Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. B. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2012-06-16, apie 7.15 su žmona, močiute ir mama iš Alytaus važiavo į Lenkiją. Automobilį vairavo jis, šalia sėdėjo žmona L., už jo sėdėjo motina, o dešinėj pusėje gale sėdėjo močiutė. Neprivažiavus Seirijų miestelio, važiuojant leistinu greičiu, priešais save pamatė iš priekio atvažiuojantį baltos spalvos automobilį, kuris likus maždaug 70 metrų pradėjo važiuoti įstrižai iš savo kelio pusės į jo eismo juostą. Šis baltas automobilis išsukinėjo iš savo kelio pusės palengva, tarsi vairuotojas miegotų. Pamatęs tai, jis pirmiausiai paspaudė stabdžio pedalą, tada susuko vairą į kairę pusę, nes prieš save matė kliūtį ir automatiškai sureagavo, kad turi kažkur pasitraukti, kadangi kliūtis buvo pakankamai arti. Stabdydamas spaudė savo garso signalą tam, kad kitas vairuotojas žiūrėtų ką daro, ir tuo momentu balto automobilio vairuotojas, padaręs staigų manevrą, grįžo į savo eismo juostą ir, važiuodamas įstrižai, trenkėsi į jo automobilį. Jis galvoja, kad kito automobilio vairuotojas išgirdęs garso signalą galėjo pabusti ir todėl net nespaudęs stabdžio grįžo į savo eismo juostą. Jis negalvojo, jog nukentėjusiojo automobilis paskutinę akimirką pasitrauks iš jo kelio pusės ir tikėjosi, kad jie prasilenks, nes priešpriešinėje eismo juostoje, į kurią jis suko, daugiau transporto priemonių nebuvo. Jis nesuko į dešinę, nes manė, kad abiejų automobilių judėjimo trajektorijos būtų susikirtę. Galvoja, kad automobiliai susidūrė apie kelio vidurį, daugiau į priešpriešinę eismo juostą. Automobiliu, su kuriuo jis susidūrė, važiavo vienas žmogus – nukentėjusysis. Savo kaltės kaltinamasis nepripažįsta, su ieškiniu nesutinka, nes eismo įvykį sukėlė nukentėjusysis.

Nukentėjusysis D. V. apie eismo įvykio aplinkybes nieko negalėjo paaiškinti, nes nieko neprisimena. Jis nurodė, kad jo atmintis sutriko po avarijos, nes jis patyrė sunkių sužalojimų. Prieš avariją buvo sveikas ir dirbo, o dėl patirtų sužalojimų jam nustatė tik 35 procentų darbingumą, todėl su tokiu darbingumu iš esmės jis negali dirbti. Turtinę žalą ir 5 000 eurų neturtinės žalos prašo priteisti iš kaltinamojo atsakomybę apdraudusio ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo. Šią žalą sudaro sugadintas automobilis, kurį vertina 5 500 Lt suma, 24 000 Lt suma už negautas pajamas per dvidešimt keturis mėnesius, už vieną mėnesį skaičiuojant po 1 000 Lt, ir 533,47 Lt išlaidos vaistams, tvarsliavai ir slaugos priemonėms. Iš kaltinamojo E. B. prašo priteisti 332 736 Lt neturtinės žalos, kurios pagal įstatymą neatlygina kaltinamojo draudikas, nes dėl kaltinamojo veiksmų jo sveikata buvo sutrikdyta ir jis neteko 75 procentų darbingumo, dėl ko negali dirbti anksčiau turėto ir jo išsilavinimą atitinkančio darbo. Dėl sužalojimų ir jų gydymo taip pat patyrė daug nepatogumų.

Nukentėjusioji V. B. patvirtino, kad 2012-06-16, apie 07 val. važiavo iš Alytaus į Lenkiją. Automobilį vairavo jos sūnus E. B., o ji sėdėjo galinėje sėdynėje, kairėje pusėje už vairuotojo. Dar neprivažiavus Seirijų miestelio, priekyje pamatė baltą nedidelį automobilį, kuris likus maždaug 70 metrų pradėjo įstrižai važiuoti į jų kelio juostą. Jos sūnus pradėjo šaukti, spaudė stabdžius, garso signalą ir suko kairiau, kad išvengtų susidūrimo. Likus 15 metrų tas baltas automobilis visas atsidūrė jų kelio juostoje įstrižai priešais juos, o likus 10 metrų staigiai pasuko atgal į dešinę ir jos sūnui dar neišvažiavus į kairę kelio pusę, maždaug ties kelio vidurio juosta, tas baltas automobilis trenkėsi į jų mašinos dešinę pusę. Abi mašinos nuo smūgio tiesiog nušoko ir vėliau išlipusi ji nustebo, kad po smūgio automobilis stovi krašte, nes prieš pat susidūrimą buvo viduryje kelio. Nukentėjusysis sėdėjo savo automobilyje, sukniubęs ant vairo. Eismo įvykio metu ji buvo sužalota, bet ieškinio savo sūnui atsisako. Jos sūnus suko kairiau, nes dešinėje pusėje buvo krantas, o jeigu būtų važiavęs tiesiai, būtų trenkęsis į nukentėjusiojo automobilį.

Nukentėjusioji L. B. patvirtino, kad 2012-06-16, apie 07 val. važiavo link Lazdijų. Automobilį vairavo jos vyras E. B., o ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Netoli Seirijų miestelio priekyje pamatė baltą automobilį, kuris likus maždaug 60-70 metrų po truputį pradėjo įstrižai važiuoti į jų kelio juostą. Šis automobilis važiavo skersai, todėl jos vyras pasuko vairą kairiau, pradėjo signalizuoti ir spaudė stabdžius, kad išvengtų susidūrimo. Baltas automobilis visas įvažiavo į jų kelio pusę, o likus 10 metrų jo vairuotojas pakėlė galvą ir staigiai pasuko atgal į savo eismo juostą. Automobiliai susidūrė kai jų automobilis dar nebuvo išvažiavęs į kairę kelio pusę, maždaug ties kelio vidurio juosta. Jų automobilis susidūrimo metu buvo pasuktas įstrižai į kairę, kad nesusidurtų. Smūgio metu ji užsimerkė, bet jautė, kad automobiliai po smūgio dar judėjo. Kai atsimerkė pamatė, kad jų automobilis stovi kitoje vietoje nei susidūrė, t. y. priešpriešinėje eismo juostoje. Nukentėjusysis sėdėjo savo automobilyje, sukniubęs ant vairo. Jos vyras suko kairiau, nes norėjo juos išgelbėti. Kitaip susidūrimas buvo neišvengiamas, o dešinėje pusėje buvo nuolydis, todėl pasukus į dešinę jie būtų vertęsi. Jos vyras negalvojo, kad kitas vairuotojas staiga grįš į savo eismo juostą.

Liudytojas K. V. patvirtino, kad nukentėjusysis, kuris yra jo sūnus, avarijos išvakarėse – 2012 m. birželio 15 d., apie 17 val. 30 min. buvo užsukęs pas jį, nes tuo metu dirbo kažkur Lazdijuose. Sūnus pabuvo apie 20 minučių, išgėrė kavos ir išvažiavo su automobiliu VW Polo. Tuo metu sūnus gyveno Alytuje, o kur buvo tą naktį nežino. Jis turėjo kitą dieną dirbti Lazdijuose prie ligoninės. Apie įvykusią avariją jam pranešė sekančią dieną - 2012 m. birželio 16 d., apie 10 valandą ryto. Avarijos pasekmės sūnaus sveikatai yra sunkios, nes iki avarijos sūnus dirbo, buvo samdomas darbuotojas, o dabar dirbti negali.

Liudytojas R. M. patvirtino, kad į avarijos vietą atvyko iš Alytaus kaip Bendrojo pagalbos centro budėtojas ir matė stabdymo žymes nuo Alytaus pusės. Automobilių šukės buvo kairėje kelio pusėje, žiūrint link Lazdijų. Vietoje jau buvo ugniagesiai gelbėtojai iš Lazdijų ir policija. Jis padarė fotonuotraukas tarnybiniu fotoaparatu, nes visada fiksuoja nelaimių vietas. Patvirtino, kad ugniagesiai gelbėtojai šukes nuo kelio pašalina tik gavę policijos leidimą, kai aplinkybės būna užfiksuotos. Savo nuožiūra to niekada nedaro.

Liudytojas R. K. patvirtino, kad į avarijos vietą atvyko iš Alytaus kaip kelių policijos patrulis. Atvykęs nubraižę eismo įvykio schemą, surašė transporto priemonių apžiūros protokolą. Ugniagesiai kelio tvarkyti savavališkai negali, turi gauti policijos pareigūnų leidimą, todėl greičiausiai kelią sutvarkė, kai jis baigė darbą. Ar ant kelio buvo automobilių šukių jis nepamena.

Liudytojas S. K. patvirtino, kad į avarijos vietą atvyko iš Alytaus kaip tyrėjas. Atvykęs surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, kuriame nenurodė, kad yra padangų pėdsakai ar stabdymo pėdsakai, nes ant asfalto rastą žymę laikė slydimo žyme. Tačiau ją nurodė nufotografuoti.

2012-06-16 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad automobiliai „Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW „Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po susidūrimo stovi kelio Alytus-Seirijai-Lazdijai 23-iame kilometre, kelio danga - sausas asfaltas, kelias tiesus, važiuojamosios dalies plotis 7,90 m., o kelkraščių – po 2,00 m, matomumas geras, o abu automobiliai stovi kairėje kelio pusėje, žiūrint pagal automobilio „Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptį (1 t., b. l. 7-11).

2012-06-16 autoavarijos vietos apžiūros protokolo priede plane užfiksuota automobilių „Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW „Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis ir atstumai nuo jų priekinių ir galinių ratų, skaičiuojami nuo dešinio važiuojamosios kelio dalies krašto, žiūrint pagal automobilio „Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptį, kurie patvirtina, kad abu susidūrę automobiliai stovi priešpriešinėje eismo juostoje, žiūrint pagal automobilio „Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptį, o automobilio „Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant asfalto palikta rato žymė, prasideda šio automobilio judėjimo eismo juostoje ir pasibaigia priešpriešinėje eismo juostoje (1 t., b. l. 12).

Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateiktoje CD laikmenoje yra skaitmeninės spalvotos įvykio vietos nuotraukos, kuriose matomi automobilio „Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratų pėdsakai, neatsispindintys kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nespalvotose nuotraukose (3 t., b. l. 3).

2012-06-21 apžiūros protokolas ir prie jo pridėtos nuotraukos patvirtina, kad šio eismo įvykio metu sugadintas visas automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekis, labiau kairė jo pusė (1 t., b. l. 19-26).

Registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra nukentėjusysis D. V. (1 t., b. l. 28).

2012-06-22 apžiūros protokolas ir prie jo pridėtos nuotraukos patvirtina, kad šio eismo įvykio metu sugadintas visas automobilio „Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekis, labiau dešinė jo pusė (1 t., b. l. 33-48).

Registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilio „Mitsubishi Space Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra kaltinamasis E. B. (1 t., b. l. 50).

2012-07-12 specialisto išvada Nr. M 228/12(06) patvirtina, kad J. E. M. mirė 2012-06-16, 9.30 val. nuo ūmaus nukraujavimo, kepenų dešinės skilties daugybinių sužalojimų, kurie padaryti autoįvykio metu ir tiesiogiai susiję su jos mirtimi (1 t., b. l. 59-63).

2012-11-21 specialisto išvada Nr. G 790/12 (06) patvirtina, kad D. V. konstatuoti abiejų šlaunikaulių lūžiai, kairės pėdos I-II padikaulių lūžiai, plėštinė kairio kulno srities žaizda, sunkios formos trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sumušimas, subarahnoidinė hemoragija, kaukolės pamato vidurinės daubos lūžimas abipus, veidinio nervo sumušimas, kiauryminis pilvo ertmės sužalojimas, pilvo sumušimas su kepenų plyšimu ir tulžies pūslės pažeidimu galėjo būti padaryti autoįvykio metu, o dėl kaukolės pamato kaulų lūžio, kiauryminio pilvo ertmės sužalojimo, uždaro pilvo ertmės organų pažeidimo ir abiejų šlaunikaulių kūnų lūžimo jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 67-72).

2012-09-04 specialisto išvada Nr. G 825/12 (06) patvirtina, kad V. B. konstatuotos plėštinės žaizdos kaktos srityje ir kairėje pėdoje, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kairio kelio sąnario srities sumušimas, kairio stipinkaulio lūžimas galėjo būti padaryti autoįvykio metu, o dėl kairio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 76-78).

2012-09-04 specialisto išvada Nr. G 826/12 (06) patvirtina, kad L. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl juosmeninio II stuburo slankstelio kūno suspaustinio lūžimo, kairio raktikaulio lūžimo, kairės pusės VII, VIII, IX šonkaulių, nes dėl to sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 80-82).

Specialisto išvada Nr. T-A5640/12 (01) patvirtina, kad 2012-06-16, 10.00 val. paimtame kaltinamojo E. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 99).

Specialisto išvada Nr. T-A5720/12 (01) patvirtina, kad 2012-06-16, 09.50 val. paimtame nukentėjusiojo D. V. kraujyje rasta 1,56 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 101).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui nustatyti akte Nr. 6 nurodoma, kad D. V. 2012-06-16 konstatuotas vidutinis girtumo laipsnis (1 t., b. l. 102).

Alytaus APGV Lazdijų PGT valdymo punkto žurnalo turinys patvirtina, kad įvykio vietoje ugniagesiai gelbėtojai rado vieną automobilyje prispaustą žmogų, kurį išlaisvino hidraulinių žirklių ir plėstuvų pagalba, o kitiems keturiems nukentėjusiems asmenims pagalbą suteikinėjo pravažiuojantys žmonės (1 t., b. l. 114-119).

2012-11-06 eksperto V. V. specialisto išvadoje Nr. 11-2115 (12) nurodoma, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mitsubishi Space Wagon“ vairuotojo E. B. veiksmai,- važiuodamas keliu Alytus-Seirijai-Lazdijai kryptimi nuo Alytaus link Seirijų, suko į kairę ir intensyviai stabdė, dėl to išvažiavo (judėjo intensyvaus stabdymo režimu) į priešpriešinio eismo juostą ir joje susidūrė su priešpriešiais judėjusiu automobiliu „VW Polo“, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio įvykio kilimą. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad automobilio „VW Polo“ vairuotojo D. V. veiksmai techniniu požiūriu būtų buvę nepriimtini (1 t., b. l. 91-96).

Ekspertas V. V. paaiškino, kad medžiaga, kurią gavo tyrimui, buvo iš 136 lapų. Jam buvo pateiktos popierinės, nespalvotos nuotraukos ir jų buvo pateikta mažiau nei kitiems ekspertams. Nuotraukos patvirtino, kad VW Polo deformacijos tęsiasi nuo dešinio sparno ties ratu iki kairiojo sparno, iki durelių, o Mitsubishi deformacijos atvirkščiai, - stipriau deformuotas dešinysis sparnas, nesiekia priekinių durelių. Jis paaiškino, kad stabdymo pėdsakas, policijos užfiksuotas kaip kairysis Mitsubishi pėdsakas, po jo atlikto modeliavimo jam išėjo kaip dešinysis automobilio pėdsakas, nes po susidūrimo modeliavimo automobilis sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir atsistojo ant to paties pėdsako, bet jau kairiuoju ratu. Antros Mitsubishi ratų pusės pėdsakų jis nepastebėjo, nes pateiktos nuotraukos buvo nespalvotos, jis neturėjo tokių galimybių, kaip kiti ekspertai, kurie gavo nuotraukas skaitmeninėje laikmenoje. Patvirtino, kad ne ta pati medžiaga, ne tie patys duomenys gali sąlygoti skirtingas ekspertų išvadas. Tačiau ekspertas paaiškino, kad nepaisant to, jog jis skirtingai nustatė kurio Mitsubishi rato pėdsakas yra užfiksuotas įvykio vietos apžiūros protokole, pagrindas susidūrimo vietai nustatyti yra automobilių šukės ir jų išsidėstymas tarpusavyje. Šiuo atveju abiejų automobilių priekinės dalys yra priešpriešinėje eismo juostoje ir tarp jų yra šukės. Todėl nekyla abejonių, kad įvykis buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Jei VW Polo buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, tai Mitsubishi vairuotojo veiksmų vertinimas priklauso nuo to, prieš kiek metrų VW Polo išvažiavo į priešingą eismo juostą. Jei šiuo atveju VW Polo buvo įvažiavęs į priešpriešinę juostą, tai tikėtina, kad jo sugrįžimas nebuvo prieš pat Mitsubishi priekį, nes VW Polo prieš susidūrimą spėjo išsitiesinti. Tokiose situacijose staigi kliūtis sudaroma tada, kai susidūrimo metu grįžtantis į savo eismo juostą automobilis būna ženkliai pasisukęs į kelio vidurį. Skersai judančios kliūties ar kliūties, kuri gali keisti kryptį kelyje, negalima apvažinėti, todėl Mitsubishi vairuotojo nusukimas į kairę buvo nepriimtinas. Ekspertas pabrėžė, kad Mitsubishi vairuotojas manevruoti sureagavo savo eismo juostoje.

2013-03-21 specialisto V. M. išvadoje MV 2013-14 nurodoma, kad susidariusioje situacijoje automobilio „Mitsubishi Space Wagon“ vairuotojo E. B. veiksmai,- manevravimas į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, buvo vienintelė galimybė išvengti susidūrimo su priešpriešais jo eismo juosta artėjančiu automobiliu „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Mitsubishi Space Wagon“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu tiktai sąryšyje su automobilio „VW Polo“ vairuotojo nepriimtinais veiksmais, kuris važiavo priešpriešine eismo juosta, tuo sudarydamas kliūtį automobilio „Mitsubishi“ vairuotojui ir priversdamas jį keisti važiavimo kryptį, ir pasuko iš priešpriešinės eismo juostos į dešinę tiktai betarpiškai prieš susidūrimą su automobiliu „Mitsubishi Space Wagon“ (2 t., b. l. 101-123).

Ekspertas V. M. paaiškino, kad įvykio schemoje pažymėtas 21,3 m pėdsakas yra Mitsubishi kairio ratas pėdsakas, o lygiagrečiai šiam pėdsakui skaitmeninėse nuotraukose matomas dar vienas – dešinio rato pėdsakas. Mitsubishi kairio rato pėdsakas kelio važiuojamosios dalies krašto atžvilgiu yra maždaug 6 laipsnių kampu, todėl automobilis Mitsubishi prieš susidūrimą su automobiliu VW Polo judėjo kampu, artimu 6 laipsniams. Nuotraukose, kuriose automobilių apgadinimai užfiksuoti iš viršaus, matoma kokiu kampu orientuotos likutinės automobilių deformacijos, todėl buvo gauta, kad tarp automobilių išilginės simetrijos plokštumų susidūrimo metu buvo kampas nuo 152 iki 158 laipsnių, o susidūrimo metu automobilis VW Polo judėjo 16-22 laipsnių kampu iš kairės į dešinę. Todėl ekspertas teigia, kad automobilis VW Polo betarpiškai prieš susidūrimą judėjo į priešpriešinę eismo juostą ir suko į dešinę. Susidūrimas įvyko ant kelio ištisinės linijos kai automobilio Mitsubishi dešinysis gabaritas ir automobilio VW Polo kairysis gabaritas buvo ties brūkšnine linija. Mitsubishi sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir buvo bloškiamas į kairę, o VW Polo buvo bloškiamas į dešinę. Abu automobiliai judėjo link kelkraščio ir jų šukės judėjo kartu, todėl jos atsidūrė toli nuo ašinės kelio linijos. Ekspertas teigia, kad šukės ir skysčiai nenurodo susidūrimo vietos tiek tiksliai, kiek padangų pėdsakai. Mitsubishi negalėjo išvengti susidūrimo tik stabdydamas ir nenusukdamas, nes visiško sustabdymo atstumas buvo 60,9 m, o tai didesnis atstumas nei 49,7 m atstumas, kuriuo nuo susidūrimo vietos buvo Mitsubishi, kai jo vairuotojas sureagavo į stabdymą. Tai reiškia, kad jei Mitsubishi vairuotojas tik stabdytų važiuojant tiesiai, būtų įvykęs automobilių susidūrimas, jei VW automobilio vairuotojas nebūtų nusukęs atgal į dešinę. Ekspertas patvirtino, kad iš skaičiavimų matyti, jog automobiliai teoriškai būtų prasilenkę, jei Mitsubishi vairuotojas būtų važiavęs maždaug metras ar arčiau nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto, o VW Polo vairuotojas būtų pasukęs į dešinę, jei būtų judėjęs taip, kaip judėjo jo nustatyta trajektorija. Tačiau Mitsubishi manevras į dešinę pusę link kelkraščio, važiuojant 84 km/h greičiu, negali būti laikomas saugiu, nes galimas apvirtimas. Taip pat ekspertas paskaičiavo, kad automobilių prasilenkimas teoriškai būtų įmanomas ir tuo atveju, jei automobilis VW Polo liktų važiuoti priešpriešine juosta, o Mitsubishi būtų sukęs į kairę, tačiau šoninis intervalas tarp jų būtų nesaugus. Tačiau ekspertas pabrėžia, kad abiem atvejais tik psichologas galėtų atsakyti ar tokiu greičiu artėjant automobiliams Mitsubishi vairuotojas galėjo suprasti, kad paskutinę akimirką gali saugiai prasilenkti nesukdamas į kairę. Dėl to ekspertas daro išvadą, kad kilus pavojui Mitsubishi vairuotojas privalėjo manevruoti, nes jei jis būtų stabdęs toje pačioje eismo juostoje, tai saugus prasilenkimas nebūtų galimas, o manevravimas į dešinę važiuojant tokiu greičiu yra nesaugus.

2014-02-04 eksperto M. M. ekspertizės akto Nr. 11-2571 išvadoje nurodoma, kad automobilio „Mitsubishi Space Wagon“ vairuotojo E. B. veiksmai,- važiuodamas keliu Alytus-Seirijai-Lazdijai suko į kairę ir intensyviai stabdė, įvažiavo (judėdamas intensyvaus stabdymo režimu) į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais judėjusiu automobiliu „VW Polo“,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio įvykio kilimą. Tačiau išvadoje nurodoma ir tai, kad jeigu buvusioje kelio eismo įvykio situacijoje automobilio „VW Polo“ vairuotojas D. V. prieš eismo įvykį buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį automobilio „Mitsubishi Space Wagon“ vairuotojui, tai tokie jo veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu buvusioje kelio eismo įvykio situacijoje automobilis „VW Polo“ išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tuo sudarydamas automobilio „Mitsubishi Space Wagon“ vairuotojui kliūtį, ko pasekoje iškilo grėsmė eismo saugumui, E. B. privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę neįvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Įvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą buvusioje situacijoje techniniu požiūriu yra nepriimtinas. Automobilio „Mitsubishi Space Wagon“ vairuotojas E. B., iškilus grėsmei eismo saugumui ir mažindamas greitį savo krypties eismo juostoje, neįvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, turėjo galimybę išvengti eismo įvykio (3 t., b. l. 85-93).

Ekspertas M. M. paaiškino, kad iš skaitmeninės nuotraukos nustatė, jog ant kelio yra likę automobilio Mitsubishi abiejų ratų pėdsakai – tiek dešinio, tiek kairio. To nebuvo užfiksuota eismo įvykio plane. Jis nustatė, jog tikėtina, kad VW Polo, prieš pat susidūrimą važiavo tiesiai, nes VW Polo išilginė ašis ir kelio ašinė linija tikėtinai buvo lygiagrečios. Kokiu kampu VW Polo važiavo prieš susidūrimą nustatyti negalima, nes nėra jokių VW Polo pėdsakų. Eismo įvykio metu VW Polo buvo savo juostoje, o kur jis buvo prieš tai, ekspertas atsakyti negali. Taip pat nustatė VW Polo greitį susidūrimo metu, tačiau negali nustatyti jo greičio prieš susidūrimą, negali nustatyti ar jis greitėjo, ar mažino greitį. Tuo tarpu nustatyta, kad Mitsubishi mažino greitį, nes buvo stabdymo pėdsakas. Susidūrimo vieta nustatyta atsižvelgiant į skysčio dėmę ant kelio ir šukių koncentraciją. Susidūrimo vietos atskaitos tašku paimta skysčio dėmė, o šukės būna barstomos automobilių atsiskyrimo metu. Mitsubishi pėdsakas yra nežymaus puslankio formos, bet tai matoma tik iš spalvotos nuotraukos. Iš įvykio plano nustatyti šio pėdsako kampo negalima. Ekspertas patvirtino, kad Mitsubishi vairuotojas turėjo galimybę išvengti susidūrimo jei būtų važiavęs tiesiai, nes susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje. Nusukimas į priešpriešinę juostą techniniu požiūriu yra nepriimtinas. Jei VW Polo išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, Mitsubishi vairuotojas turėjo lėtinti greitį arba visai sustoti. Automobilio Mitsubishi pėdsakų puslankio forma atspindi, kad vairuotojas ne tik stabdė, bet ir suko į kairę, todėl tikėtina, kad ne tik stabdant, bet ir vairu buvo bandoma išvengti kažko. Kelių eismo taisyklės leidžia apvažiuoti kliūtį jei kliūtis nejudanti. Tačiau jei tai judantis objektas, nustatyti tolimesnių jo veiksmų negalima, dėl to ir apvažiavimas ar nusukimas techniniu požiūriu yra nepriimtinas. Važiuojant pamačius kliūtį reikia pristabdyti, sumažint greitį, įsitikint, kokia tai kliūtis.

Kaip matyti kaltinamasis E. B. nepripažįsta savo kaltės dėl kilusio eismo įvykio ir jo pasekmių bei tvirtina, kad dėl šio eismo įvykio kaltas tik nukentėjusysis D. V.. Todėl norint pripažinti kaltinamąjį kaltu būtina paneigti kaltinamojo ir kartu su juo važiavusių nukentėjusiųjų nurodytas eismo įvykio aplinkybes ir neabejotinai nustatyti, kad surinkti įrodymai leidžia daryti vienintelę ir neabejotiną išvadą, jog eismo įvykis kilo tik dėl E. B. kaltų veiksmų, o ne dėl nukentėjusiojo D. V. veiksmų.

BK 281 str. 5 d. yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šiame straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką - Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bet ir padarinius (žuvo žmogus), o taip pat - kas šiuo atveju būtina - ir priežastinį ryšį tarp eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, šiuo atveju - žmogaus žūties, bei kaltę. Asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą nusikaltimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties. Pagal teismų praktiką, kadangi priežastinis ryšis yra BK 281 str. 5 d. numatyto nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-6/2008).

Išnagrinėjęs bylą teismas neturi jokio pagrindo abejoti nei kaltinamojo, nei nukentėjusiųjų jo šeimos narių parodymais apie išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą priežastį ir aplinkybes, nes jie buvo nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, jie visiškai atitinka objektyvius eismo įvykio pėdsakus ir kaltinamajam nustatytą blaivumą. Tokių parodymų nepaneigia ir kito vairuotojo - nukentėjusiojo D. V., parodymai, nes pastarasis apie eismo įvykį nieko neprisimena. Pabrėžtina, kad eismo įvykio vietos plane ir nuotraukose užfiksuota kaltinamojo automobilio kairio rato stabdymo pėdsako žymė prasideda jo eismo juostoje, o baigiasi priešpriešinėje eismo juostoje, kas patvirtina, kad jis dar savo eismo juostoje sureagavo į pasikeitusią situaciją priešais jį. Taip pat reikia įvertinti, kad eismo įvykio metu kaltinamais buvo blaivus, o nukentėjusysis D. V. vairavo neblaivus, jam buvo nustatytas 1,56 promilių girtumas. Tokios objektyvios aplinkybės visiškai atitinka kaltinamojo ir jo šeimos narių parodymus, kad E. B. į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo tik dėl to, kad savo veiksmais kliūtį jam sudarė pats nukentėjusysis D. V., įvažiuodamas į kaltinamojo judėjimo eismo juostą. Jokių įrodymų, paneigiančių kaltinamojo ir nukentėjusiųjų V. B. ir L. B. parodymus, ir leidžiančių spręsti apie kitokią kaltinamojo išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą priežastį, byloje nėra. Kaltinamojo E. B. išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą tuo pačiu metu stabdant automobilį niekaip negalėtų būti suderinamas ir paaiškinamas galimu kaltinamojo bandymu atlikti lenkimo manevrą, nes lenkti priešais važiuojančią transporto priemonę ir tuo pat metu stabdyti (ką patvirtina savo eismo juostoje prasidedantis stabdymo pėdsakas) neįmanoma. Jeigu kaltinamais būtų pradėjęs prieš jį važiuojančios transporto priemonės lenkimo manevrą ir pamatęs iš priekio atvažiuojantį nukentėjusiojo D. V. automobilį, tai stabdymo pėdsakas prasidėtų jau priešpriešinėje eismo juostoje. Be to, tokiu atveju kaltinamasis pirmiausiai būtų sukęs atgal į savo eismo juostą ir tik tada stabdęs ir stabdymo pėdsako trajektorija būtų atvirkštinė nei nustatyta šiuo atveju. Galimą išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą be jokios priežasties paneigia tai, kad kaltinamasis vairavo blaivus ir nebūdamas pavargęs, o tokios situacijos paprastai būdingos neblaivių ar iš nuovargio užmigusių vairuotojų veiksmams, kai neadekvačiai vertinama situacija kelyje arba užmiegama prie vairo. Be to, tai būdinga tik vairuojant vienam, kai vairuotojo niekas negali įspėti apie pavojingą nukrypimą į priešpriešinę eismo juostą. Tačiau šiuo atveju kaltinamasis važiavo ne vienas ir jo išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą be jokios priežasties būtų pastebėję ir nutraukę kartu su juo važiavę jo šeimos nariai.

Taip pat negalima kaltinamojo ir jo šeimos narių parodymų atmesti ir jais visiškai nesivadovauti vien tik dėl to, kad nukentėjusiojo automobilio „VW Polo“ išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą nepatvirtina jokie jo palikti pėdsakai. Šiuo atveju automobilio „VW Polo“ pėdsakų nebuvimas priešpriešinėje jam eismo juostoje nereiškia, kad šis automobilis nebuvo ten išvažiavęs, nes tą patvirtinantys kaltinamojo ir jo šeimos narių parodymai nepaneigti jokiais kitais pakankamais ir visas abejones galinčiais išsklaidyti įrodymais. Automobilio „VW Polo“ pėdsakų nebuvimas priešpriešinėje eismo juostoje negali paneigti kaltinamojo ir jo šeimos narių parodymų, tačiau jiems visiškai neprieštarauja, nes, kaip nurodė pastarieji, nukentėjusiojo D. V. automobilis, iš vienos eismo juostos į kitą ir atgal, judėjo nestabdydamas.

Darant vieną prielaidų, kuria galėtų būti grindžiamas kaltinimas E. B., kad stabdyti savo eismo juostoje jį išprovokavo ne nukentėjusysis D. V., o kita kliūtis, niekaip racionaliai negalima būtų paaiškinti kodėl norėdamas išvengti vienos kliūties kaltinamasis palaipsniui suko į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo nukentėjusysis D. V., ir taip, sąmoningai pasirinkdamas kitą kliūtį, būtų sukėlęs didesnę grėsmę sau ir visai savo šeimai, nes susidūrimas su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu akivaizdžiai pavojingesnis nei su ta pačia kryptimi važiuojančia transporto priemone ar su visai nejudančia kliūtimi.

E. B. pareikštam kaltinimui pagrįsti taip pat nepakanka prokuroro ir ekspertų V. V. ir M. M. prielaidos, kad net ir tuo atveju, jei nukentėjusysis D. V. į priešpriešinio eismo juostą buvo išvažiavęs, tai toks išvažiavimas nekėlė grėsmės kaltinamajam, nes tai įvyko tariamai prieš didesnį atstumą nei teigia kaltinamasis ir jo šeimos nariai. Pabrėžtina, kad tokia prielaida nepagrįsta pakankamais įrodymais, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog taip ir buvo, todėl kaltinamasis neadekvačiai reagavo į toli nuo jo esančią kliūtį. Tokia prielaida grindžiama tuo, kad iki susidūrimo nukentėjusysis D. V. galimai spėjo sugrįžti į savo eismo juostą ir ištiesinti savo automobilį, todėl kaltinamasis neva neturėjo pagrindo sukti į priešpriešinio eismo juostą dėl pakankamai toli nuo jo esančios kliūties, kuri prieš pakankamą atstumą iš kaltinamojo kelio pusės pasitraukė. Ši prielaida grindžiama eksperto M. M. išvada, kad prieš pat susidūrimą automobilio „VW Polo“ išilginė ašis ir kelio ašinė linija buvo lygiagrečios ir eksperto V. V. išvada, kad susidūrimo metu automobilio „VW Polo“ buvo pasisukęs apie 5 laipsnių kampu iš kairės į dešinę savo važiavimo kryptimi, kas leistų daryti prielaidą, kad automobilis „VW Polo“ iš priešpriešinės eismo juostos buvo sugrįžęs ne prieš pat susidūrimą, o anksčiau. Tačiau teismas pripažįsta, kad tokios ekspertų išvados nėra pakankamos daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusysis D. V. į priešpriešinio eismo juostą buvo išvažiavęs prieš žymiai didesnį atstumą nei teigia kaltinamasis ir jo šeimos nariai. Ekspertai patys pripažįsta, kad tokios jų išvados yra tik tikėtinos, kadangi automobilis „VW Polo“ nepaliko jokių savo judėjimo trajektorijos pėdsakų. Ekspertas V. V. pripažino, kad nukentėjusiojo automobilio „VW Polo“ galimybės sugrįžus iš priešpriešinės eismo juostos ištiesinti automobilį savo eismo juostoje priklauso nuo to, kiek jis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Jeigu jis buvo išvažiavęs tik 0,5 metro, tai sugrįžti ir ištiesinti automobilį reikia mažesnio atstumo, jeigu visais keturiais ratais – tai sugrįžti ir ištiesinti automobilį reikia didesnio atstumo. Kadangi automobilio „VW Polo“ judėjimo trajektorijos pėdsakų nėra, tai ekspertas pats pripažįsta, kad visos jo prielaidos apie atstumą, kuriuo nukentėjusysis D. V. galėjo būti išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, yra tik spėjimai. Ekspertas M. M. taip pat pripažino, kad jo nustatyta automobilio „VW Polo“ padėtis kelio ašinės linijos atžvilgiu yra tik tikėtina, nes neturint šio automobilio pėdsakų negalima daryti jokių kategoriškų išvadų ir jis negali pasakyti kur ir kaip automobilis „VW Polo“ judėjo iki susidūrimo. Trečiasis ekspertas V. M. gavo dar didesnį automobilio „VW Polo“ kampą susidūrimo metu, nei ekspertas V. V., iš kurio sprendė, kad nuketėjusysis betarpiškai prieš susidūrimą suko iš priepriešinės eismo juostos į savo eismo juostą, o ne važiavo tiesiai. Visos šios tarpusavyje nesutampančios ekspertų išvados dėl galimo atstumo, kuriam likus iki susidūrimo automobilis „VW Polo“ galėjo būti išvažiavęs į priepriešinę eismo juostą, tik patvirtina, kad byloje nėra galimybės patikimai ir neabejotinai nustatyti ar atstumas, kuriam esant nukentėjusysis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, buvo didesnis, nei teigia kaltinamasis ir dvi nukentėjusiosios, o jei didesnis, tai kiek tiksliai, nes eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuota jokie automobilio „VW Polo“ pėdsakais. Tai reiškia, kad viena vertus, ekspertiniais tyrimais nėra galimybės pašalinti aptariamas abejones ir paneigti kaltinamojo versiją, kad jis tinkamai ir laiku pasuko į kairę, o kita vertus, tokiomis abejonėmis negalima pagrįsti kaltinamojo kaltės, nes jos visos privalo būti traktuojamos jo naudai, o ne atvirkščiai. Teismas negali pripažinti kaltinamojo kaltu remdamasis prielaidomis ir spėjimais, daromais ne kaltinamojo naudai, kad automobilių susidūrimas įvyko kitokiomis aplinkybėmis nei nurodo kaltinamasis, nes tai pažeistų nekaltumo prezumpciją. Jokios kitokios automobilių susidūrimo aplinkybės ir priežastys nei nurodo kaltinamasis byloje neįrodytos.