Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Rytų Lietuvos teisės skyriaus vyriausiajai specialistei R. B.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiajai specialistei E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei K. R. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti galiojimą atsakovės K. R. (toliau – ir atsakovė) surašytos ir valstybės įmonei „Registrų centras“ (toliau – Registrų centras) pateiktos 2020 m. birželio 29 d. deklaracijos apie statinio(-ių), jo (jų) dalies(-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio(-ių), jo (jų) dalies(-ių) / patalpos(-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija), kuria deklaruotas I grupės nesudėtingojo statinio – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ūkinis pastatas), statybos užbaigimas.

2. Inspekcija ieškinyje nurodė, kad ji 2015 m. birželio 11 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-150611-00073 nustatė, kad atsakovė valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), naudoja savavališkai pastatytą Ūkinį pastatą, bei atsakovei tą pačią dieną surašė privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-150611-00070 pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir Privalomasis nurodymas), t. y. nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą Ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-568-614/2020 leido atsakovei Ūkinį pastatą iki 2020 m. gruodžio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka įsiteisinti valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini). Iki 2020 m. gruodžio 1 d. atsakovei neįsiteisinus valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatyto Ūkinio pastato įpareigojo atsakovę per 6 mėnesius nuo 2020 m. gruodžio 1 d. savo lėšomis nugriauti Ūkinį pastatą, o atsakovei neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, leisti Inspekcijai nugriauti Ūkinį pastatą bei sutvarkyti statybvietę atsakovės lėšomis. Inspekcija taip pat nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo surašytas 2022 m. rugpjūčio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1677 (toliau – Aktas), kuriame nurodė, kad Ūkinis pastatas nenugriautas. Patikrinime dalyvavusi atsakovė žodžiu paaiškino, kad Ūkinis pastatas dar 2020 metais įteisintas, nes įregistruotas Registrų centre, jam suteiktas unikalus numeris. Inspekcija nurodė, kad kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), kuri 2022 m. rugsėjo 20 d. raštu informavo Inspekciją, kad nėra išdavusi atsakovei sutikimo registruoti Ūkinį pastatą.

3. Inspekcija ieškinyje pažymėjo, kad atsakovė, teikdama Registrų centrui Deklaraciją, nepateikė NŽT sutikimo statyti statinį nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (redakcija, galiojusi Deklaracijos surašymo metu) (toliau – STR 1.05.01:2017) 50 punktas įpareigoja statytoją, statant valstybinėje žemėje (išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Inspekcija taip pat pažymėjo, kad pažeidimas atliktas ne privačioje, o valstybinėje žemėje, todėl atlikus minėtą pažeidimą kartu yra pažeidžiamas ir viešasis interesas.

4. Inspekcija taip pat nurodė, kad STR 1.05.01:2017 102 punkte nustatyta, jog deklaracija, kurios neprivaloma tvirtinti Inspekcijoje, prieš pateikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, turi būti registruota Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir Informacinė sistema). Statytojas arba jo įgaliotas asmuo deklaraciją registruoja nuotoliniu būdu Informacinėje sistemoje ((duomenys neskelbtini)), užpildo atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkelia statytojo surašytos deklaracijos kopiją, bendrosios statinio ekspertizės akto kopiją, kitus dokumentus, kuriuos reikia pateikti su deklaracija, nurodytus STR 1.05.01:2017 93.2–93.18 punktuose. Deklaracija registruojama automatiškai. Inspekcija ieškinyje nurodė, kad šiuo atveju Deklaracija Informacinėje sistemoje neregistruota. Inspekcija nurodė, kad Deklaracija yra neteisėta ir turi būti panaikinta, nes surašyta pažeidžiant Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus.

5. Inspekcijos ieškinys priimtas teismo 2023 m. gegužės 30 d. rezoliucija. 2023 m. birželio 1 d. nutartimi teismas pritaikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovei perleisti Ūkinio pastato nuosavybės teises kitiems asmenims.

6. Atsakovė atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad teismas leido jai įteisinti Ūkinį pastatą valstybiniame žemės sklype, o NŽT neišreiškė tam prieštaravimo. Atsakovė taip pat nurodė, kad Ūkinis pastatas buvo pastatytas dar 2004 metais, todėl Inspekcija turėjo nutraukti pradėtą administracinę procedūrą, nes skundas nenagrinėjamas, jei jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo. Be to, atsakovė nurodė, kad terminas kreiptis į teismą pasibaigė dar 2021 m. birželio 15 d. (praėjus metams nuo Ūkinio pastato įregistravimo) (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Statybos priežiūros įstatymas) 13, 14 straipsniai).

7. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime nurodė, kad Inspekcijos ieškinys yra pagrįstas. NŽT nurodė, kad statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje privalo būti valstybinės žemės patikėtinio (NŽT) sutikimas, kuris, esant sudarytai valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai, išreiškiamas sutartyje, o statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, – atskiru valstybinės žemės patikėtinio sprendimu. NŽT pažymėjo, kad atsakovė galėjo įteisinti ūkinį pastatą tik suformavus ir įsigijus valstybinės žemės sklypą, tačiau iki šiol žemės sklypas nėra suformuotas.

8. Teismo posėdyje Inspekcijos atstovė prašė ieškinį tenkinti, palaikė ieškinio argumentus. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė bylą nutraukti arba ieškinį atmesti. Atsakovės atstovas paaiškino, kad yra parengtas, tačiau dar nepateiktas derinti žemės sklypo formavimo projektas, o žemės sklypas, kuriame yra Ūkinis pastatas, patenka į naujai formuojamo žemės sklypo ribas. Atsakovės atstovas nurodė, kad viena iš priežasčių, kodėl rengiamas projektas yra siekis įteisinti Ūkinį pastatą. Trečiojo asmens NŽT atstovė teismo posėdyje nurodė, kad Inspekcijos ieškinys yra pagrįstas. NŽT atstovė paaiškino, kad sutikimas statyti naują statinį galėtų būti duodamas, jei būtų sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis ir nuomininkai sumokėtų tam tikrą mokestį už naują statybą, o jei siekiama valstybinę žemę nuosavybės teise įsigyti tinkamų naudoti pagal paskirtį esamų statinių eksploatavimui, tuomet rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, dėl kurio NŽT teikia išvadą, o šiuo atveju atsakovė į NŽT dėl valstybinės žemės nuomos nesikreipė, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas derinimui taip pat nėra pateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

9. Ginčas byloje kilo dėl Deklaracijos teisėtumo.

10. STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.3 punkte nurodyta, kad Deklaracija apie statybos užbaigimą – tai statytojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio paskirtis pakeista. Iš į bylą pateiktos Deklaracijos kopijos matyti, kad atsakovė 2020 m. birželio 29 d. Deklaracija paskelbė, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta Ūkinio pastato statyba. Deklaracijoje nurodyta, kad pastatytas naujas statinys (ne atliktas statinio remontas ar rekonstravimas). Atsižvelgdamas į tai, teismas nepripažįsta pagrįstais atsakovės atsiliepimo argumentų, kad Ūkinis pastatas pastatytas 2004 metais, nes pati atsakovė su minėta Deklaracija, kurią įregistravo Registrų centre, viešai paskelbė, kad minėto Ūkinio pastato statyba nepriklausomai nuo to, kada ji pradėta, užbaigta buvo tik 2020 m. birželio 29 d.

11. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Ūkinis pastatas, kurio statybos darbų užbaigimas buvo atsakovės paskelbtas su ginčo Deklaracija, pristirtinas prie nesudėtingų statinių. Ginčo Deklaracijoje taip pat nurodyta, kad Ūkinio pastato kategorija yra I grupės nesudėtingas statinys (Deklaracijos prieduose nurodyta, kad Ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė yra 636 Eur). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis, be kita ko, nustato, kad nesudėtingų statinių statyba, nekeičiant statinio kategorijos, užbaigiama statytojui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Ginčo Deklaracijoje nurodyta, kad naujo statinio (Ūkinio pastato) statytoja yra atsakovė. Atsakovė savo parašu Deklaracijoje patvirtino, kad jai yra žinoma įstatymų nustatyta atsakomybė už Deklaracijoje pateiktų duomenų atitiktį tikrovei.

12. Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kurios neprivaloma patvirtinti ir įregistruoti Inspekcijoje, galiojimą panaikina statytojas arba teismas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalis). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šiuo atveju Deklaracijos nebuvo privaloma patvirtinti ir įregistruoti Inspekcijoje. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Inspekcija pagal savo kompetenciją turi teisę kreiptis į teismą dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo, tačiau byloje kilo ginčas dėl to, ar Inspekcija tai padarė laiku, t. y. nepraleidusi tam numatyto termino.

13. Atsakovė, kaip minėta, tvirtina, kad terminas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo šiuo atveju baigėsi 2021 m. birželio 15 d. Atsakovė tokį savo argumentą grindžia Statybos priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi, be kita ko, numatančia, kad jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieneri metai. Inspekcija su šiais atsakovės argumentais nesutiko, nurodydama, kad minėta įstatymo nuostata šiuo atveju netaikytina, o jos kreipimuisi į teismą galioja bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Statybos priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalis nustato Inspekcijos teisę ir pareigą kreiptis į teismą dėl deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, o nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Deklaracijos patvirtinimas nebuvo privalomas ir nebuvo atliktas. Inspekcijos teisę ir pareigą kreiptis į teismą dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo reglamentuoja Statybos priežiūros įstatymo 11¹ straipsnio 8 dalies 2 punktas, be kita ko, numatantis, kad tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos, priimamas sprendimas kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo ir statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Šią Inspekcijos prievolę nustatanti Statybos priežiūros įstatymo norma specialaus kreipimosi į teismą termino nenumato, todėl Inspekcija pagrįstai teigia, kad tokiu atveju taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas. Pažymėtina ir tai, kad dėl to, koks yra ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl deklaracijos ginčijimo yra pasisakęs savo praktikoje ir kasacinis teismas. Šią praktiką teisingai Inspekcija nurodė ieškinyje, t. y., kad deklaracija apie statybos užbaigimą yra sandoris, kuriam ginčyti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018 86 punktas). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad apie minėtą atsakovės vienašalį sandorį (Deklaraciją) Inspekcija sužinojo 2022 m. rugpjūčio 25 d. Į teismą su ieškiniu, kaip minėta, Inspekcija kreipėsi 2023 m. gegužės 29 d. Taigi, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atsiliepimo argumentus, susijusius su tuo, kad Inspekcija ieškinį teismui pateikė praleidusi įstatymo nustatytą terminą.

14. Inspekcija Deklaracijos teisėtumą ginčija iš esmės tuo, kad atsakovė nesilaikė teisės aktų reikalavimo užregistruoti Deklaraciją Informacinėje sistemoje, taip pat nesilaikė reikalavimo gauti iš NŽT sutikimą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad NŽT sutikimas nebuvo būtinas, nes NŽT civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl atsakovės teisės įsiteisinti Ūkinį pastatą, neteikė dėl to prieštaravimų. Dėl Deklaracijos užregistravimo Informacinėje sistemoje atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad tai padaryti šiuo atveju nebuvo būtina.

15. STR 1.05.01:2017 (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. liepos 29 d.) 102 punkte, be kita ko, nustatyta, jog deklaracija, kurios neprivaloma tvirtinti Inspekcijoje, prieš pateikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, turi būti registruota Informacinėje sistemoje. Statytojas deklaraciją registruoja nuotoliniu būdu Informacinėje sistemoje ((duomenys neskelbtini)), užpildo atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkelia statytojo surašytos deklaracijos kopiją, bendrosios statinio ekspertizės akto kopiją, kitus dokumentus, kuriuos reikia pateikti su deklaracija, nurodytus STR 1.05.01:2017 93.2–93.18 punktuose. Deklaracija registruojama automatiškai. Atsakovės atstovas nors ir nurodė, kad šiuo atveju Deklaracijos nebuvo būtina registruoti Informacinėje sistemoje, tačiau šio savo argumento niekaip nepagrindė. Šie atsakovės argumentai teismo atmetami kaip nepagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad minėtas STR 1.05.01:2017 102 punktas įsakmiai nurodo pareigą statytojui registruoti deklaraciją Informacinėje sistemoje net ir tais atvejais, kai deklaracijos neprivaloma tvirtinti. Be to, ši registracija turi būti atlikta prieš pateikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui (Registrų centrui).

16. STR 1.05.01:2017 50 punktas įpareigoja statytoją, statant valstybinėje žemėje gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Atsakovės argumentai, susiję su tuo, kad šio įpareigojimo jai nebuvo būtina laikytis, nes NŽT neprieštaravo Ūkinio pastato įteisinimui nagrinėjant civilinę bylą dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, teismo atmetami kaip nepagrįsti. NŽT atstovė teismo posėdyje nurodė, kad sutikimą statyti valstybinėje žemėje galėtų išduoti tuo atveju, jei teisės aktų nustatyta tvarka būtų sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė nesiėmė priemonių valstybinės žemės, kurioje stovi Ūkinis pastatas, išsinuomojimui.

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Asmuo, veikiantis priešingai įstatymų nustatytiems draudimams ir jų nepaisydamas, neturėtų savo veiksmų teisinti teisėtų lūkesčių buvimu ar įstatymų nustatyto jo nuosavybės teisių suvaržymo neproporcingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo klausimą, kai statinys jau įregistruotas viešame registre, yra pasisakęs, kad paaiškėjus, jog nėra bent vienos iš Statybos įstatyme nustatytų teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų, surašyti paskesni dokumentai, bylojantys apie statybos užbaigimą, turi būti paneigti. Teismas pabrėžė, kad neteisėti veiksmai negali suponuoti teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013).

18. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Deklaraciją Registrų centrui pateikė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, įtvirtintų STR 1.05.01:2017 50 ir 102 punktuose, Ūkinio pastato statybą įteisinantis dokumentas (Deklaracija) negali suponuoti Ūkinio pastato statybos teisėtumo, atitinkamai šio dokumento galiojimas naikintinas. Atsakovė Registrų centrui pateikdama Deklaraciją nepagrįstai deklaravo, kad Ūkinio pastato statyba užbaigta pagal teisės aktų reikalavimus. Šiuo aspektu teismas papildomai pažymi, kad ir pati atsakovė, Deklaracijos pateikimo Registrų centrui iš esmės nevertino kaip Ūkinio pastato įteisinimo, nes atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė siekia valstybinę žemę, ant kurios stovi Ūkinis pastatas, įsigyti nuosavybės teise ir viena iš priežasčių, kodėl atsakovė siekia įsigyti valstybinę žemę yra Ūkinio pastato įteisinimas.

19. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Inspekcijos ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas – Deklaracijos galiojimas panaikinamas. Teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemones galioja iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus ir panaikinus Ūkinio pastato teisinę registraciją Ūkinis pastatas net ir nustojus galioti laikinosioms apsaugos priemonėms civiliniuose santykiuose dalyvauti negalės.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinas 164 Eur žyminis mokestis (109 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl deklaracijos apie statinio dalies užbaigimą galiojimo panaikinimo ir 55 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) valstybei (80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CPK 80 straipsnio 5 dalis, 7 dalis, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,64 Eur, jos taip pat priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį tenkinti.

Panaikinti atsakovės K. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) surašytos ir valstybės įmonei „Registrų centras“ pateiktos 2020 m. birželio 29 d. deklaracijos apie statinio(-ių), jo (jų) dalies(-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio(-ių), jo (jų) dalies(-ių) / patalpos(-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1, kuria deklaruotas I grupės nesudėtingojo statinio – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimas, galiojimą.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės K. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 164 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio (suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas –5660).

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės K. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Sprendimui įsiteisėjus, sprendimo kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (valstybės įmonei „Registrų centras“), kad būtų panaikinta nekilnojamojo daikto – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.