Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato Valentino Račio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje (įstatymo 2004 m. liepos 5 d. Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) – 300 MGL (15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų)) bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija, galiojanti nuo 2006 m. vasario 11 d.) – 400 MGL (20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų)) dydžio bauda;

- pagal 182 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, galiojusio nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. redakcija) – 500 MGL (25 000 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių eurų)) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, pirmiausia, apimant bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, paskiriant subendrintą 500 MGL (25 000 (dvidešimt penki tūkstančiai) Eur) dydžio baudą, kuri subendrinta iš dalies sudedant su bauda, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, pridedant minimaliai galimą už apysunkį nusikaltimą paskirtos baudos dalies dydį – 100 MGL, ir paskirta galutinė subendrinta 600 MGL (30 000 (trisdešimt tūkstančių) Eur) dydžio bauda, kurios sumokėjimui nustatytas 10 (dešimties) mėnesių terminas.

Vadovaujantis, BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 2 ir 3 punktais, valstybės naudai konfiskuotas automobilis „VW Beetle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), registruotas L. M. vardu.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas L. M. turtui – automobiliui „VW Beetle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), pratęstas iki bus įvykdyta turto konfiskavimo procedūra, o ją įvykdžius, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas.

Civilinės ieškovės UAB „O.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. M. priteista 7 000 (septynis tūkstančius) Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškinio dalis dėl 1 000 Eur neturtinės žalos netenkinta.

Civilinio ieškovo naudai iš M. M. priteista 3 809 (trys tūkstančiai aštuoni šimtai devyni) Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4.17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam. Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos. Tam tikrais atvejais, kai darant nusikalstamas veikas gautas turtas gražinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, turto konfiskavimas netaikomas. Civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese yra civilinio ieškovo teisė, o ne pareiga (BPK 109 straipsnis), todėl civilinio ieškinio nepareiškimas (net ir esant teisiniam pagrindui jį pareikšti) nedaro įtakos sprendžiant dėl turto konfiskavimo pagrįstumo per se. Civilinio ieškinio pareiškimas gali turėti įtakos sprendžiant turto konfiskavimo dydį. Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas gražinamas nukentėjusiajam arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo yra neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos.

5.9. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio matyti, kad didelė dalis apeliacinio skundo argumentų yra deklaratyvaus pobūdžio, apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, tačiau pats remiasi beveik išimtinai nuteistojo duotais parodymais, kurie yra akivaizdi gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės taikymo. Šiuo atveju apeliantas apeliaciniame skunde nepateikia jokių objektyvių, konkrečių duomenų, kurie leistų spręsti apie priimto nuosprendžio neteisėtumą.

5.14. Turto konfiskavimas ir civilinio ieškinio tenkinimas nėra dvigubas nubaudimas, nes šie institutai turi skirtingus tikslus ir paskirtis. Baudžiamosios poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vienas pagrindinių tikslų yra neleisti asmeniui praturtėti iš nusikalstamų veikų darymo, o civiliniu ieškiniu siekiama atlyginti asmeniui padarytą turtinę ar neturtinę žalą. Šioje byloje egzistavo teisinis pagrindas tenkinti civilinį ieškinį ir konfiskuoti nusikalstama veika įgytą turtą.

5.15. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs veikos pavojingumą, baigtumą, užvaldyto turto vertę, parinko tinkamą bausmę. Apeliantui paskirtos bausmės – baudos, dydis nustatytas mažesnis nei skiriamos bausmės vidurkis už kiekvieną nusikaltimą nepaisant to, jog byloje nustatyta viena sunkinanti aplinkybė. Paskirtos bausmės sudendrintos BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad paskirta bausmė neproporcinga ar pažeidžia bausmių skyrimo principus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. M. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad M. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ORM Nr. 002. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nuteistojo veiksmus, susijusius su minėto netikro dokumento panaudojimu, netinkamai individualizavo nuteistajam bausmę bei nepagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais pagrindais. Taip pat skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl UAB ,,O2“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų paslėpimo negalima visiškai nustatyti UAB ,,O2“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d., todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis tikslintinas.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies ir BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo

9. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Aptariamu straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, Nr. 2K-7-84-489/2018). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-227-976/2021). Pažymėtina, kad tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-4-689/2019, 2K-65-697/2020).

10. BK 300 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti. Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Pažymėtina, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, nustatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovę ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas ar jo panaudojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Tokia veika tik formaliai atitinka BK 300 straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymius, bet nėra pavojinga baudžiamąja teisine prasme, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-424-696/2016). BK 300 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiškia tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali teisinėje apyvartoje įtvirtinti netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą, bei sukelti neigiamus padarinius ne tik fiziniams ar juridiniams asmenims, tačiau ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212-697/2022, 2K-12-654/2023, 2K-43-594/2023).

11. M. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu dėl to, kad jis tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2018 m. liepos 18 d., nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ORM Nr. 002, į ją įrašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad neva UAB „O2“ už 1 210 Eur iš UAB „O1“ įsigijo automobilį ,,VW Beetle“, VIN (duomenys neskelbtini), bei šį dokumentą 2018 m. liepos 18 d. pateikė VĮ „Regitra“, adresu Lentvario g. 7, Vilniuje, kartu su prašymu registruoti transporto priemonę. Nuteistasis viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros, serija ORM Nr. 002 neklastojo, nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent jis surašė ir pasirašė aptariamą sąskaitą faktūrą, nuteistojo teigimu ją išrašė M. K..

12. Nuteistasis M. M., apklausimas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ORM Nr. 002 išrašė M. K., ji visada buvo automobilio ,,VW Beetle“ daiktadėžėje. Tarp jo ir M. K. buvo žodinis susitarimas, kad M. K. pasilieka automobilį ,,BMW 528i“, o nuteistajam lieka ,,VW Beetle“. Automobilį ,,VW Beetle“ remontavo jis, M. K. prie minėto automobilio remonto neprisidėjo. Kadangi ,,VW Beetle“ nebuvo registruotas Lietuvoje, todėl iki jo registracijos (iki registravimo Lietuvoje turėjo JAV valstybinius numerius), naudojantis šiuo automobilio reikėjo turėti nuosavybę patvirtinantį dokumentą, todėl M. K. išrašė minėtą sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad UAB ,,O1“ parduoda automobilį ,,VW Beetle“ UAB ,,O2“ (5 t, b. l. 72–75). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas M. K. neigė išrašęs 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ORM Nr. 002, teigė, kad nebuvo sudaryta jokių sandorių su UAB ,,O2“. Visos tikros sąskaitos yra su UAB ,,O1“ antspaudu, o suklastota tik su parašu (4 t., b. l. 138).

13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad galimai nuo 2017 m. tarp nuteistojo ir M. K. susiklostė verslo santykiai automobilių iš JAV pardavimo srityje, o visi iš šios šalies atgabenti automobiliai (tarp kurių ir automobilis ,,VW Beetle“), buvo pirkti UAB „O1“ vardu, kurios atstovas buvo M. K.. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys: M. K. per ,,Western Union“ atlikti mokėjimai už perkamą automobilį ,,VW Beetle“; UAB ,,O1“ balansas; 2017 m. kovo 29 d. PVM sąskaita faktūra serija KOL Nr. 001274, patvirtinanti automobilio ,,VW Beetle“ įsigijimą UAB ,,O1“ vardu iš UAB ,,K.“; 2017 m. kovo 28 d. pinigų priėmimo kvitas serija KOL Nr. 174, patvirtinantis M. K. pinigų sumokėjimą UAB ,,K.“ direktoriui G. M. už perkamus automobilius, tame tarpe ,,VW Beetle“; VMI pateikti duomenys (1 t., b. l. 135–167, 2 t., b. l. 171, 177). Šių aplinkybių neginčija ir nuteistasis, pripažįsta, kad aptariamam automobiliui atvykus į Lietuvą, jis priklausė UAB ,,O1“.

14. Nors nuteistasis nuosekliai teigia, kad tarp jo ir M. K. buvo žodinis susitarimas, jog automobilį ,,BMW 528i“ pasilieka M. K., o automobilį ,,VW Beetle“ – M. M., tačiau bylos nagrinėjimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokio susitarimo buvimą. M. K. neigė buvus tokį susitarimą, parodydamas, kad buvo susitarimas – suremontuoti automobilius, taip pat ir ,,VW Beetle“, ir sutvarkyti jų dokumentus, po to juos parduoti, o gautą pelną pasidalinti per pusę. Taip pat M. K., priešingai nuteistojo teiginiams, nurodė, kad kaltinime nurodytos sąskaitos faktūros neišrašė, įmonės UAB ,,O2“ nežino, su šia įmone jokių sandorių nesudarinėjo. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog verslo santykiai tarp M. K. ir kaltinamojo M. M. neapsiribojo vien automobilių verslu, jie taip pat vykdė prekybos mediena veiklą. Šios aplinkybės neneigė nei nuteistasis, nei M. K.. Vis dėlto, priešingai nuteistojo parodymams, kad prekiaujant mediena veikė UAB ,,O1“ ir UAB ,,O2“, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad prekybos mediena veiklą vykdė UAB ,,O1“ ir kita M. M. vadovaujama įmonė UAB ,,G. E. I.“. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti 2017 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaita faktūra, serija ORM Nr. 002, kurioje nurodyta, kad pardavėjas UAB ,,O1“ pirkėjui UAB ,,G. E. I.“ už 1 210 Eur pardavė uosio dvigubo pjovimo lentas (1 t., b. l. 163). Šios PVM sąskaitos faktūros egzistavimą patvirtina VMI pateikti duomenys. Iš UAB ,,O1“ išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenų išrašo (už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.) matyti, kad į jį įtraukta PVM sąskaita faktūra serija ORM Nr. 002 (2 t., b. l. 172–173). Taip pat, aptariama PVM sąskaitą faktūra buvo įtraukta į UAB ,,G. E. I.“ gaunamų sąskaitų faktūrų registrą (2 t., b. l. 174–175). VMI lydraštyje dėl informacijos apie UAB ,,O1“, UAB ,,G. E. I.“ ir UAB ,,O2“ pateikimo nurodyta, kad UAB ,,O2“ PVM sąskaitos faktūros serija ORM Nr. 002 nėra įrašiusi į Gaunamų ar Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus. UAB ,,O2“ PVM mokėtoja buvo nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. (2 t., b. l. 171). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys patvirtina liudytoju apklausto M. K. nurodytas aplinkybes, kad UAB ,,O1“ nesudarė jokių sandorių su UAB ,,O2“, jam ši įmonė nėra žinoma. Esant aptartoms aplinkybėms, kaip nepagrįstas atmestinas nuteistojo M. M. teiginys, kad aptariamą sąskaitą faktūrą galėjo išrašyti M. K..

15. 2017 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitos faktūros serija ORM Nr. 002 tikrumą ir jos duomenų teisingumą patvirtina aukščiau aptarti baudžiamosios bylos duomenys, todėl teisėjų kolegija neturi paringo abejoti minėtos PVM sąskaitos faktūros duomenų teisingumu. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros serija ORM Nr. 002, kurioje nurodyta, kad pardavėjas UAB ,,O1“ pirkėjui UAB ,,O2“ už 1 210 Eur parduoda automobilį VW su defektais (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 80), tikrumo. Nagrinėjamoje byloje yra dvi PVM sąskaitos faktūros su serija ORM Nr. 002 (1 t., b. l. 163, 2 t., b. l. 80), tačiau jų turinys nesutampa. Kaip jau minėta, 2017 m. rugpjūčio 14 d. sąskaita faktūra, serija ORM Nr. 002 yra įtrauka į UAB ,,O1“ Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą, tačiau sąskaita datuota 2017 m. rugpjūčio 14 d., o ne 2017 m. gruodžio 14 d., kaip nurodyta VĮ ,,Regitra“ pateiktoje sąskaitoje faktūroje. Sugretinus byloje esančias 2017 m. rugpjūčio 14 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitas faktūras matyti, kad sutampa jų serija ir numeris (serija ORM Nr. 002), pardavėjo duomenys (UAB ,,O1“) bei suma (1 210 Eur), sąskaitą išrašęs asmuo (M. K.), tačiau skiriasi išrašymo datos, pirkėjo duomenys (2017 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad pirkėjas UAB ,,G. E. I.“, o 2017 m. gruodžio 14 d. – UAB ,,O2“), bei jose įtvirtintos ūkinė finansinės operacijos (parduodamas objektas). Atsižvelgiant į tai, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaita faktūra serija ORM Nr. 002 tikra, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaita faktūra serija ORM Nr. 002 netikra, o joje nurodyta informacija, kad pardavėjas UAB ,,O1“ pirkėjui UAB ,,O2“ už 1 210 Eur parduoda automobilį VW su defektais (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės.

16. Kaip nesusijęs su nagrinėjama baudžiamąją byla, atmestinas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad M. K. praeityje nebuvo sąžiningas ir netvarkingai tvarką įmonės buhalteriją, dėl ko buvo nuteistas. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis M. K. Vilniaus mieto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1664-988/2019 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 75 MGL (3 750 EUR) dydžio bauda dėl to, kad jis į UAB ,,O1“ buhalterinę apskaitą neįtraukę ar nepagrįstai įtraukė sąskaitas faktūras, o dėl to, kad nepagrįstai sumažino atskaitingo asmens įsiskolinimą ,,O1“. Vien tai, kad M. K. praeityje teistas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, nesudaro pagrindo išvadai, jog jis išrašė kaltinime nurodytą PVM sąskaitą faktūrą, tačiau jos neįtraukė į UAB ,,O1“ buhalterinę apskaitą.

17. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį, apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, negali būti priimtas vadovaujantis prielaidomis. Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

18. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta, tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje konstatuota, kad M. M. pagamino netikrą dokumentą, daugiausia grindžiama būtent tokiomis išvadomis.

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, darytina išvada, jog bylos duomenys neleidžia vienareikšmiškai nustatyti, ar būtent nuteistasis M. M. pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ORM Nr. 002. Šiame kontekste sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paskirta rašysenos ekspertizė, siekiant nustatyti ar rašytinį tekstą 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija ORM Nr. 002 surašė bei šį dokumentą pasirašė M. M., M. K. ar kitas asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu paimti liudytojo M. K. eksperimentiniai ir laisvieji rašysenos pavydžiai (1 t., b. l. 168–171), tačiau rašysenos ekspertizės atlikimas nebuvo galimas, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gautas 2017 m. gruodžio 14 d. sąskaitos faktūros serija ORM Nr. 002 originalas. Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK tyrėjo 2020 m. gegužės 13 d. rašte nurodoma, kad ne kartą reikalaujant telefonu ir siunčiant M. M. reikalavimus pateikti dokumentus buvo prašoma, be kita ko, pateikti 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ORM Nr. 002, pagal kurią UAB ,,O2“ įsigijo automobilį ,,VW Beetle“ (originalą), minėti dokumentai pateikti nebuvo. Atliktų kratų metu surasta dalis įmonės dokumentų, tačiau jie nėra susiję su nagrinėjama byla (2 t., b. l. 160–161). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų visumos, kurie leistų daryto neabejotiną išvadą, jog minėtą netikrą dokumentą pagamino būtent nuteistasis. Aplinkybės, jog vėliau M. M. šį dokumentą panaudojo bei jis buvo sukurtas kitos jo įmonės kito panašaus dokumento pagrindu yra svarbios, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jos gali būti laikomos tik prielaida, kad 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ORM Nr. 002 pagamino būtent nuteistasis. Šiuo atveju svarbu tai, kad lygiai taip pat galima daryti prielaidą, kad šį dokumentą galėjo pagaminti bet koks kitas, su nuteistuoju ar UAB ,,G. E. I.“ susijęs asmuo. Tokia versija yra tikėtina, jos patvirtinti ar atmesti vertinant byloje surinktus įrodymus negalima, kadangi buvo išnaudotos visos galimybės objektyviai tiesai nustatyti, todėl visos kilusios pagrįstos abejonės vertintinos M. M. naudai.

20. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, jog byloje esant abejonių, kurios negali būti pašalintos ir turi būti aiškinamos nuteistojo naudai, iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį šalintina aplinkybė, kad M. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ORM Nr. 002.

21. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu dėl dviejų veikų – netikro dokumentu pagaminimo ir jo panaudojimo. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad būtent M. M. pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ORM Nr. 002. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad būtent nuteistasis realizavo kitą aptariamo baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicijoje numatytą alternatyvią veiką, t. y. minėtą netikrą dokumentą panaudojo. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad M. M. 2018 m. liepos 18 d., teikdamas prašymą VĮ ,,Regitra“ dėl automobilio ,,VW Beetle“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos, be kita ko, pateikė 2017 m. gruodžio 14 d. sąskaitą faktūrą serija ORM Nr. 002, kaip registraciją pagrindžiantį dokumentą (2 t., b. l. 74–75). Nors nuteistasis laikosi pozicijos, kad tarp jo ir M. K. buvo susitarimas, kad jis galės pasilikti automobilį ,,VW Beetle“, tačiau M. K. viso proceso metu nuosekliai neigė tokio susitarimo buvimą bei aptariamos PVM sąskaitos faktūros išrašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaita faktūra serija ORM Nr. 002 nebuvo įtraukta į atitinkamus UAB ,,O1“ ir UAB ,,O2“ apskaitos registrus, taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. nėra atlikta mokėjimų, susijusių su automobilio ,,VW Beetle“ įsigijimu ar pardavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad M. M., būdamas UAB ,,O2“ vadovu, žinojo, jog aptariama PVM sąskaita faktūra netikra, o joje nurodyta informacija neatitinka tikrovės. Nuteistasis, žinodamas šias aplinkybes bei siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti tikrovės neatitinkančią informaciją apie automobilio ,,VW Beetle“ savininko pasikeitimą, 2018 m. liepos 18 d. aptariamą netikrą dokumentą pateikė VĮ „Regitra“, adresu Lentvario g. 7, Vilniuje, kartu su prašymu registruoti transporto priemonę. Dėl tokio veiksmo atlikimo kilo teisiškai reikšmingi padariniai: automobilis ,,VW Beetle“, priklausantis UAB ,,O1“, nesant tam jokio teisinio pagrindo, buvo registruotas UAB ,,O2“ vardu. Tokie nuteistojo veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veiklos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius ir teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog nuteistasis realizavo vieną iš šio straipsnio dispozicijoje įtvirtintų veikų – žinomai netikro dokumento panaudojimą.

22. Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad skundžiamu nuosprendžiu M. M. taip pat buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o būtent už tai, kad jis, žodžiu susitaręs su M. K. dėl to, kad kartu remontuos automobilį „VW Beetle“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį M. K. vadovaujamai įmonei UAB „O.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), 2018 metais, tiksliai nenustatytą dieną, atsiėmė šį automobilį iš autoserviso, esančio (duomenys neskelbtini) ir, turėdamas tikslą apgaule savo vadovaujamos įmonės UAB „O1“, įm. k. (duomenys neskelbtini), naudai įgyti šį turtą, melagingai nurodydamas M. K. tai, jog atsiėmė automobilį tikslu parodyti jį Vokietijos specialistams, kurie išduotų dokumentus apie automobilio tinkamumą registruoti Europos Sąjungoje, tokiu būdu suklaidindamas M. K. dėl savo ketinimų, jokių tinkamumo automobilį registruoti Europos Sąjungoje dokumentų nesutvarkė, o suklastojęs 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ORM Nr. 002, į ją įrašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad neva UAB „O2“ už 1 210 eurų iš UAB „O1“ įsigijo automobilį „VW Beetle“, VIN (duomenys neskelbtini), minėtą sąskaitą faktūrą 2018 m. liepos 18 d. pateikė VĮ „Regitra“ kartu su prašymu registruoti transporto priemonę bei tą pačią dieną įregistravo automobilį savo vadovaujamos įmonės UAB „O2“ vardu, tokiu būdu savo vadovaujamos įmonės UAB „O2“ naudai įgijo UAB „O1“ priklausantį 7 000 eurų vertės turtą.

23. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtinei naudai gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2009, 2K-7-82-699/2018, 2K-7-66/2022 ir kt.).

24. Nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė VĮ ,,Regitra“ darbuotojo suklaidinimu, kai nuteistasis 2018 m. liepos 17 d. VĮ ,,Regitra“ pateikė netikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ORM Nr. 002, žinodamas, jog joje nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija neva UAB „O2“ už 1 210 Eur iš UAB „O1“ įsigijo automobilį ,,VW Beetle“, VIN (duomenys neskelbtini), kartu su prašymu registruoti transporto priemonę, bei tą pačią dieną įregistravo automobilį jo vadovaujamos įmonės UAB ,,O2“ vardu, tokiu būdu savo vadovaujamos įmonės UAB ,,O2“ naudai įgijo UAB ,,O1“ priklausantį 7 000 eurų vertės turtą. Kaip jau minėta, byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai, patvirtina, kad nuteistasis kaltinime nurodytu laiku panaudojo netikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ORM Nr. 002, tokiu būdu suklaidindamas VĮ ,,Regitra“ darbuotoją, ko pasekoje automobilis ,,VW Beetle“ buvo registruotas UAB ,,O2“ vardu.

25. Skundžiame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nuteistojo veiksmus – netikro dokumento pagaminimą ir jo panaudojimą kvalifikavo pagal minėtų nusikalstamų veikų sutaptį (BK 300 straipsnio 1 dalį, ir turto įgijimą UAB ,,O2“ naudai sukčiaujant (BK 182 straipsnio 1 dalis)). Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dalis dėl netikro dokumento pagaminimo nėra įrodyta (todėl šalinama iš kaltinimo), į tai, kad nagrinėjamu atveju netikro dokumento panaudojimas buvo kaip priemonė turtui įgyti, netikro dokumento – 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros serija ORM Nr. 002 panaudojimas papildomai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojamas. Esant aptartoms aplinkybėms, nuteistojo veiksmai – netikro dokumento panaudojimas, kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, vertintini kaip sudarantys būtinąjį sukčiavimo požymį – apgaulę, todėl kartu su kitais nustatytais šios nusikalstamos veikos požymiais kvalifikuotini tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nepasitvirtino kaltiname nurodyta aplinkybė, jog 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ORM Nr. 002 pagamino M. M., ši aplinkybė taip pat šalintina iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

26. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis 2018 m. liepos 18 d. VĮ ,,Regitra“ pateikė prašymą dėl transporto priemonės – automobilio ,,VW Beetle“ registracijos. Kaip registraciją pagrindžiantį dokumentą pridėjo 2017 m. gruodžio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 002 (2 t., b. l. 62–63). Kaip jau minėta byloje esantys ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai, patvirtina, kad nuteistasis M. M. žinojo, jog 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaita faktūra serija ORM Nr. 002 netikra, joje nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, neva UAB ,,O2“ už 1 210 Eur iš UAB ,,O1“ įsigijo automobilį ,,VW Beetle“. Taigi šioje byloje neginčytinai nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis kartu su prašymu VĮ ,,Regitra“ registruoti transporto priemonę pateikdamas netikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ORM Nr. 002, suprato, kad tokiais savo veiksmais klaidina VĮ ,,Regitra“ darbuotoją, dėl ko automobilis ,,VW Beetle“ buvo įregistruotas jo vadovaujamos įmonės UAB ,,O2“ vardu, t. y. tokiu būdu savo vadovaujamos įmonės UAB ,,O2“ naudai įgijo UAB ,,Ormega“ priklausantį 7 000 eurų vertės turtą ir norėjo taip veikti. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. M. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

27. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurie galėjo ir gali būti išspręsti civilinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka. Teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, pažymėta, jog, be kita ko, apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali būti baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017 ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-136-489/2017). Kita vertus, civilinių teisinių santykių nereikia painioti su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429-788/2016, 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad UAB ,,O1“ turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltininko veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-942/2017, 2K-170-895/2018, 2K-7-25-495/2020, 2K-26-495/2022). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis ir M. K. bendrai užsiėmė automobilių iš JAV remonto ir pardavimo veikla. Tiek iš nuteistojo, tiek iš liudytoju apklausto M. K. parodymų matyti, kad iš JAV atgabentų automobilių, taip pat ir ,,VW Beetle“, remontu ir jų dokumentų tvarkymu užsiėmė M. M.. Liudytoju apklaustas M. K. nurodė, kad paskutinė jam žinoma automobilio ,,VW Beetle“ vieta – servisas, esantis (duomenys neskelbtini), kur automobiliui buvo keičiama greičių dėžė, darbus atliko meistras M.. Automobilį iš serviso pasiėmė M. M., teigdamas, kad tvarko automobilio dokumentus, reikalingus jo registracijai Lietuvoje, tačiau vėliau pradėjo vengti bendravimo su M. K.. Nuteistajam vengiant bendravimo su M. K., pastarasis, siekdamas nustatyti aptariamo automobilio buvimo vietą, buvo priverstas kreiptis į policiją. Tik policijos pagalba buvo nustatyta, kad automobilis ,,VW Beetle“ registruotas L. M., t. y. nuteistojo motinos, vardu. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo perleistas trečiajam asmeniui – nuteistojo motinai L. M., UAB ,,O1“ pažeistų teisių gynimas civilinio proceso tvarka iš esmės tapo apsunkintu. Be to, šiuo atveju apgaulė pasireiškė žinomai netikro dokumento panaudojimu, kas taip pat reiškia civilinių teisinių santykių negalimumą, nes netikrų dokumentų naudojimas teisinėje apyvartoje iškreipia civilinių santykių esmę bei papratai laikomas nusikalstamai pavojinga veika. Šiuo atveju, kaip minėta, tokio dokumento panaudojimu buvo realizuojama apgaulė kaip esminis sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties požymis bei kitam asmeniui padaryta turtinė žala.

29. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini nuteistojo teiginiai, kad tarp jo ir M. K. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, nes jis neginčija skolos M. K. fakto, tačiau nesutinka su jos dydžiu. Atkreiptinas dėmesys, kad šie nuteistojo teiginiai prieštarauja jo nuosekliai pozicijai apie jo ir M. K. tarpusavio susitarimą, jog M. M. galės pasilikti automobilį ,,VW Beetle“.

30. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo veiksmus apgaule įgyjant automobilį įvertino kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

31. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (įstatymo 2004 m. liepos 5 d. Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.). Pagal minėtą baudžiamojo įstatymo redakciją baudžiamoji atsakomybė numatyta už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-303/2017).

32. Nagrinėjamoje byloje M. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. būdamas UAB „O2“, įm. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, taip pat už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 punktą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, numatydamas, kad paslėpus UAB „O2“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus tuo bus trukdoma nustatyti UAB „O2“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį, struktūrą ir to siekdamas, 2018 m., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB ,,O2“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus (Didžiąją knygą, buhalterinių sąskaitų apskaitos registrus, kasos knygą), tame tarpe ir automobilio ,,VW Beetle“, VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo, pardavimo bei atsiskaitymo už jį dokumentus, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB ,,O2“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d.

33. Visų pirma, pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. UAB ,,O2“ direktoriumi buvo M. M. (2 t., b. l. 1– 2).

34. Iš specialisto 2020 m. gegužės 19 d.–2020 m. gegužės 28 d. išvados matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės - finansinės veiklos tyrimų skyriaus vyriausiajam specialistui L. S. apžiūrai pateiktos tiriamojo laikotarpio (nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d.) UAB „O2“ automobilių nuomos sutartys, sudarytos su klientais, transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartys bei pavieniai apskaitos dokumentai (pardavimo, pirkimo sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderis). Tarp pateiktų dokumentų nėra dokumentų (sutarčių, sąskaitų faktūrų ir kt.), susijusių su automobilio ,,VW Beetle,“ VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimu bei su šio automobilio pardavimu L. M.. Apžiūrai nepateikti laikotarpio nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. UAB „O2“ apskaitos registrai (Didžioji knyga, buhalterinių sąskaitų apskaitos registrai), todėl apžiūros metu nėra galimybės nustatyti, ar ir kaip automobilis ,,VW Beetle“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis L. M., buvo atvaizduotas UAB „O2“ apskaitoje. Be to, specialistas konstatavo, kad pagal apžiūrai pateiktus UAB „O2“ banke Luminor Bank AS turėtų atsiskaitomųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 15 d. (nuo sąskaitos atidarymo pradžios) iki 2019 m. sausio 1 d. ir Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 6 d. (nuo sąskaitos atidarymo pradžios) iki 2019 m. sausio 1 d. išrašus tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. nėra atlikta mokėjimų, susijusių su automobilio ,,VW Beetle“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimu ar pardavimu. Specialisto išvados 3 punkte konstatuota, kad apžiūrai nepateikta tiriamojo laikotarpio nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. UAB „O2“ kasos knyga su kasos dokumentais (išskyrus 2018 m. rugpjūčio 23 d. kasos pajamų orderį OAK-A Nr. 180823), atskaitingų asmenų avanso apyskaitos su dokumentais, todėl apžiūros metu nėra galimybės nustatyti, ar buvo vykdomi atsiskaitymai grynaisiais pinigais už automobilio ,,VW Beetle“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimą ar pardavimą. Specialistas konstatavo, kad 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „O2“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. (2 t., b. l. 164–168). Įvertinusi šią išvadą ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina išvadoje nustatytas aplinkybes dėl minėtų buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju negalima iš dalies nustatyti UAB ,,O2“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d., nes nuteistasis paslėpė UAB ,,O2“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, o būtent: Didžiąją knygą, buhalterinių sąskaitų apskaitos registrus, kasos knygą, tame tarpe ir automobilio ,,VW Beetle“, VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo, pardavimo bei atsiskaitymo už jį dokumentus. Pažymėtina, kad apskaitos dokumentų paslėpimu laikomi tokie veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, t. y. apskaitos dokumentų slėpimu siekiama BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.

35. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis teigė, kad kaltinime nurodyti dokumentai nebuvo paslėpti, jie buvo per kelias buhalterines įmones, pas vieną buhalterę buvo popieriniai dokumentai, pas kitą – elektroniniai (6 t., b. l. 39–40). Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis pateikė UAB ,,O2“ kasos knygą (laikotarpis nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 31 d.) ir Didžiosios knygos operacijas (laikotarpis nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2018 m. liepos 31 d.) (6 t., b. l. 33, 34–37). Nuteistasis paaiškino, kad pateikti dokumentai buvo atkurti iš ,,Rivilė“ programos, VMI, Sodros, Registrų centro duomenų bazių, gaunant anksčiau minėtoms institucijoms pateiktus duomenis. Nuteistasis paaiškino, kad šių duomenų nepateikė pirmosios instancijos teismu, nes neturėjo asmens, kuris padėtų surinkti šiuos duomenis. Nors byloje nurodyta, kad dokumentai nerasti, tačiau tokių dokumentų net nebuvo užklausta, prašyta pateikti (6 t., b. l. 39).

36. Teisėjų kolegija šiuos nuteistojo paaiškinimus atmeta kaip jo gynybinę versiją, kurią paneigia byloje esantys ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Priešingai nuteistojo nurodytoms aplinkybėms, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ne kartą buvo reikalauta pateikti UAB ,,O2“ buhalterinės apskaitos dokumentus, susijusius su automobilio ,,VW Beetle“ įsigijimu ir pardavimu. Iš 2020 m. kovo 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato vyr. tyrėjo D. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, nustačius poreikį gauti UAB ,,O2“ buhalterinius apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. (M. M. vadovavimo metu), siekiant nustatant, ar finansinės operacijos, susijusios su automobilio ,,VW Beetle“ pirkimu-pardavimu, yra įtrauktos į apskaitą, išsiaiškinant, ar automobilis nėra tiesiog perleistas tretiesiems asmenims klastojant UAB ,,O2“ buhalterinės apskaitos dokumentus. UAB ,,O2“ buhalteriniai dokumentai nebuvo pateikti, kratų metu jie nesurasti, M. M. vis žadėjo pateikti dokumentus, tačiau jų nepateikė, nurodė, jog dokumentai yra buhalterines paslaugas teikiančioje įmonėje, tačiau nenurodė nei pavadinimo, nei adreso. Iš VĮ ,,Registrų centro“ duomenimis M. M. įgaliojo V. R. teikti Juridinių asmenų registrui dokumentus (2018 m. liepos 26 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Per policijos duomenų bazę nustačiau, jog V. R. (dabartinė pavardė – I.) dirba MB ,,V. B. G.“, taip pat vykdo individualią veiklą. Susiskambinus su ja mobiliojo ryšio telefonu, pastaroji nurodė, jog tokią įmonę UAB ,,O2“ žino, tačiau jokios buhalterinės paslaugos jam nėra teikiamos, jokių buhalterinių dokumentų pateikta nebuvo (1 t., b. l. 94). Taip pat Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK tyrėjo 2020 m. gegužės 13 d. rašte, adresuotame Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nėra gauti tyrimui reikšmingi dokumentai. Ne kartą reikalaujant telefonu ir siunčiant M. M. reikalavimus pateikti dokumentus buvo prašoma pateikti 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros serija ORM Nr. 002, pagal kurią UAB ,,O2“ įsigijo automobilį ,,VW Beetle“ (originalą), kitus su minėto automobilio pirkimu bei pardavimu susijusius dokumentus, dokumentus, patvirtinančius minėto automobilio remonto išlaidas bei UAB ,,O2“ buhalterinius apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d., tačiau minėti dokumentai pateikti nebuvo (2 t., b. l. 160–161). Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nurasti tyrimui reikšmingus duomenis, tame tarpe ir kaltinime nurodytus dokumentus, nuteistojo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir faktinėje gyvenamojoje vietoje buvo atliktos kratos, kurių metu surasta dalis įmonės dokumentų, tačiau nesusijusių su nagrinėjamu įvykiu (2 t., b. l. 40–43, 33–36). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys paneigia nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad kaltinime nurodyti UAB ,,O2“ buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo pateikti, nes to nebuvo prašoma. Priešingai nuteistojo teiginiams, ikiteisminio tyrimo metu ne kartą buvo reikalaujama pateikti UAB ,,O2“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau nuteistasis tokio ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymo sistemingai nevykdė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pats nuteistasis ne kartą žadėjo pateikti prašomus dokumentus, tačiau to nepadarė.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis UAB ,,O2“ buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpė, siekdamas, jog jais nebūtų pasinaudota tiriant UAB ,,O2“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį, struktūrą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis žinojo, jog 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaita faktūra serija ORM Nr. 002 netikra, nes joje nurodyta informacija neatitinka tikrovės. Taip pat byloje neginčytinai nustatyta, kad M. M., 2018 m. liepos 17 d. VĮ ,,Regitra“ pateikdamas minėtą netikrą dokumentą kartu su prašymu registruoti transporto priemonę, teisinėje apyvartoje įtvirtino neteisingą informaciją apie aptariamo automobilio priklausomybę UAB ,,O2“, kurį po kelių dienų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido savo motinai L. M.. Taigi nuteistasis, žinodamas, kad automobilį ,,VW Beetle“ UAB ,,O2“ naudai įgijo sukčiaudamas, suprasdamas, kad atlikus UAB ,,O2“ buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimą, bus atskleista jo padaryta nusikalstama veika, siekdamas to išvengti, paslėpė UAB ,,O2“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus (Didžiąją knygą, buhalterinių sąskaitų apskaitos registrus, kasos knygą), be kita ko ir automobilio ,,VW Beetle“, VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo, pardavimo bei atsiskaitymo už jį dokumentus. Taigi aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. M. paslėpus aukščiau nurodytus UAB ,,O2“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB ,,O2“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad M. M. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

38. Dėl nuteistojo apeliacinės instancijos teismui pateiktų UAB ,,O2“ kasos knygos (laikotarpis nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 31 d.) ir Didžiosios knygos operacijų (laikotarpis nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2018 m. liepos 31 d.) pažymėtina, kad, kaip nurodė nuteistasis, jie buvo sudaryti jau po specialisto tyrimo, objektyvių priežasčių, dėl ko šie dokumentai nebuvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis nenurodė. Teisėjų kolegija negali vertinti minėtų dokumentų, nes byloje nėra duomenų (pirminių buvusius įvykius patvirtinančių dokumentų), patvirtinančių pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą, tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nurodė, jog minėti dokumentai sudaryti remiantis ,,Rivile“ programa, VMI, Sodros, Registrų centro duomenų bazių duomenimis, gaunant anksčiau minėtoms institucijoms pateiktus duomenis. Vis dėlto, tokie nuteistojo paaiškinimai atmestini kaip nepagrįsti. Iš specialisto išvados matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos CIS (duomenų bazės) duomenimis, UAB „O2“ Registrų Centrui nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2017 – 2018 metus, VMI pateikusi Pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2017 m., tačiau ataskaitinių metų pelno/nuostolių laukelyje deklaruotas 0, nors UAB „O2“ atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų duomenimis laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „O2“ atliko mokėjimus įvairiems tiekėjams, t. y. patyrė sąnaudų) (2 t., b. l. 164–168). Taigi aptartos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumo, o jų patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nėra galimybės, todėl šie dokumentai nevertinami kaip įrodymai. Be to, aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis turėjo galimybę šiuos dokumentus pateikti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau vengė tą padaryti, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl automobilio ,,VW Beetle“ įsigijimo sukčiaujant. Minėtų dokumentų pateikimas apeliacinės instancijos teismui nekeičia nuteistojo teisinės padėties, nes nagrinėjamu atveju BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta veika laikoma baigta nuo to momento, kai M. M. paslėpė UAB ,,O2“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus (Didžiąją knygą, buhalterinių sąskaitų apskaitos registrus, kasos knygą), be kita ko ir automobilio ,,VW Beetle“, VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo, pardavimo bei atsiskaitymo už jį dokumentus, dėl ko kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB ,,O2“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. Vėlesnis dalies dokumentų pateikimas baudžiamosios atsakomybės už šių ir kitų dokumentų paslėpimą nešalina.

39. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų visiškai negalima nustatyti UAB ,,O2“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. Tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „O2“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. negalima nustatyti iš dalies. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „O2“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d., skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis tikslintina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir laikino nuosavybės teisės apribojimo

40. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas taikomas tada, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba buvo gautas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Taigi uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, Nr. 2K-368/2011 ir kt.).

41. Pagal teismų praktiką pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-329/2011, 2K-511/2010). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turto konfiskavimas gali būti netaikomas tik išimtiniais atvejais. Tais atvejais, kai iš kaltininko priteisiama atlyginti padarytą žalą arba nukentėjusiajam grąžinimas neteisėtai užvaldytas turtas, turto konfiskavimas paprastai netaikomas. Tokia išimtimi prioritetas teikiamas žalą patyrusio asmens teisių užtikrinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-942/2016). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir tuo atveju, kai padaryta žala nėra atlyginta arba baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, tačiau kaltininkas su civiliniu ieškovu susitaria dėl žalos atlyginimo, turto konfiskavimas irgi gali būti netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011).

42. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 2 ir 3 punktais, automobilį „VW Beetle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), pripažino nusikalstamos veikos rezultatu ir jį konfiskavo valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog minėtas automobilis priklauso nuteistojo M. M. šeimos nariui – motinai L. M., nesudaro pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, nes nuteistasis šį turtą perleido savo šeimos nariui, sudarius apsimestinį sandorį. Vis dėlto, teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes bei nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, dėl ko automobilio „VW Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą skyrė nepagrįstai.

43. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „O1“ pareiškė byloje civilinį ieškinį 8 300 Eur sumai, kurią sudarė 1 000 Eur neturtinės ir 7 300 Eur turtinės žalos (2 t., b. l. 179–197). 2023 m. balandžio 12 d. teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme civilinio ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir paaiškino, kad nėra ginčo, kad aptariamas automobilis buvo parduotas už 7 000 Eur, todėl UAB ,,O1“ teikia civilinį ieškinį būtent tokiai sumai. Skundžiamu nuosprendžiu civilinio ieškovo UAB ,,Or1“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. M. priteista 7 000 Eur turtinei žalai atlyginti, civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinta. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo tenkinta civilinės ieškovės UAB ,,O1“ civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, konstatuotina, jog baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skirta nepagrįstai, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina.

44. Skundžiamu nuosprendžiu laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas L. M. turtui – automobiliui „VW Beetle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), pratęstas iki bus įvykdyta turto konfiskavimo procedūra, po to panaikintinas. Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Beetle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimas paskirtas nepagrįstai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu neteisėtais M. M. veiksmais padaryta turtinė žala nėra atlyginta, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstinas iki skundžiamu nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimo.

Dėl civilinio ieškinio

45. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

46. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, tuo pačiu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

47. Nagrinėjamu atveju civilinės ieškovės UAB ,,O1“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo M. M. UAB ,,O1“ priteista 7 000 Eur turtinei žalai atlyginti, civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinta.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai apeliacinio skundo argumentams, nėra pagrindo civilinės ieškovės UAB ,,O1“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinės ieškovės UAB ,,O1“ turtinė žala atsirado būtent dėl neteisėtų nuteistojo M. M. veiksmų, kai jis, panaudojęs apgaulę, savo vadovaujamos įmonės UAB ,,O2“ naudai įgijo UAB ,,O1“ priklausantį automobilį „VW Beetle“, VIN: (duomenys neskelbtini), kurį po kelių dienų už 7 000 Eur pardavė savo motina L. M.. Šios aplinkybės patvirtina, jog aptariamo automobilio reali rinkos vertė – 7 000 Eur. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis neginčija aplinkybės, kad aptariamą automobilį už 7 000 Eur pardavė savo motinai, todėl pagrįstai konstatuotina, kad jis neginčija ir apgaule įgyto turto vertės. Esant aptartoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė UAB ,,O1“ patirtos turtinės žalos dydį, todėl nėra pagrindo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą ar keisti priteistinos turtinės žalos dydį.

Dėl paskirtos bausmės

49. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra, bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

50. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie padeda paskirti teisingą bausmę, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, numatyti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Taip pat remiantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimi teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę sušvelnina ar sugriežtina tokiu atveju, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

51. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nuteistojo elgesį teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, jos dydį parenkant mažesnį nei skiriamos bausmės vidurkis už kiekvieną nusikaltimą. Skundžiamu nuosprendžiu M. M. už apysunkio tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), padarymą paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą, už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233) – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio baudą, už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) padarymą – 400 MGL (20 000) dydžio baudą. Atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl už nesunkius nusikaltimus skyrė žymiai didesnes baudas nei už apysunkio nusikaltimo padarymą, todėl toks nuosprendis negali būti laikomas tinkamai motyvuotu, su nustatytomis, aiškiai individualizuotomis bausmėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo (BK 300 straipsnio 1 dalis ir 182 straipsnio 1 dalis) būdu, po to prie šios bausmės pridėta dalis bausmės paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą 222 straipsnio 1 dalyje, ir galutine subendrinta bausme paskirta 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda, kurios sumokėjimui nustatytas 10 mėnesių terminas.

52. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, neturi pagrindo abejoti M. M. už įvykdytus nusikaltimus paskirtos bausmės rūšimi – bauda, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam nustatyti per dideli šios bausmės dydžiai. Pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos, nors ir yra mažesnės už įstatyme nustatytos baudos, skiriamos už nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, vidurkį, tačiau vis tik šios bausmės dydžiai, atsižvelgus į M. M. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, sukeltus padarinius, padarytą turtinę žalą, nuteistojo asmenybę, be kita ko ir aplinkybę, jog dalis sukčiavimo veikos yra šalinama iš kaltinimo, yra aiškiai per dideli. Vertinama ir tai, kad M. M. buvo nuteistas dėl UAB ,,O2“ buhalterinių dokumentų ir registrų paslėpimo, taip pat dėl to, kad apgaule būdu įsijo UAB ,,O1“ priklausantį 7 000 Eur turtą. Nuteistasis nevedęs, dirbantis, vieną kartą teistas, tačiau teistumas išnykęs ir laikomas teisiamu pirmą kartą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas sumažinus M. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo paskirtas baudas iki artimų minimaliems BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytiems dydžiams už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Todėl pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo paskirta 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda mažinama iki 150 MGL (7 500 Eur), o pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo paskirta 300 MGL (10 000 Eur) bauda mažinama iki 200 MGL (10 000 Eur). Būtent tokio dydžio baudos, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka bausmės tikslus, yra proporcingos padarytų nusikalstamų veikų ir M. M. pavojingumui, todėl teisingos.

53. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus nuteistajam paskirtas bausmes, iš naujo spręstinas bausmių subendrinimo klausimas. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintinos dalinių bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, iš dalies pridedant švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, dalį, atitinkančią BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą minimalų dydį – 50 MGL, ir nuteistajam M. M. skirtina galutinė subendrinta 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda.

Dėl proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

54. Civilinės ieškovės UAB ,,O1“ atstovas advokatas Ramūnas Mikulskas atsiliepimu prašo apygardos teismo iš nuteistojo M. M. priteisti atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apygardos teismui advokato pateikti dokumentai – 2023 m. rugsėjo 22 d. bankinio mokėjimo nurodymas, patvirtina, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme civilinė ieškovė advokatui sumokėjo 3 146 Eur (6 t., b. l. 14).

55. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą, išlaidas apmoka iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011).

56. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą, kuris tenkintas iš dalies. Ramūnas Mikulskas civilinę ieškovę atstovavo ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme advokatas parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą (11 lapų teksto). Sprendžiant dėl advokato atstovavimo išlaidų, atsižvelgiama į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, aplinkybę, kad advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, todėl jam iš esmės visos bylos aplinkybės buvo žinomos, į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą (apeliacinio skundo ir atsiliepimo apimtį). Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad advokato atstovavimo išlaidos mažintinos. Iš nuteistojo M. M. priteistina 2 000 Eur už advokato atstovavimą civilinės ieškovės UAB ,,O1“ interesams.

57. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo M. M. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybes, kad M. M. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2018 m. liepos 18 d., nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ORM Nr. 002, į ją įrašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad neva UAB „O2“ už 1 210 (tūkstantį du šimtus dešimt) Eur iš UAB „O1“ įsigijo automobilį ,,VW Beetle“, VIN (duomenys neskelbtini).

M. M. veiksmus – netikro dokumento – 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros serija ORM Nr. 002, panaudojimą, kvalifikuotus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio aprašomąją dalį ir nurodyti, kad M. M. 2018 m., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB ,,O2“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus (didžioji knyga, buhalterinių sąskaitų apskaitos registrai, kasos knyga), tame tarpe ir automobilio ,,VW Beetle“, VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo, pardavimo bei atsiskaitymo už jį dokumentus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,O2“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu M. M. paskirtas bausmes ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 150 MGL dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) – 200 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu bei M. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta valstybės naudai konfiskuoti automobilį ,,VW Beetle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl laikinio nuosavybės teisės apribojimo ir nustatyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas L. M. turtui – automobiliui „VW Beetle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), pratęsiamas iki priteistos turtinės žalos visiško atlyginimo.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš M. M. 2 000 Eur civilinės ieškovės UAB ,,O1“ naudai advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.