Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. P. 6 485,43 Eur negrąžintą paskolą, 341,30 Eur paskolos palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. iki 2025 m. sausio 2 d., 819,44 Eur administravimo mokestį, 111,00 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį negautas pajamas, kurias sudaro sutartyje įtvirtintos 16 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 3 d. iki 2025 m. vasario 13 d., 16 procentų nuostolių atlyginimą (pagal sutartį negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. gruodžio 10 d.), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 115,71 Eur sumos), 531,00 Eur sutarties sudarymo mokestį, 22,01 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 840,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 235,00 Eur žyminis mokestis ir 605,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas.

2. Atsakovė R. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės R. P. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ naudai: 6 366,83 Eur negrąžintą kreditą, 111,00 Eur nuostolių atlyginimą paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 3 d. iki 2025 m. vasario 13 d., 16 (šešiolikos) procentų nuostolių atlyginimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. gruodžio 10 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 115,71 Eur sumos, 531,00 Eur sutarties sudarymo mokestį, 22,01 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 737,10 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmesti; taip pat pripažino nesąžiningu ir negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2022 m. rugsėjo 23 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 71382757 bendrųjų sąlygų 7.1 punkto sąlygą „Paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, Palūkanas ir kitus mokėjimus pagal Paskolos grąžinimo grafiką, Specialiąsias sąlygas ar Sutartį, Specialiosiose sąlygose nurodytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro Paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi Paskolos suma iki sutarties galiojimo pabaigos ir vadinamos Vėlavimo palūkanomis.“.

3.1. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugsėjo 23 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 71382757 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo paskolinta 8 700,00 Eur suma, kurią sudaro 7 934,40 Eur paskolos suma ir 765,60 Eur sutarties sudarymo mokestis, 75 mėnesių laikotarpiui, paskola atsakovei buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt. Ieškovė, suteikdama atsakovei paskolą, 765,60 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė sąskaitą“, refinansavo 756,75 Eur atsakovės įsiskolinimą ieškovei pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 14296857, be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, 5 948,86 Eur atsakovės įsiskolinimą UAB „Finansų bitė“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 18828399, be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, 1 228,79 Eur paskolos sumą/likutį ieškovė išmokėjo atsakovei. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti sutartyje numatytus mokesčius iki 2028 m. gruodžio 10 d. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovė pateikė atsakovei 2024 m. gruodžio 19 d. įspėjimą sumokėti įsiskolinimą per keturiolikos dienų terminą. Atsakovei įsiskolinimo nepadengus, ieškovė vartojimo kredito sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2025 m. sausio 2 d.

3.2. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl toks reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

3.3. Teismas sprendė, kad ieškovės apskaičiuotos 331,88 Eur dydžio palūkanos už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. iki 2025 m. sausio 2 d. atlieka mokėjimo funkciją, nes tai numatyta Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punkte, todėl ieškovės reikalavimas dėl 331,88 Eur dydžio palūkanų priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkinamas.

3.4. Kadangi likusi prašomų priteisti palūkanų dalis – 9,42 Eur buvo skaičiuojamos, pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą, t. y. už termino laiku mokėti įmokas praleidimą, teismas šias palūkanas laikė kompensacinėmis palūkanomis. Be to, Sutarties bendrųjų sąlygų 7.5. punkte nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais paskolos gavėjui taikomos netesybos (delspinigiai) ir yra lygios 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 d. laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti vėlavimo (kompensacinės) palūkanos neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 punkte nustatytų ribojimų, be to, jų paskaičiavimo laikotarpis sutampa su ieškovės prašomų priteisti 22,01 Eur delspinigių laikotarpiu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 9,42 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas taikant sutartie specialiosiose sąlygose numatytą 16 proc. metinę palūkanų normą, laikytinas pažeidžiančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, nustatančiu neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl minėta sąlyga teismo buvo pripažinta negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą pripažinus negaliojančiu, ieškovės reikalavimas dėl 9,42 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovės, teismo buvo atmestas.

3.5. Dėl ieškovės prašomo priteisti 819,44 Eur administravimo mokesčio pagal paskolos sutartį ir 531,00 Eur sutarties sudarymo mokesčio pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš Paskolos sutarties grafiko (prie ieškinio pridėtos buhalterinės pažymos) matyti, kad bendras sutarties sudarymo mokestis sudarė 765,60 Eur, bendras administravimo mokestis sudarė 1 553,50 Eur ir neviršijo bendrai vartojimo kredito kainai įstatyme nustatyto ribojimo. Teismas sprendė, kad įstatymas draudžia tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nustatyti tokią savo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pagal kurią didesnė nei 50 proc. atlygio dalis nebūtų siejama su kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinta kredito dalimi. Ieškovė savo atlygį suskaidė į dvi dalis: 765,60 Eur sutarties sudarymo mokestį, kurį nurodė taikanti už sutarties sudarymo metu teikiamas paslaugas, ir 1 553,50 Eur sutarties administravimo mokestį. Bendra ieškovės atlygio suma sudaro 2 319,10 Eur (765,60+1553,50), o iš šios sumos sutarties sudarymo mokestis sudaro 33,01 proc. (765,60÷2 319,10×100 proc.). Kitaip tariant, ieškovės atlygio dalis neviršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjo vykdant sutartį grąžinta kredito suma, ribą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 531,00 Eur sutarties sudarymo mokestį patenkintas.

3.6. Kita vertus, kitą atlygio dalį – 819,44 Eur sutarties administravimo mokestį ieškovė prašo priteisti už viso sutarties galiojimo laikotarpiu teikiamas paslaugas, t. y. iš esmės laikydamasi VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų. Pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punktą administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys sulygo, kad mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 0,43 procento. Per 75 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį ieškovei iš viso turėjo būti sumokėta 1 553,50 Eur administravimo mokesčio. Taigi, VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, pagal kurią tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygis sietinas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintomis įmokomis. Nors dalį atlygio, neviršijančią 50 procentų, ieškovė pagal įstatymą galėjo skaičiuoti kitokia tvarka, teisėto susitarimo dėl tokio atlygio ieškovė į sutartį neįtraukė, už sutarties sudarymą nusimatydama neteisėto dydžio atlygį. Kitą atlygio dalį, įvardintą kaip sutarties administravimo mokestį, ieškovė skaičiavo už viso sutarties galiojimo laikotarpiu teikiamas paslaugas, t. y. iš esmės laikydamasi VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų. Tai reiškia, kad ieškovė gali reikalauti iš atsakovės tik sutarties administravimo mokesčio dalies, proporcingos atsakovės vykdant sutartį sumokėtoms įmokoms. Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovė atliko 23 mokėjimus pagal įmokų grafiką, t. y., ieškovė iš atsakovės gautais mokėjimais įskaitė 1448,97 Eur (7 934,40 Eur – 6 485,43 Eur) arba 18,26 proc. (1 448,97 Eur × 100 proc. ÷ 7 934,40 Eur) paskolos sumos, todėl įgijo teisę į 283,67 Eur (1 553,50 Eur × 18,26 proc.) sutarties administravimo mokesčio. Kadangi gautomis įmokomis ieškovė įsiskaitė 734,06 Eur (1 553,50 – 819,44 Eur) šio mokesčio, ieškovė ne tik neturi teisės į jokią papildomą šio mokesčio sumą, bet ir yra gavusi 450,39 Eur (734,06 Eur – 283,67 Eur) permoką, kuri turi būti grąžinta atsakovei (ja mažinant kitas ieškovei iš atsakovės priteistas sumas). Konstatavus 450,39 Eur permokos faktą, vadovaujantis ieškovės pateiktų bendrųjų sutarties sąlygų 4.7 punkte pateikta įmokų paskirstymo tvarka, pilnai padengiama ieškovei iš atsakovės priteista 331,88 Eur mokėjimo palūkanų suma, įskaitant dalį permokos sumos ir mažintina iki 6366,83 Eur (6 485,34 Eur – (450,39 Eur – 331,88 Eur)) ieškovei iš atsakovės priteista negrąžintos paskolos suma.

3.7. Dėl reikalavimo priteisti 111 Eur nuostolių atlyginimą, teismas pažymėjo, kad ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukus sutartį, tačiau iki šiol ieškovei neatgavus nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado. Taigi atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant ieškovei nuostolius (negautas pajamas) (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai - 111,00 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį negautas pajamas, kurias sudaro sutartyje įtvirtintos 16 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 3 d. iki 2025 m. vasario 13 d. ir 16 procentų nuostolių atlyginimą skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. gruodžio 10 d.), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 115,71 Eur sumos).

3.8. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 22,01 Eur delspinigių priteisimo vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 punktu.

3.9. Vadovaudamasis CK 6.210 straipsniu teismas iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

3.10. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (87,75 procentai), teismas iš atsakovės priteisė ieškovei 737,10 Eur (840,00 Eur x 87,75 proc.) bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. sprendimo už akių dalį dėl priteistinų sumų perskaičiavimo ir priteisti išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas atlygio sumą nuo grąžintų įmokų atiko klaidingus paskaičiavimus, nustatant priteistino sutarties administravimo mokesčio sumą, proporcingą atsakovės vykdant paskolos sutartį sumokėtoms įmokoms. Teismas skaičiavimus atliko nuo atsakovės įmokomis padengtos paskolos sumos, tačiau VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad skaičiavimai turi būti atliekami nuo grąžintų įmokų. Kaip matyti iš paskolos grafiko bei remiantis Lietuvos banko patvirtintų vartojimo kredito teikimo gairių 44.5 punkte nurodytais paskaičiavimais, įmoką apima ne tik paskolos suma, bet ir palūkanos, todėl teismo paskaičiavimai neatitinka VKĮ įtvirtintos skaičiavimo tvarkos.

4.2. Ieškovė iš atsakovės gautais mokėjimais įsiskaitė 3 790,43 Eur 91 448,97 Eur paskolos sumos + 2 260,46 Eur palūkanų) todėl įgijo teisę į 29,09 proc. (3 709,43 / 12 750,77 * 100), t. y. 451,91 Eur (1 553,50 Eur * 29,09 proc. / 100) administravimo mokesčio. Gautomis įmokomis ieškovė įsiskaitė 734,06 Eur, vadinasi yra gavusi 282,15 Eur (734,06 Eur – 451,91 Eur) permoką, o ne 450,39 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Vadovaujantis Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 p. nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, priteistina mokėjimo palūkanų suma mažintina iki 49,73 Eur (331,88 Eur – 282,15 Eur), o priteistina negrąžinto kredito dalis lieka lygi 6 485,43 Eur.

5. Atsakovė R. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų

6. Nors apeliacinį skundą ieškovė pateikė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, susijusios su sutarties administravimo mokesčio skaičiavimu ir teismo priteistu jo dydžiu, teigdama, jog teismas netinkamai apskaičiavo ieškovei priklausančio sutarties administravimo mokesčio dydį, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pranešė šalims apie ketinimą dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengti apeliacinio skundo ribas ir svarstyti, ar šalių sudarytoje sutartyje įtvirtintas sutarties administravimo mokestis apskritai atitinka Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus.

Dėl sutarties administravimo mokesčio

7. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė gali reikalauti iš atsakovės tik Sutarties administravimo mokesčio dalies, proporcingos atsakovės vykdant Sutartį sumokėtoms įmokoms, tačiau ieškovė, įsiskaičiusi dalį šio mokesčio, yra gavusi 450,39 Eur permoką, kuri turi būti grąžinta atsakovui, ja mažinant kitas ieškovei iš atsakovės priteistinas sumas. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieškovei priklausančio sutarties administravimo mokesčio dydį. Apeliacinės instancijos teismas, išeidamas už apeliacinio skundo ribų, toliau pasisakys dėl šalių sudarytoje sutartyje įtvirtinto sutarties administravimo mokesčio atitikties Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje nustatytiems reikalavimams.

8. Šiai bylai aktuali VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies redakcija įsigaliojo priėmus 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XIII-1241. Joje nustatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, o apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytos išimties taikymo, be to, informuota apie teismo ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat neteikė teismui argumentų dėl minėtos išimties taikymo. Vadinasi, šioje byloje VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatyta išimtis nėra aktuali ir ieškovė privalėjo laikytis VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų.

10. Įstatymo projekto, kuriuo buvo siūloma priimti šiai bylai aktualią VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies redakciją, aiškinamajame rašte nurodyta, kad VKĮ siūloma keisti atlygio tarpusavio skolinimo platformos operatoriui skaičiavimo tvarką, leidžiant tam tikrą dalį operatoriaus patiriamų sąnaudų padengti sutarties sudarymo metu, ir nustatyti, kad ne mažiau kaip 50 procentų operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio dalis turi būti skaičiuojama nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši įstatymo norma dalį tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio tiesiogiai proporcingai susiejo su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma.

11. Minėta, kad byloje taikytina VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis nustatė tarpusavio skolinimo platformos operatoriui pareigą ne mažiau kaip 50 proc. paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio skaičiuoti tik nuo faktiškai vartojimo kredito gavėjo paskolos davėjui (davėjams) grąžintos (sumokėtos) įmokos. Ši teisės norma buvo (ir yra) imperatyvaus pobūdžio, todėl, nustatydama pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį reguliuojamą ne mažesnę kaip 50 proc. atlygio dalį, apeliacinės instancijos teismo manymu, ieškovė neturėjo diskrecijos teisės nustatyti kitokios atlygio skaičiavimo bazės nei faktinės vartojimo kredito gavėjo paskolos davėjui (davėjams) grąžintos įmokos.

12. Minėta, jog be sutarties sudarymo mokesčio, kurį ieškovė gavo sutarties sudarymo metu, ieškovės atlygį sudarė ir 1 553,50 Eur administravimo mokestis, mokamas už vartojimo kredito administravimą, išskaidytas per visą Sutarties terminą (iš viso 75 įmokos). Ši ieškovės atlygio dalis sudarė 66,98 procentus (1 553,50 Eur x 100 / 2 319,10 Eur = 66,98 proc.) nuo viso pagal Sutartį gautino atlygio. Pažymėtina, kad nei Portalo naudojimosi sutartyje, nei Vartojimo kredito sutartyje nėra detalizuojama administravimo mokesčio apskaičiavimo tvarka. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nurodoma, kad administravimo mokestis sudaro 0,62 proc. ir yra mokamas kas mėnesį. Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formos skiltyje „Su vartojimo kredito sutartimi susijusios išlaidos“ yra nurodoma: „Administravimo mokestis – 0,62 proc. (skaičiuojamas nuo paskolos likučio per mėnesį).“

13. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, darytina išvada, kad pagal šalių sudarytą sutartį sutarties administravimo mokestis buvo skaičiuojamas ne proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, kaip reikalaujama VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje, bet proporcingai nuo paskolos gavėjo negrąžintos paskolos likučio. Kitaip tariant, buvo pasirinkta įstatymui prieštaraujanti sutarties administravimo mokesčio skaičiavimo bazė. Toks sutarties administravimo mokesčio skaičiavimo modelis yra nenaudingas kredito gavėjui (vartotojui), nes kredito gavėjas pradinėje kredito sutarties vykdymo stadijoje privalo mokėti didesnį sutarties administravimo mokestį nei turėtų mokėti tuo atveju, jei sutarties administravimo mokestis būtų skaičiuojamas proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šią aplinkybę patvirtina ir bylos duomenys, kurių neginčija ir pati ieškovė, iš kurių matyti, jog atsakovas sumokėjo per daug sutarties administravimo mokesčio (ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka tik su sutarties administravimo mokesčio permokos dydžiu, bet ne su pačia permoka).

14. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento įstatymui prieštaraujančias ir nesąžiningas paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties administravimo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), taip pat atmesti apeliacinio skundo reikalavimus dėl šio mokesčio perskaičiavimo. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė iš atsakovės gautomis įmokomis yra gavusi 734,06 Eur šio mokesčio įmokų, kurios turi būti grąžintos atsakovei (šia suma mažinant kitas ieškovei iš atsakovės priteistas sumas). Nurodyta aplinkybė kartu pripažintina pagrindu skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo pakeisti, pripažįstant negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2022 m. rugsėjo 23 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 71382757 sąlygas dėl sutarties administravimo mokesčio (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

15. Teismas pastebi, kad jis yra susipažinęs su vyraujančia teismų praktika analogiškose bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-793-538/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2006-1187/2024), o taip pat su aktualiausia ir naujausia toliau plėtojama teismų praktika dėl paskolos sutarties sąlygų dėl sutarties administravimo mokesčio pripažinimo negaliojančiomis (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-631092/2025), ir būtent ja ir remiasi šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16. Konstatavus, kad ieškovė neturi teisės į neteisėtą sutarties administravimo mokestį, perskaičiuotina ieškovei priklausanti delspinigių suma, nes ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius nuo negrąžintos sutarties sudarymo mokesčio dalies, bet nepagrįstai skaičiavo juos nuo neapmokėtos sutarties administravimo mokesčio sumos. Be to, turi būti įvertinta ir tai, kad ieškovė delspinigius skaičiavo ir nuo tos įsiskolinimo sumos, kuri susidarė dėl ieškovės neteisėtai gautos (panaudotos) 450,39 Eur sutarties administravimo mokesčio permokos.

17. Delspinigiai (pagal ieškovės pateiktą delspinigių skaičiavimo lentelę) už 114 d. nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. netaikytini, nes atsakovė 2024 m. rugsėjo 10 d. nesumokėjo ieškovei 103,04 Eur, bet turėjo 450,39 Eur sutarties administravimo mokesčio permoką; už 84 d. nuo 2024 m. spalio 10 d. – delspinigiai taip pat netaikytini, nes atsakovė 2024 m. spalio 10 d. nesumokėjo 174,18 Eur (201,74 Eur – 27,56 Eur sutarties administravimo mokestis), tačiau tuo metu dar turėjo 276,21 Eur (450,39 Eur – 174,18 Eur) sutarties administravimo mokesčio permoką; už 53 d. nuo 2024 m. lapkričio 10 d. – delspinigiai taip pat netaikytini, nes atsakovė 2024 m. lapkričio 10 d. nesumokėjo 174,52 Eur (201,74 Eur – 27,22 Eur sutarties administravimo mokestis), tačiau tuo metu dar turėjo 101,69 Eur (450,39 Eur – 174,18 Eur - 174,52 Eur) sutarties administravimo mokesčio permoką; už 23 d. nuo 2024 m. gruodžio 10 d. – priteistina 0,84 Eur delspinigių (174,87 – 101,69) x 0,05 proc. * 23 d.), nes atsakovė 2024 m. gruodžio 10 d. turėjo sumokėti 174,87 Eur (201,74 Eur – 26,87 Eur sutarties administravimo mokestis), bet tuo metu dar turėjo 101,69 Eur sutarties administravimo mokesčio permoką.

18. Atsakovės įmokėtu ir jai grąžintinu 450,39 Eur Sutarties administravimo mokesčiu, vadovaujantis ieškovės pateiktų Sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punkte pateikta įmokų paskirstymo tvarka, yra padengiama iš atsakovo priteista 331,88 Eur palūkanų suma, o likusia 118,51 Eur suma (450,39 Eur – 331,88 Eur) iki 412,49 Eur (531 Eur – 118,51 Eur) mažintina ieškovei iš atsakovė priteista sutarties sudarymo mokesčio suma, atitinkamai pagrindo mažinti iš atsakovės priteistiną ir negrąžintą paskolos sumą nėra ir ji sudaro 6 485,34 Eur. Atsižvelgiant į tai, taip pat perskaičiuojama suma, nuo kurios pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės procesines palūkanas (6 485,34 + 111 + 412,49+0,84= 7 009,67 Eur). Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeičiamas.

19. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

20. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Bendra ieškinio reikalavimų suma pirmosios instancijos teisme sudarė 8 310,18 Eur (6 485,43 + 341,30 + 819,44 + 111 + 231 + 22,01). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš atsakovės priteista 7 009,67 Eur (6485,34+111 + 412,49 + 0,84), vadinasi, ieškinys tenkintas 84 proc.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 840 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistina 705,60 Eur (840 Eur x 84 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

22. Ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su sutarties administravimo mokesčio skaičiavimais. Kadangi apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei priteistos sumos sumažėjo, laikytina, kad apeliacinio skundo reikalavimai nepatenkinti, atitinkamai ieškovei nepriteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT57 7290 0000 1146 7501, AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas:

6 485,34 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 34 ct) negrąžintą kreditą,

111,00 Eur (vieno šimto vienuolikos eurų 00 ct) nuostolių atlyginimą paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 3 d. iki 2025 m. vasario 13 d.,

16 (šešiolikos) procentų nuostolių atlyginimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. gruodžio 10 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 115,71 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto penkiolikos eurų 71 ct) sumos,

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

705,60 Eur (septynių šimtų penkių eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2022 m. rugsėjo 23 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 71382757: bendrųjų sąlygų 7.1 punkto sąlygą „Paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, Palūkanas ir kitus mokėjimus pagal Paskolos grąžinimo grafiką, Specialiąsias sąlygas ar Sutartį, Specialiosiose sąlygose nurodytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro Paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi Paskolos suma iki sutarties galiojimo pabaigos ir vadinamos Vėlavimo palūkanomis.“, o taip pat šios sutarties sąlygas dėl sutarties administravimo mokesčio.