Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo skolininkei K. R.; suinteresuoti asmenys: išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir skolininkė K. R.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti skolininkei teismo sprendime nurodytas jo neįvykdymo pasekmes, taip pat, tam, kad Inspekcijai įgyvendinant suteiktą teisę, nebūtų nepagrįstai sudaromos kliūtys vykdyti statinių griovimo darbus, patekti į sklypą ir pan., būtina numatyti skolininkei pareigą netrukdyti patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis sprendimui vykdyti, o jeigu skolininkė to neatliks, leisti Inspekcijai pačiai šalinti kliūtis. Taip pat yra pagrindas skirti skolininkei periodinę baudą už teismo sprendimo nevykdymą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Bauda gali būti skiriama visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Nagrinėtinu atveju skolininkė nevykdo sprendimo ir daugiau kaip trejus metus nepašalina pažeidimų. Todėl yra pagrindas skirti skolininkei ne fiksuotą, bet periodinę baudą.

6. Skolininkė, siekdama įteisinti Pastatą, teismo nustatytu terminu atliko Pastato kadastrinius matavimus bei pateikė VĮ Registrų centrui deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą. Pastarasis užregistravo Pastatą. Skolininkė pagrįstai manė, kad teismo sprendimas suteikia teisę įregistruoti valstybiniame žemės sklype ūkinį pastatą, nes Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu buvo leista įteisinti ūkinį pastatą. Be to, skolininkė šiuo metu rengia žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį ūkinis pastatas patenka į formuojamo žemės sklypo ribas. Todėl skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų Pastatui įteisinti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtruko. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė ir argumentai

8.1. Byloje nėra pateikta reikšmingų ir pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, kad skolininkė atlieka aktyvius veiksmus, susijusius, konkrečiai su ginčo pastato įteisinimu (parengė projektinę dokumentaciją, sumokėjo įmoką už savavališką statybą, kreipėsi į asmenis dėl darbų atlikimo, susijusių su savavališkai pastatyto ūkinio pastato įteisinimu). Nors skolininkė ūkinio pastato įteisinimą sieja su valstybinės žemės sklypo suformavimu, tačiau byloje nenuginčijamai nustatyta, kad sklypas prie ginčo statinio iki šiol nėra suformuotas. Šios aplinkybės neginčija ir skolininkė. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skolininkė naudoja neteisėtai pastatytą ginčo pastatą, kuris nėra įteisintas teisės aktų nustatyta tvarka, kas suponuoja išvadą, kad Sprendimas jau keturis metus nėra vykdomas ir nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad skolininkė atlieka operatyvius ir tikslingus veiksmus, jog jis būtų įvykdytas. Inspekcijos vertinimu, Sprendimo neįvykdymo padarinių taikymas yra natūrali Sprendimo neįvykdymo pasekmė, pagrįsta CPK 273 straipsnio 1 dalies ir 771 straipsnio 2 dalies normų turiniu. Joms taikyti visiškai pakanka aplinkybės, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas per jame nustatytą terminą, kas nagrinėjamu atveju ir yra neginčijamai nustatyta.

8.9. Priešingai nei nustatė teismas, byloje faktinės aplinkybės patvirtina, kad dėl skolininkės nesąžiningų veiksmų Sprendimas yra neįvykdytas ilgą laiko tarpą. Skolininkė pažeisdama teisės aktų normas nepagrįstai parengė ir Nekilnojamojo turto registre įregistravo neteisėtą Deklaraciją, dėl kurios nuginčijimo Inspekcija buvo priversta kreiptis į teismą ir vykstant teisminiams procesams Sprendimo įvykdymas užsitęsė dar ilgesnį laiko tarpą. Byloje pateikti dokumentai: žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, 2024 m. kovo 1 d. ir 2024 m. balandžio 3 d. prašymai dėl šio projekto patvirtinimo, nelaikytini skolininkės aktyviais veiksmais, siekiant įteisinti savavališką statybą, kadangi NŽT Sprendimu buvo leista formuoti žemės sklypą tik prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ((unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Duomenų, kad skolininkė yra gavusi valstybinės žemės patikėtinio sutikimą formuoti žemės sklypą prie ginčo statinio, nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino antstolės prašymo leisti taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes ir Inspekcijos prašymo skirti skolininkei baudą už sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

14. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0177/23/01103 medžiagos, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę K. R. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytą ūkinį pastatą (toliau – Ūkinis pastatas, Pastatas) bei sutvarkyti statybvietę; 2) atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1330-341/2019 atmetė Inspekcijos ieškinį (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

16. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 26 d. išdavė Inspekcijai vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1330-341/2019 (toliau – Vykdomasis raštas), kuriame nurodyta, kad: „Iki 2020 m. gruodžio 1 d. atsakovei K. R. neįsiteisinus valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyto 24 kv. m ploto ūkinio pastato (išorės matmenys: statinio ilgis – 6 m, plotis – 4 m, aukštis – 3,2 m), įpareigoti atsakovę K. R. per 6 mėnesius nuo 2020 m. gruodžio 1 d. savo lėšomis nugriauti valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytą 24 kv. m ploto ūkinį pastatą (išorės matmenys: statinio ilgis – 6 m, plotis – 4 m, aukštis – 3,2 m), o atsakovei K. R. neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, nugriauti valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytą 24 kv. m ploto ūkinį pastatą (išorės matmenys: statinio ilgis – 6 m, plotis – 4 m, aukštis – 3,2 m) bei sutvarkyti statybvietę atsakovės K. R. lėšomis.“ Inspekcija pateikė aptariamą vykdomąjį raštą vykdyti antstolei Astai Stanišauskaitei.

17. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2023 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. S-23-177-12055 priėmė vykdyti Inspekcijos pateiktą Vykdomąją raštą.

18. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2023 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. S-23-177-12090 įpareigojo skolininkę K. R. raštu informuoti antstolę apie vykdomojo dokumento tinkamą įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

19. Skolininkė pateikė antstolei 2023 m. birželio 27 d. skundą, kuriame prašė panaikinti 2023 m. birželio 19 d. patvarkymą Nr. S-23-177-12055, kuriuo vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti, ir 2023 m. birželio 19 d. patvarkymą Nr. S-23-177-12070 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, nurodydama, kad Inspekcija nepagrįstai pateikė antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą, nes skolininkė teismo nustatytu terminu įteisino Ūkinį pastatą ir įregistravo NTR. Ūkiniam pastatui buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – teismo sprendimas bei 2020 m. birželio 29 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1. Tačiau antstolė 2023 m. liepos 3 d. patvarkymu netenkino skolininkės skundo ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-15080-592/2023 netenkino skolininkės K. R. skundo dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2404-936/2023 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

22. Inspekcija 2024 m. sausio 4 d. atliko patikrinimą ir 2024 m. sausio 9 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, taip pat 2024 m. sausio 18 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą. Akte nurodyta, kad skolininkė neįvykdė teismo sprendimo; ūkinis pastatas nenugriautas. Inspekcija pateikė antstolei aptariamus dokumentus.

23. Antstolė, 2024 m. vasario 5 d. surašiusi sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, 2024 m. vasario 9 d. kreipėsi į teismą su 2024 m. vasario 5 d. pareiškimu, prašydama taikyti pirmiau šioje nutartyje aptartame vykdomajame rašte nurodytas neįvykdymo pasekmes – leisti Inspekcijai nugriauti valstybinės žemės sklype pastatytą ūkinį pastatą bei sutvarkyti statybvietę skolininkės K. R. lėšomis.

24. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijama, kad skolininkė neįvykdė teismo Sprendimo per jame nustatytą terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sprendimas neįvykdytas dėl objektyvių, nuo skolininkės valios nepriklausančių priežasčių.

25. Aptariamo ginčo kontekste pirmiausia atkreiptinas dėmesys į CPK 18 straipsnyje įtvirtintą įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą, reiškiantį, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

26. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog nepiniginio pobūdžio teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

27. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

28. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-219 redakcija) patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punkte nustatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 771 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (2, 3, 6 dalys), šiame straipsnyje nustatyti toliau atliekami antstolio veiksmai, susiję su sprendimo vykdymu, ir sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar neįvykdytame teismo sprendime nurodytos ar nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-403/2021).

29. Aptariamu atveju, iš bylos duomenų, vykdomo teismo sprendimo ir aukščiau paminėtų teisės normų matyti, kad antstolė prašė taikyti Sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – leisti Inspekcijai nugriauti ūkinį pastatą bei sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis, kaip tai ir numato CPK 771 straipsnio nuostatos.

30. Priimant nutartį taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023).

31. Taigi, remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, teismas, spręsdamas dėl leidimo taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, turi įvertinti dvi aplinkybes: 1) ar sprendimas (ne)įvykdytas; 2) ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. Todėl apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad Sprendimo neįvykdymo padarinių taikymui visiškai pakanka aplinkybės, kad teismo Sprendimas nebuvo įvykdytas per jame nustatytą terminą.

32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kadangi byloje nėra pateikta reikšmingų ir pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, jog skolininkė atlieka aktyvius veiksmus, susijusius, konkrečiai su ginčo pastato įteisinimu.

33. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aktyvius ir sąžiningus skolininkės veiksmus siejo su Deklaracijos parengimu. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, skolininkė parengė ir pateikė VĮ Registrų centrui 2020 m. birželio 29 d. deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 ir įregistravo ginčo ūkinį pastatą NTR; ūkiniam pastatui buvo suteiktas unikalus numeris. Inspekcija atliko tyrimą dėl deklaracijos teisėtumo ir nustatė, kad skolininkė teikdama VĮ Registrų centrui deklaraciją apie statybos užbaigimą, nepateikė NŽT sutikimo statyti statinį nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Todėl Inspekcija kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus dėl aptariamos deklaracijos panaikinimo. Teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7308-1141/2023 tenkino Inspekcijos ieškinį ir panaikino deklaraciją. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-112-558/2024 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Inspekcija Deklaracijos teisėtumą ginčijo iš esmės tuo, kad atsakovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų užregistruoti Deklaraciją Informacinėje sistemoje, taip pat nesilaikė reikalavimo gauti iš NŽT sutikimą. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad NŽT sutikimas nebuvo būtinas, nes NŽT civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl atsakovės teisės įsiteisinti Ūkinį pastatą, neteikė dėl to prieštaravimų, todėl Deklaracijos užregistruoti Informacinėje sistemoje šiuo atveju nebuvo būtina. Teismų konstatuota, kad skolininkė pateikė VĮ Registrų centrui deklaraciją nesilaikydama teisės aktų reikalavimų. Visgi, priešingai nei vertina Inspekcija, teismai savo procesiniuose sprendimuose nekonstatavo, jog skolininkė pateikdama Deklaraciją nesielgė sąžiningai, taipogi, teismo procesiniuose sprendimuose nėra konstatuota, kad skolininkė sąmoningai, suprasdama teisinį reglamentavimą ar siekdama apeiti teisinį reglamentavimą, pateikė Deklaraciją, tokiu būdu siekiant įteisinti neteisėtą statybą. Be to, skolininkės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad skolininkė manė, jog tokiu būdu tinkamai įvykdė Sprendimą.

34. Sutiktina su Inspekcija, kad teismas nepagrįstai ir neteisingai nurodė dar vieną formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris nebuvo byloje pateiktas bei bylos nagrinėjamo metu nebuvo nustatyta jokių duomenų apie tokio dokumento parengimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog suinteresuotas asmuo (skolininkė) parengė sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei pateikė jį NŽT. Pastaroji dar 2021 m. sausio 29 d. raštu atsisakė derinti projektą, nes jame nustatė trūkumus. Todėl po aptariamo NŽT atsakymo gavimo skolininkė parengė naują projektą, kurį pateikė NŽT kartu su 2024 m. kovo 1 d. prašymu. Tačiau NŽT 2024 m. kovo mėn. raštu atsisakė derinti projektą, motyvuodama tuo, kad jame nustatė trūkumus bei nurodė juos ištaisyti. Skolininkė pateikė į bylą aiškinamąjį raštą, taip pat duomenis, patvirtinančius, kad po aptariamo NŽT 2024 m. kovo mėn. rašto ji parengė ir pateikė NŽT naują projektą, pateikė aiškinamąjį raštą, tačiau šiai dienai dar nėra gautas NŽT atsakymas dėl projekto derinimo. Apeliacinės instancijos teismas, bylos duomenimis nustatė, kad skolininkė per žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą 2024 m. kovo 1 d. NŽT pateikė projektinį sprendinį ir 2024 m. balandžio 3 d. aiškinamąjį raštą. Jokio kito projekto į bylą skolininkė nepateikė. Visgi, apeliacinio teismo vertinimu, ši aplinkybė nelaikytina esmine, dėl kurios galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas procesinis sprendimas, kadangi ši aplinkybė nepaneigia, jog skolininkė po vėliausio NŽT rašto (2024 m. kovo 19 d.) ėmėsi atitinkamų veiksmų – pateikė aiškinamąjį raštą.

35. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo CPK 771 straipsnio pagrindu, nenagrinėja ginčo iš esmės, netikrina ir nevertina vykdytino teismo sprendimo turinio, teisėtumo bei pagrįstumo. Šioje proceso stadijoje klausimai, susiję su ginčo esme (šiuo atveju – skolininkės įpareigojimu nugriauti Ūkinį pastatą arba jį įteisinti), nėra sprendžiami, o nagrinėjimo ribas apibrėžia fakto klausimas – ar įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdomas ir nevykdymo (jei toks nustatomas) priežasčių vertinimas. Dėl to, apeliantės atskirajame skunde plačiai ir detaliai dėstomos aplinkybės, kuriomis ji argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė ir nevertino Inspekcijos argumento, jog tokį pastatą pagal dabartinį teisinį reglamentavimą nėra galimybės įteisinti, atmestinos kaip nepagrįstos.

36. Apeliantė tvirtina, kad teismas, vertindamas skolininkės pateiktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą privalėjo patikrinti ar NŽT Sprendimu buvo leista formuoti sklypą prie savavališkai pastatyto ūkinio pastato, ar Skolininkė atlieka konkrečius ir tikslingus veiksmus, susijusius su ginčo pastato įteisinimu. Apeliacinės instancijos teismas iš NŽT 2024 m. kovo 19 d. rašto Nr. 1SD-9792-(15.2.48 E.) nustatė, kad NŽT atsisakė derinti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi projekte nustatyti trūkumai nėra ištaisyti bei nurodė trūkumus kuriuos skolininkė turi ištaisyti. Taigi, šiuo atveju NŽT nėra pateikusi galutinės pozicijos, kad skolininkė negalės įteisinti Ūkinio pastato. Tuo tarpu skolininkė, atsakydama į minėtą NŽT raštą, atitinkamai pateikė aiškinamąjį raštą. Šiame kontekste pažymėtina, kad, tai, ar skolininkė tinkamai ištaisė trūkumus, suteikta kompetencija vertinti NŽT ir šioje byloje ginčo dalykas nėra NŽT rašto (ne)teisėtumas ir (pa)grįstumas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino, ar skolininkė tinkamai ištaisė trūkumus, o pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog skolininkė netaiso/netinkamai taiso projekto trūkumų, nėra.

37. Priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas taipogi įvertino, kad Ūkinis pastatas stovi ant valstybinės žemės ir sprendė, jog vien tik formali priežastis, kad iki šiol neįvykdytas teismo sprendimas, o ginčo sklypas yra valstybinėje žemėje, nėra pakankamas ir svarus pagrindas šiuo konkrečiu atveju, įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybių visetą, skolininkės elgesį, jos dedamas pastangas ūkinio pastato statybai įteisinti, taikyti suinteresuotam asmeniui negatyvias teisines pasekmes, įtvirtintas CPK 771 straipsnio 2 dalyje.

38. Remiantis išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad skolininkė nuo pat teismo sprendimo įsiteisėjimo ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad jį įvykdytų, t. y. įteisintų statybą.

39. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkei siekiant įvykdyti teismo sprendimą, šio proceso eiga nepriklausė išimtinai tik nuo jos valios, tačiau ir nuo viešojo administravimo institucijų atliekamų veiksmų, įgyvendinant joms įstatymų priskirtas funkcijas, vykdymo savalaikiškumo (CPK 185 straipsnis). Taigi, šiuo konkrečiu atveju suinteresuotam asmeniui (skolininkei) negali tekti sprendime nustatytos jo neįvykdymo pasekmės ir Inspekcijai suteikta teisė nugriauti ūkinį pastatą (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas antstolės prašymą taikyti vykdomajame rašte nurodytas pasekmes pagrįstai ir teisėtai atmetė.

40. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

41. Baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

42. CPK 771 straipsnyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022).

43. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 31, 32, 33, 36, 39 punktus).

44. Nagrinėjamu atveju Inspekcija apeliaciniame skunde tvirtindama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą skirti skolininkei baudą iš esmės remiasi analogiškais argumentais, kaip ir skundo dalyje dėl Sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo, todėl šia nutartimi apeliacinės instancijos teismui atmetus minėtus argumentus, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teismo sprendimas neįvykdytas ne dėl suinteresuoto asmens (skolininkės) K. R. nesąžiningų, sąmoningų ir kaltų veiksmų, bet dėl objektyvių aplinkybių.

45. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė Inspekcijos prašymą dėl baudos skolininkei skyrimo už teismo Sprendimo nevykdymą.

Dėl suinteresuoto asmens (skolininkės) K. R. atsiliepimo į atskirąjį skundą

46. Suinteresuotas asmuo K. R. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Inspekcija, kaip išieškotoja, vykdomajame procese turi teisę reikšti teismui savarankišką reikalavimą skirti baudą arba griauti pastatą (šiuo atveju buvo pareikšti būtent tokie reikalavimai).

47. CPK 334 straipsnyje yra įtvirtinta byloje dalyvaujančių asmenų teisė pirmosios instancijos teismo nutartis apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties pateikė tik Inspekcija ir atskiruoju skundu Inspekcija anksčiau nurodytų aplinkybių neginčijo, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl skolininkės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų, kuriais ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei išaiškina, kad nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi ar jos dalimi, suinteresuotas asmuo turi teisę skųsti ją atskiruoju skundu nustatytais terminais, o jei tokie terminai buvo praleisti, pateikti prašymą dėl jų atnaujinimo CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

49. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 771 straipsnio nuostatas, o atskirojo skundo nurodyti motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atmesti apeliantės (suinteresuoto asmens) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo šios nutarties priėmimo dienos.