Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1664-988/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-05-03
Bylos Nr.
1-1664-988/2019
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00068-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1664-988/2019Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00068-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.18.11; 2.12.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,

teismo posėdyje supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje M. K. (M. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, bei vieninteliu darbuotoju ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą, pažeisdamas reikalavimus numatytus:

1) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkte, pagal kurį atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso apyskaitą;

laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., 110,37 Eur sumai nepagrįstai sumažino atskaitingo asmens (savo), įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, į Bendrovės banko sąskaitą gautais juridinių asmenų atsiskaitymais už paslaugas, o būtent: 2018 m. birželio 4 d. pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 6 750,68 Eur, iš šios sumos 2 027,62 Eur padengtas, atskaitingo asmens, M. K. įsiskolinimas; 2018 m. birželio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 3 584,00 Eur pagal sąskaitą AFR Group SP.Z.o.o., visa suma padengtas atskaitingo asmens, M. K. įsiskolinimas; 2018 m. birželio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 6 726,31 Eur pagal sąskaitą AFR Group SP.Z.o.o., visa suma padengtas atskaitingo asmens, M. K. įsiskolinimas; 2018 m. birželio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 2 074,53 Eur pagal sąskaitą AFR Group SP.Z.o.o., visa suma padengtas atskaitingo asmens, M. K. įsiskolinimas; 2018 m. liepos 19 d. Swedbank P&C Insurance AS pervedė už patirtą žalą 138,00 Eur, visa suma padengtas atskaitingo asmens, M. K. įsiskolinimas; 2018 m. liepos 5 d. pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmoka 2 000,00 Eur dalinį apmokėjimą, visa suma padengtas atskaitingo asmens, M. K. įsiskolinimas; 2018 m. spalio 18 d. pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmoka 1 259,91 Eur, galutinis atsiskaitymas pagal 2018 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 026, visa suma padengtas atskaitingo asmens, M. K. įsiskolinimas; 2018 m. spalio 12 d. perveda Domopolis SP Z O.O. 3 500,00 Eur pagal 2018 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 028, visa suma padengtas atskaitingo asmens, M. K. įsiskolinimas; 2018 m. spalio 6 d. perveda Domopolis SP Z O.O. 8 000,00 Eur pagal 2018 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 029, visa suma padengtas atskaitingo asmens, M. K. įsiskolinimas; 2018 m. spalio 10 d. perveda Domopolis SP Z O.O. 1 800 Eur pagal 2018 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), visa suma padengtas atskaitingo asmens, M. K. įsiskolinimas.

Taip pat, M. K., pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą, neišsaugojo kasos pajamų orderių, kuriais, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., buvo grąžinta 28 130,75 Eur suma į Bendrovės kasą, tokiu būtu pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, pagal kurią apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Dėl paminėtų buhalterinės apskaitos teisės aktų nesilaikymo iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.

Šiais veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 26 d. apklaustas įtariamuoju M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktorius, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė O. C., su ja nebuvo sudaryta nei darbo sutartis, nei paslaugų sutartis, jis jai pinigų už buhalterijos tvarkymą nemokėjo, Olga jam tik draugiškais pagrindais, kaip pažįstama padėjo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dabar jis supranta, kad jam reikėjo samdyti buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, kad viskas būtų tvarkingai. Jis visus buhalterinius dokumentus, kuriuos gauna, perduoda O. C. į rankas arba nusiunčia skanuotus el. paštu. Dėl pranešime apie įtarimą minimų buhalterinės apskaitos teisės aktų pažeidimų jis nelabai gali kažką pakomentuoti, nes nėra kompetentingas toje srityje, supranta, kad kaip direktorius buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, tačiau nesiėmė visų įmanomų priemonių, tam kad buhalterine apskaita būtų vedama tinkamai ir tvarkingai. Visus nuimtus grynuosius pinigus nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelės jis panaudodavo atsiskaityti su subrangovais iš Ukrainos, nes jie dėl politinės situacijos norėjo atsiskaitymo grynaisiais. Jis nežino, ar atsiskaitymai grynaisiais su subrangovais buvo įforminti reikiamais dokumentais, jis O. C. siųsdavo banko sąskaitos išrašus, kuriuose matydavosi pinigų išėmimai iš įmonės sąskaitos, įmonės reikmėms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nusipirko 2017 m., įmonės pagrindinė veikla – tarpininkavimas tarp įmonių, kurios teikia darbuotojus, ir Lietuvos rangovų, kuriems reikia darbuotojų, jis suranda objektą, o kita įmonė teikia darbuotojus, o jis gauna 10 procentų nuo sąskaitos faktūros už atliktus darbus. Taip pat suradus objektą, kuriame reikia kažką pastatyti sudarydavo rangos sutartį su užsakovais, o jo įmonė samdydavo subrangovus darbams atlikti. Pareiškė, kad sutiktų su proceso užbaigimu baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 135-136)

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 18 d. apklausta liudytoja O. C. parodė, kad su M. K. susipažino prieš kelis metus per pažįstamus, M. K. jai sakė, kad galės įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini) buhaltere, tačiau pirma norėjo išvystyti verslą. Todėl M. K. draugiškai paprašė jos padėti tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ji jam padėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą nuo to laiko, kai jis tapo direktoriumi ir akcininku. Ji saugojo kai kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus pas save, teikė PVM deklaracijas ir pranešimus Sodrai, todėl iš M. K. gaudavo dažniausiai el. paštu PVM sąskaitas faktūras, kad galėtų užpildyti PVM deklaracijas, taip pat čekius iš degalinių už panaudotą kurą. Avanso apyskaitos registrą vedė pagal pateiktus dokumentus, kai neturėdavo kur kokio nors dokumento priskirti, jį priskirdavo į avanso apyskaitos registrą arba į kasos knygą, pavyzdžiui, čekius už kurą. Kasos išlaidų ir pajamų orderiai yra elektroniniame variante. Avanso apyskaitos registrą, bei gautų ir išrašytų sąskaitų registrą atsiuntė tyrėjui. Pagal pateikiamus direktoriaus jai dokumentus ji suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tarpininkavimo veiklą, nes daugiau darbuotojų be direktoriaus įmonėje nėra. Apie ukrainiečius, dirbančius „(duomenys neskelbtini)“, ji nieko nežino, V. S. nepažįsta. Ji tvarkydama banko išrašą matė, kad daug pinigų, apie 65000 Eur, buvo nuimta grynais pinigais, tačiau nežino, kur tiksliai jie buvo panaudoti, ji mano, kad dalis jų buvo panaudoti atsiskaityti su tiekėjais už įvairias paslaugas, mokesčiams sumokėti ir panašiai. Nuėmimai nuo banko grynais buvo įforminti kasos knygoje ir per avanso apyskaitą. Taip pat dar atsiuntė tyrėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko apskaitos registrą, kur turėtų matytis, grynųjų pinigų suvaikščiojimas buhalterinėje apskaitoje. Ji nelabai žino, kaip M. K. planavo savo veiklą, ji tik padėjo, kuo galėjo pagal jai pateikiamus dokumentus. Ji pati PVM sąskaitų faktūrų neišrašinėdavo, viską jai pateikdavo M. K.. Dėl PVM deklaracijų ir gautų piniginių įplaukų nesutapimų ji nieko nežino, nes viską PVM deklaracijose įrašydavo pagal pateiktus dokumentus. Ji pastebėjo, kad mokėtino PVM buvo labai mažai, nes dauguma išrašytų sąskaitų būdavo su 0% PVM, pagal įvairius PVM įstatymo straipsnius. (b. l. 85-86)

2019 m. vasario 7 d. dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei M. Š. buvo apžiūrėti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai apskaitos dokumentai, kuriuos pateikė direktorius M. K. ir liudytoja O. C., o būtent: sudarytos įvairios sutartys (tarpininkavimo, rangos, paslaugų teikimo, statybos/remonto paslaugų tiekimo), nesusisteminti pirkimo dokumentai ir pardavimo dokumentai, kasos pajamų orderio kvitai, Bendrovės banko sąskaitos LT 087044060008143492 išrašas, balansinės sąskaitos 2721 (Kasa) registras, balansinės sąskaitos 2712 (Bankas Eur) registras, balansinės sąskaitos 2435 (Atskaitingi asmenys) registras, laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. pardavimų ir pirkimų registras, liudytojos O. C. apklausos protokolas. M. K. 2018 m. lapkričio 29 d. paaiškinime nurodė, kad pateikė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. (b. l. 122-127)

2019 m. vasario 7 d. specialistas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89, 90, 92 ir 205 straipsniuose nustatyta tvarka atlikęs dokumentų tyrimą, padarė išvadą, kad buvo pažeisti šie buhalterinės apskaitos norminiai teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas „<..> Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso apyskaitą. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka<..>“, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, 19 straipsnio 1 dalies nuostatos „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“, 2 dalis „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.“ Specialistas konstatavo, kad dėl paminėtų buhalterinės apskaitos teisės aktų nesilaikymo iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. ?Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose įrašyti duomenys nevisiškai atitinka faktinius duomenis pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau neatitikimai PVM mokesčio dydžiui įtakos neturėjo, o PVM deklaracijas metų bėgyje ir vėliau galima tikslinti. (b. l. 122-127)

2018 m. lapkričio 29 d. dokumentų ir daiktų paėmimo akte matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimti trys segtuvai: 1) violetinis segtuvas su įvairiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartimis; 2) pilkas segtuvas su įvairiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais; 3) mėlynas segtuvas su įvairiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais ir saugomi (duomenys neskelbtini). (b. l. 8-9)

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog neginčijamai įrodyta, kad M. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras siūlo M. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, skirti 90 MGL dydžio baudą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 MGL dydžio baudą. Kaltinamasis M. K. pritarė proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausme, tačiau turi du nepilnamečius vaikus ir įsipareigojimų bankui (būsto kreditas paimtas), dėl to prašo sumažinti bausmės dydį bei leisti sumokėti per ilgesnį laiko tarpą. (b. l.137-139)

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę: neteistas (b. l. 65), administracine tvarka baustas (galiojančių nuobaudų neturi) (b. l. 66-67), duomenų apie kaltinamojo priklausomybės ligų gydymą ar buvimą psichikos sveikatos priežiūros įstaigų įskaitoje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam minimumui, kiek mažesnis nei prokuroro siūlomas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bauda mažintina vienu trečdaliu. Įvertinus M. K. prašymą dėl baudos sumokėjimo termino, taip pat baudos dydį, nustatytina baudą sumokėti per 12 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (3 segtuvai) grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. (M. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti bausmę – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (3 segtuvai) baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 Swedbank AB, sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas arba kitą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama dalimis) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Išaiškinti M. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę) nei buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Darius Pranka