreiptasi praėjus daugiau kaip trejiems metams po didelės vertės turto perdavimo kitam asmeniui.

11.4. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui procesines palūkanas. Atsakovė su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, tačiau ieškovas pažymėjo, kad materialinės teisės normos dėl procesinių palūkanų priteisimo, nenumato išimties, jog jos gali būti nepriteisiamos tenkinant reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Tai, kad procesinės palūkanos gali būti priteistos ir dėl patirtos neturinės žalos, yra konstatavęs ir kasacinės instancijos teismas.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą ieškovas R. K., prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš atsakovės atsiliepimo galima daryti prielaidas, kad Europos arešto orderio išdavimas ir suėmimo skyrimas gali būti tenkinamas atsižvelgiant išimtinai į nusikalstamos veikos sunkumą ir tarptautinį tyrimo aspektą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavęs bei jį organizavęs prokuroras kreipdamasis į teismą, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę ir tęsdamas jos terminą pažeidė proporcingumo principą.

13. Atsiliepime į atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskr. VPK, ir ieškovo R. K.evo apeliacinius skundus, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės apeliacinius skundus patenkinti. Nurodė, kad sutinka su atsakovės skundo argumentais, dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo nepagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus nukentėjusiojo A. K. pareiškimą, jog ieškovas 2015 m. vasario mėnesį žodiniu susitarimu įsipareigojo parduoti Vokietijoje jam priklausančius automobilius (duomenys neskelbtini), bet savo įsipareigojimo neįvykdė, nei automobilių, nei pinigų už juos A. K. neperdavė. Padaryta 67 000 Eur turtinė žala.

17. Nukentėjusysis A. K. bei liudytojas A. Š. buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį, jų parodymai pripažinti pakankamais baudžiamojo proceso inicijavimui ir tyrimo atlikimui.

18. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje – didelės vertės svetimo turto įgijimo panaudojant apgaulę (sukčiavimo).

19. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. pripažintas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime, apgaulės būdu įgijęs A. K. priklausančius automobilius: (duomenys neskelbtini), Tos pačios dienos prokurorės nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutarta paskelbti R. K. paiešką, atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie jo gyvenamąją ir darbo vietą, nėra galimybės atlikti būtinųjų ikiteisminio tyrimo veiksmų.

20. 2019 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nutarta skirti R. K. kardomąją priemonę – suėmimą.

21. R. K. buvo sulaikytas Lenkijoje 2020 m. sausio 31 d. ir 2020 m. kovo 6 d. buvo perduotas Kauno apskr. VPK pareigūnų.

22. 2020 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nutarta netenkinti prokurorų prašymo pratęsti suėmimo terminą, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo tikslai ir įtariamojo dalyvavimas ikiteisminiame tyrime gali būti užtikrinamas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

23. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nustačius, kad buvo išnaudotos visos galimybės surinkti papildomus įrodymus, tačiau nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių R. K. kaltę.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

24. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovas skunde kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė, jog vienoje iš panašaus pobūdžio bylų buvo priteista 12 000 Eur neturtinės žalos (Šiaulių apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-5-368/2020), kitoje – 6 000 Eur (Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-43-934/2020). Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi vienintele kasacinio teismo byla Nr. 3K-3-563/2014.

25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime (bylos Nr. 33/03) išaiškino, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (precedentais tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

26. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime (bylos Nr. 26/07) yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

27. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016), kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais, kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006).

28. Ieškovo nurodytoje Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-5-368/2020 asmuo buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymu. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-780/2014 išteisino E. B. kaip nepadariusį veikos, turinčios BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-810-594-2014 pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintas – E. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, nuteistas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo asmeniškai atsiprašyti D. V., per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL, tai yra 2600,00 Lt (atitinkanti 753,00 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip pat, be kita ko, iš E. B. priteistos 8000,00 Lt (atitinka 2316,96 Eur) išlaidos D. V. advokato pagalbai apmokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332-693/2015 panaikino apeliacinės instancijos nuosprendį dėl E. B. nuteisimo ir paliko galioti pirmosios instancijos nuosprendį dėl E. B. išteisinimo. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-418/2017 E. B. pripažintas vienu iš nukentėjusiųjų, o D. V. – kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ieškovo nurodytoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios ir net iš esmės panašios, kadangi ieškovo išgyvenimų dėl suėmimo negalima prilyginti išgyvenimams, kai byla perduodama nagrinėti teismui ir yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, o galiausiai asmuo išteisinamas. Ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir baudžiamoji byla nebuvo perduota nagrinėti teismui.

30. Analogiška situacija susiklostė ir Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-43-934/2020, kuria remiasi ieškovas skunde. Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas konstatuojant įtariamųjų nusikalstamus veiksmus ir byla perduota nagrinėti teismui. Nurodytoje byloje konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas truko nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d., t. y. tris metus. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2017 m. balandžio 11 d., t. y. 3 metus ir 6 mėnesius. Apeliacijos procesas užtruko iki 2017 m. lapkričio 17 d. Taigi, bendrai baudžiamasis procesas truko 7 metus, 2 mėnesius ir 25 dienas. Tai visiškai neatitinka šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o dėl ko ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

31. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 34 punktas).

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrįstą įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiama jam taikyta procesinės prievartos priemonė, dėl kaltinamųjų įrodymų stokos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-421/2018 43 punktą ir jame nurodytą EŽTT bei kasacinio teismo praktiką; 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019 41 punktą).

34. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176 – 185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančia medžiaga ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmą kartą ieškovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas 2018 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės nutarimu. Panaikinus nutarimą Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje toliau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje – didelės vertės svetimo turto įgijimo panaudojant apgaulę (sukčiavimo). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. pripažintas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime.

36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su atsakovės argumentais, kad nukentėjusiojo A. K. bei liudytojo A. Š. parodymai, duoti pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, bei paskesnių papildomų apklausų ir akistatų metu, pripažintini pakankamais objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog nusikalstama veika galėjo būti padaryta, o ieškovas galėjo būti pagrįstai įtartas nusikalstamos veikos padarymu ir jo atžvilgiu proporcingai bei adekvačiai priimtini atitinkami procesiniai sprendimai. Remiantis pirminiais turimais duomenims, vykdant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus ieškovui buvo pagrįstai suteiktas įtariamojo statusas.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nepaisant to, jog byloje konstatuota, kad ieškovo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir procesinės prievartos priemonės buvo pritaikytos teisėtai ir pagrįstai, pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, konstatuodamas, jog ikiteisminiam tyrimui vadovavęs bei jį organizavęs prokuroras kreipdamasis į teismą, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę (suėmimą) ir tęsdamas jos terminą, pažeidė proporcingumo principą.

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad nukentėjusysis A. K. apklausų ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog automobiliai turėjo būti išvežti į Vokietiją, pabrėžė R. K. sąsajas su Vokietija, pavyzdžiui, 2019 m. sausio 23 d. apklausos metu nurodė, kad R. K. brolis turi automobilių pardavimo aikštelę Vokietijoje. Liudytojas A. Š. dar 2019 m. sausio 28 d. nurodė ieškovo adresą Berlyne. Adresas Berlyne minimas ir prokuratūros dokumentuose, išduodant Europos arešto orderį. R. K. ryšiai, artimieji giminaičiai minimi ir Interpolo Vokietijos nacionalinio biuro pateiktoje informacijoje. Pagal nukentėjusiojo, liudytojo, R. K. parodymus aišku, kad liudytojas A. Š. turėjo R. K. telefono numerį, dokumento (paso) kopiją. R. K. nuo 2013 m. gegužės 1 d. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą Berlyno mieste, todėl nebuvo kliūčių į jį kreiptis tiesiogiai dėl atvykimo į apklausą. Duomenų, kad ieškovas slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nėra.

39. Visgi, padarydamas šias išvadas, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė pirmiausia į tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, t.y. dėl sunkios nusikalstamos veikos (sankcija – realus laisvės atėmimas iki aštuonerių metų), kas sudarė ikiteisminio tyrimo pareigūnams prielaidas svarstyti griežtesnių proceso veiksmų pagal faktinės tyrimo situacijos nulemtą poreikį bei procesinės prievartos priemonių panaudojimo galimybę. Ikiteisminis tyrimas užtruko, nes galimai nusikalstamą veiką padarė Uzbekistano Respublikos pilietis, kuris Lietuvoje neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, su juo susisiekti ikiteisminio tyrimo pareigūnams nepavyko (Baudžiamoji byla Nr. 03-2-00350-18, t.1, b. l. 35). Kaip vėliau iš įtariamojo papildomos apklausos protokolo paaiškėjo, kad R. K. 2015 m. turėtą telefono abonento numerį pakeitė (Baudžiamoji byla Nr. 03-2-00350-18, t.1, b. l. 153-154).

40. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai gavo pranešimą iš Migracijos skyriaus, kuriame nurodyta, kad Užsieniečių registre ir vizų informacinėje sistemoje duomenų apie R. K. nėra (Baudžiamoji byla Nr. 03-2-00350-18, t.1, b. l. 120), o 2018 m. lapkričio 13 d. buvo paskelbtas R. K. konkretus patikrinimas, tačiau pastarojo buvimo vieta nenustatyta (Baudžiamoji byla Nr. 03-2-00350-18, t.1, b. l. 25). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovui suėmimas buvo paskirtas Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi, atsižvelgus į tai, kad R. K. yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį gali būti skiriama tik išimtinai reali laisvės atėmimo bausmė, nėra žinoma jo darbo bei gyvenamoji vieta, policijos priemonių pagalba gauti duomenys rodė, jog R. K. išvyko ir gyvena užsienyje, yra paskelbta jo paieška. Dėl šių priežasčių R. K. gali vengti dalyvauti baudžiamajame procese, slapstytis. Taigi, teismas pagrįstai sprendė, kad nepaskyrus griežčiausios kardomosios priemonės BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo); 3 punkte (darys naujus nusikaltimus) numatytais pagrindais nebuvo galimybės užtikrinti įtariamojo tolimesnio dalyvavimo procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą. Apeliacinio teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu renkantis tyrimo taktiką bei sprendžiant procesinių prievartos priemonių taikymo R. K. būtinybę ir pagrįstumą, buvo atsižvelgta ir įvertinta visa sprendimų metu žinoma informacija, nustatytos visos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės.

41. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl to, kad priimant sprendimą dėl Europos arešto orderio išdavimo buvo atsižvelgta į tarptautinį aspektą- nusikalstama veika tiriama Lietuvoje, jos padarymu įtariamas Uzbekijos Respublikos pilietis, galimai gyvenantis Vokietijos Federacinėje Respublikoje, turintis ryšių ir kitose ne Europos Sąjungos šalyse, todėl R. K. ir nukentėjusiojo galimai pasisavintų automobilių mobilumo galimybės buvo itin plačios. Vokietijos Federacinėje Respublikoje 2012 ir 2014 metais šios šalies policijos pareigūnai paėmė R. K. pirštų antspaudus ir nufotografavo dėl plėšimo ir nusikalstamu būdu gautų pinigų legalizavimo (Baudžiamoji byla Nr. 03-2-00350-18, t.1, b. l. 124). Todėl sutiktina su apeliantės argumentu, kad R. K. sužinojęs apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą, galėjo pasislėpti nuo tyrimo ir dėl to ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasirinkta tyrimo taktika vertintina kaip vienintelė galėjusi užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese.

42. Ieškovo suėmimo pagrįstumo klausimas taip pat buvo sprendžiamas ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 7 d. nutartimi, kuria paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti dar 10 dienų. Nurodytoje nutartyje be kita ko yra konstatuota, kad praeityje (2012 m. ir 2014 m.) R. K. buvo fotografuotas ir paimti jo pirštų antspaudai dėl įvykdytų nusikaltimų: plėšimo ir pinigų plovimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie turimi pareigūnų duomenys sudarė galimybę pagrįstai įtarti, jog R. K. yra linkęs nusikalsti, o sužinojęs apie Lietuvoje pradėtą tyrimą, galėjo slėptis, trukdyti tyrimui. Tikėtina, kad dėl nurodytos priežasties, apklausos veiksmų inicijavimas Vokietijoje galėjo apsunkinti tyrimo veiksmus ir sutrukdyti išaiškinti nusikalstamą veiką, užtikrinti galimai paskirtinos bausmės vykdymą. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino ir sprendime dėl to nepasisakė.

43. Be to, pirmosios instancijos teismas priėjo prieštaringos išvados, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl įvykių, kurie pirmiausia vertinami kaip ieškovo ir nukentėjusiojo civiliniai santykiai, ikiteisminio tyrimo metu be reikalo buvo pasitikima tik nukentėjusiojo ir vieno liudytojo parodymais. Kaip minėta, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas jau buvo konstatavęs, kad nukentėjusiojo A. K. bei liudytojo A. Š. parodymai, duoti pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, bei paskesnių papildomų apklausų ir akistatų metu, pripažintini pakankamais objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, o ieškovas galėjo būti pagrįstai įtartas nusikalstamos veikos padarymu ir jo atžvilgiu proporcingai bei adekvačiai priimtini atitinkami procesiniai sprendimai. Pažymėtina, kad apeliacinio teismo vertinimu, abejoti nukentėjusio A. K. bei liudytojo A. Š., kurie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo jokio pagrindo.

44. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovės argumentu, kad vien pats faktas, jog dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo kreiptasi praėjus daugiau kaip trejiems metams po didelės vertės turto perdavimo kitam asmeniui, neturi esminės reikšmės. Kiekvienas asmuo gali skirtingai suvokti jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką. A. K. tikėjosi, kad R. K. savo pažadus dėl automobilių pardavimo įvykdys, todėl į teisėsaugos pareigūnus tikėtina kreipėsi praradęs pasitikėjimą R. K. ir supratęs, kad pastarasis savo įsipareigojimų neįvykdys. Todėl A. K. veiksmai pranešus apie įvykį praėjus tam tikram laikotarpiui gali būti laikomi logiškais ir pagrįstai nesukėlė įtarimų teisėsaugos pareigūnams, nes nukentėjusysis neatgavo nei automobilių, nei pinigų vertės už automobilius.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš būtinųjų sąlygų, kuri turi būti nustatyta tam, kad kiltų valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį, tai neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai ar neveikimas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

46. Civilinės deliktinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas jos sąlygų visetas: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir žalą padariusio asmens kaltė (išskyrus įstatyme nustatytus atsakomybės be kaltės atvejus) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos būtinųjų sąlygų, civilinės atsakomybės prievolė negali būti konstatuota. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieškovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų ir apeliacinės instancijos teismas to nenustatė, darytina išvada, jog atsakovų civilinė atsakomybė CK 6.272 straipsnio pagrindu yra negalima.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuspręsdamas tenkinti ieškovo ieškinį iš dalies, teismas netinkamai taikė CK 6.272 straipsnio nuostatas ir netinkamai įvertino teisėsaugos pareigūnų atliktus veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, todėl priėjo nepagrįstos išvados dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo ieškovui. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys yra atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

48. Kiti apeliacinių skundų argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

49. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

51. Ieškovas patyrė 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidų apmokant už advokato pagalbą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikintas, o ieškovo ieškinys yra atmestas, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atmetamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

52. Ieškovas R. K. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašė iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikintas, o ieškovo apeliacinis skundas yra atmestas, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat yra netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėAsta RadzevičienėAntanas Rudzinskas