Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Finansų Bitė“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. sausio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui I. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

11.1 Nagrinėjant klausimą dėl ieškovės reikalavimo priteisti Sutarties sudarymo mokestį pagrįstumo nebuvo įsigilinta į visus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, dėl ko nebuvo atskleista visa bylos esmė.

11.2 Apeliantė prašydama priteisti sutarties sudarymo mokestį, remiasi VKĮ 253 straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi ir netaiko VKĮ 253 straipsnio 6 dalies reikalavimų operatoriaus mokesčio skaičiavimui. Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 3.23 punkte aiškiai nurodyta, kad organizatorius, t. y. apeliantė, į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų paskolos sumos. Skolintojai suinvestavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į bendrovės (organizatoriaus) sąskaitą, kaip atlygis organizatoriui, remiantis VKĮ 253 str. 6¹ dalimi, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams (kartu ir bendrovei), pagal paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Paskolos gavėjui mokant mėnesines įmokas pagal paskolos sutarties įmokų grafiką, iš atliktų mokėjimų gautos sumos paskirstomos paskolos sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovui atlikus mokėjimus po paskolos išmokėjimo, sutarties sudarymo mokesčio dalis (nagrinėjamu atveju tai sudaro 32,36 Eur) buvo paskirstyta proporcingai investuotos sumos daliai visiems investuotojams (kartu ir bendrovei), kaip skolintojų paskolintos sumos dalis (bendrųjų sąlygų 1.16 ,1.24 punktai) ir taip užtikrinant, kad paskolos sutarties vykdymo atveju apeliantės investuota suma visada sudaro ne mažiau nei 12 proc. nuo likusios negrąžintos paskolos sumos.

11.3 Nuo paskolos sutarties su atsakovu sudarymo iki sutarties nutraukimo, į tam tikras paskolas buvo investuota mažesnė procentinė dalis, nei nurodo Įstatymas, tačiau tai sudaro nežymią dalį visų paskolų. Kadangi koinvestavimas yra automatizuotas, neinvestuota į nežymią dalį paskolų dėl techninių kliūčių, nesant apeliantės tyčiai ar dideliam neatsargumui, todėl esant minėtam mažareikšmiškumui neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti VKĮ 253 straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi.

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, tačiau nustatė pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas, nes to reikalauja viešasis interesas.

Dėl ginčo esmės

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl platformos administratoriaus atlygio dalies pagal vartojimo kredito sutartį – sutarties sudarymo mokesčio – priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais dėl sutarties administravimo mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, tačiau laiko, kad teisinės pasekmės, kurių siekia apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, yra nepagrįstos.

16. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis įtvirtina teismo pareigą būti aktyviam ir vertinti sąlygų sąžiningumą savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad: „teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019, 19 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 47 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 37 punktas). Teismai, vertindami sutarties sąlygų sąžiningumą ex officio, turi atlikti ne visų sutarties sąlygų sąžiningumo patikrą, o tik tokių, kurios glaudžiai (sistemiškai) susijusios su ginčo dalyku.

18. Nors apeliacinį skundą ieškovė pateikė tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, susijusios su sutarties sudarymo mokesčio priteisimu, Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi pranešė šalims apie galimybę, vadovaujantis viešuoju interesu, išeiti už apeliacinio skundo ribų, kadangi byloje kyla poreikis apeliacinio skundo argumentus išanalizuoti viso platformos operatoriaus atlygio pagal vartojimo kredito sutartį, kurį apima ne tik sutarties sudarymo mokestis, bet ir sutarties administravimo mokestis, kontekste.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Dėl sutarties sudarymo mokesčio teisėtumo

19. Apeliantės vertinimu, ji atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nurodyta išimtimi. Bendrovės kaip skolintojo (Platformoje suteiktas identifikacinis Nr. I-00007702) investuota suma į su atsakovu sudarytą paskolos sutartį buvo 530 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 483,14 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12,08 proc. bendros vartojimo kredito sumos, ir 46,86 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Ir tai įrodo, kad apeliantė veikia ne tik kaip tarpininkė, tarp platformoje užsiregistravusių investuotojų, tačiau ir pati investuoja į visas per platformą suteikiamas paskolas. Į tam tikras paskolas buvo investuota mažesnė procentinė dalis, nei nurodo Įstatymas, tačiau tai sudaro nežymią dalį visų paskolų. Kadangi koinvestavimas yra automatizuotas, neinvestuota į nežymią dalį paskolų, nesant apeliantės tyčiai ar dideliam neatsargumui. Esant minėtam mažareikšmiškumui neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.

20. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos www.finbee.lt operatorius, įtrauktas į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis, 251 straipsnio 1 dalis). Iš Paskolos sutarties įmokų grafiko (30 l.) matyti, kad bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą 4 924,88 Eur sumą sudarė 4 000 Eur paskolos suma, 367,48 Eur palūkanos, 388,73 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 169,03 Eur sutarties administravimo mokestis.

21. Pagal Paskolos sutarties (62-72 l.) Bendrųjų sąlygų 1.29 papunktį, sutarties sudarymo mokestis –tai Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas Paskolos sutarties sudarymo mokestis, Paskolos gavėjo mokamas Organizatoriui, apimantis ir Kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo Skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo Skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas Specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka nurodyta Paskolos grąžinimo grafike. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas Paskolos išmokėjimo metu, jei taip nurodyta Specialiosiose sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei Kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš Sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0.

22. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį, ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų; šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalį, šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visa vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos; vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai.

24. Apeliantė nurodė, kad jos, kaip skolintojos, investuota suma į su atsakovu sudarytą Paskolos sutartį buvo 530 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 483,14 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai, ir tai sudarė 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos, ir 46,86 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Ieškovė nurodė, kad jai, kaip skolintojai, platformoje suteiktas identifikacinis Nr. I-00007702, ir kad ji pagal sutartį suteikė paskolos gavėjui U-79457621 483,14 Eur paskolos sumą (29 l.). Iš to seka, kad ieškovė suteikė atsakovui 9,81 proc. bendros vartojimo kredito sumos (483,14 Eur / 4 924,88 Eur x 100 proc.). Apeliaciniame skunde apeliantė pripažįsta, kad nuo paskolos sutarties su atsakovu sudarymo iki sutarties nutraukimo, į tam tikras paskolas buvo investuota mažesnė procentinė dalis, nei nurodo VKĮ. Nors apeliantė nurodo, jog neinvestuota į nežymią dalį paskolų, nesant apeliantės tyčiai ar dideliam neatsargumui, todėl dėl mažareikšmiškumo aspekto, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia ginčą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodytos išimties taikymo galimumo, įvertinus jos formuluotę bei remiantis bendraisiais teisės principais, tam tikri investavimo į paskolas laikotarpiai nėra pakankami tam, kad nustatyti, ar yra pagrindas išimčiai taikyti. Priešingas vertinimas neatitiktų minėtos teisės normos turinio (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2578-871/2025, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2339-871/2025).

25. Ieškovė, siekdama pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, turi investuoti ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos į kiekvieną per tarpusavio skolinimo platformą teikiamą vartojimo kreditą. Tai reiškia, kad VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatyta išimtis neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai operatorius investuoja tik į dalį vartojimo kreditų (tam tikro reitingo vartojimo kreditus ar pan. arba tik į tuos vartojimo kreditus, kai nesusirenka pakankamai paskolos davėjų), nepaisant to, jog tokiais atvejais investuojama ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos (Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 241-69 patvirtintų Vartojimo kredito teikimo gairių (aktuali redakcija nuo 2023 m. kovo 14 d.) 44.6 papunktis) (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1182-1142/2025).

26. Apeliantei neturint teisės naudotis minėtoje įstatymo nuostatoje nustatyta išimtimi, pastaroji pažeidė imperatyvią VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 356,01 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo.

27. Kadangi ieškovė iš atsakovo gautomis įmokomis yra padengusi šio neteisėto mokesčio dalį – 32,72 Eur (388,73–356,01=32,72), ši suma grąžintina atsakovui (šia suma mažinant kitas priteistinas ieškovei iš atsakovės sumas).

28. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje rėmėsi teismų praktika dėl paskolos sutarties sąlygos dėl sutarties sudarymo mokesčio pripažinimo negaliojančia, tačiau šio klausimo neišsprendė. Nustačius, kad sutarties sudarymo mokesčio nustatymas prieštarauja įstatymui, darytina išvada, jog ieškovė šio mokesčio reikalauti iš atsakovo neturi teisės. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1083-945/2024).

Dėl sutarties administravimo mokesčio teisėtumo

29. Nagrinėjamu atveju VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatyta išimtis nėra aktuali. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje imperatyviai numatyta, kad ne mažiau kaip 75 proc. paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio turi būti skaičiuojama tik nuo faktiškai vartojimo kredito gavėjo paskolos davėjui grąžintos įmokos.

30. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių vertino, kad ieškovė, nutraukusi Sutartį, nebeturi pagrindo administruoti mėnesio mokėjimų surinkimo ir paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, kaip nurodyta Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ieškovė po sutarties nutraukimo nebeatlieka. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 158,91 Eur administravimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 106,54 Eur (25,56+23,48+21,36+19,18+16,96=106,54) administravimo mokesčio, paskaičiuoto nuo 2025 m. liepos 20 d. (pagal paskolos įmokų grafiką 2025 m. liepos 20 d. įmoka) iki Sutarties nutraukimo dienos 2025 m. lapkričio 20 d. (pagal paskolos įmokų grafiką 2025 m. lapkričio 20 d. įmoka) (paskolos įmokų grafiko 2-6 įmokos (5 įmokos). Įvertinus teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis naikintina.

31. Kaip minėta, ieškovė savo atlygį suskaidė į dvi dalis: 388,73 Eur Sutarties sudarymo mokestį ir 169,03 Eur Sutarties administravimo mokestį. Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad administravimo mokestis – tai Specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis, išskaidytas visam Paskolos terminui, kurį Paskolos gavėjas moka Organizatoriui už Paskolos administravimą pagal Paskolos sutartį iki Paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad administravimo mokestis (mokamas kas mėnesį) sudaro 0,69 %.

32. Nei Portalo naudojimosi sutartyje, nei Vartojimo kredito sutartyje nėra detalizuojama administravimo mokesčio apskaičiavimo tvarka. Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formos skiltyje (53-56 l.) „Su vartojimo kredito sutartimi susijusios išlaidos“ yra nurodoma, kad administravimo mokestis – 0,69 proc. skaičiuojamas nuo paskolos likučio per mėnesį.

33. Pagal mokėjimo grafiką per 12 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas iš viso turėjo sumokėti ieškovei 169,03 Eur administravimo mokesčio. Ši ieškovės atlygio dalis sudarė 30,31 procentų (169,03 Eur x 100/ 557,76 Eur = 30,31 proc.) nuo viso pagal Sutartį gautino atlygio.

34. Minėta, kad byloje taikytina VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis nustatė tarpusavio skolinimo platformos operatoriui pareigą ne mažiau kaip 50 proc. paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio skaičiuoti tik nuo faktiškai vartojimo kredito gavėjo paskolos davėjui (davėjams) grąžintos (sumokėtos) įmokos. Ši teisės norma buvo (ir yra) imperatyvaus pobūdžio, todėl, nustatydama pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį reguliuojamą ne mažesnę kaip 50 proc. atlygio dalį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neturėjo diskrecijos teisės nustatyti kitokios atlygio skaičiavimo bazės, nei faktinės vartojimo kredito gavėjo paskolos davėjui (davėjams) grąžintos įmokos.

35. Darytina išvada, kad pagal šalių sudarytą Sutartį sutarties administravimo mokestis buvo skaičiuojamas ne proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, kaip reikalaujama VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje, bet proporcingai nuo paskolos gavėjo negrąžintos paskolos likučio. Kitaip tariant, buvo pasirinkta įstatymui prieštaraujanti sutarties administravimo mokesčio skaičiavimo bazė. Toks sutarties administravimo mokesčio skaičiavimo modelis yra nenaudingas kredito gavėjui (vartotojui), nes kredito gavėjas pradinėje kredito sutarties vykdymo stadijoje privalo mokėti didesnį sutarties administravimo mokestį, nei turėtų mokėti tuo atveju, jei sutarties administravimo mokestis būtų skaičiuojamas proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų.

36. Taigi, ši sutarties sąlyga prieštarauja imperatyvioms VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatoms ir yra nesąžininga CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalies prasme, todėl naikintina (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-637-1092/2025, 2025 m. birželio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-522-889/2025, 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1371-796/2025, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1909-855/2025, 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2578-871/2025, Panevėžio apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-550-940/2025, Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1196-1060/2025, 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2355-480/2025 ir kt.).

37. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įstatymo leidėjas numatė aiškų bazinio atlygio apskaičiavimo mechanizmą – atlygis skaičiuojamas proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų, o ne nuo negrąžintų, įmokų. Taigi, ieškovė susikūrė sau palankų administravimo mokesčio apskaičiavimo mechanizmą ir iš esmės padidino bazinio atlygio dydį. Pagal tokias sutarties nuostatas vartotojas moka didesnį sutarties administravimo mokestį, negu mokėtų, jeigu sutarties administravimo mokestis būtų skaičiuojamas proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

38. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento įstatymui prieštaraujančias paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties administravimo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), taip pat atmesti ieškinio reikalavimą dėl šio mokesčio priteisimo. Ieškovė iš atsakovo gautomis įmokomis padengė šio neteisėto mokesčio dalį – 10,12 Eur (169,03–158,91=10,12), ši suma grąžintina atsakovui (šia suma mažinant kitas priteistinas ieškovei iš atsakovės sumas).

Dėl mažintinų sumų įskaitymo

39. Nagrinėjamu atveju, pripažinus negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo ir sutarties administravimo mokesčių bei konstatavus viso 42,84 Eur permoką (32,72 Eur sutarties sudarymo mokesčio + 10,12 Eur sutarties administravimo mokesčio), atitinkamai vadovaujantis sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 4.7 punkte pateikta įmokų paskirstymo tvarka, šia suma iki 235,52 Eur (278,36–18,14) mažintina ieškovei iš atsakovo priteistina mokėjimo palūkanų suma.

Dėl delspinigių priteisimo

40. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 63,71 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų taikant 0,05 proc. palūkanų normą (Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.5 punktas).

41. Remiantis į bylą pateikta delspinigių skaičiavimo lentele, ieškovė delspinigius skaičiavo ir už vėluojamą sumokėti neteisėto sutarties sudarymo ir administravimo mokesčio dalį.

42. Dėl nurodytos priežasties už 123 dienų laikotarpį nuo 2025 m. liepos 20 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami už 357,11 Eur (415,03 Eur – 32,36 Eur sutarties sudarymo mokestis – 25,56 Eur sutarties administravimo mokestis) sumą ir negalėjo viršyti 21,96 Eur (357,11 Eur x 0,05 proc. x 123 d.). Už 92 dienų laikotarpį nuo 2025 m. rugpjūčio 20 delspinigiai galėjo būti skaičiuojami už 359,19 Eur (415,03 Eur – 32,36 Eur sutarties sudarymo mokestis – 23,48 Eur sutarties administravimo mokestis) sumą ir negalėjo viršyti 16,52 Eur (359,19 Eur x 0,05 proc. x 92 d.). Už 61 dienos laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 20 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami už 361,31 Eur (415,03 Eur – 32,36 Eur sutarties sudarymo mokestis – 21,36 Eur sutarties administravimo mokestis) sumą ir negalėjo viršyti 11,02 Eur (361,31 Eur x 0,05 proc. x 61 d.). Už 31 dienos laikotarpį nuo 2025 m. spalio 20 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami už 363,49 Eur (415,03 Eur – 32,36 Eur sutarties sudarymo mokestis – 19,18 Eur sutarties administravimo mokestis) sumą ir negalėjo viršyti 5,63 Eur (363,49 Eur x 0,05 proc. x 31 d.). Nustačius, kad ieškovė delspinigius skaičiavo ir už vėluojamą sumokėti neteisėto sutarties sudarymo ir administravimo mokesčio dalį, yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteistą delspinigių sumą sumažinti iki 55,13 Eur (21,96+16,52+11,02+5,63=55,13) sumos.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

43. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

44. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos 4 008,36 Eur (3 704,93 Eur negrąžintas kreditas + 235,52 Eur pelno palūkanos + 12,78 Eur nuostoliai + 55,13 Eur delspinigiai) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 4 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

45. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių pakeisti, pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas 106,54 Eur sutarties administravimo mokestis ir šį klausimą išsprendus iš esmės, reikalavimą atmesti visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad buvo permokėta 42,84 Eur (sutarties sudarymo mokesčio + sutarties administravimo mokesčio), vadovaujantis bendrųjų sutarties sąlygų 4.7 punkte pateikta įmokų paskirstymo tvarka, šia suma iki 235,52 Eur (278,36 Eur – 18,14 Eur) mažintina ieškovei iš atsakovo priteistina mokėjimo palūkanų suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

46. Sumažinus ieškovei iš atsakovės priteisiamas sumas, patikslinimas ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius. Nustačius, kad ieškovė delspinigius skaičiavo ir už vėluojamą sumokėti neteisėto sutarties sudarymo ir administravimo mokesčio dalį, yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteistą delspinigių sumą sumažinti iki 55,13 Eur (21,96+16,52+11,02+5,63=55,13) sumos.

47. Tuo pačiu pagrindu iki 4 008,36 Eur (3 704,93 Eur negrąžintas kreditas + 235,52 Eur pelno palūkanos + 12,78 Eur nuostoliai + 55,13 Eur delspinigiai) mažinama bendra ieškovei iš atsakovės priteista suma, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

48. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 105 Eur dydžio žyminis mokestis ir 605 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Priteistiną ieškovei sumą sumažinus, atlygintina 504,10 Eur išlaidų dalis apskaičiuotina tokia tvarka: 71 proc. ((3 704,93 Eur negrąžinto kredito – 100 proc.) + (235,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų – 84 proc.) + (158,91 Eur administravimo mokesčio – 0 proc.) + (356,01 Eur sutarties sudarymo mokesčio – 0 proc.) + (63,71 Eur delspinigių – 87 proc.) + (12,78 Eur nuostolių atlyginimo (negautų pajamų) už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 21 iki 2025 m. gruodžio 1 d. – 100 proc.) + (18 procentų dydžio nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), paskaičiuotą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2026 m. gegužės 20 d.), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 101,03 Eur sumos, – 100 proc.) + (5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – 100 proc.) / 8) x 710 / 100 proc.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. sausio 30 d. sprendimą už akių pakeisti.

Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2025 m. birželio 9 d. paskolos sutarties Nr. 25533422 sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio ir sutarties administravimo mokesčio.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. sausio 30 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo I. K. priteista 106,54 Eur (šimtas šeši Eur 54 ct) administravimo mokesčio ir klausimą išspręsti iš esmės, ieškinio reikalavimus dėl sutarties administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio priteisimo atmesti.

Sumažinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo I. K. priteistą mokėjimo palūkanų sumą nuo 278,36 Eur iki 235,52 Eur.

Sumažinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo I. K. priteistą delspinigių sumą nuo 63,71 Eur iki 55,13 Eur.

Sumažinti bendrą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo I. K. priteistą sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos iki 4 008,36 Eur.

Sumažinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo I. K. priteistą bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo sumą nuo iki 504,10 Eur.

Palikti nepakeistą kitą Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. sausio 30 d. sprendimo už akių dalį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.