- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-03
- Bylos Nr.
- e2-261-867/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- S. M.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, akcinė bendrovė „Swedbank“
- Advokatai
- Alisa Kostiuk, Svajūnė Šidlauskaitė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“ ir akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu, kurį 2023-11-27 patikslino, prašo: 1) nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. 2023-04-21; 3) priteisti iš atsakovo jai 3000,00 Eur neturtinę žalą; 3) jai po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise santuokos metu įgytą turtą: 3.1) visas turtines ir neturtines teisės pagal 2019-01-08 vartojimo kredito (lizingo) sutartį Nr. LT172526, sumokėtų 16 850,15 Eur įmokų dalyje; 3.2) Kilnojamuosius daiktus: elektrinį moterišką dviratį Bosh, vertė 914,00 Eur; 4) Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą turtą: 4.1) Motociklas Triumph Tiger 1050, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2 686,00 Eur; 4.2) Kilnojamuosius daiktus: 1) Skalbimo - džiovinimo mašiną AEG L9WBa61; 2) Televizorių Samsung 152 cm įstrižainė; 3) Nešiojamą kompiuterį Asus Zen book; 4) Sekciją, TV spintelę ir staliuką; 5) Lauko baldus (stovi virtuvėje); 6) Lovą Intermeda; 7) Čiužinį; 8) Helium mainerį; 9) Siurblį robotą Xiaomi; 10) Oro valytuvą Xiaomi; 11) Drėgmės surinkėją; 12) Playstation PS4; 13) kardio treniruoklį/ begtakį; 14) Elektrinį vyrišką dviratį Giant; 15) Riedį; 16) Stiga vejos tvarkymo traktorių; 17) įrenginį pramoniniu būdu naikinti vabzdžius; 18) Kepsninę Kamado Bono; 19) Droną DJI Mavic 2 ZOOM (pagal 2019.06.04 vartojimo kredito sutartį Nr. E906185021); 20) Seifą; 21) Seifą mažiuką; 21) Pistoletą CANIK TP9 DA. Ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini). Kalibras 9x19, kategorija B; 22) Graižtvinį šautuvą UTAS Defense UT512, Ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini). Visų daiktų vertė 14 917,98 Eur; 5) Pripažinti ją ir atsakovą solidariai atsakingais už kreditorinius įsipareigojimus pagal 2019-01-08 lizingo sutartį Nr. LT172526, sudarytą su kreditoriumi UAB Swedbank lizingas. Įpareigoti visus kreditorinius reikalavimus pagal šią sutartį vykdyti ją, mainais įgyjant teisę įvykdžius lizingo sutartį įgyti KIA Sportage, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybę (likusi neįvykdyta lizingo sutarties dalis 12 576,70 Eur); 6) Pripažinti ją ir atsakovą solidariai atsakingais už kreditorinius įsipareigojimus pagal 2018-07-26 paskolos sutartį Nr. 18-041378-GV, sudarytą su kreditoriumi AB Swedbank; 7) Jai iš atsakovo priteisti 13 577,82 Eur kompensaciją už santuokos sudarymo laikotarpiu įgytą turtą ar jo sumažinimą, kurią sudaro: 7.1) 1 343,00 Eur kompensaciją už motociklą Triumph Tiger, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 7.2) 7 508,99 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančio santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų didesnę dalį; 7.3) 3 707,34 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą vykdant asmeninį atsakovo kreditorinį įsipareigojimą – 2013-01-25 kredito sutartį Nr. 13-004517-FA; 7.4) 500,61 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą vykdant asmeninį atsakovo kreditorinį įsipareigojimą – 2014-09-25 kredito sutartį Nr. 14-071766- GV; 7.5) 517,88 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą vykdant asmeninį atsakovo kreditorinį įsipareigojimą – 2015-08-17 kredito sutartį Nr. 15-071075-GV; 8) atsakovui iš jos priteisti 8 425,08 Eur kompensaciją už santuokoje įgytą turtą ar jo sumažinimą, kurią sudaro: 8.1) 8 425,08 Eur kompensaciją už jai atitenkančias santuokoje įgyto turto – lizingo įmokų dydį pagal 2019-01-08 vartojimo kredito (lizingo) sutartį Nr. LT172526; 9) jai iš atsakovo priteisti 555,54 Eur kompensaciją už nuo šalių gyvenimo skyrium 2023-04-21 iki 2023-11-25 (imtinai) įvykdytą solidarų kreditorinį įsipareigojimą- 2018-07-26 kredito sutartį Nr. 18-041378-GV; 10) jai iš atsakovo priteisti 28 082,00 Eur kompensaciją už investicijas į atsakovo butą ir sklypą, esančius (duomenys neskelbtini); 11) Po santuokos nutraukimo jai palikti santuokos sudarymo metu įgytą pavardę; 12) Nustatyti nepilnamečio vaiko M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vieta kartu su ja; 13) Priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. M. po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 14) Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ją; 15) Nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko M. M. bendravimo tvarką pagal jos pateiktą siūlymą; 16) Priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta santuoka. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M. M., kuris šiuo metu yra nepilnametis. Po šalių bendro sūnaus gimimo, laikui bėgant ji pastebėjo pasikeitusį sutuoktinio elgesį, nes jis pradėjo didžiąją dalį gaunamo darbo užmokesčio leisti išimtinai sau. Savaitgalius jis leido važinėdamasis dviračiu, įsigijo šautuvų (pistoletų), lankė sportinį šaudymą. Atsakovas ėmė su ja elgtis grubiai ir atšiauriai ir supykdavo dėl smulkmenų. Atsakovas išėjo gyventi į kitą kambarį, ėmė tyčia ignoruoti ją vienu metu su ja nekalbėjo beveik 6-8 mėnesius. 2022 metų rudenį atsakovas tapo grubus, apipildavo ją įžeidinėjimais, kai pats grįždavo namo labai vėlai. Ji ėmė įtarti, kad jis yra neištikimas. Kai apie tai paklausė atsakovo, jis iš tik išsityčiojo ir neištikimybę neigė. Ji nujautė atsakovą esant neištikimu ir ne kartą siūlė, kad jeigu jis susirado kitą moterį ir jos nebemyli, tai siūlo skirtis gražiuoju. Atsakovas 2022 metų lapkričio mėnesį rengėsi važiuoti savaitei į Ukrainą ir vieną iš dviejų telefonų paliko krautis virtuvėje, o pats sėdėdamas kambaryje susirašinėjo su kita moterimi, kurią telefone buvo pavadinęs „Manekene“. Kadangi atsakovo abu telefonai buvo sinchronizuoti, todėl telefono ekrane virtuvėje ekrane buvo rodomos jos jam rašomos žinutės. Kai atsakovas grįžo iš Ukrainos, sekmadienį jis visai dienai kažkur išvyko, o grįžęs vakare jis paliko neužrakintą telefoną ir ji patikrino jo turinį. Socialinio tinklo Facebook susirašinėjimų programoje Messenger ji rado atsakovo susirašinėjimą su kita moterimi apie seksą. Ji parodė rastus neištikimybės įrodymus atsakovui ir tik tada atsakovas prisipažino esąs neištikimas ir prisiekinėjo, kad kita moteris nieko nereiškia, tik aistros proveržis. Dievagojosi, kad gailisi, prašė jam atleisti, prisiekinėjo, kad ji ir jų sūnus jam svarbiausi, todėl ji sutiko pabandyti atkurti pasitikėjimą sutuoktiniu. Nurodo, kad atsakovo gailestis buvo apsimestinis, nes labai greitai jo elgesys vėl tapo grubus, o 2023 m. sausio pradžioje jis vėl išvyko savaitei į Ukrainą, nebesakė kada ketina grįžti. Sutuoktiniu grįžus ji pasiūlė atsakovui kartu su vaiku praleisti bendrą šeimos savaitgalį, atsakovas atsisakė, paaiškino jau turįs planų savaitgaliui, tačiau atsisakė pasakyti kur ar su kuo leis laiką. Panašiu laiku 2023 m. sausio mėnesį bendrame kompiuteryje ji rado platformos „Booking“ patvirtinimą apie užsakymą, kuriame atsakovas buvo užsakęs būstą Liepojoje, dviem asmenims su dvigule lova. Atsakovas neigė, kad ten važiuos ir išvažiavo savaitgaliui nepasakęs, kur. Ji turėdama abejonių dėl atsakovo elgesio, patikrino Google sistemos fiksuojamą laiko skalę, kuri parodė atsakovo telefono buvimų vietą tą savaitgalį - atsakovo telefonas buvo Liepojos mieste, viešbutyje Amrita. „Booking“ programa vėliau atsiuntė prašymą įvertinti viešnagę. Toje pačioje sistemoje 2023 m. kovo mėnesį ji rado ir meilužės adresą – atsakovas ne kartą važiavo ir ilgą laiką leido (duomenys neskelbtini). Ten atsakovas lankėsi iki lapkričio 13 d., kai pirmą kartą ieškovė rado susirašinėjimą su kita moterimi. Ten jis vėl pradėjo lankytis sausio mėnesį, kai grįžo iš Ukrainos. Sistemos duomenimis ten praleido pusantros paros. Kai ji su sergančiu sūnumi 2023 m. vasario mėnesį gulėjo ligoninėje, atsakovas tomis pačiomis dienomis buvo minėtoje vietoje. Kai ieškovė paprašė atsakovą pasiaiškinti, jis netiesiogiai prisipažino tęsiąs santykius. 2023 m. balandžio mėnesį ji gavo pasiūlymą dirbti kitame mieste – Kaune, ir išvyko su vaiku gyventi skyrium. Šiuo metu jos ir atsakovo santuokinis gyvenimas faktiškai nutrūkęs dėl atsakovo veiksmų, nes atsakovas nerodo noro vėl gyventi kartu, ar dėti pastangas išsaugoti santuoką. Mano, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas būti ištikimam, moraliai ir materialiai pagal galimybes remti šeimą ir pirmenybę teikti šeimos poreikių tenkinimui, santuokos išsaugojimui. Dėl atsakovo elgesio ji patyrė psichologinį smurtą ir išgyvenimus dėl atsakovo neištikimybės, suteikė viltį, kad dės pastangas atkurti jų santuoką, tačiau to nepadsrė, todėl prašo priteisti jai 3000,00 Eur neturtinę žalą. Prašo santuokos metu įgytus kilnojamajus daiktus, kurie liko pas atsakovą priteisti atsakovui, o jai iš jo piniginę kompensaciją ir tik elektrinį moketrišką dviratį priteisti jai. Ji niekada negirdėjo ir nežinojo apie tai, kad atsakovas būtų pirkęs daiktus iš jam jo mamos dovanotų lėšų. Prašo nustatyti, kad jų santuoka yra iširusi nuo jų gyvenimo skyriumi pradžios, tai yra nuo 2023-04-21, ne sji išvyko gyventi su vaiku į kitą miestą ir nuo to laiko ji viena moka įmokas pagal 2018-07-26 paskolos sutartį Nr. 18-041378-GV, nors turėtų mokėti abu, vien iki 2023-11-27 ji sumokėjo 1111,07 Eur įmokų ir atsakovas jai turėtų grąžinti pusę šios sumos, tai yra 555,54 Eur. Nurodo, kad dar iki santuokos sudarymo ji su atsakovu susitarė, kad jie ateityje pradės gyventi kartu ir atsakovas jai pasiūlė investuoti į jam priklausantį turtą, tai yra butą ir ji sutiko, nes turėjo pinigių ir ketio kartu su atsakovu gyventi bei kurti šeimą. Tarp jos ir atsakovo buvo susitarimas dėl jungtinės veikoos sutarties, pagal kurį atsakovas turėjo visiškia neįrengtą butą ir sutinka šį turtą perduoti į bendrą dalinę nusoavybę, ji buto remontui panaudojo savo asmenines lėšas bei šalys ima kreditą, ji organizavo visus darbus, kol atsakovas diebo tolimųjų reisų vairuotoju. Tiek ji, tiek atsakovas dirbo ir pagal gaunamas pajamas pagal išgales prisidėjo prie bendro ūkio, ji augino jų vaiką ir rūpinsi namų ruoša. Tarp jos ir atsakovo nebuvo susitarta dėl to kokiomis dalimis bus dalinamas pilnai įrengtas turtas, atsakovas ne kartą yra sakęs, kad visą turta nori perrašyti jai ir iki santuokos sudarymo 2018-07-26 buvo surašęs testamentą, kad butą ir sklypą jo mirties atveju paveldi tik ji. Dėl tokio atsakovo elgesio ji buvo įsitikinusi, kad ji jungtinės veikos pagrindu įgijo teisę į butą su sklypu, todėl prašo priteisti jai kompesnaciją už turto dalį. Atsakovas butą yra įgijęs 2013m., jų jungtinės veiklos metu buvo sutvarkytas žemės sklypas, buvo jis sulygintas, atvažta dirvožemio, pasėta veja, įrengtas vėliavos stiebas, o 2018 m. prie namo palei butą pastatyta didelė medinė terasa, kartu prieš tai nugriovė įstikintą balkoną ir abu dirbo. Ji paėmusi paskolą padengė namo , kuriame yra butas apšildymo išlaidas- pirko medžiagas: vatą, profilius, tinklelius ir gruntą, o darbus atliko atsakovo brolis su draugu, jimes už darbą okėjo grynais. Nurodo, kad prieš jos investicijas atsakov butas buvo kaip sandėlis. Buvo pliko sienos, lubos ir grindys, nebuvo durų viduje, apdaila buvo nuvalyta iki betono, nebuvo baldų. Laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2019 m. ji į atsakovo butą amsneinėmis lėšimis investavo : buvo pirktas granulių pečius bei pridas prie jo, pabaigta keisti elektros instaliacija ir vandentiekis, nes atsakovas tik dalį elektros laidų buvo išvedžiojęs, koriudoriuije įrengtos lubos, sienos, grindys ir nupirktos įmontujamos naujs šarvo durys. Sanitariniame mazfge buvo formuota siena, keista kriauklė su nauju maišytuvu, pakeistos grindys naujomis plytelėmis, nupirktos ir įdėtos naujos durys, sutvarkytas vonios kambarys, įgyti vonios baldai bei buitinė technika. Virttuvėje tavrkytos sienos, lubos ir užsakyti nestandartinia baldai, visa buitinė technika yra įmontuota virtuvėje į baldus, už jos 2018 m. imtą paskolą įgytas kondicionierius- šilumos siurblys Dakkin Emuta. Sutvarkytas miegamasis kambarys, įrengti įmontujami baldai drabužinėje bei stumdomos durys drabužinėje, nupirkta lova ir čiužinys. Sutvarkytas sveitainės kambarys, pirkta sekcij, TV spintelė, tačiau kvitų nėra išsaugojusi ir gali tik pateikti nuotraukas kaip butas atrodė remonto metu ir kaip dabar. Nurodo, kad ji visus remonto darbus organizavo ir juos koordinavo, meisti G. A. ji sumokėjo 9 000,00 Eur per du kartus. Nurodo, kad viso pagerinimų darbams išleista 33 529,81 Eur. Ji turėjo ne tik santaupų bei gaudavo atlyginimą, bet ir buvo gavus draudimo išmoką, 8000,00 Eur jai grąžino jos brolis, be to buvo gauta 15 000,00 Eur jų bendra paskola ir 5000,00 Eur davė jai tėvas, ne snaudojosi jos automobiliu Toyota Corolla. Nurodo, kad būsto remontui iš 15000,00 Eur paskolos buvo panaudota apie 6 200,00 Eur, o likusi suma naudota vestvėms bei povestuvinei kelionei. Jos banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ji investavo į atsakovo 12 777,81 Eur. Mano, kad jai turėtų būti kompensuota 28 082,00 Eur suma. Pradėjus gyventi atskirai vaikas liko gyventi su ja, todėl prašo nustatyti viako gyvenamąj vietą su ja ir iš atsakovo priteisti vaikui išlaikymą mokamą po 350,00 Eur, nes vaikui per mėnesį yra būtina 793,00 Eur suma.
Atsakovas pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patiklsintą ieškinį, kuriais su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies, tai yra sutinka su ieškiniu dalyje dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu. Nesutinka, kad būtų konstatuota jo kaltė, nes jų santuokiniai santykiai nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, taip pat nesutinka su nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiu, nes jis sutinka mokėti 250,00 Eur išlaiymą kas mėnesį. Taip pat nesutinka su ieškovės prašomu turto padalinimu. Nurodo, jog nesutinka ieškovės nurodytais teiginiais apie buto pagerinimą, nes „pagerinimų šaltiniai“ nesusiję pilnumoje su realiais buto ir žemės sklypo pagerinimais. Ieškovės kaip ir jo darbo pajamos, skolintos ir dovanotos lėšos bendrai buvo naudojamos tiek jo būsto sutvarkymui, tiek kitoms kasdieniams jų išlaidoms. Nurodo,kad iki buto remonto pradžios jis buvo supirkęs didžiąją dalį statybinių medžiagų ir jos buvo laikomos bute bei vėliau panaudotos buto remontui. Mano, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, kokia dalis iš ieškovės gautų pajamų, turėtų 5000,00 Eur santaupų, 8000,00 Eur skolos ir gautos 6514,50 Eur draudimo išmokos buvo išleista buto remontui ir žemės sklypo sutvarkymui. Nurodo, kad draudimo pinigai nebuvo naudojami remontui, nes jie buvo kitoje ieškovės sąskaitoje ir juos ji naudojo savo nuožiūra. Sklypo sutvarkymo darbai - tai 8 kūbiniai metrai žemės, kurias dovanojo sodininkas ir vejos maišas (apie 100 eur) ir darbas su grėbliu kurį dirbo jis pats, todėl jis nesutinka su ieškovės prašomu kompensacijos dydžiu, sutiktų sumokėti adekvačią kompensacijos sumą, kuri būtų pagrįsta įrodymais ir nustatyta objektyviai.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių vaikas šiuo metu gyvena kartu su ieškove, ieškovės tėvams priklausančiame bute, kur šalių vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Nurodo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ieškiniu prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma yra pareikšta vaiko interesais.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad bankas susitarimo dėl skolos perkėlimo vienam iš bendraskolių ar susitarimo kitaip modifikuoti kredito sutartį nepasirašė, todėl nutraukus santuoką prievolė pagal kredito sutartį lieka solidari.
Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo neprieštarauja, kad įsipareigojimus lizingo bendrovei pagal lizingo sutartį po santuokos nutraukimo ir toliau vykdytų lizingo gavėja G. M., o S. M. liktų solidariai atsakingas kaip laiduotojas. Taip pat neprieštarauja, jog turtinės teisės į „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį KIA SPORTAGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytos pagal lizingo sutartį Nr. LT172526, atitektų ieškovei, kuriai, pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, pereis turto nuosavybės teisė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškinyje ir patikslintame ieškinyje išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad pirmą kartą į advokatus dėl santuokos nutraukimo ji kreipėsi 2022 m. lapkričio mėn., nes rado vyro telefone susirašinėjimą su kita moterimi apie numatomus lytiniu santykius. Dar iki tol jų santykiai klostėsi sunkiai, nes kiekvienas pyktis atsakovo iniciatyva pasibaigdavo ilgu nesikalbėjimo laikotarpiu. Po to, kai ji atsakovui pasakė, jog matė jo susirašinėjimus su kita moterim, atsakovas prisipažino suklydęs, bet paprašė pamėginti iš naujo, dėl šeimos. Normalus bendravimas tarp jos ir atsakovo tesėsi iki 2023 m. sausio vidurio, bet dirbdama prie namų kompiuterio ji pamatė „Booking“ platformos patvirtinimą, jog atsakovas savaitgaliui yra rezervavęs viešbutį Liepojoje dviem asmenims. Atsakovas išvyko ir jai bandė įrodinėti, kad jis vienas pats išvažiavo į Nidą, tačiau ji per google laiko skalę atsakovo el. pašte pamatė, kad atsakovas leisdavo naktis konkrečiu adresu Gargžduose, todėl parašė, kad norės skyrybų. Nuo 2023-04-24 ji išsikraustė gyventi į Kauną. Neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš atsakovo, tai yra 3 000,00 Eur, susideda iš visų išgyvenimų, kuriuos ji patyrė, kai atsakovas tyčiodavosi ir žemindavo ją, dėl ko ji turėjo kreiptis į psichologą. Šiuo metu vaiko išlaikymui iš atsakovo kas mėnesį gauna 260,00 Eur. Atsakovas kartais pasiima vaiką pas save savaitgaliui. Paaiškino, kad ji su atsakovu susipažino 2015 m. pabaigoje, tuo metu atsakovo finansinė padėtis buvo sunki, todėl ji jam padėdavo maisto produktais arba piniginėmis lėšomis. Nuo 2016 m. atsakovas pradėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. 2017 m. jos investicija į namus buvo pečius. Nurodę, kad ji su atsakovu buvo susitarę, kad gyvens Agluonėnuose ir susitvarkys būstą, kurį turi atsakovas, iš jos santaupų, kad ten būtų galima gyventi. Už remontus namuose mokėjo ir darbus dėliojo ji. Atsakovo butas buvo tik su pakeistais langais ir radiatoriais, daugiau nieko nebuvo. Didžiąją dalį priemonių buto vidinei apdailai meistrai pirko iš jos pinigų, taip pat iš jos pinigų buvo perkami įmontuojami baldai. Baigus remonto darbus, atsakovas įsidarbino įmonėje, kurioje dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, apmokymų vadybininku ir nuo 2018 m. nebevažiuodavo į tolimuosius reisus, o ji dirbo nuotoliniu būdu, su įsipareigojimu dvi dienas dirbti iš ofiso Kaune. Baigus remonto darbus atsakovas labai norėjo terasos namuose, bet kadangi bankas jam nedavė paskolos, tai 15 000,00 Eur paskolą pasiėmė ji. Paaiškino, kad už terasos įrengimą ir medžiagas didžioji dalis buvo mokama grynais pinigais. Iš gautos paskolos taip pat buvo nupirktas šilumos siurblys - kondicionierius ir apšiltintas būstas. Apšiltinimo paslaugas vykdė atsakovo brolis su draugais, sumokėjo 1 500,00 Eur. Viskas kas buvo pirkta santuokos metu vertingo, buvo perkama atsakovo poreikių patenkinimui ir jo naudojimui. 15 000,00 Eur paskola buvo dengiama iš jos sąskaitos, ji savo uždarbį leisdavo šeimos poreikiams, o atsakovas mokėdavo už savo būsto paskolą, vartojimo paskolas apie, kurias ji tiksliai nežino, komunalinius mokesčius ir elementus savo vaikams. Ji mokėjo už automobilio paskolą, nors automobiliu iš pradžių naudojosi kartu su atsakovu. Nurodė, kad bute atsakovas savo lėšomis buvo pasikeitęs langus, radiatorius, nupirkęs tualetą, vonią ir įmontuojamą šaldytuvą.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Svajūnė Šidlauskaitė prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi ieškinyje nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad po pirmo neištikimybės fakto, ieškovė atleido atsakovui, su tikslu, kad atsakovas pasitaisys, bet buvo priešingai, atsakovas ir toliau tęsė neištikimybę. Šeimoje iš atsakovo pusės nebuvo pagarbaus bendravimo. Mažai tikėtina, kad atsakovas nakvynę užsakinėjo ne sau, o draugui, nes apie nakvynės faktą patvirtina ne tik „Booking“ platformos laiškas, bet ir laiko skalė el. pašte, kuri nurodo, kad atsakovo prietaisas buvo Liepojoje. Atsakovas nepateikė, jokių įrodymų, kodėl kilnojamų daiktų vertės turėtų būti kitokios, nei pateiktos ieškinyje.
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad prisipažįsta, jog kai kurie jo sprendimai dėl santuokos buvo neteisingi, bet jis buvo provokuojamas ieškovės taip elgtis. Jų santykiai pablogėjo nuo nepilnamečio sūnaus gimimo. Paaiškino, kad su ieškovė kaip brolis ir sesuo gyvena nuo 2022 m. Mano, kad ieškovei psichologo pagalbos reikėjo ne dėl jo kaltės, o po to, kai autoavarijoje žuvo jos sūnus. Nurodė, kad jam priklausančiame bute Agluonėnuose jis gyveno nuo 2014 m., nors pačio remonto nebuvo padaryta, bet buvo reikalingiausi baldai ir galima buvo gyventi. Mano, kad ieškovė iš asmeninių lėšų nieko neinvestavo į būstą, tik išleido apie 15 000,00 Eur pačios buities pagerinimui, tam buvo paimtas vartojimo kreditas. Dar nesant santuokoje, ieškovė ir jis susitarė, kad iš bendrų lėšų tvarkys jo būstą. Paaiškino, kad jo pajamos, kai susipažino su ieškove buvo apie 800,00 Eur. Už būsto paskolą moka jis apie 120,00 Eur, 330,00 Eur išleisdavo vaikų išlaikymui, kitos išlaidos buvo maistui ir remontui. Būsto remontui ieškovė ir jis išleido 15 000,00 Eur vartojimo kreditą bei asmenines lėšas maždaug bendromis dalimis. Sutinka, jog nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir vaikui sutiktų mokėti po 260,00 Eur, nes priešingu atveju, jeigu skirtų didesnį išlaikymą, būtų neteisingą likusių vaikų atžvilgiu. Šiuo metu jo pajamos yra apie 1 500,00 Eur atskaičius mokesčius, jis turi du nepilnamečius vaikus ir vieną pilnametį prie kurio išlaidų taip pat kartais prisideda. Žuvus dukrai jis rūpinasi anūke, į mėnesį išleidžia apie 100,00 Eur. Neneigia, kad jis susirašinėjo ir bendravimo santuokos metu su kita moterimi. Paaiškino, kad jis į Liepojos viešbutį nevažiavo, nes tuo metu buvo Nidoje. Per „Booking“ platformą užsakinėjo viešnagę ne sau, o kolegai, nes jis turėjo nuolaidą. Pripažino, kad (duomenys neskelbtini), jis kartais būdavo, bet negyvendavo, ten gyveno jo draugė, su kuria susirašinėdavo. Mano, kad jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes dar negimus vaikui ieškovė atsakovą kaltindavo, kad jis yra negeras vyras, įtarinėdavo, būdavo agresyvi, o tai atstūmė jį nuo ieškovės, ko pasėkoje jis padarė klaidą. Skalbyklę-džiovyklę ir vieną televizorių sutiktų grąžinti ieškove. Nurodė, kad už riedį jis nemokėjo, nes jam jį atidavė draugas sugedusį, o jis susitvarkė. Pamena, kad atlikdavo mokėjimus savo mamai, bet už ką tiksliai neatsimena. Ieškovei dalimis galėtų grąžinti 15 000,00 Eur kompensaciją, dėl paimto vartojimo kredito, per 5 metų terminą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Alisa Kostiuk ieškinį palaikė iš dalies. Mano, kad šalių santuoka turėtų būti nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais ir motyvais. Šalių santykiai nutrūko jau prieš gimstant šalių nepilnamečiui vaikui, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesistengus dėl santykių. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ginčo nėra, atsakovas sutinka mokėti 260,00 Eur išlaikymą vaikui ir reikalui esant padengti papildomas išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neprieštarauja ieškovei kompensuoti 15 000,00 Eur, nes tokia suma yra pagrįsta, taip pat šią sumą prašo išdėstyti penkiems metams. Atsakovas sutinka, kad automobilis KIA būtų priteistas ieškovei ir, kad ieškovė tam tikrą kilnojamąjį turtą pasiimtų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
ieškinys patenkintas iš dalies
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susipažino 2015 m. pabaigoje, o susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi nepilnametį sūnų M. M., gimusį (duomenys neskelbtini). Šalys šiuo metu kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2023-04-21 ir tarp šalių dėt to nėra ginčo. Nes nuo 2023-04-21 ieškovė su sūnumi išvyko gyventi į Kauną, o atsakovas liko gyventi Klaipėdos rajone.
Iš 2023-02-23 Pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2023-261-PD)-13 nustatyta, kad ieškovės G. M. nuo 2019-02-05, o šalių nepilnamečio vaiko nuo 2020-09-10, gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).
Sveikatos psichologo A. J. 2023-04-05 Psichologinio konsultavimo pažyma patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023-03-07 iki 2023-04-04 reguliariai lankėsi pas psichologą. Kassavaitiniuose susitikimuose buvo aptariami ieškovės asmeniniai sunkumai, susiję su ieškovės santykių krize ir skyrybų proceso patirtimi.
Iš kompiuterio ekrano fotonuotraukų, kuriose, kaip paaiškino ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė, matosi atsakovo judėjimas ir nustatyta, kad atsakovas 2023-01-14 vyko adresu (duomenys neskelbtini). 2023-01-15 iš (duomenys neskelbtini), važiavo automobiliu 14,7 km namo. 2023-01-21 iš namų pajudėjo 10.00 val. važiavo 14,5 km iki parduotuvės „Iki“, esančios Gargžduose, vėliau važiavo į „Hotel Amrita“ esantį Latvijoje. 2023-02-22 atsakovas Latvijoje važinėjo dviračiu. 2023-02-15 nuo namų važiavo į (duomenys neskelbtini), namo grįžo sekančią dieną 10.15 val. 2023-02-16 18.26 val. atsakovas vėl buvo adresu (duomenys neskelbtini). Šiomis datomis - 2022-10-30, 2022-11-13, 2023-01-14, 2023-02-22, 2023-02-24, 2023-03-03, atsakovas taip pat lankėsi adresu (duomenys neskelbtini).
Iš kompiuterio ekrano fotonuotraukų nustatyta, kad atsakovas gavo elektroninį laišką iš platformos „Booking.com“, kuriuo patvirtinta viešbučio Amrita Hotel rezervacija, dviem asmenims 2023 m. sausio 21-22 dienomis, ypatingi reikalavimai viena didelė lova.
Iš pateiktos telefono ekrano nuotraukos matyti, jog atsakovas susirašinėjo su asmeniu, kuris įvardintas „Manekenė“ , matyti moteriškas siluetas nuotraukoje. Susirašinėjime atsakovas rašo: „Einu į delano pavalgyti“, Manekenė atrašo: „Ateinu, sedi jau kazkur?“. 16:34 atsakovas rašo: „Ką tu?“, Manekenė atrašo: „Ką tik iš duso, o tu?“, atsakovas rašo: “Tai jau atvažiuoti“, Manekenė atrašo „Gali atvažiuoti, tik nežinau ką veiksi, nes mylėtis būtų 99 proc. kruvinas reikalas“, atsakovas atrašo: „Tai pabandom“. Sekantis pokalbis prasideda nuo atsakovo žinutės: „Labas, ar nori susitikti?“, Manekenė atrašo: „Labas, o tu Klaipėdoje?“, atsakovas rašo: „Taip, važiuoju į akropoly“.
Iš ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo matyti, kad ieškovė klausia atsakovo: „Kur tu išvažiuoji?“, atsakovas atrašo „Manau aš neprivalau tau atsakinėti“. Susirašinėjime taip pat atsakovas nurodo, kad nesijaučia gyvenantis su ieškove. Ieškovė pateikė atsakovui kompiuterio ekrano nuotraukas, kuriose matyti rezervacijos patvirtinimas, atsakovas į tai atrašo: „Pasiskaityk kas čia, tau visiška šikna. Ir tu viską sugadinai su savo žiurkavimu“.
Ieškovė su ieškiniu pateikė lentelę, kurioje įvardintas santuokoje įgytas turtas: 1) transporto priemonė KIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 16 850,15 Eur; 2) transporto priemonė motociklas Triumph Tiger 1050 ABS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė 2 686,00 Eur; 3) Skalbimo - džiovinimo mašina AEG L9WBa61, vertė 1 259,99 Eur; 4) Televizorius Samsung 152 cm įstrižainė, vertė 699,00 Eur; 5) Televizorius Samsung 102 cm įstrižainė, vertė 299,00 Eur; 6) Samsung kolonėlės, vertė 299,00 Eur; 7) Nešiojamas kompiuteris Asus Zen book, vertė 1 299,00 Eur; 8) Sekcija, TV spintelė ir staliukas, vertė 350,00 Eur; 9) Lauko baldai (stovi virtuvėje), vertė 750,00 Eur; 10) Lova Intermeda, vertė 450,00 Eur; 11) Čiužinys, vertė 700,00 Eur; 12) Helium maineris, vertė 500,00 Eur; 13) Siurblys robotas Xiaomi, vertė 349,00 Eur; 14) Oro valytuvas Xiaomi, vertė 199,00 Eur; 15) Drėgmės surinkėjas, vertė 300,00 Eur; 16) Playstation PS4, vertė 240,00 Eur; 17) Kardio treniruoklis/ bėgtakis, vertė 200,00 Eur; 18) Elektrinis moteriškas dviratis Bosh, vertė 900,00 Eur; 19) Elektrinis vyriškas dviratis Giant, vertė 1 400,00 Eur; 20) Riedis, vertė 500,00 Eur; 21) Stiga vejos tvarkymo traktorius, vertė 1 200,00 Eur; 22) įrenginys pramoniniu būdu naikinti vabzdžius, vertė 1 000,00 Eur; 23) Kepsninė Kamado Bono, vertė 350,00 Eur; 24) Dronas DJI Mavic 2 ZOOM (pagal 2019.06.04 vartojimo kredito sutartį Nr. E906185021), vertė 1 136,99 Eur; 25) Seifas, vertė 140,00 Eur; 26) Seifas mažiukas, vertė 65,00 Eur; 27) Pistoletas, vertė 500,00 Eur; 28) Pistoletas, vertė 500,00 Eur; 29) Pistoletas CZ Shadow, vertė 500,00 Eur; 30) Automatinis ginklas, vertė 1 000,00 Eur. Prašomo ieškovei priteisti turto vertė 4 273,45 Eur (16 850,15 Eur - 12 576,70 Eur neišmokėto transporto priemonės KIA kredito likutis), atsakovui – 19 771,98 Eur.
Iš 2023-04-03 VĮ „Registrų centras“ duomenų apie asmenį, kuris yra juridinių asmenų dalyvis, išrašo nustatyta, kad ieškovei priklauso UAB „AG kapitalas“ 50 vnt. akcijų, kurios vnt. nominali vertė 100 litų.
Iš 2023-04-08 VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad atsakovui priklauso transporto priemonės: 1) motociklas Triumph Tiger 1050 ABS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmoji registracija 2010-05-25; 2) VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmoji registracija 2000-12-06; 3) Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), o ieškovei: 1) Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmoji registracija 2002-01-17; 2) KIA Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmoji registracija 2018-09-28.
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nustatyta, kad motociklo Triumph Tiger, 84 kW/114 AG, gamybos metai 2010, kai be PVM 2 686,00 Eur.
2019-01-08 Lizingo sutartis Nr. LT172526 patvirtina, kad UAB „Swedbank lizingas“ ieškovei suteikė 26 949,24 Eur lizingą automobiliui KIA Sportage, VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 24 700 Eur, 84 mėnesių laikotarpiui, tai yra iki 2026-01-15.
Iš 2019-12-27 elektroninio laiško adresuoto nuo klaipeda@varle.lt ieškovei giedre.mazrimiene@yahoo.com nustatyta, kad įsigytas nešiojamas kompiuteris Asus ZenBook UX533FTC-A8221R Royal Blue, 15.6, kurio kaina 1 299,00 Eur. Atsiskaitymo būdas – SB lizingas 10 mėn.
Iš 2019-06-04 Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą Nr. E906185021 nustatyta, kad atsakovui kreditorius UAB „SB lizingas“ suteikė 1 136,99 Eur vartojimo kreditą prekei DJI Mavic 2 Zoom, 10 mėnesių laikotarpiui, tai yra iki 2020-04-12.
Iš UAB „Pigu“ 2017-12-28 PVM sąskaitos-faktūros Nr. 4976068 nustatyta, kad ieškovė įsigijo šias prekes: 1) kaitlentę Bosh (duomenys neskelbtini), kaina 302,46 Eur; 2) orkaitę Bosh HBA43T350, kaina 287,67 Eur.
Iš 2020-02-21 Tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. LGN00221MGPA nustatyta, kad ieškovei buvo suteiktas 1 259,99 Eur vartojimo kreditas 10 mėnesių terminui buitinei technikai – skalbimo mašinai AEG L9WBa61.
Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus Pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad ieškovei, laikotarpiu nuo 2022-10-01 iki 2023-03-30, buvo išmokėta 1 430,24 Eur suma dėl ligos išmokų.
Ieškovė pateikė lentelę, kurioje nurodyti remonto darbai (medžiagos ir statybos darbai) bei jų vertė: namo išorė – 3 579,00 Eur (2 479,00 Eur namo šiltinimas UAB „Vinita“ + 1 100,00 Eur darbas); kelios patalpos – 2 100,00 Eur (plytelės sienų ir grindų, užuolaidos, remonto darbai Giedrius Astrauskas; svetainė – 3 240,00 Eur (50,00 Eur Rozetės, jungikliai, perjungėjai, termostatai + 50,00 Eur Laidai, jungtys, saugikliai + 200,00 Eur Elektros instaliacijos keitimas + 100,00 Eur Gipso kartonas, profiliai, varžtai + 450,00 Eur Gipso kartono lubų įrengimas + 30,00 Eur Dažai luboms + 250,00 Eur Lubų dažymas + 380,00 Eur Sienų tinkavimas + 650,00 Eur Sienų glaistymas + 200,00 Eur Dažai sienoms + 650,00 Eur Sienų dažymas + 100,00 Grindų dangos klojimas + 130,00 Eur Vidaus durys (2017.10.26, 2017.11.08)); virtuvė – 6 945,22 Eur (50,00 Eur Rozetės, jungikliai, perjungėjai, termostatai + 50,00 Eur Laidai, jungtys, saugikliai + 100,00 Eur Elektros instaliacijos keitimas + 100,00 Eur Gipso kartonas, profiliai, varžtai + 350,00 Eur Gipso kartono lubų įrengimas + 100,00 Eur Dažai luboms + 200,00 Eur Lubų dažymas + 280,00 Eur Sienų tinkavimas + 300,00 Eur Sienų glaistymas + 300,00 Eur Dažai sienoms + 200,00 Eur Plytelės + 47,19 Eur Laminato paklotas + 100,00 Eur Grindjuosčių montavimas + 130,00 Eur Markizės + 1 560,90 Eur Virtuvės baldų komplektas pagal individualų užsakymą (2017.10.23) + 148,00 Eur Kriauklė + 1 780,00 Eur Oro kondicionierius Daikin Emura 5 KW (2018.08.10) + 330,00 Eur Indaplovė Bosch + 72,00 Eur Virtuvės maišytuvas + 287,67 Eur Orkaitė Bosh HBA42T350 + 302,46 Eur Kaitlentė Bosh (duomenys neskelbtini) + 157,00 Eur Gartraukis); miegamasis – 3 390,00 Eur (50,00 Eur Rozetės, jungikliai, perjungėjai, termostatai + 50,00 Eur Laidai, jungtys, saugikliai + 100,00 Eur Elektros instaliacijos keitimas + 100,00 Eur Gipso kartonas, profiliai, varžtai + 300,00 Eur Gipso kartono lubų įrengimas + 30,00 Eur Dažai luboms + 250,00 Eur Lubų dažymas + 500,00 Eur Sienų tinkavimas + 180,00 Eur Įmontuojamas šviestuvas + 500,00 Eur Sienų glaistymas + 200,00 Eur Dažai sienoms + 350,00 Eur Sienų dažymas + 50,00 Eur Laminato paklotas + 100,00 Eur Grindų dangos klojimas + 100,00 Eur Grindjuosčių montavimas, 400,00 Eur Avansas durys, koridorinė spinta (2018.09.03), 130,00 Eur Durys 130,00); koridorius - valgomasis – 3 580 Eur (50,00 Eur Rozetės, jungikliai, perjungėjai, termostatai + 50,00 Eur Laidai, jungtys, saugikliai + 100,00 Eur Elektros instaliacijos keitimas + 100,00 Eur Gipso kartonas, profiliai, varžtai + 300,00 Eur Gipso kartono lubų įrengimas + 30,00 Eur Dažai luboms + 250,00 Eur Lubų dažymas + 400,00 Eur Sienų tinkavimas + 400,00 Eur Sienų glaistymas + 200,00 Eur Dažai sienoms + 400,00 Eur Sienų dažymas + 100,00 Eur Plytelių klijai, tarpelių pildymo fuga + 400,00 Eur Plytelių klijavimo darbai + 100,00 Eur Grindjuosčių montavimas + 700,00 Eur Avansas durys + 700,00 Eur koridorinė spinta (2018.09.03)); vonios kambarys – 2 862,80 Eur (662,80 Eur Keraminės plytelės sienoms (2017.12.14), Porceliano plytelės grindims + 100,00 Eur Plytelių klijai, tarpelių pildymo fuga + 500,00 Eur Plytelių klijavimo darbai + 75,00 Eur Maišytuvas vonios + 400,00 Eur Vonios spintelė po kriaukle + 150,00 Eur Kriauklė + 85,00 Eur Maišytuvas kriauklės + 160,00 Eur Veidrodis + 240,00 Eur Įmontuojamas šviestuvas, 30,00 Eur Ventiliatorius + 100,00 Eur Gipso kartonas, profiliai, varžtai + 200,00 Eur Gipso kartono lubų įrengimas + 30,00 Eur Dažai luboms + 130,00 Eur Durys); drabužinė – 640,00 Eur (90,00 Eur įmontuojamas LED šviestuvas (3vnt.), 550,00 Eur įmontuojama spinta); katilinė – 1 349,98 Eur (granulinis pečius (2018-08-21)); verandos, terasos įrengimas – 4 440,00 Eur (1 500,00 Eur Terasos statybos darbai + 500,00 Eur Lentos 50 kv. m. + 250,00 Eur Mediana grindims 15x0.5x6, 20 vnt. + 100,00 Eur Turėklai 10x0.5x6 10 vnt. + 250,00 Eur Brusai 10x10x6 15 vnt. + 200,00 Eur Dailylentės 20 k. m. + 200,00 Eur Apačios uždengimas 20k + 100,00 Eur Neliai + 60,00 Eur Čekiai + 40,00 Eur Varteliai + 80,00 Eur Dažymas + 300,00 Eur Stogo skarda + 50,00 Eur Plėvelė difuzinė + 50,00 Eur Grabėstai + 300,00 Eur Pakalimai 40 kv.m. + 150,00 Eur Medianai 15x0.5x4, 0.5 kv.m. + 50,00 Eur Dažai + 100,00 Eur Lietvamzdžiai + 50,00 Eur Skardos lankstymas + 60,00 Eur Lietvamzdžio uždėjimas + 50,00 Eur Medžiagų pirkimas, kuras); kiemas – 633,38 Eur (133,38 Eur stiebas vėliavai 6 m, istorinė ir valstybinė vėliavos + 500,00 Eur dirvožemio atnaujinimas 2017). Iš viso bendra remonto darbų ir medžiagų suma 32 760,38 Eur.
Iš 2013-01-25 Pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad atsakovas iš fizinio asmens nusipirko nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), kaina – 34 152,60 Eur (117 000,00 litų), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kaina – 0,29 Eur (1,00 litas).
Iš 2013-02-11 Sutartinės hipotekos nustatyta, kad atsakovas įkeitė butą, kreditoriui AB „Swedbank“, įkeičiamo daikto vertė šalių susitarimu 34 152,60 Eur (117 000,00 litų).
Iš 2013-02-14 Pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad atsakovas ir E. B. iš R. B. nusipirko nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po ½ dalį asmeninės nuosavybės teisėmis.
Iš bankinio ieškovės išrašo už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2022-12-01 nustatyta, kad ieškovė gavo įvairias įmokas/pajamas, kurių suma yra 111 733,60 Eur.
Iš ieškovės pateiktų elektorinių laiškų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-06-28 iki 2016-08-03, ieškovė su draudimo bendrove „Compensa“ bendravo dėl patirtos žalos dėl sūnaus netekties kompensavimo.
Iš vartojimo kredito sutarties Nr. 18-041378-GV nustatyta, kad kreditorius AB „Swedbank“ ieškovei ir atsakovui suteikė 15 000,00 Eur vartojimo kreditą nekilnojamojo turto remontui. Ieškovė ir atsakovas įsipareigojo iki 2028-07-12 grąžinti bendrą vartojimo kredito kainą – 22 218,76 Eur.
Iš 2018-07-26 Testamento, kurį surašė atsakovas ir patvirtino notaras, notarinio registro Nr. 3714 nustatyta, kad testamentu atsakovas išreiškė savo valią, jam priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą po jo mirties palikti ieškovei.
Iš 2017-07-05 PVM sąskaitos faktūros Nr. 50513754 nustatyta, kad ieškovė už medienos granulių degiklį ir medienos granulių talpą sumokėjo 1 349,98 Eur.
Iš UAB „Baldų svaja“ 2017-10-16 Komercinio pasiūlymo ieškovei nustatyta, kad preliminari virtuvės baldų komplekto kaina 1 560,90 Eur.
Iš UAB „Milsita“ PVM sąskaitos faktūros Nr. TM69/18.08.10 išrašytos ieškovei nustatyta, kad už oro kondicionieriu Dakin Emura 5 kW ir jo montavimą ieškovė sumokėjo 1 780,00 Eur.
Iš ieškovės pateiktos lentelės patikslintame ieškinyje dėl vaiko išlaikymo nustatyta, kad šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga suma yra 793,00 Eur, kurią sudaro: 87,50 Eur buitis, 41,42 Eur avalynė, 81,92 Eur rūbai, 45,15 Eur higienos prekės, 20,83 Eur sveikatos priežiūros priemonės, 57,67 Eur laisvalaikis, 170,00 Eur maistas namuose, 87,60 Eur ugdymui darželyje/mokykloje, 50,00 Eur kurui į darželį vaiką vežti, 130,00 Eur auklės paslaugos, 20,42 Eur kitos nekasmėnesinės išlaidos.
Iš 2023-04-03 darbo sutarties Nr. 2168 nustatyta, kad ieškovė dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), atlyginimas 3 140,00 Eur, darbo sutartis įsigalioja nuo 2023-05-02.
(duomenys neskelbtini) išrašyta ieškovei sąskaita-faktūra Nr. 20230524 patvirtina, kad stojimo mokestis 250,00 Eur, ugdymo mokestis už 2023-04 102,63 Eur, ugdymo mokestis už 2023-05 460,00 Eur, pietūs už 2023-04 16,00 Eur, vakarienė už 2023-04 1,80 Eur, iš viso 830,43 Eur, apmokėjimo terminas ik 2023-05-10. (duomenys neskelbtini) išrašyta ieškovei sąskaita-faktūra Nr. 20230624 patvirtina, kad ugdymo mokestis už 2023-06 460,00 Eur, pusryčiai už 2023-05 20,40 Eur, pietūs už 2023-05 68,00 Eur, vakarienė už 2023-05 30,60 Eur, iš viso 579,00 Eur, apmokėjimo terminas iki 2023-06-10. Ieškovės pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovė apmokėjo išrašytas sąskaitas faktūras.
Iš 2023-06- Informacijos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto Dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad 2023-06-22 Ginklų registro duomenimis atsakovas, laikotarpi nuo 2018-09-07 iki 2023-04-21 yra įsigijęs šiuos ginklus: 1) Graižtvinis šautuvas UTAS DEFENSE UT512. Ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini). Kalibras 5,56x45, kategorija B, gamybos metai 2022. Įsigytas parduotuvėje 2023-03-30; 2) Pistoletas CZ Shadow 2. Ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini). Kalibras 9x19, kategorija B, gamybos metai nežinomi. Įsigytas iš fizinio asmens 2021-03-25; 3) Pistoletas CANIK TP9 DA. Ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini). Kalibras 9x19, kategorija B, gamybos metai nežinomi. Įsigytas parduotuvėje 2020-12-22.
Iš 2023-06-29 Pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 23/06/29 už laikotarpį nuo 2022-05 iki 2023-05 nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamas vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius yra 1 538,17 Eur.
Iš 2023-06-29 Pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 23/06/29 už laikotarpį nuo 2022-05 iki 2023-05 nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamas vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius yra 293,05 Eur.
Iš VSDFV Kauno skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas už laikotarpį nuo 2022-06-01 iki 2023-06-01 nustatyta, kad atsakovas gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kurios dydis yra 251,20 Eur.
Iš 2013-01-25 Būsto paskolos sutarties Nr. 13-004517-FA nustatyta, kad atsakovui buvo suteiktas 24 462,98 Eur kreditas, grąžinimo terminas iki 2033-01-15.
Iš atsakovo pateikto banko sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2022 matyti, kad D. B. atsakovui atliko šiuos mokėjimus: 1) 2016-07-23 – 1 000,00 Eur mokėjimą, paskirtyje nurodant „pavedimas“; 2) 2019-04-10 – 1 000,00 Eur mokėjimą, paskirtyje nurodant „pavedimas“; 3) 2019-06-04 – 1 000,00 Eur mokėjimą, paskirtyje nurodant „pavedimas“; 4) 2019-08-16 – 100,00 Eur mokėjimą, paskirtyje nurodant „pavedimas“; 5) 2019-10-07 – 50,00 Eur mokėjimą, paskirtyje nurodant „pavedimas“; 6) 2019-11-15 – 50,00 Eur mokėjimą, paskirtyje nurodant „pavedimas“; 7) 2019-12-30 – 410,00 Eur mokėjimą, paskirtyje nurodant „pavedimas“; 8) 2020-01-27 – 225,00 Eur mokėjimą, paskirtyje nurodant „pavedimas“; 9) 2020-03-27 – 1 000,00 Eur mokėjimą, paskirtyje nurodant „Gimtadieniui“; 10) 2020-05-15 – 50,00 Eur mokėjimą, paskirtyje nurodant „Gimtadieniui“; 11) 2020-09-09 – 55,00 Eur mokėjimą, paskirtyje nurodant „Gimtadieniui“; 12) 2021-01-26 – 300,00 Eur mokėjimą, paskirtyje nurodant „Gimtadieniui“; 13) 2021-02-22 – 500,00 Eur mokėjimą, paskirtyje nurodant „Gimtadieniui“; 14) 2021-03-24 – 1 300,00 Eur mokėjimą, paskirtyje nurodant „Gimtadieniui“; 15) 2021-05-26 – 400,00 Eur mokėjimą, paskirtyje nurodant „Papildymas“; 16) 2022-05-06 – 130,00 Eur mokėjimą, paskirtyje nurodant „pavedimas“; 17) 2022-06-27 – 1 200,00 Eur mokėjimą, paskirtyje nurodant „pavedimas“; 18) 2022-09-25 – 100,00 Eur mokėjimą, paskirtyje nurodant „pavedimas“. Iš viso atsakovas iš D. B. gavo 8 870,00 Eur.
Taip pat nustatyta, kad atsakovas T. G. atliko 914,00 Eur pavedimą, paskirtyje nurodė „Devėtas elektrinis dviratis“.
Iš atsakovo banko išrašo laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 nustatyta, kad atsakovas iš darbdavio (duomenys neskelbtini) gavo 8 867,62 Eur darbo užmokesčio.
Iš 2023-10-18 AB „Swedbank“ pažymos apie atsakovui suteiktus kreditus Nr. SR-KP-23-6787 nustatyta, kad bankas yra suteikęs šiuos kreditus: 1) pagal 2013-01-25 sutartį Nr. 13-004517-FA suteiktas 27322,08 Eur (93 600,00 litų) kreditas. Kredito grąžinimo terminas – 2033-01-15. Neįvykdytų įsipareigojimų suma 2023-10-18 yra 13 682,61 Eur; 2) Bankas pagal 2018-07-26 sutartį Nr. 18-041378-GV ieškovei ir atsakovui, suteikė 15 000,00 Eur kreditą. Kredito grąžinimo terminas – 2028-07-12. Neįvykdytų įsipareigojimų Bankui suma 2023-10-18 yra 8 724,13 Eur; 3) Bankas pagal 2014-09-25 kredito sutartį Nr. 14-071766-GV atsakovui suteikė 2 919,02 Eur (10 000,00 litų) kreditą. Bankas patvirtina, kad atsakovas įvykdė visus įsipareigojimus, t.y. grąžino Bankui visą paimtą kreditą ir sumokėjo visas kitas pagal minėtą sutartį mokėtinas sumas; 4) Bankas pagal 2015-08-17 kredito sutartį Nr. 15-071075-GV atsakovui suteikė 1 600,00 Eur kreditą. Bankas patvirtina, kad atsakovas įvykdė visus įsipareigojimus, t. y. grąžino Bankui visą paimtą kreditą ir sumokėjo visas kitas pagal minėtą sutartį mokėtinas sumas; 5) Bankas patvirtina, kad atsakovas įvykdė visus įsipareigojimus pagal 2010-12-09 kredito sutartį Nr. 10-089656-RK; 6) Bankas pagal 2018-07-19 kredito sutartį Nr. 18-040731-GV atsakovui ir ieškovei suteikė 15 000,00 Eur kreditą. Bankas patvirtina, kad atsakovas ir ieškovė įvykdė visus įsipareigojimus.
Iš 2013-10-08 užsakymo Nr. 2672824 nustatyta, kad atsakovas už WC komplektą sumokėjo 147,42 Eur. Iš 2014-09-27 užsakymo Nr. 4274220 nustatyta, kad už akrilinę vonią atsakovas sumokėjo 182,17 Eur.
Iš 2023-11-13 AB „Swedbank“ rašto Dėl informacijos pateikimo Nr. SR-TS-23-2470 nustatyta, kad pagal 2013-01-25 tarp Banko ir atsakovo sudarytą kredito sutartį Nr. 13-004517-FA nuo 2018-08-07 iki 2023-04-21 Bankui sumokėta 6273,12 Eur paskolos dalies, 1 141,32 Eur palūkanų ir 0,23 Eur delspinigių. Pagal 2014-09-25 tarp Banko ir atsakovo sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 14-071766-GV nuo 2018-08-07 iki 2023-04-21 Bankui sumokėta 906,50 Eur paskolos dalies, 94,69 Eur palūkanų ir 0,03 Eur delspinigių. Pagal 2015-08-17 tarp Banko ir atsakovo sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 15-071075-GV nuo 2018-08-07 iki 2023-04-21 Bankui sumokėta 856,15 Eur paskolos dalies ir 179,61 Eur palūkanų. Pagal 2018-07-26 tarp Banku, atsakovo ir ieškovės, sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 18-041378-GV nuo 2018-08-07 iki 2023-04-21 Bankui sumokėta 5550,79 Eur paskolos dalies ir 4785,64 Eur palūkanų.
Iš atsakovo bankinės sąskaitos išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2023-04-21 atsakovas atliko šiuos mokėjimus D. B.: 1) 2019-08-16 – 100,00 Eur, paskirtis „Dronas“; 2) 2019-10-07 – 50,00 Eur, paskirtis „Skola“; 3) 2020-09-09 – 20,00 Eur, paskirtis „Pinigų pervedimas“; 4) 2021-01-27 – 300,00 Eur, paskirtis „Skola Pinigų pervedimas“; 5) 2021-03-10 – 250,00 Eur, paskirtis „Pinigų pervedimas“; 6) 2021-05-26 – 76,00 Eur, paskirtis „Kad jau taip“; 7) 2022-07-08 – 120,00 Eur, paskirtis „Skola tr“; 8) 2022-08-10 – 120,00 Eur, paskirtis „Traktor“; 9) 2022-09-11 – 120,00 Eur, paskirtis „Traktor“; 10) 2022-09-26 – 100,00 Eur, paskirtis „Pinigų pervedimas“; 11) 2022-10-10 – 120,00 Eur, paskirtis „Pinigų pervedimas“. Iš viso 1 376,00 Eur.
Dėl santuokos nutraukimo
Ieškovė prašo pripažinti, jog santuoka jos ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas jai buvo neištikimas, be to mano, kad atsakovas netinkamai su elgėsi, nes supykęs nesikalbėdavo ir tai galėdavo tęstis net ilgiau nei mėnesį ar kelis. Atsakovas sutinka, kad santuoka turi būti nutraukta, tačiau nesutinka, kad ji turi būti nutraukta dėl jo kaltės ir nesutikdamas nurodo, kad jų santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tarp jų jau pakankamai ilgą laiką nebuvo normalių santykių ir galiausiai, nebeliko meilės, pagarbos, jie gyveno formaliai santuokoje, bet faktiškai santuoka buvo tęsiama tik dėl vaiko, nenoro skaudinti jį skyrybomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.100 straipsniai. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).
Įstatyme yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t.y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Ieškovė, teigia, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, taip pat nurodo, kad jų santykiai pašlijo, kai ji sužinojo, jog atsakovas susitikinėja su kita moterimi, su ja susirašinėja, galimai turėjo lytiniu santykius. Atsakovas neneigia, jog gyvendamas su ieškove, bendravo su kita moterimi, teigia, jog su kita moterimi galėjo pradėti bendrauti, nes jau seniai su ieškovė negyveno sutuoktinių gyvenimo, jokio artumo tarp jų nebuvo, o nesiskyrė tik dėl vaiko, nors mano, kad jų santuoka jau buvo iširusi daug ankščiau, todėl mano, jog jis nebuvo ieškovei neištikimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, šalių teiktus paaiškinimus ir įrodymus, negali sutikti su atsakovo pozicija, jog jis pradėjo bendrauti su kita moterimi, nes jo ir ieškovės santuoka buvo iširusi jau daug seniau, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes atsakovas nepateikė, tai patvirtinančių duomenų. Priešingai iš susirašinėjimo matyti, kad po to, kai apie neištikimybės faktą sužinojo ieškovė, atsakovas tai įvardino kaip klaidą, kurią reikia išsiaiškinti, todėl teismas atsakovo paaiškinimus vertina kritiškai. Teismo vertinimu iš pateiktų duomenų akivaizdžiai matyti, jog dar esant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus ir ištikimas savo sutuoktinei ir tai patvirtina ieškovės į bylą pateiktos susirašinėjimo ištraukos, bei duomenys, kurie patvirtina, kad atsakovas lankydavosi pas kitą moterį, pasilikdavo pas ją nakvoti, nors jo ir ieškovės santuoka nebuvo nutraukta. Tai, kad lankydavosi kitos moters adresu teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakovas. Kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo ieškovė bandė išsiaiškinti dėl atsakovo ir kitos moters santykių, atsakovas susirašinėjime iš pradžių neigė neištikimybės faktą. Atsakovas tvirtino, kad jis nevyko į Latviją su kita moterimi, nurodydamas, kad jis tik draugui užsakė viešbutį, nes turėjo nuolaidą, o pats tuo metu buvo Nidoje, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, o ieškovės į bylą pateikti įrodymai, iš esmės patvirtina, kad atsakovas buvo išvykęs į Latviją, teismas sutinka su ieškovės atstovės posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, kad vargu ar galima patikėti, kad atsakovas draugui perdavė ir savo išmaniuosius įrenginius, o pateikti duomenys ieškovės patvirtina, kad atsakovas nurodytu metu buvo Latvijoje.
Teismas nurodo, jog neištikimybės samprata ir jos konstatavimas nėra vien tik lytinių santykių tarp vyro ir moters konstatavimas. Neištikimybės samprata apima ir lojalumo sutuoktinio atžvilgiu nebuvimą, bendravimą su kitu asmeniu ir tų santykių pavertimą tokiais, kad jie yra svarbesni nei santykiai su sutuoktine(iu), šių santykių slėpimą vienas nuo kito. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažintina, jog atsakovo artimas ir nevienkartinis bendravimas su kita moterimi, lankymasis jos namuose, šalims gyvenant kartu santuokoje, šių santykių slėpimas nuo ieškovės bei jų pavertimas svarbesniais nei santykiai su ieškove, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas santuokos metu buvo neištikimas ieškovei, taip pat pažeidė lojalumo pareigą ir jo kaltė dėl neištikimybės yra įrodyta (CPK 178 straipsnis).
Teismas nurodo, jog sutuoktiniai turi vienas kitą remti ne tik materialiai, bet ir moraliai. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai, nes jų santykis nebuvo artimas, nuo sūnaus gimimo, nes jis jautėsi gyvenantis su seserimi, bet ne su sutuoktine, jautė nepasitikėjimą ir įtarinėjimą iš ieškovės pusės, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Taigi atsakovas neįrodė, jog šios priežastys lėmė jų santuokos iširimą (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovės duotų paaiškinimų matyti, jog ieškovė siekė atkurti jų santykius, ne kartą bandė išsiaiškinti, po pirmo karto, kai pamatė kitos moters žinutes atsakovui, neskubėjo inicijuoti skyrybų proceso, o tai rodo, jog ieškovei atsakovas rūpėjo. Šių aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, teismo vertinimu būtent atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo lojalus ieškovei, supriešino savo asmeninius ir kito sutuoktinio interesus, nebuvo atviras su ieškove.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, vadovaudamasis pateiktų įrodymų tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas buvo neištikimas ieškovei santuokos metu, dėl ko atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), be to teismo vertinimu būtent atsakovas pažeidė ir esmines sutuoktinių pareigas, nes nebuvo lojalus ieškovei, supriešino asmeninius ir šeimos interesus, nebuvo atviras ieškovei, nesiekė tarpusavio supratimo, nedėjo pastangų, kad būtų atkurti santuokiniai ryšiai ir šeiminiai santykiai nesubyrėtų ir toks atsakovo elgesys sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai ir bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė su atsakovu kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2023-04-21, nes ieškovė su vaiku išvyko gyventi į Kauną.
CK 3.67 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu.
Iš ieškovės pateiktos darbo sutarties matyti, jog Kaune veikiančioje įmonėje jos darbas prasidėjo nuo 2023-05-02, be to šalių vaikas lanko darželį Kaune. Šių aptartų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog nuo 2023-04-21 šalys kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, santykių nebepalaiko, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir pripažinti jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo gyventi, tai yra nuo 2023-04-21.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
CK 3.70 straipsnio 2 dalis įtvirtina sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą. Minėtoje teisės normoje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, saistomas CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kuri jos dydį sieja su neturtinės žalos pasekmėmis, žalą padariusio asmens kalte, jo turtine padėtimi, padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitomis reikšmingomis bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai yra vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).
Byloje nustatyta, kad ieškovė neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl netinkamo kito sutuoktinio elgesio ir yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 000,00 Eur neturtinę žalą, atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodo, jog ieškovę pas psichologus lankėsi ne dėl atsakovo kaltės, o dėl nelaimės, kai žuvo ieškovės sūnus, todėl mano, jog jokios neturtinės žalos dėl atsakovo kaltės ieškovė nepatyrė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodo, jog neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai). Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t.y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu.
Ieškovė nurodo, jog kai ji sužinojo, jog atsakovas bendrauja su kita moterimi, jai teko patirti atsakovo žiaurumą, kai jis abejingai ir neslėpdamas tęsė santykius su meiluže ir ji patyrė pažeminimą ir dvasinius išgyvenimus, lankėsi pas psichologą.
Bylos duomenys patvirtina, ieškovė sužinojusi apie atsakovo bendravimą su kita moterimi, bandė išsaugoti santuoką, bandė su atsakovu bendrauti, kas rodo, jog ji norėjo ir siekė išsaugoti santuoką, tuo tarpu atsakovas nebuvo linkęs taisytis, slėpė faktą, jog ir toliau bendrauja su kita moterimi, vengė atsakyti į ieškovės klausimus, o tai rodo, jog atsakovas su ieškove jau jokių santykių nebeketino išsaugoti, ko pasekmėje ieškovė patyrė pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, pradėjo lankytis pas psichologą. Ieškovės teiginius patvirtina sveikatos psichologo A. J. pažyma. Teismas pripažįsta įrodytas aplinkybes, jog dėl sutuoktinio neištikimybės, sutuoktinio pareigų pažeidimo ir santuokos nutraukimo, kaip tokio atsakovo elgesio pasekmės, ieškovė patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, pažeminimą, nepagarbą, dėl to buvo sutrikdyta jos psichinė ir psichologinė sveikata. Šių aplinkybių visuma neabejotina patvirtina, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą, pasireiškusia dvasiniais, emociniais išgyvenimais, nepatogumais, pažeminimu ir šią žalą, kaip kaltas dėl santuokos iširimo, privalo atlyginti atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes – ieškovė patyrė pažeminimą, dvasinius ir emocinius sukrėtimus bei išgyvenimus dėl atsakovo elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, ieškovė kreipėsi psichologų pagalbos, į atsakovo kaltę dėl žalos padarymo, kuri pasireiškė tyčine forma, į šalių turtinę padėtį, į laiką, kurį šalys kartu gyveno. Be to, psichologo pažyma patvirtina, kad ieškovei buvo reikalinga psichologinė pagalba dėl santuokos, o ne dėl sūnaus iš pirmos santuokos netekties, kaip tvirtina atsakovas. Sprendžiant dėl neturinės žalos atlyginimo dydžio yra svarbi ir teismų formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose. Šiuo atveju išklausius ieškovės paaiškinimus, taip pat įvertintina ir tai, jog ir anksčiau ieškovė turėjo stiprius psichologinius išgyvenimus po netekties, taip pat vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįsta atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš ieškovo 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.70 straipsnio 2 dalis, 6.245 - 6.250 straipsniai). Tokia suma neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir yra adekvati kompensacija ieškovės patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams.
Dėl pavardės po santuokos nutraukimo
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „M.“. Atsakovas su šiuo reikalavimo sutinka. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės ieškovei – „M.“, atsakovui „M.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Ieškovė yra darbinga, sveikatos problemų neturi ir nereiškė reikalavimo priteisti jai išlaikymo iš atsakovo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bylos duomenis darytina išvada, jog pagrindo priteisti išlaikymą ieškovei iš atsakovo nėra, taip pat išlaikymas nepriteistinas ir atsakovui, nes santuoka nutraukta dėl jo kaltės (CK 3.72 straipsnio 1, 4 dalys).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu vaiko tėvu tvarkos nustatymo
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalys nuo 2023-04-21 kartu nebegyvena, nors iki tol šalys gyveno kartu, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra bute, kuris priklauso atsakovui. Ieškovė su šalių sūnumi šiuo metu gyvena Kaune.
Įvertinus tai, kad tarp šalių nuo pat bylos iškėlimo nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tai, kad byloje nenustatyta duomenų trukdančių nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su jo motina, atsižvelgiant į institucijos teikiančios byloje išvadą, į vaiko amžių ir į tai, kad šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove ir liko gyventi su ja, šalims pradėjus gyventi atskirai, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su vaikų motina, tai yra ieškove (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis).
Dėl atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo po santuokos nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo šios pareigos.
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji nedraudžia atsakovui bendrauti su vaiku ir atsakovas bendrauja su sūnumi, tačiau prašo nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, nes nustatyta tvarka leistų abiem tėvam prognozuoti bendravimo laiką ir tinkamai parengti vaiką susitikimams. Atsakovas atsiliepimu ir teismo posėdžio metu iš esmės sutiko su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, nesiūlė kitokios.
Todėl, siekiant sudaryti galimybę abiem šalims lanksčiau derinti savo darbo laiko grafiką su vaikų priežiūra, taip pat siekiant išlaikyti kuo glaudesnį vaiko ryšį su tėvu, užtikrinant abiejų tėvų prieinamumą vaikui, nustatytina nurodyta ieškovės siūloma bendravimo tvarka, kuri teismo buvo papildyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, nustačius papildytą ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, ieškovei ir atsakovui išliks galimybė lanksčiai derinti vaiko priežiūrą ir darbo grafikus ir neprarasti pajamų, kartu geranoriškai, optimaliai ir pakankamai užtikrinti vaiko interesus dėl pakankamo bendravimo su abiem tėvais. Net ir tuo atveju, jeigu šalims kiltų tam tikrų problemų vykdant nustatytą bendravimo tvarką, šalys tarpusavio sutarimu gali ją pakeisti.
Pažymėtina, kad, teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaiko priteisimo
Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).
Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui mokama po 350,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teisme priėmimo dienos. Atsakovas nesutiko su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu ir sutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui mokamas periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, nes pagal jo turtinę padėtį jis gali teikti tik tokio išlaikymo dydį. Nurodė, kad jis turi dar vieną nepilnametį sūnų, taip pat prisideda prie anūkės išlaikymo, kuri liko be tėvų po atsakovo dukros žūties.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių vaikas yra mažametis, šiuo metu jis yra beveik ketverių metų amžiaus, jis yra darželinukas ir šiuo metu jokių papildomų būrelių ar užsiėmimų mokamų nelanko. Duomenų, kad šalių vaikas turėtų rimtų sveikatos problemų byloje nenustatyta. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui jos paskaičiavimu yra reikalinga apie 793,00 Eur suma, kurią sudaro: 87,50 Eur buičiai (komunaliniai mokesčiai), 41,42 Eur avalynė, 81,92 Eur rūbams (aprangai ), 45,15 Eur higienos ir skalbimo prekėms, 20,83 Eur Sveikatos priežiūros priemonėms (vaistai, papildai ir vitaminai ar paslaugoms), 57,67 Eur laisvalaikiui (vasaros stovyklos, gimtadieniai, savaitgalio išvykos), 170,00 Eur maistui namuose (maitinimas darželyje įtrauktas prie ugdymo išlaidų), 87,60 Eur ugdymui darželyje/ mokykloje, 50,00 Eur kurui vežant vaiką į darželį, 130,00 Eur auklės paslaugos, 20,42 Eur kitoms nekasmetinėms išlaidoms. Šiuo metu vaiko motina gauna valstybės mokamą 92,50 Eur išmoką vaikui, todėl mano, kad likusią 700,00 Eur sumą turi būti padengta abiejų tėvų.
Nustatyta, kad atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus, teismo posėdžio metu nurodė, kad jis turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui skiria apie 240,00 Eur, taip pat paaiškino, kad prisideda prie pilnamečio sūnaus ir anūkės išlaikymo, kas sudaro apie 100,00 Eur per mėnesį, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Atsakovas turi nekilnojamąjį turtą – butą esantį Agluonėnuose ir dalį žemės sklypo prie šio buto. Atsakovas gauna apie 1 500,00 Eur atlyginimą, taip pat apie 240,15 Eur pareigūno pensijos. Atsakovas vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikė vaikui išlaikymą po 260,00 Eur kas mėnesį. Ieškovės gaunamas atlyginimas atskaičius mokesčius yra apie 2 500,00 Eur, taip pat ieškovė gauna vaiko išmokas, kas sudaro apie 92,50 Eur. Ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra panaši, tai yra ieškovė gauna didesnes pajamas, o atsakovas turi nekilnojamojo turto.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad vaiko išlaikymui ir būtiniesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga apie 790,00 Eur suma per mėnesį. Teismo vertinimu ieškovės nurodytos išlaidos būtiniesiems šalių vaiko poreikiams nėra akivaizdžiai nepagrįstos.
Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui reikalingą teiktiną išlaikymą atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2024-01-01 lygi 924,00 Eur (atskaičius mokesčius būtų 709,00 Eur) (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 355,00 Eur. Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaikus, kuri nuo 2024-01-01 per mėnesį vienam vaikui yra 92,50 Eur. Todėl kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui minimaliai turėtų prisidėti po 308,00 Eur suma ((709 Eur – 92,50 Eur) / 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas išlaikymo vaikui dydis po 350,00 Eur viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų ir yra pagrįstas tik ieškovės apskaičiavimais ir darželio sąskaitomis.
Pažymėtina ir tai, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad abiejų šalių turtinė padėtis nėra bloga, be to, atsakovo darbo užmokestis yra didesnis nei minimali mėnesinė alga, o einamos pareigos, turima specialybė sudaro galimybę užsidirbti daugiau. Kaip jau minėta, gyvenamąjį būstą vaikui šiuo metu užtikrina ieškovė, kuri šiuo metu gyvena pas savo tėvų, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį, natūralu, kad vaikui augant jo poreikiai taip pat didėja, todėl atsakovo siūloma išlaikymo suma nagrinėjamu metu neatitinka vaiko poreikių, todėl turėtų būti didesnė.
Atsižvelgiant į byloje nustatytą faktinę situaciją, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą ir šalių vaikų poreikius, į pateiktus byloje įrodymus apie šalių turtinę padėtį, siekiant nepažeisti vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, priteistinas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas vaikų poreikių ir jo tėvų turtinei padėčiai, todėl ieškovės nurodyta suma, reikalinga šalių vaikams išlaikymui per mėnesį, mažintina iki 310,00 Eur, teismas konstatuoja, kad didesnių išlaidų poreikio vaiko išlaikymui ieškovė nepagrindė. Įvertinus, kad iš valstybės kiekvienam vaikui mokama 92,50 Eur išmoka, tokio dydžio išlaikymas laikytinas pagrįstu ir reikalingu, siekiant, kad šalių nepilnamečio vaiko interesai būtų užtikrinti. Toks išlaikymas visiškai pakankamas šalių vaiko poreikiams ir atitinka tiek šalių vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir įvertinus, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką kuriam turi teikti išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Duomenų, kad vaiko tėvas negalės ir nesugebės teikti tokį išlaikymą, nenustatyta. Išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2023-06-08, tai yra nuo ieškinio teisme priėmimo dienos.
Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t.y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti ieškovei, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). CK 3.87 ir 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas dalintinas turtas ir jo vertė, ir tik po to turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš sutuoktinių priklausančių kompensacijų bei priteistinų turto dalių (CK 3.118-3.119 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Respublikos CK 3.119 straipsnis).
Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
Šalys santuokos metu jokio nekilnojamojo turto, kurį nutraukiant būtų pagrindas padalinti neįgijo, tačiau šalys procesiniuose dokumentuose nurodo, kad įgijo kitą registruotiną dalintiną turtą tai yra: transporto priemonė automobilis KIA Sprtage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 16 850,15 Eur (2019-01-18 Lizingo sutartis Nr. 172526); motociklas Triumph Tiger, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2 686,00 Eur. Taip pat santuokoje įgijo ir kilnojamuosius daiktus: skalbimo-džiovinimo mašina AEG, vertė 1 259,99 Eur; televizorius Samsung, 152 cm įstrižainė, vertė 699,00 Eur; nešiojamas kompiuteris Asus Zen book, vertė 1 299,00 Eur; sekcija, TV spintelė ir staliukas 350,00 Eur; lauko baldai (stovi virtuvėje), vertė 750,00 Eur; Lova Intermeda, vertė 450,00 Eur; Čiužinys, vertė 700,00 Eur; Helium maineris, vertė 500,00 Eur; Siurblys robotas Xiaomi, vertė 349,00 Eur; Oro valytuvas Xiaomi, vertė 199,00 Eur; Drėgmės surinkėjas, vertė 300,00 Eur; Playstation PS4, vertė 240,00 Eur; Kardio treniruoklis/ bėgtakis, vertė 200,00 Eur; Elektrinis moteriškas dviratis Bosh, vertė 914,00 Eur; Elektrinis vyriškas dviratis Giant, vertė 1 400,00 Eur; Riedis, vertė 500,00 Eur; Stiga vejos tvarkymo traktorius, vertė 1 200,00 Eur; įrenginys pramoniniu būdu naikinti vabzdžius, vertė 1 000,00 Eur; Kepsninė Kamado Bono, vertė 350,00 Eur; Dronas DJI Mavic 2 ZOOM, vertė 1 136,99 Eur; Seifas, vertė 140,00 Eur; Seifas mažiukas, vertė 65,00 Eur; Pistoletas CANIK TP9 DA, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), kalibras 9x19, kategorija B, gamybos metai nežinomi, vertė 550,00 Eur; Graižtvinis šautuvas UTAS Defense UT512, Ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas 1319336. Kalibras 5,56x45, kategorija B, gamybos metai 2022, vertė 1 280,00 Eur. Viso turto vertė 35 368,13 Eur.
Atsakovas į dalintino turto sąrašą neįtraukė papildomai jokio kito kilnojamąjį turto, nepateikė įrodymų, kurie nuginčytų ieškovės nurodytų daiktų vertę, nors nesutiko su ieškovės nurodytomis daiktų vertėmis. Tik pažymėjo, kad moterišką dviratį sutinka atiduoti ieškovei, o skalbimo-džiovinimo mašiną ieškovė gali pasiimti sau, nes daiktas buvo pirktas jos vardu ir jos interesams. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat paaiškino, kad riedis nebuvo perkamas, jį neveikiantį atidavė draugas, o jis jį susitaisė, tačiau tai pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė.
Tarp šalių kyla ginčas dėl turto įtraukimo į turto įgyto santuokoje iš bendrų lėšų sąrašą. Atsakovas nurodo, kad iš mamos jam dovanotų pinigų jis pirko ginklus, kompiuterį, sodo traktorių, terasos baldus ir kitus daiktus, kuriuos ieškovė nepagrįstai įtraukė į dalintino turto balansą. Teismo vertinimu ieškovas pateikdamas rašytinius įrodymus pagrindė, jog mama jam per visą laikotarpį sumoje atliko 8 870,00 Eur pervedimus, tačiau atsakovas nepateikė jokių rašytinių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog atsakovo minėti daiktai buvo pirkti iš atsakovo mamos dovanotų lėšų, priešingai, ieškovės pateiktas išrašas patvirtina, kad kompiuteris buvo pirktas išsimokėtinai. Taip pat pažymėtina, kad iš atsakovo pateiktų banko sąskaitos išrašų taip pat matyti, kad ir jis pats D. B. atliko mokėjimus, sumoje - 1 376,00 Eur, tarp mokėjimo paskirčių buvo nurodyta „Dronas“, „Traktor“, „Skola“. Teismo posėdžio metu atsakovas paklaustas ar mama jam skolino pinigus tam tikroms prekėms įsigyti, atsakovas negalėjo paaiškinti ir atsakyti į klausimą, todėl labiau tikėtina, jog visas turtas, kurį ieškovė įtraukė į dalintino turto sąrašą buvo perkamas iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl jis turi būti dalintinas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teigtina, jog atsakovas nepateikė duomenų, kurie įrodytų jo nurodytas aplinkybes, kad dronas, kompiuteris, ginklai buvo įgyti iš atsakovo mamos dovanotų lėšų ir negali būti dalintini.
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo jai priteisti visas turtinės ir neturtinės teisės pagal 2019-01-08 d. vartojimo kredito (lizingo) sutartį Nr. LT172526, sumokėtų 16 850,15 Eur įmokų dalyje ir elektrinį moterišką dviratį Bosh, kurio vertė 914,00 Eur, o atsakovui prašo priteisti: Motociklą Triumph Tiger 1050, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 686,00 Eur; skalbimo - džiovinimo mašiną AEG L9WBa61, kurios vertė 1 259,99 Eur; Televizorius Samsung 152 cm įstrižainė, kurio vertė 699,00 Eur; Nešiojamą kompiuterį Asus Zen book, kurio vertė 1 299,00 Eur; Sekciją, TV spintelę ir staliuką, kurių vertė 350,00 Eur; Lauko baldus (stovi virtuvėje), kurių vertė 750,00 Eur; Lovą Intermeda, kurios vertė 450,00 Eur; Čiužinį, kurio vertė 700,00 Eur; Helium mainerį, kurio vertė 500,00 Eur; Siurblį robotą Xiaomi, kurio vertė 349,00 Eur; Oro valytuvą Xiaomi, kurio vertė 199,00 Eur; Drėgmės surinkėją, kurio vertė 300,00 Eur; Playstation PS4, kurio vertė 240,00 Eur; kardio treniruoklį/bėgtakį, kurio vertė 200,00 Eur; Elektrinį vyrišką dviratį Giant, kurio vertė 1 400,00 Eur; Riedį, kurio vertė 500,00 Eur; Stiga vejos tvarkymo traktorių, kurio vertė 1 200,00 Eur; įrenginį pramoniniu būdu naikinti vabzdžius, kurio vertė 1 000,00 Eur; Kepsninę Kamado Bono, kurio vertė 350,00 Eur; Droną DJI Mavic 2 ZOOM (pagal 2019.06.04 vartojimo kredito sutartį Nr. E906185021), kurio vertė 1 136,99 Eur; Seifą, kurio vertė 140,00 Eur; Seifą mažiuką, kurio vertė 65,00 Eur; Pistoletą CANIK TP9 DA, kurio vertė 550,00 Eur; Graižtvinį šautuvą UTAS Defense UT512, kurio vertė 1 280,00 Eur, iš viso daiktų vertė 14 917,98 Eur. Ieškovė didžiąją dalį santuokoje įgyto bendro turto prašo priteisti atsakovui, o jai iš atsakovo priteisti 7 508,99 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančia didesnę dalį, o atsakovui iš ieškovės priteisti 8 425,08 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią santuokoje įgyto turto – lizingo įmokų dydį pagal 2019-01-08 vartojimo kredito (lizingo) sutartį Nr. LT172526.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atsižvelgia į tai, kad dalintinas kilnojamasis turtas konkrečiai buvo perkamas įrengiant ir naudojant atsakovui priklausančiame būste, tai yra įmontuojama buitinė technika, baldai ir kt., todėl tikėtina, kad jie geriausiai pritaikyti būtent naudojimui atsakovo bute. Be to, ieškovė neturi nuosavo būsto ir gyvena su tėvais, todėl nėra tikslinga priteisti natūra daiktus jai, nes būtų patiriamos gabenimo ir saugojimo išlaidos.
Atsakovas taip pat nurodo, kad sutinka, jog transporto priemonė KIA Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo būtų priteistas ieškovei, o likusį kreditą pagal kredito sutartį Nr. LT172526 toliau mokėtų ieškovė ir taip įgytų galimybę įsigyti automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo kam kuri transporto priemonė turėtų atitekti, todėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis KIA Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 16 850,15 Eur vertės, o atsakovui priteistinas motociklas Triumph Tiger, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 686,00 Eur vertės.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau teismas daro išvadą, kad toks santuokoje įgyto turto padalinimas, kurio prašo ieškovė labiausiai atitiks protingumo ir ekonomiškumo principus, šalių interesus.
Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių santuokos metu įgytų kilnojamųjų daiktų vertę, o tik nesutiko su ieškovės nurodytomis vertėmis, tačiau įvertinus tai, kad dalis daiktų buvo įgyti 2019 m. ir tai yra buitinė technika, kompiuteris ar baldai, kurie naudojami dėvisi, teismas vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais ir atsižvelgiant į tai, kad per ketverių metų laiką šie daiktai buvo naudojami, daro išvadą, kad šiai dienai yra pagrindas sumažinti kilnojamojo neregistruotino santuokos metu įgyto turto vertę 30 procentų ir laikyti, kad šalių santuokos metu įgyto kilnojamojo dalintino turto vertė yra ne 14917,98 Eur kaip nurodo ieškovė, o 10 442,59 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 5 221,29 Eur kompensacija.
Dėl kompensacijos už įvykdytą kreditorinį įsipareigojimą
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 555,54 Eur kompensaciją už nuo šalių gyvenimo skyrium 2023-04-21 iki 2023-11-25 (imtinai) įvykdytą solidarų kreditorinį įsipareigojimą pagal 2018-07-26 kredito sutartį Nr. 18-041378-GV. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis mokėjo nurodytu laikotarpiu kreditą ir neginčijo aplinkybių, kad ieškovė viena dengia šį kreditą jiems radėjus gyventi skyriumi, todėl šis reikalavimas tenkintinas.
Ieškovė ir atsakovas 2018-07-26 sudarė su AB „Swedbank“ vartojimo kredito sutartį Nr. 18-041378-GV, pagal kurią ieškovei ir atsakovui buvo suteiktas 15 000 Eur kreditas, kuris buvo nekilnojimui turtui remontuoti. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdžio metu ir savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad kreditas buvo skirtas buto remontui, naujos įrangos pirkimui. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad iš atsakovo būsto išsikraustė ir su atsakovu santykius nutraukė 2023-04-21, atsakovas šios aplinkybės neneigė. Ieškovė kiekvieną mėnesį iš savo banko sąskaitos mokėjo įmokas. Visos šios aplinkybes leidžia daryti išvadą, jog abi šalys, būdamos santuokoje, nutarė pasiimti vartojimo kreditą, ir nors įmokas mokėjo ieškovė, tačiau pažymėtina, jog sutuoktinių pajamos yra bendras jų turtas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl laikytina, jog įmokos buvo mokamos ne iš asmeninių ieškovės lėšų, bet iš bendrų sutuoktinių lėšų. Byloje nustačius, jog ieškovė išsikraustė iš atsakovo namų 2023-04-21, todėl laikytina, jog toliau įmokas ieškovė mokėjo iš asmeninių lėšų, o įvertinus, jog butas, kurio remontui ir įrangos pirkimui buvo paimtas minėtas kreditas, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl atsakovui kyla prievolė atlyginti ieškovės turėtas išlaidas už jo dalį kreditorinių įsipareigojimų, sumokėtas kredito įmokas nuo 2023-04-21 iki 2023-11-27. Pateiktas ieškovės sąskaitos išrašas patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2023-04-23 iki 2023-11-27 atsakovė sumokėjo 1 111,07 Eur įmokų bankui už paskolą.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas yra skolingas ieškovei 555,54 Eur, nes šalims pradėjus gyventi skyrium, ieškovė iš asmeninių lėšų mokėjo paskolą, kuri buvo suteikta ir panaudota išimtai atsakovui priklausančio buto įrengimui/ remontui, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 555,54 Eur skola (CPK 178 straipsnis).
Dėl kompensaciją už santuokos metu įgyto turto sumažėjimą.
CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
Ieškovė prašo iš atsakovo jos naudai priteisti 6 068,83 Eur kompensaciją, kurią sudaro: 1 343,00 Eur už įsigytą motociklą Triumph Tiger, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3 707,34 Eur už turto sumažinimą vykdant asmeninį atsakovo kreditorinį įsipareigojimą pagal 2013-01-25 kredito sutartį Nr. 13-004517-FA; 500,61 Eur už turto sumažinimą vykdant asmeninį atsakovo kreditorinį įsipareigojimą pagal 2014 m. rugsėjo 25 d. kredito sutartį Nr. 14-071766- GV; 517,88 Eur už turto sumažinimą vykdant asmeninį atsakovo kreditorinį įsipareigojimą pagal 2015 m. rugpjūčio 17 d. kredito sutartį Nr. 15-071075-GV. Ieškovė taip pat prašo iš jos atsakovo naudai priteisti 8 425,08 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkantį santuokoje įgyto turto – lizingo įmokų dydį pagal 2019 m. sausio 8 d. vartojimo kredito (lizingo) sutartį Nr. LT172526.
Ankščiau minėta, kad tarp šalių ginčo dėl to, kad ieškovei lizingo sutarties Nr. LT172526 pagrindu atiteks teisė įsigyti automobilį, nekyla. Atsakovas taip pat sutinka, kad jam būtų priteista 8 425,08 Eur kompensacija.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įrodė, jog motociklas buvo įsigytas atsakovo interesams patenkinti, o kreditoriniai įsipareigojimai, kurie buvo įgyti atsakovo dar iki santuokos sudarymo buvo dengiami iš bendro sutuoktinių biudžeto, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 6 068,83 Eur kompensaciją bei iš ieškovės atsakovui priteisti 8 425,08 Eur kompensaciją yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl kompensacijos už investicijas į atsakovo nekilnojamąjį turtą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008). Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį.
Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).
Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Be to, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, priteisiant kitam sutuoktiniui už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas ir tai, kad šalys dar iki santuokos sudarymo tame bute gyveno ir jį remontavo.
Ieškovė prašo iš atsakovo jos naudai priteisti 28 082,00 Eur kompensaciją už nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimą, tai yra už jos asmeninių lėšų panaudojimą atsakovui priklausančio nekilnojamojo būsto remontui. Atsakovas nesutinka, kad iš jo ieškovei būtų priteista 28 082,00 Eur kompensacija, nurodo, kad neįmanoma apskaičiuoti kokia konkreti ieškovės asmeninių pajamų dalis buvo panaudota būsto pagerinimui. Be to būstas buvo gerinamas ieškovės iniciatyva, jos poreikių patenkinimui. Atsakovas nesutinka su kompensacijos dydžiu ir, kaip nurodyta atsiliepime į pradinį ieškinį sutiktų sumokėti adekvačią kompensacijos sumą, kuri būtų pagrįsta įrodymais ir nustatyta objektyviai.
Nagrinėjamu atveju šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys susipažino ir bendrauti pradėjo 2015 m., pabaigoje, pats atsakovas duodamas paaiškinimus patvirtino, kad 2016 metais jie nusprendė kad gyvens kartu ir ims paskolą. Ieškovė nuo pat pradžių tvirtino ir įrodinėjo, kad tarp jos ir atsakovo buvo susitarimas, kad iš jos turimų asmeninių lėšų dar iki santuokos sudarymo bus investuojama į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, kurį atsakovas įgijo 2013m. už banko jam suteiktą kreditą. Ieškovės banko sąskaitos išrašai iš esmės patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, nes iš jų nustatyta, kad ieškovė atsakovui vesdavo pinigų sumas: 2016-09-13 pervedė 300,00 Eur, 2016-11-21- 400,00 Eur, 2016-11-28-200,00 Eur, 2016-12-03-100,00 Eur, 2017-01-01-100,00 Eur, 2017-01-17-500,00 Eur, 2017-03-13-100,00 Eur, 2017-04-26-100,00 Eur, kas tik patvirtina, kad jie jau gyveno kaip faktinė šeima, nes atsakovas iš esmės neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ji į darbą važinėdavo tik porą kartų per savaitę, o likusį laiką dirbdavo nuotoliu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas negali sutikti su atsakovo pozicija, jog visos ieškovės investicijos į būsto remontą buvo tik dėl pačios ieškovės iniciatyvos, tai yra tik tam, kad ieškovei būtų geriau gyventi, nes atsakovas Agluonėnuose esančiam bute gyveno dar iki ieškovei atsikraustant ir bute buvo reikalingiausia įranga, jo supirktos statybų medžiagos, nes iš darbų detalizacijos, ieškovės pateiktų darbų apmokėjimo matyti, kad bute buvo atliekami esminiai, o ne estetiniai remonto darbai, tai yra būstas buvo šlidinamas, atliekamas elektros instaliacijos keitimas, sienų glaistymas - dažymas. Nors atsakovas neigia, kad būtent ieškovė prašomą priteisti sumą išleido būsto remontui, bet paneigiančių tai duomenų, nepateikė. Atsakovas teismui pateikė tik jo paties apmokėtas sąskaitas, tokių daiktų kaip WC tualetas, vonia, bet dėl šių daiktų nekyla ginčas, ieškovė jų nenurodo savo detalizacijoje dėl išlaidų prašymo. Teismo manymu keletas atsakovo apmokėtų sąskaitų neeliminuoja aplinkybių patvirtinančių apie ieškovės patirtas išlaidas iš asmeninių lėšų.
Iš byloje esančių duomenų, tai yra ieškovės pateiktos detalizacijos, banko sąskaitos išrašų, ieškovės paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė būsto remontui ir įrengimui išleido 28 082,00 Eur, kurią sudaro: Užuolaidos svetainė, miegamasis, valgomasis 2 100,00 Eur; Rozetės, jungikliai, perjungėjai, 50,00 Eur; Laidai, jungtys, saugikliai 50,00 Eur; Elektros instaliacijos keitimas 200,00 Eur; Gipso kartonas, profiliai, varžtai 100,00 Eur; Gipso kartono lubų įrengimas 450,00 Eur; Dažai luboms 30,00 Eur; Lubų dažymas 250,00 Eur; Sienų tinkavimas 380,00 Eur; Sienų glaistymas 650,00 Eur; Dažai sienoms 200,00 Eur; Sienų dažymas 650,00 Eur; Grindų dangos klojimas 100,00 Eur; Vidaus durys 130,00 Eur; Rozetės, jungikliai, perjungėjai 50,00 Eur; Laidai, jungtys, saugikliai 50,00 Eur; Elektros instaliacijos keitimas 150,00 Eur; Gipso kartonas, profiliai, varžtai 100,00 Eur; Gipso kartono lubų įrengimas 350,00 Eur; Dažai luboms 100,00 Eur; Lubų dažymas 200,00 Eur; Sienų tinkavimas 280,00 Eur; Sienų glaistymas 300,00 Eur; Dažai sienoms 300,00 Eur; Plytelės 200,00 Eur; Grindjuosčių montavimas 100,00 Eur; Markizės 130,00 Eur; Virtuvės baldų komplektas pagal individualų užsakymą 1 560,90 Eur; Kriauklė 148,00 Eur; Indaplovė Bosch 330,00 Eur; Virtuvės maišytuvas 72,00 Eur; Orkaitė Bosh HBA42T350 287,67 Eur; Kaitlentė Bosh (duomenys neskelbtini) 302,46 Eur; Gartraukis 157,00 Eur; Rozetės, jungikliai, perjungėjai 50,00 Eur; Laidai, jungtys, saugikliai 50,00 Eur; Elektros instaliacijos keitimas 100,00 Eur; Gipso kartonas, profiliai, varžtai 100,00 Eur; Gipso kartono lubų įrengimas 300,00 Eur; Dažai luboms 30,00 Eur; Lubų dažymas 250,00 Eur; Sienų tinkavimas 500,00 Eur; Įmontuojamas šviestuvas 180,00 Eur; Sienų glaistymas 500,00 Eur; Dažai sienoms 200,00 Eur; Sienų dažymas 350,00 Eur; Laminato paklotas 50,00 Eur; Grindų dangos klojimas 100,00 Eur; Grindjuosčių montavimas 100,00 Eur; Drabužinės formavimas, šviestuvai 400,00 Eur; Durys 130,00 Eur; Rozetės, jungikliai, perjungėjai, 50,00 Eur; Laidai, jungtys, saugikliai 50,00 Eur; Elektros instaliacijos keitimas 100,00 Eur; Gipso kartonas, profiliai, varžtai 100,00 Eur; Gipso kartono lubų įrengimas 300,00 Eur; Dažai luboms 30,00 Eur; Lubų dažymas 250,00 Eur; Sienų tinkavimas 400,00 Eur; Sienų glaistymas 400,00 Eur; Dažai sienoms 200,00 Eur; Sienų dažymas 400,00 Eur; Plytelių klijai, tarpelių pildymo fuga 100,00 Eur; Plytelių klijavimo darbai 400,00 Eur; Grindjuosčių montavimas 100,00 Eur; Keraminės plytelės sienoms (2017.12.14), Porceliano plytelės grindims 662,80 Eur; Plytelių klijai, tarpelių pildymo fuga 100,00 Eur; Plytelių klijavimo darbai 500,00 Eur; Maišytuvas vonios 75,00 Eur; Vonios spintelė po kriaukle 400,00 Eur; Kriauklė 150,00 Eur; Maišytuvas kriauklės 85,00 Eur; Veidrodis 160,00 Eur; Įmontuojamas šviestuvas 240,00 Eur; Ventiliatorius 30,00 Eur; Gipso kartonas, profiliai, varžtai 100,00 Eur; Gipso kartono lubų įrengimas 200,00 Eur; Dažai luboms 30,00 Eur; Įmontuojamas LED šviestuvas (3 vnt.) 90,00 Eur; Įmontuojama spinta 550,00 Eur; Granulinis pečius (2018.08.21) 1 349,98 Eur; dirvožemio atnaujinimas 500,00 Eur.
Tiek ieškovės paaiškinimais, tiek ir į bylą pateiktais rašytiniai įrodymais neginčijamai yra nustatyta, kad ieškovė turėjo asmeninių lėšų ir galėjo pagerinti atsakovo turtą, dalis atsiskaitymų už darbus buvo atliekamų iš ieškovės asmeninės sąskaitos, kaip ir įgyjamos prekės ar medžiagos reikalingos atsakovo buto remontui. Ieškovė detaliai ir aiškiai nurodo, kada ir kokius remonto darbus atsakovui priklausančiame bute jie atliko. O atsakovas tik nurodė, kad ieškovui atsikėlus buvo butas pritaikytas gyvenimui, nes jis iki tol bute gyveno.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, teismas neturi pagrindo abejoti, kad ieškovė iš savo asmeninių lėšų investavo 28 082,00 Eur buto esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, remontui ir ši suma turi būti priteisiama ieškovei. Teismo vertinimu ieškovė įrodė, kad tarp jos ir atsakovo buvo susitarimas dėl jungtinės veikos ir ji iš esmės pagerino atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą iš savo asmeninių lėšų ir tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas, kad ji investuos į atsakovui priklausantį butą iki santuokos sudarymo, tai iš esmės patvirtina ir tai, kad atsakovas dar iki šalių santuokos sudarymo 2018-07-26 dieną pas notarą sudarė testamentą, kuriuo jo mirties atveju visą nekilnojamąjį turtą jis palieka ieškovei G. B..
Dėl prievolių kreditoriams
Santuokos nutraukimo bylose turi būti padalintas ne tik sutuoktinių turėtas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, bet ir santuokos metu įgytos prievolės (CK 3.118 straipsnis, CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2019-01-08 pasirašė lizingo sutartį Nr. LT172526 su kreditoriumi UAB „Swedbank lizingas“, kurios pagrindu ieškovei ir atsakovui buvo suteiktas lizingas automobilio KIA Sportage įsigijimu. Ieškovė teismo prašo pripažinti ieškovę ir atsakovą solidariai atsakingais už kreditorinius įsipareigojimus pagal 2019-01-08 lizingo sutartį Nr. LT172526 ir įpareigoti visus kreditorinius reikalavimus pagal šią sutartį vykdyti ieškovę, mainais įgyjant teisę įvykdžius lizingo sutartį įgyti KIA Sportage, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybę (likusi neįvykdyta lizingo sutarties dalis 12576,70 Eur). Atsakovas su ieškovės prašymu sutiko.
Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2018-07-26 su AB „Swedbank“ pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 18-041378-GV, kurios pagrindu ieškovei ir atsakovui buvo suteiktas 15 000 Eur vartojimo kreditas, nekilnojamojo turto remontui.
Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-30/2011).
Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nekyla ginčo dėl kreditoriniu įsipareigojimų ir į kreditorių pateiktus atsiliepimus, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovė ir atsakovas prieš kreditorius UAB „Swedbank lizingas“, lizingo sutarties Nr. LT172526 pagrindu, ir AB „Swedbank“, vartojimo kredito Nr. 18-041378-GV pagrindu lieka solidariai atsakingi, bet ieškovė vykdo lizingo sutarties Nr. LT172526 įsipareigojimus, tokiu būdų įgyjant teisę įvykdžius lizingo sutartį įgyti automobilį KIA Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybę.
Dėl sprendimo išdėstymo
CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Atsakovas ir jo atstovė paskutinio posėdžio metu prašė išdėstyti teismo sprendimą dalyje dėl ieškovei priteistinos sumos sumokėjimo penkerių metų laikotarpiui.
Įvertinus tai, kad toks prašymas buvo pateiktas paskutinio posėdžio metu ir apie tai nebuvo informuoti tretieji asmenys, darytina išvada, kad neišklausius šių trečiųjų asmenų pozicijos galimai būtų pažeistos jų teisės, todėl prašymas išdėstyti netenkintinas.
Išaiškinti atsakovui, kad atsakovas turi teisę įsiteisėjus teismo sprendimui pateikti teismui motyvuotą prašymą dėl sprendimo išdėstymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad patyrė 4 071,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 051,00 Eur žyminis mokestis, 3 010,00 Eur atstovavimo išlaidos ir 10,10 Eur už VĮ „Regitros“ išrašus.
Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 2 500,00 Eur atstovavimo išlaidų.
Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tai yra patenkinus 95,71 proc. reikalavimų. Vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais darytina išvada, kad ieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies yra pagrindas proporcingai iš šalių priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovei iš atsakovo priteistina 3 896,45 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovui iš ieškovės priteisina 107,25 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistino, nes neviršija 8,00 Eur.
Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Panaikinti 2023-06-08 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą.
Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti pranešimą VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kad panaikintų įrašą Nekilnojamojo turto registre apie bylos susijusios su daiktinėmis teisėmis iškėlimą, kuris buvo įregistruos 2023-06-08 teismo pranešimo Nr. e2-6082-867/2023.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. M. (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo „B.“), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo S. M. kaltės.
Pripažinti, kas santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai S. M. ir G. M. faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2023-04-21.
Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti prigimtinę jo pavardę „M.“, o ieškovei santuokos metu įgytą pavardę „M.“.
Po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko M. M., gimusio 2020-08-28, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove G. M., jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 310,00 Eur (tris šimtus dešimt eurų ir 00 ct) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2023-06-08, tai yra nuo ieškinio teisme priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias lėšas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nepilnamečio vaiko M. M. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę G. M..
Nustatyti atsakovo S. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. M. tvarką:
1. Iki vaikui sueis septyneri, tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį su viena nakvyne nuo šeštadienio 10:00 val. iki sekmadienio 18:00 val.
2. Kai vaikui sueis septyneri, tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį su dviem nakvynėmis nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 18:00 val.
3. Nuo 2027 metų sausio 1 d. tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų vaiko vasaros atostogų metu: nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų. Tėvas informuoja motiną apie planuojamą atostogų laiką iki einamųjų metų kovo 1 dienos.
4. Nuo 2027 metų sausio 1 d. motina bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų vaiko vasaros atostogų metu: nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų. Motina informuoja Tėvą apie planuojamą atostogų laiką iki einamųjų metų kovo 1 dienos.
5. Sutapus šalių kasmetinių atostogų laikui, teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodytu laiku įgauna tas iš tėvų, kuris pirmas informavo kitą apie savo kasmetinių atostogų laiką.
6. Poriniais kalendoriniais metais tėvas bendrauja su vaiku nuo Šv. Kūčių dienos 10:00 val. iki pirmos Šv. Kalėdų dienos 18:00 val.
7. Neporiniais kalendoriniais metais tėvas bendrauja su vaiku Šv. Kalėdų antrą dieną nuo 10:00 val. iki 18:00 val.
8. Poriniais metais tėvas bendrauja su vaiku Šv. Velykų pirmą dieną nuo 10:00 val. iki 18:00 val.
9. Neporiniais metais tėvas bendrauja su vaiku Šv. Velykų antrą dieną nuo 10:00 val. iki 18:00 val.
10. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną nuo 10:00 val. iki 18:00 val.;
11. Nepilnametis vaikas pasiimamas iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinamas po bendravimo į nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą, nebent šalys raštu susitartų dėl kitos paėmimo ir grąžinimo vietos.
12. Dėl svarbių priežasčių (vaiko ar tėvo ligos) nesant galimybės šioje sutartyje numatytu laiku tėvui susitikti ir bendrauti su vaiku, susitikimo laikas tomis pačiomis sąlygomis perkeliamas į sekantį savaitgalį.
13. Šalys įsipareigoja elektroniniu paštu informuoti kitą iš tėvų apie nepilnamečio vaiko išvežimą atostogoms iš Lietuvos Respublikos, pateikti duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė), kelionės metu užtikrinti kito iš tėvų galimybes susisiekti su nepilnamečiu vaiku.
14. Šalys įsipareigoja ne vėliau kaip per 2 (dvi) savaites nuo ankstesniame punkte numatyto pranešimo gavimo parengti visus turimus nepilnamečiui reikalingus dokumentus (pasą, notariškai patvirtintą sutikimą ir kt.) ir perduoti kitai Sutarties šaliai.
15. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką jo gimimo dienos progą, su juo pabendrauti, perduoti dovanas.
16. Atsakovas turi teisę neribotai su vaiku bendrauti visomis ryšio priemonėmis (telefonu, socialiniuos tinkluose ir pan.), atsižvelgiant į vaiko poilsio laiką bei nevaržomai vaiką lankyti ugdymo įstaigoje, dalyvauti tėvų susirinkimuose, pareikšti pastabas dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo.
Iš atsakovo S. M. ieškovės G. M. naudai priteisti 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Po santuokos nutraukimo ieškovei G. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti visas turtines ir neturtines teisės pagal 2019-01-08 vartojimo kredito (lizingo) sutartį Nr. LT172526, sumokėtų 16 850,15 Eur įmokų dalyje, o iš ieškovės G. M. atsakovui S. M. priteisti 8 425,08 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančias santuokoje įgyto turto – lizingo įmokų dydį pagal vartojimo sutartį Nr. LT172526.
Po santuokos nutraukimo ieškovei G. M. priteisti asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą turtą:
- visas turtines ir neturtines teises pagal 2019-01-08 vartojimo kredito (lizingo) sutartį Nr. LT172526, sumokėtų 16850,15 Eur įmokų dalyje;
- kilnojamuosius daiktus: elektrinį moterišką dviratį Bosh.
Po santuokos nutraukimo atsakovui S. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą turtą:
- Motociklas Triumph Tiger 1050, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); VIN kodas (duomenys neskelbtini).
- Kilnojamuosius daiktus: 1) Skalbimo - džiovinimo mašina AEG L9WBa61; 2) Televizorius Samsung 152 cm įstrižainė; 3) Nešiojamas kompiuteris Asus Zen book; 4) Sekcija, TV spintelė ir staliukas; 5) Lauko baldai (stovi virtuvėje); 6) Lova Intermeda; 7) Čiužinys; 8) Helium maineris; 9) Siurblys robotas Xiaomi; 10) Oro valytuvas Xiaomi; 11) Drėgmės surinkėjas; 12) Playstation PS4; 13) kardio treniruoklis/ begtakis; 14) Elektrinis vyriškas dviratis Giant; 15) Riedis; 16) Stiga vejos tvarkymo traktorius; 17) įrenginys pramoniniu būdu naikinti vabzdžius; 18) Kepsninė Kamado Bono; 19) Dronas DJI Mavic 2 ZOOM (pagal 2019.06.04 vartojimo kredito sutartį Nr. E906185021); 20) Seifas; 21) Seifas mažiukas; 21) Pistoletą CANIK TP9 DA. Ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini).Kalibras 9x19, kategorija B; 22) Graižtvinį šautuvą UTAS Defense UT512, Ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), Ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini). Daiktų vertė 10 442,59 Eur.
Pripažinti ieškovę G. M. ir atsakovą S. M. solidariai atsakingais už kreditorinius įsipareigojimus pagal 2019-01-08 lizingo sutartį Nr. LT172526, sudarytą su kreditoriumi UAB Swedbank lizingas. Įpareigoti visus kreditorinius reikalavimus pagal šią sutartį vykdyti G. M., mainais įgyjant teisę įvykdžius lizingo sutartį įgyti KIA Sportage, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybę (likusi neįvykdyta lizingo sutarties dalis 12576,70 Eur).
Pripažinti ieškovę G. M. ir atsakovą S. M. solidariai atsakingais už kreditorinius įsipareigojimus pagal 2018-07-26 paskolos sutartį Nr. 18-041378-GV, sudarytą su kreditoriumi AB Swedbank.
Ieškovei G. M. iš atsakovo S. M. priteisti kompensaciją už santuokos sudarymo laikotarpiu įgytą turtą ar jo sumažinimą, kurią sudaro:
- 1 343,00 Eur kompensaciją už motociklą Triumph Tiger, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);
- 5 221,29 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančio santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų didesnę dalį;
- 3707,34 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą vykdant asmeninį S. M. kreditorinį įsipareigojimą- 2013-01-25 kredito sutartį Nr. 13-004517-FA;
- 500,61 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą vykdant asmeninį S. M. kreditorinį įsipareigojimą- 2014-09-25 kredito sutartį Nr. 14-071766- GV;
- 517,88 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą vykdant asmeninį S. M. kreditorinį įsipareigojimą- 2015-08-17 kredito sutartį Nr. 15-071075-GV;
A. S. Mažrimui iš ieškovės G. M. iš priteisti 8425,08 Eur kompensaciją už santuokoje įgytą turtą ar jo sumažinimą, kurią sudaro:
- 8425,08 Eur kompensaciją už jai atitenkančias santuokoje įgyto turto - lizingo įmokų dydį pagal 2019-01-08 vartojimo kredito (lizingo) sutartį Nr. LT172526.
Ieškovei G. M. iš atsakovo S. M. priteisti 555,54 Eur kompensaciją už nuo šalių gyvenimo skyrium 2023-04-21 iki 2023-11-25 (imtinai) įvykdytą solidarų kreditorinį įsipareigojimą pagal 2018-07-26 kredito sutartį Nr. 18- 041378-GV.
Ieškovei G. M. iš atsakovo S. M. priteisti 28 082,00 Eur kompensaciją už investicijas į atsakovo butą ir sklypą, esančius Aukštųjų g. 5A-1, Agluonėnai, Klaipėdos rajonas.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo S. M. ieškovės G. M. naudai 3 896,45 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės G. M. atsakovui S. M. 107,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimą priėmus panaikinti 2023-06-08 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistą laikiną išlaikymą.
Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti pranešimą VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kad panaikintų įrašą Nekilnojamojo turto registre apie bylos susijusios su daiktinėmis teisėmis iškėlimą, kuris buvo įregistruos 2023-06-08 teismo pranešimo Nr. e2-6082-867/2023.
Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.