- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-112-538/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01569-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- K. R.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei K. R. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės K. R. (toliau – ir atsakovė) surašytos ir valstybės įmonei „Registrų centras“ (toliau – Registrų centras) pateiktos 2020 m. birželio 29 d. deklaracijos apie statinio(-ių), jo (jų) dalies(-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio(-ių), jo (jų) dalies(-ių) / patalpos(-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija), kuria deklaruotas I grupės nesudėtingojo statinio – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ūkinis pastatas), statybos užbaigimas, galiojimą.
2. Nurodė, kad ji 2015 m. birželio 11 d. savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad atsakovė valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), naudoja savavališkai pastatytą Ūkinį pastatą, bei atsakovei tą pačią dieną surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir Privalomasis nurodymas), t. y. nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą Ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-568-614/2020 leido atsakovei Ūkinį pastatą iki 2020 m. gruodžio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka įsiteisinti valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. gruodžio 1 d., atsakovei neįsiteisinus valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatyto Ūkinio pastato įpareigojo atsakovę per 6 mėnesius nuo 2020 m. gruodžio 1 d. savo lėšomis nugriauti Ūkinį pastatą, o atsakovei neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, leisti Inspekcijai nugriauti Ūkinį pastatą bei sutvarkyti statybvietę atsakovės lėšomis. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo surašytas 2022 m. rugpjūčio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas), kuriame nurodė, kad Ūkinis pastatas nenugriautas. Patikrinime dalyvavusi atsakovė žodžiu paaiškino, kad Ūkinis pastatas dar 2020 metais įteisintas, nes įregistruotas Registrų centre, jam suteiktas unikalus numeris. Inspekcija nurodė, kad kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), kuri 2022 m. rugsėjo 20 d. raštu informavo Inspekciją, kad nėra išdavusi atsakovei sutikimo registruoti Ūkinį pastatą. Pažymėjo, kad atsakovė, teikdama Registrų centrui Deklaraciją, nepateikė NŽT sutikimo statyti statinį nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (redakcija, galiojusi Deklaracijos surašymo metu) (toliau – STR 1.05.01:2017) 50 punktas įpareigoja statytoją, statant valstybinėje žemėje (išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Inspekcija taip pat pažymėjo, kad pažeidimas atliktas ne privačioje, o valstybinėje žemėje, todėl atlikus minėtą pažeidimą kartu yra pažeidžiamas ir viešasis interesas. Nurodė, kad STR 1.05.01:2017 102 punkte nustatyta, jog deklaracija, kurios neprivaloma tvirtinti Inspekcijoje, prieš pateikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, turi būti registruota Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir Informacinė sistema). Statytojas arba jo įgaliotas asmuo deklaraciją registruoja nuotoliniu būdu Informacinėje sistemoje (www.planuojustatyti.lt), užpildo atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkelia statytojo surašytos deklaracijos kopiją, bendrosios statinio ekspertizės akto kopiją, kitus dokumentus, kuriuos reikia pateikti su deklaracija, nurodytus STR 1.05.01:2017 93.2–93.18 punktuose. Deklaracija registruojama automatiškai, tačiau šiuo atveju D. I. sistemoje neregistruota. Ieškovės įsitikinimu, Deklaracija yra neteisėta ir turi būti panaikinta, nes surašyta pažeidžiant Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį tenkino. Panaikino atsakovės K. R. surašytos ir valstybės įmonei „Registrų centras“ pateiktos 2020 m. birželio 29 d. deklaracijos apie statinio(-ių), jo (jų) dalies(-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio(-ių), jo (jų) dalies(-ių) / patalpos(-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1, kuria deklaruotas I grupės nesudėtingojo statinio – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimas, galiojimą. Priteisė valstybės naudai iš atsakovės K. R. 164 Eur žyminio mokesčio. Priteisė valstybės naudai iš atsakovės K. R. 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismo pagrindiniai motyvai:
Šalies argumentai
3.1. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad apie minėtą atsakovės vienašalį sandorį (Deklaraciją) Inspekcija sužinojo 2022 m. rugpjūčio 25 d. Į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi 2023 m. gegužės 29 d., todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atsiliepimo argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė praleidusi įstatymo nustatytą terminą.
3.2. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad Deklaracijos nebuvo būtina registruoti Informacinėje sistemoje, tačiau šio savo argumento niekaip nepagrindė. Šie atsakovės argumentai teismo atmetami kaip nepagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad minėtas STR 1.05.01:2017 102 punktas įsakmiai nurodo pareigą statytojui registruoti deklaraciją Informacinėje sistemoje net ir tais atvejais, kai deklaracijos neprivaloma tvirtinti. Be to, ši registracija turi būti atlikta prieš pateikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui (Registrų centrui).
3.3. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė D. R. centrui pateikė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, įtvirtintų STR 1.05.01:2017 50 ir 102 punktuose, Ūkinio pastato statybą įteisinantis dokumentas (Deklaracija) negali suponuoti Ūkinio pastato statybos teisėtumo.
3.4. Atsakovė Registrų centrui pateikdama Deklaraciją nepagrįstai deklaravo, kad Ūkinio pastato statyba užbaigta pagal teisės aktų reikalavimus. Šiuo aspektu teismas papildomai pažymi, kad ir pati atsakovė, Deklaracijos pateikimo Registrų centrui iš esmės nevertino kaip Ūkinio pastato įteisinimo, nes atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė siekia valstybinę žemę, ant kurios stovi Ūkinis pastatas, įsigyti nuosavybės teise ir viena iš priežasčių, kodėl atsakovė siekia įsigyti valstybinę žemę yra Ūkinio pastato įteisinimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti 2023 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Statybos priežiūros įstatymo 4 straipsnio 13 dalis nustato procedūrinį terminą per kurį būtent Inspekcija gali atitinkamai kreiptis į teismą. Bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, galėtų būti taikomas tik tuomet, jai pvz. kreiptųsi žemės sklypo savininkas (šiuo atveju patikėjimo teise žemės sklypą valdanti NŽT). Inspekcija praleido vienerių metu terminą kreiptis į teismą, nes atsakovė pastatą įregistravo 2020 m. birželio 1 d., teismo nustatytas terminas įteisinti suėjo 2021 m. birželio 15 d., Inspekcija atliko patikrinimą tik 2022 m. rugpjūčio 25 d., o kreipėsi į teismą 2023 m. gegužės 29 d.
4.2. Ieškovės nurodytoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018 faktinės aplinkybes skiriasi, ieškinį dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą šioje byloje pateikė žemės sklypo valdytoja ieškovė Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, o ne Inspekcija. Šiuo atveju, jeigu ieškove byloje būtų Inspekcija, iš pradžių turi būti sprendžiamas klausimas, ar nėra praleistas procesinis terminas kreiptis į teismą (naikinamasis terminas), o po to nagrinėjant bylą ir esant priešingos šalies prašymui, dėl senaties normų taikymo.
4.3. Atsakovės ūkinis pastatas nėra ypatingas statinys, ūkiniam pastatui nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Kadangi asmuo nepageidavo registruoti deklaraciją, tai ji ir nebuvo įkelta į sistemą „Infostatyba“.
4.4. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas padarė įrašą nepatikrinęs pateiktų dokumentų, tinkamas bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms, todėl šioje byloje kadastro tvarkytojas turėtų dalyvauti kaip trečiasis asmuo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje numatytas vienerių metų terminas taikomas, kai Inspekcija atlieka planinį (pagal Inspekcijos viršininko įsakymu patvirtintus patikrinimo planus) ar neplaninį (pagal gautą asmens skundą) statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimus, t. y. patikrinimus dėl galimai savavališkos statinio (jo dalies) statybos patikrinimus. Apeliantės prašomas taikyti terminas laikytinas procedūriniu terminu priskirtoms funkcijoms įgyvendinti, ir nėra aktualus šioje byloje, kadangi Inspekcija nenustatė savavališkos statybos po Deklaracijos surašymo ir ginčo statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
5.2. Apeliantė tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir apeliaciniame skunde neginčijo, kad Deklaracija nėra vienašalis sandoris ir ginčas nėra civilinio teisinio pobūdžio, todėl sutiktina su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kurios neprivaloma patvirtinti ir įregistruoti Inspekcijoje, galiojimą panaikina statytojas arba teismas.
5.3. Nagrinėjant ginčus susijusius su statybų teisėtumu, turi būti taikomos tuo metu galiojančios įstatymų normos. Deklaracija surašyta 2020 m. birželio 29 d., todėl nagrinėjant jos teisėtumo klausimą turi būti vadovaujamasi Deklaracijos surašymo metu galiojančiais teisės aktais.
5.4. Teismas skundžiamame sprendime Deklaraciją pagrįstai pripažino neteisėta būtent dėl to, kad Apeliantė neatitiko statytojui keliamų reikalavimų, nes su Deklaracija apie statybos užbaigimą nepateiktas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. A. R. centrui pateikdama Deklaraciją nepagrįstai deklaravo, kad ginčo ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statyba užbaigta pagal teisės aktų reikalavimus.
5.5. VĮ Registrų centras registruodamas apeliantės ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre rėmėsi Deklaracija, kurios teisėtumo vadovaujantis Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, neturėjo teisinio pagrindo tikrinti, todėl VĮ Registro centro neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Dėl žodinio nagrinėjimo
9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
10. Nustatyta, kad 2015 m. birželio 11 d. savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad atsakovė valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), naudoja savavališkai pastatytą Ūkinį pastatą bei atsakovei tą pačią dieną surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir Privalomasis nurodymas), t. y. nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą Ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-568-614/2020 leido atsakovei Ūkinį pastatą iki 2020 m. gruodžio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka įsiteisinti valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. gruodžio 1 d., atsakovei neįsiteisinus valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatyto Ūkinio pastato įpareigojo atsakovę per 6 mėnesius nuo 2020 m. gruodžio 1 d. savo lėšomis nugriauti Ūkinį pastatą, o atsakovei neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, leisti Inspekcijai nugriauti Ūkinį pastatą bei sutvarkyti statybvietę atsakovės lėšomis. 2022 m. rugpjūčio 25 d. Inspekcija atliko faktinių duomenų patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo surašytas 2022 m. rugpjūčio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas), kuriame nurodyta, kad Ūkinis pastatas nenugriautas. Atsakovė ieškovei nurodė, kad Ūkinis pastatas dar 2020 metais įteisintas, nes įregistruotas Registrų centre, jam suteiktas unikalus numeris. Inspekcija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), kuri 2022 m. rugsėjo 20 d. raštu informavo Inspekciją, kad nėra išdavusi atsakovei sutikimo registruoti Ūkinį pastatą, todėl ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės pateiktos 2020 m. birželio 29 d. Deklaracijos, kuria deklaruotas I grupės nesudėtingojo statinio – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimas, galiojimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.
Dėl ginčo
11. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad Statybos priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalis nustato procedūrinį terminą per kurį būtent Inspekcija gali atitinkamai kreiptis į teismą. Mano, kad Inspekcija praleido vienerių metu terminą kreiptis į teismą, nes atsakovė pastatą įregistravo 2020 m. birželio 1 d., teismo nustatytas terminas įteisinti suėjo 2021 m. birželio 15 d., Inspekcija atliko patikrinimą tik 2022 m. rugpjūčio 25 d., o kreipėsi į teismą 2023 m. gegužės 29 d. Apeliantės argumentai nepagrįsti.
12. Statybos priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad jeigu savavališka statyba nustatoma atlikus statybos užbaigimo procedūras ir statinį įregistravus ar jo kadastro duomenis pakeitus Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai.
13. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu nusprendė leisti atsakovei K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. gruodžio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka įsiteisinti valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytą 24 kv. m ploto ūkinį pastatą, išorės matmenys – statinio ilgis 6 m, plotis 4 m, aukštis 3,2 m., iki 2020 m. gruodžio 1 d. atsakovei K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neįsiteisinus valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatyto 24 kv. m ploto ūkinio pastato, išorės matmenys – statinio ilgis 6 m, plotis 4 m, aukštis 3,2 m, įpareigoti atsakovę K. R. per 6 mėnesius nuo 2020 m. gruodžio 1 d. savo lėšomis nugriauti valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytą 24 kv. m ploto ūkinį pastatą, išorės matmenys – statinio ilgis 6 m, plotis 4 m, aukštis 3,2 m, o atsakovei K. R. neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), nugriauti valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytą 24 kv. m ploto ūkinį pastatą, išorės matmenys – statinio ilgis 6 m, plotis 4 m, aukštis 3,2 m, bei sutvarkyti statybvietę atsakovės K. R. lėšomis. T. I. nagrinėjamu atveju nenustatinėjo savavališkos statybos po Deklaracijos surašymo ir ginčo statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, bet tikrino, ar atsakovė yra įvykdžiusi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Statybos priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje nustatytas terminas yra taikomas, jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre. Taip pat kasacinio teismo išaiškinta, kad Deklaracija, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-26-701/2018), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Inspekcija ieškinį teismui pateikė nepraleidusi įstatymu nustatyto termino.
14. Nors apeliantė teigia, kad ieškovės nurodytoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018 faktinės aplinkybės skiriasi, tačiau pažymėtina, kad nurodytoje kasacinio teismo nutartyje yra pasisakyta būtent dėl Deklaracijos, kaip statytojo parengiamo ir pasirašomo dokumento, kuris pripažintinas vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis) ir kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų terminas. Šioje byloje ieškovė taip pat prašo panaikinti Deklaracijos galiojimą, todėl minėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas yra aktualus ir šiai bylai.
15. Apeliantė teigia, kad atsakovės ūkinis pastatas nėra ypatingas statinys, ūkiniam pastatui nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Kadangi asmuo nepageidavo registruoti deklaraciją, tai ji ir nebuvo įkelta į sistemą „Infostatyba“. Apeliantės argumentai atmestini.
16. Kaip byloje nustatyta, atsakovė Registrų centrui pateikdama Deklaraciją nepagrįstai deklaravo, kad ginčo ūkinio pastato (unikalus Nr. 4400-4563-6312) statyba užbaigta pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad statyba atlikta valstybinėje žemėje. STR 1.05.01:2017 50 punktas įpareigoja statytoją, statant valstybinėje žemėje gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą, tačiau tokio sutikimo atsakovė nebuvo gavusi. Taigi statytojos vykdytų statybų valstybinėje žemėje įteisinimas, pateikiant Deklaraciją apie statybos užbaigimą, negavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, nėra galimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ūkinio pastato statybą įteisinantis dokumentas (Deklaracija) negali patvirtinti Ūkinio pastato statybos teisėtumo, todėl šio dokumento galiojimas pagrįstai panaikintas.
17. Apeliantė teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas padarė įrašą nepatikrinęs pateiktų dokumentų, tinkamas bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms, todėl šioje byloje kadastro tvarkytojas turėtų dalyvauti kaip trečiasis asmuo. Apeliantės argumentai atmestini.
18. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis).
19. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centras registruodamas apeliantės ūkinį pastatą Nekilnojamojo turto registre vadovavosi Deklaracija, tačiau šios Deklaracijos teisėtumo tikrinti neturėjo pareigos, darytina išvada, kad teismo sprendimas VĮ Registrų centras nesukels jokių neigiamų pasekmių bei teisių ir pareigų ateityje nesukurs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai VĮ Registrų centras į bylą neįtraukė trečiuoju asmeniu.
20. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
Dėl kitų argumentų
21. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Atmetus apeliacinį skundą atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.